RUDOJI LAPĖ (Vulpes vulpes)

Skyrelis skirtas norintiems tapti medžiokliais ir ja besidomintiems.
Форум для начинающих и зрелых охотников.
Locked
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

RUDOJI LAPĖ (Vulpes vulpes)

Post by medziotojas »

2007-05-31lape_pagervyne.JPG
2008-03-19-lape.JPG
lape.JPG
Forumiečio Marcco ir Ramo foto

lape (Large).jpg
Pėdsakai



Selekcijos būdu zoofermose išvesta juodsidabrių, platininiu, ir kitų atspalvių lapių.
Šeriasi lapė vieną kartą per metus. Jau kovo mėnesį jos plaukai nustoja blizgėti, akuotplaukiai tampa sausi - lužta, poplaukis susivelia ir pradeda slinkti kuokštais. Per visą vasarą auga tik akuotplaukiai, rudenj— poplaukis, ir kailis pamažu minkštėja, tankėja. Gruodžio—vasario mėnesiais jis būna geriausias. Besišeriančios lapės oda esti stora, grubi, tamsiai mėlyna, o kailiui išsišėrus — balta.
Musų miškų lapės vidutiniškai sveria 5,5 kg, kartais pasitaiko ir stambesnių — iki 7 kg.
Lapė gyvena įvairiose vietose: tankiuose miškuose, krūmuose. Labiausiai mėgsta kalvotas, miškingas vietas, kur netoli yra dirbamų laukų, pievų, upių slėnių. Mat tokiose vietose maistas įvairesnis, gausesnis ir prieinamesnis. Šiuo atžvilgiu lapėms geriausios sąlygos yra Vidurio Lietuvoje, todėl jų ten gausiausia.
Lapės maistas įvairus, nors apie 40 proc. jo sudaro peliniai graužikai, kuriais ji minta ištisus metus. Pasigauna lapė ir stambesnio grobio -paukščių, kiškių, stirniukų, ypač pavasarį ir vasarą, kada urvuose laukia jauni lapiukai. Minta ir bestuburiais - iškasa daug karkvabalių lervų, ėda vabalus. Sugauto kiškio ar kito stambesnio žvėries lapė iš karto nesuėda. Nuošalesnėje vietoje priekinemis kojomis iškasa duobutę ir, idėjusi grobio likučius, nosimi užkasa. Su dideliu malonumu, net būdama soti, lapė gaudo peles, dažnai pažaidusi, palieka jas nesuėstas. Jei pagrindinio maisto mažai ar jis sunkiai prieinamas, minta lapė ir maita. Kai žemė įšala 3—4 cm, lapė pelinių graužikų iš urvų nebegali išsikasti. Prisikasa prie jų takų po sniegu ir gaudo išeinančiuosius maisto ieškoti. leškodama maisto, lapė atlieka ilgas keliones. Vidutiniškai lapės aktyvumo teritorija yra 6—8 km skersmens. Nustatyta, kad miškuose lapės maršrutai trumpesni negu laukuose, nes čia jos grobis stambesnis. (Laukuose ji, kaip minėta, dažniausiai tik peliauja.) Iškritus sniegui, lapės paros maršrutas tiek laukuose, tiek miškuose sutrumpėja. Lapė vengia gilaus sniego, o naudojasi savo senais ar kiškio takais ir net keliais. Patina: stambesni, jiems reikia daugiau maisto, todėl jų paros maršru­tas apie 10,5 km, patelių - 8,2 km. Be to, žiemą, prasidėjus rujai, patinai darosi aktyvesni.
Lapės keliai iš vienos medžioklės vietos į kitą labai tiesus. Paprastai ji stengiasi eiti pakrūmėmis, patvoriais, kad butų nepastebėta. Medžiok­lės teritoriją, kur jau anksčiau buvo pačiupusi grobį, ji gerai apžiūri, išvaikšto.
Lapės pėdos labai panašios į kiemsargio šuns. Lapės, kaip ir vilko, kojų vidinių pirstų pagalvelės yra tiek atsikišusios į priekį, kad tarp jų užpakalinės dalies ir šoninių pirštų pagalvėlių priekinės dalies galima padėti degtuką. Tuo tarpu daugumos šunių šoninių pirštų galai siekia beveik iki pusės vidinių pirštų pagalvėlių.
Lapių išmatų aptinkama įvairiose vietose: prie stulpų, akmenų. La­pės išmatos primena šuns išmatas, esti rudai gelsvai žalios arba pilkai juodos. Saulėje ilgai pagulėjusios, jos tampa balsvos.
Vasario mėnesį prasideda lapių ruja. Tuo metu dažnai girdimas jų lojimas. Patelės po trijų trumpų sulojimų staugia vienodu tonu. Patinai loja nestaugdami, panašiai kaip kiemsargis šuo.
Po rujos lapės gyvena poromis. Lapės neštumas trunka 56 dienas. Urve, kurį išsikasa pati (ar užima kitų žvėrių iškasta.), lapė atsiveda 6—8 jauniklius. Paugėjusiems lapiukams grobis atnešamas dar gyvas - taip ugdomas jauniklių medžioklės instinktas. Besiartinantį prie urvo žmogų ar šunį lapė stengiasi nuvilioti tolyn. Lodama traukiasi į šalį.
Lapės urvą, kuriame auginami jaunikliai, labai lengva pastebėti — aplink išmėtyta įvairaus maisto likučių, kaulų, plunksnų bei išmatų. Kartais žmonės aptiktus urvus užkemša. Tokius urvus tą pačia dieną lape apleidžia ir vaikus perneša į kitą vietą, net už 2—3 km.
Lapė yra aktyvi nuo saulėlydžio iki aušros. Dieną, susisukusi į kamuoliuką, ji miega. Vietas poilsiui pasirenka ir atvirose vietose, ir tankumyne. Jauni ir nebaidyti lapiukai miega stipriau. Prieš vėją prie jų galima prieiti per šūvį. Seniai miega jautriau, dažnai pakelia galvą, apsidairo.
Lapių daroma žala neretai perdedama. Didesnių nuostolių jos gali padaryti tik tokiais metais, kai jų itin gausu. Nepageidaujamos lapės medžiojamų paukščių veisimosi plotuose.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: RUDOJI LAPĖ (Vulpes vulpes)

Post by medziotojas »

lapė.jpg
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Locked