Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Все темы об охоте и т.д.
Субфорум - охотничий словарь и ссылки на прогноз погоды.
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Prieš kiaušinių valgymą protestavusi europarlamentarė panoro uždrausti ir medžioklę bei žvejybą



LRYTAS.Lt
2021.09.17



Žaliųjų frakcijai EP atstovaujanti 45 metų veganė skandalingais pasisakymais išgarsėjo jau prieš pusmetį. Tada lenkė savo kalboje pramoninę gyvūlininkystę prilygino holokaustui, ir paragino kiaušinius bei mėsą prilyginti tabakui ir alkoholiui bei apdėti specialiu mokesčiu.
Be to, savo tautiečius S.Spurek kvietė per Velykas vietoje kiaušinių valgyti salotas, tačiau Varšuvoje buvo visuotinai išjuokta.
Šį kartą S.Spurek Europarlamentui pristatė penkis autorinius siūlymus dėl gyvūnų apsaugos. Veganė paragino nuo 2023 m. visoje ES uždrausti žvejybą ir medžioklę bei gyvūnų demonstravimą cirkuose ir delfinariumuose.
Be to, nuo 2025 m. nebeturėtų būti išduodami leidimai naujoms gyvūnų fermoms kurti, nuo 2030 m. draudžiami bandymai su gyvūnais, o nuo 2040 uždrausta pramoninė gyvūlininkystė.
ES šalių konstitucijose privalėtų nuo tada įsigalioti straipsnis apie visokeriopą gyvūnų apsaugą.
Kaip ne keista, didžiausios kritikos susilaukė S.Spurek siūlymas uždrausti meškeriojimą. Tokiu kvietimu pasipiktino net Lenkijos Seimo kairiųjų frakcijos, kuriai priklauso ir Žaliųjų partijos atstovai, narys Boguslawas Liberackis.
Seimūnas pareiškė, jog meškeriojimas yra ilgametė istorinė tradicija tiek Lenkijoje, tiek kitose ES šalyse, o siūlymą tai uždrausti pavadino „nesuprantama ir beprasmiška užgaida“. Valdančiajai Teisės ir teisingumo partijai (TTP) Europarlamente atstovaujantis Ryszardas Czarneckis pritarė siūlymui labiau rūpintis gyvūnais, tačiau raginimą uždrausti žvejybą pavadino „išprotėjusiu“ ir „kraštutinai ideologiniu“.
Varšuvos politologai spėja, jog raginimui uždrausti individualią žvejybą nepritars jokia iš didžiųjų partijų. Mat prieš ją balsuotų daugybė žvejybos mėgėjų ir partija patirtų krachą per rinkimus.
S.Spurek nesutinka su tokia kritika, ir tvirtai gina savo poziciją. Anot jos, meškeriojimas neturi nieko bendro su maisto trūkumu, tai yra „21-ajame amžiuje netoleruotinas pomėgis žudyti ir žaloti gyvus padarus“.
S.Spurek klausia: jei neleidžiame skriausti kačių ir šunų, kodėl esame abejingi miško bei vandens telkinių gyventojų kankinimui ir žudymui? Europarlamentarės siūlymą dėl meškeriojimo uždraudimo vis dėlto parėmė tik pavieniai lenkai, o dauguma negailestingi sukritikavo ir pašiepė. Internautai teigia, jog tokiu atveju reiktų uždrausti ir mušti žmonėms gamtoje įgeliančius uodus, taip pat naikinti tarakonus, blakes ir blusas, nes tai nehumaniška.
Uždrausti esą reiktų ir rinkti grybus, nes juos nupjaudami sukeliame grybams kančias. Geriausia išvis būtų uždrausti vaikščioti miške ir maudytis upėse, kad nesukeltume gyvūnams ir žvėrims streso. Vienas internautas pasiūlė plėšrius gyvūnus ir žuvis suleisti į atskirus telkinius, kad jie neskriaustų silpnesnių ir taptų veganais.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Kas čia taip ne tsakingai elgiasi su ginklais ?


Svetimo turto pagrobimai

Rugsėjo 20 d. 8 val. 3 min. Vilniaus apskr. VPK gautas pareiškimas, kad rugsėjo 19 d. apie 20 val. 30 min. Vilniuje esančio daugiabučio namo kieme pastebėta, jog iš automobilio pavogtas teisėtai laikomas dvivamzdis lygiavamzdis medžioklis šautuvas su dėklu. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 254 str. 1 d. ir 255 str. 1 d.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Gal kas pametėte ?

Kiti įvykiai

Rugsėjo 4 d. apie 21 val. 44 min. Pagėgių sav., Panemunėje, šalia kelio, rastos ir paimtos pakuotės su 1506 vnt. šovinių. Surinkta medžiaga pagal LR BK 253 str. 1 d.

Rugsėjo 13 d. 18 val. 33 min. Marijampolės apskr. VPK gautas pareiškimas, kad tą pačią dieną Kazlų Rūdos sav., Subačiškių k., namuose, pastebėta, jog neaiškiomis aplinkybėmis dingo lygiavamzdis medžioklinis šautuvas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 2 d.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Savaitgalį uždraustas patekimas į Oko mišką: vyks šernų medžioklė



Autorius: MORTA MIKUTYTĖ
2021 09 30
kurjeris.lt



Šiandien Tauragės rajono savivaldybė išplatino pranešimą, kad savaitgalį į Oko mišką patekti bus draudžiama. Šernams įsismaginus naktimis knaisiotis net pačiame Tauragės miesto centre, bus vykdoma varyminė jų medžioklė.
Tauragiškius visą rudenį stebina šernų puotos miesto centre – išknista ne tik pakelėse ir pamiškėse. Laukiniai knysliai nesibodėjo „padailinti“ Kartų parko, atkeliavo ir iki miesto centro. Išknistas J.V.Kalvano parkas, „Sodros“ kiemelis. Tauragiškiai nufilmavo, kaip šernai naktį laksto miesto centre.


Tauragės valdžios atstovai ilgai skėsčiojo rankomis, stebėdamiesi neįtikėtina laukinių gyvūnų drąsa. Viename susitikimų su Tauragės gyventojais rajono meras Dovydas Kaminskas patikino kalbėsiąs su medžiotojais, nes ėmė baimintis ne tik dėl žolynų grožio, bet ir dėl žmonių saugumo. Ketvirtadienį išplatinta žinia apie būsimą medžioklę. Informuojama, kad visą savaitgalį bus draudžiama lankytis Oko miške – jame vyks varyminė šernų medžioklė.
sernai2.jpg
Išknistas Jono Viktoro Kalvano parkas. Mortos Mikutytės nuotraukos

Savivaldybės Architektūros ir geodezijos skyriaus vedėjas Tadas Pauparis „Tauragės kurjeriui“ sakė, kad medžioklė miesto teritorijoje draudžiama, tačiau šįkart gauta Aplinkos apsaugos departamento išvada, kuria tam tikromis sąlygomis leista vykdyti medžioklę.

– Medžioklės metu vyks žvėrių išvarymas iš miesto teritorijos. Pati medžioklė vyks Oko miške esančiuose medžiotojų būrelio plotuose ir ji paankstinama dviem savaitėmis. Oko miško teritorija priklauso medžiotojų būreliui „Kurtinys“ ir šiuose plotuose galima medžioklė, ­– teigė T.Pauparis.

Skyriaus vedėjas tvirtino, kad anksčiau bandyta šernus iš miesto išbaidyti garsinėmis patrankomis, išdėlioti specialūs repelentai. Tačiau tai negelbėjo. Trečiadienį gauta Aplinkos apsaugos departamento populiacijos gausos reguliavimo tikslingumo išvada. Pagal ją leista vykdyti šernų medžioklę Tauragės miesto teritorijoje.
– Tikslas – medžioklės metu sureguliuoti šernų populiaciją taip, kad jie nebeitų į miestą, – atsakė T.Pauparis.

Paprastai varyminė medžioklė vykdoma tik nuo spalio 15 dienos. Šįkart padaryta išimtis ir medžioklė prasidės spalio 2 dieną, 10 val. Gyventojai informuojami, kad įėjimai į mišką bus aptverti Stop juostomis ir tvorelėmis. Budės policijos pareigūnai.


– Policijos pareigūnai apie planuojamą šernų medžioklę Oko miške informuos ir įspės gyventojus garsiniais pranešimais, užtikrins viešąją tvarką, – sakė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Lina Banienė.

Varyminės medžioklės vyksta varovams su šunimis varant medžiojamus gyvūnus link bokšteliuose ar ant žemės esančių medžiotojų.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Spalio 15-oji – medžioklės su varovais pradžia: tikrųjų medžiotojų vertybės – pagarba savo veiklai ir žvėriui



Data
2021 10 15


„Spalio 15-ąją, prasidedant medžioklės su varovais sezonui, norėtųsi paneigti nuomonę, kad medžioklė tėra pramoga. Iš tikrųjų medžioklė – viena seniausių pasaulyje žmogaus veiklos rūšių, turinti gilias tradicijas, todėl tikrieji medžiotojai turi daug specifinių šios srities žinių ir niekada nepamiršta medžioklės etikos“, – sako Aplinkos apsaugos departamento Gamtos išteklių apsaugos skyriaus vedėjas Kęstutis Motiekaitis.

Būtent dėl to, aiškina aplinkosaugininkas, tapti medžiotoju nėra taip paprasta. Pirmiausia, vien norint būti įtrauktam į egzaminų dalyvių sąrašus, reikia atlikti stažuotę medžiotojų klube ar būrelyje, baigti medžiotojų kursus arba turėti biomedicinos mokslų studijų srities išsilavinimą.

„Kursai būtini, nes medžiotojas turi gerai pažinti gamtą, gyvūnų biologiją, elgseną ir kt. Į programą įtraukta medžioklė, biotechnija, aplinkosauga, medžioklės technologija, trofėjai, praktiniai medžiojimo įgūdžiai ir kt. Ypač svarbios saugaus elgesio taisyklės ir pirmoji medicininė pagalba“, – vardija K. Motiekaitis.

Nors sovietmetis medžioklės tradicijas beveik išnaikino, dabar medžioklės istorija įtraukta ir į egzaminų programą, taigi medžiotojai turi būti susipažinę su medžioklės reikšme tiek pirmykštėje žmonių bendruomenėje, tiek šiuolaikinėje visuomenėje.

Daugelis medžiotojų būrelių turi savo vėliavą, garbės kodeksą, specialią aprangą. Medžioklės rago garsu skelbiama medžioklės pradžia ir pabaiga. Tiems, kuriems pavyksta nukauti žvėrį, medžioklės vadovas sveikindamas už kepurės užkiša eglės šakelę. Be to, medžioklei pasibaigus pirmiausia pagerbiami sumedžioti žvėrys.

Pasak K. Motiekaičio, norėdami pakeisti neigiamas nuostatas, ir patys medžiotojai daug dirba, tarkim, vietos bendruomenėms organizuojamos šventės, per kurias medžiotojai vaišina žvėrienos patiekalais, pristato savo tradicijas, aptaria visiems aktualias problemas. Be to, dauguma medžiotojų prisipažįsta, kad jų tikslas nėra būtinai sumedžioti – lygiai taip pat svarbu tiesiog pabūti gamtoje.

„Tikriesiems medžiotojams ypač svarbi ir medžioklės etika, ir humaniškumas. Įdomu tai, kad patys medžiotojai niekada nesako „sumedžiojau“ – iš pagarbos žvėriui sakoma „sumedžiojau“ arba „nukoviau“, – priduria Gamtos išteklių apsaugos skyriaus vedėjas.

Idealus požiūris – kai gamtą saugo ir inspektorius, ir medžiotojas

„Aplinkos apsaugos departamentas – kontrolę vykdanti institucija, taigi medžioklės kontrolė yra nuolatinė. Inspektoriai ją vykdo ir kasdieniame darbe per reidus, ir per akcijas, kurios vykdomos per briedžių ir elnių rują ir medžioklės su varovais laikotarpiu. Kadangi gyvūnija – valstybės nuosavybė, dėmesys šiai sričiai būtinas, tad viešiname ir pažeidimus, ir gerąją informaciją“, – sako K. Motiekaitis.

Be abejo, priduria aplinkosaugininkas, kai medžioklės pažeidimas nešiurkštus, pūsti burbulo nereikia, bet visuomenei turi būti pateikiama informacija apie atliktus patikrinimus, jų rezultatus, pažeidėjams pritaikytas poveikio priemones: „Viešindami pažeidimus norime paveikti kitus asmenis, kad jie darytų išvadas ir šių klaidų nekartotų. Neketiname formuoti bendro neigiamo medžiotojų bendruomenės vertinimo ar ją juodinti.“

Kartu K. Motiekaitis įsitikinęs, kad požiūris į pažeidimus dabar labai pasikeitęs: patys medžiotojai aplinkosaugininkams praneša apie pastebėtas kilpas, spąstus, asmenis, įtariamus brakonieriavimu, auga ir nepakantumas neteisėtai medžiojantiems kolegoms.

„Anksčiau, ypač išvedus sovietų kariuomenę, daug pažeidimų būdavo padaroma nelegaliais ginklais, tad valstybė siūlė nelegaliai laikomus ginklus priduoti ir išvengti atsakomybės arba juos legalizuoti. Taigi dabar medžioklės pažeidimų, padarytų neteisėtais ginklais, liko labai mažai. Be to, būtina paminėti, kad tikrieji medžiotojai, žinodami, kokias kančias gyvūnai sukelia kilpos ir spąstai, tokio žvėrių gaudymo būdo netoleruoja“, – pabrėžia Gamtos išteklių apsaugos skyriaus vedėjas.

Jo nuomone, ne mažiau svarbus lygiavertis inspektoriaus ir medžiotojo santykis: „Vyraujanti nuostata, kad medžiotojas tik vykdo medžioklės reikalavimus, o inspektorius tik kontroliuoja ir baudžia, nėra teisinga. Abu saugome išteklius – toks turėtų būti požiūris.“

Pirma, sako Gamtos išteklių apsaugos skyriaus vedėjas, medžiotojai bet ko ir bet kaip nemedžioja: yra Medžioklės taisyklių reikalavimai, yra terminai. Medžiojami selekciniai, netinkami reprodukcijai gyvūnai, bet ne perspektyvūs. Bet kokių įrankių irgi negalima naudoti, medžiojama tik tokiais, kad žvėris po medžiotojo šūvio nesikankintų.

Pasak K. Motiekaičio, natūralu, kad inspektorius daugiau saugo gamtą per teisės aktų priežiūrą, taigi jei yra pažeidimas – fiksuoja. Bet pareigūnas taip pat turėtų dirbti kryptingai: planuoti ir modeliuoti situacijas, apgalvoti, kur galima nustatyti pažeidimą, kaip išnaudoti informaciją, kad pažeidėjas neišsisuktų. Negerai, jei einama tikrinti medžiotojų bet kada, bet kur, bet kaip tiesiog tikintis, kad galbūt kažkurie taisyklių reikalavimai bus pažeisti.

Kaip pastebi Gamtos išteklių apsaugos skyriaus vedėjas, pagarbus abipusis aplinkosaugininkų ir medžiotojų bendravimas būtų idealus variantas: „Būtent medžiotojai inspektoriams šioje srityje gali padėti labiausiai. Juk medžiotojai daug laiko praleidžia savo medžioklės plotuose, tad ir informacijos apie neteisėtą medžioklę, brakonierius turi labai daug.“

Medžiotojai brakonieriams nepakantūs

Šiaulių valdybos viršininkas Almantas Gajauskas priduria, kad, be paminėto taisyklių laikymosi, baltojo bado laikotarpiu medžiotojai irgi padeda gyvūnams išveždami į miškus papildomų pašarų, nuvalo sniegą nuo žemės paviršiaus, kad stirnos galėtų atsigulti ir negautų plaučių uždegimo, tikrina, ar šalia šėryklų nėra brakonierių paspęstų kilpų. Jei gyvūnų daroma žala skundžiasi ūkininkai, medžiotojai dažnai irgi jiems padeda.

„Dauguma medžiotojų nuoširdžiai bendradarbiauja su mūsų inspektoriais, padeda išaiškinti šiurkščius pažeidimus, – teigia A. Gajauskas. – Kita vertus, visi žino, kad šaukštas deguto ir statinę medaus pagadina, o visokių žmonių pasitaiko ne tik tarp medžiotojų.“

„Nenoriu sutikti su kai kurių visuomeninių organizacijų teiginiu, kad departamentas nusiteikęs prieš medžiotojus ir jie vertinami kaip brakonieriai. Taip nėra. Mes atviri bendravimui su visomis medžiotojų organizacijomis, rengiame susitikimus, aptariame teisės aktų pasikeitimus, atsakome į medžiotojų klausimus. Bendrą kalbą randam ir rasim“, – įsitikinęs A. Gajauskas.

Kad medžiotojai ir aplinkosaugininkai bendradarbiauja, patvirtina ir Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Darius Jurevičius.

„Pavyzdys – medžiotojai mums praneša vaizdo kameromis užfiksavę įtartinus asmenis. Vienas Jonavos rajono klubas, kurio pirmininkas labai aktyvus, šiais metais užfiksavo asmenį su nelegaliu šautuvu. Asmuo buvo nufilmuotas, atpažintas, jam pradėtas ikiteisminis tyrimas, o mes pradėjome administracinę teiseną. Taigi medžiotojai tikrai nepakantūs brakonieriams“, – teigia D. Jurevičius.

Be to, atkreipia dėmesį Kauno GGAI viršininkas, jei asmuo turi teisę medžioti, tai dar nereiškia, kad jis gali legaliai medžioti bet kuriame medžioklės ploto vienete: „Asmuo, turintis medžiotojo bilietą, negali medžioti kur nori Lietuvoje. Todėl galima išskirti dvi grupes. Vieni medžiotojai tai daro tvarkingai, o kiti (netgi klubų nariai) iš medžioklės daro biznį, tai yra medžioja aplink savo gyvenamąsias vietas ir iš sumedžiotų gyvūnų mėsos gamina produkciją.“

Taip pat, priduria D. Jurevičius, medžiotojų nepakantumą šiurkštiems pažeidimams patvirtina ir sankcijos, taikomos pačiuose medžiotojų būreliuose. Jei nutinka, kad klubo narys neįsirašo į medžioklės lapą ir sumedžiotą gyvūną nuslepia, jis iš būrelio šalinamas. Jei pažeidimas nešiurkštus, taikomos kitos bausmės, tarkim, medžiotojas pusmetį negauna medžioklės lapo.

Pasak Kauno GGAI viršininko, klubuose, kur gera tvarka ir sveikas požiūris į medžioklę, visi prasižengėliai tikrai sulaukia atitinkamos reakcijos. Pavyzdžiui, medžiotojams patrauklūs raguoti elninių žvėrių patinai, tad kai kurie klubai pažeidėjams draudžia vieną sezoną medžioti tokius žvėris.

„Mes bendradarbiaujame. Neteisinga nuomonė, kad mes dirbame sau, medžiotojai sau. O Kadangi Medžioklės įstatymas įpareigoja medžiotojus ir saugoti savo plotus, nepakantumas neteisėtai medžioklei didėja“, – pabrėžia D. Jurevičius.

Svarbiausios medžioklės su varovais taisyklės

Per medžioklę su varovais medžiojamuosius gyvūnus link medžiotojų, stovinčių ant žemės arba tam skirtuose bokšteliuose, medžiotojų linijoje ar jos flanguose ar kitose vietose, kur gali pasirodyti medžiojamieji gyvūnai, gena varovai su medžiokliniais šunimis ar be jų arba tik medžiokliniai šunys. Medžiotojų, varovų ir šunų skaičius neribojamas.

Medžioklė su varovais leidžiama nuo spalio 15 d. iki sausio 31 d.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad medžiotojams privalu laikytis Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių.

Prieš pradedant medžioti, medžioklės vadovas medžioklės lape turi įrašyti datą, dalyvaujančius medžiotojus. Taip pat reikia patikrinti visų medžiotojų bilietus – ar nepasibaigęs jų galiojimas. Dar kartą primenama, kokie žvėrys bus medžiojami, kiek bus varymų.

Medžioklės vadovas turi užtikrinti, kad varovai vilkėtų ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos liemenes ar galvos apdangalus. Priminti visiems medžioklėje dalyvaujantiems medžiotojams saugaus elgesio medžioklėje reikalavimus.

Esant nepalankioms oro sąlygoms, kai prastas matomumas, atsiradus žmonių judėjimui ar susitelkimui medžioklės vietose, įvykus nelaimingam atsitikimui, medžioklė privalo būti sustabdyta.

Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad pirmiausia medžioklė – medžiojamųjų gyvūnų apsauga ir racionalus naudojimas. Atsakingai medžiojant reguliuojama medžiojamųjų gyvūnų populiacija. Tarkim, jei nebūtų reguliuojamas briedžių ar elnių skaičius, šie žvėrys padarytų daug didesnę žalą miškams, ypač jaunuolynams. Tačiau reikia žinoti, kad medžiojami tik selekciniai arba pasiekę trofėjinę brandą patinai, o perspektyvūs žvėrys neliečiami.

Būtina nepamiršti, kad Lietuvoje yra invazinių gyvūnų rūšių, išstumiančių vietines. Pavyzdžiui, kanadinė audinė beveik sunaikino europinės audinės populiaciją. Todėl mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas, ondatras leidžiama medžioti visus metus.

Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad ir toliau vyks aktyvi medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo kontrolė. Pareigūnai, vykdydami reidus, tikrins pirminio žvėrių apdorojimo aikšteles, stabdys, ypač tamsiu paros metu, pažeidimais įtariamų asmenų transporto priemones.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Specialistas papasakojo, kokias svarbias funkcijas gamtai atlieka medžiotojai



LRYTAS.LT
Partnerio turinys
2021-11-17


Medžioklė Lietuvoje turi gilias tradicijas, apie ją pasakojama pasakose, gausu su tuo susijusių motyvų ir folklore, tačiau kartu tai turbūt viena rečiausiai visuomenėje profesionaliai aptariamų temų.


Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus vadovas Sigitas Kvedaras pripažįsta, jog visuomenėje yra sukurtas neigiamas įvaizdis, nes retas numano, kaip reikšmingai medžiotojai prisideda prie gamtos apsaugos ir tyrimų.


Griežti reikalavimai ir ilgametės tradicijos


Medžioklė yra nenutrūkstamas procesas ir vyksta ištisus metus, nors yra nustatyti tam tikri žvėrių medžiojimo terminai. Kalendorinis medžioklės sezonas paprastai yra skaičiuojamas iki ir po balandžio 1 d. O lapkričio 3 dieną minima medžiotojų globėjo šventojo Huberto vardo diena.
Būtent Hubertinės medžioklės, kurių tradicijos pradėjo formuotis prieš šimtmetį, turėjo įtakos šiuolaikinių medžioklių etikai ir kultūrai: medžiotojai turi specialiai medžioklei skirtą aprangą, medžiotojų būreliai turi savo vėliavas, garbės kodeksus, susiformavusias tradicijas.
Į Valstybinių miškų urėdijos organizuojamas profesionalias medžiokles atvyksta ne tik vietos medžiotojai, bet ir svečiai iš užsienio – taip reprezentuojamas ne tik šalies miškų ūkis, medžioklės tradicijos, bet ir valstybė. Prieš medžioklę visi medžioklės dalyviai supažindinami su medžioklės eiga, taisyklėmis, leistinais medžioti gyvūnais.
Vienas pagrindinių medžioklės simbolių, suburiantis medžiotojus, yra medžioklės rago pūtimas, pranešantis apie medžioklės pradžią ir pabaigą. Užkišdamas eglės šakelę už kepurės, medžioklės vadovas visuomet pasveikina laimikį sumedžiojusius medžiotojus, taip pat būtina pagerbti medžioklėje kritusius laukinius žvėris: sumedžioti žvėrys suguldomi į Huberto kapą – aikštelę, paruoštą iš eglišakių, kurios kampuose uždegami laužai. Kiekvienam žvėreliui į nasrus įdedama eglės šakelė – paskutinio kąsnio simbolis. Pagerbdami kritusius žvėris, medžiotojai išsirikiuoja ir nusiima kepures, kiekvienas žvėrelis pagerbiamas medžioklės ragu pučiant jam skirtą melodiją.
VMU prižiūri net 18 profesionaliosios medžioklės plotų vienetų, kurie užima daugiau nei 135 tūkst. ha. plotą. VMU specialistai nuolat bendradarbiauja ir bendrauja su profesionaliais medžiotojais, jų organizacijomis. Siekiant, kad medžioklė vyktų saugiai, medžioklės plotuose yra įrengti stacionarūs bokšteliai, įrengtos technologinės linijos medžioklei su varovais. Kaip pasakojo S.Kvedaras, medžioklę Lietuvos respublikoje reglamentuoja daug teisės aktų, iš kurių pagrindiniai yra Medžioklės įstatymas, Medžioklės taisyklės. VMU profesionalios medžioklės plotuose dar yra vadovaujamasi ir Profesionalių medžioklės plotų tvarkymo ir naudojimo nuostatais. Medžiotojai turi paisyti daugybės taisyklių, o jų veikla yra itin stebima.

Pašnekovo pasiteiravus, kokias funkcijas miškuose ir gamtoje atlieka medžiotojai, jis pabrėžė, kad vienos svarbiausių jų yra medžiojamųjų gyvūnų populiacijų valdymas, sąlygų gyvūnams gerinimas bei apsauga, želdinių apsauga nuo laikinių gyvūnų, pagalba mokslininkams tiriant miško gyvūnus bei įvairias ligas ir kt.
„Medžiotojai stebi gamtą. Būtent jie mato gamtos pokyčius, stengiasi apsaugoti žvėris nuo vadinamojo baltojo bado. Labai svarbi yra ir jų vykdoma kasmetinė žvėrių apskaita, kuri paprastai yra vykdoma medžioklės sezono pabaigoje.
Žvėrių apskaitą geriausia atlikti kai matomi jų pėdsakai, todėl žiemą, esant sniegui, yra vertinamas populiacijos dydis. Tai reikalinga tam, kad būtų galima suvaldyti populiaciją ir numatyti, kas grės želdiniams ir medžiams“, – pasakojo jis bei pridūrė, kad nors medžioklė yra griežtai prižiūrima veikla, atsiranda brakonierių, bet šiandien tai labiau išimtys. Norintieji medžioti nesunkiai gali rasti galimybes tai daryti legaliai.


Kodėl svarbu valdyti populiaciją?


Viena iš svarbiausių ir nuolatinių medžiotojų funkcijų – populiacijos valdymas yra ypač naudingas ir reikalingas dėl įvairių ligų, ūkių apsaugos. Kaip pavyzdį specialistas pateikia šernus. Išaugus jų populiacijai šalyje, pasklido afrikinis kiaulių maras ir klasikinis kiaulių maras. Tai padarė didelę žalą ir ūkinei žmonių veiklai.
„Šiandien stebima itin didelė elninių žvėrių populiacija. Pastarasis laikas buvo itin palankus gyvūnams daugintis ir gyventi: trumpos ir nešaltos žiemos, ilgi ir šilti rudenys, kai žvėrys gali puikiai rasti kaip prasimaitinti, prisiauginama atsargų, riebalų ir gali lengviau pakelti žiemą.
Tai daro didžiulę žalą javams, kviečiams, miežiams, avižoms, kukurūzams, runkeliams ir kt.
Bandos ėda ir suniokoja ištisus laukus. Jei žvėrių populiacija nekistų, žala būtų, bet ji nebūtų didelė. Sode gyvenantis kiškis irgi turi maitintis, jei kažkiek sunaikins, vis tiek didelės žalos nepadarys. Tačiau jei tų kiškių bus šimtas, žala bus greitai pastebima. Tokiais atvejais medžiotojų pagalba yra būtina“, – paaiškino pašnekovas.
Pastaruoju metu itin padidėjus elnių populiacijai, anot VMU Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus vadovo, sulaukiama klausimų, kodėl medžiotojai nesiima veiksmų, tačiau svarbu paminėti, jog tai, kiek žvėrių (elnių, briedžių) bus galima sumedžioti, nustato gyvūnų sumedžiojimo limitų komisija.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Apvogtas Pakruojo r. medžiotojas. Vagišiams parūpo ne tik žvėrių stebėjimo kameros



KITA MEDŽIOKLĖ 2021 Gruodžio 11
Autorius: Agroeta

Į Glebavos mišką Pakruojo rajone įsisukę ilgapirščiai padarė žalos medžiotojams. Kaip praneša Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, vagystė įvykdyta tarp lapkričio 21 dienos ir gruodžio 4 dienos.

„Nuo medžio bei medžiotojų bokštelio pagrobtos dvi vyrui, gimusiam 1979 metais, priklausančios žvėrių stebėjimo kameros ir bokštelyje buvęs dujų balionas su šildytuvu“, – rašoma įvykių suvestinėje.

Padaryta turtinė žala – 681 euras.

Dėl vagystės atliekamas ikiteisminis tyrimas.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Tradicinės medžioklės Dubravos girioje arba kas laukia medžioklių su varovais



DIENOS TEMA MEDŽIOKLĖ
agroeta.lt
2022 Sausio 4
Autorius: Vytautas RIBIKAUSKAS



Į Rytus nuo senojo Kauno, Nemuno kilpos, kur dabar jau tyvuliuoja plačiai išsilieję Kauno marios, Piliuonos, Margininkų, Patamulšėlio, Vaišvydavos, Girionių, Pakalniškių, Raguolių, Šlienavos, Žiegždrių, Laumėnų, Gervėnupio, Dubravų, Viršužiglio, Arlaviškių kaimų, sodų bendrijų, Kauno marių pakrantėmis besidriekiančių nuo Vaišvydavos iki Piliuonos, apsupta plyti didžiulė 5 569 ha ploto Dubravos giria, vakariniu galu atsirėmusi į patį Kauno miestą po to, kai miestas iš rajono nugvelbė Semenos upelio baseino šabakštynus.

Daugiau kaip prieš 400 metų, pirmojo Lietuvos miškų tvarkytojo G.Valavičiaus (1559 m.) laikais, ši giria buvo tik milžiniškos Rumšiškių girios pakraštys. Dubravos giria dėl labai palankios geografinės padėties nuo XVIII a. iki šiol yra išlikusi savo senosiose ribose ir nuolatinėje valstybinėje priklausomybėje. Carizmo laikais girią administravo Šlienavos girininkija, tarpukario Lietuvoje – Dubravos ir Panemunės girininkijos, o dabar, po daugybės reorganizacijų, giria priklauso Valstybinės miškų urėdijos Dubravos regioniniam padaliniui. Iš anksčiau buvusių 5 girininkijų, po reorganizacijų, girios teritoriją administruoja tik 2 – Šilėnų ir Vaišvydavos girininkijos.

Pasak istorinių šaltinių, Rumšiškių giria, o tuo pačiu ir jos dalis – Dubravos giria buvo mėgstama Lietuvos valdovų medžioklių vieta. Tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje Dubravos giria buvo paskelbta medžioklės draustiniu. Tačiau, kaip ir visais laikais, girioje kartas nuo karto būdavo surengiamos medžioklės prezidentams ar kitiems aukščiausios valdžios pareigūnams. Kaip prisimena 1934-1938 metais Panemunės girininku dirbęs J. Kučinskas, prezidentinėms medžioklėms būdavo ruošiamasi kruopščiai, kas iš girininkijos darbuotojų pareikalaudavo daug laiko ir pastangų. Ką reiškia vien surinkti apie 40 varovų ir supažindinti juos su mišku. Vykdavo netgi varovų treniruotės, kad prezidentinės medžioklės metu jie kur nors nenuklystų. Girininkijos paruoštą medžioklės planą atvažiuodavo patikrinti miškų departamento direktorius, dažniausiai su keliais saugumo valdininkais.

Tokia buvo pradžia

Taigi, reprezentacinių medžioklių tradicijos Dubravos girioje labai senos. Todėl nenuostabu, kad 1963 metais, susikūrus medžiotojų būreliui, kuriame dominavo miškininkai, profesorių Mykolo Jankausko, Leonardo Kairiūkščio bei Vytauto Padaigos iniciatyva nuo 1964 metų Dubravos girioje buvo pradėtos rengti kasmetinės tradicinės – parodomosios medžioklės. Profesoriai M. Jankauskas ir V. Padaiga paruošė tradicinės medžioklės Dubravos girioje nuostatus, buvo pagamintas pereinamasis prizas, užvesta didžiulė šerno kailiu apsiūta tradicinių medžioklių registravimo knyga “Miško ir medžioklės metraštis”.
Šioje iki šių dienų išlikusioje knygoje pasirašo visi tradicinės medžioklės dalyviai, surašomi medžioklės rezultatai, įrašoma laimingojo šaulio – medžioklės karaliaus pavardė, o medžioklės sezonui pasibaigus, surašomi viso sezono medžioklės laimikiai. Įrašai knygoje pradėti tik nuo penktosios tradicinės medžioklės.

aMedžioklės dalyviai pasirašo miško ir medžioklės metraštyje.
Sovietmečiu į tradicines medžiokles Dubravos girioje buvo kviečiami miškų ministerijos, mokslų akademijos vadovai ir kitų “reikalingų” ministerijų, sąjunginių, respublikinių bei rajoninių įstaigų vadovai, partiniai nomenklatūriniai veikėjai.

Dubravos girios medžioklėje yra dalyvavę: mokslų akademijos prezidentas J.Matulis, viceprezidentai J.Požėla ir V.Statulevičius, akademikai E.Meškauskas ir A.Merkys, profesoriai T.Ivanauskas ir Šprink, ministrai A.Bagdonas ir A.Zorskas, o miškų ministrai A.Matulionis ir V.Lukaševičius bei ministro pavaduotojas J.Gečys būdavo nuolatiniai šių medžioklių svečiai. Gi profesoriai L.Kairiūkštis, V.Padaiga, M.Jankauskas, S.Karazija, V.Vasiliauskas buvo Girionių medžiotojų būrelio nariai ir nuolatiniai tradicinių medžioklių dalyviai.

Gerai organizuotos šios medžioklės reprezentavo Lietuvos miškų institutą ir Dubravos miškų tyrimo stotį, pasitarnavo sprendžiant įvairius statybų bei finansavimo klausimus. Tačiau sovietmečio tradicinėse Dubravos girios medžioklėse demokratijos buvo nedaug. Kai kurie eiliniai būrelio medžiotojai galėjo patekti nebent tik į antrąją tradicinės medžioklės medžiotojų grupę, kuri būdavo organizuojama menkesnio rango medžiotojams – daugiausia “bosų” vairuotojams ir kitiems palydovams. Tradicinėms medžioklėms vadovaudavo ilgametis būrelio vadovas Algirdas Kažemėkas, o vėliau jį pakeitęs Juozas Palaima, Vytautas Ribikauskas. Pastaraisiais metais vadovauti šioms medžioklėms patikima prityrusiems klubo medžiotojams.
Nepriklausomoje Lietuvoje tradicinės Dubravos girios medžioklės pasikeitė iš esmės. Šiose medžioklėse nebeliko aukšto rango nomenklatūrinių medžiotojų. Medžioklėse dalyvauja visi klubo (buvęs 43, 23 būrelis tapo “Girionių” klubu) nariai ir negausūs svečiai iš kitų medžiotojų kolektyvų.

Tradicinių medžioklių laimikiai

Per visą tradicinių medžioklių organizavimo laikotarpį šios medžioklės dideliais laimikiais nepasižymėjo. Briedžių ir elnių tradicinėse Dubravos girios medžioklėse nušauta tik po vieną (1976, 1992m.), stirnų daugiausia – 9 (2013m.), šernų – 7 (1987m.), lapių – 8 (1982m.), kiškių – 28 (1974m.). Pasitaikė dviejose medžioklėse nušauti ir po vieną miškinę kiaunę bei vienoje – mangutą. Tačiau buvo ir tokių medžioklių, kai laimingiausiam šauliui – medžioklės karaliaus laurus atnešdavo vienintelis medžioklėje nukautas zuikelis. Laimikiais skaitlingiausia buvo 1974m. gruodžio 6 d. vykusi 10 medžioklė, kai po medžioklės nukautų žvėrių pagerbimui aikštelėje išsirikiavo 3 stirnos, 28 zuikiai ir 1 lapė. 2013m. gruodžio 14d. vykusioje 49 medžioklėje buvo paminėtas Girionių medžiotojų būrelio įkūrimo 50m. jubiliejus. Šiais 2021m. gruodžio 18 d. vyko jau 57 tradicinė medžioklė, kurioje dalyvavo 18 medžiotojų, 7 varovai ir 3 medžiokliniai šunys.
Nors paleista 12 šūvių, sumedžiota tik viena stirnelė – patelė, tačiau su trumpučiais iš po kailio neprasikalusiais ragučiais. Varymo medžioklėse sunku kulkomis pataikyti į šabakštynuose greitai skuodžiančias stirnas... Įdomumo dėlei galima paminėti, kad per vieną medžioklės sezoną Girionių medžiotojų klubo medžioklės plotuose daugiausia briedžių buvo sumedžiota 1971-72 ir 1972-73 m. – po 11, elnių - 1989-90 m. – 13, stirnų - 2019-20 m. – 77, šernų - 2018-19 m. – 151, zuikių - 1972-73 m. – 180, lapių - 2010-11 m. – 133, bebrų - 2013-14 m. – 102, mangutų - 2010-11 m. – 66. Kaip prie didmiesčio prisiglaudusiems medžioklės plotams, kur miškas išraižytas tankiu kelių tinklu ir poilsiautojai, miško gėrybių rinkėjai žvėris trikdo ištisus metus, rezultatai gana neprasti.

Kai medžioklei vadovavo uraganas Anatolijus

Įspūdingiausia buvo 35-oji medžioklė, įvykusi 1999 m. gruodžio 4 d., kai vietoje šūvių poškėjo uragano traukomų medžių šaknys, o vietoj medžiotojų nukautų žvėrių kvartalinėse šimtametes egles guldė “Anatolijus”. Nors vėtra šėlo jau nuo pat ryto, buvo nuspręsta, kad medžiotojams blogo oro nebūna... Tačiau gausiam medžiotojų būriui jau po dviejų varymų pabendravimui, tradicinio šių medžioklių patiekalo – raugintų kopūstų troškinio su žvėriena suvalgymui skubiai teko ieškotis kuo didesnės miško aikštės, kad prie laužo susibūrusių šaulių nepasiektų virstančių medžių viršūnės.

Nenorėdamas sutikti, kad tradicinėje medžioklėje į žvėris nebūtų nė karto iššauta, entuziastų grupelę pabandžiau išsivesti į laukus paieškoti kokio nuo vėtros pasislėpusio zuikelio. Tačiau vos tik išlipus iš autobusiuko, vėjo šuoras nuplėšė nuo galvos kepurę ir pasukiojęs aukštai ore nubloškė į Dobilijos ežeriuko vidurį. Keletas medžiotojų, grandine išsirikiavę, gal kilometrą stūmėmės prieš vėją laukais iki kelių klimpdami į patižusią dirvą, vos atsilaikydami prieš vėtros gūsius, čaižomi stiprių lietaus vandens, sumišusio su ledo adatomis, srovių, bet jokio zuikelio taip ir neaptikome. Teko nusileisti Anatolijui ir medžioklę užbaigti, nepaleidus nė vieno šūvio. O grįžtant namo kelią per girią teko skintis motopjūklu. Tai buvo vienintelė tradicinė medžioklė Dubravos girioje, kurioje net 25 šauliai neiššovė nė karto. Tradicinės medžioklės Dubravos girioje būdavo organizuojamos gruodžio viduryje ar sausio pradžioje, todėl dėl pasibaigusio sezono ar kitų priežasčių ne visose medžioklėse buvo leidžiama medžioti briedžius, elnius, stirnas bei kiškius. Tačiau ir medžioklių tikslas nėra kuo daugiau prišaudyti žvėrių: šiose medžioklėse bendraujama, aptariami medžioklės kultūros, žvėrių globos reikalai, prisimenami medžioklėse įvykę keisčiausi nutikimai. Medžioklėms pasibaigus, prie liepsnojančių laužų aidint medžioklės rago signalams, pagerbiami žvėrys ir juos garbingai nukovę šauliai, kuriems įteikiami dalyvio, karaliaus, laimingiausio svečio bei nelaimingiausio ir linksmiausio šaulio atminimo medaliai, ženklai, suvenyrai.
41-ojoje tradicinėje medžioklėje įsteigtas klubo garbės medžiotojo vardas, suteikiamas už aktyvų dalyvavimą klubo veikloje, žvėrių globą, medžioklės tradicijų propagavimą, jaunų medžiotojų auklėjimą.


Tradicinės, proginės, šventinės, jubiliejinės medžioklės – visos jos varymo medžioklės


Respublikos mastu tradicinės medžioklės prasidėjo 1965 m. aistringo medžiotojo, ilgamečio žurnalo “Mūsų gamta” redaktoriaus Rimanto Budrio iniciatyva. “Mūsų gamtos” medžioklių pavadinimu šios tradicinės medžioklės tęsėsi iki 1993 metų, kada užgeso kartu su “Mūsų gamtos” žurnalu. Žurnalistų tradicinės medžioklės R. Budrio ir Henriko Labanausko vėl atgaivintos 1998 m. Vėliau šios medžioklės suskilo į žurnalo “Meisteris” medžiokles ir žurnalo “Medžiotojas ir medžioklė” kuruojamas medžiojančių žurnalistų ir rašančių medžiotojų medžiokles.

Beveik tuo pačiu laiku, kaip “Mūsų gamtos” žurnalo 1964 m. pradėtos rengti ir tradicinės medžioklės Dubravos girioje. Tokia buvo pradžia, o dabar, kaip jau po 30-osios “Mūsų gamtos” medžioklės pažymėjo jos įkūrėjas R. Budrys, tokių tradicinių medžioklių gausu visoje Lietuvoje.

Jas bent po kartą organizuoja daugelis medžiotojų klubų, o tradicinių medžioklių elementai prigijo praktiškai visose varymo medžioklėse. Nelabai gerbiamos Vakaruose (ypač medžiojant kanopinius žvėris) varymo medžioklės dar vis klesti Lietuvoje. Tiesą pasakius, tai ir daugelis atvykusių pas mus medžioti užsieniečių noriai tokiose medžioklėse dalyvauja (netgi toleruoja šiose medžioklėse naudojamas laikas), ypač jeigu tos varymo medžioklės organizuojamos panašiai kaip, taip vadinamos, tradicinės-parodomosios: su medžioklės ragų muzika, laužais, žvėrių ir juos nukovusių medžiotojų pagerbimu ir t.t. O tos tradicinės medžioklės ir buvo sugalvotos tam, kad gausios dalyvių skaičiumi varymo medžioklės taptų mažomis medžiotojų kolektyvo šventėmis.

Sunku įsivaizduoti, kaip esant tokiems skaitlingiems medžiotojų kolektyvams, turintiems palyginus nedidelius medžioklės plotus, kaip yra pas mus Lietuvoje, tas varymo medžiokles būtų galima pilnai pakeisti tykojimu ar sėlinimu. Gana populiariomis tapusios tykojimo medžioklės baigiasi vidurnaktį, tai keblu būtų dar organizuoti tinkamą pagal senas medžioklės tradicijas medžioklės užbaigimą. Tačiau nelabai senoje praeityje buvo diskutuojama iš viso varymo medžiokles uždrausti, nors Lietuvoje jos yra populiariausios. Buvo teigiama, kad tokiose medžioklėse tik išvaikomi žvėrys. Prasidėjus afrikinio kiaulių maro epidemijai, kurį laiką varymo medžioklės ir buvo uždraustos. Tačiau ar tikrai nuo varovų šūkavimų žvėrys išsibėgioja dideliais atstumais, kai labai dažnai būrys šūkaujančių paauglių jų nepajėgia išvyti net iš miško kvartalo? Nors varymo medžioklės uždraustos nebuvo, jas pribaigti norima visus kanopinius žvėris leidžiant šaudyti tik kulkomis. Keista, kad nuo tokios garbės – žūti tik nuo kulkos – liko nušalintas dalies visuomenės taip garbinamas vilkas, juo labiau, kad jis savo gabaritais netgi lenkia stirnas ir jauniklius šernus.

Į jį turėtų būti šaunama net ne paprastu švino gabalu, o mažiausiai sidabrine kulka... Tačiau jeigu kas iš aplinkosaugos viršūnių perskaitys šią mano mintį, ko gero, ištaisys tą klaidą. O šaudymas iš patrankų į žvirblius, matyt, aklai nukopijuotas nuo Vakarų pasaulio medžiotojų. Bet ar varymo medžioklių sąlygos, sakykim, Skandinavijos miškuose yra tokios pat, kaip Lietuvoje. Šiaurės kraštų miškai reti, be tankaus pomiškio, trako ir žolės. Be to ten šauliai žvėrių laukia įsitaisę ant žvėrių perėjimo vietų pastatytuose bokšteliuose, o varovai šukuoja gana didelius miško plotus, tad šauti tenka į gana ramiai besiartinančius ir gerai matomus žvėris.

Pas mus dažniausiai į tokius smulkius žvėris, kaip stirnos ar jaunikliai šernai, tenka šauti šokančius per siaurą kvartalinę liniją, kai abiejose jos pusėse yra nepermatoma miško jaunuolyno, pomiškio ar trako siena. Gal kas atliko tyrimus, kiek taip šaudant žvėrių sužeidžiama daugiau grankulkėmis ar kulkomis, nekalbant jau apie pataikymo procentą. Teko nemažai matyti ir pribaiginėti žvėris, kuriems kulkomis buvo nukirsta koja ar iki akių nusprogdintas snukis, o dažniausiai, stengiantis neprašauti, pataikoma į žvėries pilvą ir žvėriena suteršiama skrandžio turiniu. Kai žvėrį kliudo atitinkamo diametro pagal gyvūno masę 3-4 grankulkės, jis krenta vietoje, o pataikyti "debesėliu" švininių rutuliukų nepalyginamai lengviau nei vienu dideliu švino gabalu. Tačiau nepaisant visokių trukdymų, manau, varymo medžioklės Lietuvoje gyvuos, nes tik jose gali susirinkti gausūs medžiotojų būrelių kolektyvai, draugiškai pamedžioti, puoselėjant medžioklės tradicijas.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Visą savo gyvenimą stirnas medžiojom 00 ir krisdavo kaip lapai net ir iš didesnio atstumo ! Pasikeis manau valdžia Lietuvoje, pasikeis ir požiūris į medžiokles !
Ačiū p. Vytautai už puikų ir teisingą straipsnį !
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Dar vienas mokestis medžiotojams



agroeta.lt
2022 Sausio 11
Autorius: Vytautas RIBIKAUSKAS

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Justinas Urbanavičius 2021 gruodžio 22 d. įregistravo Medžioklės įstatymo 14 straipsnio „Teisės medžioti suteikimas ir medžiotojo bilieto išdavimas“ 6 dalies „Medžiotojo pareigos“ įstatymo papildymo projektą, pridedant 5 punktą „Medžioti būti apsidraudusiam medžiotojo civilinės atsakomybės draudimu“.

Pasak J. Urbanavičiaus, šią pataisą inicijavo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD). Manau, kad LMŽD tai padarė nepasitarusi su medžiotojų, jos narių kolektyvais. Ar būtina laisvos Lietuvos piliečius saugiais, sveikais ir laimingais versti per prievartą? Taip jau buvo netolimoje praeityje, kai priverstinai buvome patys laimingiausi gyventojai visame pasaulyje: visi priverstinai turėjome darbą, priverstinai savo noru nesibastėme po pasaulį, be reikalo švaistydami priverstinai uždirbtas menkas lėšas, nes buvo aklinai uždarytos laimingos šalies sienos...

O gal LMŽD vadovai neteisingai suprato medžiotojo civilinės atsakomybės draudimo esmę, kad žurnalisto pakalbintas LMŽD direktorius Laimonas Daukša teigė, jog: “Apsidrausti privalėtų tik aktyviai dalyvaujantieji medžioklėse“. Tačiau jeigu civilinės atsakomybės draudimu neapdraustos transporto priemonės negali dalyvauti eismo procese, nors per metus nuvažiuotų tik 100 km, tai kodėl neapsidraudusiems mažai medžiojantiems medžiotojams galėtų būti leidžiama dalyvauti medžioklėse? Juk aktyvieji medžiotojai ir dabar gali šiuo draudimu apsidrausti laisvu noru.

Tačiau jeigu medžiotojų civilinės atsakomybės draudimo būtinybė bus įrašyta į Medžioklės įstatymą, draustis privalės visi medžiotojai: neapsidrausi – nemedžiosi, nors į medžioklę išeitum vieną kartą per vienus ar net dvejus metus. Žinodami, kad medžioklėse nelaimingų atsitikimų būna labai mažai, nes medžiotojai yra drausmingi piliečiai, o juo labiau, kad jų saugaus elgesio medžioklėje žinios nuolatos tikrinamos nustatytais laikotarpiais (dabar kas 3 metus), tikrinant blaivumą (medžiotojams po nosimis alkotesterius gali kaišioti ne tik policininkai, bet ir aplinkosaugininkai), draudikai kaip tik ir siekia privalomai apdrausti visus medžiotojus.

Beje, draudimo procese taip ir būna, kad drausmingi piliečiai, kurie labai retai prikrečia kokių eibių ir suneša lėšas draudėjams tam, kad jie galėtų apmokėti mažiau drausmingų piliečių padarytą žalą, na, ir kad dar lėšų liktų draudimo kompanijų klestėjimui. Tie medžiotojai, kurie medžioja labai aktyviai, sunkiai valdo savo medžioklės azartą ir dažnai pila, vos tik išvydę sušmėžavusį žvėrį, pamiršę saugaus šaudymo sudėtingomis medžioklės plotų sąlygomis taisykles, apsidraudžia ir dabar savanoriškai. Tačiau tokių šaulių nėra labai daug, tad draudimo kompanijoms nelabai apsimoka tik juos vienus drausti – kas kita būtų, jeigu į draudėjų kompanijų krepšius byrėtų viso gausaus medžiotojų būrio draudimo įnašai. Negi kas mano, kad draudikai, jau ilgą laiką spausdami medžiotojus apsidrausti, siekia tik šaulių gerovės? Ko gero, daugiau savo gerovės. Dabar jie bando savo tikslus pasiekti per LMŽD ir medžiotoją Seime. Tačiau kuo suinteresuota tuo draudimu LMŽD vadovybė, lieka neaišku.

Ragina drausti ir medžioklės plotus

Jau seniai draudimo kompanijos ragina medžiotojus drausti ir medžioklės plotus nuo laukinių gyvūnų daromos žalos ūkininkų žemės ūkio kultūroms. Kol kas dar neprivalomai.

Medžiotojų klubai, kurių medžioklės plotuose gausu kanopinių žvėrių ir derlingose žemėse šeimininkauja stambūs ūkininkai, daugumoje plotus apsidraudžia, nors su draudimo kompanijoms kartais turi ir nemalonių problemų. Tačiau draudimo procese yra keista sąvoka – franšizė.

Įvykus draudiminiam įvykiui, mokestis iki tam tikros sumos, nurodytos kaip franšizė, turės būti atlyginamas pačios įmonės ar piliečio ir tik nuostolis, viršijantis franšizę, bus atlygintas draudimo kompanijos. Bala žino, gal taip ir reikia. Tačiau blogai, kai medžiotojų kolektyvas apdraudžia visą medžioklės plotų vienetą, o atlyginant žvėrių padarytus nuostolius franšizė taikoma atskirai kiekvienam nukentėjusiam ūkininkui.

Kai medžioklės ploto vieneto teritorijoje ūkininkauja tik smulkūs ir labai smulkūs ūkininkai, žvėrių padarytų nuostolių suma kiekvienam žemdirbiui atskirai dažniausiai neviršija tos nelemtos franšizės sumos ir draudėjai nuostolių visai neapmoka.

Neaišku, kodėl nesusumuojama visiems medžioklės plotų vienete ūkininkaujantiems piliečiams žvėrių padarytų nuostolių suma, o tada, iš jos išskaičiavus franšizę, būtų atsiskaitoma sąžiningai. Kitaip medžiotojams, kurių medžioklės plotuose ūkininkauja smulkūs ūkininkai, drausti plotus nuo žvėrių daromos žalos tiesiog nėra jokios prasmės, nebent tokį draudimą padarytų privalomu. Taigi, draudimo kompanijoms dar yra kur pasireikšti... Draudimo kompanijos atstovas dėl tokio franšizės taikymo paaiškino, kad tokia jau yra draudimo metodika ir ją taiko visos draudimo kompanijos.

Koks būtų medžiotojų civilinės atsakomybės draudimo turinys?

Tačiau jeigu tokia Medžioklės įstatymo pataisa, nustatanti privalomą medžiotojo civilinės atsakomybės draudimą, vis tik būtų priimta, įdomu būtų sužinoti, kokios bus to draudimo sąlygos ir kas jas nustatys? Jeigu patys draudikai, bijau, kad tos sąlygos bus nepalankios medžiotojams. Materialinė ir moralinė žala turėtų būti atlyginta, kai: apsidraudęs medžiotojas sužaloja kitą medžioklės dalyvį, ne medžioklės dalyvį, pakenkia medžioklės dalyvių ar ne dalyvių turtui (peršautas automobilis, šūviais apgadinti pastatai ir įvairūs įrenginiai, sužaloti medžiokliniai šunys ir kiti naminiai gyvūnai); kai medžiotojas, neatsargiai elgdamasis, susižaloja pats (šaunamuoju ginklu ar kitaip – paslydus, užgriuvus medžiui ar nukritus medžio šakai ir t.t.); kai dėl neatsargumo nušaunamas tuo metu neleidžiamas medžioti gyvūnas.

Tas per neatsargumą nušautas neleistinas medžioti gyvūnas medžiotojus labiausiai domintų, nes nelaimingų atsitikimų medžioklėse pasitaiko retai, o nušauti netinkamą žvėrį gerokai dažniau. Sakykim, per neatsargumą medžiotojui, vietoje šerno nušovus stumbrą, kas jau yra buvę net rimtam užsienio medžiotojui, šauliui nereikėtų pakloti dešimčių tūkstančių eurų gamtai padarytos žalos atlyginimui.

Žinoma, už žioplumą medžiotojas tikriausiai turėtų susimokėti baudą, gal net kuriam laikui medžioklinius ginklus priduoti pasaugoti policijai, tačiau jis neturėtų atlyginti gamtai padarytos žalos, iš jo neturėtų būti konfiskuojami ginklai ir transporto priemonės. Tik tokiu atveju medžiotojai galėtų pasvarstyti apie civilinės atsakomybės draudimo prasmę.

Šiaip jau, tai toks draudimas tikrai nesumažintų nelaimingų atsitikimų medžioklėse skaičiaus. Kad tik nebūtų priešingai – aistingiesiems šauliams bus dar drąsiau neatsakingai pyškinti į visas puses, bent jau nesibaiminant dėl didelio piniginės suplonėjimo...

Draudėjai taip pat vis primena, kad toks draudimas egzistuoja kitose šalyse. Tačiau ar būtina mums viską aklai kopijuoti iš kitų šalių? Ar visas mūsų šalies medžioklės proceso valdymas yra toks pat, kaip JAV ar tų Vakarų Europos šalių, kurios švelniau ar šiurkščiau nebuvo prispaustos socializmo letena? Pasikonsultavus su draudimo kompanijos atstovu, paaiškėjo, kad medžiotojui, apsidraudusiam civilinės atsakomybės draudimu, sau pačiam patyrus kokį nelaimingą atsitikimą (įsišovus į koją), žala jam negali būti atlyginama, nes pati sąvoka „civilinės atsakomybės“ neleidžia to daryti. Taip pat šis draudimas neapima atvejų, kai medžioklėje nušaunamas tuo metu nemedžiojamas gyvūnas. Tačiau šiuo atveju nėra taip labai jau aišku: jeigu žala padaroma privačiam asmeniui ar įmonei (pvz. ūkinei bendrovei), sakykim, nušovus kokį naminį gyvūną, žala atlyginama, o nušovus neleistiną medžioti gyvūną (laukiniai gyvūnai yra valstybės nuosavybė), žala valstybei (nors įvardijama, kaip žala gamtai) neatlyginama. Kodėl? Ar privati ir valstybinė nuosavybės nėra lygiavertės?
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Du šernai netoli Juodkrantės užpuolė vyrą: žvėries išvengti nepavyko



TV3.lt
2022-01-11



Šalia Juodkrantės du suaugę šernai užpuolė viduryje dienos pasivaikščioti išėjusi vyriškį. Šis pasakoja, kad dar puolė slėptis už medžio, tačiau įniršusio žvėries smūgio išvengti nepavyko. Gamtininkai ir medžiotojai sako, kad šiuo metų laiku šernai žmones užpuola ypač retai ir mano, jog tokį gyvūnų elgesį išprovokavo juos mėgstantys maitinti turistai.


Juodkrantiškis Reginijus kaip yra įpratęs pirmą valandą dienos išėjo pasivaikščioti po šalia esančius miškus šalia Raganų kalno. Kai staiga pro jį prabėgo būrelis šernų. Šie gyvūnai čia įprastas reiškinys, vyras žino, kad jų erzinti negalima, tad patraukė savais keliais, bet vidinės nuojautos kamuojamas vis žvilgčiodamas per petį. Vis tik Reginijus net įsivaizduoti negalėjo, kas netrukus nutiks.

„Kas buvo keista, tai labai tyliai. Be jokio garso. Negirdėti net to vadinamo kanopų, kad ten daužytųsi ar kažkas tai. Ir matau parbėga dvi kiaulės. Na kaip kiaulės. Ūgis turbūt pusę manęs“, – pasakoja Juodkrantės gyventojas Reginijus Raškevičius.


Šernai bėgo tiesiai į vyrą, aiškiai jį pasirinkę savo taikiniu. Reginijus karštligiškai ėmė mąstyti, ką daryti ir paskutinę akimirką šiek tiek pasitraukę į šoną, bet žvėries smūgio išvengti nepavyko.

„Šitą vietą užkliudė. Aš nukritau, paslydau. Aš atsistojau šitaip. Vienas, antras praskrenda. Apsisuko, matau. Ir aš antrą sykį už to medžio ir dabar pas mane pirma mintis – jeigu jie eis abu priešingai, ką man reikės daryti“, – kalba Reginijus.

Vis tik šernai pro už medžio stovintį vyrą tiesiog prabėgo. Tačiau dideliam juokrantiškio siaubui ataka tęsėsi.


„Nubėgo, vėl apsisuko. Vėl parbėga ant manęs, vėl aš pasislėpiau. Užsistojau už medžio. Imu telefoną, galvojų reikia skambinti 112. Ką daryti? Nes jei jie taip suksis ratu apie manę aš taip visą dieną prastovėsiu“, – pasakoja Reginijus.

Tačiau šernai dar kurį laiką piktai padėbčioję į vyrą, patraukė savais keliais. Juodkrantėje Reginijus gyvena jau keturiasdešimt penkerius metus. Tačiau toks incidentas jam pasitaikė pirmą kartą. Sako, visa laimė, kad dukros kartu nesivedė kaip buvo įpratęs.

„Ten gaunasi toks takelis, kad man nueiti prie Raganų kalno į parduotuvę vakare, yra patogiau nueiti tiesiai. Tai aš per mišką einu tiesiai. Ir mes kiek kartų su dukra tamsoj eidavom kokia 7-8 valandą žiemą. Pasiimi, nueini tiesiai į parduotuvę. Dabar neisiu“, – sako Reginijus.


Anot medžiotojų, vyras išsigelbėjo tik greitos reakcijos ir teisingo sprendimo dėka. Mat galimybių išvengti kone šimtą kilogramų sveriančio, iki keturiasdešimties kilometrų per valandą įsibėgėjančio įniršusio šerno yra labai nedaug.

„Lipti į medį. Jeigu išeina tai padaryti. Jei medis yra. Arba pasislėpti už medžio. Bet pabėgti nuo šerno labai sunku. Paskutiniu momentu yra patartina atšokti. Nuo. Jei tai įmanoma“, – sako medžiotojas Valdemaras Zakaras.

Vis tik kodėl, galimai du patinai užpuolė vyrą tokiu metų laiku tikra mįslė ir gamtininkams, ir medžiotojams. Dažniausiai šernai žmogų puola kai yra sužeisti arba gindami savo mažylius. Tačiau šiuo metu šerniukai jau yra tokio amžiaus, kad banda jų nebegina.


„Normalūs šernai miške gyvenantys žmogaus bijo. Ir šiaip, normalus sveikas laukinis žvėris Lietuvoje bijo žmogaus. Tai yra sveiko žvėries požiūris“, – sako V. Zakaras.

Pasiutligę specialistai taip pat vadina mažai tikėtina. Ši liga šernų tarpe seniai išnaikinta. Tad lieka vienintelis variantas – šiuos šernus dar mažus žmonės maitino. Taip gyvūnai žmogaus nustojo bijoti. O praradę baimė, atrado ir drąsos pulti. Kitur užfiksuoti šernai lyg niekur nieko vaikšto šalia prie įvažiavimo į Neringą stovinčio posto. Vietiniai pasakoja, kad viena mama savo mažametį vaiką net ant laukinio šerno nugaros buvo užkėlus ir bandė taip nufotografuoti. Žvėris berniuką stvėrė už lytinių organų.


„Buvo tokia šernų karta kurie valgė žmonių maistą, ateidavo ir prie konteinerių ir buvo įpratę žmonių maistą imti. Būdavo atrakcija didžiulė sustoti pamaitinti šerną iš rankos. Bet šernas yra laukinis gyvūnas. Yra atvejų, kai kapštelėjo, įkando, teko kreiptis pas gydytojus“, – pasakoja medžiotojas Sigitas Šveikauskas.

Šiuo metu Neringoje gyvena apie pusantro šimto šernų. Juos medžioti galima ištisus metus. Tačiau medžiotojai Neringoje vis labiau vengia tai daryti, mat pagal naujus medžioklės taisyklių pakeitimus kanopinius žvėris, tame tarpe ir šernus, galima medžioti tik kulkomis.

„Įsivaizduokite, ką reiškia Neringoje šaudyti kulkomis. Tada praktiškai tu ją skersai išilgai prašauni. Visur čia kelias, ten takelis. Čia šernas, o ten jau turistas grybus renkantis“, – sako Neringos meras Darius Jasaitis.

Tad neringiškiai šernus planuoja gaudyti narvais. Į jį patekus gyvūnui durelės užsidaro ir pabėgti šansų jau nėra. Kažkada planavo ir apsaugines tvoras statyti, tačiau šios ir kainuoja brangiai, ir šernų nesustabdo. Štai kaip jie susidoroja su tokiomis kliūtimis.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Utenos medžiotojai jau renka pagalbą Ukrainai – žvėrienos konservai ir kariams, ir civiliams



LIETUVA MEDŽIOKLĖ 2022 Kovo 1
Autorius: Agroeta

Utenos medžiotojai jau ėmėsi konkrečių veiksmų, kaip padėti karo alinamai Ukrainai ir jos žmonėms bei kreipėsi į medžiotojus prisidėti.

“Kreipiuosi į visus medžiotojus, kurie gali prisidėti prie Ukrainos karių ir civilių paramos. Mano tikslas - paruošti ir išsiųsti kiek įmanoma daugiau kokybiškos mėsos konservų, juos sudėti į visureigius ar lengvuosius automobilius, ir viską (įskaitant ir transporto priemones)palikti už mūsų visų laisvę kovojantiems žmonėms”, – "Facebook" tinkle teigia Šarūnas Remeikis iš Utenos.


Jis teigia, kad ukrainiečiams ruoš žvėrienos konservus, kad žmogus galėtų greitai pasisotinti ir gauti jėgų. “Užkonservuotos mėsos skardinė itin patogus būdas turėti maistą šalia savęs. Priimu žalią mėsą, neapdorotą – susisiekite su manim, susitarsime kaip galėsite ją perduoti. Kreipiuosi į Utenos apylinkių medžiotojus. Žinau, kad dorojant, lupant mėsą man reikės daugiau rankų ir pagalbos, todėl kviečiu nelikti abejingais ir prisidėti prie paruošimo darbų”, – ragina Š Remeikis.

Jis taip pat sako, kad asmeniškai jau ruošia vieną visureigį, kuriame sutalpins kiek įmanoma daugiau mėsos konservų ir gabens jus Ukrainos žmonėms.

“Jeigu galite paaukoti transporto priemonę, taip pat kviečiu susisiekti su manimi, pasirūpinsiu, kad automobilis ar visureigis būtų perduotas ukrainiečiams. Pasiruošimo darbai jau vyksta ir tęsis iki paskutinės karo Ukrainoje minutės”, – pasiryžęs padėti ukrainiečiams Šarūnas.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Ukrainos gynėjams – medžiotojų dovanos


2022 Kovo 23
Autorius: Darbas



Jau daugiau nei tris savaites su žiauriu priešu narsiai kovojantiems Ukrainos kariams reikia ne tik daugiau ginklų, bet ir maisto. Tiesa, jo kol kas jiems lyg ir pakanka. Bet neaišku, kiek karas dar tęsis.

Kad savo tėvynę ginantiems ukrainiečiams netektų jausti alkio, stengiasi ir mūsų rajono medžiotojai. Jie praeitą savaitę išsiuntė Ukrainos armijos kovotojams 230 skardinių troškintos šernienos. „Aišku, kiekis nėra įspūdingas. Bet pradžia jau padaryta. Tikimės, kad mūsų iniciatyvą palaikys ir kiti šalies medžiotojai“, – kalbėjo „Naradavos“ būrelio medžiotojas Dalius Navikas.

Užpraeitą savaitgalį nušovęs du šernus, taikliarankis nedvejojo, kam turi būti skirtas šis laimikis. „Ukrainiečiams kareiviams labiau reikia maisto. Mes ir taip esame sotūs. Todėl su būrelio nariais nusprendėme prigaminti šernienos konservų kovotojams. O trečiadienį siunta jau buvo paruošta. Tikriausiai jau kitą savaitgalį ji pasieks Ukrainą“, – pasakojo Dalius.

Šernai medžiojami be pertraukų ištisus metus. Žinoma, dėl afrikinio kiaulių maro ir tokios intensyvios medžioklės šių žvėrių gerokai sumažėjo. Bet pernai jau buvo pastebėti populiacijos atsigavimo ženklai. Todėl reikia tikėtis, kad ir medžioklės bus vis sėkmingesnės.

„Maisto ukrainiečiams reikės ir karui pasibaigus. Konservų galiojimo laikas yra gan ilgas. Tad Ukrainos kariai tikrai galės mėgautis šiuo produktu kad ir vėliau“, – svarstė „Naradavos“ būrelio medžiotojai. Beje, prie siuntos jie pridėjo ir medžioklėje naudotus įrankius – dvi „Motorolos“ firmos radijo stoteles. Fronte jos bus reikalingesnės nei miške.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Juodkrantėje – rekordinė šernų medžioklė, bet pievos toliau knisamos



Aurelija Jašinskienė Aktualijų žurnalistė Klaipėdoje
Šaltinis: 15min
2022.03.28


Kuršių nerijoje veikiantys medžiotojų klubai šią savaitę suveda besibaigiančių medžioklės metų duomenis. Šie rodo, kad pusiasalyje iš viso sumedžiota apie 100 šernų – daugiau nei bet kuriais metais. Tuo metu juodkrantiškiai teigia, kad šernai šiomis dienomis vėl suaktyvėjo ir knisa sodus, viešąsias erdves. Įsibaiminę žmonės vengia vakarais į lauką išleisti vaikus.
Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Šernas Kuršių nerijoje
Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Šernas Kuršių nerijoje
Juodkrantės gyventojai dar pernai ėmė aktyviai skųstis gyvenantys tarsi arimuose: šernų populiacija išaugo, jie nesibodi eiti į kiemus, knisti juos, išdarkyta ir visa pakrantė. Vietos gyventojas pasakojo net buvęs šernų užpultas, kai šviesiu metu vaikščiojo po Raganų kalną.
Vasarį Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdyba suteikė leidimą medžioti šernus, kurių medžioklė ir taip nebuvo limituota ir leidžiama ištisus metus, medžioti Juodkrantės gyvenvietėje. Leidimas populiacijai reguliuoti išduotas iki gegužės 31 d.


Per porą savaičių – apie dvidešimt šernų


Kaip pasakojo 15min kalbinti medžiotojai, per dvi savaites Juodkrantėje ir aplink ją buvo sumedžiota apie dvidešimt šernų.
8 jų sumedžiojo Kuršių nerijos nacionalinio parko medžiotojų klubo „Girinis“ nariai. Kaip pasakojo klubo vadovas Sigitas Šveikauskas, paprastai jų medžioklės plotai yra kitose Kuršių nerijos teritorijose. Sumedžioti šerną, net jei ir atrodo, kad jų populiacija – didžiulė, nėra taip paprasta. Gyvūnas turi gerai išvystytą uoslę, klausą. Net ir medžioklė su varovais Kuršių nerijoje – sudėtinga, nes čia šernai žmonių taip nebijo, kaip kitose vietovėse. „Kodėl jų tiek priviso? Manau, kad dėl iškirstų kalnapušių plotų. Juos išgenėjus, šernai neteko buveinių, todėl ir eina į gyvenvietę“, – aiškino medžiotojas.
Jam pritarė ir Neringos savivaldybės administracijos vadovas Egidijus Šakalys, pats priklausantis Klaipėdos universiteto medžiotojų klubui. Pats šernų medžioklėse dalyvavęs E.Šakalys taip pat mano, kad šernų padaugėjo ir dėl pandemijos. Dėl karantino ribojimų, kai nebuvo galima vykti į kitas savivaldybes, kai buvo ribojami susitikimai, medžioklės nevyko, o šernai dauginosi.


Sumedžiojo kone šimtą


E.Šakalys paskaičiavo, kad per vadinamuosius medžioklinius metus, kurie tęsiasi nuo balandžio iki balandžio, vien KU draugija sumedžiojo 54 šernus. „Girinis“ taip pat apie pusšimtį.
„Tad jų populiacija iš tiesų gana ženkliai praretinta per metus. Dar girdime, kad vienas kitas knisantis šernas pasitaiko, tačiau nebėra taip gausiai, kaip kad pernai“, – kalbėjo administracijos vadovas.
Tačiau kartu jis pažymėjo, kad visų šernų sumedžioti neįmanoma. Jų gretos gana aktyviai auga, vados – didelės, siekia ir 6 jauniklius.
Kuršių nerijos šernų nepasiekė ir žemyninės Lietuvos dalies knysliams būdingas kiaulių maras.
„Jų medžioklė nėra ribojama visus metus. Tačiau dabar buvo suteiktas leidimas medžioti ir gyvenvietės prieigose. Limituojama tik briedžių medžioklė. Kartais pasigirsta miškininkų skundai, kad šie nugriaužia jaunų pušelių viršūnes“, - sakė jis.
Medžiotojams, pačiam E.Šakaliui taip pat, buvo įkliuvę ir meškėnų. Šie gyvūnai vadinami invaziniais. Kartas nuo karto vis pastebimi, nepaisant to, kad vis įkliūva į spąstus.


Kol miške – tol nesiskundžia


Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė Aušra Feser pasakojo, kad šernų jokiais būdais negalima šerti. Taip bus padaryta žala gyvūnui, o ne nauda. „Kol jis miške knisa – niekas nesuka galvos. Bet kai ima eiti į kiemus – daro žalą ir piktina žmones. Todėl poilsiautojai, kartais sugalvoję pašerti laukinį žvėrį, šerną ar lapę, labiau kenkia“, – aiškino ji.
Juodkrantės bendruomenės pirmininkė Sandra Berletaitė teigė, kad jei kas galvojo, kad prieš dešimtmetį buvo daug šernų – klysta. „Atrodo, kad darome beviltiškus darbus. Tiesiog Sizifo darbus. Susitvarkome kiemus, o po nakties vėl randame apkasus. Pakrantė vėl išknista. Tvarko žmogus, bet kiek tvarkinga bus?“ – retoriškai klausė Kuršių nerijos gyventoja.
Kurį laiką, anot jos, atrodė, kad kiek aprimo. Tačiau pastarosiomis dienomis vietiniai vėl ėmė skųstis šernų niekšybėmis. Išrausti gėlynai, išknista palei vaikų darželio teritoriją, kapinėse.
Temstant šernai pasirodo kiemuose, negąsdina jų ir namų viduje lojantys šunys. Vietiniai jau bijo išleisti vakarais vaikų pavedžioti keturkojų. „Medžiotojų duomenys rodo, kad ankstesniais metais apie Juodkrantę būdavo apie 30 šernų. Dabar apie šimtas. Štai tokie skaičiai. Ir nors nemažai jų sumedžiojo – jie toliau eina“, – pasakojo S.Berletaitė.
Vietos gyventojai ketina vėl prašyti suaktyvinti šernų populiacijos reguliavimą.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Vienas medžioklės sezonas pasibaigė, o kitas prasidėjo



Autorius: Agroeta
2022.04.01



Nors kiekvienai medžiojamųjų gyvūnų rūšiai nustatytas atskiras medžiojimo terminas, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatyta, kad medžioklės sezonas tęsiasi nuo vienų metų balandžio 1 d. iki kitų metų kovo 31 d. (įskaitytinai).

Aplinkos ministerija primena, kad Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės numato pareigą medžiotojams iki kiekvienų metų balandžio 15 d. Aplinkos apsaugos departamentui pateikti nustatytos formos ataskaitą apie medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimą per praėjusį medžioklės sezoną. Ataskaitos formą rasite Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 11 priede.

Kad naujai prasidėjęs medžioklės sezonas būtų sėkmingas, visada pravartu pasivartyti medžioklę reglamentuojančius teisės aktus. Taip pat galite pasitikrinti, kokius gyvūnus galima medžioti visus metus, pavyzdžiui, šernus, o kada ir kuriems yra taikomi draudimai, nustatomi limitai, kada galima medžioti su varovais. Informaciją rasite čia - https://aad.lrv.lt/lt/administracine-in ... edziokle-1
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Post Reply