Keturkojės aukos keliuose

Все темы об охоте и т.д.
Субфорум - охотничий словарь и ссылки на прогноз погоды.
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Keturkojės aukos keliuose

Post by medziotojas »

Nauja įranga keliuose: pamatę raudoną šviesą šalikelėje, nedelsiant stabdykite ...



LNK
2022 m. rugsėjo 7 d.


Apie į kelią bėgančius gyvūnus perspės nauja vairuotojų informavimo įranga, praneša „LNK Žinios“. Ji jau veikia Kauno rajone.
Vilnietis Paulius Ilbertas prieš kelerius metus tamsiu paros metu Trakų rajone važiuodamas namo susidūrė su 400 kg briedžiu, kuris netikėtai iššoko ant kelio. Automobilis po susidūrimo buvo tiek sumaitotas, kad nebuvo ką remontuoti.
„Mes su draugu, su kuriuo važiavome, [kelionę baigėme] sėkmingai: tik pasuktas sprandas ir netekom dviejų dantų“, – pasakojo P. Ilbertas.
Tokiose situacijoje, pasak jo, svarbiausia nepanikuoti.
Kad susidūrimų su gyvūnais būtų įmanoma išvengti, kauniečiai sukūrė prietaisą, kuris vairuotojus naktį perspėtų apie prie kelio artėjantį gyvūną. „Kilo idėja sukurti tokius daviklius, kurie būtų montuojami išnaudojant esamus kelio ženklinimo stulpelius. Jie yra išdėstyti dažniausiai kas 50 metrų. Jie fiksuotų gyvūnus ir pradėtų mirksėti, pavyzdžiui, raudonos spalvos LED lempute “, – pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkas, idėjos autorius Darius Pratašius.


Lietuvoje naudos platesniu mastu


Vėliau prietaisas virto baltu, sunkiai pastebimu papildomu elementu, tvirtinamu ant kelio stulpelių. Prietaisas reaguoja į judančius, šiltus kūnus. Vairuotojai pamatę iš šalikelės sklindančią raudoną šviesą turi suklusti, nes tai reiškia, kad žvėris artėja prie kelio ir būtina stabdyti automobilį. Gyvūną prietaisas fiksuoja 50 m atstumu.
Prietaisas jau išbandytas, pirmieji jutikliai sudėti Kauno rajone.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos vertinimu, mokslininkų sukurtas prietaisas – pigesnė alternatyva lyginant su tuo, kiek išleidžiama tvorų pakelėse tiesimui. Vienas jutiklis atsieina apie 80 eurų.
„Tuose keliuose, kur mažesnis automobilių skaičius, ten galėtų atsirasti. Ir, aišku, kur ruožai yra trumpesni. Nes, kaip pavyzdys, ruože Vilnius–Kaunas tokių priemonių negalėtume įdiegti, nes čia turi būti aptvertas visas kelias“, – pasakojo Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovas Aivaras Vilkelis. Nauja įranga, kuri vairuotojus informuotų apie į kelią bėgančius gyvūnus, plačiai galėtų būti pradėta naudoti mažiau nei po metų.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Keturkojės aukos keliuose

Post by medziotojas »

Įspėja vairuotojus: magistraliniame kelyje pastebimi stumbrai ...


www.DELFI.lt
2023 m. sausio 24 d.



Pastarąją savaitę iš vietos gyventojų ar pravažiuojančių asmenų vis dažniau gaunama informacija, kad prie magistralinio kelio „Via Baltica“ pavojingai priartėję miškų galiūnai – stumbrai. Prieš keletą dienų šiuos didingus, bet tuo pačiu ir pavojingus gyvūnus kirtus minėtą kelią pastebėjo ir Krekenavos regioninio parko direkciją informavo įvykio liudininkė.


Užfiksavo telefonu


Krekenavos regioninio parko direkcijos lankytoja Aurelija perspėjo, kad vairuotojai viename kelio ruože būtų itin atsargūs. Moteris stumbrų bandą užfiksavo telefone esančia vaizdo kamera ir perdavė šią informaciją parko direkcijai.
„Štai koks didelis būrys stumbrų „Via Baltica“ kely. Stumbrai yra prie Panevėžio ir Kėdainių rubežio. Jie jau perėjo „Via Baltica“ kelią, tad būkite visi labai atsargūs“, – perspėjo Aurelija.


Labai pavojingi


Ir nors vaizdas akiai gražus, tačiau tokie gyvūnai šalia kelio yra labai pavojingi, mat neaišku, kada jie gali sugalvoti kirsti važiuojamąją kelio dalį.
Tai, kad stumbrai kelia didelį pavojų, patvirtino ir tolimosios Truskavos seniūnijos Okainių kaimo seniūnaitė Dalia Steberiokienė. Seniūnaitė jau prieš keletą metų pastebėjo stumbrų bandą visai šalia kelio ties Truskavos miesteliu, šalia „Via Balticos“ magistralės. Stumbrai taip pat dažni svečiai ir Vilainių krašto ūkininkų laukuose. Moteris apie pastebėtus gyvūnus taip pat visuomet informuodavo ir perspėdavo vietos gyventojus.


Matė ir Marius Čepulis


Beje, mūsų kraštuose neseniai lankėsi ir Marius Čepulis – fotografas, rašytojas, paskaitininkas, laidų vedėjas, aplinkosaugos ministro patarėjas, besirūpinantis biologinės įvairovės išsaugojimu. Jis taip pat užfiksavo ir pakomentavo keistą stumbrų elgesį.
„Oušeno (Kėdainių) vienuoliktukas. Pirmą kartą matau didelę išimtinai diedų grupę. Sutikdavau po du, po tris, net keturis mačiau kartu. O čia vienuolika vienoj vietoj be mergų. Paprastai žiemą jie kartu su mergom ir vaikigaliais laksto, o daba it kokie taurieji elniai atsiskyrė. Gal kokią strateginę sesiją organizuoja“, – kaip visada šmaikščiai mintis dėstė M. Čepulis.


Informuoja direkcija


Apie šalia kelio besiganančias stumbrų bandas dažnai informuoja ir Lietuvos automobilių kelių direkcija. Eismo informacijos centras dažnai įspėja, kad gyvūnai kartkartėmis pavojingai priartėja prie kelio ir vėl nubėga nuo jo. Vairuotojų, važiuojančių kelio „Via Baltica“ atkarpa pro Kėdainių rajoną, prašoma būti budriems ir dėmesingiems, ypatingai tamsiu paros metu, kai matomumas yra sumažėjęs.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Keturkojės aukos keliuose

Post by medziotojas »

Per parą Lietuvos keliuose – 11 susidūrimų su gyvūnais



15min.lt
2023.02.17


Lietuvos kelių policijos tarnyba praneša, kad per praėjusią parą įvairiose Lietuvos vietose įvyko net 11 automobilių susidūrimų su gyvūnais.
Avarija Kelių policija Eismo įvykis Komentarai Vasario 16-ąją, ketvirtadienį, pirminiais duomenimis, viename eismo įvykyje sužeistas vienas žmogus.
Tačiau per parą užfiksuota net 11 transporto priemonių susidūrimų su gyvūnais atvejų.
Susidūrimai su gyvūnais užfiksuoti Jonavoje (20.41 val. J. Basanavičiaus g.), Palangoje (17.58 val. magistraliniame kelyje A13 Klaipėda–Liepoja), Birštono savivaldybėje (4.05 val. Žvirgždėnų k., magistraliniame kelyje A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė) ir Kupiškio (14.35 val. Paketurių k., rajoniniame kelyje Vabalninkas–Salamiestis–Kupiškis), Pakruojo (11 val. Rozalimo mstl., krašto kelyje Smilgiai–Pakruojis), Rokiškio (17.56 val. Iciūnų k., rajoniniame kelyje Rokiškis–Juodupė–Onuškis–Ilzenbergas), Šakių (19.05 val. Žemosios Panemunės mstl., krašto kelyje Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda), Šilalės – 3 (18.31 val. ir 18.33 val. Šarkų k., krašto kelyje Mažeikiai–Plungė–Tauragė; 19.09 val. Gatautiškės k., krašto kelyje Telšiai–Varniai–Laukuva), Telšių (18.57 val. Pabalvės k., krašto kelyje Užventis–Tryškiai–Viekšniai) rajonuose).
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Keturkojės aukos keliuose

Post by medziotojas »

Nutrenkėte gyvūną su automobiliu? Perspėja, kada neteksite vairuotojo pažymėjimo
briedis.png

tv3.lt
2023.04.01

Susidūrimas su žvėrimis – vienas iš dažniausių nutikimų kelyje. Tūkstančiais skaičiuojamų nelaimių su gyvūnais metu nukenčia ne tik žvėrys, bet ir žmonės. Be to, įvykus susidūrimui, automobilių savininkai už tai dar gali netekti vairuotojo pažymėjimo arba jie bus priversti susimokėti tūkstantines baudas.
Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovai kiek anksčiau naujienų portalui tv3.lt teigė, kad, įvykus susidūrimui su žvėrimi, vėliau policijos pareigūnai aiškinasi visas eismo įvykio detales.
„Įvykus eismo įvykiui, aiškinamasi aplinkybės. Vairuotojui administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik išsiaiškinus visas įvykio aplinkybes ir nustačius, kad jis pažeidė Kelių eismo taisykles. Pavyzdžiui, viršijo nustatytą važiavimo greitį, pažeidė lenkimo, manevravimo taisykles ir pan. Jei nustatoma, kad vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus – baudos dydis priklauso nuo padaryto pažeidimo“, – tąkart kalbėjo Daiva Žilinskė.
Tačiau jeigu įvykio metu vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos, jam gali tekti susimokėti ne tik baudą, bet ir atsisveikinti su vairuotojo pažymėjimu, o kai kuriais atvejais net ir su automobiliu.
„Jeigu vairuotojas pasišalina iš tokio eismo įvykio vietos, jam gali grėsti ne tik bauda, bet ir teisės vairuoti atėmimas.
Atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnyje:

- pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo 600 iki 1,1 tūkst. eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims nuo 850 iki 2 tūkst. eurų;
- pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo 1,1 tūkst. iki 2 tūkst. eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 2 tūkst. iki 2,6 tūkst. eurų.

Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų. Už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas“, – įstatymines gaires aiškino policijos atstovė.


Kas gali padėti išvengti susidūrimo?


Policijos atstovė pridūrė, kad vairuotojai gali sumažinti tikimybę kelyje susidurti su žvėrimi, jeigu bus laikomasi svarbiausių patarimų.
„Pirma, visi eismo dalyviai turi vykdyti Kelių eismo taisykles. Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino važiavimo greičio. Atsižvelgti į vietovę (miškinga, kelias arti miško, atvirų vietovių (laukų). Atkreiptinas dėmesys, kad nereti atvejai, kai laukiniai gyvūnai „užklysta“ ir į miestų, miestelių gatves.
Apie tikimybę kelio ruože susidurti su laukiniais gyvūnais įspėja įspėjamasis kelio ženklas „Laukiniai gyvūnai“. Vadinasi, vairuotojas privalo lėtinti važiavimo greitį, kad atsiradus kliūčiai, bet kuriuo momentu galėtų tinkamai reaguoti, suvaldyti transporto priemonę, prireikus – sustoti.
Būtina stebėti kelkraščius – dažniausiai gyvūnai į važiuojamąją kelio dalį įbėga nuo krūmais, medžiais apaugusio kelio krašto, iššoka iš griovio, tamsiuoju paros metu, ypač anksti ryte, sutemus.
Svarbu – pasirinkti saugų važiavimo greitį. Pastebėjus kelkraštyje stovintį gyvūną – važiuoti pro jį itin atsargiai, lėtai, galbūt net sustoti. Nemirksėti žibintų šviesomis, nenaudoti garsinio signalo, kadangi apakinto ir išgąsdinto gyvūno elgesys paprastai nenuspėjamas ir gali būti labai pavojingas“, – pastebėjo D. Žilinskė.


Sukritikavo ultragarsinių švilpukų naudojimą


Kiek anksčiau dalis policijos atstovų skelbė akciją, kurios metu vairuotojams buvo dalijami ultragarsiniai švilpukai, dažniausiai tvirtinami prie priekinio bamperio arba šoninio veidrodėlio. Tokių prietaisų tikslas – atbaidyti žvėris, kad šie neišbėgtų į kelią.
Visgi ultragarsinių švilpukų nauda suabejojo kai kurie specialistai. Štai miškininkas Raimundas Ereminas teigė, kad tokia prevencinė priemonė išgelbėti nuo susidūrimo gali ir nepadėti.
„Man atrodo, kad žmonėms reikia daikto. Jie galvoja, kad, nusipirkus daiktą, jie galės važiuoti greičiau.
Dažnai būna atvejų, kai toks daiktas įsigyjamas, tačiau jis pritaikomas ne Lietuvoje sutinkantiems žvėrims, bet žmonės vis tiek važiuoja greitai.
Tiksliau atsakyti apie ultragarsinio švilpuko naudą galėtų medžioklėtyros laboratorija. Bet bet kuriuo atveju – tai yra teorinis žaidimas, žmonės prisigalvoja daiktų. Labai keista, kad policija dalija tokius dalykus. Juk ar yra švilpukas žmogui, kuris eina be atšvaito?“ – klausė R. Ereminas.


Pavojus yra visada


Miškininkas, paklaustas, kada gi žvėrys kelyje migruoja dažniausiai, išskyrė kelis esminius laikotarpius, tačiau taip pat pabrėžė, kad pavojus kelyje susidurti su gyvūnais išlieka visada.
„Tikimybė žvėrių judėjimui yra visada. Sakoma, kad rudenį briedžiai migruoja į žiemos ganyklas, o pavasarį jie keliauja į pelkynus, vasaros ganyklas. Miškuose briedžių, elnių, stirnų yra be galo didelis kiekis, šernų taip pat, todėl pavojus yra visada. Jeigu važiuojate pro mišką, ypač vakare, naktį arba esant rūkui, reikėtų važiuoti kur kas lėčiau“, – perspėjo pašnekovas.
Tiesa, E. Ereminas priduria, kad galbūt dabartinės klimato tendencijos žvėrių judėjimą kiek prislopino.
„Čia aš galiu tik spėti, bet kadangi Lietuvoje to sniego yra mažiau, žvėrys gali lengviau susirasti maisto, tai galbūt jie netgi rečiau juda į skirtingas teritorijas. Labai sunku įvertinti klimato kaitos daromą įtaką, bet jeigu anksčiau buvo 30–40 centimetrų sniego, reiškia, žvėrys turi keliauti, ieškoti maisto, šiuo momentu jiems galbūt to daryti ir nereikia.
Ta migracija dabar gali būti labiau susijusi su poravimusi, teritorijos paieška, bet gal šiek tiek mažiau dėl mitybos“, – svarstė miškininkas. REKLAMA Lietuvos policija primena, kad, susidūrus su gyvūnu, privaloma skambinti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 ir klausyti operatoriaus nurodymų.
Jeigu į įvykio vietą atvyks policijos pareigūnai, vykdyti jų nurodymus. Nugaišusiu laukiniu gyvūnu pasirūpina į įvykio vietą pagal prižiūrimą teritoriją atvykę medžiotojų būrelio atstovai.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Keturkojės aukos keliuose

Post by medziotojas »

Absurdo ratas – tarnybų daug, o atsakingus rasti sunku: nugaišusi stirna išgulėjo 3 dienas



Karolina Stažytė 15min.lt Aktualijų žurnalistė
2023.05.11 d.


Pagirių kaime Kauno rajone pastebėjęs šalikelėje nugaišusią stirną, kaunietis apie tai pranešė 112. Tarnybos darbuotojai patikino, kad informacija bus perduota tam, kam reikia, tačiau praėjus trims dienoms, gaišena vis dar tebegulėjo. 15min teko ilgai aiškintis, kas už tai atsakingas – tarnybos siuntinėjo viena nuo kitos.

Į 15min kreipėsi skaitytojas Mindaugas, pranešęs, kad šalia Garliavos, netoli degalinės Marijampolės gatvėje, Pagirių gyvenvietėje, ant pievutės guli negyva stirna. Kad ji ten guli, jis pastebėjo dar pirmadienio vakarą. Tuomet paskambino pagalbos numeriu 112.
„Viską užsirašė, sakė, praneš, kam reikia, ir sutvarkys. Antradienio rytą stirna, žiūriu, tebeguli. Paskambinau į Kauno gamtos apsaugą, pasakė, kad čia ne jų reikalas, kad čia medžiotojų būrelio reikalas.
Ir vėl skambink 112“, – istoriją perpasakojo Mindaugas. Apie 17 valandą antradienį jis vėl paskambino pagalbos numeriu 112, tarnybos darbuotojai vėl pažadėjo, kad informaciją perduos. „Dabar trečiadienis, stirna tebeguli, tik jau truputį pasipūtusi“, – tarnybų neveiklumu stebėjosi Mindaugas.


Atsakingų paieškos užsitęsė


Ne ką geriau rasti atsakingus sekėsi ir 15min žurnalistei – teko rinkti gal aštuonių skirtingų specialistų telefonų numerius, tačiau vis buvo nukreipiama kitur. Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) neva nėra atsakingas už gaišenų surinkimą, medžiotojai – taip pat ne, nes stirna aptikta gyvenvietėje, ne medžioklės plotuose. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) rūpinasi tik mėginių iš nugaišusių gyvūnų, galinčių platinti ligas – tokių kaip šernai, paukščiai, paėmimu. Kauno rajono savivaldybė nukreipė į medžiotojus, o su šiais susisiekti neįmanoma, nes pateikiami tik „kabinetiniai“ seni numeriai.
Vieno medžiotojų būrelio, kurio medžioklės plotai – kitoje vietoje, vadovas tik paaiškino, kad dažniausiai, aptikę gaišeną ar partrenkę laukinį gyvūną mašina, žmonės kreipiasi į aplinkosaugą, o ši jau žino, kuriam medžiotojų būreliui apie tai, kad reikia paimti gaišeną, pranešti.
Bent jau tokia, anot vadovo, yra praktika, kodėl ji nesuveikė šįkart – neaišku.


Gaišenos nerado


Kaip kitą dieną situaciją atsiųstu raštišku komentaru paaiškino AAD Komunikacijos skyrius, Pranešimų priėmimo tarnyba, gavusi pranešimą iš Bendrojo pagalbos centro, iškart susisiekė su artimiausiu medžioklės plotų būreliu. Medžiotojai, tikrindami gautą informaciją, nugaišusio gyvūno neva nerado. „Šiandien Pranešimų priėmimo tarnybos specialistams dar kartą susisiekus su medžiotojų būreliu, medžiotojai informavo, kad nugaišęs gyvūnas bus paimtas“, – ketvirtadienį redakciją informavo AAD atstovai. Aplinkosaugininkai primena, kad tais atvejais, kai teritorija yra neurbanizuota ar medžioklės plotų teritorija, departamento Pranešimų priėmimo tarnyba apie nugaišusius gyvūnus informuoja artimiausio medžioklės ploto medžiotojų būrelį.


Medžiotojai turi teisę, bet ne pareigą


Svarbu, anot AAD atstovų, ir tai, kad negyvais medžiojamaisiais gyvūnais pasirūpinti pagal teisės aktus savo medžioklės plotuose medžioklės būreliai turi teisę, bet ne pareigą, todėl jų reagavimo trukmė nuo departamento pranešimo skubumo nepriklauso.
Jei tai miesto teritorija, Pranešimų priėmimo tarnyba kreipiasi į savivaldybės įgaliotą subjektą, pavyzdžiui, Vilniuje šias paslaugas savivaldybei teikia UAB „Grinda“.
„Atkreipiame dėmesį, kad departamentas nėra atsakingas už nugaišusių gyvūnų surinkimą ar utilizavimą. Tad visai atvejais gyventojams reikėtų kreiptis į 112“, – paaiškino AAD Komunikacijos skyrius.


Atsakingi medžiotojai


VMVT yra kompetentinga paimti reikiamus oficialios kontrolės mėginius tyrimams, siekiant nustatyti galimą gyvūnų užkrečiamosios ligos atvejį, pavyzdžiui, dėl paukščių gripo (laukiniuose vandens ir naminiuose paukščiuose), afrikinio kiaulių maro (šernuose, kiaulėse), pasiutligės ir t.t.
Tad VMVT, kaip paaiškinta redakcijai atsiųstame komentare, nėra įgaliota ir neturi teisės bei priemonių surinkti gaišenas, jas utilizuoti ar gaišinti sergančius, ar kitaip traumuotus medžiojamuosius gyvūnus.
VMVT specialistai atkreipė dėmesį į galiojančias Medžioklės taisykles, kuriose numatyta, kad „medžioklės produkcija priklauso medžioklės plotų naudotojams“.
Medžioklės plotų naudotojams taip pat priklauso medžioklės plotų vieneto teritorijoje rasti sužeisti, nugaišę, dėl susidūrimo su transporto priemonėmis žuvę bei į teritorijas, kuriose medžioti draudžiama (išskyrus rezervatus), iš greta esančių medžioklės plotų vienetų atklydę ir čia rasti sužeisti ar nugaišę, žuvę medžiojamieji gyvūnai ir jų dalys.
Neteisėtai sumedžioti ar įgyti, pasisavinti gyvūnai ar jų dalys medžioklės plotų naudotojams neperduodami ir realizuojami arba sunaikinami nustatyta tvarka. O stirna, kaip pabrėžta, yra priskiriama prie stambiosios medžiojamosios faunos.


Gaišeną išsivežė


Dar trečiadienio vakarą Mindaugas 15min žurnalistei pranešė, kad reikalai pajudėjo iš mirties taško – stirnos gaišenos nebeliko. „Nežinau, ar jūs čia kažką pakrutinot, ar jau patys kam priklauso pasikrutino. Svarbu, kad suveikė, nes mane sunervino, jog praneši ir nieko nevyksta“, – pasidžiaugė skaitytojas.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Keturkojės aukos keliuose

Post by medziotojas »

Tamsiuoju paros metu vairuodami automobilį būkite budrūs – vis dažniau į kelius išbėga laukiniai gyvūnai.



Štai ankstyvą pirmadienio rytą, 6 val. 18 min. kelio Jonava–Kėdainiai–Šeduva 23,4 km automobilis „Toyota“, vairuojamas 63 metų vyro, partrenkė į važiuojamąją dalį staiga iš kairės pusės išbėgusį elnią. Nei vairuotojas, nei kartu su juo važiavęs keleivis nenukentėjo.


Įvykio metu apgadintas automobilis, o gyvūnas nugaišo. Jį išsivežė vietos medžiotojai.

Praėjus vos pusvalandžiui, tame pačiame kelyje, bet jau ties Pelėdnagių kaimu, įvyko dar vienas eismo įvykis. Automobilis „Volkswagen“, vairuojamas 55 metų vyro, partrenkė staiga į kelią iš dešinės pusės išbėgusią stirną. Gyvūnas nugaišo vietoje. Jį taip pat išsivežė vietinio būrelio medžiotojai.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Keturkojės aukos keliuose

Post by medziotojas »

Kėdainiuose susidūrimų su žvėrimis padaugėjo dvigubai



Eglė KUKTIENĖ
2023 3 lapkričio 7
rinkosaikste.lt

laukiniai-gyvunai-kelyje-keliuprieziura.lt-nuotr.-850x560.jpg
Kėdainiuose šiemet fiksuoti jau 98 susidūrimai su laukiniais žvėrimis, kai pernai jų buvo vos 41./Keliuprieziura.lt nuotr.




Šiais metais Lietuvoje itin smarkiai išaugo susidūrimų su žvėrimis skaičius. Visoje Lietuvoje jau užfiksuota kone 5 tūkst. atvejų, o tokios avarijos sudaro ketvirtadalį visų eismo įvykių. Ne išimtis ir Kėdainiai – čia šiemet fiksuoti jau 98 susidūrimai su laukiniais žvėrimis, kai pernai jų buvo vos 41.
Sužeisti ir gyvūnai, ir žmonės
Kaip informavo Lietuvos policijos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė, žuvusių tokiuose eismo įvykiuose nėra. Vis dėlto buvo sužeistų – šiemet keturi žmonės, o pernai – vienas.
Na, o gyvūnams tokie susidūrimai neretai baigiasi gerokai liūdniau – dažnas jų žūsta iš karto, kai kurie patiria sunkius sužalojimus, tad jų neišvengiamai laukia mirtis.


Turi įvertinti veterinaras?


Policija primena, kad partrenkus bet kokį gyvūną reikia skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112. Partrenkus miško žvėrį pareigūnai informuoja aplinkosaugą ir medžiotojus – mat visi miškų plotai suskirstyti medžiotojų būreliams, tad to būrelio, kurio plotuose buvo partrenktas gyvūnas, medžiotojai ir atvyksta.

Tačiau čia dar ne viskas – pasirodo, kad pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymą ir Medžioklės taisykles, gavę pranešimą apie eismo įvykio metu sužeistą arba žuvusį gyvūną, pareigūnai praneša medžiotojų būrelių ar klubų atstovams, jeigu gyvūnas nukentėjo medžioklės plotuose. Atvykęs į vietą medžiotojas priima sprendimą, ar gyvūnui reikalinga veterinarijos specialisto pagalba.
Tokia informacija pasidalino buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, kuris papasakojo, kaip naktį partrenktas danieliaus patinas kankinosi labai ilgai, nes veterinaro tokiu metu niekas tiesiog nerado, o policija griežtai uždraudė medžiotojams gyvūną nušauti – nebent tik nudurti durklu.


Partrenkti gyvūnai maistui nenaudojami


Kėdainiuose medžiotojams tikrai dažnai teko vykti į įvykius, kuriuose buvo partrenkti ar užmušti miško žvėrys. Visais atvejais elgiamasi pagal protokolą ir pasirūpinama, kad jei gyvūno sužeidimai yra itin rimti ir negydomi, jis nesikankintų.
„Jei gyvūnas tuo metu nėra medžiojamas, kreipiamasi į veterinarus, kad jie pasakytų, ar gyvūnas gali pasveikti nuo traumos, kurią patyrė eismo įvykyje. Tačiau jei yra gyvūno medžioklės terminas ir matome, kad traumos rimtos ir gyvūno nepagydys ir jis pats nesugis, tada pasirūpiname, kad gyvūnas nesikankintų – naudojame medžioklinį ginklą, supildome medžioklės lapą, įtraukiame gyvūną į sumedžiotų gyvūnų sąrašą, patikriname gyvūną, ar jis nesirgo“, – sakė Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Lionius Stanevičius.

Partrenkto gyvūno, net jei jis iškart žuvo, vairuotojas pasiimti negali. Miško žvėrys priklauso medžiotojų būreliui. Vis dėlto partrenkti gyvūnai maistui dažniausiai būna nenaudojami.
„Medžiotojai paprastai tokius gyvūnus, jų mėsą atiduoda medžiokliniams šunims, nes dažniausiai po susidūrimų iš tų gyvūnų ne kaži kas lieka“, – pridūrė pašnekovas.


Rujojančiam gyvūnui automobiliai nebaisūs


Eismo įvykiai, į kuriuos patenka vairuotojai, susidūrę su laukiniais gyvūnais, padažnėja ne tik pavasarį (gegužės mėnesį), bet ir rudenį, ypač – spalį, lapkritį, o žiemą – gruodį.
„Rudenį, kai keliuose labai padaugėja susidūrimų su laukiniais gyvūnais, rekomenduojame vairuotojams atidžiai stebėti kelią ir aplinką šalia kelio, o jei tenka važiuoti vėlai vakare, naktį, anksti ryte ar esant blogam matomumui, reikia sumažinti greitį taip, kad vairuotojas, pastebėjęs gyvūną, galėtų suvaldyti automobilį, sustoti ir išvengti nelaimės“, – sako Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovas Algimantas Petronis.

Kaip sako L. Stanevičius, nuo rugsėjo iki lapkričio elniai ir briedžiai rujoja, būna labai drąsus, net aršūs, nukeliauti gali ir po 40 kilometrų, tad jų kelyje pasitaiko ne viena važiuojamoji kelio dalis.

Bėda, kad rujojantiems patinams nei automobilių garsas, nei šviesos, nei specialūs švilpukai nerūpi, tad ir avarijų tokiu metu gerokai daugiau.

„Kadangi gyvūnams tuo metu tik viena terūpi, vairuotojams reikia labiau saugoti save. Specialūs švilpukai padeda, tik ne rujos metu. Paprastai ir garso signalas, ir šviesos gyvūną pabaido, tad tos priemonės yra geros, bet rujos metu, deja, jos neveikia“, – sako medžiotojas.

Jis priduria, kad ir koks gyvūnas išbėgs į kelią, jei pasirinktas saugus važiavimo greitis, liūdnų pasekmių galima išvengti.

„Jei automobilis lekia, skuba, tai tikimybė, kad susidūrimas itin skaudžiai baigsis abiem pusėms, labai išauga.

Juo labiau dabar, kai anksti temsta, lynoja, gyvūnų nesimato, vairuotojai miškingose vietovėse turi sumažinti greitį, nes tik taip save apsaugos.

Gyvūnų populiacija didelė, daug briedžių, daug elnių, jie stambūs gyvūnai, kurie susidūrime su automobiliu gali kristi visu svoriu ant priekinio stiklo ir smarkiai arba mirtinai sužaloti ir vairuotoją bei keleivius“, – akcentavo L. Stanevičius.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Keturkojės aukos keliuose

Post by medziotojas »

Aplinkosaugininkai ragina išlikti budriems keliuose: tamsiuoju metų laiku padaugėja autoįvykių su laukiniais gyvūnais


2024.01.24
422307211_18387032827064573_4177714394165229561_n.jpg
Laukiniai gyvūnai tamsiuoju metų laiku dažniau patenka į autoįvykius. Žiemą jie iššoka į kelią ir atsitrenkia į automobilius, todėl Aplinkos apsaugos departamentas primena gyventojams būti budriems keliuose, saugoti save ir laukinius gyvūnus.

Viena priežasčių, kodėl autoįvykių su laukiniais gyvūnais pagausėja žiemą, yra druska barstomi keliai. Natūralioje gamtoje žvėrys gauna mažai mikroelementų, kurių druskoje gausu, todėl gyvūnai dažniau patraukia kelių ir pakelių link ir druską laižo.

Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnyba 2023 m. spalį gavo – 779 pranešimus, lapkritį – 829, o gruodį – 861 pranešimą apie autoįvykius su laukiniais gyvūnais. Žiemą, esant prastesniam matomumui ir ilgesniam tamsiam laikotarpiui, labai svarbu žinoti, kad grėsmė kelyje susidurti su laukiniu gyvūnu išauga.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai pataria: pastebėję laukinį gyvūną ant kelio arba šalia jo, sumažinkite greitį ir naudokite garsinį signalą. Transporto priemonę valdykite kuo švelniau ir tolygiau. Važiuokite tokiu greičiu, kad jaustumėtės saugiai ir turėtumėte laiko sustoti, jei gyvūnas bėgtų į kelią. Svarbiausia – temstant ir naktį važiuokite lėčiau, vairuokite atidžiai, išlikite budrūs, ypač važiuodami miškingomis vietomis.

Jei per susidūrimą laukinis gyvūnas sužeidžiamas ar nugaišta, vairuotojas privalo apie tai pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Jeigu kliudėte ar sužeidėte miško žvėrį, svarbiausia būti atsargiems, tik įvertinę, kad gyvūnas nebegali jūsų sužeisti ir trukdo eismui, galite jį patraukti šalikelėn. Tokiais atvejais specialistai susisiekia su to rajono medžioklės plotų valdytojais – medžiotojų būreliu arba klubu. Būtent medžiotojams, kaip reglamentuoja Medžioklės įstatymas, perduodamas partrenktas gyvūnas. Primename, kad draudžiama paimti numuštus gyvūnus. Jei gyvūnas ar jo dalys paimami apie tai nepranešus nustatyta tvarka, laikoma, kad gyvūnas ar jo dalys paimti neteisėtai.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Post Reply