Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Все темы об охоте и т.д.
Субфорум - охотничий словарь и ссылки на прогноз погоды.
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Aplinkosaugininkai siekia uždrausti artėjantį paukščių medžioklės sezoną: kritikuoja, kad nėra jokios prasmės, tik pramoga




Reda Gilytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
2022.07.10





Nuo rugpjūčio 15 d. Lietuvoje oficialiai prasideda didžiųjų ančių, klykuolių, perkūno oželių, slankų medžioklė, dar po mėnesio – kuoduotųjų ančių, laukių. Gamtos mylėtojai kelerius metus mina Aplinkos ministerijos slenksčius, kad šių paukščių medžioklė būtų uždrausta.

VŠĮ „Gelbėkime čiurlius“ vadovas Audrius Daunoravičius teigia, kad pasikeitė trys aplinkos ministrai, o situacija dėl paukščių medžioklės liko tokia pati. Pasak gamtos mylėtojo, kai kurie paukščiai tesveria vos šimtą gramų, kaip pavyzdžiui perkūno oželis, tad kokia nauda jį nušauti.

„Taip pat yra tokie paukščiai kaip slankos, kurie irgi yra medžiojami, juos mėgsta medžioti užsienio turistai, bet medžiojant šiuos paukščius kartais yra sumedžiojami ir į raudonąją knygą patenkantys paukščiai“, – teigia A. Daunoravičius.

Jis sako, kad medžioti smulkius paukščius – tiesiog pramoga, kuri iš tikro yra žiaurus dalykas.

A. Daunoravičius, kaip ir kiti gamtos mylėtojai, teigia siekiantis, kad Aplinkos ministerija skirtų realų dėmesį paukščių medžioklei. Jo žodžiais, neužtenka vienadienių akcijų nueiti į mišką, nufotografuoti paukštį, įdėti į socialinius tinklus.
„Turime net tokį atvejį, kad paukštis stulgys buvo išmedžiotas iki visai kritinės ribos pelkėse. Tai galima įsivaizduoti, kokie yra medžioklės mastai, kurių mes nematome. Net pelkės tiesiog atakuojamos tam tikrų medžiotojų“, – teigia „Gelbėkime čiurlius“ vadovas.

Aplinkos ministerijos atstovė: medžiotojai žino, ką daro

Aplinkos ministro patarėja Aistė Žilinskienė teigia, kad saugomų gyvūnų, augalų sąrašą kasmet peržiūri Lietuvos raudonosios knygos komisija. Ir būtent ji sprendžia, ką įtraukti į saugomų sąrašą. Bet, pasak jos, tokio kriterijaus kaip paukščio dydis nėra. Vadinasi, nesvarbu, mažas ar didelis paukštis, medžioklei tai neturi jokios įtakos. Pasak A. Žilinskienės, pavyzdžiui, Maltoje, medžiojami net mažesni paukščiai nei šimtą gramų sveriantis perkūno oželis. Ar ministerija atsižvelgs į gamtos mylėtojų prašymus drausti kai kurių paukščių medžioklę, abejojama.

„Visi medžiotojai tikrai žino tą sąrašą, kokių rūšių medžioti tikrai negalima, jie turi ir tam tikrą techniką, kuria stebi tuos paukščius ir turi apsispręsti, jeigu jiems kyla dvejonių, jie turėtų nemedžioti tų paukščių“, – sako aplinkos ministro patarėja.

Identifikuoti skrendančius paukščius beveik neįmanoma

Ornitologas Marius Karlonas teigia, kad pagrindinė paukščių medžioklės problema yra tai, kad sunku identifikuoti skrendančius paukščius būtent medžioklės metu.

„Kai kalba eina apie skrendančias antis, iš tikrųjų ne vienas profesionalus ornitologas, visą gyvenimą stebintis antis, tikrai retomis sąlygomis gali įvertint rūšį, jau nekalbant apie medžiotoją, kuris turi vos kelias sekundes prisitaikyti skrydžio metu ir šauti į tą paukštį“, – sako ornitologas.

Anot jo, dažniausiai medžiotojai tik nušovę pamato, kas išties pateko į jų taikinį. Ornitologas sako, kad medžioti mažus, daugeliui niekada net nematytus paukščius nėra jokios prasmės, tik pramoga.

„Jeigu kalba eina apie tilvikinius paukščius, perkūno oželius, slankas, tai ten išvis tos mėsytės pavalgyt tikrai nėra. Pigiau kainuoja nusipirkti mėsos nei tą šovinį“, – įsitikinęs M. Karlonas.
Be to, jo teigimu, perkūno oželius labai lengva sumaišyt su kita labai reta rūšimi oželiu nykštuku, kuri irgi tik retas ornitologas gali skrendantį identifikuoti.

Medžioklė – tai lietuviška tradicija

Medžiotojų sąjungos vadovas Raimondas Ribačiauskas teigia, kad, pavyzdžiui, perkūno oželių per sezoną sumedžiojama vos keletas. Daugiausia pajūrio regione. Be to, pasak R. Ribačiausko, Lietuvoje juos medžioti nėra populiaru, yra nedaug medžiotojų, kurie išvis specializuojasi jų medžioklėje, nes pataikyti į šį mažą paukštį labai sudėtinga.

„Lietuvoje iš paukščių populiariausia didžiųjų ančių medžioklė, kai kuriuose regionuose rengiamos ir šventės prasidedant šiai medžioklei“, – pasakoja R. Ribačiauskas.

Jo teigimu, medžioklė – neatsiejama ir lietuvių tradicijų dalis, kad svarbu ne tik kažką sumedžioti, bet ir kartu pabūti, pabendrauti.

„Visa gamta kaip ta domino grandinė, rūšys nyksta ne po vieną. Sakykim, viena rūšis yra susijusi su tam tikra ekosistema, minta tam tikrais gyvūnais, sukuria tam tikras buveines“, – pasakoja ornitologas M. Karlonas.

Ir pateikia pavyzdį.

„Žąsys perėdamos nugano tam tikras pievas, sukuria buveines tilvikiniams kai kuriems paukščiams ir panašiai. Prarasdami tuos gyvūnus mes kartais prarandame ir kitus gyvūnus“, – sako ornitologas.

Prieš dešimtmetį Lietuvoje buvo uždrausta medžioti kurapkas. Bet jau tada buvo sunaikinta 90 proc. jų populiacijos. O būtent kurapkos sulesdavo daug erkių, kitų pavojingų vabzdžių.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Ar automobilis gali būti slėptuve tykojimo medžioklėse ?


agroeta.lt
2022 Liepos 28
Autorius: Vytautas RIBIKAUSKAS

Portale „Agroeta.lt“ („Sulaikytas asmuo, medžiojęs iš automobilio“. Agroeta.lt, 2022.06.23) pateikta informacija apie Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (GGAI) pareigūnų Kupiškio rajone sulaikytą medžiotoją, stirniną šovusį iš automobilio pro atidarytą langą. Pasak Panevėžio GGAI viršininką toks medžioklės būdas yra neetiškas, laikomas grubiu medžioklės taisyklių pažeidimu, nes palengvina ir pagreitina medžioklę.

Ar automobilis stovėjo, kaip priedanga, slėptuvė tykojimo medžioklėje, ar į žvėrį buvo šauta, prie jo privažiuojant ?

Gaila, kad iš pranešimo negalima suprasti, ar į žvėrį buvo šauta, prie jo privažiuojant, kas tik tuo atveju turėtų būti traktuojama, kaip grubus medžioklės taisyklių pažeidimas. Žvėrys pripratę prie transporto priemonių ir prie jų privažiuoti tikrai lengviau nei prisėlinti pėsčiomis. Tai, žinoma, blogai, nes dėl to daug gyvūnų žūsta, susiduriant su transporto priemonėmis keliuose. Tačiau, kai automobilių priviso daugiau nei žvėrių, to neišvengsi. Bet iš pateiktos neišsamios informacijos galima spėlioti, kad į žvėrį galėjo būti šauta ir iš stovinčio automobilio, kuris buvo panaudotas kaip priedanga, vietoj žvėrių tykojimo bokštelio.
Gyvame bokstelyje_Fotor.jpg
Bent sovietmečiu taip žvėrių tykodavo gana daug šaulių. Kai kurie sėdynes įruošdavo ant visureigių stogų, buvo (o gal ir dabar yra) įsigudrinusių iš seno automobilio netgi sukonstruoti bokštelį, automobilį užkėlus ant pastolių. Jeigu automobilis medžioklės vietoje pastatomas prieš medžioklės pradžią ir žvėries tykojama, sėdint jame prie atviro lango, ar tai gali būti grubus medžioklės taisyklių pažeidimas? Automobilis juk nėra koks nors jaukas žvėrims, kad pagreitintų ir palengvintų medžioklę. Priešingai, jis dvokia benzinu, dyzelinu, tepalais ar dar kažkuo, kas žvėris tik atbaido. Žinoma, turėdami tik tokią informaciją, mes galime tik spėlioti, tačiau jei stirninas buvo šautas iš stovinčio automobilio, medžiotojas neturėtų lengva ranka mokėti didžiules baudas, o teisybės ieškoti teismuose. O tas baudimas įspūdingas: medžiotojui gresia susimokėti nuo 600 iki 1700 eur. baudą, iš jo gali būti konfiskuotas brangus šautuvas su visais priedais ir netgi automobilis, kaip medžioklės priemonė, ir dar atimta teisė medžioti 2- 3 metus. Gerai, kad nors nepataikė į stirniną - bankrotas būtų garantuotas...

Kodėl aplinkybės verčia abejoti dėl grubaus medžioklės taisyklių pažeidimo?

Pažiūrėkime, ką apie transporto priemonių naudojimą medžioklėje kalba medžioklės taisyklės. III medžioklės taisyklių skyriuje " Medžioklės įrankiai ir priemonės, medžioklės būdai ir terminai" teigiama, kad: " Medžioklėje leidžiama naudoti šiuos įrankius ir priemones - sausumos ir vandens transporto priemones; stacionarius ir kilnojamus tykojimo bokštelius ir dirbtines priedangas, slėptuves". Taigi, automobilis, kaip sausumos transporto priemonė, medžioklėje naudoti nedraudžiama, tačiau kaip ją galima naudoti? Ar stovintis automobilis negali būti ta dirbtine priedanga ar slėptuve? Apibūdinant tykojimo medžioklę rašoma:" kai medžiojamųjų gyvūnų laukiama tam skirtame medžioklės bokštelyje, slėptuvėje, valtyje, specialiai įrengtoje priedangoje ar be jos". Ar tokia priedanga gali būti stovintis automobilis, nenurodoma, nors nurodoma, kad tokia priemone gali būti vandens transporto priemonė - valtis.


IX medžioklės taisyklių skyriuje "Su medžiokle susijusi draudžiama veikla" teigiama: "Draudžiama - medžioti draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais; iš transporto priemonių, taip pat vaikant ar transporto priemonėmis numušant medžiojamuosius gyvūnus; iš judančių vandens transporto priemonių, varomų varikliu;" III medžioklės taisyklių skyriuje taip pat nurodoma, kad:" Medžioti leidžiama ... sėlinant- vandens paukščius, bebrus, ondatras leidžiama medžioti iriantis (ne motorine) valtimi". (O kaip būtų vertinama, jei valtyje esant neveikiančiam varikliui būtų iriamasi irklais?).

Nuostatos medžioklės taisyklėse turėtų būti suformuluotos labai aiškiai ir tiksliai.

Kai ir padariusiems klaidas medžiotojams, ir brakonieriams skiriamos tos pačios nežinia kuo remiantis nustatytos didelės baudos ir sunaikinto gyvūno įkainiai, medžioklės taisyklės turėtų būti suformuluotos labai tiksliai ir aiškiai, kad jų skirtingai interpretuoti negalėtų nei medžiotojai, nei aplinkosaugos pareigūnai bei teisėjai.

Ką mes turime šiuo atveju su automobiliais? Dėl vandens transporto naudojimo medžioklėje daugiau ar mažiau aišku. Aiškiai įvardyta, kad tūnodamas valtyje gali laukti medžioklės objekto tykojimo medžioklėje, o sėlinant gali šaudyti iš irklais varomos valties. Su sausumos transporto priemonėmis yra daug neaiškumų. Medžioklės taisyklių draudžiamos veiklos skyriuje nurodoma, kad draudžiama medžioti "iš transporto priemonių", nenurodant netgi sausumos ar vandens transporto priemonių ir tik toliau išskiriant vandens priemones, varomas varikliu. Kodėl taisyklių punktą nesuformulavus aiškiai: kad draudžiama gyvūnus medžioti iš sausumos transporto priemonių, prie gyvūno privažiuojant. Aplinkosaugos pareigūnai galėtų teigti, kad sunku būtų nustatyti, ar automobilis stovėjo, kaip priedanga, ar prie žvėries privažiuota ir šauta pro langą, tačiau tai jau jų bėdos. Jeigu medžioklės taisyklės kurpiamos taip, kad lengviau būtų bausti medžiotojus, tai yra neteisinga ir nepriimtina. Taisyklės turi būti skirtos gyvūnų populiacijų apsaugai, jų reguliavimui, etiškos medžioklės ir saugos medžioklėje laikymuisi, o ne tam, kad lengva ir paprasta būtų kuo daugiau nubausti medžiotojų ir apšaukti juos brakonieriais. Šiuo Kupiškio rajono atveju, reikia tikėtis, medžiotojas apkaltintas teisingai, nes stirniną šovė, prie jo privažiavęs. Tačiau pagal esamą medžioklės taisyklių formuluotę (kurią būtina tikslinti nedelsiant):"...draudžiama medžioti iš transporto priemonių" - medžiotojas gali būti nubaustas ir į žvėrį šovus iš stovinčio automobilio, naudoto, kaip priedanga tykojimo medžioklėje. O retas kuris aplinkosaugos pareigūnas leidžia sau mąstyti logiškai - svarbiausia, jei tik galima, bausti, bausti kuo daugiau medžiotojų ir kuo didesnėmis baudomis... Tačiau medžiotojai taip pat turi gerai išstudijuoti medžioklės taisykles ir ieškoti tiesos, kai jaučiasi netinkamai apkaltinti ir nubausti.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Medžiotojo dienos Dzūkijoje liepos mėnesį



up.lt
LMS „Gamta“ prezidentas Raimondas RIBAČIAUSKAS
2022.07.24

Liepos mėnesis į mūsų gyvenimą įžengė su vasariškais karščiais, liūtimis ir škvalais. Gamta vis bando žmogų paprotinti, kad ją gerbtume, tausotume, tačiau mes gyvename pagal posakį: po manęs nors ir tvanas, aš visko noriu čia ir dabar. Pilnatis visada mane veikia savotiškai, suteikia kažkokių jėgų, norisi klajoti, skaičiuoti žvaigždes, taip gyvenime ir elgiuosi, aišku – tik negeriu kraujo.

Vieną pilnaties naktį sėdėjau miško pievos pakraštyje, gaivus vėjelis pūtė į veidą, mėnulis šypsojosi ir skaičiavo žvaigždes, pievutėje ganėsi stirna su dviem stirniukais, kurie žaidė kaip padykę vaikai, griežtai prižiūrimi mamos, pievutės kamputyje juos stebėjo gervių šeimyna, pro šalį burbėdamas prapėdino barsukas, griovyje dūko bebrų šeimyna – visiška palaima. Matyt, užliūliuotas gamtos vaizdų, monotoniško uodų zyzimo ir varlių kvarkimo apžėlusioje balutėje užsnūdau, pabudau išpiltas šalto prakaito, turbūt sapnuodamas rėkiau, nes aplink buvo tuščia ir nyku, tik mėnulis įtartinai mane stebėjo. Sapnas baisus, kaip dabar matau tūkstančius miškus ir pelkes apsupusių ginkluotų vyrų ir moterų, visur laksto argentinietiški dogai, aidi šūviai, medžiojama viskas, kas juda, Daugų miestelio turgelyje prekiaujama paštetu iš lakštingalų liežuvėlių, kurapkų kepenine, perkūno oželių keptais sparneliais, vytintomis pempių krūtinėlėmis, virvutėmis iš kiškio ūsų ir t. t. Išsigandę gyventojai užsirakino savo namuose, kai kur gyvūnų globėjai susikibę už rankų dar bando apginti kokią pelkutę ar mažą miškelį su juose gyvenančiais gyviais, tačiau sunkiai sekasi, viską, kas dar gyva, pribaigia vilkai, lūšys, gandrai, varniniai paukščiai ir katinai.

Visada susimąstai, kas paskatino tokias idiotiškas vaizduotes? Prisiminiau, jog ne per seniausiai LRT TV portale perskaičiau Redos Gilytės straipsnį, kuriame didis gamtos mylėtojas, vienintelis VšĮ „Gelbėkime čiurlius“ veikėjas Audrius Daunoravičius postringauja: „Turime net tokį atvejį, kai paukštis stulgys pelkėse buvo išmedžiotas iki visai kritinės ribos… Pelkės tiesiog atakuojamos tam tikrų medžiotojų.“ Tokios mintys aiškiai parodo biologinių, gamtosauginių žinių trūkumą (švelniai pasakyta) ir visišką medžioklės teisinės bazės neišmanymą bei nenorą ja domėtis. Tokių postringavimų vienintelis tikslas – dar kartą skystai apdergti medžiotojų bendruomenę, bet kokia kaina būti matomam ir gal pavyks laimėti kokius nors rinkimus. Visada gerbiau ir gerbiu tikrus aplinkosaugininkus, gamtą mylinčias ir ginančias visuomenines organizacijas bei susivienijimus, šimtus kartų su tokiais žmonėmis teko diskutuoti prie apvalaus stalo, tačiau kartais šaukštas deguto sugadina medaus statinę. Dar kartą pabrėžiu, medžioklė yra neatsiejama aplinkosaugos dalis, medžioklė buvo, yra ir bus pats efektyviausias laisvėje gyvenančių populiacijų reguliavimo būdas, nebent tų populiacijų nebus.

Bėda ta, kad mes nematome visumos: saugodami ir išskirdami kokį nors gyvūną ar paukštį, mes pasmerkiame kitas rūšis išnykti. Pvz., gandras yra profesionalus žudikas kiškių, kurapkų, tačiau mes bijome tai pasakyti garsiai, krankliai – nelaimė visiems ant žemės perintiems paukščiams, kiškiams, per didelis vilkų skaičius – nelaimė stirnoms, šernams, elniams, briedžiams ir naminių gyvulių augintojams. Visai pamiršome naminius katinėlius, kurie laksto po pievas ir miškelius. Mokslininkai skaičiuoja, kad katės kasmet yra atsakingos dėl 1,4–3,7 milijardo paukščių mirčių, o iš viso dėl jų žūsta nuo 6,9 iki 20,7 milijardo žinduolių. Katės yra atsakingos dėl 33 rūšių gyvūnų išnykimo. Jos nuo žemės paviršiaus Lietuvoje šluoja kiškučius, paukščius, kirstukus, pelėnus, voveres ir t. t. Tačiau apie šio gyvūno, kuris pripažintas pavojingiausiu pasaulio plėšrūnu, laikymo sąlygas mes išvis nekalbame.


Vengiame kalbėti apie sistemingą natūralių gamtinių pievų mažėjimą, apie kontrabandinių chemikalų naudojimą žemės ūkyje ir pan. Jei medžiotojų indėlis tam tikrų rūšių mažėjime sudaro 0,5 proc., tai gerai. Daugelyje pasaulio valstybių, ypač Afrikos žemyne, kur vyrauja privatūs medžioklės plotai, medžioklė laikoma pagrindine rūšių išsaugojimo priemone, aišku, išskyrus nacionalinius parkus. Leidus medžioti tam tikros retos rūšies gyvūnus, medžioklės plotų savininkai suinteresuoti, kad tų rūšių populiacija būtų kokybiška ir gausi, todėl ją saugo. Priešingu atveju ji paliekama vietos gyventojų maistui. Paprastas pavyzdys Lietuvoje: prieš 10 metų uždraudėme medžioti kurapkas, kurių populiacija drastiškai mažėjo ir mažėja. Aplinkosauginės organizacijos tvirtino – dėl medžiotojų kaltės, nors reikėjo sakyti dėl intensyvios žemdirbystės ir didelio gandrų skaičiaus. Valstybė pradėjo „saugoti“ kurapkas – įtraukė į Lietuvos raudonąją knygą. Ir viskas. Kas toliau? Gal kur nors šalyje matėte už valstybės lėšas pastatytų kurapkų slėptuvių žiemos metu, ar girdėjote apie kokias nors kitas jų apsaugos priemones?

Bet gal užteks to negatyvo, juk gyvenimas pats savaime yra puiki Dievo dovana. Liepos miške pražydo, kaip pridera, liepos 1–2 dienomis, tačiau miestuose jos žydėjo jau paskutinę birželio savaitę. Dzūkijoje baigia žydėti grikiai, bitutės mažais kibirėliais neša medų, miškuose gausu mėlynių, aviečių, soduose – trešnių ir vyšnių, stebina voveraičių (lepučių) gausa. Čia labai tinka Dzūkijos posakis: „Jei ne grybai ir ne uogos, dzūkų mergos būtų nuogos.“ Tai parodo, kad miško gėrybės dzūkams visada buvo labai svarbios, nes dėl prastų žemių niekada nesulaukdavo gero derliaus.

Lapiukai jau bando medžioti patys, barsukiukai ir vilkiukai dar tik sekioja tėvus, laukiame vilkų šėlsmo naminių gyvulių aptvaruose, stebėti gandriukai pradėjo skraidyti liepos 15 d. Stirniukai, elniukai ir briedžiukai dar visiškai priklausomi nuo mamų, šernų vados labai įdomios, didžioji dalis šerniukų dar dryžuoti (vėlyvos jaunų mamų vados). Primenu, šerniukai iki 3 mėn. dryžuoti, nuo 4 mėn. – šviesiai rudi. Pirmą aktyvią stirnų rują pamačiau liepos 18 d. Gamtoje prasidėjo žmogaus ir gyvūnų konflikto laikotarpis, kada šernai, elniai ir stirnos prašo žmogaus pasidalinti augančiu derliumi, t. y eina maitintis į bręstančius javų laukus. Būkime tolerantiški, juk iš gamtos atėmėme jų mitybines vietas, taigi leiskime truputį pasimėgauti geru maistu. Pagal įstatymą, medžiotojai privalo atlyginti laisvėje gyvenančių gyvūnų daromą žalą žemės ūkio pasėliams tuo atveju, jeigu buvo pritaikytos visos apsaugos priemonės ir laiku informuoti medžiotojai. Primenu, kad kiekvieną pavasarį žemės ir miškų savininkai gali kreiptis į rajono savivaldybes dėl kompensacijų priemonėms, kurios mažina laisvėje gyvenančių gyvūnų daromą žalą. Gyvūnams pradėjus daryti žalą, reikia kreiptis į medžiotojus, o nesusitarus, per seniūniją išsikviesti žalos apskaičiavimo komisiją, kuri yra kiekvienoje savivaldybėje. Tačiau tai blogas kelias, manau, visada reikia rasti bendrą kalbą. Už šeškų, kiaunių ir lapių padarytą žalą neatlygina niekas, už vilkų, stumbrų ir lūšių – Aplinkos ministerija iš specialios paskirties fondo, kurį sudaro iš medžiotojų surinkti pinigėliai.

Dabar galime medžioti stirninus, šernus, kiaunes, šeškus, lapes, mangutus, audines, nutrijas, ondatras ir kovus su pilkosiomis varnomis.

Nei plauko, nei tauko!
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Iš problemų gimsta partnerystė


Autorės ir Banguolės ALEKNIENĖS-ANDRIJAUSKĖS nuotraukos

2022.07.25
ŪP korespondentė Virginija JUŠKIENĖ



Gamta – visų namai. O namus reikia prižiūrėti, atidžiai ir nuolat jais rūpintis. Tai puikiai žino ūkininkai ir medžiotojai. Aplaidumas ar tinginystė kaipmat duoda vaisių. Todėl ūkininkus ir medžiotojus vienija veiklos partnerystė ir požiūrio į gamtą bendrystė.
Iš-prob.-4-1.jpg
Aidas Stainys iš Rokiškio rajono pristatė Čiukotkoje sumedžioto briedžio ragus.

Vilkai, gervės ir kiti nemalonumai


Kai ištinka nenugalimos gamtos jėgos, nieko nepadarysi – vėjai, audros, krušos, liūtys užeina ir praeina. Tačiau yra ir mažesnių jėgų – gervių, kovų, žąsų, bebrų, elnių, vilkų. Jie turėtų gyventi ir maitintis ten, kur jų namai, gamtoje, bet nežino įstatymų ir elgiasi laisvai.

„Nebežinau, kur kreiptis pagalbos, paskambinau medžiotojams, darykit ką nors. Švariai nulesė kukurūzus, beveik 50 ha,“ – prieš gerą mėnesį apie savo vargus „Ūkininko patarėjui“ pasakojo pieno ūkio savininkė Danutė Adamonienė.

Gaudentas Baikauskas, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) Kupiškio skyriaus medžioklės žinovas, pasakojo apie kito ūkininko pagalbos prašymą: „Pelyšių kaime vilkai gąsdina žmones. Tai vyksta dabar, šių dienų reikalai. Veršelis buvo paliktas kieme prie traktoriaus. Sudraskė. Jau trečią toje vietoje nuo gegužės mėnesio, nuostolių patyrė du kaimynai. Juodpėnuose, toje pačioje Šimonių seniūnijoje, avys papjautos. Žmonės piktinasi, kad niekam tai nerūpi. O mes esame pirmieji, kurie tai išgirstame, gauname pylos, juk esame medžiotojai, privalome daryti tvarką, taip žmonės supranta.“

„Negalime“, – pabrėžė medžioklės žinovas. Yra tvarka, yra medžioklės sezono terminai, yra saugomos gyvūnų rūšys, yra taisyklės, kurios neleidžia medžiotojui su šautuvu šlaistytis prie gyvenviečių.

Pasak G. Baikausko, laukinė gyvūnija ūkininkams visokių eibių pridaro, ir ne tik vilkai, ne tik gervės, ne tik pavasarį.

„Labai pagausėjo elnių. Vienas ūkininkas medžiotojas guodėsi, kad elniai nusiaubė žirnių lauką. Ir užeina ne vienas ar keli, o trisdešimt. Kas po tokio pulko vaišių belieka? Kitas ūkininkas pasakojo pievoje radęs išdraskytus, subadytus šienainio ritinius. Ten, pasirodo, paaugusiems elnių jaunikliams patogi vieta kasytis ragus. Ir pašaras jau sugadintas.“

Medžiotojai pastebi, kad daugiau atsiranda ir kitokių plėšrūnų – lūšių, barsukų. Jiems reikia maisto, atitinkamai netrukus sumažėja kurapkų, kiškių. Anksčiau būdavo gyventojų skundų dėl bebrų, kad užtvenkia sodybų kiemus, ganyklas. Dabar to nebėra, gal melioraciją žmonės labiau susitvarkė, bebrai persikraustė į natūralias buveines, Kupiškio marių salos pakrantėse jų daug pastebima, užtat ten dabar rūpesčių turi savivaldybė.

„Gamta pati reguliuoja rūšių išplitimą ir gausą, mitybos grandinėje viskas yra susiję, visi reikalingi. Ir jeigu kažkam pavyksta kitų sąskaita užkariauti mitybos plotą, netrukus galima tikėtis, kad ten atsiras pusiausvyrą sugrąžinančių plėšrūnų. Arba išplis ligos, kurios sumažins gyvūnų skaičių“, – kalbėjo G. Baikauskas.

Ilgametis aplinkosaugos pareigūnas prisiminė, kaip dar sovietmečiu, gal aštuntojo dešimt­mečio pabaigoje, medžiotojai buvo įpareigoti sumažinti kovų ir kovarnių skaičių, kaip įrodymą valdžiai reikėdavo pristatyti nušauto paukščio koją. Prieš keletą dešimtmečių Kupiškio rajono valdžia aktyviai kovojo su miestą apnikusiais, Kupos pakrančių medžius graužiančiais bebrais. Už gyvūną sumokėdavo po 50 litų. Bebrai neatlaikė, gyvi likę pasitraukė ieškoti kitų buveinių.


Tvarus išteklių naudojimas


Taigi, ką gali padaryti medžiotojai, kai ūkininkai kreipiasi pagalbos, patys nebeįstengdami apsisaugoti ir apsiginti nuo tokios gamtos, kuri kėsinasi į žmogaus darbo vaisius? Tiesa, reikia pripažinti, kad žmogus savo darbus dirba ir derlius augina mažindamas laukinės gyvūnijos ir augmenijos buveines, teritorijas, taigi, jų namus. Tai dabar pripažinta, žemdirbiai kalba apie tvarų, tausojantį ūkininkavimą. Jie nelinkę skųstis dėl kiekvieno prarasto daigo ar išmindžiotos pasėlių galulaukės, bet pyktis sukyla ir širdį suskausta dėl dešimčių suniokotų hektarų, prarandamų veislinių gyvulių.

Visa tai galima vertinti kaip sutrikdytos gamtos rezultatą, ir tai turi kam nors rūpėti. „Rūpi, žinome ir apie situaciją, ir apie vilkų padarytus nuostolius. Juod­pėnuose jau nustatyta patirta žala dėl sudraskytų avių. O dėl veršelių Pelyšių kaime dabar vyksta tyrimas, organizuota stebėsena. Pranešta aplinkosaugos agentūrai, dirba specialistas, pastatyta aparatūra, vaizdo kamera. Yra galimybė, vadinamasis konkretaus plėšrūno išėmimas iš gamtos, nelaukiant vilkų medžioklės sezono pradžios (nuo spalio 15 d.). Tikimės, kad šios pastangos nebus tuščios, laukiame, kaip pasiseks“, – ŪP sakė Kupiškio r. savivaldybės žemės ūkio ir bend­ruomenių skyriaus vedėjas Saulius Kareiva.

LMŽD Kupiškio skyriaus pirmininkas Bronislovas Domža redakcijai teigė suprantąs ūkininkų rūpesčius dėl laukinių žvėrių ir paukščių, patikino, kad jų reikalavimai valdžiai priimti konkrečius sprendimus dėl patiriamos žalos yra racionalūs. Būtina tvarka, ji turi būti visiems aiški, tvarkomasi be ilgų diskusijų, kaip tai daroma daugelyje Europos Sąjungos šalių.

„Žvėrių tikrai yra daug, jiems reikia maisto ir jie jo ieško. Dabar žvėrių padaugėjo, pandemijos metai kiek pristabdė ir gal kiek sutrikdė medžiotojų veiklą. Jeigu gamtoje susijaukia natūrali pusiausvyra, reikia žmogaus rankos, neleisti kurios nors rūšies pertekliaus, viršenybės. Medžiotojai yra atsakingi, kad medžioklės ištekliai būtų naudojami racionaliai, tvariai, tausojančiai, išliktų laukinių gyvūnų ir jų buveinių įvairovė, tai propaguoja Tarptautinė medžioklės ir medžiojamosios faunos apsaugos taryba“, – teigė B. Domža.

Vadinasi, ir medžiotojai, ir žemdirbiai savo veikloje siekia to paties aplinkos ir visos gamtos gyvybės tvarumo bei tausojimo,
jie – partneriai, bent jau teorijos, idėjų lygmenyje. Praktika, tikėtina, pažeria ir netikėtumų, ir problemų.
Iš-prob.-5.jpg
Medžioklės trofėjų vertinimui buvo pristatyta įspūdingų elnių ragų, šie – „Ažuolo“ klubo, jo pirmininkė Vida Kaupienė džiaugiasi laimikiais.


Partnerystė tęsiasi dešimtmetį


B. Domžos teigimu, ūkininkai yra teisūs, sakydami, kad laukinių žvėrių daroma žala pastaraisiais metais išaugo – tai natūralu, intensyvi žemdirbystė, miškininkystė sumažino žvėrims ir paukščiams ramių gamtos buveinių teritorijas. Todėl jie nepaliks ramybėje ūkininkų ir jų laukų, valdžia privalo tai spręsti nedelsdama nuostolių kompensacijų forma ar kitomis paramos priemonėmis.

Neseniai atliktas medžioklės trofėjų, sumedžiotų per pastaruosius ketverius metus, įvertinimas. Jis pirmą kartą buvo organizuotas regionuose, siekiant palengvinti darbo krūvius ekspertams. LMŽD tarybos narys B. Domža organizavo Panevėžio apskrities rajonų medžiotojų laimikių įvertinimą.

„Sulaukėme per 500 trofėjų, daugiausia elninių žvėrių ragų, plėšriųjų žvėrių – vilko, barsuko, lapės – kaukolių. Viskas pasverta, išmatuota, apžiūrėta, kelias dienas dirbo 14 ekspertų. Pagal parametrus 39 trofėjai įvertinti aukso medaliu, 65 sidabro, 71 bronzos. Dalis darbų jau eksponuojami respublikinėje trofėjų parodoje Raudonės pilyje. Kupiškėnai pamatys trofėjus šventėje prie Pyragių ežero. Visi pasiilgę tokio bendravimo“, – sakė pašnekovas.

Šventėje, tikėtina, bus pratęsta Kupiškio ūkininkų ir vietos medžiotojų organizacijos bendradarbiavimo sutartis. Partnerystės idėja kilo beveik prieš dešimtį metų, sutartis vis pratęsiama. Bendradarbiavimas tampa vis natūralesnis ir glaudesnis, nes abi šios bendruomenės turi giminiškų veiklų, panašių idėjų ir tą pačią misiją – branginti žemę, tausoti gamtos išteklius.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Nuo rugpjūčio 15-osios bus leidžiama medžioti kai kuriuos laukinius gyvūnus2022 rugpjūčio 14



Aplinkos ministerijos inf.




Rugpjūčio 15 d. prasideda briedžių ir tauriųjų elnių patinų medžioklė. Šią dieną prasideda ir paukščių medžioklės sezonas. Iki gruodžio 15 d. galima medžioti didžiąsias antis, rudagalves krykles, klykuoles, kanadines bernikles, kuoduotąsias antis, laukius, iki lapkričio 30 d. - perkūno oželius ir slankas. Aplinkosaugininkai primena, kad medžiotojai ne tik turi teisę naudotis gyvūnijos ištekliais, bet ir privalo jais rūpintis.
Briedžių, tauriųjų elnių ir kitų elninių žvėrių Lietuvos miškuose gausėja. Apskaitų duomenimis šiais metais mūsų miškuose yra 887 briedžiais ir net 8484 tauriaisiais elniais daugiau nei praėjusiais, nežiūrint to, kad praėjusį medžioklės sezoną buvo sumedžiota 283 briedžiais ir 3424 elniais daugiau, lyginant su 2020-2021 m. medžioklės sezonu.

Elninių žvėrių tankumas kai kuriuose Lietuvos regionuose jau yra per didelis. Ūkininkai ir miškų savininkai dėl to patiria nemažai nuostolių, todėl svarstoma galimybė, kad tokiais atvejais aplinkos ministro įgaliota institucija galėtų duoti nurodymą medžioklės plotų naudotojams sureguliuoti medžiojamųjų gyvūnų gausą, kad ji neviršytų didžiausios leistinos elninių žvėrių tankumo miškuose normos.

Prasidedant paukščių medžioklės sezonui, aplinkosaugininkai primena, kad pastarųjų populiacijų būklė prastėja, todėl medžioti reiktų atsakingai ir saikingai. Apskaičiuota, kad ES dėl apsinuodijimo švino šaudmenimis per metus žūva daugiau kaip milijonas vandens paukščių. Atsižvelgiant į kenksmingą švino poveikį nuo šių metų medžioklės sezono jau draudžiama medžioti paukščius švininiais arba švino junginių turinčiais šratais, taip pat draudžiama medžioti kanopinius žvėris šratais ir grankulkėmis.

Lietuvos ornitologų draugijos duomenimis kuoduotųjų ančių, perkūno oželių Lietuvoje perinčios populiacijos per paskutinius 10 metų sumažėjo 10-20 proc. Stebimas nežymus klykuolių, laukių ir kai kurių kitų medžiojamųjų paukščių populiacijų mažėjimas šalyje.


Priemones dėl elninių žvėrių gausos sureguliavimo ir dėl paukščių medžioklės ribojimo numatoma aptarti artimiausiame Medžioklės tvarkymo konsultacinės tarybos posėdyje rugsėjo pradžioje.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Kiek reikės tragedijų, kad keistųsi medžioklės taisyklių reikalavimai ?


agroeta.lt
2022 Rugpjūčio 18
Autorius: Vytautas RIBIKAUSKAS

Žiniasklaidoje skelbta, kad praėjusių metų kovo 31d. Biržų raj. netoli Papilio miestelio esančiame tvenkinyje brakonierių – Ihtiandrą nušovęs medžiotojas buvo išteisintas. Apie medžioklės taisyklių reikalavimus tykojimo medžioklėse buvo rašyta mūsų portale straipsnyje „Medžioklės taisyklių peripetijos:medžioti tamsoje leidžiama, bet šauti ne“.

Jeigu nušaunamas ne tas gyvūnas (netgi žmogus), ar galima teigti, kad buvo šauta į atpažintą taikinį?

Su teisėjais ginčytis beprasmiška, nes jie viską išmano geriau, tačiau kaip vertinti situaciją, kai vietoje to gyvūno, į kurį manoma, kad taikomasi, nušaunamas kitas gyvūnas arba net žmogus?

Mano galva, taip atsitinka vis tik, kai medžioklės objektas pilnai neatpažįstamas ir šaunama tik į menamą gyvūną, kurio pasirodymo tiketasi. Juk bebrų medžiotojas privalo, kad ir patamsyje, atskirti, ar plaukia bebras, ar medžioti draudžiama ūdra, nes abu šie žvėreliai gyvena tose pačiose teritorijose. O plaukiančios ūdros galvą neabejotinai sunkiau atskirti nuo bebro galvos nei bebro galvą nuo žmogaus galvos.

Žinoma, medžiotoją pateisinančių aplinkybių yra: niekam tikusios medžioklės taisyklės, nustatančios tykojimo medžioklių tvarką; netikėtumo faktorius – kas gali tikėtis vėlai vakare išvysti iš vandens telkinio gelmės išnyrančią žmogaus galvą. Tačiau žmogaus galva, jeigu taikinį gerai matai, vis tik skiriasi nuo bebro galvos, o šauti į gerai nematomą taikinį negalima.

Kiek reikės tokių tragedijų, kad keistųsi medžioklės taisyklių reikalavimai?

Tačiau nežiūrint tokių tragiškų įvykių, medžioklės taisyklių kūrėjai ir tobulintojai, atrodo, išvadų daryti nesiruošia. Kiek sulaužyta iečių, kol pasiekta, kad medžioklinis prožektorius būtų leidžiamas naudoti be šernų dar ir invazinių gyvūnų medžioklėse, tačiau bebrai ir kiti neinvaziniai žvėrys vis tiek liko už borto. Šiuo aprašomu atveju, jeigu medžiotojas būtų galėjęs vandens paviršiuje pasirodžiusį objektą apšviesti, tokia nelaimė nebūtų atsitikusi. Neteisėtos povandeninės žūklės dalyvis, tikriausiai, turėjo užsidėjęs kokius nors nardymui skirtus akinius, o gal ir galvos apdangalą. Apšvietus šie daiktai būtų sublizgėję, apšviestas brakonierius būtų turėjęs galimybę šauksmu ar rankų iškėlimu perspėti į jį nusitaikiusį medžiotoją ir lemiamas šūvis nebūtų buvęs paleistas.

Jeigu medžioklės taisyklių tobulintojai negali peržengti kažkokių gamtos mylėtojų – rėksnių jiems medžioklinių prožektorių naudojimo nubrėžtas ribas, visų medžiojamųjų gyvūnų, kuriuos šaunant apšviesti neleidžiama, tykojimo medžioklė turėtų būti leidžiama tik šviesiuoju paros metu. Kovo mėn. po 21 val., kada įvyko tragedija Biržų rajajone, ko gero, šviesu jau nebuvo...
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Medžioklėje bus uždrausta naudoti... sprogmenis



2022 rugsėjo 07
respublika.lt
Danas NAGELĖ



Mūsų Seimas ir Vyriausybė visiškai neturi ką veikti, todėl bando sukurti tokį įstatymą, kuris patektų į kvailiausių pasaulio įstatymų dešimtuką. Jei jis bus patvirtintas, tikrai taps realiu pretendentu į pasaulio dešimtuką.

Grupė Seimo narių siūlo ne ministro įsakymu, o įstatymu nustatyti, kokie įrankiai, priemonės ir būdai turi būti draudžiami medžioklėje. Aplinkos ministerija Vyriausybei ne tik siūlo sutikti su pateiktu sąrašu, bet dar ir jį išplečia. Tad į Seimą (jei trečiadienį Vyriausybė galutinai pritars) keliaus toks projektas.

"Draudžiama medžioti draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais:

1) automatiniais šaunamaisiais ginklais;

2) naudojant elektros aparatus, skirtus gyvūnams apsvaiginti ar užmušti;


3) naudojant sprogmenis, nuodus, užnuodytą ar anestezuojantį jauką arba jaukui ir masalui naudojant gyvus gyvūnus;

4) dūmais, dujomis ar ugnimi varant gyvūnus iš jų slėptuvių;

5) iš transporto priemonių, taip pat vaikant ar transporto priemonėmis numušant medžiojamuosius gyvūnus (išskyrus atvejus, kai keliuose transporto priemonės susiduria su medžiojamaisiais gyvūnais);

6) iš oro transporto priemonių;

7) iš judančių vandens transporto priemonių, varomų varikliu;

8 ) šviečiant iš transporto priemonių bet kokiais dirbtiniais šviesos šaltiniais;


9) naudojant naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba turėti juos medžioklės plotuose;

10) statant kilpas gyvūnams gaudyti".

Atrodytų, kad kiekvienam sveikai mąstančiam žmogui ir be įstatymo aišku, kad medžioklėje negalima į briedį mesti granatos, naudoti granatų, "kalašnikovų", dujų ir kitų dalykų, tačiau nuspręsta tai įteisinti įstatymu (gerai dar, kad nesiūloma nustatyti, jog medžioklėje draudžiama naudoti atominį ginklą). Matyt, taip bandoma mėgdžioti amerikiečius, kur dalis įstatymų, atrodo, buvo sukurti gerokai apsvaigusių politikų.

Pavyzdžiui, Čikagos mieste būtų kriminalinis nusikaltimas valgyti patalpoje, kurioje kilo gaisras.

Nebraska, kaip žinome, yra dykumų kraštas, tačiau čia galioja draudimas medžioti banginius. Čia taip pat grėstų bauda už tai, jei jūsų vaikas bažnyčioje pradėtų žagsėti.
Teksaso valstijoje, pavyzdžiui, draudžiama stovinčiam žmogui išgerti daugiau nei tris gurkšnius alaus, šaudyti į buivolus iš antro viešbučio aukšto ir t.t. Beje, pastarasis įstatymas būtų labai reikalingas ir Lietuvai, nes dar ims koks lietuvaitis ir išmes buivolą iš antro aukšto praeiviui ant galvos. Ir pasiteisins, kad įstatymai to nedraudžia.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Apie ką staugia vilkai ?

Data: 2022-09-27
Autorius: bukimevieningi.lt



2022-ieji metai paskelbti Gyvūnų gerovės metais. Ta proga spalio 4 d., 18 val. Pasaulinę gyvūnų dieną Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus kviečia į dokumentinio filmo „Apie ką staugia vilkai?“ peržiūrą.

1931 metais Italijoje, Florencijoje, Tarptautinės ekologų konferencijos dalyviai pasiūlė spalio 4-ąją, šventojo Pranciškaus visų gyvų Žemės padarų globėjo atlaidų dieną, švęsti kaip Pasaulinę gyvūnų dieną.


Legenda pasakoja, kaip Šv. Pranciškus prijaukino plėšrų vilką, žudžiusį ne tik Italijos miesto Gubijo gyvulius, bet ir žmones. Mes, lietuviai, irgi turime vilkų mylėtoją ir gynėją – kino operatorių, režisierių Petrą Abukevičių (1928-1997) kuris, kaip ir Šv. Pranciškus, gyvūnus vadino mažaisiais broliais. Paskutiniais savo gyvenimo metais, Indubaliuose (Utenos r.) jis padarė didžiulį voljerą, apgyvendino iš įvairių zoologijos sodų suvežtus vilkus ir drauge su prodiuseriu Romu Gurkliu, kino operatoriumi Arvydu Baronu ir televizijos operatoriumu Zigmu Gružinsku, remiant Japonijos televizijai augino, stebėjo ir kūrė filmą apie vilkus.

Filmavimams pasibaigus, visą medžiagą išsivežė japonai. Liga sutrukdė Petrui Abukevičiui dalyvauti filmo montaže, o lietuviai taip ir nepamatė filmo… Tačiau kinematografininko asmeniniame archyve išliko tuo pačiu metu nufilmuota 40-ties valandų medžiaga apie vilkų gyvenimą dieną ir naktį, bei filmavimo grupės kasdienybę. Iš šios medžiagos Petro Abukevičiaus sūnus – prodiuseris, teatro aktorius ir režisierius Ramūnas Abukevičius ir režisierė Inesa Kurklietytė sukūrė filmą „Apie ką staugia vilkai?“ (2011 m.). Jame atsiskleidžia šiltas kinematografininko Petro Abukevičiaus žvilgsnis į vilkus, gražiai užfiksuoti kiti miško gyventojai, įstabus vilkiukų gimimas (gimdanti vilkė Princesė taip priprato prie komandos, kad leidosi filmuojama operatorių), bandymas įtikinti medžiotoją, kad vilkų nedera šaudyti, nes jie yra miško sanitarai…


Petras Abukevičius sukūrė apie 60 dokumentinių filmų, mokslo populiarinimo filmų (daugiau kaip 30 gamtos tematika). 1976-1980 m. išpopuliarėjo serialu „Meškutės Nidos nuotykiai“, kuriame užfiksuoti beveik visi Lietuvos žvėrys ir dalis paukščių. Viena dalis – „Juodieji gandrai, elniukas ir Nida“ 18-tame tarptautiniame Niujorko kino ir TV filmų festivalyje apdovanota sidabro medaliu. 1984 m. su Japonijos ir Rusijos kino kompanijomis sukūrė vaidybinį filmą apie vilkšunį Buraną, vėliau su JAV televizijos „Discover“ kanalu – filmą „Pilkasis vilkas“ ir su Anglijos televizijos „Survival“ kanalu – tris filmus apie Rusijos gamtą. Nemažai filmų sukūrė apie Sibiro, Arkties vandenyno pakrantės, Tolimųjų Rytų gyvūnus, gyvenančius atokiose vietose. Nufilmavo retus paukščius – rausvąjį kirą, baltąją pelėdą, mažąją gulbę. Pirmą kartą užfiksavo labai retų baltųjų gervių ką tik išsiritusius gerviukus, kurie lizde būna tik dvi dienas.

1987 m. Petras Abukevičius apdovanotas valstybine premija. 1998 m. Nacionalinė televizija, Kultūros ir Aplinkos ministerijos įsteigė Petro Abukevičiaus premiją, kuri kasmet teikiama geriausio filmo apie Lietuvos gamtą kūrėjams. 2003 Indubakiuose (Utenos r.) įsteigtas P. Abukevičiaus memorialinis Vilko muziejus.


Filmą pristatys Ramūnas Abukevičius, įėjimas nemokamas.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Prasideda medžioklės su varovais sezonas



2022 spalio 14 d.
Eltos inf.




Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos praneša, kad šeštadienį, spalio 15 d., prasideda medžioklės su varovais sezonas, kuris tęsis iki sausio 31 d.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad sezono metu medžiotojams privalu laikytis Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Aplinkos apsaugos departamento siekis – vykdant medžioklės kontrolę, kurti gerą santykį su medžiotojais. Mums svarbu ne tik tikrinti, ar medžiojant laikomasi reikalavimų, bet ir konsultuoti medžiotojus. Taigi galima sakyti, kad jie – mūsų klientai“, – pastebi Gamtos išteklių apsaugos skyriaus patarėjas Saulius Tuska.

Pranešime pažymima, kad medžioklėje su varovais dalyvaujantys medžiotojai su savimi privalo turėti medžiotojo bilietą, kuriame turi būti žyma apie saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo rezultatus, galiojančio leidimo laikyti (nešiotis) ginklą ir ginklo, kuriuo medžioja, pažymėjimus.

Kad būtų užtikrintas saugus elgesys medžioklėje, medžiotojai privalo dėvėti ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos viršutinius drabužius arba galvos apdangalus ar liemenes. Tiesa, varovai privalo dėvėti ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos liemenes.


Kaip teigiama pranešime, medžioklėje su varovais netaikomos išimtys ir medžiokliniams šunims: dalyvaujantis šuo turi būti apvelkamas ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos liemene arba jam uždedamas ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos antkaklis, taip pat šuo gali būti pažymimas kitu ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos elementu.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Išvydę VMVT reikalavimus nustėro: kriterijus vadina neįmanomais



Milda Kuizinaitė
„Lietuvos rytas“
2023-01-20


Kokį horoskopą turėtų skaityti medžiotojas, kad prieš mėnesį žinotų, kurią dieną ir valandą sumedžios elnią ar briedį? Vargu ar tai nuspėtų ir veterinarijos specialistai, ėmę reikalauti dar neregėto plano.
Vasario 8-ąją nušausime ir skersime bebrą, o vasario 12-osios rytą – šerną. Maždaug taip turėtų atrodyti planas, kurį nuo šio mėnesio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Alytaus departamentui privalėtų pateikti Grūto kaime (Druskininkų sav.) laukinių žvėrių skerdyklą turinti bendrovė „Hesona“. Prašymą pateikti skerdyklų darbo grafiką visam mėnesiui gavo dar viena bendrovė, taip pat 3 Alytaus rajone, Birštono ir Prienų savivaldybėse įsikūrę ūkininkai. Visi jie kiaules, kalakutus bei kitus naminius paukščius augina patys, todėl suplanuoti, kada jie bus skerdžiami, įmanoma. Tačiau kaip žinoti, kada koks laimikis paklius medžiotojui?


Pateikti neįmanoma


„Nežinau, kokių antgamtinių jėgų – Dievo ar velnio – turėčiau to paklausti?“ – VMVT nurodymu stebėjosi Grūto parko ir bendrovės „Hesona“ įkūrėjas Viliumas Malinauskas. Šios bendrovės įkurtoje skerdykloje kartais per mėnesį apdorojamas vienas, kartais – du žvėrys.
Kai elnienos užsisako restoranai ar savo laimikius atneša vietos medžiotojai, skerdykla atidaroma ir kartą per savaitę. Tik suplanuoti, kurią dieną medžioklė bus sėkminga, iš anksto negali net itin patyrę medžiotojai. Bet Veterinarijos tarnybos specialistai norėtų žinoti ne tik dieną, bet ir valandą – skerdyklos darbo grafiką jie prašė pateikti valandų tikslumu. „Bet kokie skerdimo dienų ar valandų pakeitimai turi būti derinami su VMVT Alytaus departamentu“, – teigiama penkioms skerdykloms išsiųstame rašte.


Mėsą tektų sunaikinti


Mėnesio grafiko nepateikusioms skerdykloms VMVT grasina rimtais nemalonumais: „Jei skerdyklos atsakingi asmenys nebus pateikę darbo grafiko, į tokią skerdyklą nuolatinę priežiūrą atliekantis veterinarijos gydytojas nevyksta ir skerdimai yra negalimi.“ Kartu Alytaus departamento direktorių laikinai pavaduojančio Jono Vaikšnoro raštu įspėjama, kad skerdyklų, kurios veiklą vykdys be veterinarijos gydytojo, skerdenos bus naikinamos, o už tai atsakingiems asmenims taikomos sankcijos. Šis įspėjimas taip pat nustebino skerdyklų savininkus. Bendrovės „Hesona“ atstovų teigimu, jų skerdykloje nė vienas žvėris nebuvo paskerstas be veterinarijos gydytojo priežiūros.


Veterinarai prižiūri nuolat


Apie tai, kad visi skerdimai atliekami tik stebint veterinarijos gydytojui, internete skelbia ir vienas šį VMVT raštą gavusių ūkininkų. Mat jis apie kiaulių skerdimą pasakoja ir turistams – jo sodyboje rengiamos edukacinės programos. Už mėsos tikrinimus prieš skerdimą, po skerdimo ir skerdenų ženklinimą atsakingas nuolatinę priežiūrą atliekantis veterinarijos gydytojas. VMVT Alytaus departamentas skerdyklų savininkus įspėjo ir apie tai, kad dėl vizito tartis tiesiai su veterinarijos gydytoju griežtai draudžiama. Toks įspėjimas verslininkams taip pat nuskambėjo keistai, mat bendrovė „Hesona“ raštą VMVT Alytaus departamentui siunčia iškart, kai sumedžiojamas žvėris. Nežinia kaip įgyvendinamą nurodymą surašę VMVT specialistai jį paaiškinti sunkiai įstengė ir patys. Tam prireikė trijų dienų.


Užkliuvo papūgų jauniklis


Egzotinių gyvūnų ir paukščių kolekciją sukaupę Grūto parko šeimininkai dėl savo augintinių dažnai sulaukia ir aplinkosaugininkų dėmesio. Tik ne patarimų, kaip juos auginti ar pagerinti jų gyvenimo sąlygas, o keistų priekaištų ir nurodymų. Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) šiuo metu svarsto, ką nubausti už tai, kad itin retos papūgos
Kinijos aleksandrai padėjo kiaušinį ir susilaukė jauniklio. Tai sužinoję aplinkosaugininkai išvardijo daugybę teisės aktų, kuriuos esą pažeidė šiuos paukščius auginantys Grūto parko šeimininkai.
„Pasirodo, turėjome pradurti kiaušinį arba nužudyti papūgiuką“, – aplinkosaugininkų priekaištais piktinosi V.Malinauskas. Nors protokolą dėl papūgos jauniklio tikrintojai surašė dar praėjusių metų spalį, sprendimo dėl baudos dar nepriėmė. Grūto parku ir jo augintiniais rūpinasi keli Malinauskų šeimos nariai, todėl dabar bandoma išsiaiškinti, kuris jų ir kada priėmė sprendimą dėl 2020 metų vasarį įsigytų keturių Kinijos aleksandrų laikymo sąlygų.


Tikrintojai pražudė pumą


Užpraeitų metų vasarą Grūto parke vykęs laukinių gyvūnų patikrinimas baigėsi skandalingai.
AAD vykdė patikrinimą, kurio metu turėjo nuskaityti po pumos bei trijų beždžionių – karčiuotųjų pavianų oda esančias mikroschemas, todėl gyvūnus reikėjo užmigdyti. Į pagalbą buvo pakviesti tam reikalingą įrangą turintys Lietuvos zoologijos sodo specialistai. Bandant užmigdyti pumą į gyvūną buvo pataikytos dvi strėlytės su migdomaisiais. Puma visiškai neužmigo, todėl aptvare buvo sugauta graibštu ir prispausta prie žemės. Tuomet specialistai skaitytuvu nuskaitė mikroschemą. Tai padarius puma už uodegos buvo traukiama iš graibšto, bet jos nagas įstrigo į graibšto tinklą. Zoologijos sodo darbuotojai koją ištraukė, išlaisvintas žvėris nuėjo ir atsigulė pavėsyje. Parko darbuotojai pastebėjo, kad gulintis gyvūnas alsuoja neįprastai tankiai, tačiau patikinę, jog tai normalus vaistų poveikis, specialistai išvyko. Pavakarę puma buvo rasta nugaišusi. Grūto parke ji gyveno septynerius metus. Tyrimą dėl šio įvykio greitai nutraukusi Druskininkų policija nurodė, kad tai ne nusikaltimas, o kaip gyvūnai turi būti migdomi patikrinimo metu, nenurodo joks teisės aktas.


Sureagavo ir VMVT


Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) atsakė, jog visose skerdyklose, kuriose yra skerdžiami žemės ūkio gyvuliai ar tvarkomi laukiniai ar ūkyje auginami medžiojamieji gyvūnai, o vėliau tokių gyvūnų skerdenos ar iš jų gauta mėsa tiekiama į rinką, vadovaujantis atitinkamais Europos Sąjungos teisės aktais, kiekvieno skerdimo metu turi būti valstybinis veterinarijos gydytojas, nepriklausantis skerdyklai. „Jis turi užtikrinti kiekvieno skerdžiamo ar tvarkomo gyvūno specialias veterinarines tikrinimo prieš ir po skerdimo patikras, kad vartotojas gautų saugų produktą. Kiekvienas VMVT departamentas, turi užtikrinti, kad visose skerdyklose ar medžiojamų gyvūnų tvarkymo įmonėje, jai atliekant skerdimą ar medžiojamų gyvūnų tvarkymą, būtų valstybinis veterinarijos gydytojas. Grūto parko ir bendrovės „Hesona“ įkūrėjas V.Malinauskas stebėjosi VMVT nurodymu. V.Ščiavinsko nuotr. Kai kurios skerdyklos ar medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonės dirba nereguliariai – ne visomis darbo dienomis, nepilną darbo dieną ar net ne darbo valandomis, todėl siekiant tinkamai paskirstyti valstybinių veterinarijos gydytojų darbo krūvį ir užimtumą, įmonių prašoma pateikti planuojamus darbo grafikus. VMVT organizuojama darbo tvarka yra vienoda visoje Lietuvoje. Oficialios kontrolės teisės aktai numato, kad darbuotojai vykdantys kontrolę turi būti nešališki ir neturėti jokio interesų konflikto, todėl skerdyklos ar medžiojamų gyvūnų tvarkymo įmonių vadovai negali pasirinkti, kuris VMVT valstybinis veterinarijos gydytojas jų įmonėse turėtų atlikti valstybinę veterinarinę priežiūrą. Įmonių vadovai neturi asmeniškai tartis su valstybiniu veterinarijos gydytoju. Už valstybinės veterinarinės priežiūros organizavimą skerdykloje yra tiesiogiai atsakingas VMVT departamento direktorius, kuris paskiria valstybinį veterinarijos gydytoją, kad užtikrintų kontrolės nešališkumą ir interesų konflikto išvengimą. Taip pat VMVT imasi priemonių, kad atliekant skerdyklų valstybinę veterinarinę kontrolę, tas pats valstybinis veterinarijos gydytojas neatliktų tos pačios įmonės tikrinimo nuolat ir būtų užtikrinta gydytojų rotacija“, – teigiama VMVT atsakyme.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Namuose laikantiems ginklus kyla klausimas, ką su jais daryti karo atveju: specialistai atsakė, kaip reikėtų elgtis



https://tv.lrytas.lt/zinios/lietuvos-di ... s-25884766
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Šimtus šautuvų iš Ginklų fondo pavogusio darbuotojo išpažintis: ruošiausi grėsmei ...



Vytenis Miškinis,
Teisėsaugos aktualijų žurnalistas
www.DELFI.lt 2023 m. vasario 4 d.


„Negalėjau suprasti, kaip galima naikinti tokius ginklus“, – kalbėjo buvęs ilgametis Ginklų fondo darbuotojas Saulius Kuzminskas, turėjęs sunaikinti konfiskuotus šautuvus, pistoletus bei šovinius, tačiau šimtus jų pasiėmęs sau ir vėliau pardavęs. Už tai prieš teismą stojęs vyras atskleidė skandalingus Ginkų fondo užukuliusius ir ten ilgus metus tvyrojusią netvarką.

Dar 2019 m. policijos vadovai pranešė apie skandalingą tyrimą – kone dešimtmetį Ginklų fondo darbuotojas vogė iš ten ginklus, kurie turėjo būti sunaikinti. Kulkosvaidžiai, pistoletai, revolveriai buvo pardavinėjami už tūkstančius eurų. Dabar apie tai, kas ilgus metus dėjosi Ginklų fonde atskleidė ilgametis darbuotojas, nusprendęs jam patikėtus ginklus ne sunaikinti, o parsinešti namo. „Galvojau apie grėsmę iš Rytų“, – tvirtino jis, aiškindamas, kodėl pasiėmė šimtus ginklų.


Jokios kontrolės


Ginklų fonde S. Kuzminskas įsidarbino 1999 m., pirmiausia – kaip sandėlininkas-ūkvedys. „Tuo metu viskas tik kūrėsi, viskas buvo nauja, faktiškai nieko neturėjome, trūko sandėlių. Tiesiog davė didelę patalpą, kur buvo sukrauti ir ginklai, ir dokumentai, o aš viską turėjau tvarkyti“, – jau liudydamas teisme kalbėjo vyras. Ką daryti su iš įvairiausių Lietuvos kampelių surinktais ginklais spręsdavo komisijos, jose dalyvavo ir pats S. Kuzminskas. „Tarp priduotų ginklų atsidūrė ir Aukščiausios Tarybos gynėjų ginklai. Aš sakiau, kad tokius ginklus netikslinga naikinti, naikinsime mūsų pačių istorioją, bet niekas manęs neklausė“, – pasakojo kaltinamasis. Nors daug žmonių spręsdavo, kokius ginklus naikinti, tačiau už patį sunaikinimą buvo atsakingas vienintelis S. Kuzminskas, o jo veiklos niekas nekontroliavo. „ Ardymo, laužymo ir paruošimo naikinti ir naikinimo procedūros iš esmės buvo patikėtos man vienam, – sakė jis. – Negalėjau suprasti, kaip galima tiesiog sunaikinti ginklus, kurių buvo ir gerų, galvojau, jog istorija vėl gali pasikartoti, gali prireikti tų ginklų, juo labiau, kad kiekvienais metais aukščiausi šalies pareigūnai vis kalbėdavo apie iš rytų kylančias grėsmes.“


Tvarkėsi, kaip galėjo


Vyrui teko naikinti tonas ginklų, kartais į Kauno ketaus liejyklą tekdavo važiuoti net du kartus per dieną. Tačiau geriausiai išsilaikiusių ginklų jis ten nepristatydavo. „Esant tokiems kiekiams, sukontroliuoti ir patikrinti, ką aš pridavė naikinimui, iš esmės nebuvo galimybės“, – prisipažino buvęs sandėlininkas. Šaudmenis ir sprogmenis S. Kuzminskas veždavo į Rūdninkų poligoną ir ten naikindavo sudėjęs tiesiog į statinę. „Naikinimas buvo visiškai savamokslis. Aš buvau tų naikinimų procedūrų pradininkas, anksčiau niekas to nedarė, o aš ir pats patirties neturėjau, – kalbėjo jis ir pridūrė. – Vis užduodavo sau klausimus, kam reikia tuos ginklus ir šaudmenis naikinti, kai teisėsaugos struktūroms jų labai trūko.“


Slėpė namuose


Vyras tvirtino, kad po truputį ginklus vežė namo, krovė į statines, o galiausiai viską sudėjo į šulinio rentinį po grindimis ir užbetonavo. „ Šeima apie tai nieko nežinojo ir neįtarė, nors aš pats nuolat gyvenau baimėje, ta vieta, kurioje buvo laikomi ginklai ir šaudmenys, niekada neužšaldavo, bijojau, kad niekam dėl to nekiltų klausimų“, – prisipažino jis. Vyras Ginklų fonde dirbo iki 2006-ųjų, tačiau pats tvirtino, kad iš ten parsineštas turtas užbetonuotas po grindimis gulėjo daugiau nei dešimtmetį. „Viskas gulėjo iki to momento, kai iškilo namų pardavimo klausimas ir jis buvau priverstas laikomus ginklus pernešti į kitą vietą, – sakė teisiamas vyras. – Buvo daug streso, nes pirmiausia reikėjo išgriauti betoną, po truputį viską pernešti, suslėpti, bet kada galėjo kas nors pamatyti. Iš pradžių nešiau į malkinę, dariau uždangas, pastolius, kad nepamatytų kaimynai. Malkinėje kroviau po joje sudėtais atsarginiais ratais. Paskui po truputį nešiau į mišką, kuris priklausė man ir kurio neketinau parduoti, kasiau duobes ir slėpiau. Atrodo, iš viso buvau padaręs 9 slėptuves, kroviau į bidonus ir užkasiau žemėmis.“


Pardavė draugams


Visa tai vyko 2017 m., tuo pat metu jis apie situaaciją užsiminė savo pažįstamiems kolekcininkams, kuriems anksčiau padėjo iš fondo oficialiai įsigyti įvairiausių ginklų – Sigitui Mazaliauskui ir Česlovui Pompolovičiui. „Jie buvo ilgamečiai mano pažįstami, ginklų fanatai, jais domėjosi. Įvertinau, kad abu gyvena vienkiemiuose, nėra turėję jokių reikalų su policija, Sigitas dar daug metų buvo ir medžiotojų ddraugijos pirmininkas. Nė vienam iš karto atvirai ginklų nesiųliau, iš pradžių Česlovui nuvežiau dalių, norėjau pažiūrėti, kaip sureaguos, o tada viskas įsisiūbavo“, – prisiminė vyras. Jiedu su Č. Pompolovičiumi nusprendė, kad reikia nutrinti registruotų ginklų serijos numerius, pastarasis sutiko tai padaryti. „Česlovas ėmė viską, ką jam vežiau. Norėjau kuo greičiau viskuo atsikratyti, nes aplink mane buvo pardavinėjamos žemės, kūrėsi vis nauji kaimynai. Jis man ir sumokėdavo, pistoletai TT – daugmaž 300-400 Eur, kulkosvaidžiai „Agram“ 600-800 Eur, pistoletai „Makarov“ – 300-400 Eur, „Margolin“ – 200 Eur“, – prisipažino S. Kuzminskas. Lygiai taip pat ginklus jis pardavinėjo ir S. Mazaliauskui. Prieš teismą stojo dar ir Marius Pajarskas, jis ginklus įsigijo iš Č. Pompolovičiaus. Galiausiai į visų jų namus pasibeldė „Aro“ vyrai, per kratas buvo rasta ir paimta šimtai ginklų bei šaudmenų.


Gailesčio nesulaukė


Beveik 200 ginklų ir virš 5 tūkst. šovinių pagrobęs S. Kuzminskas prašė jo pagailėti ir nesodinti į kalėjimą. Jis aiškino, kad nusikaltimus įvykdė spontaniškai, taip pat, kad jo garbaus amžiaus tėvams reikia priežiūros, tačiau teisėjų širdies tokie argumentai nesuminkštino. „Nors kaltinamasis aiškino, jog ginklus bei šaudmenis pagrobė, būdamas įsitikinęs, jog pastarųjų gali prireikti užtikrinant Lietuvos saugumą, manydamas, jog gali pasikartoti ankstesni įvykiai, juo labiau, kai apie gresiantį „pavojų iš rytų“ nuolat kalbėjo valstybės politikai, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog pastarasis vėliau didelę dalį pagrobtų šaunamųjų ginklų ir šaudmenį realizavo“, – kaltinamojo pasiteisinimus triuškino teisėjai. „Kaltinamasis tikino neva pastariesiems realizavo, kadangi juos gerai pažinojo, tiek S. Mazaliauskas, tiek Č. Pompolovičius buvo kolekcionieriai, ginklų fanatai, todėl tikėjo, jog perduodami ginklai atsidurs „gerose rankose“, tačiau akivaizdu, kad perleisdamas šaunamuosius ginklus bei šaudmenis kaltinamasis niekaip negalėjo sukontroliuoti, kaip toliau jais bus disponuojama“, – pažymėjo teisėjai. Svarbi ir ta aplinkybė, kad buvo nutrinami ginklų registracijos numeriai, o tai rodo, kad ginklų, priešingai nei teigė kaltinamieji, nebuvo ruošiamasi tik toliau slėpti. S.Kuzminskas buvo pripažintas kaltu dėl didelio kiekio nurašytų ir sunaikintinų šaunamųjų ginklų (apie 200 vnt.), jų dalių, šaudmenų (daugiau nei 5 000 vnt.) pagrobimo ir pardavimo. Už tai Vilniaus apygardos teismas jam skyrė 5 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, taip pat konfiskuoti iš nusikalstamų veikų gauti 2 000 Eur. Iš S. Kuzminsko dalį pagrobtų ginklų įsigiję Sigitas Mazaliauskas ir Česlovas Pompolovičius pripažinti kaltais dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, jų dalių, šaudmenų įgijimo, laikymo, gabenimo, realizavimo. Abiem paskirtos 3 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Dalis bausmės (1 metai ir 6 mėnesiai) turėjo būti atlikta iš karto, o likusios bausmės dalies vykdymas atidedamas 2 metams ir 4 mėnesiams.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Aplinkosaugininkai bando medžiotojams nukelti bebrines kepures


2023/02/03
up.lt

https://ukininkopatarejas.lt/naujienos/ ... s-kepures/



Beveik prieš metus Šilalės rajone vykusios bebrų gaudymo varžybos-medžioklė dar ir šiandien kelia nemažai aistrų, diskusijų... Ne vien dėl to, kad tąkart buvo nustatyti abejotini Medžioklės taisyklių pažeidimai, atimti medžiotojų bilietai, bet ir todėl, jog tarp tų pačių tikslų siekiančių medžiotojų ir aplinkosaugininkų, rodos, yra įkaltas didžiulis, dar sovietmetį menantis nesutarimų pleištas. Teismai dar tebenarplioja painius aplinkos apsaugos darbuotojų ir bebrų medžiotojų bylų kamuolius.
Gražią idėją numarino pripaišyti ir tikri pažeidimai

Prasidėjus karui Ukrainoje Lietuvos medžiotojai nenorėjo likti nuošaly, todėl Šilalėje buvo nuspręsta surengti respublikines bebrų medžiojimo varžybas, o visą sumedžiotą laimikį perdirbti ir nusiųsti nuo priešų besiginantiems ginklo broliams. Kovo19 d. surengtose varžybose dalyvavo 23 Lietuvos medžiotojų komandos, atvyko medžioklių ir iš Estijos. Didžiulė patriotinė medžioklės fiesta buvo suplanuota dviem dienoms. Šilalės medžiotojai pasirūpino, kad per 100 varžybų dalyvių nestokotų laimikių, rastų kur pavalgyti ir pernakvoti.

Tačiau šventė apkarto – manoma, sulaukę į varžybas nepakviestos medžiotojų grupės pranešimo ieškoti medžioklės taisyklių pažeidimų ėmėsi regiono aplinkosaugininkai. Pirmajai varžybų dienai baigiantis, Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai blokavo kelius, vedančius į renginio dalyvių poilsiavietes, ir pradėjo kruopščiai tikrinti automobilius. Tikrintojams sekėsi gerai – buvo nustatyta nemažai Medžioklės taisyklių „pažeidimų“.

AAD pareigūnai, apžiūrėję sumedžiotus bebrus, nustatė, kad dalis jų buvo ne nušauti, o užmušti mediniais įrankiais. Taip daryti – formaliai negalima, nors, pasak „Ūkininko patarėjo“ kalbintų medžiotojų, tokia praktika Lietuvoje tebegyvuoja nuo seno. Apžiūrėdami medžiotojų laimikius pareigūnai pastebėjo, kad dalis jų sumedžioti savigynai išduotais pistoletais, o tai – taip pat, pasirodė, neteisėta.

AAD Komunikacijos skyriaus specialistai atsisakė ŪP pateikti detalesnę informaciją apie medžioklės dalyviams pritaikytas sankcijas, motyvuodami tuo, kad vis dar vyksta tyrimas ir teismų procesai, todėl tiksliai nustatyti, keletui medžiotojų buvo atimta teisė medžioti, redakcijai nepavyko. Tačiau, apibendrinus visą surinktą informaciją, tikėtina, kad medžiotojo bilieto neteko apie 10 medžiotojų, iš dalies jų buvo atimti trumpavamzdžiai ginklai.

Neteko pistoletų ir bilietų

Bebrų gaudymo varžybose dalyvavęs patyręs medžiotojas kaunietis Sigitas Urbonas ŪP papasakojo, kad po renginio jam ilgai teko minti įvairių instancijų slenksčius. „Tąsyk kartu su kolegomis buvome nusprendę šautuvų į medžioklę neimti, pasitenkinti šunimis ir pistoletais“, – pasakojo medžiotojas, pripažindamas, kad du kartus šovė iš pistoleto į graibštan papuolusius bebrus.

„Medžiojome bebrus grupėmis, todėl pats nemačiau, tik iš pasakojimų girdėjau, kad kai kurie vyrai sugautus žvėris pribaigė kuokomis ir taip nutraukė jų kančias“, – sakė S. Urbonas, keldamas klausimą, ar sugautas bebras jau yra sumedžiotas? Ar sugauto bebro kančių nutraukimas yra leistinas dalykas, žvelgiant per Medžioklės taisyklių prizmę?

Iš S. Urbono ir kitų medžiotojų, kurie turėjo pistoletus, ginklai buvo atimti ir visiems surašyti administracinių nusižengimų protokolai. Tiesa, čia taip pat neapsieita be nesusipratimų. Pasak mačiusiųjų, aplinkosaugininkai sumedžiotus bebrus sudėjo į maišus ir jų nesuženklino, o vėliau nebegalėjo atrinkti, kas kurį gyvūną sumedžiojo. Bandant viską patikslinti pagal medžioklės lapus, painiavos atsirado dar daugiau, nes lapai buvo išduoti komandoms, o ne kiekvienam medžiotojui atskirai.

ŪP kalbintas medžiotojas AAD pareigūnų buvo apkaltinas neteisėtu pistoleto panaudojimu medžioklės metu. Tačiau S. Urbonas rankų nenuleido ir po ekspertizės bei teismų įrodė savo teisumą. „Man grąžino teisę medžioti ir ginklą, tiesa, jo atsiimti turėjau vykti net į Klaipėdą, o kaip nutiko kitiems nukentėjusiems, nežinau“, – karčia patirtimi dalijosi S. Urbonas.


Bebrų Lietuvoje kasmet daugėja.
Po medžioklės – teismai

Kitas bebrų gaudymo varžybų dalyvis, dabar jau buvęs Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus Akmenos medžiotojų būrelio vadovas Antanas Kasparavičius ŪP pasakojo, kad jų automobilį sustabdę ir laimikį apžiūrėję pareigūnai taip pat nustatė, kad dalis bebrų ne nušauti, o užmušti.

„Graibštais sugauti bebrai iš tiesų buvo pribaigti specialiai tam pagamintomis medinėmis kuokomis, kokias nuo seno naudoja kai kurie medžiotojai, nors prieš 2–3 metus buvo paskelbta, kad tokie metodai yra nehumaniški“, – kalbėjo patyręs medžiotojas, pridurdamas, kad iš arti iš lygiavamzdžio šovus į bebrą šratais, šis taip sudraskomas, kad pasidaro netinkamas valgyti.

Pasak A. Kasparavičiaus, keliems jo kolegoms tąkart už medžioklės taisyklių pažeidimus buvo surašyti administracinių nusižengimų protokolai, atimta teisė medžioti. „Vyrai kreipėsi į teismus, o kuo jie baigėsi, negaliu pasakyti, nes nežinau“, – teigė redakcijos pašnekovas ir tik prieš atsisveikindamas prisiminė, kad vienam kolegai teismas grąžino teisę medžioti ir net sumokėtą baudą atidavė. „Jaunas medžiotojas iš kažkur surado filmuotos medžiagas ir tik dėl jos laimėjo bylą prieš aplinkosaugininkus“, – apie išskirtinį savo teisumo įrodymą prisiminė buvęs Akmenos medžiotojų klubo vadovas.


Medžioklės žinovas Vytautas Ribikauskas neabejoja, kad aplinkosaugininkai perlenkė lazdą.


Aplinkosaugininkų fiasko?


...
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Nuomonės apie plėšrūnus tyrimas: ūkininkų dalyvavimas vangokas


2023/02/08
up.lt



https://ukininkopatarejas.lt/naujienos/ ... -vangokas/

Į pabaigą artėja trijų Baltijos šalių mokslininkų atliekamas visuomenės požiūrio į stambiuosius plėšrūnus tyrimas. Gamtos tyrimų centras pateikė preliminarius rezultatus. Aiškėja įdomios išvados.
Po penkiolikos metų

Stambūs plėšrūnai (lūšis, vilkas ir rudasis lokys) yra kontraversiškai vertinamos žinduolių rūšys ne tik Lietuvoje. Vien nuomonių skirtumai apie priimtiną vilkų populiacijos dydį, jų daromą žalą gyvulių augintojams ir kasmet naujai nustatomą sumedžiojimo limitą kasmet atsispindi šimtuose komentarų įvairiuose socialiniuose tinkluose.

Platesniu mastu lietuvių nuomonė apie stambiuosius plėšrūnus buvo tiriama prieš 15 metų. Nuo to laiko šalyje vilkų skaičius padidėjo dešimteriopai, lūšių – bent šešis kartus. Lietuvoje vis dažniau stebimi rudieji lokiai. Plėšrūnų fauna pasipildė nauja rūšimi – šakalu.

Pokyčiai įvyko ir kitose Baltijos šalyse, todėl tarptautinis tyrimas kartojamas. Iš anksčiau yra žinoma, kad įvairių visuomenės grupių nuomonės apie vilkus, lūšis ir ruduosius lokius labai skiriasi, nuo ypač teigiamos iki ypač neigiamos. Žmonių požiūrį žinoti labai svarbu planuojant šių gyvūnų
populiacijų apsaugą ir valdymą, nes dėl plėšrūnų neretai kyla konfliktai. Šakalai nepriskiriami stambiems plėšrūnams, tačiau tolesnis jų populiacijos augimas gali turėti įtakos kitų stambiųjų plėšrūnų populiacijų valdymui.



Aktyviausia dalis – didžiųjų miestų gyventojai

Pristatydamas preliminarius rezultatus Gamtos tyrimų centro Žinduolių ekologijos laboratorijos vadovas Linas Balčiauskas pastebi, kad tyrimo tikslas yra trejopas.

Siekiama įvertinti įvairių visuomenės grupių požiūrį į stambiuosius plėšrūnus, skirtumus trijose Baltijos šalyse. Apibendrinę duomenis mokslininkai pateiks rekomendacijų stambiųjų plėšrūnų populiacijų valdymui. Taip pat svarbu yra tai, kad toks tyrimas respondentams suteikia galimybę dalyvauti valdymo procese.

Pateikiami tyrimų duomenys patvirtina, kad Baltijos šalyse daug panašumų, bet yra ir skirtumų.

Panašiai pasiskirsto tokiam tyrimui aktualių visuomenės grupių aktyvumas. Tyrėjai išskyrė keturias respondentų grupes: plačioji visuomenė, medžiotojai, medžiojantys ūkininkai bei nemedžiojantys ūkininkai.

Visose Baltijos šalyse geriausiai reprezentuojami didieji miestai. Plačiosios visuomenės respondentai sudaro beveik pusę visų tyrimo dalyvių (Latvijoje, Estijoje jų dalis dar didesnė).

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) iniciatyva – gerai atstovaujami mūsų šalies medžiotojai. Jiems tenka 32 proc. atsakymų (palyginti Latvijoje – 22 proc., Estijoje – tik 15 proc.).

Medžiojantys ūkininkai sudaro 12 proc. visų respondentų (panaši dalis ir Latvijoje, Estijoje – 11 proc.).

Labai svarbi yra nemedžiojančių ūkininkų, kurie patiria žalą nuo stambiųjų plėšrūnų, nuomonė. Viešojoje erdvėje, socialiniuose tinkluose gausu jų komentarų, tačiau į tyrime šios grupės respondentų dalis siekia tik 9 proc. (Latvijoje – 14 proc., Estijoje – 16 proc.).



Šiek tiek iškreiptas tikrovės vaizdas

Toks skirtingų grupių atstovavimas lemia bendrus rodiklius, ypač vertinant plėšrūnų populiaciją, brakonieriavimo mastą.

Tyrėjai pastebi, kad vienų plėšrūnų skaičiai pervertinami, o kitų įvertinami nepakankamai. Geriausiai žinoma apie ruduosius lokius – nors mūsų miškuose gyvena apie pora gyvūnų, palikuonių čia nesulaukia, tad populiacijos Lietuvoje nėra. Tuo tarpu apie vilkus ir lūšis paplitusi nuomonė neatitinka tikrovės. Manoma, kad vilkų yra daugiau nei iš tikrųjų, o lūšių skaičius nuvertinamas – šių plėšrūnų Lietuvoje daugėja.

Komentuodamas respondentų pateiktus atsakymus apie tai, kaip jie vertina populiacijų dydį, L. Balčiauskas išskiria keletą dėsningumų. Šakalas dar nežinomas, todėl jo bijomasi. Lūšis laikoma miela, panašia į katę, be to, manoma kad jų yra mažai. Ūkininkų ir medžiotojų požiūris kritiškesnis nei kitos visuomenės dalies.

Gerokai skiriasi brakonieriavimo paplitimo vertinimas. „Vidutinio piliečio“ akimis, brakonieriavimo mastas didesnis nei atrodo medžiotojui ar ūkininkui. Bendras rodiklis toks: 40 % lietuvių mano, kad brakonieriavimas yra paplitęs reiškinys. Latviai gerokai optimistiškesni.

Taip pat tyrėjai domėjosi, kaip aktyviai visuomenė dalyvauja aplinkosauginėje veikloje. Pasak L. Balčiausko, rezultatas kiek stebina – atrodo, kad lietuviai yra didžiausi aplinkosaugos aktyvistai (menkiausiai šioje veikloje dalyvauja estai). Vis dėlto dažnai šios veiklos turinys suvokiamas ne visai teisingai. Paukščių lesinimas laisvalaikiu dar nėra aplinkosauginė veikla. Aplinkosauginių NVO veikloje prisipažino dalyvaujantys tik 2 proc. respondentų.



Dar galima pareikšti savo nuomonę

Tyrėjai dėkoja informaciniams partneriams LMŽD, Biologijos mokytojų asociacijai, Lietuvos ūkininkų sąjungai, Lietuvos bitininkų sąjungai bei visiems, atsakiusiems į anketos klausimus, ir tikisi tolesnio bendradarbiavimo.

Dar yra pora mėnesių, kai medžiotojai, ūkininkai ar bitininkai gali užpildyti klausimyną, pareikšti savo nuomonę.



ŪP pagal Gamtos tyrimų centro informaciją
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Post Reply