Vilkai

Все темы об охоте и т.д.
Субфорум - охотничий словарь и ссылки на прогноз погоды.
Skelbti atsakymą

Vilkų populiacijos būklė.

Jūs galite pasirinkti iki 29 variantus

 
 
Rodyti rezultatus

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18412
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas »

Mokslų daktarė – apie vilkų medžioklę: pasiekėme ribą, kai turime atidėti sentimentus šiai rūšiai



Viktorija Dačinskaitė,
www.DELFI.lt
2021 m. vasario 22 d.



Kasmet vilkų medžioklės sezono metu šalies gyventojai skyla į dvi stovyklas. Gamtos aktyvistai teigia, kad žvėris reikia globoti, o štai kiti, paprastai tai būna nuo vilkų nukentėję ūkininkai, neslepia noro, kad jų skaičius būtų ribojamas. Iš tiesų abi pusės yra savotiškai teisios.
Nors daugeliui medžioklė asocijuojasi su brutaliu užsiėmimu, mokslininkai sako, kad medžioti vilkus, kaip ir kai kuriuos kitus laukinius žvėris, neišvengiama. „Mes gyvename gamtinėje zonoje, kurioje yra puikios sąlygos augti ir klestėti vilkų populiacijai. Dėl šios priežasties turime itin atsakingai prisiimti vilkų populiacijos valdymo įsipareigojimus“, – teigia Vytauto didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto lektorė dr. Renata Špinkytė-Bačkaitienė.
„Čia neturėtų būti vietos išsišokėliškiems judėjimams „man patinka vilkas“, o „man nepatinka vilkas“. Jų populiacijos valdymas turi būti vykdomas vadovaujantis populiacijos stebėsenos rezultatais. Ir jei šiuo metu populiacija yra auganti ir vis dažniau pasitaiko atvejų, kai vilkų veikla registruojama net žmonių kiemuose, tai reiškia, kad yra tas laikas, kai tenka atidėti sentimentus šiai nuostabiai rūšiai į šalį ir imtis priemonių, jog suvaldytume nepageidautiną vilkų veiklą“, – sako ji. Kiekvieną sezoną nustatomos naujos vilkų sumedžiojimo kvotos. Šiam 2020–2021 m. medžioklės sezonui Aplinkos ministerija nustatė 175 vilkų sumedžiojimo limitą.
Dr. R. Špinkytė-Bačkaitienė sako, kad, prieš prasidedant naujam vilkų medžioklės sezonui, jų sumedžiojimo limitas nustatomas vadovaujantis ištisus metus vykdomos vilkų populiacijos stebėsenos duomenimis: apskaitomis pagal pėdsakus sniege, užregistruotais pranešimais apie didžiuosius plėšrūnus, sumedžiotų vilkų tyrimų rezultatais, kt. Vilkas© Shutterstock Anot jos, ši žiema jau trečia iš eilės, kai medžiotojai, sumedžioję vilką, pateikia jo mėginius tyrimams atlikti: „Medžiotojai ne tik atpjauna ir išsaugo vilko raumens gabalėlį, bet ir ištraukia iltinį dantį gyvūno amžiui nustatyti, o jei sumedžiota patelė, atlieka ir dar daugiau žinių reikalaujančią procedūrą – suranda ir pateikia gimdą, kuri taip pat yra privalomas tyrimų mėginys.“ Jos teigimu, tokiais tiksliais metodais tiriama ir vilkų populiacijos įvairovė, ieškoma artimai giminiškų individų dauginimosi ar hibridizacijos su šunimis atvejų. Medžiojami įvairiai Oficialiai šių žvėrių medžioklės sezonas trunka iki kovo 31 dienos, tačiau pasiekus sumedžiotų vilkų limitą greičiau jis stabdomas anksčiau. Aplinkos ministerijos turimais duomenimis, nuo spalio 15 dienos, kai buvo paskelbtas vilkų medžioklės sezonas, iki šių metų vasario 18-osios krito 165 vilkai. Net jei vilkas žuvo ne nuo medžiotojo rankos, pavyzdžiui, pateko po automobilio ratais, jis sumuojamas prie bendros kvotos skaičiaus ir ji mažėja. Iš šiuo metu 165 kritusių pilkių 2 buvo partrenkti automobilių, 5 sumedžioti pagal išduotą leidimą paimti iš gamtos. Germanto medžiotojų ir žvejų būrelio Telšiuose pirmininkas Zenonas Antanas Jokubauskis – medžiotojas jau 44 metai. Anot jo, vilką sumedžioti nėra lengva. „Jis žino, kai tik medžiotojas įėjo į mišką, užuodžia už 3 kvartalų. Jų nepaprastas jautrumas“, – sako medžiotojas. Telšių rajone, š. m. vasario 18 dienos duomenimis, buvo sumedžiota 11 vilkų. Vilkas© Shutterstock Paklaustas, ar tikrai reikia juos medžioti, Z. A. Jokubauskis sako, kad geriausiai į šį klausimą atsakytų ūkininkas, kurio galvijus koks vilkas yra papjovęs. Ilgametis medžiotojas tikina, kad ūkininkų nusiskundimų yra girdėjęs ne kartą. Vilkai šalyje medžiojami keliais būdais: tykant, medžioklės su varovais būdu, tačiau sėkmingiausia medžioklė, anot būrelio pirmininko, kai naudojamos specialios vėliavėlės. „Kartais darome medžiokles su varovais, būna, į medžiotojus išbėga vilkų, bet tai yra retenybė. Didžiausia tikimybė sumedžioti vilką yra aptvėrus kvartalą vėliavėlėmis, vilkai jų bijo, todėl iš ribų neišeina. Varovai įeina į kvartalą ir seka vilkų pėdomis, o jie bėga iki vėliavėlių ir palei jas iki medžiotojų“, – teigia jis. Saugomi įstatymų Vilkų medžioklė nelygu jų rūšies naikinimui, kaip kartais pagalvojama. Medžioklei taikomi įvairūs apribojimai, susiję su pačių gyvūnų gerove. Pavyzdžiui, kai kuriose vietovėse gyvenančių pilkių medžioti negalima visai. Vilkų apsaugos plane numatyta, kad jų gausos reguliavimas nevykdomas rezervatuose ir jų buferinės apsaugos zonose. Kai kuriose saugomose teritorijose vilkai gali būti sumedžioti iš jų buveinių tik gavus specialų leidimą. Medžioklės sezonas trunka žiemą, kai vilkai dar neveda jauniklių. Vilkų apsaugos plane taip pat apibrėžta ir riba, kai šios rūšies medžioti negalima. Esant 12 ar mažiau vilkų šeimų, o visai jų populiacijai siekiant 100 ar mažiau individų žiemos pabaigoje, jų medžioklė draudžiama. Vis dėlto vilkai, kaip rūšis, bent kurį laiką tikrai yra saugi – jų išnykimo ženklų nematyti. Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvoje gyvena ne mažiau kaip 54 pilkių šeimos ir tai yra maždaug keturis su puse karto daugiau šeimų nei minimalus leidžiamas skaičius.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18412
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas »

Vilkas – pilkas ar plikas ?


agroeta.lt
2021 Vasario 25 - 09:03
Autorius: Vytautas RIBIKAUSKAS

Sparčiai augant vilkų populiacijai, tarp pilkių pradėjo plisti niežai. Taip ir buvo prognozuojama, ypač, po to, kai nuo niežų nupliko visi Petro Dabrišiaus Žvėrinčiaus aptvare laikyti pilkasermėgiai (V.Ribikauskas. „Netikę vilkiukų mokslai“, agroeta.lt, 2018-12-19).


Niežuoti vilkai Lazdijuose ir kitur


Dineta Babarskienė (agroeta.lt, 2021-02-22) rašo, kaip nuplikęs, niežuotas vilkas buvo sumedžiotas Lazdijų rajone. Plikasis vilkas bastėsi Aštriosios Kirsnos medžiotojų būrelio plotuose, vėliau atklydo ir į „Ąžuolyno“ medžiotojų būrelio plotus. Medžiotojo Vinco Juodeškos buvo sumedžiotas Trakiškės miške.
Niežuotų vilkų, pasak D. Babarskienės straipsnio komentatorių, pastebima ir kitose Lietuvos vietose. Tokie ligoti, nusilpę pilkiai sunkiau susiranda maisto, dažnai bastosi ir dienos metu (tai pastebėta ir Lazdijų rajone), ir gali kelti pavojų ne tik naminiams gyvūnams, bet ir žmonėms, nekalbant apie tai, kad toliau platina niežų užkratą.
Vilkų mylėtojams tinka, kad pilkių gausą reguliuotų ligos ir panašu, kad vilkų globėjai sulaukė, kada pilkas vilkas tampa pliku vilku.
Beje, kai kuriems iš vilkamylių tai, atrodo, priimtina. Medžiotojus apšaukę kruvinais žudikais, jie teigia, kad vilkų gausą geriau tereguliuoja ligos. Žurnale „Miškai“ viena vilkų globėja Gintarė Žalkauskaitė (G. Žalkauskaitė. „Leiskime pilkiui gyventi“, Miškai, 2019 m. gruodis) rašė, kad „niežai reguliuoja plėšrūnų populiacijas: kai lapės ar vilkai ima gyventi tankiau, liga išplinta ir šių gyvūnų vėl sumažėja. Kodėl tai nepatinka medžiotojui?“.
Medžiotojams į šį klausimą atsakyti sunku. Kodėl? Todėl, kad tokie teiginiai parodo, kokia iš tikrųjų yra ta vilkų gynėjų meilė savo globotiniams. Nebent gerbiamai damai būtų galima pasiūlyti įlįsti į tokio žiemos speige, sniegynuose gaištančio žvėrelio kailį (koks ten kailis, kai nėra nė vieno plauko)... kadangi žmogus kailio neturi, tektų nusimesti visus rūbus, apsikrėsti niežų erkutėmis, kad besikasant būtų „linksmiau“ laukti galo ir žiemos šaltyje voliotis po sniego pusnis. Gera būtų? Panašu, kad straipsnio autorė nėra mačiusi tokių, nuo niežų nuplikusių ir sau vietos nerandančių žvėrelių, jei siūlo taip reguliuoti jų gausą. O man teko matyti ir lapių, ir mangutų, kurie dar turėjo po kelis plaukus ant uodegų, galvų ir kojų, ir visiškai plikų, gyvų ir nugaišusių žiemą ir vasarą. Vaizdai kraupūs...

Medžiojamos ir lapės

Dar vienas komentatorius Petras Adeikis, priekaištauja medžiotojams, kad nemedžiojamos lapės ir mangutai, o jie niežais užkrečia vilkus. Esą vilkai čia nė prie ko, kalta aplinka... Tačiau niežus vienodai gali platinti tiek lapės, tiek mangutai, tiek ir vilkai. Žinoma, lapių ir mangutų yra daugiau, tai ir sergančių niežais šių gyvūnų daugiau. Ir netiesa, kad lapės ir mangutai nemedžiojami. Yra nemažai medžiotojų klubų ir būrelių, kuriuose organizuojami lapių sumedžiojimo konkursai ir, kai kurie šauliai, sumedžioja įspūdingus ilgauodegių skaičius – per metus 50 ir daugiau.
Žinoma, aktyvesnei lapių medžioklei įtakos turi ir kailių rinkos nebūvimas. Šiuo atžvilgiu nėra vertingas ir vilko kailis. Tačiau tiek vilkai, tiek lapės yra medžiotojų konkurentai: vilkams reikia daugiau grobio, bet jų yra mažiau, o lapėms mažiau, bet jų yra nepalyginamai daugiau.
Vilkas – retesnis laimikis, todėl dalis medžiotojų jį nupyškinti nori labiau nei lapę, tačiau specialiai vilkams skirtų medžioklių organizuojama mažai, o toks efektyvus vilkų medžioklės būdas „su vėliavėlėmis“ – praktiškai visai išnykęs.
Medžiotojams vienodai svarbus ir medžioklės procesas, ir jos rezultatai. Jie šiuo atžvilgiu skiriasi nuo žvejų, kurie, nukankinę gyvūną, jį paleidžia į laisvę (žvejybos būdo „pagavai – paleisk“ vis didesnis įsigalėjimas) dažniausiai tik tam, kad žuvis vis tiek nugaištų...
Taigi, medžiojant valgomus gyvūnus, ypač kanopinius žvėris, tas rezultatas gerokai vertingesnis, nei medžiojant plėšriuosius žvėris. Juo labiau, kad, nušovus vilką, medžiotojui atsiranda visokių papildomų, absurdiškų pareigų.
Daug lapių sumedžiojama varymo medžioklėse, tačiau uždraudimas grankulkėmis šauti į visus kanopinius žvėris sumažins ilgauodegių sumedžiojimo skaičių šiose medžioklėse. Nepadėtų ir buvusio Aplinkos ministro K. Mažeikos propaguotos šaudyklos medžiotojų treniruotėms.
Viena – pataikyti į fanerinį šerną, atvira vieta skuodžiantį vienodu greičiu ir žinoma kryptimi, kai šaunama iš to paties atstumo ir antra, kai toks mažas žvėrelis, kaip lapė, šmėsteli per šaulių liniją, kai nusitaikyti trukdo tankus pomiškis, trako krūmai, aukšta žolė ir būtinybė pasirinkti tinkamą šūvio kryptį. Jei stovėdamas linijoje, viename vamzdyje laikysi kulka užtaisytą šovinį, o kitame šratais ar grankulkėmis, nenušausi nei smulkaus žvėrelio, nei stambesnio kanopinio žvėries...
O iš lygiavamzdžio šautuvo kulkomis pyškinti į stirniukus ir šerniukus, taip pat keistas užsiėmimas. Dėl šios priežasties jau šį sezoną ženkliai sumažėjo varymo medžioklių rezultatyvumas.


Vilkų gausa reguliuojama tik medžioklės sezono trukme


Nelimituoti vilkų medžioklės siūloma jau ne pirmą kartą (V.Ribikauskas, „Vilkų sumedžiojimo limitas 175: tai daug ar mažai?“, agroeta.lt, 2020-10-10), tačiau Aplinkos ministerijos pareigūnai bijo priimti tokį sprendimą, nepagrįstai teigdami, kad taip medžiojant per daug bus praretintos pilkių gretos.
Baiminamasi be reikalo: medžiotojai nesiverčia per galvas skubėdami kuo daugiau pilkių išpyškinti, o be to, ženkliai sumažinti plėšrūnų skaičių per nustatytą medžioklės terminą, tiesiog nebūtų įmanoma. Kai pilkasermėgių niekaip nesugebama nors kiek tiksliau suskaičiuoti, nelimituota jų medžioklė praktiškai yra vienintelė išeitis.

Reikia pripažinti, kad vilkų suskaičiuoti ir nenorima:

nederinami, įvairiais žvėrių apskaitų metodais gauti rezultatai su naminių gyvūnų pjovimo atvejais, žvėrių stebėjimų aprašymais žiniasklaidoje ir t.t.

Domėn imami tik tie gausos vertinimo momentai, kurie nustato kuo mažesnį vilkų skaičių. Taip skaičiuojant ir taip nustatinėjant sumedžiojimo limitus greitai vietoj pilko vilko turėsime pliką vilką...
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18412
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas »

Kas geresnis sanitaras – vilkas ar medžiotojas? Visa tvarka, ką daryti radus sužalotą gyvūną


agroeta.lt
2021 Vasario 28
Autorius: Vytautas RIBIKAUSKAS

Kažkaip nuo seno vilkams prilipo miško sanitarų titulas. Daug kas, o ypač vilkų gynėjai, tai priima už gryną pinigą ir plačiai propaguoja, atseit šią vilkų naudą miško žvėrių populiacijoms, išgaudant paliegusius gyvūnus ir taip gerinant populiacijų gyvybingumą. Įsivaizduojama vos ne taip, kad sanitarų krepšius su raudonais kryžiais užsikabinę ant kaklų pilkiai naršo miško tankumynuose, ieško ligotų ar sužalotų žvėrių ir kaip mat juos „pagydo“.

Bet tai tik gražus mitas...

Neteko girdėti, kad bent Lietuvoje būtų atlikti kokie nors tyrimai, nustatant, kiek vilkai sudrąsko paliegusių ir kiek sveikų gyvūnų. Tik be specialių tyrimų gal būtų galima daryti teorinę prielaidą, kad pilkiai tikrai daugiau papjauna žvėrių jauniklių – visiems mėsėdžiams jauno gyvūno mėsa skanesnė. Be to, su suaugusiais briedžiais, elniais ir šernais vilkams ir susidoroti sunkiau, ypač jeigu plėšrūnai nesusitelkę į didesnes gaujas.

Tačiau didesnės vilkų grupės per daug nesirenka sudoroti sveiką žvėrį ar ieškoti paliegusių, o gana dažnai pirmenybę teikia plėšikauti naminių gyvulių aptvaruose ar sudoroti šunis gyventojų kiemuose. Ligoti, sužeisti žvėrys mažiau juda, apsistoja kur nors arčiau kokio maisto šaltinio ir tūno, plačiau neklajodami po teritoriją. Taip jie mažiau palieka pėdsakų ir ne taip greitai yra plėšrūnų aptinkami. Jeigu vilkai būtų tokie uolūs sanitarai, medžiotojams nereikėtų pribaiginėti paliegusių ar sužalotų kanopinių žvėrių, kurie medžioklės plotuose kartais pratūno gana ilgą laiką.

Vilkų dabar yra visuose miškuose ir net miškeliuose, tai medžiotojams neturėtų iškilti reikalas tapti miškų sanitarais – juos turėtų aplenkti pilkieji plėšrūnai. Bet taip nėra. Straipsnyje „Šūviu nutrauktos elnės kančios“ (agroeta.lt, 2021-02-23) Dineta Babarskienė aprašo, kaip sužeista koja tauriojo elnio patelei Lazdijų rajono medžiotojai kančias nutraukė Kalniškės miške, jau pasibaigus elnių medžioklės sezonui. Kaip ir niežuotą vilką (agroeta.lt, 2021-02-22), elnę sumedžiojo aktyvus „Ąžuolyno“ medžiotojų būrelio narys Vincas Juodeška. Tačiau ką veikė plikasis miško sanitaras, kol dar nebuvo sumedžiotas to paties medžiotojo tuose pačiuose medžioklės plotuose, su savo sėbrais, kad neatliko savo pareigų? Juo labiau, kad pasak LMŽD (Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija) Lazdijų skyriaus medžioklės žinovo Anatolijaus Palionio, Lazdijų rajone gyvena net 92 pilkiai. Akivaizdu, kad miško sanitarų vaidmens jie tikrai neatlieka. Sužalotus kanopinius žvėris pribaiginėja ir kitų Lietuvos medžiotojų klubų ar būrelių medžiotojai, nors jų medžioklės plotuose gyvena ir nemažai vilkų.

Sudėtinga miško sanitaru būti ir medžiotojui

Medžioklės taisyklės skelbia, kad paliegusius, sužalotus žvėris, kad nutraukti jų kančias, medžiotojai privalo sumedžioti bet kuriuo metų laiku, nepaisant medžioklės terminų ir netgi to, kad paliegėlis iš nemedžiojamų, saugomų žvėrių kategorijos. Tačiau, ar paprasta medžiotojui tai padaryti? Aplinkosaugininkai visiškai nepasitiki medžiotojais, tad norint atlikti šį kilnų, nors nemalonų, darbą, reikia įveikti daugybę absurdiškų reikalavimų.

Medžioklės taisyklėse jų prirašyta visas puslapis, tad trumpai pakomentuoti gana keblu. Išskirti du atvejai: kai priverstinai dėl sveikatos būklės sumedžiojamas gyvūnas, kuriam medžioklės taisyklėse yra numatyti medžioklės terminai, ir kai išimti iš gamtos tenka saugomą gyvūną, kuriam medžioklės terminai nenustatyti.

Pirmojo atvejo procedūros


Sumedžiojus gyvūną, nedelsiant apie tai pažymima medžioklės lapo antroje pusėje, nufotografuojami ligos ar sužalojimo požymiai ir informuojamas AAD (Aplinkos apsaugos departamento) Pranešimų skyrius. Pranešimų skyrius informaciją nedelsiant perduoda gyvūno sumedžiojimo teritorijoje gyvūnijos išteklių naudojimo kontrolę vykdančiam AAD pareigūnui, o ne darbo metu – būdraujančiam pareigūnui.

Tas pareigūnas ne vėliau kaip per vieną valandą apklausia medžioklės plotų naudotoją apie įvykio aplinkybes ir suteikia arba nesuteikia leidimą sumedžioto gyvūno dorojimui. Pareigūnas gyvūno dorojimo procedūrą gali atidėti 4 valandoms ir pareikalauti elektroninėmis priemonėmis pateikti žvėries sužalojimo ar ligos požymius ir gali vienas pats ar kartu su VMVT (Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba) atstovu atvažiuoti gyvūno apžiūrėti.

Žvėrį medžiotojai gali pradėti doroti tik po minėtų pareigūnų apžiūros arba praėjus toms 4 valandoms, jei pareigūnai nesiteikia atvažiuoti. Taigi, nuo gyvūno nušovimo iki galimo jo dorojimo pradžios praeina 5 valandos. Tą laiką medžiotojai turi kantriai laukti prie nukauto žvėries, be jokios prasmės ir tikslo. Jeigu kanopinis žvėris sumedžiojamas vasaros karščių metu, kai negalima išimti net žvėries vidaus organų, mėsą galima atiduoti šių taisyklių kūrėjams.

Tuo tarpu apie tokio gyvūno sumedžiojimą užtektų tik pranešti AAD pareigūnui ir pradėti žvėrį doroti. Jeigu pareigūnas medžiotojais nepasitiki, gali atvykti į žvėries dorojimo vietą, jei nori – kartu su veterinarijos specialistu. Žvėris juk jau vis tiek negyvas – tai jo dorojimas nieko nepakeis. Ligos ar sužalojimo požymiai, pradėjus gyvūno dorojimą, niekur nedings, bet nereikės išmesti žvėrienos.

Antrasis atvejis dar sudėtingesnis

Išėmus iš gamtos gyvūną, kurio medžioklės taisyklėse medžioklės terminas nenustatytas, papildomai dar reikia surašyti specialios formos aktą ir, kaip ir pirmuoju atveju, pranešti AAD pareigūnams. Jeigu AAD pareigūnas atvyksta apžiūrėti nušauto gyvūno, jam pateikiamas aktas, kad patvirtintų jį savo parašu. Toliau, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, AAD informuoja mokslo įstaigas, atliekančias laukinių gyvūnų tyrimus ir pateikusioms prašymus dėl tokių gyvūnų ar jų dalių įsigijimo. Jeigu mokslo įstaigos atsisako paimti gyvūno, AAD leidžia jį pasilikti medžiotojams ir naudoti savo reikmėms. Dar, jeigu AAD pareigūnas nebuvo atvykęs nušauto gyvūno apžiūrėti ir įvykio vietoje nepatvirtino medžiotojų surašyto akto, aktą artimiausią darbo dieną medžiotojai privalo pateikti pareigūnui patvirtinti. Patvirtintą aktą medžiotojų kolektyvas privalo saugoti kaip gyvūno teisėtą paėmimą iš gamtos įrodantį dokumentą.

Paskaičiuokime, kiek praeis laiko, kol medžiotojai galės pradėti doroti iš gamtos paimtą saugomą gyvūną, jeigu jis bus nušautas penktadienio vakare. AAD mokslo įstaigas informuos tik pirmadienį, kol tarp įstaigų bus derinami reikalai, praeis dar pusdienis. Viso labo gausis apie 64 valandos. Jeigu tas iš gamtos paimtas gyvūnas yra baltasis zuikis, kuriam pasprukti nuo lapės pavyko su pusiau nudirtu kailiu ir medžiotojai nusprendė nutraukti jo kančias, jį galima įdėti į šaldytuvą ir laikyti nors pusmetį, kol įvairūs pareigūnai aiškinsis santykius.

Na, į šaldytuvą gal įspraustum ir kokią paliegusią lūšį ar ūdrą, bet ką daryti su stumbru? Jeigu stumbro lavoną laikysi beveik 3 paras su neišimtais viduriais (jų irgi gali prireikti mokslo įstaigoms kokiems nors tyrimams atlikti), tai kam tada tiks žvėriena?

Bet viskas galėtų būti daug paprasčiau. Išėmę iš gamtos sužalotą saugomą gyvūną, medžiotojai informuoja AAD pareigūną, kuris tuoj pat apie tai praneša mokslo įstaigoms, nepriklausomai, kokia tai diena ar paros metas ir gauna atsakymą apie mokslininkų ketinimus gyvūno atžvilgiu. Jeigu mokslininkų gyvūnas nedomina, AAD pareigūnas leidžia medžiotojams žvėrį doroti. O kol medžiotojai gyvūną doroja, AAD pareigūnas, jei nori kartu su VMVT atstovu, gali atvykti žvėries apžiūrėti. Visais atvejais, jeigu gyvūnas ligotas, medžiotojai savo iniciatyva kreipiasi į VMVT specialistą, kad nustatytų, ar žvėriena tinkama maistui. Jeigu mokslo įstaiga nori gyvūną paimti tyrimams, jų reikalas, kada jie tai padarys. Medžiotojams beliktų tik nurodyti žvėries buvimo vietą.

Nežinau, ar kam nors užteko kantrybės perskaityti visą šią litaniją ir suprasti sužalotų gyvūnų paėmimo iš gamtos tvarką. Mano galva, ji absurdiška. Ir medžiotojai, susidūrę su tokiais atvejais, manau, dažnai gailestingumo akciją įvykdyti geriau paliks vilkams... nors jie ir prastesni sanitarai.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Skelbti atsakymą