Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę
- Kęstutis
- Patyręs medžiotojas
- Posts: 606
- Joined: 2006-Nov-24 13:25
- Location: Kaunas
Re: Straipsniai internete apie medžiotojus
http://www.delfi.lt/news/daily/ecology/ ... d=20004731
Danieliai – sodybos puošmena
Leonpolio (Ukmergės r.) gyventojas Povilas Andriūnas trijų hektarų aptvare šalia sodybos augina nedidelę danielių bandą. „Iš pradžių bandžiau auginti avis. Tačiau nesu labai rimtas gyvulių laikytojas, veikiau medžiotojas. Todėl atsisakiau avių ir įsigijau danielių. Vis dėlto danieliai medžiotojo sielai artimesni laukiniai žvėrys, nors ir auginami aptvare“, – sako smulkus ūkininkas ir rimtas medžiotojas P.Andriūnas.
Andriūnų sodyba – viena gražiausių Leonpolio gyvenvietėje. Ją kruopščiai puoselėja Povilo žmona Vilija. Vasarą Andriūnų sodyba skęsta žalumoje ir gėlėse. Tačiau ne mažiau nei pati sodyba prašalaičių akį traukia greta jos esantis trijų hektarų ploto aptvaras, kuriame yra pievų, tačiau didžiąją sklypo dalį užima senas obelų sodas. Aptvare ganosi keliolika danielių. Eiklūs žvėreliai mažesni už taurųjį elnią, tačiau didesni už stirną: patinas sveria iki 120 kg, patelė – apie 50 kg.
„Iš danielių veislyno, esančio Joniškio rajone, atsivežiau keturias pateles ir du patinėlius. Už pateles mokėjau po 1200 litų, už patinėlius – po 1500 litų. Kaip matote, danieliai jau turi mažylių, banda didėja. Žinoma, kol kas man sunku prognozuoti, ar ši investicija atsipirks finansiškai. Tikrai atsipirktų, jei organizuočiau komercines medžiokles, turėčiau restoraną, vaišinčiau svečius prabangiais žvėrienos patiekalais. Tačiau apie tai kol kas galiu tik pasvajoti“, – sako P.Andriūnas.
Gyvena sename sode
Sodybos šeimininkas sako, kad, nors danieliai gana baikštūs, ilgainiui jie pripranta prie žmogaus. Viena danieliaus patelė iš jo rankų netgi ėda duoną.
„Danieliai minta žole, medžių lapais, žiemą pagraužia žievės, atsikasa iš po sniego ūglių, nenušienautų žolių. Ėda pumpurus, uogienojus, giles. Aptvare yra senas obelų sodas, o obuoliai danieliams yra tikras skanėstas. Sako, kad sode laikomų danielių netgi mėsa kvepia obuoliais. Deja, kol kas neragavau“, – šypsosi Povilas.
Žiemą šeimininkas savo augintinių papildomai beveik nešeria, tik duoda avižų. Pernai vienam suaugusiam individui teko po pusantro maišo. Šeimininkė, ravėdama daržą, sumeta į aptvarą žoles. Danieliai ėda ir nupjautus bulvienojus, bulvių lupenas. „Danieliai tikrai neišrankūs gyvūnai“, – tikina P.Andriūnas. Ūkininkas savo augintiniams dar pameta laižomosios druskos. Šeimininkas apgailestavo, kad aptvare nėra jokio natūralaus vandens šaltinio, todėl danieliams tenka gerti iš specialiai pastatytos vonios, kurioje vandenį reikia kaskart pakeisti, o pačią vonią išvalyti.
Įveisti dvarų parkuose
Anot leonpoliškio, jo trijų hektarų ploto aptvare minimaliai papildomai šeriami laisvai galėtų gyventi pusė šimto danielių. „Tiesa, Aplinkos ministerijos patvirtinti normatyvai man leistų čia laikyti net 700 danielių, bet tai jau būtų ferma. Aš noriu, kad žvėrys gyventų beveik kaip laisvėje, o ne kaip tvarte ar zoologijos sode“, – teigia P.Andriūnas. Vyras netgi ketina vieną kitą danielių paleisti į gretimą pamiškę. „Medžioju jau tikrai daug metų, tačiau dar nė karto nesutikau danieliaus miške“, – sako Povilas. Pasak jo, Lietuvoje laisvėje gyvena apie 250 danielių.
Žinoma, kad danieliai gyveno Lietuvoje XVI amžiuje, vėliau išnyko. Vėl buvo įvežti ir paplito kaip dvarų parkų puošmena XVIII–XIX amžiuje. Prieš trisdešimt metų danielius teko dar kartą įveisti. 90 gyvūnų buvo atvežta iš keturių skirtingų šalių – Ukrainos, Čekijos, Vengrijos ir Vokietijos.
Galbūt taps verslu
Leonpoliškis neatmeta galimybės ateityje danielių auginimą paversti papildomu verslu. „Danieliaus mėsa labai kokybiška ir brangi. Kai kurios mėsos perdirbimo įmonės domisi, tačiau mano turima banda dar pernelyg maža, kad būtų galima kalbėti apie danielių pardavimą mėsai. Tiesą sakant, kur kas didesnė vertybė nei mėsa yra šių žvėrelių ragai – pantai. Iš jų gaminami vaistiniai preparatai. Deja, Lietuvos farmacininkai tuo mažai domisi, mieliau žaliavas arba pačius preparatus nusiperka iš užsienio“, – teigia P.Andriūnas. Jis džiaugiasi, kad danieliai nelepūs, atsparūs ligoms, jų nereikia kasdien prižiūrėti, statyti tvarto, mėžti mėšlo.
Lietuvoje pamažu gausėja ūkių, kuriuose auginama dešimtys ar net šimtai danielių.
Tai jau rimtas verslas. O Andriūnams iš Leonpolio danieliai, bent jau kol kas, – egzotiška sodybos puošmena.
Danieliai – sodybos puošmena
Leonpolio (Ukmergės r.) gyventojas Povilas Andriūnas trijų hektarų aptvare šalia sodybos augina nedidelę danielių bandą. „Iš pradžių bandžiau auginti avis. Tačiau nesu labai rimtas gyvulių laikytojas, veikiau medžiotojas. Todėl atsisakiau avių ir įsigijau danielių. Vis dėlto danieliai medžiotojo sielai artimesni laukiniai žvėrys, nors ir auginami aptvare“, – sako smulkus ūkininkas ir rimtas medžiotojas P.Andriūnas.
Andriūnų sodyba – viena gražiausių Leonpolio gyvenvietėje. Ją kruopščiai puoselėja Povilo žmona Vilija. Vasarą Andriūnų sodyba skęsta žalumoje ir gėlėse. Tačiau ne mažiau nei pati sodyba prašalaičių akį traukia greta jos esantis trijų hektarų ploto aptvaras, kuriame yra pievų, tačiau didžiąją sklypo dalį užima senas obelų sodas. Aptvare ganosi keliolika danielių. Eiklūs žvėreliai mažesni už taurųjį elnią, tačiau didesni už stirną: patinas sveria iki 120 kg, patelė – apie 50 kg.
„Iš danielių veislyno, esančio Joniškio rajone, atsivežiau keturias pateles ir du patinėlius. Už pateles mokėjau po 1200 litų, už patinėlius – po 1500 litų. Kaip matote, danieliai jau turi mažylių, banda didėja. Žinoma, kol kas man sunku prognozuoti, ar ši investicija atsipirks finansiškai. Tikrai atsipirktų, jei organizuočiau komercines medžiokles, turėčiau restoraną, vaišinčiau svečius prabangiais žvėrienos patiekalais. Tačiau apie tai kol kas galiu tik pasvajoti“, – sako P.Andriūnas.
Gyvena sename sode
Sodybos šeimininkas sako, kad, nors danieliai gana baikštūs, ilgainiui jie pripranta prie žmogaus. Viena danieliaus patelė iš jo rankų netgi ėda duoną.
„Danieliai minta žole, medžių lapais, žiemą pagraužia žievės, atsikasa iš po sniego ūglių, nenušienautų žolių. Ėda pumpurus, uogienojus, giles. Aptvare yra senas obelų sodas, o obuoliai danieliams yra tikras skanėstas. Sako, kad sode laikomų danielių netgi mėsa kvepia obuoliais. Deja, kol kas neragavau“, – šypsosi Povilas.
Žiemą šeimininkas savo augintinių papildomai beveik nešeria, tik duoda avižų. Pernai vienam suaugusiam individui teko po pusantro maišo. Šeimininkė, ravėdama daržą, sumeta į aptvarą žoles. Danieliai ėda ir nupjautus bulvienojus, bulvių lupenas. „Danieliai tikrai neišrankūs gyvūnai“, – tikina P.Andriūnas. Ūkininkas savo augintiniams dar pameta laižomosios druskos. Šeimininkas apgailestavo, kad aptvare nėra jokio natūralaus vandens šaltinio, todėl danieliams tenka gerti iš specialiai pastatytos vonios, kurioje vandenį reikia kaskart pakeisti, o pačią vonią išvalyti.
Įveisti dvarų parkuose
Anot leonpoliškio, jo trijų hektarų ploto aptvare minimaliai papildomai šeriami laisvai galėtų gyventi pusė šimto danielių. „Tiesa, Aplinkos ministerijos patvirtinti normatyvai man leistų čia laikyti net 700 danielių, bet tai jau būtų ferma. Aš noriu, kad žvėrys gyventų beveik kaip laisvėje, o ne kaip tvarte ar zoologijos sode“, – teigia P.Andriūnas. Vyras netgi ketina vieną kitą danielių paleisti į gretimą pamiškę. „Medžioju jau tikrai daug metų, tačiau dar nė karto nesutikau danieliaus miške“, – sako Povilas. Pasak jo, Lietuvoje laisvėje gyvena apie 250 danielių.
Žinoma, kad danieliai gyveno Lietuvoje XVI amžiuje, vėliau išnyko. Vėl buvo įvežti ir paplito kaip dvarų parkų puošmena XVIII–XIX amžiuje. Prieš trisdešimt metų danielius teko dar kartą įveisti. 90 gyvūnų buvo atvežta iš keturių skirtingų šalių – Ukrainos, Čekijos, Vengrijos ir Vokietijos.
Galbūt taps verslu
Leonpoliškis neatmeta galimybės ateityje danielių auginimą paversti papildomu verslu. „Danieliaus mėsa labai kokybiška ir brangi. Kai kurios mėsos perdirbimo įmonės domisi, tačiau mano turima banda dar pernelyg maža, kad būtų galima kalbėti apie danielių pardavimą mėsai. Tiesą sakant, kur kas didesnė vertybė nei mėsa yra šių žvėrelių ragai – pantai. Iš jų gaminami vaistiniai preparatai. Deja, Lietuvos farmacininkai tuo mažai domisi, mieliau žaliavas arba pačius preparatus nusiperka iš užsienio“, – teigia P.Andriūnas. Jis džiaugiasi, kad danieliai nelepūs, atsparūs ligoms, jų nereikia kasdien prižiūrėti, statyti tvarto, mėžti mėšlo.
Lietuvoje pamažu gausėja ūkių, kuriuose auginama dešimtys ar net šimtai danielių.
Tai jau rimtas verslas. O Andriūnams iš Leonpolio danieliai, bent jau kol kas, – egzotiška sodybos puošmena.
- medziotojas
- Administratorius
- Posts: 19473
- Joined: 2006-Jul-07 00:32
- Location: Vilnius
Re: Straipsniai internete apie medžiotojus
Nėra ką pridurti http://www.alfa.lt/komentarai/straipsnis/?id=10248518
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
- atomas12
- Jaunas medžiotojas
- Posts: 289
- Joined: 2008-Jun-30 12:08
- Location: Vilnius
Re: Straipsniai internete apie medžiotojus
Šernas pradėjo medžioklės sezoną...
http://www.lrytas.lt/index.asp?data=200 ... =99&view=2
http://www.lrytas.lt/index.asp?data=200 ... =99&view=2
Kas tarnavo kariuomenėje - cirke nesijuokia.
- petiune
- Patyręs medžiotojas
- Posts: 1304
- Joined: 2008-Feb-29 17:05
- Location: kaunas
Re: Straipsniai internete apie medžiotojus
nieko sau sernas kazin ko jo policininkai nenusove o tik nuvijo i miska
- Strelcius
- Super Men
- Posts: 3719
- Joined: 2006-Aug-01 21:30
- Location: Kaunas
- Contact:
- hunter330
- Patyręs medžiotojas
- Posts: 1265
- Joined: 2006-Sep-27 10:26
- Location: Anykščiai - Pasvalys
Re: Straipsniai internete apie medžiotojus
mokiniai matyt tėvų medžiotojų šautuvus giliai jau pakavojo...
Снаипер бъёт из далека, но всегда наверняка!
Optimistas studijuoja anglų kalbą, pesimistas-kiniečių, o realistas studijuoja kalašnikovo automatą
MIEGAS YRA TIEMS, KURIE NEŽINO KAS YRA MEDŽIOKLĖ.
Optimistas studijuoja anglų kalbą, pesimistas-kiniečių, o realistas studijuoja kalašnikovo automatą
MIEGAS YRA TIEMS, KURIE NEŽINO KAS YRA MEDŽIOKLĖ.
- medziotojas
- Administratorius
- Posts: 19473
- Joined: 2006-Jul-07 00:32
- Location: Vilnius
Re: Straipsniai internete apie medžiotojus
Atsiliepimai apie vykusia "Medžiotojų žiemos šventė 2009"
http://www.zebra.lt/lt/laisvalaikis/ren ... 02-17.html
http://www.vtv.lt/naujienos/lietuvoje/m ... uz-14.html
http://vilniaus.diena.lt/naujienos/liet ... n=rss_feed
http://www.geradiena.lt/feeds/open/Medz ... zijoje_815
http://www.15min.lt/naujiena/laisvalaik ... /29/28658/
http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva ... eje-200834
http://www.zebra.lt/lt/laisvalaikis/ren ... 02-17.html
http://www.vtv.lt/naujienos/lietuvoje/m ... uz-14.html
http://vilniaus.diena.lt/naujienos/liet ... n=rss_feed
http://www.geradiena.lt/feeds/open/Medz ... zijoje_815
http://www.15min.lt/naujiena/laisvalaik ... /29/28658/
http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva ... eje-200834
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
-
- Patyręs medžiotojas
- Posts: 1238
- Joined: 2006-Sep-06 12:13
- Location: Trakai
-
- Administratorius
- Posts: 2774
- Joined: 2006-Jul-07 18:46
- Location: Marijampolė
Re: Straipsniai internete apie medžiotojus
ir vėl viskas iš pradžių http://www.lrytas.lt/-12357537931235585 ... tykius.htm
- Kęstutis
- Patyręs medžiotojas
- Posts: 606
- Joined: 2006-Nov-24 13:25
- Location: Kaunas
Re: Straipsniai internete apie medžiotojus
Grūdus apsimoka nebent sukūrenti?
Šiaulių apskrities televizija
2009 kovo mėn. 3 d. 18:46 Nusiųsti
Informuokite apie klaidas
Skaityti komentarus (41)
Versija spausdinimui
DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Šiaulių rajono ūkininkas Edas Sasnauskas dalį grūdų pila į krosnį ir taip šildo namus. Malkų žmogus turi, tačiau stengiasi jų nedeginti, mat grūdais - pigiau. Ūkininkas labai rimtai aiškina, kad šiuo metu malkos yra beveik du kartus brangesnis kuras, nei antrarūšiai grūdai.
Žemdirbys sako, kad anksčiau nesupirktus grūdus atiduodavo medžiotojų būreliams, tačiau netrukus pastebėjo, kad toks gerumas atsisuka prieš jį - stirnos, šernai, įpratę ėsti grūdus, eina į pasėlius, o nuostolių niekas nekompensuoja.
Naminių gyvulių šerti grūdais irgi neapsimoka, paskaičiavus, kiek tektų išleisti malkoms.
Beliko tik modernizuoti krosnį, sumontuoti talpą, iš kurios grūdai byrą į ugniakurą ir pigiai šildyti namus grūdais.
Šiaulių krašto ūkininkas - ne vienintelis toks, kūrenantis grūdais. Vyrai pasikalba, kad lietuviui toks elgesys kelia dviprasmiškų minčių, mat grūdai nuo seno buvo labai gerbiami, niekas net nedrįso pagalvoti, kad juos būtų galima tiesiog sudeginti.
Šiaulių apskrities televizija
2009 kovo mėn. 3 d. 18:46 Nusiųsti
Informuokite apie klaidas
Skaityti komentarus (41)
Versija spausdinimui
DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Šiaulių rajono ūkininkas Edas Sasnauskas dalį grūdų pila į krosnį ir taip šildo namus. Malkų žmogus turi, tačiau stengiasi jų nedeginti, mat grūdais - pigiau. Ūkininkas labai rimtai aiškina, kad šiuo metu malkos yra beveik du kartus brangesnis kuras, nei antrarūšiai grūdai.
Žemdirbys sako, kad anksčiau nesupirktus grūdus atiduodavo medžiotojų būreliams, tačiau netrukus pastebėjo, kad toks gerumas atsisuka prieš jį - stirnos, šernai, įpratę ėsti grūdus, eina į pasėlius, o nuostolių niekas nekompensuoja.
Naminių gyvulių šerti grūdais irgi neapsimoka, paskaičiavus, kiek tektų išleisti malkoms.
Beliko tik modernizuoti krosnį, sumontuoti talpą, iš kurios grūdai byrą į ugniakurą ir pigiai šildyti namus grūdais.
Šiaulių krašto ūkininkas - ne vienintelis toks, kūrenantis grūdais. Vyrai pasikalba, kad lietuviui toks elgesys kelia dviprasmiškų minčių, mat grūdai nuo seno buvo labai gerbiami, niekas net nedrįso pagalvoti, kad juos būtų galima tiesiog sudeginti.
- medziotojas
- Administratorius
- Posts: 19473
- Joined: 2006-Jul-07 00:32
- Location: Vilnius
Re: Straipsniai internete apie medžiotojus
Į Švenčionėlių miškus atklydo lepečkoje
Zita DAUBARAITĖ
Pirmadienį, birželio 8 d., į medžioklę susirinkę vyrai aptiko įdomius pėdsakus. Lyg mistinio sniego žmogaus, lyg lokio. Pasikvietę daugiau „ekspertų“, nustatė – pereita meškos. Švieži pėdsakai rasti maždaug už 100 metrų nuo Juodenio ežero, lepečkojė nuėjo Šalnaičio ežero link. Beje, į tą pusę meškos eita ne vieną kartą, nes medžiotojai rado dar vienus, seniau įspaustus ir lietaus šiek tiek paplautus, pėdsakus, taip pat nukreiptus Šalnaičio link.
- Pirmadienio vakarą susirinkę pamedžioti, išsiskirstėme po bokštelius. Po kurio laiko sulaukiau kolegos skambučio, jis paklausė, ar žinau, kaip atrodo meškos pėdsakai. Pamaniau, juokauja, bet sukviečiau kitus medžiotojus ir visi nuėjome pažiūrėti. Suartoje miško kvartalo juostoje aiškiai matėsi pėdsakai, sutikrinus su knyga, neliko abejonių - tikrai meškos, - pasakojo Švenčionėlių medžiotojų būrelio pirmininkas Albertas Razmys.
Kadangi paskambinus į atitinkamas tarnybas paaiškėjo, kad niekas nepranešė apie pabėgusią mešką, galima teigti, kad ši atėjo iš kaimyninės Baltarusijos miškų. Tai ne pirmas toks atvejis mūsų kraštuose, prieš 14 metų meškos pėdsakai buvo aptikti netoli Girutiškio rezervato.
Užpakalinės letenos pėdsako ilgis 27 centimetrai, o žingsnio ilgis 74 centimetrai, taigi tai ne jauniklis, o suaugusi, gana stambi meška, greičiausiai patinas, bet tiksliai pasakyti sunku.
Meška - nesėslus, migruojantis gyvūnas, kuriam reikia didelių plotų. Ieškodama naujų plotų, per parą meška gali nueiti 40 kilometrų.
Medžiotojai įtaria, kad Svirkų, kur su visa grandine nutempta 60 kg sverianti avis, ir Davaisių, kur, nugraužus antkaklį, nutemptas veršiukas ir pusė suėsta, atvejais pasidarbavo visai ne vilkai, o ta pati lepečkojė, nes vilkai panašiu metu medžioja ne maistui, o moko vilkiukus medžioklės, tad paprastai savo aukas tik sudrasko. Ir vilkų pėdsakų nerasta.
Sutikus mešką ar bet kokį kitą laukinį gyvūną, patariama ramiai, jokiu būdu nebėgant, pasitraukti ir pranešti gamtosaugininkams ar medžiotojams. Nors paprastai sveikas laukinis žvėris bijo žmogaus ir pats dažnai jį pamatęs pasitraukia.
P.S. Rudoji meška - tai didelių miškų ir ramybės mėgėja. Gyvena mišriųjų miškų masyvuose su pelkėmis ir atžalynais. Aktyvi prietemoje ir naktį. Minta įvairiais augalais ir gyvūnais.
Didėjant gyventojų tankumui ir vystantis gyvulininkystei, lokius imta persekioti kaip plėšrūnus, darančius žalą naminiams gyvuliams. Tai viena iš priežasčių, dėl kurių jų ėmė mažėti. Be to, daug lokių išnaikinta dėl miškų kirtimo 17-18 a. 19 a. II-joje pusėje lokių liko tik miškingesnėse vietovėse. Lietuvos gamtininkas Tadas Ivanauskas nurodo, kad paskutinis lokys Lietuvoje nušautas 1883 m.
Zita DAUBARAITĖ
Pirmadienį, birželio 8 d., į medžioklę susirinkę vyrai aptiko įdomius pėdsakus. Lyg mistinio sniego žmogaus, lyg lokio. Pasikvietę daugiau „ekspertų“, nustatė – pereita meškos. Švieži pėdsakai rasti maždaug už 100 metrų nuo Juodenio ežero, lepečkojė nuėjo Šalnaičio ežero link. Beje, į tą pusę meškos eita ne vieną kartą, nes medžiotojai rado dar vienus, seniau įspaustus ir lietaus šiek tiek paplautus, pėdsakus, taip pat nukreiptus Šalnaičio link.
- Pirmadienio vakarą susirinkę pamedžioti, išsiskirstėme po bokštelius. Po kurio laiko sulaukiau kolegos skambučio, jis paklausė, ar žinau, kaip atrodo meškos pėdsakai. Pamaniau, juokauja, bet sukviečiau kitus medžiotojus ir visi nuėjome pažiūrėti. Suartoje miško kvartalo juostoje aiškiai matėsi pėdsakai, sutikrinus su knyga, neliko abejonių - tikrai meškos, - pasakojo Švenčionėlių medžiotojų būrelio pirmininkas Albertas Razmys.
Kadangi paskambinus į atitinkamas tarnybas paaiškėjo, kad niekas nepranešė apie pabėgusią mešką, galima teigti, kad ši atėjo iš kaimyninės Baltarusijos miškų. Tai ne pirmas toks atvejis mūsų kraštuose, prieš 14 metų meškos pėdsakai buvo aptikti netoli Girutiškio rezervato.
Užpakalinės letenos pėdsako ilgis 27 centimetrai, o žingsnio ilgis 74 centimetrai, taigi tai ne jauniklis, o suaugusi, gana stambi meška, greičiausiai patinas, bet tiksliai pasakyti sunku.
Meška - nesėslus, migruojantis gyvūnas, kuriam reikia didelių plotų. Ieškodama naujų plotų, per parą meška gali nueiti 40 kilometrų.
Medžiotojai įtaria, kad Svirkų, kur su visa grandine nutempta 60 kg sverianti avis, ir Davaisių, kur, nugraužus antkaklį, nutemptas veršiukas ir pusė suėsta, atvejais pasidarbavo visai ne vilkai, o ta pati lepečkojė, nes vilkai panašiu metu medžioja ne maistui, o moko vilkiukus medžioklės, tad paprastai savo aukas tik sudrasko. Ir vilkų pėdsakų nerasta.
Sutikus mešką ar bet kokį kitą laukinį gyvūną, patariama ramiai, jokiu būdu nebėgant, pasitraukti ir pranešti gamtosaugininkams ar medžiotojams. Nors paprastai sveikas laukinis žvėris bijo žmogaus ir pats dažnai jį pamatęs pasitraukia.
P.S. Rudoji meška - tai didelių miškų ir ramybės mėgėja. Gyvena mišriųjų miškų masyvuose su pelkėmis ir atžalynais. Aktyvi prietemoje ir naktį. Minta įvairiais augalais ir gyvūnais.
Didėjant gyventojų tankumui ir vystantis gyvulininkystei, lokius imta persekioti kaip plėšrūnus, darančius žalą naminiams gyvuliams. Tai viena iš priežasčių, dėl kurių jų ėmė mažėti. Be to, daug lokių išnaikinta dėl miškų kirtimo 17-18 a. 19 a. II-joje pusėje lokių liko tik miškingesnėse vietovėse. Lietuvos gamtininkas Tadas Ivanauskas nurodo, kad paskutinis lokys Lietuvoje nušautas 1883 m.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
- medziotojas
- Administratorius
- Posts: 19473
- Joined: 2006-Jul-07 00:32
- Location: Vilnius
Re: Straipsniai internete apie medžiotojus
Vilkai toliau plėšikauja
Algis JAKŠTAS
Jau kelintą dieną Adutiškio krašto žmonės su nerimu rytais eina į laukus, kur ganosi avys, veršeliai ir kiti naminiai gyvuliai, nes nėra tikri, ar ras juos visus sveikus. Priežastis labai paprasta – siautėja vilkai, kurie šeštadienį, birželio 6 d., išpjovė pusę Svylionių kaimo ūkininko Juliaus Laukio avių bandos. Ūkininkas neteko net 14 avių, o štai pirmadienio, birželio 8-osios, rytą Svirkų k. gyvenantis Dmitrijus Kirilovas, nuvykęs ryte pasižiūrėti savo avių bandos, rado ją išblaškytą.
- Anksčiau auginau apie 20 avių, bet kai išmokų neliko, bandą sumažinau. Paprastai viena avis ir avinas būna pririštos, o kitos laisvos bėgioja. Atvažiavęs pirmadienio rytą pamačiau, kad nėra pririštų avių, o ir kitos buvo pasislėpusios. Tarp jų radau ir su grandine atbėgusį į tvartą aviną, o avies, kuri buvo gana stambi ir ėringa ir svėrė kokių 60 kg, neradau. Pamatęs brydę pievoje, paėjęs kelias dešimtis metrų radau ją papjautą. Kokios jėgos reikėjo plėšrūnui, kad tiek metrų nutemptų 60 kg sveriančią avį, be to, dar ir kuoliuką reikėjo ištraukti, nes avį nutempė su grandine. Žinoma, gaila, kad patyriau nuostolį, bet ir kaltinti belieka tik save. Juk tvartas čia pat ir atvažiuoju čia ne kartą per dieną ir uždaryti į tvartą bandą būtų nesunku, - kalbėdamas su Švenčionių savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėju Albertu Marma sako Dmitrijus Kirilovas.
Liūdnai prasidėjo antradienio, birželio 9 d., rytas Davaisių kaimo gyventojui Rimui Petroniui. Anksti ryte apie pusę 7 žmogus nuėjo perrišti ir pamelžti kitapus kelio besiganančių 5 karvių. Eidamas atgal atkreipė dėmesį, kad matyti tik vienas iš nakčiai paliktų pririštų prie pat namų veršelių. Nebuvo 3 mėnesių jaunesniojo, o likęs vyresnysis blaškėsi išgąsdintas.
- Neramia širdimi ėjau vis arčiau tos vietos, kur buvo pririštas veršelis. Deja, toje vietoje buvo tik grandinė su nugraužtu antkakliu ir didžiulė brydė pievoje. Paėjęs porą dešimčių metrų kruvinais pėdsakais, radau išleistas veršelio žarnas, o dar kiek paėjęs ir patį vargšą veršelį radau. Iš jo ne kas ir telikę buvo, tik priekinė dalis. Niekados negalėjau nė pagalvoti, kad prie pat namų vilkai gali veršelį sudraskyti. Apie 4 valandą ryto girdėjau, kaip vištidėje uždaryta kalė lojo, bet pagalvojau, kad, ko gero, šeškas vėl atėjo, o čia še tau kad nori. Vilkai tuo metu, ko gero, buvo netoliese. Dabar jau reikės bent kuriam laikui į tvartą likusį gyvą veršelį vesti, o ir 3 karvės veršingos, teks saugoti ir nepalikti nakčiai, - sako ūkininkas Rimas Petronis iš Davaisių. O štai ką apie vilkų padarytos žalos atlyginimą sakė Žemės ūkio skyriaus vedėjas Albertas Marma:
- Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo punkte, kuriame kalbama apie žalos atlyginimą, nėra paminėtas atvejis, kai atlyginama žala, padaryta naminiams gyvūnams. Tad vienintelė išeitis būtų drausti naminius gyvulius ir nuo plėšrūnų padaromos žalos. Bet ar tą darys draudimo bendrovės, jau kita kalba.
Štai tokia keleto dienų vilkų siautėjimo Adutiškio krašte chronologija. Ar nepasikartos užpuolimai? Sunku pasakyti, nes važinėjant laukuose buvo matyti gausios avių bandos, pririšti veršeliai. Tikėkimės, kad pilkieji savo kruviną puotą baigė ir sugrįžo į savo miškus, bet tai kol kas klausimas be atsakymo. O atsakymą pasufleruos laikas.
Algis JAKŠTAS
Jau kelintą dieną Adutiškio krašto žmonės su nerimu rytais eina į laukus, kur ganosi avys, veršeliai ir kiti naminiai gyvuliai, nes nėra tikri, ar ras juos visus sveikus. Priežastis labai paprasta – siautėja vilkai, kurie šeštadienį, birželio 6 d., išpjovė pusę Svylionių kaimo ūkininko Juliaus Laukio avių bandos. Ūkininkas neteko net 14 avių, o štai pirmadienio, birželio 8-osios, rytą Svirkų k. gyvenantis Dmitrijus Kirilovas, nuvykęs ryte pasižiūrėti savo avių bandos, rado ją išblaškytą.
- Anksčiau auginau apie 20 avių, bet kai išmokų neliko, bandą sumažinau. Paprastai viena avis ir avinas būna pririštos, o kitos laisvos bėgioja. Atvažiavęs pirmadienio rytą pamačiau, kad nėra pririštų avių, o ir kitos buvo pasislėpusios. Tarp jų radau ir su grandine atbėgusį į tvartą aviną, o avies, kuri buvo gana stambi ir ėringa ir svėrė kokių 60 kg, neradau. Pamatęs brydę pievoje, paėjęs kelias dešimtis metrų radau ją papjautą. Kokios jėgos reikėjo plėšrūnui, kad tiek metrų nutemptų 60 kg sveriančią avį, be to, dar ir kuoliuką reikėjo ištraukti, nes avį nutempė su grandine. Žinoma, gaila, kad patyriau nuostolį, bet ir kaltinti belieka tik save. Juk tvartas čia pat ir atvažiuoju čia ne kartą per dieną ir uždaryti į tvartą bandą būtų nesunku, - kalbėdamas su Švenčionių savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėju Albertu Marma sako Dmitrijus Kirilovas.
Liūdnai prasidėjo antradienio, birželio 9 d., rytas Davaisių kaimo gyventojui Rimui Petroniui. Anksti ryte apie pusę 7 žmogus nuėjo perrišti ir pamelžti kitapus kelio besiganančių 5 karvių. Eidamas atgal atkreipė dėmesį, kad matyti tik vienas iš nakčiai paliktų pririštų prie pat namų veršelių. Nebuvo 3 mėnesių jaunesniojo, o likęs vyresnysis blaškėsi išgąsdintas.
- Neramia širdimi ėjau vis arčiau tos vietos, kur buvo pririštas veršelis. Deja, toje vietoje buvo tik grandinė su nugraužtu antkakliu ir didžiulė brydė pievoje. Paėjęs porą dešimčių metrų kruvinais pėdsakais, radau išleistas veršelio žarnas, o dar kiek paėjęs ir patį vargšą veršelį radau. Iš jo ne kas ir telikę buvo, tik priekinė dalis. Niekados negalėjau nė pagalvoti, kad prie pat namų vilkai gali veršelį sudraskyti. Apie 4 valandą ryto girdėjau, kaip vištidėje uždaryta kalė lojo, bet pagalvojau, kad, ko gero, šeškas vėl atėjo, o čia še tau kad nori. Vilkai tuo metu, ko gero, buvo netoliese. Dabar jau reikės bent kuriam laikui į tvartą likusį gyvą veršelį vesti, o ir 3 karvės veršingos, teks saugoti ir nepalikti nakčiai, - sako ūkininkas Rimas Petronis iš Davaisių. O štai ką apie vilkų padarytos žalos atlyginimą sakė Žemės ūkio skyriaus vedėjas Albertas Marma:
- Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo punkte, kuriame kalbama apie žalos atlyginimą, nėra paminėtas atvejis, kai atlyginama žala, padaryta naminiams gyvūnams. Tad vienintelė išeitis būtų drausti naminius gyvulius ir nuo plėšrūnų padaromos žalos. Bet ar tą darys draudimo bendrovės, jau kita kalba.
Štai tokia keleto dienų vilkų siautėjimo Adutiškio krašte chronologija. Ar nepasikartos užpuolimai? Sunku pasakyti, nes važinėjant laukuose buvo matyti gausios avių bandos, pririšti veršeliai. Tikėkimės, kad pilkieji savo kruviną puotą baigė ir sugrįžo į savo miškus, bet tai kol kas klausimas be atsakymo. O atsakymą pasufleruos laikas.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
- atomas12
- Jaunas medžiotojas
- Posts: 289
- Joined: 2008-Jun-30 12:08
- Location: Vilnius
Re: Straipsniai internete apie medžiotojus
Oho kas pas mani kaime daros....vilkai suįžūlėjo...
O dabar apie trichineliozę:
http://www.balsas.lt/naujiena/295851/pi ... kriminalai
O dabar apie trichineliozę:
http://www.balsas.lt/naujiena/295851/pi ... kriminalai
Kas tarnavo kariuomenėje - cirke nesijuokia.
- Zaibas
- Patyręs medžiotojas
- Posts: 879
- Joined: 2007-May-18 22:32
- Location: Vilnius-kaunas
Re: Straipsniai internete apie medžiotojus
mano burelio kolegos irgi pas tuos pacius buvo nuveze serniokus desrom, ir apie tapati laika, bet lygtais jiem nepapuole.
visada prisiekes medziotojas
-
- Administratorius
- Posts: 2774
- Joined: 2006-Jul-07 18:46
- Location: Marijampolė
Re: Straipsniai internete apie medžiotojus
tai nepapuolė nes šernas trichinų neturėjoZaibas wrote:mano burelio kolegos irgi pas tuos pacius buvo nuveze serniokus desrom, ir apie tapati laika, bet lygtais jiem nepapuole.