Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Все темы об охоте и т.д.
Субфорум - охотничий словарь и ссылки на прогноз погоды.
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Po iš medžiotojų sudarytos savivaldybės komisijos išvadų medžiotojai ūkininkui už šernų suniokotus pasėlius nemokės



Vilma Danauskienė
www.DELFI.lt
2022 m. balandžio 12 d.

Kauno apygardos administracinis teismas tenkino Lazdijų rajono Aštriosios Kirsnos medžiotojų būrelio skundą ir panaikino Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudarytos Komisijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos pasėliams atlyginimo.

Teismo kolegija konstatavo, kad surašydama žalos nustatymo apžiūros aktą ir vėliau, jo pagrindu, Komisijos sprendimą, Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Komisija dokumentą surašė pažeisdama galiojančius teisės aktus, t. y. dokumentai surašyti nekompetentingai, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo ir aplinkos bei žemės ūkio ministrų pasirašyto įsakymo dėl Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo tvarkos aprašo reikalavimų.
Po tokio teismo sprendimo Lazdijų rajono ūkininkas Vilius Rudinskas neteko teisės iš medžiotojų sulaukti laukinių žvėrių padaryto žalos atlyginimo – 1 100 eurų.


Komisijos sprendimas – neteisėtas

Pats ūkininkas stebisi, kad nuostolį patyrė dėl savivaldybės administracijos valdininkų nekompetencijos, ir klausia, kas atlygins patirtus nuostolius – tiek dėl šernų nuniokoto kukurūzų lauko, tiek dėl Lazdijų rajono savivaldybės administracijos valdininkų žioplumo.
„Aš, kaip nukentėjusysis, padariau viską, kad minėtas pažeidimas būtų užfiksuotas ir žala būtų nustatyta bei apskaičiuota institucijos, kuri pagal įstatymą yra kompetentinga tokį vertinimą atlikti.
Minėta Komisija nėra koks „užklasinis ratelis“, o oficiali valstybės įgaliojimus turinti institucija, į kurią kreipdamasis aš neturėjau jokių abejonių dėl jos kompetencijos ar įgaliojimų teisėtumo. Mano lūkesčiai, kad ginčą tarp manęs ir medžiotojų išspręs oficiali įgaliota institucija, turinti tam viešojo administravimo įgaliojimus, buvo teisėti ir pagrįsti. Dabar gi, aš net negaliu apskųsti teismo sprendimo, nes esu tik trečioji proceso šalis, ir ar savivaldybė skųs tokį sprendimą – man nežinoma.

Jeigu skųs, reikės laukti teismų pabaigos, ir tuomet, jei sprendimas bus ne mano naudai, aš galėsiu paduoti į teismą jau pačią savivaldybę, t. y. ant mano pečių gula būsimos teismo išlaidos ir kita. Procesas, vėlgi, užsitęs mėnesius, o gal ir metus, jei savivaldybė nesutiks atlyginti žalos gražiuoju. Žodžiu, rankos svyra, nežinau, kaip elgtis ir ką daryti. Neturiu nei laiko, nei pinigų teismams, man sėja ant nosies, o aš esu priverstas laiką gaišti pirštu badydamas valdininkų klaidas“, – sakė ūkininkas Vilius Rudinskas.
Per tūkstantį eurų nuostolio patyręs ūkininkas stebisi ir tuo, kad tarp Komisijos narių galimai yra ir medžiotojų būreliams priklausančių asmenų.


Teismo sprendime – valdininkų klaidos

Kauno apygardos administracinio teismo sprendime teisėjai juodu ant balto „pabaksnojo“ į Lazdijų rajono savivaldybės valdininkų nekompetenciją, o gal ir nedeklaruojamą solidarumą.

Teismo sprendime konstatuojama, kad surašydama sprendimą dėl padarytos žalos Komisija nenurodė, ar tikrino, ar ūkininko pasėliai buvo auginami pagal agrotechninius reikalavimus (pats ūkininkas sako, kad tą įrodo Nacionalinei mokėjimo agentūrai kasmet teikiamos pasėlių deklaracijos), taip pat nebuvo tinkamai išmatuoti visi nuniokoti plotai, nenurodoma, kokiu prietaisu buvo matuojama išmatuoti plotai, ar matavimo prietaisas yra praėjęs metrologinę patikrą ir kada, ar tokia patikra buvo galiojanti matavimų metu, taip pat užkliuvo ir faktas, kad oficialų raštišką skundą savivaldybei dėl žalos medžiotojas pateikė vėliau nei taisyklėse nurodomos trys dienos po žalos pastebėjimo datos, neaprašyta, ar tikrai minėtame lauke buvo kukurūzai, nes aktas surašytas nukirstame lauke, ir kita.

Teismas taip pat kvestionuoja ir tariamą medžiotojų būrelio atstovų sutikimą dėl surašytų savivaldybės Komisijos dokumentų turinio – pasak teismo kolegijos, medžiotojai pasirašė tik dėl to, kad „iš Apžiūros akto turinio matyti, jog Būrelio atstovai sutiko su aplinkybe, jog žalą žemės ūkio pasėliams padarė šernai“.

Dar daugiau – Lazdijų rajono savivaldybės Komisija, pažeisdama galiojantį žalos nustatymo ir apskaičiavimo tvarkos aprašą, vėlavo surengti posėdį dėl žalos nustatymo fakto: pasėlių apžiūros aktas surašytas pernai metų spalio 8-ąją, o posėdis, kuriame priimtas sprendimas, vyko tik spalio 20-ąją, nors tai padaryti būtina per septynias dienas.

Lazdijų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė sako, kad apie teismo sprendimą „jau žino, tačiau dar neįsigilino tiek, kad būtų galima priimti sprendimą, kaip toliau savivaldybė elgsis“.
„Bet kuriuo atveju, noriu pabrėžti, kad jei ūkininkui nepalankus sprendimas ir finansinė žala atsirado dėl savivaldybės administracijos darbuotojų nekompetencijos ar klaidos, savivaldybė darys viską, kad toks sprendimas būtų ištaisytas, o žala – atlyginta. Savo ruožtu, bus pavesta savivaldybės administracijos direktorei sudaryti komisiją dėl galimo darbuotojų darbo drausmės pažeidimo ir neeilinės kompetencijų atestacijos. Apie priimtus sprendimus informuosime tiek ūkininką, tiek visuomenę“, – sakė Lazdijų rajono savivaldybės merė.

Istorijoje – ir valdininkų interesų konflikto ausys

Tuo tarpu nuo šernų, medžiotojų ir savivaldybės valdininkų nukentėjęs ūkininkas V. Rudinskas sako nuo pat istorijos pradžios jautęs spaudimą iš savivaldybės administracijos ir pačios komisijos narių dėl savo sprendimo rašyti oficialų skundą savivaldybei dėl padarytos žalos nustatymo.

„Atvykę į lauką komisijos pirmininkas Saulius Pockevičius man primygtinai liepė „tartis su medžiotojais“, nes, kaip aiškino, „ne taip lengva teismuose įrodyti bus“. Vėliau, jau sužinojus, kad medžiotojai apskundė savivaldybės sprendimą, man į mobilųjį telefoną skambino Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Saulius Petrauskas, kuris priekaištavo, kad po mano „nesutariamo charakterio savivaldybė paduota į teismą“. Tai aš atsakiau, kad koks mano reikalas, kad paduota? Bet jie taip atbaido, ir ūkininkai dažniausiai nesikreipia, nes žino, kokius kelius reiks praeiti, norint už savo teises pastovėti“, – sakė nukentėjusysis ūkininkas V. Rudinskas.

Kaip matyti iš Komisijos protokolo, kuriame buvo priimtas sprendimas dėl žalos nustatymo, iš septynių komisijos narių posėdyje dalyvavo penki. Jame nebuvo pakviestas dalyvauti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus atstovas, medžioklės ekspertas Anatolijus Palionis, kuris, kaip Komisijos narys, atstovauja savivaldybėje veikiančių medžiotojų būrelių interesus. Pats A. Palionis patvirtino, kad apie posėdį jam buvo pranešta „tuomet, kai komisija jau buvo laukuose“.
Redakcijos žiniomis, Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktorės Ilonos Šaparauskienės įsakymu sudarytai komisijai vadovauja Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Kaimo ir žemės ūkio plėtros skyriaus vyriausiasis specialistas, valstybės tarnautojas Saulius Pockevičius.
Jis yra Lazdijų rajono Kapčiamiesčio medžiotojų būrelio narys.

Komisijos nariu taip pat yra ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Lazdijų aplinkos apsaugos agentūros viršininkas Evaldas Brusokas.

Pastarasis taip pat yra medžiotojas, tačiau apie tai nėra deklaravęs Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. E. Brusokas interesų deklaracijos iš viso nėra pateikęs, nors pagal Valstybės tarnybos įstatymą tai yra privaloma, mat šis valdininkas kartu yra ir politikas – Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narys, priklausantis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijai.

Jis Komisijos dėl žalos nustatymo posėdyje taip pat nedalyvavo.

Medžiotojų būreliui, kaip matyti iš viešų ir privačių interesų deklaracijos, priklauso ir ūkininkui V. Rudinskui skambinęs Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas S. Petrauskas. Pastarasis yra Lietuvos socialdemokratų partijos Lazdijų skyriaus pirmininkas.


Istorijos pradžia – dar praėjusiais metais


Visos šios istorijos pradžia siekia pernai metų vasarą. Tuomet pieno ūkį laikantis Lazdijų rajono ūkininkas V. Rudinskas savo 7,66 hektarų kukurūzų pasėlių plote aptiko šernų išknistas „salas“.
„Išguldyta ištisais plotais, ištrypta, išvoliota, visas derlius sumintas į purvo „vonias“. Rankos svyra, nežinau, ką daryti. Kukurūzai melžiamoms karvėms yra itin vertingas pašaras, taip paprastai žaliavos silosui nenupirksi. Nežinau, nei kuo, nei už ką reiks suktis, bijau, kad teks išparduot galvijus“, – tuomet pasakojo V. Rudinskas.

Ūkininko pasėliai yra Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus A. Kirsnos medžiotojų būrelio medžioklės plotuose.

V. Rudinskas rugsėjį pasakojo susisiekęs su būrelio vadovais – buvusiuoju, Stasiu Pečiuliu, ir dabartiniu – tos pačios Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Kapčiamiesčio seniūnijos seniūnu Virginijumi Goliku.

„Nei vienas jų po velnių nesiunčia, supranta, kad iš dalies ir medžiotojų kaltė, jog šernų populiacija praktiškai nevaldoma. Medžiojami antramečiai patinai, o paršavedės – toliau vadas veda, ir mano kukurūzai joms yra išganymas. Kreipiausi į medžiotojų būrelį, kurio medžioklės plotuose yra mano pasėlių laukas. Jie pažadėjo išsiaiškinti ir kompensuoti, jei ten tikrai šernai iškniso“, – pasakojo praėjusį rudenį ūkininkas V. Rudinskas.

Kol medžiotojai „aiškinosi“, o ūkininkas vis laukė, atėjo laikas kirsti lauką, ir spalio mėnesio pirmosiomis dienomis kombainu įvažiavęs į pasėlius, V. Rudinskas nustėro – nuniokotų pasėlių plotai buvo didesni, nei buvo spėta iš pradžių.

„Aš gi nelaksčiau po pasėtus hektarus ir nemačiau visko. Kai pradėjau kulti – tada ir pasimatė tikras vaizdas“, – prisimena ūkininkas.

Vyras tuomet iš karto kreipėsi į Lazdijų rajono savivaldybės administraciją, kuri, pagal galiojančias tvarkas, atsakinga už medžiojamų gyvūnų padarytos žalos konstatavimo, įvertinimo ir apskaičiavimo eigą.

Savivaldybės administracijos komisija, keletą kartų važinėjusi į Strumbagalvės kaimą Lazdijų rajone, kur buvo ūkininko V. Rudinsko kukurūzų pasėlių laukas, išmatavo nuniokotus plotus – 0,65 ha, ir pernai metų spalį surašė pasėlių sunaikinimo aktą bei įpareigojo medžiotojų būrelį nuostolius – 1 107 eurus – ūkininkui kompensuoti.

Ant minėto akto ir sprendimo yra pasirašę ir A. Kirsnos medžiotojų būrelio atstovai, kurie jokių pastabų ar prieštaravimų tuo metu nepareiškė.


Medžiotojai persigalvojo dėl žalos atlyginimo


Tačiau vėliau paaiškėjo, kad medžiotojai po kurio laiko persigalvojo, ir apskundė teismui minėtą Lazdijų rajono savivaldybės administracijos sudarytos komisijos sprendimą, prašydami jį panaikinti.

„Jie skundžia, jų žodžiais, procesinius dalykus, kurie esą yra pažeidimai. Paprasčiau kalbant, teigia, kad komisija aktą surašė ir baudą paskyrė neteisėtai. Mes su tokia medžiotojų pozicija nesutinkame, ir toliau jau aiškinsimės teisme“, – šių metų sausį, paaiškėjus, kad medžiotojai savivaldybę padavė teisman, sakė Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjas Kęstutis Jasiulevičius, vėliau Lazdijų rajono savivaldybei atstovavęs ir teisme.
Aštrios Kirsnos medžiotojų būrelio pirmininkas, Kapčiamiesčio seniūnijos seniūnas Virginijus Golikas sakė, kad ūkininkui tuomet siūlė 200 eurų, tačiau jis reikalavo 1000 eurų.

„Buvome pasiūlę 200 eurų, ir būtume išsiskirstę. Nesutiko, tai mes dabar jau irgi ne pėsti – skundžiame komisijos sprendimą, nes tiesiogiai ūkininko paduoti į teismą mes negalime, aktą mums surašė savivaldybės atstovai. Tai mes dabar įrodinėjam, kad iš tiesų tai apžiūra lauko buvo atlikta nekvalifikuotai, o pats ūkininkas apsiskundė jau tik tada, kai nukūlė kukurūzus. Tai realiai objektyviai įvertinti, kiek ten ploto buvo išguldyta jau kaip ir nebuvo įmanoma, o komisija ėmė ir sumatavo, ir paskaičiavo. Tai dabar tegu jau teismas aiškinsis“, – sausį sakė medžiotojų būrelio vadovas V. Golikas.

„Apie tai, kad jie kreipėsi į teismą, aš atsitiktinai sužinojau iš savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Sauliaus Petrausko, į kurį kreipiausi dėl savo skundo eigos, bet pats jokių dokumentų ar pranešimų iš teismo nebuvau gavęs“, – sakė V. Rudinskas, į teismo procesą įtrauktas trečiąja šalimi tik po to, kai pats tokią iniciatyvą parodė.

Tuo tarpu medžiotojų atstovas V. Golikas sako, kad kartais ūkininkai nori sugudrauti, siekdami išsireikalauti iš medžiotojų pinigų neva už laukinių žvėrių padarytą žalą pasėliams.
„Turėjom neseniai atvejį toje pačioje Būdviečio seniūnijoje. Ūkininko pretenzijos buvo, kad kukurūzus šernai iškniso. Tai nuvažiavom, apžiūrėjom, radom jaučių priminta, išmatų. Tada ūkininkas prisipažino, kad jo jaučiai buvo atitrūkę, tai galėjo ir naminiai galvijai kukurūzus ištrypti“, – sausį, po kreipimosi į teismą, sakė V. Golikas.

„Norėsi mušti, lazdą rasi. Medžiotojai Lietuvoje pinigų advokatams turi daugiau nei paprasti kaimo ūkininkai. Tai šitas faktas ne vieną ūkininką atbaido nuo tiesos ieškojimų, nes mums reikia sėti, pjauti, karves melžti, o jie gali nusisamdyti advokatus, kurie už juos reikalus tvarkys. Tai čia, reikia suprasti, buvo toks „kirvis ant akmens“, principo reikalas, kad jei tu, vyruti, nenori tos jų 200 eurų išmaldos, tai mes dar iš tavęs bent kuro išlaidoms važinėjimui po teismus atsigriebsime“, – apie pasikeitusią medžiotojų poziciją dėl žalos atlyginimo yra sakęs V. Rudinskas.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Ar pritariate privalomam medžiotojų civiliniam draudimui ?




2022.04.17
ŪP korespondentas Stasys BIELSKIS


Vyriausybė iš esmės pritarė Medžioklės įstatymo 14 str. pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1267, bet siūlo jį tobulinti. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „siūloma įteisinti privalomą civilinį draudimą kiekvienam medžiojančiam asmeniui, turint tikslą apsisaugoti nuo galimų nuostolių atskirai draudžiantis medžiotojo draudimu, kuris ne tik apima civilinę atsakomybę už trečiųjų asmenų sveikatai ir turtui padarytą žalą, bet ir suteikia papildomą draudimo apsaugą mirties ir neįgalumo atveju“. Siūloma projekte po žodžių „civilinės atsakomybės“ įrašyti žodį „privalomuoju“. Iš projekto nuostatų kol kas neaišku, kuri institucija būtų įgaliota kontroliuoti, ar medžiotojai laikosi reikalavimo apsidrausti civilinės atsakomybės draudimu. Siūlytina projektą papildyti nuostatomis, susijusiomis su civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įgyvendinimo kontrolę atliekančia institucija, nustatyti, kur būtų kaupiami duomenys apie medžiotojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą.

Iki balandžio 21 d. visuomeninės organizacijos ir kiti suinteresuoti asmenys gali pareikšti pastabas dėl siūlymo įvesti privalomąjį medžiotojų draudimą ir kitus Medžioklės įstatymo 14 str. pakeitimus.

Šįkart domėjomės, ar medžiotojai pritaria būsimai naujovei – jų privalomam civiliniam draudimui.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Virginijus KANTAUSKAS: „Visose užsienio šalyse, į kurias teko važiuoti medžioti, draustis būtina. Štai Estijoje patys medžiotojai nori įsteigti savo draudimo kompaniją, kuri draustų tik juos.

Kadaise priešinomės „Kasko“ automobilių draudimui, bet atėjo laikas, kai tai yra privaloma, ir šiandien turbūt visi tuo yra patenkinti. Lygiai taip pat bus ir su medžiotojais. Kaip ir Vokietijoje, kur medžiotojai draudžiasi dėl visų galimų rizikų. Užsienyje mums neleistų medžioti, jei nuvažiuotume ten neapsidraudę. Juk vykstant į bet kokią kelionę užsienin būtina apsidrausti.

Kadangi medžiotojams tai yra naujovė, turbūt todėl į tai žiūrima truputį neigiamai. Bet jau ir dabar Lietuvoje yra nemaža dalis medžioklės klubų ir būrelių, kurie drąsiau eina šiuo keliu, draudžiasi savanoriškai. Mano nuomone, visi medžiotojai turėtų draustis privalomu civiliniu draudimu. Seniau yra buvę atvejų, kai medžiotojas nušaudavo ar sužeisdavo kolegą. Visi prisimename, kai Arvydas Komskis nušovė pasieniečių šunį Ramzį, o teismas prieš penkerius metus jam skyrė 5,4 tūkst. Eur baudą, konfiskavo ginklą ir dar priteisė atlyginti beveik 9 tūkst. Eur žalą pasieniečiams už nušautą šunį. Jeigu tada A. Komskis būtų apsidraudęs, tikriausiai ir tokiu atveju galiotų draudimas. Draudimo bendrovė pirmiausia atlygintų žalą pasieniečiams, o paskui ją išieškotų iš kaltininko. Tai daroma lygiai tokia pat tvarka, kaip ir draudžiant automobilį.“

Kaišiadorių medžiotojų draugijos valdybos pirmininkas, medžiotojų būrelio „Žasliai“ vadovas Vilius KARPAVIČIUS: „Mūsų būrelyje „Žasliai“ draudimo brokerių bendrovė apdraudė ir pasėlius nuo laukinių gyvūnų daromos žalos. Draudimo suma – iki 1 mln. Eur, laukiame, kol bus patvirtinta ši sutartis. Visi būrelio medžiotojai draudžiasi ir civilinės atsakomybės draudimu. Tai darome ne pirmus metus, Kaišiadorių r. ne vienas medžiotojų būrelis jau taip draudžiasi. Turbūt visoje Europoje medžiotojai draudžiasi dėl kitų asmenų. Medžiotojo draudimas metams kainuoja apie 25 Eur, ir dar atskirai – už medžioklės plotus. Važiuojant medžioti į užsienio šalis, draudimas kainuoja šiek tiek brangiau.

Manau, kad draustis – nieko baisaus, tai yra būtinybė. Aišku, didesnė problema būtų, jei padidėtų draudimo įmokų kaina. Ne visos draudimo bendrovės sutinka apdrausti medžiotojus. Tad draudžiamės ir nematome didelių nuostolių. Neseniai vykusiame medžiotojų būrelio susirinkime visi nutarėme apsidrausti.“

Kėdainių r. medžiotojų ir žvejų draugijos valdybos pirmininkas Lionius STANEVIČIUS: „Kiekvienas turėtų apsispręsti, ar jam, kaip medžiotojui, verta draustis civiline atsakomybe. Tai turėtų būti medžiotojo pasirinkimas. Ne visai sutiktume, kad būtų primestas kaip būtinai privalomas draudimas. Bet tai priklausys nuo to, kokius įstatymus pasiūlys Vyriausybė ir priims Seimas. Jeigu patvirtins tokią tvarką, niekur nedingsime – privalėsime tai daryti, kaip ir vykdyti visus kitus įstatymus. Manau, kad tai pirmiausia turėtų būti diskutuotinas dalykas.

Kiti būreliai draudžiasi nuo žvėrių daromos žalos ir draudžia medžiotojus. Argi reikia dviejų draudimų, kai visa tai būtų galima drausti vienu draudimu? Nežinau, kaip bus traktuojamas Medžioklės įstatymo 14 str. pakeitimas – nejaugi medžiotojai turės draustis dviejuose draudimuose. Turėtų būti išaiškinta, kaip iš tikrųjų veiks tas draudimas: ar bus galima drausti tik medžiotojus, ar ir pasėlius nuo laukinių gyvūnų daromos žalos. Deja, išsamesnio išaiškinimo dar neturime.“

Kelmės r. Užvenčio sen. ūkininkas, medžiotojas Algimantas VAUPŠAS: „Tai būtų geriausia, nes esu ir medžiotojas, ir ūkininkas. Civilinis draudimas apmokėtų visiems, patyrusiems žalą. Aš už privalomąjį civilinį draudimą. Esu dviejų medžiotojų būrelių narys. Savo sveikatą esu apsidraudęs keliais draudimais. Dar negalvojome, būreliuose nesvarstėme – gal ir visi drausimės.“

Kauno r. Babtų sen. ūkininkas, medžiotojas Juozas STALIŪNAS: „Esu girdėjęs, kad yra pasiūlymas įvesti privalomą medžiotojų civilinį draudimą. Į tai per daug nesigilinau, nes šiandien matau ir jaučiu, kad medžioklės sistemoje yra daugybė aktualesnių klausimų, kuriuos reikia spręsti čia ir dabar. Ne laikas užsiiminėti šalutiniais reikalais – suspėsime tai padaryti. Jau pragyvenome trisdešimt metų ir be to privalomo draudimo, pirmiausia išspręskime pagrindinius, svarbesnius klausimus.“
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Kokia sekanti bėda turi užklupti Wilno ?!


https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/akt ... a-23243477
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Vyriausybė pritarė, kad medžiotojams būtų privaloma apdrausti civilinę atsakomybę



2022 Gegužės 25
Autorius: Agroeta




Trečiadienį Vyriausybė pritarė Seimo siūlymui įvesti privalomą civilinį draudimą kiekvienam medžiotojui. Tačiau siūlo nustatyti vėlesnę šios prievolės įsigaliojimo datą ir numatyti instituciją, kuri vykdys priežiūros funkciją.

„Medžiotojai turi apsidrausti, nes tai apsaugos juos pačius nuo įvairių sudėtingų situacijų, kuriose jie gali atsidurti įvykus nelaimei medžioklės metu. Todėl šis sprendimas yra tikrai prasmingas“, - komentavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Medžioklės įstatyme įtvirtinus pareigą medžiotojams draustis civilinės atsakomybės draudimu bus garantuojamas žalos atlyginimas tretiesiems asmenims, jei jiems, jų sveikatai ar turtui būtų padaryta žala. Tuo pačiu būtų apsaugoti ir medžiotojai, dėl kurių kaltės atsitiko nelaimingas įvykis, padaręs žalos kitam asmeniui. Tokiu atveju žalą atlygintų draudimo įmonė. Taip medžiotojai išvengtų teismų, turto areštavimo ar priteistos sumos, kurios dydis gali viršyti turimas pajamas.

Vyriausybės išvadoje pažymima, kad medžiotojų civilinės atsakomybės draudimas bus patrauklesnis, jei rinkoje bus ne viena šią paslaugą teikianti draudimo įmonė, todėl siūloma, kad įstatymo pataisa įsigaliotų vėliau ir draudimo įmonės galėtų tinkamai pasirengti šiam pokyčiui. Be to, didesnio pasirinkimo galimybė leistų medžiotojams apsidrausti palankesnėmis sąlygomis ir pigesne kaina.

Aplinkos ministerijos nuomone, siekiant užtikrinti, kad medžiotojai laikosi nuostatos apsidrausti civilinės atsakomybės draudimu, įstatyme turėtų būti numatyta institucija, kuri vykdys šios prievolės kontrolės funkciją.

Privalomas turėtų būti tik medžiotojo civilinės atsakomybės draudimas. Paties medžiotojo sveikatos ir gyvybės draudimas būtų jo pasirinkimas.

Tai numatančią Medžioklės įstatymo pataisą įregistravo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Justinas Urbanavičius. Jis siūlė įteisinti prievolę kiekvienam medžiotojui apsidrausti ir sveikatą bei gyvybę, kad pats nukentėjęs nelaimingo įvykio metu turėtų apsaugą mirties ar neįgalumo atveju.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Medžioklės bokštelio nuosavybės klausimas – teisme


2022.05.27
ŪP korespondentas Juozas SKRIPKAUSKAS



Prieš keletą mėnesių „Ūkininko patarėjuje“ rašėme apie intriguojančius įvykius „Medeinos“ medžioklės būrelyje, kuris savo veiklą vykdo Telšių rajone. Skandalingoje publikacijoje buvo pateikta nemažai faktų apie konfliktus tarp medžiotojų ir ūkininkų, būrelio pirmininko nesutarimus su pačiais medžiotojais. Pasirodo, išsėmėme ne visas to klubo įdomybes – dabar Plungės apylinkės teisme rutuliojasi byla, kurioje šio būrelio pirmininkui „klijuojami“ net trys Baudžiamojo kodekso straipsniai.



Turininga praeitis

Kad terpė, kurioje vystėsi byloje nagrinėjama istorija, būtų aiškesnė, prisiminkime ankstesnius įvykius. Vienas tokių – medžiotojų, o tiksliau būrelio pirmininko Andriaus Sempuko nesutarimai su ūkininkais, dėl ko pastarieji ėmė masiškai drausti medžioti savo žemėse. Vienas ūkininkas pasakojo istoriją, kaip šernai iškniso jo pievas, o Varnių seniūnas patarė kreiptis tiesiai į medžiotojų klubo pirmininką. Šis atsakęs, kad ūkininkui gali sumokėti po 16–17 ct/ha. Supratęs, kad realios žalos jam niekas neatlygins, ūkininkas nusprendė savo žemėje nebeleisti medžioti.

Tokių ūkininkų vienu metu buvo priskaičiuota apie dešimt. Nuo klubo vadovo nukentėjo ir ankstesnis būrelio pirmininkas, kuris buvo apkaltintas neva neteisėtai nušovęs šerną. Dėl to jį pašalino iš klubo, o teisme prieš jį buvo sukurpta byla. Tačiau posėdžiavusių dviejų teismų – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus – teisėjų sprendimai buvo nenuginčijami: žmogus šerno nušovimu apkaltintas neteisėtai.

Kitas ūkininkas pasakojo, kad vidurnaktį, jam išėjus į kiemą pasiklausyti gyvulių, nes vilkai aplink slankioja, prie jo namo atvažiavo mašina, iš kurios išlipęs medžiotojas paleido du šūvius į tvenkinį. Paklaustas, ką daro, atsakė, kad šernus baido. Rytą ūkininkas toje vietoje rado gilzes.

Istorijų spektras plečiasi

Naujoji istorija šiek tiek praplečia įvykių „Medeinos“ klube spektrą. Teisme Plungėje buvo pagarsinti faktai apie galimai klastotus dokumentus ir pavogtą medžioklės bokštelį, tačiau teismas dar turės įrodyti, kas iš ko pavogė.

Telšių gyventojo Artūro Tiškaus teigimu, prieš kurį laiką jis su „Medeinos“ būrelio pirmininku A. Sempuku susitarė, kad bus priimtas į klubą: juk visi kartu važinėja, kartu medžioja. Būsimam nariui pasiūlė pasistatyti ir savo bokštelį medžioklei, tik kol taps tikru klubo nariu, statinį užrašys klubo pirmininko tėvo vardu…

Apie tai paliudijo ir klubo narys Romualdas Miceika. „A. Tiškus pasidarė bokštelį, aš klube buvau atsakingas už bokštelio vietos parinkimą – reikia su ūkininkais suderinti, vieta turi būti padoriai privažiuojama, kad netektų per laukus važinėti. Bokšteliui suteikiamas numeris, kad į medžioklės lapą užrašytų, kokiame bokštelyje medžiotojas sėdi“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo R. Miceika. Tačiau A. Tiškus neilgai džiaugėsi viltimis apie narystę klube – pirmininkas nebeatsiliepė telefonu, nebeliko kalbų ir apie priėmimą į klubą. Tada A. Tiškus nuvyko prie bokštelio, jį išmontavo ir su sunkvežimiu parsivežė namo.

Po tokio žingsnio užvirė teisiniai dalykai. A. Sempukas kreipėsi į policiją, kad A. Tiškus pasisavino svetimą turtą, į A. Tiškaus namus sugužėjo policijos ekipažas. Pareigūnams A. Sempukas buvo pateikęs bokštelio pagaminimo sąskaitą faktūrą, kurios tikrumu abejoja kiti klubo nariai. Supratęs, kad tapo apgaulės auka, A. Tiškus susirado advokatę ir policijai pateikė savo argumentus bei įrodymus, patvirtinančius, kad bokštelį pasigamino iš savo lėšų.

Byla jau teisme

A. Sempukui teisme pateikti trys kaltinimai – dėl svetimo turto pasisavinimo, melagingo pranešimo policijai ir dokumentų klastojimo. Kol kas įvyko tik vienas teismo posėdis, kuriame buvo paviešintos bylos aplinkybės, apklausti bylos dalyviai. Praėjusią savaitę turėjo įvykti antrasis posėdis, tačiau dėl A. Sempukui išduotos nedarbingumo pažymos teismą teko atidėti.

Norėjome pakalbinti patį klubo pirmininką, kad jis išdėstytų savo poziciją dėl neįprastai susiklosčiusių istorijos aplinkybių. Kalbėti apie tai A. Sempukas atsisakė. „Nieko nekomentuosiu, nes ne aš bokštelio savininkas. Kol vyksta teisminis procesas, nieko komentuoti nenoriu“, – pareiškė A. Sempukas, bet nepasakė, kad bokštelis įregistruotas jo tėvo vardu.

Palyginus su ankstesnėmis „Medeinos“ klubo istorijomis, ši gal niekuo neypatinga ir neišsiskiria. Vis dėlto tai, kad viename klube vienas po kito nutinka tokie įvykiai, byloja apie prastą atmosferą šiame kolektyve. Kaip ŪP yra sakęs Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų draugijos valdybos pirmininkas Valdemaras Zakaras, niekas medžiotojams negali nurodinėti, kaip jie turi tvarkyti savo vidaus reikalus – tai sprendžia tik patys klubo nariai.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Jonas Šečkus: apie mišką, medžioklę ir sukaktis



Parašė: Kostas SLIVSKIS
12 gegužės, 2022
laikrastisplunge.lt


Plateliškis Jonas Šečkus žvėrių takais eina jau 60 metų. Neabejoju, dar eis ir eis, nors ant slenksčio 80-metis, iki kurio beliko vos pora metelių. Žinoma, kūno tvirtybė jau ne ta, nors daug metų sportavo, tačiau gyvenimo patirties – su kaupu. Su kaupu Jonas turi ir medžioklinės patirties, itin verta dėmesio jo trofėjų kolekcija.
j.jpg
Tėvo genai

Daug teko su Jonu bendrauti, ne kartą ir žvėrių takais kartu eiti. Ne vienoje mano knygoje jis pristatomas kaip išskirtinis medžiotojas – ne tik dėl gausios trofėjų kolekcijos, bet ir dėl puikaus įvaizdžio: medžioklėje ant Jono galvos visada – puiki skrybėlė, tvarkingi medžiokliniai rūbai, šventėms – specialus kostiumas. Dar – padorus elgesys ir pagarba medžiojamam žvėriui. Tai visuomenėje itin kelia medžiotojo prestižą. Beje, pastaruoju metais Jonas pas jį užsukusius medžiotojus itin nustebina padovanodamas savo gamybos ženkliuką skrybėlei papuošti.
Medžiotojas buvo ir Kazlų Rūdoje, kurioje – didžiuliai miškų masyvai, eiguliu dirbęs plateliškio tėvas Jonas, kuris sūnui ir miškininko gyslelę įskiepijo, ir medžiotojo genus perdavė. Miškininkai dažnai tampa medžiotojais, tad nieko nuostabaus, kad ir Jono rankose atsirado šautuvas, o laikui bėgant jis tapo žinomu medžiotoju.
Pasak Jono, karo ir pokario metais žvėrys beveik šimtu procentų buvo išmedžioti. Kas kokį šautuvėlį turėjo, tas ir medžiojo, net su automatais. Ir be jokios atrankos – tiesiog reikėjo maisto, tad apie kokią nors selekciją nebuvo nė kalbos. Baigiantis šeštajam dešimtmečiui, Lietuvoje ėmė kurtis medžiotojų draugijos, atsirado daugiau tvarkos ir žvėrių ėmė daugėti. Kaip patikino Jonas, jo tėvas stirniną sumedžiodavo tik Joninėms. Jis pats pirmąjį briedį pamatė tik 1962 metais – oi, kaip apsidžiaugė jauna jo širdis!
J. Šečkus yra CIC – Tarptautinės medžioklės ir medžiojamos faunos apsaugos tarybos – buvęs nacionalinis, o nuo 2016 m. – vyresnysis medžioklės trofėjų ekspertas, tarptautinis medžioklės trofėjų matuotojas, Lietuvos garbės medžiotojas. Neseniai už ilgametį indėlį į medžiotojų kolektyvo gyvenimą, už trofėjinės medžioklės puoselėjimą „Platelių“ (Plungės medžiotojų ir žvejų draugija) klubas Jonui įteikė padėką.
Būtent tai ir tapo pagrindu plačiau apie Joną parašyti laikraštyje „Plungė“.


Ne tik medžioklė, bet ir krepšinis


Šiam žmogui medžioklės kolegų rodomas dėmesys – išskirtinis. Ir dėl medžioklės išmanymo, ir dėl to, kad daug metų buvo medžiotojų kolektyvo vadovas. Dar prieš nepriklausomybės atgavimą buvo sumanyta stambinti medžiotojų būrelius. Tada plateliškiai privalėjo medžioti kartu su alsėdiškiais. O kas to norėjo?.. Juk kuo daugiau žmonių medžioklėje, tuo sunkiau rasti bendrą kalbą.
Jonui teko ne tik tokiam medžiotojų kolektyvui vadovauti, bet ir dalyvauti medžioklėse įvairiose draugijose, net kartu su jau į aną pasaulį išėjusiu Prezidentu Algirdu Brazausku pamedžioti.
Nugyventas ilgokas amželis, per tiek metų, suprantama, būta ir liūdnesnių dienų, bet laimingų Jono gyvenime tikrai būta labai daug.

Jonas daug metų atidavė krepšiniui. Kartu su kitais plateliškiais dalyvavo įvairiose varžybose, itin artima draugystė siejo su Žemačių Kalvarijos, Virkšų krepšininkais, kurie visada dalyvaudavo Plateliuose rengiamuose turnyruose. Beje, šį šeštadienį, Jono sumanymu, į Platelius pabendrauti, sudalyvauti baudų metimo turnyre atvyksta minėtų komandų krepšinio veteranai.


Pernai – bendro gyvenimo sukaktis


Pernai itin džiugi Jonui diena – kai jiedu su gyvenimo drauge Gertrūda šventė Auksines vestuves. Abu sukūrė puikų gyvenimą, pasistatė namą Plateliuose ir gyvena netoli gražiausio Žemaitijos ežero. Turi sūnų Modestą, kuris augina keturis Jono anūkus, turi ir dvi dukras, padovanojusias dar penkis anūkus. Taigi iš viso anūkų – devynetas.
Įdomu tai, kad sūnus Modestas Jono medžioklių keliais nepatraukė. Jis – Salantų regioninio parko direktorius. Užtat anūkėlis Jonas Platelių meno mokykloje išmoko groti medžioklės ragu, neretai rago garsais sveikina medžiotojus ir visiems sako, jog bus medžiotojas, o pirmas jo sumedžiotas žvėris būsiąs šernas.
Kokie keliai Joną, tikrų tikriausią suvalkietį iš Prienų rajono, atvedė į Žemaitiją? Miškas ir… meilė išrinktajai žemaitei. Dar besimokydamas Vilniaus miškų technikume, 1962 metais, tapo medžiotoju. Paskui technikumas persikėlė į Kauną, į Girionis. Ten atsirado tikras miškininkų miestelis, kuriame įsikūrė Miškų institutas.

Baigęs miškininkystės mokslus, ėmė daryti miškotvarkos projektus. Vasaros periodu jis imdavosi lauko darbų urėdijose: matavimas, taksavimas, medynų įvertinimas, kirtimų apimčių nustatymas, miškų atželdinimas. Šį darbą dirbo ketverius metus, prieš tai trejetą metelių teko tarnauti sovietinėje armijoje.


Viskas per tą dantį


Jonui buvo jau 28-eri, kai pradėjo galvoti apie šeimos kūrimą. Taksavo miškus Kretingos urėdijoje, Darbėnuose. Ėmė Jonui ir suskaudo dantis. Kadangi Darbėnų odontologė atostogavo, gretima ambulatorija – Lenkimuose (Skuodo r.), o ten odontologe pagal paskyrimą dirbo Gertrūda Juciutė.
„Koks sutapimas – man suskaudo dantis, o ten jauna graži gydytoja. Ji besanti plungiškė. Susidraugavome. Jau kitais metais taksavome miškus Plungės urėdijoje, tad dar dažniau ėmėme susitikinėti, tad nutariau kurti šeimą. Viskas per tą dantį… bet nesigailiu. Vestuvės! Tada atsisakiau darbo Kaune.
Tuometinis Miškų ūkio direktorius Antanas Baranauskas man pasiūlė tapti Kulių girininku, paskui – Alsėdžiuose, o galiausiai – Plateliuose. Taip ten ir atsiradau, tapau Platelių girininku. Buvo 1972 metai – tai irgi kaip jubiliejus… Pradžioje nebuvo lengva, sulaukdavau nemenko pasipriešinimo iš kai kurių tenykščių miškininkų“, – prisiminimais dalijosi J. Šečkus.

Dirbdamas girininku, Platelių miškuose jautėsi lyg savame kieme. Nors turėjo pavaduotoją, tačiau pastarasis dažniau kabinete darbavosi, o Jonas mieliau miško pusėn suko.
„Daug kam, ko gero, atrodo, jog girininko darbas labai romantiškas. Deja, taip nėra. Girininkai ne tik miško ošimo klausosi, ne tik į voveres dairosi ir spokso į žvėrių pėdsakus, bet ir daug ūkiškų darbų dirba, nemažai laiko praleidžia prie dokumentų. Dabar išėjau į užtarnautą poilsį, bet galiu patikinti, jog man girininko darbas, nepaisant visokių miškininkystės rūpesčių, buvo itin prie širdies. Gal dėl to, kad tėvelis buvo eigulys, kad nuo mažens miške daug laiko praleisdavau. Tikrai, dirbdamas girininku, jaučiausi savo rogėse sėdintis“, – apie girininkavimo laikus pasakojo Jonas.


Apie medžioklę, trofėjus, parodas


Plateliuose iškart įsiliejo į bendruomenės gyvenimą, tapo „Platelių“ medžiotojų būrelio nariu, kuriam tada vadovavo Stanislovas Mikašauskas. Kai šiam nusibosdavo vadovauti, Jonas jį pakeisdavo.
Medžiotojo Jono gyvenime laimingų dienų buvo daug – sumedžiota daugybė žvėrių, o taiklus šūvis – visada džiaugsmas. Iš Plungės rajono medžiotojų, J. Šečkus, ko gero, turi didžiausią ir vertingiausią trofėjų kolekciją.

Medžiokle besidomintys žmonės ir Jono gerbėjai 2002 metais jo kolekciją matė parodoje Plungės kultūros centre. Ten eksponuotos ir mano nuotraukos. Be to, savo trofėjus J. Šečkus eksponavo Telšių miškų urėdijoje, Šiauliuose buvo surengęs anomalinių ragų parodą, kuri įvertinta sidabro medaliu.
Vieną iš smagiausių parodų 2014 m. Jonas surengė viename iš Platelių dvaro pastatų. Tuo metu Platelių girininkija jau priklausė Žemaitijos nacionaliniam parkui, o Jonas ir toliau girininkavo. Ši paroda – J. Šečkaus 70-mečio proga. Tad dalyvavo artimieji, daug bendraminčių, miškininkų, plateliškių. Susidomėjimas šia paroda buvo didžiulis. Mat prie kiekvieno trofėjaus – aprašymas, įvertinimo etiketė. Todėl ekspozicija – kaip ir pažintinė, sudominusi ne tik medžiotojus.
„Tikra tiesa: užsukai pas kurį medžiotoją, pamatei jo trofėjus ir iškart gali pasakyti, kokius žvėris jis medžioja, kaip paruošia trofėjus vertinimui, parodoms. Vertinant trofėjus man yra tekę matyti labai prastų. Atnešdavo briedžio, elnio ar stirnino ragų, pagal kuriuos buvo matyti, kad žvėrys sumedžioti per anksti, kad dar galėjo gyventi ir tęsti populiaciją. Visa tai neabejotinai rodo medžiotojo kultūrą. Aš – už naktinės optikos įteisinimą, tada bus galima tiksliau atrinkti medžiotinus žvėris.
Daug galėčiau pasakoti apie stirninų medžioklę, kai medžiojama sėlinant. Kai kam atrodo, jog sumedžioti stirniną – nieko ypatingo. Tačiau brandus, kokių penkerių metų stirninas, turintis savo teritoriją, žinantis, kas joje dedasi, turintis gerą klausą ir reaguojantis į bet kokį neaiškų garsą, tampa labai atsargus ir neskuba išlįsti į atvirą vietą. Todėl dažniausiai medžiotojo šūvio sulaukia jaunesni, mažiau atsargūs“, – apie trofėjus ir stirninų medžioklę pasakojo J. Šečkus.
Nenuostabu, kad plateliškiui suteiktas Lietuvos garbės medžiotojo vardas. Tai labai patyręs medžiotojas, taiklus šaulys, puikiai išmanantis žvėrių gyvenimą, nusimanantis apie jų populiaciją.

Prieš 60 metų pirmieji jo sumedžioti žvėrys – kiškis ir lapė. Tačiau koks čia trofėjus, jei nėra nei ragų, nei ilčių?.. Tad ypač apsidžiaugė, kai tuoj pat krito ir stirninas.
Dabar stirninų ragų J. Šečkus turi per tris šimtus. Joną labai domina anomaliniai ragai. Tad daugiausiai tokių ir turi. Kaip ir daugelis medžiotojų, Jonas yra patiesęs daug šernų. Turi net 20 medaliais įvertintų jų ilčių. Ir dar apie pusšimtį medaliais neįvertintų. Turi nemažai briedžių ir elnių ragų. Vis dėlto daugiausiai tarp trofėjų – stirninų ragų.
Įspūdingą trofėjų kolekciją Jonas eksponuoja šalia gyvenamojo namo esančioje poilsiavietėje, kurioje įrengta medžioklės menė. Kitaip nepavadinsi – menė, nes kambarys didžiulis, o trofėjų jam – neišpasakyta gausybė.
Baigdamas šį straipsnį, Jonui noriu palinkėti dar ilgai eiti žvėrių takais, gėrėtis puikia Lietuvos gamta, gražuoliu Platelių ežeru, aplink plytinčiais nuostabiais miškais ir neskubėti sumedžioti paskutinio žvėries. Dar būtina paminėti, kad būtent miškas ir medžioklė sudaro didžiąją Jono gyvenimo dalį.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Tikisi tapti medžioklės karaliene


laikrastisplunge.lt
5 kovo, 2021
m.jpg
Jauniausia „Šateikių“ medžiotojų klubo narė Ernesta Griciūtė yra tikra, jog kada nors taps medžioklės karaliene.


„Iki tapdama medžiotoja nuėjau ilgą ištvermės ir kantrybės reikalaujančio pasiruošimo kelią. Koja kojon su tėvuku keliaudavau po miškus, kad susipažinčiau su juose gyvenančiais žvėrimis ir nepaliaujamai galėčiau grožėtis Lietuvos gamta. Nuo mažumės kartu su juo vykdavau į medžiokles sėlinant, dalyvaudavau statant bokštelius, tik tas mano darbelis tebuvo toks, kad tėčiui vinutes padavinėjau.
Tėtis – didžiausias mano autoritetas! Nuo dešimties metų ėjau varove. Būdavo, kad mane peršlapusią tėtis ir parnešdavo. Buvau vienintelė mergina varovė, o paskui tapau net varovų vadove, turėdavau nukreipti teisinga kryptimi, kad išvesčiau į medžiotojų liniją.
Į medžiotojų kursus 2015 metais nuėjau, kai dar neturėjau nė aštuoniolikos metų. Daugeliui buvo keista, kad mergina ruošiasi būti medžiotoja, bet egzaminams pasiruošti padėjo ir visaip palaikė tuometinis draugijos vadovas Zenonas Vaištaras.
Tapau medžiotoja, tačiau vis ieškau priežasčių, kad nereikėtų šauti į žvėrį! Mat itin svarbu įvertinti, ar tas žvėris medžiotinas, ypač stirninas. Visada vadovaujuosi etikos principu.
Mano mėgstamiausia medžioklė – sėlinant. Kai tu žvėrį matai, o tavęs jis nemato. Tada visada įvertinsi, ar jis medžiotinas. Esu patiesusi keletą lapių, stirnų, tykant šerną. Svajonė – paguldyti taurųjį elnią ir vilką“, – pasakojo jaunoji medžiotoja Ernesta.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Giedrė Daukšaitė: „Laiko užtenka viskam: verslui, buriavimui, žygiavimui, medžioklei“


laikrastisplunge.lt
Parašė: Kalbino Jolanta VASILIAUSKIENĖ
18 vasario, 2021

a.jpg
„Miela širdžiai veikla keičia gyvenimą tik į gerąją pusę. Nenustokite mokytis, domėtis viskuo, kam anksčiau neturėjote laiko. Šiuo sunkiu laikotarpiu ypač aktualu kuo nors užsiimti“, – tokius žodžius taria pozityvumo nestokojanti verslo vandenyse besisukiojanti plungiškė Giedrė Daukšaitė. Daugelis ją greičiausiai žino kaip uždarosios akcinės bendrovės „Linomeda“ gamybos vadovę, bet, be verslo, moters gyvenime yra ir daugiau aktyvios veiklos: ilgų distancijų ėjimas, buriavimas, medžioklė… Tad žvilgsnis į verslininkę iš kitos pusės, matomos tik draugams, artimiesiems ir bendraminčiams.


– Papasakokite trumpai apie save. Kur gimėte, augote, kokia buvo vaikystė?
– Gimiau Plungėje, gyvenau Plungėje, bet visas vasaras ir savaitgalius leisdavau pas senelius Babrungėnų kaime. Dabar jau ketvirti metai gyvenu Plateliuose – grįžau į savo vaikystės apylinkes. Kaime visada kartu būdavome 16 anūkų būrys. Mano tėvai ir seneliai – labai darbštūs žmonės, tad ir mus, vaikus, imdavo kartu prie darbų. Buvo sovietiniai laikai, tad teko mums ir kolūkio normas ravėti, šieną vežti, net ir karvę išmokti melžti. Pas senelius buvo griežta tvarka. Visi turėjome savo pareigas, buvo paskirta, už ką tą dieną būsi atsakingas: vieni avis vakare sugena į tvartą, kiti braškių nuskina vakarienei, treti eina seneliui prie gyvulių padėti. Dirbome daug, bet augome labai laimingi vaikai.
– Kur ir ką studijavote?
– Mokslas mūsų giminėje buvo viena iš vertybių. Senelis kiekvienam anūkui, kuris stodavo į aukštąją mokyklą, tais metais užaugindavo jautį. Pardavus jį buvo didžiulė parama naujai iškeptam studentui. Tikrai nestojome vien dėl pinigų, labiau tai buvo apdovanojimas už gerus rezultatus baigus mokyklą ir pradėjus studijas. Senelis mus, anūkus, vertino kaip mažas asmenybes, be galo mylėjo ir skatino mokytis.
Atėjus mano eilei studijuoti, visi giminėje jau buvo aptarę ir nusprendę, kad aš turiu stoti į lengvosios pramonės specialybę, kadangi mano mama dirbo „Linų audinių“ fabrike, o tada įstoti buvo lengviau, jei turėdavai siuntimą iš fabriko su galimybe grįžti dirbti. Taip buvo nulemtas mano tolesnis gyvenimas.

Tuo laiku visi baigę mokyklą medalininkai stodavo į mediciną ar teisę, o mes, vidutiniokai, daugiau rinkomės inžinerijos specialybes. Baigiau dabartinį Kauno technologijos universitetą, įgijau audimo desinatoriaus-žakardisto specialybę. 1996 m. po studijų grįžau į Plungę, bet, prasidėjus įvairioms reorganizacijoms, „Linų audinių“ fabrike dirbti taip ir neteko.
– Kaip Jūsų gyvenime atsirado verslas?
– Mama ir tėtis jau buvo pradėję savo lininių gaminių verslą, tai aš grįžusi ir įsijungiau į jį, kur sukuosi daugiau nei 25 metus. Esu gamybininkė, todėl darbe man labai svarbus komandinis darbas. Labai džiaugiuosi, kad darbuotojai patikėjo jauna specialiste ir leido kurti komandą. Įsisukus į verslą, jis tapo pagrindiniu, beveik visą laiką atimančiu užsiėmimu.
– Kada ir kaip Jūsų gyvenime atsirado pomėgiai, pavyzdžiui, ilgų distancijų ėjimas?
– Visi mano pomėgiai atsirado, kai vaikai pakėlė sparnus ir pradėjo ieškoti savo gyvenimo kelio. Juk mamoms tas laikotarpis būna sunkus. Man taip pat. Bet atsirado daugiau laisvo laiko. Tada ir pradėjau – vaikščioti, buriuoti, medžioti, slidinėti ir mokytis psichologijos.

Žygiavimas atsirado prieš šešerius metus. Istorija paprasta: ieškojau būdo, kaip „išvalyti“ galvą. Vieni žmonės medituoja, kiti labai intensyviai sportuoja. Aš atradau ėjimą. Žingsniuoti ilgas distancijas vienumoje man iki šiol pati geriausia smegenų reabilitacija.
Iš pradžių žygiuodavau tik dėl pramogos. Tai būdavo iki 25 km per dieną, dalyvavau visur, kur užmatydavau kokius žygius internete. Į juos pasikviesdavau drauges. Tai buvo būdas susitikti ir praleisti laiką drauge kitaip, nei sėdint prie stalo ir diskutuojant. Kartą vienas buriuotojas man atsiuntė nuorodą į „TrenkTuro“ žygius. Pirmas žygis buvo 100 km trasa pajūriu, bet tada aš nuėjau tik 80 km. Tačiau mano sūnus tuomet įveikė pirmuosius savo 100 kilometrų. Na, o aš visus metus jaučiau nuoskaudą, kad nesugebėjau nueiti tų likusių 20 km. Kitas 100 km žygis buvo įveiktas. Labai džiaugiausi sulaužiusi visus savo įsitikinimus, primestas nuomones. Nuo to žygio prasidėjo intensyvesnis mano „TrenkTuro“ žygių kolekcionavimas. Dabar tai – kaip liga.
– Kodėl būtent 100 km?
– Einant 100 km trasą iki 30-ojo kilometro nurimsta protas, kūnas atsipalaiduoja nuo įtampos. Pasiekus 50 km, prasideda labai įdomus žygio momentas: trasoje lieka tik bendraminčiai. Ties 70-uoju kilometru pradedi svarstyti: „Kam man reikėjo eiti, kam ir ką įrodysiu?“ Pradedi kovoti su savo vidiniu kritiku, kuris mums dažniausiai ir primeta negatyvių minčių, kurių protas linkęs klausytis. Žinoma, prasideda nuovargis ir imi savęs gailėti. Tačiau kai tu paveji arba kai tave pralenkia kitas toks pat žygeivis, motyvacija vėl sukyla. Supranti, kad ne tu viena taip galvoji, kad yra ir kitų, kuriuos „veža“ kova su savimi. Sunkiausi būna paskutiniai 10 km, kai jau skaičiuoji metrus. Tačiau, pasiekus finišą ir gavus medalį, apima toks jausmas, lyg būtum laimėjęs olimpiadą. O iš tiesų laimėjai kovą pats su savimi. Žygiuodamas 100 km turi gražaus laiko pabūti su savo mintimis, apsvarstyti savo dabartinę situaciją gyvenime, pripažinti padarytas klaidas, pasimokyti iš jų, galų gale supranti, ar tikrai priėmei teisingus sprendimus.
– Per kiek greičiausiai įveikėte 100 km trasą?

– Visas žygis trunka 30 valandų, ir tik tavo pasirinkimas, kokiu greičiu jį įveiksi. Kaip sakiau, pirmą kartą visos trasos nenuėjau, antrą įveikiau per 22 valandas, trečią – per 24 valandas.
– Dar vienas iš Jūsų pomėgių – buriavimas?
– Buriavimas – tai turbūt geriausia, kas galėjo atsitikti gyvenime. Žygiavimas man – susirinkti save, o buriavimas – pasipildyti. Dar gyvendama Plungėje pamačiau feisbuke Laimono Sabaliausko skelbimą, kad Plateliuose prie „Linelio“ poilsiavietės yra galimybė išmokti buriuoti. Tuo metu labai norėjau pradėti ką nors mokytis nuo nulio, taip ir padariau – užsirašiau į pamokas. Sėdėdami po buriavimo ant kranto kartais tyliai pasvajodavome, kad būtų gerai sujungti visus pavienius buriuotojus į vieną. Taip prieš dvejus metus gimė asociacija „Platelių burlentės“. Smagu leisti Egipte buriavimo stovyklas kartu su vėjo vaikais. Tai geriausios atostogos, kurių visada laukiu vos tik joms pasibaigus. Gražios buriavimo varžybos, buriavimo šventės, gražus laikas prie vandens mus visus ir jungia.
– Žinome, kad esate ir medžiotoja. Kas „užkrėtė“ šiuo pomėgiu?
– Medžiotoja tapau tėčio paraginta. Jis yra mano geriausias draugas, todėl aš ir medžioju su juo. Į medžioklę leidžiuosi jau devintą sezoną Alsėdžių medžiotojų klube. Turiu pasakyti, kad tai buvo mano pirmasis užklasinės veiklos užsiėmimas, kai radau tylą ir ramybę miške nuo žmonių. Pirmus trejus metus medžiojau aktyviau, po to atsiradus žygiavimui ir buriavimui šis užsiėmimas liko retesnis. Iki šiol medžioju, bet viskam jau nebeužtenka laiko.

– Tai gal laikui bėgant žygiai ir buriavimas taip pat nebebus tokie svarbūs?
– Tikiu, kad žygiai ir buriavimas tikrai niekur nedings iš mano gyvenimo. Tai suteikia labai daug laimės. Buriavimas man – savotiška meditacija, kai porą valandų ant bangų galvoji, kaip suvaldyti burę, kaip nenukristi į vandenį. Ir tos dvi valandos žiūrėjimo į vandenį – atgaiva širdžiai: išlipi iš ežero su švaria galva, emocijos liejasi…
– Šiuo nelengvu laikotarpiu žmonės priversti užsidaryti nuo kitų, darosi vis piktesni. Ko palinkėtumėte mūsų skaitytojams, kad neprarastų optimizmo ir pozityvumo?
– Kas neatrandate savęs, išeikite į ilgesnį žygį ir turbūt apie save sužinosite daugiau, nei žinojote, nusimesite visas kaukes. Linkiu visiems ieškoti ir metams bėgant vis iš naujo atrasti save, mylėti save ir būti laimingiems. Nelaukite, kol jus kas nors pakvies į žygį: norite ir eikite. Norite ko nors mokytis, kam anksčiau neradote laiko? Imkite ir užsirašykite į kokius kursus. Norite piešti? Prašom, šimtai pasiūlymų paveikslų paruoštukų, kuriuos galima atsisiųsti. Norite išmokti groti? Dabar pilnas internetas individualių mokytojų pamokų pasiūlymų. Tiesiog ieškokite savęs! Kaip sakoma, keiskitės patys ir keisis jūsų aplinka. Žinoma, atsiras žmonių, kuriems nebepatiksite, bet atsiras bendraminčių, kurių dėka augsite ir tobulėsite.
– Ačiū už pokalbį.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Teismo sprendimu Petras Kuizinas turės atlyginti padarytą žalą



tzinios.lt
Telšių žinių redakcija
20 gegužės, 2022



Ge­gu­žės 6 die­ną Šiau­lių apy­gar­dos teis­mas priė­mė spren­di­mą ci­vi­li­nė­je by­lo­je, pa­gal ku­rį Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rys Pet­ras Kui­zi­nas Šiau­lių ra­jo­no Ilg­ši­lio me­džio­to­jų bū­re­liui tu­rės at­ly­gin­ti pa­da­ry­tą be­maž 55 tūkst. Eur ža­lą.

Ilg­ši­lio me­džio­to­jų bū­re­lio na­riai kal­ti­na sa­vo bu­vu­sį bū­re­lio va­do­vą P. Kui­zi­ną, kad jis Vals­ty­bi­nei mo­kes­čių ins­pek­ci­jai (VMI) ne­pa­tei­kė mo­kes­čio už me­džio­ja­mų­jų gy­vū­nų iš­tek­lių nau­do­ji­mą dek­la­ra­ci­jų, dėl ko bū­re­liui bu­vo pri­tai­ky­tas 10 kar­tų di­des­nis mo­kes­čio ta­ri­fas. Ir vie­to­je 5 354 Eur (už 2015, 2016 ir 2018 me­tus) me­džio­to­jai tu­rė­jo su­mo­kė­ti 53 282 Eur. Bū­re­liui pa­da­ry­ta ža­la – 47 928 Eur, 6 855 Eur – ap­skai­ty­ti dels­pi­ni­giai.
Šiau­lių ra­jo­no Ilg­ši­lio me­džio­to­jų bū­re­lio na­riai krei­pė­si į teis­mą su ieš­ki­niu, pra­šy­da­mi pri­teis­ti iš bu­vu­sio bū­re­lio va­do­vo P. Kui­zi­no at­ly­gin­ti 54 783,42 Eur pa­tir­tą ža­lą ir 5 pro­cen­tų dy­džio me­ti­nes pa­lū­ka­nas už pri­teis­tą su­mą nuo ieš­ki­nio pa­tei­ki­mo teis­me die­nos iki teis­mo spren­di­mo įvyk­dy­mo bei pa­tir­tas by­li­nė­ji­mo­si iš­lai­das.
P. Kui­zi­nui, kaip iš­rink­tam ir pa­skir­tam bū­re­lio pir­mi­nin­kui, be ki­tų pa­ves­tų ir vyk­dy­tų pa­rei­gų, te­ko prie­vo­lė lai­ku ir tin­ka­mai vyk­dy­ti mo­kes­ti­nes prie­vo­les vals­ty­bei pa­tei­kiant dek­la­ra­ci­jas vals­ty­bės įga­lio­toms įstai­goms, ku­rių pa­grin­du bu­vo ap­skai­to­mi bū­re­liui ten­kan­tys mo­kė­ti mo­kes­čiai.
kuiz.jpg
Dėl P. Kui­zi­no ne­vei­ki­mo – de­šimt kar­tų di­des­nis mo­kes­tis


Ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­tas 2019 m. at­li­ko pa­tik­ri­ni­mą ir nu­sta­tė, kad Ilg­ši­lio me­džio­to­jų bū­re­lis už 2015, 2016 ir 2018 me­tus VMI tei­sės ak­tuo­se nu­ma­ty­tais ter­mi­nais ne­pa­tei­kė mo­kes­čio už me­džio­ja­mų­jų gy­vū­nų iš­tek­lių nau­do­ji­mą dek­la­ra­ci­jų ir pa­žei­dė LR mo­kes­čio už vals­ty­bi­nius gam­tos iš­tek­lius įsta­ty­mą.
Pa­gal Mo­kes­čio už vals­ty­bi­nius gam­tos iš­tek­lius įsta­ty­mo nuo­sta­tas, už ne­dek­la­ruo­tą ar dek­la­ruo­tą ma­žes­nį ne­gu iš­gau­tas gam­tos iš­tek­lių kie­kį ir (ar) be lei­di­mo iš­gau­tą gam­tos iš­tek­lių kie­kį tai­ko­mas di­des­nis mo­kes­čio ta­ri­fas.

Jis ap­skai­čiuo­ja­mas įsta­ty­mo prie­duo­se nu­sta­ty­tus ta­ri­fus dau­gi­nant iš koe­fi­cien­to 10.

Tai­gi dėl P. Kui­zi­no ne­vei­ki­mo ar ne­tin­ka­mo vei­ki­mo už 2015 m. mo­kė­ti­nas 1 730 Eur mo­kes­tis bu­vo per­skai­čiuo­tas į 17 312 Eur, už 2016 m. 1 760 Eur – į 17 602 Eur, o už 2018 m. 1 864 Eur – į 18 368 Eur. Esą to­kiu bū­du dėl bu­vu­sio pir­mi­nin­ko ne­tei­sė­tų veiks­mų me­džio­to­jų bū­re­liui bu­vo pa­da­ry­ta tie­sio­gi­nė ža­la – 47 928 Eur (kaip su­si­da­riu­si mo­kes­ti­nė prie­vo­lė vals­ty­bei, ku­rios ne­bū­tų, jei­gu at­sa­ko­vas bū­tų tin­ka­mai ir lai­ku vyk­dęs sa­vo prie­vo­lę pa­teik­ti nu­sta­ty­tos for­mos dek­la­ra­ci­jas vals­ty­bei). Kar­tu bū­re­liui už aukš­čiau nu­ro­dy­tu lai­ko­tar­piu lai­ku ne­pa­teik­tas dek­la­ra­ci­jas bu­vo ap­skai­ty­ti dels­pi­ni­giai – 6 855,42 Eur. Jų taip pat ne­bū­tų bu­vę, jei­gu P. Kui­zi­nas lai­ku ir tin­ka­mai bū­tų vyk­dęs jam te­ku­sias prie­vo­les.
Ir nors da­lį te­ku­sių prie­vo­lių P. Kui­zi­nas iš es­mės įvyk­dė – per­ve­dė ap­skai­čiuo­tus pri­va­lo­mus mo­kė­ti mo­kes­čius vals­ty­bei gin­čo lai­ko­tar­piais, ta­čiau ne­pa­tei­kė dek­la­ra­ci­jų už 2015, 2016 ir 2018 me­tus, ku­rios bū­tų pa­grin­du ap­skai­ty­ti ir įskai­ty­ti mo­kė­ti­nas su­mas vals­ty­bei. Taip pat net ir pa­vė­luo­tai – 2019 m. pa­tei­kęs dek­la­ra­ci­jas, P. Kui­zi­nas ne­siė­mė jo­kių veiks­mų, kad šie jo at­lik­ti mo­kė­ji­mai bū­tų pri­skir­ti / įskai­ty­ti prie pa­teik­tų dek­la­ra­ci­jų bei lai­ku ne­gin­či­jo ir ne­pa­nei­gė Ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to spren­di­mo, ku­riuo re­mian­tis bū­re­liui bu­vo pri­tai­ky­tas di­des­nis mo­kes­čio ta­ri­fas.


In­for­ma­ci­ją slė­pė?


Me­džio­to­jų bū­re­lio at­sto­vai teis­me pa­žy­mė­jo, kad P. Kui­zi­no pa­da­ry­ti pa­žei­di­mai itin reikš­min­gi, pa­si­kar­to­jan­tys. Be to, ne­vei­ki­mas tru­ko itin il­gą lai­ko­tar­pį, nein­for­muo­jant ki­tų val­dy­mo na­rių, lai­ku neaps­kun­džiant vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos spren­di­mų. Nors Ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to tik­ri­ni­mas vy­ko 2019 m., ta­čiau apie pa­čią si­tua­ci­ją ir jau skir­tą bau­dą bū­re­lio na­riai su­ži­no­jo tik 2020 m. rugp­jū­čio mė­ne­sį ir net tuo mo­men­tu P. Kui­zi­nas esą nei­gė bau­dos bu­vi­mo fak­tą ir tik 2020 m. rugsėjo–spalio mė­ne­sį pa­tei­kė su­si­ju­sius duo­me­nis.
P. Kui­zi­nas teis­me nu­ro­dė, kad jis apie si­tua­ci­ją žo­džiu in­for­ma­vo da­lį bū­re­lio na­rių, ta­čiau, ne­ži­no­da­mas tiks­lios si­tua­ci­jos baig­ties, no­rė­jo pa­lauk­ti, kol ga­lu­ti­nai paaiš­kės vi­sos reikš­min­gos ap­lin­ky­bės, ir tik jas su­ži­no­jęs – in­for­ma­vo.


Su ieš­ki­niu ne­su­ti­ko


Pats P. Kui­zi­nas su ieš­ki­niu teis­me ne­su­ti­ko. Esą jis bū­re­liui pri­skir­ti­nus ir mo­kė­ti­nus mo­kes­čius dek­la­ra­vo įsta­ty­mų nu­sta­ty­ta tvar­ka ir su­mo­kė­jo juos VMI, o po­pie­ri­nes dek­la­ra­ci­jas pri­sta­tė į VMI Klai­pė­dos ap­skri­ties Tel­šių pa­da­li­nį. Ta­čiau dek­la­ra­ci­jos kaž­ko­kiu bū­du pa­si­me­tė, esą, ma­tyt, dėl VMI dar­buo­to­jų kal­tės ir ap­lai­du­mo.
Be to, bu­vęs bū­re­lio pir­mi­nin­kas ma­no, kad dek­la­ra­ci­jų ne­pa­tei­ki­mo fak­tą jau 2016 m. pri­va­lė­jo nu­sta­ty­ti ieš­ko­vo re­vi­zi­jos ko­mi­si­ja, ku­ri pa­gal bū­re­lio įsta­tus įgy­ven­di­na fi­nan­si­nės veik­los kont­ro­lę.
Taip pat P. Kui­zi­nas teis­me pa­brė­žė, jog ga­vęs Ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to pa­tik­ri­ni­mo ak­tą, ku­riuo bu­vo pa­skir­ta bau­da bū­re­liui, ne kar­tą krei­pė­si į teis­mą. Esą dė­jo mak­si­ma­lias pa­stan­gas, kad bū­re­liui ža­los ne­bū­tų ar­ba ji bū­tų su­ma­žin­ta mi­ni­ma­liai, ren­gė ir tei­kė skun­dus teis­mams, ta­čiau ne dėl nuo jo pri­klau­san­čių ap­lin­ky­bių skun­dai bu­vo ne­prii­ma­mi.


Teis­mas ten­ki­no ieš­ki­nį


Ver­tin­da­mas P. Kui­zi­no nu­ro­dy­tas ap­lin­ky­bes dėl VMI „pa­si­me­tu­sių“ dek­la­ra­ci­jų, Šiau­lių apy­gar­dos teis­mas iš­reiš­kė nuo­mo­nę, jog ma­žai ti­kė­ti­na, kad ket­ve­rių me­tų lai­ko­tar­piu (2015–2018 me­tais) net trys teik­tos dek­la­ra­ci­jos pa­si­me­ta. To­dėl to­kios P. Kui­zi­no nu­ro­dy­tos ap­lin­ky­bės ver­ti­na­mos nie­kuo ne­pag­rįs­ta gy­ny­bi­ne po­zi­ci­ja.
Teis­mas taip pat at­krei­pė dė­me­sį į P. Kui­zi­no tei­gi­nius, esą jis dė­jo vi­sas pa­stan­gas siek­da­mas bū­re­liui su­ma­žin­ti mo­kes­čio dy­dį ir ne kar­tą krei­pė­si į teis­mą bei kves­tio­na­vo teis­mų priim­tus pro­ce­si­nius spren­di­mus sa­ky­da­mas, jog jų dvip­ras­miš­ku­mas jį su­klai­di­no.
Šiau­lių apy­gar­dos teis­mo ver­ti­ni­mu, P. Kui­zi­nas pa­ts el­gė­si la­bai ne­rū­pes­tin­gai ir ap­lai­džiai ir ban­do at­sa­ko­my­bę per­kel­ti neį­var­dy­tam pa­žįs­ta­mam tei­si­nin­kui ir ži­nių sto­kai. Teis­mas su­ti­ko su ieš­ko­vo – me­džio­to­jų bū­re­lio – ar­gu­men­tais, kad su­si­da­riu­sią to­kią si­tua­ci­ją rei­kė­jo spręs­ti su­šau­kiant bū­re­lio su­si­rin­ki­mą ir spren­džiant klau­si­mą dėl ad­vo­ka­to paieš­kos sie­kiant skųs­ti bū­re­lio at­žvil­giu priim­tus ne­pa­lan­kius spren­di­mus.
Ma­no­ma, jog P. Kui­zi­nas slė­pė nuo me­džio­to­jų gin­čo fak­tus, ne­tgi VĮ Re­gist­rų cent­re pa­kei­tė bū­re­lio ad­re­są į sa­vo na­mų ad­re­są, esą ti­kė­ti­na su tiks­lu, kad na­riai ne­su­ži­no­tų apie su­si­da­riu­sią si­tua­ci­ją. Kai vis­kas išaiš­kė­jo, bu­vo praė­jęs ga­na il­gas lai­ko tar­pas, dėl ko bū­re­liui li­ko tik pri­siim­ti iš to ki­lu­sias nei­gia­mas pa­sek­mes, t. y. su­tik­ti su de­šimt kar­tų di­des­nio mo­kes­čio mo­kė­ji­mu pa­si­ra­šant su VMI mo­kes­ti­nės pa­sko­los su­tar­tį.
Teis­mas kons­ta­ta­vo, jog P. Kui­zi­no ne­tei­sė­tas ne­vei­ki­mas pri­ve­dė prie to, kad vie­toj mo­kė­ti­no 5 354 Eur mo­kes­čio už 2015, 2016 ir 2018 me­tus bū­re­lis tu­ri mo­kė­ti de­šim­te­rio­pai di­des­nį mo­kes­tį ir pri­skai­čiuo­tus dels­pi­ni­gius, kas ir su­da­ro bū­re­lio pa­tir­tą ža­lą.
Ge­gu­žės 6 die­ną Šiau­lių apy­gar­dos teis­mas ten­ki­no ieš­ki­nį ir pri­tei­sė iš at­sa­ko­vo P. Kui­zi­no ieš­ko­vui Šiau­lių ra­jo­no Ilg­ši­lio me­džio­to­jų bū­re­liui 54 783,42 Eur ža­los at­ly­gi­ni­mą, 5 pro­c. dy­džio me­ti­nes pro­ce­si­nes pa­lū­ka­nas už pri­teis­tą su­mą nuo ieš­ki­nio pa­tei­ki­mo teis­mui die­nos.
Spren­di­mas per 30 die­nų ga­li bū­ti skun­džia­mas Lie­tu­vos ape­lia­ci­niam teis­mui.


Spren­di­mą skųs


„Ta­pau ap­lin­ky­bių au­ka, – „Tel­šių ŽI­NIOMS“ ko­men­ta­vo teis­mo spren­di­mą P. Kui­zi­nas. – Vi­sos ap­lin­ky­bės iš­dės­ty­tos nu­tar­ty­je. No­riu vie­na pa­sa­ky­ti – vals­ty­bei ža­la nė­ra pa­da­ry­ta. Vi­si mo­kes­čiai su­mo­kė­ti cen­to tiks­lu­mu. O kad ži­no­tum, kiek mo­kes­čių su­mo­kė­ti cen­to tiks­lu­mu, tu­ri bū­ti už­pil­dy­tos dek­la­ra­ci­jos, ku­rios yra ne tik rei­ka­lin­gas VMI pa­teik­ti do­ku­men­tas, bet ir tar­nau­ja kaip mo­kes­čių skai­čiuok­lė. To­dėl, jei­gu ne­bū­čiau pil­dęs dek­la­ra­ci­jų, ne­bū­čiau tiks­liai su­mo­kė­jęs tų mo­kes­čių. Va­di­na­si, dek­la­ra­ci­jos eg­zis­ta­vo.“
Į klau­si­mą, kur ga­lė­jo „pa­si­mes­ti“ dek­la­ra­ci­jos, bu­vęs Ilg­ši­lio me­džio­to­jų bū­re­lio pir­mi­nin­kas at­sa­kė, jog 2015-ai­siais ir vė­les­niais me­tais iki 2018 m. VMI priė­mė po­pie­ri­nes dek­la­ra­ci­jas. Ir ka­dan­gi jos bu­vo prii­ma­mos vie­nu me­tu – su­si­da­ry­da­vo ei­lės žmo­nių. „Kaip ži­no­te, tuo me­tu bu­vau la­bai už­siė­męs žmo­gus (P. Kui­zi­nas ėjo Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ro pa­rei­gas, – red.). VMI ma­ne vi­si pa­ži­no­jo, tad at­ne­šus dek­la­ra­ci­jas, kad ne­rei­kė­tų sto­vė­ti ei­lė­je, man sa­ky­da­vo: „Pa­li­ki­te, mes vis­ką su­tvar­ky­si­me.“ Pa­si­ti­kė­da­vau, pa­lik­da­vau ir ne­kont­ro­lia­vau“, – tei­gė pa­šne­ko­vas.
Anot P. Kui­zi­no, Šiau­lių apy­gar­dos teis­mas jo at­žvil­giu pa­si­žiū­rė­jo at­sai­niai: pri­tai­kė už­da­rų­jų ak­ci­nių bend­ro­vių teis­mų pra­kti­ką, ku­ri vi­siš­kai nea­ti­tin­ka vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų sta­tu­so. „Vi­suo­me­ni­nė­se or­ga­ni­za­ci­jo­se, be pir­mi­nin­ko, yra ir ki­ti val­dy­mo or­ga­nai – val­dy­ba, re­vi­zi­jos ko­mi­si­ja, vi­suo­ti­nis na­rių su­si­rin­ki­mas ir pan. Pir­mi­nin­kas bū­re­ly­je nė­ra vie­nas­me­nis ir vi­sa­ga­lis. Kiek­vie­nais me­tais prieš vi­suo­ti­nį su­si­rin­ki­mą re­vi­zi­jos ko­mi­si­ja tik­rin­da­vo bū­re­lio fi­nan­si­nius da­ly­kus. Už vi­sus tuos me­tus yra su­ra­šy­ti pro­to­ko­lai, jog vis­kas yra ge­rai, – pa­sa­ko­jo P. Kui­zi­nas. – Nep­ri­sii­mu ir ne­pri­siim­siu vie­nas­me­nės at­sa­ko­my­bės. Ne­su­tin­ku su teis­mo spren­di­mu ir skų­siu jį ape­lia­ci­ne tvar­ka. Ma­no ad­vo­ka­tai ruo­šia do­ku­men­tus ir ki­tą sa­vai­tę pa­teik­si­me ape­lia­ci­ją.“
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Medžiotojai nedega noru draustis privalomu civiliniu draudimu


agroeta.lt
2022 birželio 1
Autorius: Dineta BABARSKIENĖ

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Seimo siūlymui įvesti privalomą civilinį draudimą kiekvienam medžiotojui. Tačiau mano, kad Medžioklės įstatymo pataisas dar reikia tobulinti, siūlo nustatyti ir vėlesnę šios prievolės įsigaliojimo datą bei numatyti instituciją, kuri vykdys priežiūros funkciją. Nutarimo projekto rengėjai atkreipia dėmesį, kad civilinės atsakomybės draudimas skirtas nukentėjusiems tretiesiems asmenims atlyginti už jiems ir jų turtui padarytą žalą, bet ne pačiam draudėjui, pavyzdžiui, jo mirties ir neįgalumo atveju. Privalomas turėtų būti tik medžiotojo civilinės atsakomybės draudimas. Paties medžiotojo sveikatos ir gyvybės draudimas būtų jo pasirinkimas.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus vyr. medžioklės žinovas Anatolijus Palionis sako, kad toks pritarimas siūlymui neramina, o ir tobulinti dar reikėtų, toli gražu ne viskas išdėstyta suprantamai ir aiškiai. „Ganėtinai miglota“, - tarsteli pašnekovas. Sako, kad pirmiausia reikia gerai išgvildenti, padiskutuoti su visomis medžiotojus vienijančiomis organizacijomis: ir LMŽD, ir Lietuvos Medžiotojų Sąjunga „Gamta“, ir Sūduvos medžiotojų sąjunga. „Ne tai, kad sugalvojai ir pyst pyst - jau viskas. Reikia dar diskutuoti. Negalima nuleisti iš viršaus“, - mano jis. Neslepia, kad toks privalomas draudimas - primetamas, kaip liaudyje sakoma, kaip šuniui penkta koja.

Be to, niekaip nesupranta, kodėl negalima rinktis, kur apsidrausti? „Reikia lankstumo, pasirinkimo. Jeigu jau įteisins, tai turi būti pasirinkimas, kur draustis. Konkurencija turėtų būti, tada gal ir pigiau būtų galima apsidrausti, o ne kaip anais laikais: viena kompanija. Reikia, kad būtų galima rinktis“, - tikina jis.

Sako, kad patys medžiotojai nelabai linkę pritarti šiam siūlymui ir mokėti pinigus iš savo kišenės. „Mano nuomone, tai yra pasipinigavimas tam tikrų žmonių ir mūsų medžiotojų skriaudimas“, - sako jis. Klausia, o kodėl gi, pavyzdžiui, žvejų neapdraudus? „Nelaimingų atsitikimų juk ir žvejyboje būna. Tai kodėl jiems nereikia draustis? Na, pavyzdžiui, dviratininkų, paspirtukininkų neapdraudžia? Daug ką galima apdrausti. Tik medžiotojai išskirti kažkodėl. Įdomiai atrodo labai. Prisigalvot visko galima: sugalvojam ir surenkam iš kažko pinigų“, - dėsto pašnekovas. Anot jo, juk kiekvienas ir pats matydamas reikalingumą ir būtinybę savo gyvybę gali apsidrausti. „Ir tų pačių medžiotojų yra apsidraudusių“, - patikina A. Palionis. Anot jo, pirmiausia reikia įvertinti, kiek tai bus veiksminga? „Kyla ir klausimas: kas kontroliuos šį draudimą, kas kontroliuos, ar medžiotojai draudžiasi?“ – klausia pašnekovas.

Manoma, kad draudimas nekainuos daug, nebus skausmingas. „Na, gal 20 – 25 eurai ir nedaug?“- ir sako, ir klausia vyr. medžioklės žinovas. Tačiau būtina atsižvelgti į esamą situaciją. „Eiliniam kaimo medžiotojui 25 eurai šiandien yra daug“, - atkreipia dėmesį jis pridurdamas, kad medžiotojai ir taip moka už plotus gan didelius pinigus. „Niekam ne paslaptis, kad viskas brangsta. O juk didelė dalis medžiotojų – pensininkai. Mūsų rajone kokia 40 procentų garbaus amžiaus medžiotojai“, - sako Anatolijus.

Pastebi, kad ir dabar gi medžiotojų būreliai draudžiasi nuo daromos žalos - dažniausiai dėl laukinių gyvūnų padarytos žalos ūkininkų pasėliams. „Kai kurie mūsų medžiotojų būreliai jau apsidraudę. O tuo pačiu, dar primokėjus, yra apdraudžiamas ir kiekvienas būrelio narys“, - aiškina jis.

„Mes ir taip esame disciplinuoti. Ypač šiais laikais mus tikrina daug. Laikome saugumo technikos egzaminus“, - sako pašnekovas. Dar atkreipia dėmesį į labai svarbų, kaip pats sako, dalykėlį: draudimas užtikrina nukentėjusiems tretiesiems asmenims atlyginti žalą, o jei medžiotojas padaro kokią klaidą, pavyzdžiui, žvėrį sumaišo: vietoj šerno stumbrą sumedžioja arba vietoj stirnos - lūšį, neduok, Dieve, tada jis paliekamas likimo valiai. Anot jo, jeigu nuo visko, tai nuo visko, turi apsaugoti toks privalomas draudimas.

„Mano nuomone, tai perteklinis reikalavimas“, - mano A. Palionis.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Medžiotojai auklėja daržininkus ir ūkininkus



2022 birželio 2
Autorius: Elektrėnų kronika


„Gerbiami Elektrėnų savivaldybės kaimų ir sodybų gyventojai, ŽŪB savininkai, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Trakų skyriaus Vievio medžiotojų būrelio nariai prašo gyventojų, turinčių savo žemės sklypuose pasodintų bulvių ir kitų daržovių bei žemės ūkio kultūrų, nepatingėti patiems apeiti savo pasėlius ir, pastebėjus laukinių gyvūnų daromą žalą, pranešti medžiotojams. Žemdirbiai pirmiausia patys privalo imtis priemonių apsaugoti pasėlius nuo gyvūnų daromos žalos, o medžiotojai jiems gali tik padėti“, – sako Vievio būrelio pirmininkas S. Čižius
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Pasirašykite dėl medžioklės ateities Europoje. FACE pradeda kampaniją dėl medžioklės ateities



Žurnalas Medžioklė
31. gegužė 2022

Facebook-post-3.jpg
Nuotrauka: Kataryna Šterna



Europos medžioklės ir laukinės faunos apsaugos asociacijų federacija (FACE) pradėjo kampaniją, kurios tikslas – sustabdyti nepagrįstus medžioklės apribojimus ir draudimus.

Medžioklės ir laukinės faunos ateičiai iškilo pavojus. Paukščių medžioklė, medžiojamųjų gyvūnų buveinės, didžiųjų plėšrūnų populiacijų valdymas – visam tam pavojų kelia nepagrįsti įstatymų leidėjų sprendimai.

80 proc. sprendimų, susijusių su medžiokle ir laukinės faunos apsauga, priimami Europos Sąjungos mastu.

Mūsų reikalavimai:

1. Išsaugoti biologinę įvairovę
2. Į laukinės faunos apsaugą, įskaitant saugomose teritorijose, įtraukti medžiotojus
3. Į ES laukinės faunos apsaugos norminius aktus įtraukti ir ekosistemų bei buveinių apsaugą
4. Norminius aktus rengti atsižvelgiant į objektyvius faktus bei mokslinius tyrimus
5. Pagrįstai vertinti stambiųjų plėšrūnų populiacijas ES teritorijoje.
6. Medžiotojus, saugančius laukinę fauną, vertinti kaip partnerius, o ne problemą
7. Rengti pagrįstus ir sąžiningus medžioklę reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus
8. Gerbti medžioklės tradicijas ir kultūrinį paveldą
9. Aktualizuoti šį požiūrį ir pasinaudojus Briuselio įtaką populiarinti tarptautiniu lygmeniu visame pasaulyje


Europoje kyla grėsmė biologinei įvairovei, tačiau taip yra ne visur. Daugelyje vietovių būtent medžiotojai daug laiko ir išteklių skiria laukinės faunos apsaugos iniciatyvoms įgyvendinti. O Briuselyje darbuojasi įstatymų leidėjai, nusiteikę prieš medžioklę. Galiausiai medžiotojams užkertamas kelias prisidėti prie laukinės faunos apsaugos. Medžioklė netgi vaizduojama kaip viena didžiausių grėsmių biologinei įvairovei, nors taip ir nėra.


Pasirašyk ČIA - https://signforhunting.com/?fbclid=IwAR ... o#petition
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Kūrybinės dirbtuvės vaikams: jei sumedžioji, panaudok visiškai !


up.lt
ŽMedžioklė
2022.05.31


Gegužės 27–28 dienomis Latvijoje vyko tradicinės Miško dienos (lat. Meža dienas). Didžiuliame gamtos mylėtojų bendruomenės renginyje dalyvavo daugiau kaip 90 su miškininkyste ar medžiokle susijusių organizacijų, įstaigų. Tarp jų – Latvijos moterų medžiotojų klubas Lady HUNT, žurnalas „Medžioklė“, Latvijos elnių kvieslių klubas, Latvijos medžiotojų asociacija, Latvijos medžiotojų sąjunga ir kt. Paskutinį kartą Miško dienos vyko 2019 m., tada jose apsilankė apie 15 tūkst. žmonių, iš kurių bent pusę sudarė vaikai – ekskursantai iš mokyklų ir įvairių popamokinių būrelių. Šiuokart dalyvių ir svečių buvo dar daugiau.
mz.jpg
Lady HUNT palapinėje dvi dienas vyko kūrybinės dirbtuvės vaikams. Medžiagoms naudoti kailiai, odos, skrituliukais supjaustyti briedžių, elnių, stirninų ragai, medžiojamųjų paukščių plunksnos ir kita medžioklės produkcija. Kuriant papuošalus ir aksesuarus, su vaikais kalbėta apie medžioklę ir jos reikšmę šiandieniniame pasaulyje. Daugelis klausė, ar negaila medžioti, pavyzdžiui, lapės. Medžiotojos aiškino, kodėl svarbu kontroliuoti plėšrūnų populiacijas, pasakojo apie ligų plitimą, mėsėdžių poveikio kitoms rūšims mažinimą, žvėrių daromą žalą naminiams gyvuliams. Pastebėta, kad vaikus labai domina viskas, kas susiję su gamta ir gyvūnais, medžioklės procesas juos traukia ir skatina užduoti klausimų. Dėl to neretai ir vaikai, ir jų tėvai pakeičia savo mintis ir pripažįsta, kad medžioklė turi vietą mūsų gyvenime.

Žinia, beveik visų medžiojamųjų plėšrūnų kailiai yra vertingi. Ir audinės, ir kiaunės, ir lapės, ir manguto kailis panaudotinas aprangai bei aksesuarams gaminti, o tai yra tam tikras pagarbos gyvūnams parodymas. Jei sumedžioji gyvūną, panaudok jį visiškai – toks yra šių kūrybinių dirbtuvių šūkis kiekvienais metais.

Be kūrybinių dirbtuvių, Latvijos medžiotojos dar surengė medžioklinių šunų eiseną, kurioje dalyvavo daugiau kaip 20 skirtingų rūšių šunų. „Pasakojome apie kiekvieną veislę, jos naudojimą medžioklėje, charakterį ir auginimą. Visada akcentuojame, kad negalima imti auginti medžioklinio ar bet kokios kitos veislės šuns neatsakingai. Reikia pagalvoti apie šuns dresūrą ir jo būsimą vietą šeimoje, jo teises ir pareigas namuose“, – teigė Lady HUNT klubo atstovė ir žurnalo „Medžioklė“ korespondentė Kataryna Šterna.

Taip pat Lady HUNT ir Latvijos elnių kvieslių klubas surengė Medžioklės sezono spektaklį, kuriame pasakojo apie medžiojamuosius gyvūnus ir jų viliojimą – nuo pavasarinių paukščių balsų miške iki rujos. Kad iliustruotų istoriją, spektaklio dalyviai vaizdavo gyvūnus ir rodė, kaip juos prisišaukti įvairiomis viliojimo priemonėmis. Ryškiausios, aišku, buvo elnių ir briedžių rujos „muzikantų“ pasirodymų dalys. Be to, nemenkas emocijas vaikams ir suaugusiems sukėlė vilkų viliojimo demonstracijos.

Kūrybinės dirbtuvės, šunų eisena ir Medžioklės sezono spektaklis yra klasikinis Lady HUNT repertuaras, kurį iki šiol įvertino daugybė tūkstančių lankytojų įvairiose parodose ir renginiuose. Ateityje planuojama kurti medžioklės su varovais spektaklį, kur bus improvizuotai pasakojama apie šią medžioklės rūšį, jos vyksmą, svarbą, saugumą ir Medžioklės taisyklių laikymąsi. Pabaigoje numatyta „sumedžioti“ šerną – didžiulį šerno kailiu dengtą padėklą, ant kurio bus įvairios žvėrienos produkcijos. Spektaklio pabaigoje kiekvienas žiūrovas bus kviečiamas paragauti žvėrienos gaminių.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Neapdairumo kaina — sumokėti dešimtys tūkstančių eurų medžiotojams



2022 June 10
Autorius: Kalvotoji Žemaitija.lt
Alvydas Ivoncius

Savivaldybės tarybos narys, buvęs Telšių r. meras Petras Kuizinas pakliuvo į labai nemalonią ir skaudžią istoriją — iš jo teismas Ilgšilio medžiotojų būreliui priteisė dešimtis tūkstančių eurų. „Kalvotajai Žemaitijai“ buvo pranešta, kad neva P. Kuizinas lyg iššvaistė, lyg pasisavino būrelio pinigus, tačiau tiesa pasirodė esanti visai kitokia. P. Kuizinui priteista sumokėti pinigus todėl, kad nebuvo pateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijos ir dėl to paskirtos didžiulės baudos.

Sumos buvo padaugintos iš dešimties

Šiaulių apygardos teismas paskelbė P.Kuizinui nepalankų sprendimą, kurio kopiją politiko „bičiuliai“ pasirūpino pateikti rajono žurnalistams. Aišku, čia slypi užmačia, kad pasklistų S. Skvernelio partijos Telšių rajono skyriaus pirmininkui nepalanki informacija. Vis dėlto ši informacija ne kiek kompromituojanti, kiek greičiau pamokanti, kad visokius „popierinius“ reikalus būtina sutvarkyti laiku ir labai kruopščiai.

Į teismą kreipėsi Šiaulių rajono Ilgšilio medžiotojų būrelis, prašydamas priteisti iš P. Kuizino 54 tūkst. 783 eurus patirtos žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo minėtos sumos, advokato išlaidas. Ką blogo būreliui padarė P. Kuizinas? Pasirodo, jis vadovavo būreliui, todėl privalėjo laiku sumokėti mokesčius, užpildyti ir pateikti deklaracijas.

2019 metais Aplinkos apsaugos departamentas nustatė, kad Ilgšilio medžiotojų būrelis Valstybinei mokesčių inspekcijai teisės aktuose numatytais terminais nepateikė Mokesčio už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimo deklaracijų už 2015, 2016 ir 2018 metus. Jos buvo pateiktos tik 2019 metais. Dėl tokio aplaidumo būreliui mokėtinos sumos buvo padaugintos iš dešimties. Todėl vietoje už 2015 metus mokėtino 1 tūkst. 730 eurų mokesčio jis buvo perskaičiuotas į 17 tūkst. 312 eurų, už 2016 metus 1 tūkst. 760 eurų mokestis perskaičiuotas į 17 tūkst. 602 eurus, o už 2018 metus mokėtinas 1 tūkst. 864 eurų mokestis perskaičiuotas į 18 tūkst. 368 eurus. Už šiuos metus taip pat paskaičiuoti delspinigiai — net 6 tūkst. 855 eurai.

Ilgšilio medžiotojų būrelio ieškinyje rašoma, kad P. Kuizinas, neturėdamas galimybių iškart įvykdyti prievolės valstybei, su Valstybine mokesčių inspekcija sudarė mokestinės paskolos sutartį, kuria mokėjimai buvo išdėstyti nuo 2021 metų birželio 23 dienos iki 2023 metų gruodžio 25 dienos, mokėjimo pradžią atidedant iki 2021 metų liepos 25 dienos ir už visą laikotarpį taikant finansų ministro patvirtintą palūkanų normą.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Medžioklė yra medžioklė


agroeta.lt
2022 Liepos 7
Autorius: Vytautas RIBIKAUSKAS

Kažkada seniau vienas medžioklės specialistas buvęs buvusio žurnalo redaktorius, dabar jau medžiojantis laimingos amžinų medžioklių šalies medžioklės plotuose, medžiokles grubiai suskirstė į 3 kategorijas: mėsines, trofėjines ir mišrias. Yra ir dabar pritariančių tokiam skirstymui. Iš to seka, kad vieni medžiotojai yra mėsininkai, kiti trofėjininkai, dar kiti kažkokie mišrūnai. Gal redaktorius norėjo žurnalo skaitytojus išprovokuoti diskusijai šia tema. Tačiau mūsų šauliai pripratę prie visokių užgauliojimų, mažai į juos kreipia dėmesį ir neskuba veltis į bet kokias diskusijas ar viešai reikšti savo nuomonę. Ir tai yra blogai, nes dalinai nuo to visuomenės nuomonė apie medžiotojus Lietuvoje yra prasta. Bet mane, sakykim, išprovokavo. Negalima medžioklių taip skirstyti. Medžioklė yra medžioklė, o kiekvienas medžiotojas privalo pateisinti garbingą medžiotojo vardą. Nevertas medžiotojo vardo tas, kuris į mišką su dvivamzdžiu eina ( na, dabar dažniausiai jau eina su vienvamzdžiu, bet toli pasiekiančiu ir greitai po šūvio užtaisomu iš naujo) tik mėsos gabalo parsinešti, kaip ir tas, kuris tetrokšta parsigabenti iš medžioklės kuo didesnius ragus ar iltis arba, kad ir tas, kuris nieko parsitempti netrokšta, o tik mėgsta papyškinti būtinai į gyvus taikinius. Tokius iš viso sunku suprasti, juk pašaudyti vien dėl šaudymo galima ir šaudyklose - nori į nejudančius, nori į skraidančius taikinius. Tikras medžiotojas į mišką ar laukus eina medžioti. Svarbu viskas: laukimas medžioklės dienos ir ruošimasis medžioklei, žvėrių buveinių žvalgymas prieš medžioklės dieną, medžioklės plotų paruošimas medžioklei ( bokšteliai, stovėjimo vietos šaulių linijose ir kt.), medžioklės procesas, eiga (skirtingais būdais šis procesas skirtingas ir gali būti konkretaus medžiotojo labiau ar mažiau mėgiamas), kurios metu medžiotojas kaip tik daugiausia ir patiria malonumo būdamas gamtoje, stebėdamas aplinką, kvėpuodamas grynu oru ir bendraudamas su vienminčiais. Man, kaip senosios medžiotojų kartos atstovui, malonumą suteikdavo net šovinių gaminimas. Buvo laikai, kai retas kuris šaulys pirkdavo pagamintus šovinius (turiu galvoje šovinius lygiavamzdžiams šautuvams, nes graištvavamzdžių niekas neturėjo). Netgi šratų, grankulkių ar kulkų ne visada galėjai gauti nusipirkti. Man šratus ir grankulkes teko ir pačiam liedinti iš įvairių švino atliekų ir tai buvo savotiškai įdomus medžioklės proceso elementas. Teko ir šaudyti vieno seno medžiotojo išlietomis kulkomis. Na, o šūviai į gyvus taikinius – tai medžioklės proceso kulminacija: gerai, jeigu tokie tavo daliai teko, o jei neteko, ar dėl to verta nagus graužti - kada nors Medeinė padovanos ir tau tą akimirką. Jeigu medžioklėje pavyko ką sumedžioti – šaunu. Žvėrienos apdorojimas, paruošimas, o, galų gale, ir valgymas tikram medžiotojui taip pat visiškai priimtinas reikalas. O jeigu po maloniai praleistos dienos gamtoje dar tavo daliai teko ir gražus trofėjus, na, tai visai šaunu. Kaip čia atskirti visus tuos medžioklės komponentus ir padalyti medžiokles dirbtinai, gal būt, pagal atskirų medžiotojų kažkokius keliamus tikslus. Ir tik apgailestauti tenka, kad yra tokių medžiotojų, kurie siekia tik vieno kurio nors tikslo. Apmaudu, bet pasitaiko dar ir tokių medžioklių, kurių metu dedamos visos pastangos, kad tik kuo daugiau pripyškinti valgomų žvėrių. Tokiose medžioklėse žvėrys (daugiausia šernai) vaikomi nuo tamsos iki tamsos. Į žvėris prašovę medžiotojai koneveikiami, o po medžioklės žvėriena išsitąsoma be jokio nukautų žvėrių pagerbimo, be laužų, be pokalbių, medžioklės aptarimų. Vieną kitą kartą prakentėjęs, tikras medžiotojas tokiose medžioklėse daugiau nedalyvaus. Tačiau reikia pastebėti, kad tokių medžioklių mažėja. Net visų “pažangiečių” keiksnojamos varymo medžioklės, norint, tampa mažomis medžiotojų kolektyvų šventėmis. Neįsivaizduoju ir grynai trofėjinės medžioklės. Gali būti tik pavieniai pamišėliai, kurie medžioklėje daugiau nieko nemato – tik ragus. Tačiau ragus nuvainikavus, juk lieka ir mėsos kupeta. Taigi, kiti medžioklės dalyviai tą mėsą sėkmingai pasidalija ir skaniai suvalgo. Gal tik Afrikoje ir kituose tolimuose kontinentuose mūsų šauliams medžioklės yra grynai trofėjinės. Iš Afrikos dramblienos, matyt, sunkoka būtų parsigabenti į savo šeimininkių virtuves. Tada tenka, ir tai su vargais, parsigabenti tik trofėjus, o žvėrieną sudoroja vietiniai gyventojai.

Kad visokių yra medžiotojų, žinoma, tenka sutikti. Bet reikia ne išgalvoti visokius nesimpatiškus medžioklių pavadinimus, o kelti visų medžiotojų kultūrą. Neturi likti medžiotojų-mėsininkų, medžiotojų-trofėjininkų, medžiotojų, mėgstančių tik pyškinti į gyvus taikinius (nenoriu jų vadinti žudikais). Turi likti tik Medžiotojai (iš didžiosios raidės). O, kad visi tokiais taptų, pirmiausia, savo veiklą kardinaliai turi keisti apskričių teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos. Į medžiotojus turi būti priimami tik tie piliečiai, kurie pažįsta Lietuvos fauną, myli ją ir, kurie žino, kodėl stoja į medžiotojus. Dabar dauguma (praktiškai visi) priimami į medžiotojus, nors paklausti negali atsakyti, kodėl jie to nori.

Medžiotojų kultūros kėlime, žinoma, didelį vaidmenį turi suvaidinti ir mūsų žiniasklaida. Buvo Lietuvoje net du medžiotojų žurnalai, kurie tai tarpusavį konkuravo, tai jungėsi į vieną ir vėl skyrėsi, kol galop subankrutavo ir abu išnyko, kaip dūmai dangaus mėlynėje. Tačiau keista: apie medžioklę Lietuvoje nušviečia Latvijos leidėjo "Latvijas Mediji" leidžiamas, šaunios moteriškės Lindos redaguojamas mėnesinis žurnalas medžiotojams "Medžioklė" ir nebankrutuoja... Ar ne sarmata gausių medžiotojų kolektyvus vienijančių organizacijų vadams, medžiotojų klubams ir visam dideliam Lietuvos medžiotojų būriui, kad neturime savo leidinio medžiotojams?
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Post Reply