Vilkai

Все темы об охоте и т.д.
Субфорум - охотничий словарь и ссылки на прогноз погоды.

Vilkų populiacijos būklė.

You may select up to 29 options

 
 
View results

User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Vilkai

Post by medziotojas »

Mokslų daktarė – apie vilkų medžioklę: pasiekėme ribą, kai turime atidėti sentimentus šiai rūšiai



Viktorija Dačinskaitė,
www.DELFI.lt
2021 m. vasario 22 d.



Kasmet vilkų medžioklės sezono metu šalies gyventojai skyla į dvi stovyklas. Gamtos aktyvistai teigia, kad žvėris reikia globoti, o štai kiti, paprastai tai būna nuo vilkų nukentėję ūkininkai, neslepia noro, kad jų skaičius būtų ribojamas. Iš tiesų abi pusės yra savotiškai teisios.
Nors daugeliui medžioklė asocijuojasi su brutaliu užsiėmimu, mokslininkai sako, kad medžioti vilkus, kaip ir kai kuriuos kitus laukinius žvėris, neišvengiama. „Mes gyvename gamtinėje zonoje, kurioje yra puikios sąlygos augti ir klestėti vilkų populiacijai. Dėl šios priežasties turime itin atsakingai prisiimti vilkų populiacijos valdymo įsipareigojimus“, – teigia Vytauto didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto lektorė dr. Renata Špinkytė-Bačkaitienė.
„Čia neturėtų būti vietos išsišokėliškiems judėjimams „man patinka vilkas“, o „man nepatinka vilkas“. Jų populiacijos valdymas turi būti vykdomas vadovaujantis populiacijos stebėsenos rezultatais. Ir jei šiuo metu populiacija yra auganti ir vis dažniau pasitaiko atvejų, kai vilkų veikla registruojama net žmonių kiemuose, tai reiškia, kad yra tas laikas, kai tenka atidėti sentimentus šiai nuostabiai rūšiai į šalį ir imtis priemonių, jog suvaldytume nepageidautiną vilkų veiklą“, – sako ji. Kiekvieną sezoną nustatomos naujos vilkų sumedžiojimo kvotos. Šiam 2020–2021 m. medžioklės sezonui Aplinkos ministerija nustatė 175 vilkų sumedžiojimo limitą.
Dr. R. Špinkytė-Bačkaitienė sako, kad, prieš prasidedant naujam vilkų medžioklės sezonui, jų sumedžiojimo limitas nustatomas vadovaujantis ištisus metus vykdomos vilkų populiacijos stebėsenos duomenimis: apskaitomis pagal pėdsakus sniege, užregistruotais pranešimais apie didžiuosius plėšrūnus, sumedžiotų vilkų tyrimų rezultatais, kt. Vilkas© Shutterstock Anot jos, ši žiema jau trečia iš eilės, kai medžiotojai, sumedžioję vilką, pateikia jo mėginius tyrimams atlikti: „Medžiotojai ne tik atpjauna ir išsaugo vilko raumens gabalėlį, bet ir ištraukia iltinį dantį gyvūno amžiui nustatyti, o jei sumedžiota patelė, atlieka ir dar daugiau žinių reikalaujančią procedūrą – suranda ir pateikia gimdą, kuri taip pat yra privalomas tyrimų mėginys.“ Jos teigimu, tokiais tiksliais metodais tiriama ir vilkų populiacijos įvairovė, ieškoma artimai giminiškų individų dauginimosi ar hibridizacijos su šunimis atvejų. Medžiojami įvairiai Oficialiai šių žvėrių medžioklės sezonas trunka iki kovo 31 dienos, tačiau pasiekus sumedžiotų vilkų limitą greičiau jis stabdomas anksčiau. Aplinkos ministerijos turimais duomenimis, nuo spalio 15 dienos, kai buvo paskelbtas vilkų medžioklės sezonas, iki šių metų vasario 18-osios krito 165 vilkai. Net jei vilkas žuvo ne nuo medžiotojo rankos, pavyzdžiui, pateko po automobilio ratais, jis sumuojamas prie bendros kvotos skaičiaus ir ji mažėja. Iš šiuo metu 165 kritusių pilkių 2 buvo partrenkti automobilių, 5 sumedžioti pagal išduotą leidimą paimti iš gamtos. Germanto medžiotojų ir žvejų būrelio Telšiuose pirmininkas Zenonas Antanas Jokubauskis – medžiotojas jau 44 metai. Anot jo, vilką sumedžioti nėra lengva. „Jis žino, kai tik medžiotojas įėjo į mišką, užuodžia už 3 kvartalų. Jų nepaprastas jautrumas“, – sako medžiotojas. Telšių rajone, š. m. vasario 18 dienos duomenimis, buvo sumedžiota 11 vilkų. Vilkas© Shutterstock Paklaustas, ar tikrai reikia juos medžioti, Z. A. Jokubauskis sako, kad geriausiai į šį klausimą atsakytų ūkininkas, kurio galvijus koks vilkas yra papjovęs. Ilgametis medžiotojas tikina, kad ūkininkų nusiskundimų yra girdėjęs ne kartą. Vilkai šalyje medžiojami keliais būdais: tykant, medžioklės su varovais būdu, tačiau sėkmingiausia medžioklė, anot būrelio pirmininko, kai naudojamos specialios vėliavėlės. „Kartais darome medžiokles su varovais, būna, į medžiotojus išbėga vilkų, bet tai yra retenybė. Didžiausia tikimybė sumedžioti vilką yra aptvėrus kvartalą vėliavėlėmis, vilkai jų bijo, todėl iš ribų neišeina. Varovai įeina į kvartalą ir seka vilkų pėdomis, o jie bėga iki vėliavėlių ir palei jas iki medžiotojų“, – teigia jis. Saugomi įstatymų Vilkų medžioklė nelygu jų rūšies naikinimui, kaip kartais pagalvojama. Medžioklei taikomi įvairūs apribojimai, susiję su pačių gyvūnų gerove. Pavyzdžiui, kai kuriose vietovėse gyvenančių pilkių medžioti negalima visai. Vilkų apsaugos plane numatyta, kad jų gausos reguliavimas nevykdomas rezervatuose ir jų buferinės apsaugos zonose. Kai kuriose saugomose teritorijose vilkai gali būti sumedžioti iš jų buveinių tik gavus specialų leidimą. Medžioklės sezonas trunka žiemą, kai vilkai dar neveda jauniklių. Vilkų apsaugos plane taip pat apibrėžta ir riba, kai šios rūšies medžioti negalima. Esant 12 ar mažiau vilkų šeimų, o visai jų populiacijai siekiant 100 ar mažiau individų žiemos pabaigoje, jų medžioklė draudžiama. Vis dėlto vilkai, kaip rūšis, bent kurį laiką tikrai yra saugi – jų išnykimo ženklų nematyti. Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvoje gyvena ne mažiau kaip 54 pilkių šeimos ir tai yra maždaug keturis su puse karto daugiau šeimų nei minimalus leidžiamas skaičius.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Vilkai

Post by medziotojas »

Vilkas – pilkas ar plikas ?


agroeta.lt
2021 Vasario 25 - 09:03
Autorius: Vytautas RIBIKAUSKAS

Sparčiai augant vilkų populiacijai, tarp pilkių pradėjo plisti niežai. Taip ir buvo prognozuojama, ypač, po to, kai nuo niežų nupliko visi Petro Dabrišiaus Žvėrinčiaus aptvare laikyti pilkasermėgiai (V.Ribikauskas. „Netikę vilkiukų mokslai“, agroeta.lt, 2018-12-19).


Niežuoti vilkai Lazdijuose ir kitur


Dineta Babarskienė (agroeta.lt, 2021-02-22) rašo, kaip nuplikęs, niežuotas vilkas buvo sumedžiotas Lazdijų rajone. Plikasis vilkas bastėsi Aštriosios Kirsnos medžiotojų būrelio plotuose, vėliau atklydo ir į „Ąžuolyno“ medžiotojų būrelio plotus. Medžiotojo Vinco Juodeškos buvo sumedžiotas Trakiškės miške.
Niežuotų vilkų, pasak D. Babarskienės straipsnio komentatorių, pastebima ir kitose Lietuvos vietose. Tokie ligoti, nusilpę pilkiai sunkiau susiranda maisto, dažnai bastosi ir dienos metu (tai pastebėta ir Lazdijų rajone), ir gali kelti pavojų ne tik naminiams gyvūnams, bet ir žmonėms, nekalbant apie tai, kad toliau platina niežų užkratą.
Vilkų mylėtojams tinka, kad pilkių gausą reguliuotų ligos ir panašu, kad vilkų globėjai sulaukė, kada pilkas vilkas tampa pliku vilku.
Beje, kai kuriems iš vilkamylių tai, atrodo, priimtina. Medžiotojus apšaukę kruvinais žudikais, jie teigia, kad vilkų gausą geriau tereguliuoja ligos. Žurnale „Miškai“ viena vilkų globėja Gintarė Žalkauskaitė (G. Žalkauskaitė. „Leiskime pilkiui gyventi“, Miškai, 2019 m. gruodis) rašė, kad „niežai reguliuoja plėšrūnų populiacijas: kai lapės ar vilkai ima gyventi tankiau, liga išplinta ir šių gyvūnų vėl sumažėja. Kodėl tai nepatinka medžiotojui?“.
Medžiotojams į šį klausimą atsakyti sunku. Kodėl? Todėl, kad tokie teiginiai parodo, kokia iš tikrųjų yra ta vilkų gynėjų meilė savo globotiniams. Nebent gerbiamai damai būtų galima pasiūlyti įlįsti į tokio žiemos speige, sniegynuose gaištančio žvėrelio kailį (koks ten kailis, kai nėra nė vieno plauko)... kadangi žmogus kailio neturi, tektų nusimesti visus rūbus, apsikrėsti niežų erkutėmis, kad besikasant būtų „linksmiau“ laukti galo ir žiemos šaltyje voliotis po sniego pusnis. Gera būtų? Panašu, kad straipsnio autorė nėra mačiusi tokių, nuo niežų nuplikusių ir sau vietos nerandančių žvėrelių, jei siūlo taip reguliuoti jų gausą. O man teko matyti ir lapių, ir mangutų, kurie dar turėjo po kelis plaukus ant uodegų, galvų ir kojų, ir visiškai plikų, gyvų ir nugaišusių žiemą ir vasarą. Vaizdai kraupūs...

Medžiojamos ir lapės

Dar vienas komentatorius Petras Adeikis, priekaištauja medžiotojams, kad nemedžiojamos lapės ir mangutai, o jie niežais užkrečia vilkus. Esą vilkai čia nė prie ko, kalta aplinka... Tačiau niežus vienodai gali platinti tiek lapės, tiek mangutai, tiek ir vilkai. Žinoma, lapių ir mangutų yra daugiau, tai ir sergančių niežais šių gyvūnų daugiau. Ir netiesa, kad lapės ir mangutai nemedžiojami. Yra nemažai medžiotojų klubų ir būrelių, kuriuose organizuojami lapių sumedžiojimo konkursai ir, kai kurie šauliai, sumedžioja įspūdingus ilgauodegių skaičius – per metus 50 ir daugiau.
Žinoma, aktyvesnei lapių medžioklei įtakos turi ir kailių rinkos nebūvimas. Šiuo atžvilgiu nėra vertingas ir vilko kailis. Tačiau tiek vilkai, tiek lapės yra medžiotojų konkurentai: vilkams reikia daugiau grobio, bet jų yra mažiau, o lapėms mažiau, bet jų yra nepalyginamai daugiau.
Vilkas – retesnis laimikis, todėl dalis medžiotojų jį nupyškinti nori labiau nei lapę, tačiau specialiai vilkams skirtų medžioklių organizuojama mažai, o toks efektyvus vilkų medžioklės būdas „su vėliavėlėmis“ – praktiškai visai išnykęs.
Medžiotojams vienodai svarbus ir medžioklės procesas, ir jos rezultatai. Jie šiuo atžvilgiu skiriasi nuo žvejų, kurie, nukankinę gyvūną, jį paleidžia į laisvę (žvejybos būdo „pagavai – paleisk“ vis didesnis įsigalėjimas) dažniausiai tik tam, kad žuvis vis tiek nugaištų...
Taigi, medžiojant valgomus gyvūnus, ypač kanopinius žvėris, tas rezultatas gerokai vertingesnis, nei medžiojant plėšriuosius žvėris. Juo labiau, kad, nušovus vilką, medžiotojui atsiranda visokių papildomų, absurdiškų pareigų.
Daug lapių sumedžiojama varymo medžioklėse, tačiau uždraudimas grankulkėmis šauti į visus kanopinius žvėris sumažins ilgauodegių sumedžiojimo skaičių šiose medžioklėse. Nepadėtų ir buvusio Aplinkos ministro K. Mažeikos propaguotos šaudyklos medžiotojų treniruotėms.
Viena – pataikyti į fanerinį šerną, atvira vieta skuodžiantį vienodu greičiu ir žinoma kryptimi, kai šaunama iš to paties atstumo ir antra, kai toks mažas žvėrelis, kaip lapė, šmėsteli per šaulių liniją, kai nusitaikyti trukdo tankus pomiškis, trako krūmai, aukšta žolė ir būtinybė pasirinkti tinkamą šūvio kryptį. Jei stovėdamas linijoje, viename vamzdyje laikysi kulka užtaisytą šovinį, o kitame šratais ar grankulkėmis, nenušausi nei smulkaus žvėrelio, nei stambesnio kanopinio žvėries...
O iš lygiavamzdžio šautuvo kulkomis pyškinti į stirniukus ir šerniukus, taip pat keistas užsiėmimas. Dėl šios priežasties jau šį sezoną ženkliai sumažėjo varymo medžioklių rezultatyvumas.


Vilkų gausa reguliuojama tik medžioklės sezono trukme


Nelimituoti vilkų medžioklės siūloma jau ne pirmą kartą (V.Ribikauskas, „Vilkų sumedžiojimo limitas 175: tai daug ar mažai?“, agroeta.lt, 2020-10-10), tačiau Aplinkos ministerijos pareigūnai bijo priimti tokį sprendimą, nepagrįstai teigdami, kad taip medžiojant per daug bus praretintos pilkių gretos.
Baiminamasi be reikalo: medžiotojai nesiverčia per galvas skubėdami kuo daugiau pilkių išpyškinti, o be to, ženkliai sumažinti plėšrūnų skaičių per nustatytą medžioklės terminą, tiesiog nebūtų įmanoma. Kai pilkasermėgių niekaip nesugebama nors kiek tiksliau suskaičiuoti, nelimituota jų medžioklė praktiškai yra vienintelė išeitis.

Reikia pripažinti, kad vilkų suskaičiuoti ir nenorima:

nederinami, įvairiais žvėrių apskaitų metodais gauti rezultatai su naminių gyvūnų pjovimo atvejais, žvėrių stebėjimų aprašymais žiniasklaidoje ir t.t.

Domėn imami tik tie gausos vertinimo momentai, kurie nustato kuo mažesnį vilkų skaičių. Taip skaičiuojant ir taip nustatinėjant sumedžiojimo limitus greitai vietoj pilko vilko turėsime pliką vilką...
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Vilkai

Post by medziotojas »

Kas geresnis sanitaras – vilkas ar medžiotojas? Visa tvarka, ką daryti radus sužalotą gyvūną


agroeta.lt
2021 Vasario 28
Autorius: Vytautas RIBIKAUSKAS

Kažkaip nuo seno vilkams prilipo miško sanitarų titulas. Daug kas, o ypač vilkų gynėjai, tai priima už gryną pinigą ir plačiai propaguoja, atseit šią vilkų naudą miško žvėrių populiacijoms, išgaudant paliegusius gyvūnus ir taip gerinant populiacijų gyvybingumą. Įsivaizduojama vos ne taip, kad sanitarų krepšius su raudonais kryžiais užsikabinę ant kaklų pilkiai naršo miško tankumynuose, ieško ligotų ar sužalotų žvėrių ir kaip mat juos „pagydo“.

Bet tai tik gražus mitas...

Neteko girdėti, kad bent Lietuvoje būtų atlikti kokie nors tyrimai, nustatant, kiek vilkai sudrąsko paliegusių ir kiek sveikų gyvūnų. Tik be specialių tyrimų gal būtų galima daryti teorinę prielaidą, kad pilkiai tikrai daugiau papjauna žvėrių jauniklių – visiems mėsėdžiams jauno gyvūno mėsa skanesnė. Be to, su suaugusiais briedžiais, elniais ir šernais vilkams ir susidoroti sunkiau, ypač jeigu plėšrūnai nesusitelkę į didesnes gaujas.

Tačiau didesnės vilkų grupės per daug nesirenka sudoroti sveiką žvėrį ar ieškoti paliegusių, o gana dažnai pirmenybę teikia plėšikauti naminių gyvulių aptvaruose ar sudoroti šunis gyventojų kiemuose. Ligoti, sužeisti žvėrys mažiau juda, apsistoja kur nors arčiau kokio maisto šaltinio ir tūno, plačiau neklajodami po teritoriją. Taip jie mažiau palieka pėdsakų ir ne taip greitai yra plėšrūnų aptinkami. Jeigu vilkai būtų tokie uolūs sanitarai, medžiotojams nereikėtų pribaiginėti paliegusių ar sužalotų kanopinių žvėrių, kurie medžioklės plotuose kartais pratūno gana ilgą laiką.

Vilkų dabar yra visuose miškuose ir net miškeliuose, tai medžiotojams neturėtų iškilti reikalas tapti miškų sanitarais – juos turėtų aplenkti pilkieji plėšrūnai. Bet taip nėra. Straipsnyje „Šūviu nutrauktos elnės kančios“ (agroeta.lt, 2021-02-23) Dineta Babarskienė aprašo, kaip sužeista koja tauriojo elnio patelei Lazdijų rajono medžiotojai kančias nutraukė Kalniškės miške, jau pasibaigus elnių medžioklės sezonui. Kaip ir niežuotą vilką (agroeta.lt, 2021-02-22), elnę sumedžiojo aktyvus „Ąžuolyno“ medžiotojų būrelio narys Vincas Juodeška. Tačiau ką veikė plikasis miško sanitaras, kol dar nebuvo sumedžiotas to paties medžiotojo tuose pačiuose medžioklės plotuose, su savo sėbrais, kad neatliko savo pareigų? Juo labiau, kad pasak LMŽD (Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija) Lazdijų skyriaus medžioklės žinovo Anatolijaus Palionio, Lazdijų rajone gyvena net 92 pilkiai. Akivaizdu, kad miško sanitarų vaidmens jie tikrai neatlieka. Sužalotus kanopinius žvėris pribaiginėja ir kitų Lietuvos medžiotojų klubų ar būrelių medžiotojai, nors jų medžioklės plotuose gyvena ir nemažai vilkų.

Sudėtinga miško sanitaru būti ir medžiotojui

Medžioklės taisyklės skelbia, kad paliegusius, sužalotus žvėris, kad nutraukti jų kančias, medžiotojai privalo sumedžioti bet kuriuo metų laiku, nepaisant medžioklės terminų ir netgi to, kad paliegėlis iš nemedžiojamų, saugomų žvėrių kategorijos. Tačiau, ar paprasta medžiotojui tai padaryti? Aplinkosaugininkai visiškai nepasitiki medžiotojais, tad norint atlikti šį kilnų, nors nemalonų, darbą, reikia įveikti daugybę absurdiškų reikalavimų.

Medžioklės taisyklėse jų prirašyta visas puslapis, tad trumpai pakomentuoti gana keblu. Išskirti du atvejai: kai priverstinai dėl sveikatos būklės sumedžiojamas gyvūnas, kuriam medžioklės taisyklėse yra numatyti medžioklės terminai, ir kai išimti iš gamtos tenka saugomą gyvūną, kuriam medžioklės terminai nenustatyti.

Pirmojo atvejo procedūros


Sumedžiojus gyvūną, nedelsiant apie tai pažymima medžioklės lapo antroje pusėje, nufotografuojami ligos ar sužalojimo požymiai ir informuojamas AAD (Aplinkos apsaugos departamento) Pranešimų skyrius. Pranešimų skyrius informaciją nedelsiant perduoda gyvūno sumedžiojimo teritorijoje gyvūnijos išteklių naudojimo kontrolę vykdančiam AAD pareigūnui, o ne darbo metu – būdraujančiam pareigūnui.

Tas pareigūnas ne vėliau kaip per vieną valandą apklausia medžioklės plotų naudotoją apie įvykio aplinkybes ir suteikia arba nesuteikia leidimą sumedžioto gyvūno dorojimui. Pareigūnas gyvūno dorojimo procedūrą gali atidėti 4 valandoms ir pareikalauti elektroninėmis priemonėmis pateikti žvėries sužalojimo ar ligos požymius ir gali vienas pats ar kartu su VMVT (Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba) atstovu atvažiuoti gyvūno apžiūrėti.

Žvėrį medžiotojai gali pradėti doroti tik po minėtų pareigūnų apžiūros arba praėjus toms 4 valandoms, jei pareigūnai nesiteikia atvažiuoti. Taigi, nuo gyvūno nušovimo iki galimo jo dorojimo pradžios praeina 5 valandos. Tą laiką medžiotojai turi kantriai laukti prie nukauto žvėries, be jokios prasmės ir tikslo. Jeigu kanopinis žvėris sumedžiojamas vasaros karščių metu, kai negalima išimti net žvėries vidaus organų, mėsą galima atiduoti šių taisyklių kūrėjams.

Tuo tarpu apie tokio gyvūno sumedžiojimą užtektų tik pranešti AAD pareigūnui ir pradėti žvėrį doroti. Jeigu pareigūnas medžiotojais nepasitiki, gali atvykti į žvėries dorojimo vietą, jei nori – kartu su veterinarijos specialistu. Žvėris juk jau vis tiek negyvas – tai jo dorojimas nieko nepakeis. Ligos ar sužalojimo požymiai, pradėjus gyvūno dorojimą, niekur nedings, bet nereikės išmesti žvėrienos.

Antrasis atvejis dar sudėtingesnis

Išėmus iš gamtos gyvūną, kurio medžioklės taisyklėse medžioklės terminas nenustatytas, papildomai dar reikia surašyti specialios formos aktą ir, kaip ir pirmuoju atveju, pranešti AAD pareigūnams. Jeigu AAD pareigūnas atvyksta apžiūrėti nušauto gyvūno, jam pateikiamas aktas, kad patvirtintų jį savo parašu. Toliau, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, AAD informuoja mokslo įstaigas, atliekančias laukinių gyvūnų tyrimus ir pateikusioms prašymus dėl tokių gyvūnų ar jų dalių įsigijimo. Jeigu mokslo įstaigos atsisako paimti gyvūno, AAD leidžia jį pasilikti medžiotojams ir naudoti savo reikmėms. Dar, jeigu AAD pareigūnas nebuvo atvykęs nušauto gyvūno apžiūrėti ir įvykio vietoje nepatvirtino medžiotojų surašyto akto, aktą artimiausią darbo dieną medžiotojai privalo pateikti pareigūnui patvirtinti. Patvirtintą aktą medžiotojų kolektyvas privalo saugoti kaip gyvūno teisėtą paėmimą iš gamtos įrodantį dokumentą.

Paskaičiuokime, kiek praeis laiko, kol medžiotojai galės pradėti doroti iš gamtos paimtą saugomą gyvūną, jeigu jis bus nušautas penktadienio vakare. AAD mokslo įstaigas informuos tik pirmadienį, kol tarp įstaigų bus derinami reikalai, praeis dar pusdienis. Viso labo gausis apie 64 valandos. Jeigu tas iš gamtos paimtas gyvūnas yra baltasis zuikis, kuriam pasprukti nuo lapės pavyko su pusiau nudirtu kailiu ir medžiotojai nusprendė nutraukti jo kančias, jį galima įdėti į šaldytuvą ir laikyti nors pusmetį, kol įvairūs pareigūnai aiškinsis santykius.

Na, į šaldytuvą gal įspraustum ir kokią paliegusią lūšį ar ūdrą, bet ką daryti su stumbru? Jeigu stumbro lavoną laikysi beveik 3 paras su neišimtais viduriais (jų irgi gali prireikti mokslo įstaigoms kokiems nors tyrimams atlikti), tai kam tada tiks žvėriena?

Bet viskas galėtų būti daug paprasčiau. Išėmę iš gamtos sužalotą saugomą gyvūną, medžiotojai informuoja AAD pareigūną, kuris tuoj pat apie tai praneša mokslo įstaigoms, nepriklausomai, kokia tai diena ar paros metas ir gauna atsakymą apie mokslininkų ketinimus gyvūno atžvilgiu. Jeigu mokslininkų gyvūnas nedomina, AAD pareigūnas leidžia medžiotojams žvėrį doroti. O kol medžiotojai gyvūną doroja, AAD pareigūnas, jei nori kartu su VMVT atstovu, gali atvykti žvėries apžiūrėti. Visais atvejais, jeigu gyvūnas ligotas, medžiotojai savo iniciatyva kreipiasi į VMVT specialistą, kad nustatytų, ar žvėriena tinkama maistui. Jeigu mokslo įstaiga nori gyvūną paimti tyrimams, jų reikalas, kada jie tai padarys. Medžiotojams beliktų tik nurodyti žvėries buvimo vietą.

Nežinau, ar kam nors užteko kantrybės perskaityti visą šią litaniją ir suprasti sužalotų gyvūnų paėmimo iš gamtos tvarką. Mano galva, ji absurdiška. Ir medžiotojai, susidūrę su tokiais atvejais, manau, dažnai gailestingumo akciją įvykdyti geriau paliks vilkams... nors jie ir prastesni sanitarai.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Vilkai

Post by medziotojas »

Vilkai papjovė 31 danielių


29. balandis 2021



Rokiškio rajone į danielių aptvarą pakliuvę vilkai papjovė 31 gyvūną. Daugiausia žuvo jauniklių ir patelių, papjautas ir vienas patinas pirmaisiais ragais. Žala itin didelė.

„Atvykome į aptvarą ir negalėjome suprasti, ką matome. Kelis gyvūnus vilkai apdraskė ir apkandžiojo, kitus tiesiog papjovė. Ilgai tyrėme pėdsakus, svarstėme plėšrūnų pastebėjimus, konsultavomės su mokslininke Renata Špinkyte-Bačkaitiene apie pastebėtus požymius“, – pasakojo patyręs medžiotojas, Lietuvos safario klubo narys Aidas Stainys.

Aptvaras yra kaimo vietovėje, bet netoliese klaidžiojančių šunų nepastebėta, o vilkų kaip tik vis daugiau. „Anksčiau tokiuose plotuose vilkų visai nebuvo, bet jau kelerius metus jų daugėja. Ir netoli danielių aptvaro, kur plėšrūnai vakar pasisvečiavo, pastebėta vilkų“, – sako medžiotojas.

A. Stainys daugybę metų skyrė vilkų elgesio tyrimams, jis yra profesionalus vilkų kvieslys ir aktyviai padeda tvarkant jų populiaciją Lietuvoje. Jis pripažino, kad toks elgesys pavasarį vilkams nebūdingas. „Dabar gamtoje tyliausias metas. Galbūt aptvare apsilankė jauni vilkai. Kodėl papjovė tiek daug danielių? Galbūt kalta plėšrūnams būdinga psichozė patekus į nesaugomų gyvūnų kaimenę. Danieliai irgi nemoka pabėgti nuo plėšrūno. Mūsų rajono medžiotojų klubai kelerius metus kūrė danielių populiaciją plotuose, bet pasirodžius vilkams visas darbas nuėjo veltui“, – apgailestauja medžiotojas.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
forester99
Stažuotojas
Stažuotojas
Posts: 197
Joined: 2008-Nov-05 15:15
Location: Elektrėnai

Re: Vilkai

Post by forester99 »

Aišku užuojauta dėl tokios didelės bėdos,tačiau labai keistai skamba pamąstymai apie vilkus bei jų elgesį iš žmogaus,kuris daugybę metų skiria vilkų elgsenos tyrinėjimams ir net yra profesionalus vilkų kvieslys.Ar čia tiesiog eilinis "rašytojų kūrinys" aktualia tema?
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Vilkai

Post by medziotojas »

Alytuje vilkai išpjovė avis: gyventojai ruošiasi – budės naktimis



aut. Geda Kumžienė / 2021.07.13
Šaltinis: TV3


Vilkų išpuoliai nesibaigia, o ūkininkų nuostoliai dėl išpjautų gyvulių kasmet didėja. Vilkai praeitą naktį įsisuko į avių bandą Alytaus rajone. Ir tai jau antra savaitė iš eilės, kai vilkai puola to paties ūkininko avis.
Alytaus rajone, Rakatanskų kaime, ūkininkai laiko poros šimtų avių bandą. Ji retėja, mat įsisuko vilkai. Jau antra savaitė iš eilės, kai žmonės randa papjautų avių. Ūkininko gyvulius prižiūrintis Dainius sako, kad praeitą naktį papjautos keturios, o prieš savaitę trys. Yra ir sužalotų. Daug avių ėringos. Žmonės bijo, kad dabar kruvinų vilkų puotų daugės: esą vilkų patelės į medžioklę pradėjo vestis ūgtelėjusius vilkiukus.
„Apmokymai buvo. Kaip pas kareivius, būna apmokymai, tai vilkai mokė vaikus, vilkučius. Nes buvo daug apkandžiojimų. O šį sykį daug pavalgyta. Suvalgyta daug avies yra“, – sako Alytaus rajono gyventojas Dainius.
Šį medžioklės sezoną visoje Lietuvoje buvo leidžiama sumedžioti 172 vilkus. Tai yra kelis kartus daugiau nei ankstesniais metais. „Yra dar nuomonė, kad tarsi vilkams mažai maisto, tačiau tikrai taip nėra, nes matome, kiek daug kanopinių, tų pačių stirnų, vilkams maisto pakanka. Bet vilkai eina, kur jiems lengviau tiesiog“, – teigia medžiotojas Tomas Būdelis.
Avis Rakatanskų kaime prižiūrintis Dainius nerimauja, kad vilkai ir vėl netrukus ateis, tad ruošiasi bemiegėms naktims – budės ganykloje. Gyvuliai aptverti, netoli gyvena žmonės, tačiau plėšrūnai viso to nepaiso. „Nežinau, tikriausiai budėsime naktį. Budėsime, žiūrėsime, kažką darysime. Nepaliksime mes jų taip. Jie grįš. Kaip ir pas mane tas pats buvo – jie grįš grobio greičiausiai, nes jie pradėjo“, – kalba jis.
Ūkininkai pikti – nori, kad medžiotojams būtų leista sumedžioti daugiau vilkų. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, nors vilkų leidžiama sumedžioti vis daugiau, jų padaromi nuostoliai ūkininkams vis didėja.
„Jeigu lygintume 2018–2020 metų skaičius, tai vilkų šiemet sumedžiota nuo 62 iki 172. Žala išaugo nuo 150, nuo 80 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad vilkų populiacija tikrai nemažėja“, – aiškina Žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas.
Ūkininkai savo gyvulius saugo tvoromis, perka specialias patrankas vilkams baidyti. Tačiau jie greitai prie bet kokių priemonių pripranta. O jei kurio ūkininko banda pasirodo neprieinama, sliūkina kitur, kur gyvuliai lengviau pasiekiami. „Jeigu čia ūkininkas įsitaisytų aukštesnę tvorą arba garsinę patranką, vilkai nueitų į kitą ūkį. Tai manome, kad tas limitas turi būti daromas, kaip turi būti daromas. Kad būtų tvarkingai medžiojama, nepakenkiant nei populiacijai“, – tęsia jis.
Medžiotojai skaičiuoja, kad Lietuvoje dabar gali būti per pusė tūkstančio vilkų. Plėšrūnus ginančios organizacijos teikia mažesnį skaičių.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Vilkai

Post by medziotojas »

Vilkai grobio ieško jau ir Alytaus rajono ūkiuose


Paskelbta 2021 21 liepos
autorius Dzukijosveidas.lt

ispjautos-avys-1536x1152.jpg
Alytaus rajono savivaldybės nuotr.


Alytaus rajone jau gaunama pranešimų dėl vilkų padarytos žalos. Per praėjusias dvi savaites vilkai buvo įsisukę Daugų ir Raitininkų seniūnijose. Papjautos ne tik avys, bet ir stambūs galvijai.
Alytaus rajono savivaldybė rekomenduoja ūkininkams saugoti savo gyvūnus, sudaryti jiems sąlygas pasislėpti uždarose pastogėse, į kurias vilkams patekti būtų sunkiau, o, jeigu yra galimybė, parginti nakčiai gyvulius iki namų. Aptvarai, kurie nėra aukšti ir į žemę neįkasti (elektrinis piemuo, elektrinis tinklas) vilkui – ne kliūtis. Manoma, kad vilkai jau pradeda mokyti šių metų jauniklius medžioti, ieškotis grobio, susidoroti su užpulta auka.
Savivaldybė ragina žmones imtis kuo efektyvesnių apsaugos priemonių, kurioms galima gauti finansinę paramą, o medžiotojai atkreipia dėmesį, kad vilkai, pasisekus medžioklei, dažnai grįžta į tą pačią vietą. Pernai daugiausia avių vilkai papjovė Punios seniūnijoje.


„Avių, danielių, ožkų laikytojai turi būti budrūs, saugoti juos, įrengti prevencines apsaugos priemones“, ؘ – sako Žemės ūkio skyriaus vedėja Irma Stenionienė.
Jeigu ūkininkai tinkamai pasirūpintų savo gyvulių apsauga naktį, o avys ir veršeliai būtų laikomi tvartuose, galvijai – suginti į saugius aptvarus, tai vilkų antpuolių žala gerokai sumažėtų. Netgi galvijų aptvaruose specialistai siūlo įrengti nuo vilkų saugančias tvoras, elektrinius „piemenis“ bei signalizacijos sistemas.
Alytaus rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisija primena, kad ūkininkai, norintys gauti vilkų ir kitų medžiojamųjų gyvūnų ūkiniams gyvūnams padarytos žalos atlyginimo kompensaciją, turi ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo rašytiniu prašymu dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo kreiptis į savo seniūną bei informuoti komisiją.
Žala kompensuojama, jei gyvūnai buvo paženklinti ir registruoti, buvo taikytos prevencinės apsaugos priemonės. Apie ūkinio gyvūno gaišimą ar skerdimą savo reikmėms ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo įvykio būtina pranešti Veterinarijos ir maisto tarnybos teritoriniam skyriui. Nugaišusių ūkinių gyvūnų ausų įsagai neišimami, pasai turi būti grąžinami juos išdavusiai įstaigai. Žalą kompensuoja Aplinkos apsaugos ministerija iš specialiosios rėmimo programos. Parama vienam gavėjui gali siekti iki 5 000 eurų iš Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto paramos lėšų.
Ūkininkai sako: jeigu vilkai išpjauna keliolika galvijų, tai nuostoliai siekia dešimtis tūkstančių eurų. Pasitaikė, kad vienam ūkininkui vilkai papjovė 50 avių, ir tokiu atveju jokia parama neatlygins patirtų nuostolių.
Vilkai priskiriami prie saugomų laukinių gyvūnų, juos medžioti galima nuo spalio 15 iki balandžio 1 dienos pagal nustatytas kvotas, tačiau dėl realaus vilkų skaičiaus Lietuvoje nesutariama, manoma, kad jų yra gerokai daugiau negu oficialiai skaičiuojama.

Alytaus rajono savivaldybės informacija
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Vilkai

Post by medziotojas »

Kaip rasti kompromisą, kad ir avys būtų sveikos, ir vilkai sotūs ?

Data
2021 07 22
zum.lrv.lt

Ūkininkai žino, kad vilkai gali kelti pavojų pievose besiganantiems gyvuliams. Dalis ūkininkų yra patyrę nuostolių. Ypač tai aktualu vasaros pabaigoje ar ankstyvą rudenį, kai pilkieji ima mokyti savo jauniklius medžioti. Eilę metų įtampa tvyro tarp ūkininkų, gamtosaugininkų ir medžiotojų. Vieni reikalauja didinti vilkų medžioklės limitus ir juos naikinti, kiti stoja plėšrūnų pusėn.

Tarp ūkininkų ir vilkus saugančiųjų sprendimų ir sutarimo kartu ieško Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos. Abi pusės sutinka, kad išnaikinti plėšrūnus – ne išeitis, o ūkininkai, saugodami savo gyvulius, turi imtis maksimalių apsaugos priemonių. Patirtos žalos kompensavimas – dar viena galimybė ieškant kompromiso.


Vilkai – gudrūs, todėl saugotis būtina


Daugelyje ūkių, kur įsisuka vilkai, apsaugos priemonių arba nėra, arba jos minimalios. Elektrinis piemuo gyvuliams neleidžia pabėgti, bet ne itin saugo nuo plėšrūnų. Tokią apsaugą turintis avis laikantis Anykščių rajono ūkininkas Žilvinas Augustinavičius sako, kad elektrinis piemuo yra daug geriau negu nieko, tačiau pripažįsta, kad visiškai nuo vilkų neapsaugo. Jis teigia – tik atsitiktinumas, kad jo ūkyje vilkų išpuolių nėra jau kelerius metus.

Medžiotojų būrelio „Balandinė“ vadovas Ramūnas Alminas pritaria, kad nuo vilko apsaugoti gyvulius yra labai sunku.
„Jie labai gudrūs. Jie kasa, peršoka netinkamai įrengtas tvoras. Žinoma, apsaugos priemonės ar specialiai apmokyti šunys – reikalingi. Kai buvo šernų maras, vilkai turėjo ką ėsti, kaip bus dabar – neaišku. Vilkų populiacija didoka, šernai beveik nebeserga ir sugeba apsiginti nuo vilkų. Tad gali būti, kad nelikus šio raciono, vilkai patrauks link ganomų gyvulių“, – teigia R. Alminas.

Žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas ir aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis taip pat sako, kad vien elektros tvora – ne išeitis, tačiau saugoti savo galvijus – būtina. Kompensacijos už patirtą žalą, jų manymu, turėtų būti skiriamos tiems ūkininkams, kurie turi pakankamai apsaugos priemonių.


Apsaugos priemonės turi būti efektyvios


Vilkų padarytą žalą ūkininkams kompensuoja valstybė, tačiau ieškoma būdų, kaip paskatinti ūkininkus įsirengti efektyvias apsaugas. Tuomet vilkų keliamas pavojus būtų menkesnis.
„Reikalingas aiškumas, taisyklėse turi būti numatytos konkrečios ūkinių gyvūnų apsaugos priemonės. Vilkai privalo likti mūsų miškuose. O jei yra alternatyvių priemonių išsaugoti vilkus ir apsaugoti galvijus – tai jos turi būti panaudotos. Norime, kad ūkininkai naudotų efektyvias priemones ir saugotų savo turtą, o vilkų medžiojimui be limito nepritariame. Limitas turi būti nustatomas atsižvelgus į mokslininkų rekomendacijomis“, – teigia žemės ūkio ministro patarėjas D. Rybakovas.

Medžiotojų būrelio „Balandinė“ vadovas R. Alminas siūlo vilkų sumedžiojimo limitus padidinti dar bent jau iki 200 vilkų.

„Teisingas limitų medžioklei nustatymas yra labai svarbus, nes kitaip išsikreipia populiacijos vystymasis. Šiuo metu tendencijos rodo, kad vilkų daugėja. Mes stebime vilkus. Pats medžioju jau apie aštuonerius metus ir dar prieš 5 metus vilkų nesutikdavau. Dabar sėdėdamas medžiotojo bokštelyje stebiu pasirodančius vilkus, to anksčiau nebūdavo. Matosi – jų gerokai padaugėjo. Manau, kad nustatytas 175 vilkų sumedžiojimo limitas per metus - mažokas. Neabejoju, kad šiemet ūkininkams bus pridaryta daugiau žalos, nes vilkų gyvenamasis arealas mažėja, o jų daugėja. Galbūt reiktų skirti dėmesio vilkų natūralių buveinių išsaugojimui“, – sako medžiotojų būrelio vadovas.

Anot kinologo ir medžiotojo, Vytauto Didžiojo universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininko Petro Adeikio, vilkai yra ekosistemos dalis ir turi gyventi, o tai, kiek jų kasmet galima sumedžioti, turi pasakyti ne medžiotojai, bet mokslininkai. Jis sako, kad ne visais atvejais kalti vien vilkai. Gyvulius sudrasko ir palaidi šunys.


Siūlo keisti vilkų medžiojimo tvarką


Vilkų sumedžiojimo limitai, kuriuos nustato Aplinkos ministerija, kasmet auga ir kelia daug diskusijų. Tačiau ir vilkų užtarėjai, ir jiems oponuojantieji dažnai linksta į kraštutinumus. „Reikia ugdyti suvokimą, kad medžioklė nėra šiaip sau šaudymas, o gamtosauginė veikla. Aiškėja, kad medžiotojų klubai kartais net nepateikia privalomos vilkų apskaitos duomenų. Tad tikrasis vilkų skaičius iki galo neaiškus“, – sako aplinkos ministro patarėjas M. Čepulis.

Kinologas ir medžiotojas P. Adeikis siūlo keisti sumedžiojamų vilkų limito tvarką. Anot jo, medžioti reiktų ne pagal nustatytus limitus, bet probleminėse vietose.

„Tai yra, daugiau medžioti jų ten, kur jie daro žalą. Vilkai elgiasi taip, kaip jie elgiasi – čia mums tai netinka“, – tuo, kad būtina nustatyti vilkų medžiojimo kvotas pagal rajonus, kuriuose jie kelia daugiausia rūpesčių, neabejoja P. Adeikis.
Šiam siūlymui medžiotojas R. Alminas nepritaria, nes vilkai, anot jo, yra gudrūs gyvūnai, turintys savo arealą, tačiau pajutę pavojų, jie gali nukeliauti gana toli ir greitai keisti buveines.
Akivaizdu, kad pokyčiai, atlyginant vilkų padarytą žalą ūkininkams, būtini. Žadama rasti optimaliausius sprendimus.


Apsaugai nuo vilkų ūkininkai gali gauti paramą


Šiuo metu vilkų jaunikliai yra pusmetinukai, tad jų mokymai medžioti prasideda, o visa jėga smogs rudenį. Nors elektrinės tvoros negarantuoja, kad vilkas nepateks į ganyklas, tačiau visi sutinka, kad tai kur kas geriau nei nieko.

Ūkininkai nuo rugpjūčio 2 d. iki spalio 15 d. bus kviečiami teikti paraiškas paramai įsigyti apsaugos priemonėms nuo vilkų.

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ paraiškas pateikę ir numatytus reikalavimus atitikę ūkininkai galės gauti 100 proc. kompensaciją elektriniams aptvarams įsigyti. Vienam paramos gavėjui skiriama iki 5 tūkst. Eur be PVM.

Šiam paraiškų etapui planuojama skirti 1,66 mln. Eur. Praėjusiais metais šiai priemonei buvo skirta 1 mln. Eur, o paraiškose prašoma suma siekė beveik 900 tūkst. Eur.

Vilkų padaryta žala auga kasmet: iki 2018 metų vilkų padaryta žala per metus nesiekdavo 100 tūkst. eurų, 2019 m. vilkai pridarė žalos jau už beveik 150 tūkst. eurų, o pernai – už beveik 170 tūkst. eurų. Šiemet ši žala jau siekia 32 479,27 Eur.

Medžioti vilkus leidžiama nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Vilkai

Post by medziotojas »

Vilkų atakos – dvi naktis iš eilės



LRYTAS.LT
2021.07.31


Gelbėdamos savo gyvybę avys skuodė nekreipdamos jokio dėmesio į bet kokias kliūtis. Joms kelią užtvėrė stovintis ūkininko mikroautobusas, tačiau kelios panikos apimtos vos neįpuolė į vidų slėptis, kitos, nespėjusios sustoti, trenkėsi į mašiną... Štai kokį vaizdą tą naktį stebėjo didelės bandos savininkas.


Dviejų ryškių elektrinių piemenų nepakako


Anykščių rajone, Auleliuose, netoli ribos su Rokiškio ir Kupiškio rajonais, avis auginančiam ūkininkui sunkiai sekasi apsiginti nuo vilkų.
Jau kelerius metus iš eilės plėšrūnai retina ūkininko bandą. Vien pernai jų grobiu tapo apie 60 gyvulių.
Prieš porą savaičių pilkiai vėl įsisuko į vyro bandą ir sudorojo 10 avių.
Tuomet apie 200 jų ganėsi didelėje dviejų elektrinių piemenų saugomoje ganykloje. Teritorija dar buvo apjuosta raudonomis vėliavėlėmis aprišta virve, bet ir tai vilkų neatbaidė.
Anksti rytą dar neprivažiavęs ganyklos ūkininkas iškart suprato, kad naktį lankėsi nekviesti svečiai. Įsibaiminusios avys buvo susispietusios vienoje vietoje ir gailiai bliovė.


Apkandžiotos bėgo ir nuo žmonių


Ūkininkas ganykloje išvydo tik vieną papjautą švelniavilnę, bet nerimas neapleido. Išties buvo ko bijoti. Kitą naktį plėšrūnai vėl apsilankė. Rytą gulėjo sudorotos jau dvi.
Vilkai taikėsi ir į kitas, kelios lakstė apdraskytos. Jos buvo taip įsibaiminusios, kad žmonių artyn neprisileido.
„Sužeistos avys slėpėsi tarp kitų bandoje, todėl iš tolo negalėjom suprasti, ar smarkiai apdraskytos. Tik kai po kelių dienų pamatai, kad jos atsilieka nuo gentainių, lieka aišku, jog ilgai nebegyvens“, – sakė ūkininkas.
Po kelių dienų nugaišo dar 7 smarkiai vilkų sužalotos avys.


Avys pajunta pavojų


Netoli Aulelių daug miškų – Drobčiūnų, Kušlių ir Juodkalnio, tolėliau ošia Šimonių giria. Greičiausiai iš ten ir atslenka grobio ieškantys plėšrūnai.
Ko tik ūkininkas nedaro, apsaugoti avių jam nepavyksta.
Jau antrą savaitę jis naktimis budi ganykloje su visureigiu. Ir tik pradėjus švisti, kai tampa aišku, kad vilkai nebepasirodys, važiuoja namo pailsėti. Akivaizdu, kad plėšrūnai dažnai sukiojasi palei ganyklą naktį, bet sumanius žvėris sunku pastebėti.
„Vilkas – protingas žvėris. Kai eina vogti, tai taip saugosi, kad nepamatysi“, – aiškino ūkininkas.
Tik iš avių elgsenos nesunku suprasti, kad atsliūkina vilkai. Įprastai naktį avys sugula ir miega, bet vos tik netoliese pajunta vilkus, iškart pasikeičia – susispiečia drebėdamos į vieną vietą arba ima sukti ratus aplink ganykloje stovintį visureigį. Išlipęs ūkininkas ne kartą dairėsi, bet taip ir nesugebėjo pamatyti tamsoje netoliese besisukinėjančių plėšrūnų.
Dalį bandos ūkininkas naktį laiko uždaręs tvarte, o rytą paleidžia ganytis. Kadangi ganyklos yra keliose skirtingose vietose, vyras tiesiog nespėja fiziškai visų avių apsaugoti. Todėl viena bandos dalis per naktį paliekama ganykloje, kita suvaroma į tvartą.


Išlaužė tvarto duris


Bet ir pastate avims nėra saugu. Prieš 5 metus vilkai sugebėjo net iš tvarto išsivaryti avis.
„Iš pradžių vilkai sukelia paniką, o kai pabaidytos avys ima blaškytis, niekas jų nesustabdo. Ne tik tvarto duris jos sugebėjo išlaužti, bet ir vyrius iš sienos kartu su durimis išlupo“, – tvirtino pašnekovas.
Tuomet per kelis kruvinus išpuolius buvo išpjauta apie 60 avių.
Ūkininkas dėstė, kad anksčiau augino apie tūkstantį avių, tačiau dabar jų bandą sumažino trigubai – paliko apie 300. Jis neslėpė, kad tai ir nuolatinio pavojaus pasek-mė – kaskart nusvyra rankos, kai randa jas vilkų papjautas.


Bėgo nepaisydamos kliūčių


Tai, kad vilkas itin sumanus žvėris, ūkininkas įsitikino praėjusį rudenį.
Apie pusantro mėnesio jis prabudėjo naktimis ganykloje, tačiau taip ir nepamatė plėšrūno. Negana to, pilkis sugebėjo vyro panosėje papjauti avį. Tąkart naktį pakilo didelis rūkas. Staiga vienu metu sujudo ganykloje gulėjusios avys.
„Žiūriu, kad jos puolė bėgti kiek įkabindamos. Gelbėdami savo gyvybę gyvuliai skuodė nekreipdami jokio dėmesio į bet kokias kliūtis“, – pasakojo vyras.
Sprunkančių avių kelyje pasipainiojo ganykloje stovintis ūkininko mikroautobusas, tačiau panikos apimtiems gyvuliams tai buvo niekai. Kelios avys pro praviras duris vos neįpuolė į vidų slėptis, kitos nespėjo sustoti ir trenkėsi į mašiną.
Sėdęs į mikroautobusą ūkininkas pasileido važinėti po ganyklą besiblaškančioms avims iš paskos.
Tik rytą jis netoli tos vietos rado vilko išmėsinėtą negyvą avį.


Ir vėliavėlių nebebijo


Prieš 6 metus vienu užėjimu vilkai papjovė 34 avis ir ėriukus. Keista tai, kad plėšrūnai bandą užpuolė ankstų rytą, kai vyras išleido iš tvarto į sodybos kiemą ganytis.
Po šio išpuolio ūkininkas iš vietos medžiotojų gavo specialių raudonų vėliavėlių ir jas pririšo prie ganyklą juosiančių virvių. Mat anksčiau buvo pastebėta, kad šių vėliavėlių, kurias medžiotojai naudoja per medžioklę, vilkai itin baiminasi.
Medžiotojai taip atitverdavo konkretų miško kvartalą ir eidavo medžioti vilkų.
„Kokius 3–4 metus buvo ramu, paskui vilkai vėl išdrąsėjo. Gal užaugo nauja pilkių karta, kurios niekas taip nėra medžiojęs, todėl jie vėliavėlių nebesibaido“, – svarstė ūkininkas.
Vietos ūkininkai naktimis ganyklose degina laužus, garsiai paleidžia radiją, bet tai menkai padeda. Kaskart po nakties randama papjautų avių. Anykščių savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjas Virmantas Velikonis informavo, kad šiemet vilkai jų krašte surengė jau keturis išpuolius.
Be išpuolio Auleliuose, plėšrūnai dar papjovė vieną avį Andrioniškio seniūnijoje ir dvi – Debeikių seniūnijoje.
Andrioniškio apylinkėse vienas ūkininkas medine tvora aptvertoje ganykloje laikė 8 avis. Naktį jis girdėjo lojant šunį, o rytą rado sudorotą avį. Praėjusiais metais Anykščių krašte vilkai buvo surengę 40 išpuolių.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Vilkai

Post by medziotojas »

Žydrūno Juozapavičiaus įžvalgos

iš fakjuboko


VSTT paskelbė naujausią sumedžiotų vilkų tyrimą. Jį rasite čia, pasirinkę "Sumedžiotų vilkų tyrimai".
https://vstt.lrv.lt/.../biologines.../zveriu-apskaita
Santraukos pabaigoje rašoma:
"Apibendrinus rezultatus gauta, kad Lietuvos teritorijoje gyveno ne mažiau kaip 63 vilkų šeimos."
Taigi, šiemet pavyko suskaičiuoti 63 vilkų šeimas, kas viršija Vilko apskaitos plane numatytą viršutinę "politiškai sutartą" vilkų šeimų skaičiaus ribą - 62 šeimos. Ką tai reiškia?
1. Tai minimalus žinomas vilkų šeimų skaičius, nesuteikiantis esminės informacijos: ar Lietuvoje vilkų šeimų 2020-2021 metais daugėjo, ar mažėjo. Tiesiog žinome, kad pavyko suskaičiuoti 63 šeimas. Todėl kalbant apie skaičius, teisingiau būtų sakyti, kad didėjo suskaičiuotų vilkų šeimų skaičius, o ne didėjo vilkų populiacija, lyginant su 2020 metų duomenimis.
2. Atsižvelgiant į Vilko apsaugos plano nuostatas, viršyta viršutinė „politiškai sutarta“ vilkų populiacijos riba – 62 šeimos. Tad dabar vilkų medžioklės limito nustatymą reglamentuoja šis punktas:
36.4. jeigu vilkų yra daugiau kaip 62 šeimos (visa populiacija 500 ar daugiau individų žiemos pabaigoje), populiacijos naudojimas planuojamas taip, kad būtų užtikrintas jos tolygus sumažinimas ir išlaikymas 32–62 šeimų ribose. Nustatomas sumedžiojimo limitas, lygus metiniam prognozuojamam populiacijos prieaugiui arba didesnis, atlikus konsultacijas su nepriklausomomis mokslo ir kitomis suinteresuotomis institucijomis, ar siūlomas nustatyti limitas nesutrukdys pasiekti vilkų populiacijos apsaugos ir valdymo ilgalaikio tikslo ar palaikyti palankią apsaugos būklę). Patvirtinant vilkų sumedžiojimo maksimalų metinį limitą gali būti nustatoma, kad jis naudojamas dalimis, antrosios ir kitų dalių limitai (neviršijus patvirtintos bendros metinės limito normos) peržiūrimi vilkų medžioklės sezono galiojimo laikotarpiu atsižvelgiant į jo panaudojimo rezultatus (palyginus juos su praeitų penkerių metų rezultatais) ir kitus naujus vilkų populiacijos stebėsenos duomenis;
Aš limitą skaičiuočiau sekančiai: 63 šeimos padauginta iš prieaugio koeficiento 3,25 ir pridėta 1 šeimos dydis populiacijoje – 8 (pagal galiojančią metodiką). Vienos šeimos, nes viršutinė šeimų riba viršyta vienetu: suskaičiuotos 63 šeimos, o riba yra 62 šeimos. Tad mano paskaičiuotas limitas būtų 212 vilkų. Sumedžiojus tokį vilkų skaičių, kitų metų žiemos pabaigoje Lietuvoje liktų ne mažiau, nei 62 vilkų šeimos – t. y. viršutinė politiškai sutarta riba. Žiūrėsime, kaip limitą apskaičiuos Aplinkos Ministerija – didins, mažins, ar naudos tokį pat skaičiavimą, kaip aš. Viskas priklauso nuo mokslininkų nuomonės apie vilkų populiacijos būklę Lietuvoje, galimas rizikas, kaip antai: brakonieriavimas, didesnė ligų tikimybė, didesnė teritorinių kovų tikimybė, etc. Lauksim žinių iš AM.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Vilkai

Post by medziotojas »

Lyg už­bur­ta­me ra­te su­ka­si vil­kų pjau­na­mos avys ir li­mi­tuo­ta me­džiok­lė

Alma MOSTEIKAITĖ
alyatausnaujienos.lt
2021-09-23
Nr. 107 (13630)


Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jo­je jau gau­ta dvi­de­šimt gy­ven­to­jų pra­šy­mų at­ly­gin­ti ža­lą už 90 vil­kų pa­pjau­tų gy­vu­lių, tarp ku­rių be­veik vi­sos avys. Eu­ro­po­je ir kar­tu Lie­tu­vo­je sau­go­mi vil­kai da­bar ra­jo­ne pa­si­dar­ba­vo stip­riau nei per vi­sus pra­ėju­sius me­tus, kai šie žvė­rys nu­ga­la­bi­no 75 žmo­nių lai­ko­mus gy­vū­nus, ku­rių dau­gu­ma taip pat bu­vo avys. Me­džio­to­jų ir kai ku­rių ūki­nin­kų įsi­ti­ki­ni­mu, reik­tų di­din­ti me­ti­nius Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos nu­sta­to­mus vil­kų su­me­džio­ji­mo li­mi­tus, šių žvė­rių ser­gė­to­jai gy­vu­lių au­gin­to­jams siū­lo lau­kuo­se įsi­reng­ti elek­tri­nius ap­tva­rus, kad vil­kai leng­vai ne­pa­tek­tų į ga­nyk­las.


Su­ėdė maž­daug 300 ki­log­ra­mų te­ly­čią


Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Že­mės ūkio sky­riaus ve­dė­ja Ir­ma Ste­nio­nie­nė sa­ko, kad šį­met vil­kai sa­vo jau­nik­lius ieš­ko­tis mais­to pra­dė­jo mo­ky­ti kiek anks­čiau nei anks­tes­niais me­tais, – anks­čiau taip at­si­tik­da­vo va­sa­ros pa­bai­go­je, ru­dens pra­džio­je, da­bar jau vi­dur­va­sa­rį ūki­nin­kų gy­vu­liai pra­dė­jo ken­tė­ti nuo šių žvė­rių iš­puo­lių. Tai, ve­dė­jos pa­ste­bė­ji­mu, sie­ja­ma su ga­li­mai pa­di­dė­ju­sia vil­kų po­pu­lia­ci­ja.
La­biau­siai nuo šių plėš­rū­nų ken­čia Rai­ti­nin­kų ir Dau­gų se­niū­ni­jos gy­ven­to­jų gy­vu­liai, vil­kų pa­pjau­tų gy­vū­nų at­ve­jai fik­suo­ja­mi ir Aly­taus bei Alo­vės se­niū­ni­jo­se.
Iki šiol Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja yra ga­vu­si dvi­de­šimt gy­ven­to­jų pra­šy­mų at­ly­gin­ti ža­lą už 90 vil­kų pa­pjau­tų gy­vu­lių, tarp ku­rių be­veik vi­sos avys. Iš šio skai­čiaus – du nu­ga­la­bin­ti ver­še­liai ir miš­ko plėš­rū­nų su­ės­ta maž­daug 300 ki­log­ra­mų te­ly­čia.
„Mū­sų sky­rius nag­ri­nė­ja gautus gy­ven­to­jų pra­šy­mus at­ly­gin­ti ža­lą už vil­kų pa­pjau­tus gy­vu­lius. Vyks­ta­me į vie­tą, fik­suo­ja­me pa­dė­tį. O ža­lą pa­gal nu­sta­ty­tą tvar­ką iš vals­ty­bės biu­dže­to at­ly­gi­na Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja. Pa­vyz­džiui, už vil­kų pa­pjau­tą ser­ti­fi­kuo­tą, veis­li­nės ban­dos su­au­gu­sią avį vi­du­ti­niš­kai mo­ka­ma 225 eu­rai, už ne­ser­ti­fi­kuo­tą – apie 180 eu­rų. Be­je, daž­niau­siai vil­kai kė­si­na­si į su­au­gu­sias avis ir, kiek ten­ka pa­ste­bė­ti, jos su­dras­ko­mos pa­ry­čiais. Už vil­kų ap­dras­ky­tus, bet ne­pa­pjau­tus gy­vu­lius ža­la nė­ra at­ly­gi­na­ma“, – pa­sa­ko­jo Že­mės ūkio sky­riaus ve­dė­ja I.Ste­nio­nie­nė.
Kad vis dau­giau Aly­taus ra­jo­no gy­ven­to­jų gy­vu­lių nu­ken­čia nuo Eu­ro­po­je ir kar­tu Lie­tu­vo­je sau­go­mų vil­kų, liu­di­ja kon­kre­tūs skai­čiai. Per pra­ėju­sius me­tus sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja ga­vo 24 gy­ven­to­jų pra­šy­mus at­ly­gin­ti nuos­to­lius už šių ke­tur­ko­jų nu­žu­dy­tus 75 gy­vu­lius, ku­rių dau­gu­mą taip pat su­da­rė avys. Už tai žmo­nėms iš vals­ty­bės biu­dže­to bu­vo iš­mo­kė­ta be­veik 9 tūkst. eu­rų.


Apie su­me­džio­ji­mo li­mi­to di­di­ni­mą – spe­cia­lis­tai, ūki­nin­kai ir me­džio­to­jai


Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja, siek­da­ma už­tik­rin­ti pa­lan­kią vil­ko rū­šies ap­sau­gos būk­lę ir at­si­žvelg­da­ma į šių žvė­rių po­pu­lia­ci­jos būk­lės ste­bė­se­nos duo­me­nis, moks­li­nius ty­ri­mus, ei­na­ma­jam me­džiok­lės se­zo­nui iki spa­lio 15-osios pa­tvir­ti­na jų su­me­džio­ji­mo li­mi­tą. Pa­vyz­džiui, 2020–2021 me­tų me­džiok­lės se­zo­nui bu­vo nu­sta­ty­tas 175 vil­kų su­me­džio­ji­mo li­mi­tas. O juos ga­li­ma me­džio­ti nuo spa­lio 15-osios iki ko­vo 31-osios. Anks­čiau iš­nau­do­jus li­mi­tą, me­džiok­lė nu­trau­kia­ma Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos spren­di­mu.
Šį­met taip bu­vo pa­da­ry­ta ko­vo pra­džio­je.
Aly­taus me­džio­to­jų ir žve­jų drau­gi­jos pir­mi­nin­ko Vy­tau­to Ku­ce­vi­čiaus tei­gi­mu, daž­niau­siai vil­kų su­me­džio­ji­mo li­mi­tas bai­gia­mas iki Nau­jų­jų me­tų ar­ba va­sa­rio pra­džios, tik šį­met vė­liau, tik­riau­siai tai bu­vo su­si­ję su pan­de­mi­ja dėl ko­ro­na­vi­ru­so: „Mū­sų me­džio­to­jai per pra­ėju­sį se­zo­ną su­me­džio­jo ke­tu­ris vil­kus apie Pu­nią. Me­džio­to­jai tik­rai pa­ste­bi pa­di­dė­ju­sią vil­kų po­pu­lia­ci­ją, to­dėl nie­ko nuo­sta­baus, kad nuo šių žvė­rių nu­ken­čia žmo­nių gy­vu­liai.“

V.Ku­ce­vi­čiaus įsi­ti­ki­ni­mu, šią pro­ble­mą bū­tų ga­li­ma iš­spręs­ti pa­di­di­nus su­me­džio­ja­mų vil­kų li­mi­tą ir pa­anks­ti­nus jų me­džio­ji­mo lai­ką. Jis sa­kė, kad Lat­vi­jo­je šiuos žvė­ris me­džio­ti jau ga­li­ma nuo lie­pos vi­du­rio.
Kaip iš­ei­tį na­mi­nių gy­vu­lių ap­sau­gai nuo vil­kų iš­puo­lių – di­di­na­mą jų su­me­džio­ji­mo skai­čių ma­to ir ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Že­mės ūkio sky­riaus ve­dė­ja I.Ste­nio­nie­nė: „Vil­kai yra pro­tin­gi gy­vū­nai. Jei bū­tų me­džio­ja­mi la­biau­siai gy­ven­to­jų gy­vu­lius kan­ki­nan­čio­se te­ri­to­ri­jo­se, jie tai pa­jus­tų ir iš to­kių te­ri­to­ri­jų pa­si­trauk­tų.“
Ve­dė­jos tvir­ti­ni­mu, ūki­nin­kams, ypač au­gi­nan­tiems po ke­lis šim­tus avių, tik­rai yra su­dė­tin­ga jas nak­čiai par­gin­ti į tvar­tus. O avių ra­jo­no žmo­nės lai­ko ne­ma­žai. Nuo me­tų pra­džios iki rug­sė­jo ra­jo­no gy­ven­to­jai au­gi­no be­veik 9 tūkst. ofi­cia­liai re­gist­ruo­tų šių gy­vu­lių. Iš šio skai­čiaus be­veik 1 tūkst. 400 avių yra pen­kiuo­se ūkiuo­se, ku­riuo­se šių gy­vu­lių – po 150 ir dau­giau.
Alo­vės se­niū­ni­jo­je Po­te­ro­nių kai­me ūki­nin­kau­jan­ti Dai­va Ja­nu­le­vi­čiū­tė – vie­na iš stam­biau­sių ra­jo­ne avių au­gin­to­jų, tu­rin­ti apie 200 šių gy­vu­lių ūkį. Jos ūky­je rug­sė­jį pir­mą­kart ap­si­lan­kė vil­kai, pa­pjo­vė ke­tu­rias, prie pat na­mų at­ėju­sias avis, ir dar dvi su­žei­dė.
„Man at­ro­do, kad rei­kia di­din­ti su­me­džio­ja­mų vil­kų li­mi­tus, ki­taip ši bė­da neiš­si­spręs“, – tei­gė D.Ja­nu­le­vi­čiū­tė.



Ar ga­li pa­dė­ti elek­tri­niai ap­tva­rai?


Gam­tos ap­sau­gos aso­cia­ci­jos „Bal­ti­jos vil­kas“ ta­ry­bos pir­mi­nin­kas An­drius Lau­ri­na­vi­čius ne­igia­mai ver­ti­na no­rą pri­si­den­giant vil­kų da­ro­ma ža­la ūki­nin­kams di­din­ti per se­zo­ną su­me­džio­ja­mų vil­kų li­mi­tą: „Li­mi­tas nu­sta­to­mas, at­si­žvel­giant į po­pu­lia­ci­jos sta­bi­lu­mą, jos būk­lę, moks­li­nin­kų pa­tei­kia­mus pa­siū­ly­mus. Vil­kų po­pu­lia­ci­ja tu­ri tu­rė­ti svei­ką bū­se­ną, ji tu­ri at­lik­ti sa­vo dar­bą gam­to­je. No­rint, kad jie ne­pjau­tų ūki­nin­kų avių, vil­kus reik­tų ma­žin­ti dras­tiš­kai. Tik­rai ma­nau, kad ne­su­grįš ta­ry­bi­niai lai­kai, kai be­ato­dai­riš­kai bu­vo šau­do­mi vil­kai ir net ma­ži vil­kiu­kai.“
A.Lau­ri­na­vi­čiaus tvir­ti­ni­mu, ūki­nin­kai avis ga­lė­tų ga­ny­ti elek­tri­niais ap­tva­rais už­tver­to­se te­ri­to­ri­jo­se, jiems įreng­ti ski­ria­ma eu­ro­pi­nė pa­ra­ma, taip pat tai ga­li kom­pen­suo­ti sa­vi­val­dy­bės.

„Bal­ti­jos vil­ko“ ta­ry­bos pir­mi­nin­kas sa­kė, jog, va­do­vau­jan­tis Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos pa­tvir­tin­tu vil­ko ap­sau­gos pla­nu, sie­kiant iš­lai­ky­ti vil­kų po­pu­lia­ci­ją, reik­tų, kad Lie­tu­vo­je gy­ven­tų nuo 31 iki 62 jų šei­mų.

Kaip in­for­ma­vo Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja, šiuo me­tu Lie­tu­vo­je yra ne ma­žiau kaip 63 jau­nik­lius ve­du­sios vil­kų šei­mos.

Apie tai, kad, no­rint gy­vu­lius ap­sau­go­ti nuo vil­kų už­puo­li­mo, ūki­nin­kams yra su­da­ry­ta ga­li­my­bė gau­ti eu­ro­pi­nę pa­ra­mą elek­tri­niams ap­tva­rams įsi­reng­ti, kal­bė­jo ir Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Že­mės ūkio sky­riaus ve­dė­ja I.Ste­nio­nie­nė: „Ta­čiau tam rei­ka­lin­gos ir pa­čių ūki­nin­kų in­ves­ti­ci­jos, ku­rių ne vi­si tu­ri. O no­rint elek­tri­niais ap­tva­rais ap­tver­ti di­de­lius plo­tus, bū­ti­nos tik­rai ne­ma­žos in­ves­ti­ci­jos. Yra ir ki­tas da­ly­kas – nei pa­pras­tos tvo­ros, nei elek­tri­nės gy­vu­lių nuo vil­kų ga­li ir ne­ap­sau­go­ti, nes nė­ra ga­ran­ti­jų, kad šie žvė­rys jų ne­per­šoks.“

Alo­vės se­niū­ni­jos ūki­nin­kės D.Ja­nu­le­vi­čiū­tės tei­gi­mu, jai bū­tų su­dė­tin­ga elek­tri­niu ap­tva­ru už­tver­ti 5 ar 10 hek­ta­rų avių ga­no­mas pie­vas: „Ka­žin ar to­kie ap­tva­rai iš­gel­bė­tų. Te­ko gir­dė­ti, kad vil­kai ir per juos pa­ten­ka prie gy­vu­lių ir juos pa­pjau­na.“

Tad kol kas su­ka­ma­si tar­si už­bur­ta­me ra­te tarp vil­kų pjau­na­mų avių, li­mi­tuo­tos me­džiok­lės ir pa­siū­ly­mų ūki­nin­kams įsi­reng­ti elek­tri­nius ap­tva­rus. La­bai pa­na­šu, kad tas ra­tas dar suk­sis il­gai, nes vie­niems svar­bu iš­sau­go­ti gy­vu­lius, ki­tiems – vil­kus, auk­so vi­du­rio kol kas nie­kas ne­pa­siū­lo.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Vilkai

Post by medziotojas »

M. Čepulis: iš esmės pereisime prie kitokio vilkų populiacijos valdymo



2021 Rugsėjo 29
Autorius: Agroeta

Aplinkos ministerija siūlo per būsimą vilkų medžioklės 2021–2022 m. sezoną leisti sumedžioti 175 vilkus. Limitas siūlomas, atsižvelgus į kelis pagrindinius kriterijus: vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenis, rūšies apsaugos poreikius, moksliniais tyrimais apskaičiuotą vilkų šeimų skaičių, pastaraisiais metais jų padarytą žalą ūkiniams gyvūnams. Ministerija taip pat siūlo iš esmės peržiūrėti populiacijos valdymo pobūdį.

Apibendrinę 2020–2021 m. sumedžiotų vilkų tyrimus, juos atlikę Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai priėjo prie išvados, kad Lietuvos teritorijoje gyveno ne mažiau kaip 63 jauniklius vedusios vilkų šeimos. Tai viena šeima daugiau, kai skaičiuojant leidžiamą sumedžioti skaičių, taikomas nustatytas 3,25 prieaugio vidurkis. Pagal tokį vidurkį sumedžiojimo limitas būtų ne mažesnis nei 205 vilkai.

„Gamtosauga nėra sausa aritmetika, o genetiniai tyrimai atliekami ne tik limitui paskaičiuoti, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. – Todėl saugant populiaciją ir įvertinus pastaraisiais metais vilkų padaryta žalą ūkiniams gyvūnams, kuri išlieka panaši, siūloma leisti sumedžioti 175 vilkus.“

Ministro patarėjo žodžiais, rudeninė–žiemos vilkų medžioklė žalos ūkininkams klausimą sprendžia tik iš dalies: dažnai vilkai sumedžiojami ten, kur jie išvis iš miško nelenda. Pasak M. Čepulio, žmonės aktyviau reguliuoti plėšrūnų prieaugį turėtų būtent tuo metu, kai pjaunami naminiai gyvuliai.

„Paspartinsime leidimų išdavimo tvarką, sukurdami galimybę kontroliuojančioms institucijoms ir savivaldybėms duoti nurodymus medžiotojams arba kai kuriais atvejais samdyti specialistus. Iš esmės pereisime prie kitokio populiacijos valdymo būdo“, – pažymėjo Marius Čepulis.

Vilkų sumedžiojimo 2021–2022 m. sezonu limitui patvirtinti skirto aplinkos ministro įsakymo projektas pateiktas Teisės aktų informacinėje sistemoje viešai svarstyti. Pastabas ir pasiūlymus galima teikti iki spalio 11 d.

Vilkas yra saugoma rūšis. Pagal Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvenciją (Berno konvenciją), ES Buveinių direktyvą ir kitus teisės aktus Lietuva yra įsipareigojusi užtikrinti palankią šios rūšies apsaugos būklę, todėl vilkų medžioklė ribojama nustatant ne tik leistiną medžioklės terminą, bet ir sumedžiojimo limitą.

Lietuvoje vilkų medžioklės sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus jų sumedžiojimo limitą, sezonas nutraukiamas anksčiau.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Vilkai

Post by medziotojas »

Specialistai tikina, kad vilkų populiaciją reikia mažinti: žvėrys pastebimi visoje Lietuvoje, o gyventi išmoko ir šalia žmogaus



LRYTAS.LT
Vytauto Didžiojo universiteto lektorė dr. Renata Špinkytė-Bačkaitienė.
2021-10-09


Spalio 15 d. prasideda naujas vilkų medžioklės sezonas, truksiantis iki kovo 31 d. arba iki bus išnaudotas numatytas limitas. Aplinkos ministerijai paskelbus 2021-2022 metų medžioklės sezono vilkų sumedžiojimo limito projektą šie žvėrys vėl atsidūrė visuomenės dėmesio centre.


Dalis jos akcentuoja, kad vilkai – mūsų globos ir apsaugos reikalaujanti rūšis, kiti įsitikinę, kad tai pernelyg didelę žalą avininkystei darantys plėšrūnai, todėl jų gausą būtina mažinti medžiojant. Dažnu atveju požiūris į susidariusią situaciją išreiškiamas emocijomis. Tačiau tai nėra teisingas kelias. Šiuo metu jau sukaupta daug vilkų populiacijos būklės stebėjimų, tyrimų duomenų, todėl yra pakankamas pagrindas kalbėti ne emocijomis, o tvirtais argumentais.


Tyrimų metodikos – nuo pėdsakų stebėjimo iki DNR


Sistemingi vilkų populiacijos paplitimo, gausos, daromos žalos stebėjimai, išsamūs sumedžiotų vilkų genetiniai, amžiaus, reprodukcijos tyrimai Lietuvoje vykdomi jau nuo 2018 m. Surenkami duomenys apima visą šalies teritoriją bei teikia patikimą informaciją apie bendrąją populiacijos būklę. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos sukurtoje vieningoje duomenų registracijos sistemoje (www.biomon.lt) registruojamos ne tik žiemą vykdomos žvėrių (taip pat ir vilkų) apskaitos pagal pėdsakus sniege, bet ir visus metus fiksuojami stambiųjų plėšrūnų (lūšių, vilkų ir rudųjų lokių) ar jų veiklos pėdsakų stebėjimai, taip pat ir gyvulių papjovimo atvejai. Šioje sistemoje gauti patikimi pranešimai teikia informaciją apie vilkų paplitimą, gausą bei poveikį laukinei faunai ir gyvulininkystei.
Vilkų genetiniai tyrimai, atliekami iš sumedžioto vilko raumens gabalėlio, naudojant mikrosatelitų branduolio DNR žymenų sistemą, kuri yra viena efektyviausių populiacijų genetinės įvairovės, inbrydingo ir hibridizacijos tyrimuose, taip pat efektyviai naudojama ir nepakeičiama žmonių bei galvijų tėvystės testuose ar net nusikaltėlių individualiam atpažinimui. Tyrimuose naudojami patikimi ir daugelyje kitų studijų naudoti metodai ir priemonės.
Vilkų tiksliam amžiaus nustatymui yra naudojami sumedžiotų plėšrūnų danties gabalėliai, kuriuose per mikroskopą matomos metinės rievės. Gyvūnų, taip pat ir žmogaus, kauluose kasmet susidaro audinio sluoksniai, kurių skaičius parodo individo amžių – lygiai tokiu pat principu, kaip ir medžių metinės rievės.
Vilkų populiacijos augimo tempus atskleidžia sumedžiotų vilkų patelių gimdų tyrimai. Šie tyrimai teikia informacijos apie tai, kokia dalis patelių praėjusį pavasarį susilaukė jauniklių, kokio amžiaus jos vedė jauniklius, kiek jų atsivedė.


Veiklos žemėlapis dengia visą šalies teritoriją


Registruojant vilkus ar jų veiklos pėdsakus žemėlapyje pažymima tiksli atvejo vieta. Tokiu būdu per pastaruosius trejus metus jau nustatyta daugiau kaip 3,5 tūkst. tokių vietų. Registracijos taškų žemėlapis atskleidžia, kad vilkų sutinkama visoje Lietuvos teritorijoje.
Turint omenyje, kad vilkas „nepririštas“ prie registracijos taško ir nuo jo judėjo kuria nors kryptimi, naudotas klasikinis teritorijos tyrimo metodas – aplink kiekvieną tašką sukurtas kelių kilometrų spindulio apskritimas, kurio bet kuriame taške galėjo atsidurti vilkas. Sukūrus tokius apskritimus, jais pasidengė praktiškai visa šalies teritorija. Taigi atsidūrus tinkamu laiku tinkamoje vietoje galima sutikti vilką. Ir tokia vieta nebūtinai miškas. Iš tiesų miškas palanki buveinė vilkui – saugiau ilsėtis, vesti jauniklius, bet, kaip rodo duomenys, vilkų veiklos apstu ir atvirose teritorijose. Dažnai vilkai pastebėti pamiškėse, bet pakankamai daug atvejų, kai vilkai ar jų veikla registruota atokiau nei 200 m nuo artimiausio miškelio ar net arčiau kaip 200 m iki artimiausios užstatytos teritorijos.
Ir tai ne pavieniai atvejai, kuriuos galėtume priskirti atsitiktinumui. Toks žemėlapyje užfiksuotas išplitimas vilkui ne itin būdingose buveinėse signalizuoja apie rūšies gausą. Vadinasi, vilkai užima ne tik sau palankiausias teritorijas, bet tikriausiai dėl per didelės koncentracijos išstumia „perteklinius“ gentainius į mažiau palankias vietas.
Sumedžiotų vilkų amžiaus ir gimdų tyrimų rezultatai taip pat siunčia signalą apie išsemtus laisvų tinkamų teritorijų rezervus. Pirmų ir antrų metų vilkai biologiškai yra laikomi jaunikliais.
Tokio amžiaus patelės susilaukia jauniklių tik išskirtiniais atvejais, ir tai paprastai indikuoja apie blogą populiacijos būklę.
Tokių atvejų mūsų tyrimais nenustatyta.
Tačiau trejų metų amžiaus patelės normaliu atveju turėtų turėti palikuonių. Mūsų atveju nė viena tokio amžiaus patelė dar nebuvo jų vedusi. Netgi tarp ketverių metų patelių tik pusė buvo vedusios jauniklius. Taigi pagal savo subrendimą ir prigimtinius dauginimosi instinktus jos turėjo turėti palikuonių, bet taip neįvyko.
Viena vertus, to priežastimi galėtų būti vilkų elgsenos niuansas, kad gaujoje leidžiama palikuonių susilaukti tik vienai dominuojančiai patelei, bet tai gali rodyti ir laisvų teritorijų naujos gaujos sukūrimui nebuvimą.


Išmoko gyventi šalia žmogaus


Dažnai manoma, kad vilkai savo gyvenimui renkasi didelius miškus, kuriuose vyksta mažai žmogaus ūkinės veiklos.
Tyrimai atskleidė, kad miško dydis vilkų pasirinkimui esminės įtakos nedaro. Šie žvėrys tik šiek tiek teikia prioritetą didesniems miškams, bet jų veiklos pėdsakų aptinkama ir mažesniuose nei 100 ha dydžio miškuose. Tikėtina, esamas Lietuvos miškingumas ir miškų fragmentacija iš esmės atitinka vilkų kaip rūšies ekologinius poreikius.
Stebima, kad vilkai yra adaptavęsi ir prie žmogaus miškuose vykdomos ūkinės veiklos. Judėjimą po savo teritoriją vilkai pasilengvina naudodamiesi miško keliais ir keliukais. Žvėrys ne tik lankosi, bet ir teikia prioritetą po kirtimų atželiantiems miško jaunuolynams, nes tokiose vietose dėl pagausėjusios augalijos dažniau maitinasi potencialus vilkų grobis.
Kita plačiai įsigalėjusi ir iš dalies klaidinga nuomonė, kad vilkai visada laikosi gaujoje. Mūsų stebėjimai ir mokslininkų tyrimai kitose šalyse atskleidžia, kad gauja netgi daugiau laiko praleidžia „subyrėjusi“ į mažesnes grupeles ar netgi žvėrys laikosi pavieniui. Žinant šį jų elgsenos bruožą nestebina, kad vilkai dažnai matomi pavieniui ar nedidelėse grupėse – gali būti, kad pastebėta tik gaujos dalis.
Kita vertus, pavyksta užregistruoti ir tokius atvejus, kai mūsų šalyje vilkų grupę sudaro 4, 5 ar net daugiau vilkų. Per pastaruosius vienerius metus registruoti atvejai, kai grupę sudarė 9 vilkai.
Apžvelgti įvairiais metodais surinkti duomenys apie vilkų mitybą, rodo, kad žvėrių racione dominuoja elniniai gyvūnai, kurių didžiąją dalį sudaro stirnos. Tačiau problema tai, kad vilkai pjauna ir ūkinius gyvūnus.
Per pastaruosius tris metus vilkai dažniausiai (60,3 – 67,4 proc. atvejų kasmet) užpuldavo avis. Tarp papjautų ūkinių gyvūnų, kai skaičiuoti papjauti individai, avys dominavo dar labiau (72,9 – 84,2 proc. nuo papjautų gyvulių kasmet). Per tiriamąjį laikotarpį registruoti 7 atvejai, kai vilkai užpuolė aptvaruose laikomus elninius gyvūnus (tauriuosius elnius ir danielius) bei 21 atvejis, kai buvo papjauti šunys.


Situaciją pagerintų priemonių kompleksas


Paprastas elektrinis piemuo ar tinklas sulaiko gyvulius nuo išsivaikščiojimo, bet nėra efektyvi apsauga nuo vilkų, todėl nederėtų šių priemonių deklaruoti kaip apsaugos nuo vilkų.
Būtų efektyvu nepageidaujamą elgesio modelį susiformavusius vilkus operatyviai pašalinti iš gamtos. Pastaraisiais metais stebima situacija atskleidžia šalies teritorijoje susiformuojančius „karštuosius taškus“, kuriuose dažnai kartojasi gyvulių pjovimo atvejai. Tai rodo klasikinį vilkų elgsenos atvejį – tam tikrų individų ar šeimų medžioklės specializaciją. Jau keletą metų Lietuvoje yra taikoma vilkų sumedžiojimo ne medžioklės sezono metu praktika. Tokia praktika turi savų privalumų, bet turi ir trūkumų, kuriuos siūlome taisyti.
Pirmiausia reikėtų keisti leidimo vilkus medžioti ir ne medžioklės sezono metu išdavimo tvarką. Matant vilkų padarytos žalos mastą, susidaro įspūdis, kad tikrai ne visos savivaldybės kreipiasi su prašymais išduoti tokį leidimą. Pati procedūra yra sudėtinga, biurokratiška, todėl neretai klysta net patys atsakingi savivaldybių darbuotojai, komisijų nariai. Dėl to procesas dar labiau išsitęsia. Realiai šis leidimas turėtų būti išduodamas nedelsiant, kai tik susidaro įstatymais apibrėžtos sąlygos.
Dar 2018–2019 metų medžioklės sezonu, siekiant išmedžioti gyvulius pjaunančius vilkus, rajonams buvo taikomi skirtingi limitai, tačiau tai nedavė apčiuopiamų rezultatų, nes rajonas yra per didelė teritorija tikėtis išmedžioti nepageidaujamo elgesio vilkus. Be to, didžioji limito dalis sumedžiojama žiemą miškuose, o ne tada ir ne ten, kur daroma žala.
Medžioklės priemonėmis efektas gali būti pasiektas tik medžiojant nedelsiant po žalos padarymo ir žalos padarymo vietoje (arba ne toliau nei 7 km nuo jos). Taigi ganiavos laikotarpiu reikėtų koncentruotis į gyvulius pjaunančių individų išmedžiojimą, o žiemos laikotarpiu medžioti reguliuojant perteklinę populiacijos dalį.


Tokią gausą pasiekusią populiaciją nurodoma mažinti


Labai reikšminą vilkų populiacijos būklės stebėsenos dalį sudaro genetiniai tyrimai. Jie leidžia kiekvieną vilką identifikuoti iki individo lygmens, atskleisti jo giminystės ryšius su kitais vilkais. Šie duomenys taip pat atskleidžia ir gyvūnų migracijas.
Jeigu nustatoma, kad sesuo sumedžiota Šiaurės Aukštaitijoje, o jos brolis Suvalkijoje, tai parodo, kad vilkai ne tik gali mirguoti per visą Lietuvą, bet ir įveikti jų kelyje pasitaikiusią autostradą ar net Nemuną. Kitas įdomus genetinių tyrimų rodiklis, atskleidžiantis vilkų migracijas, yra retos genų formos, nebūdingos iš Lietuvos teritorijos tirtiems individams. Didesnę dalį retų genų formų turintys vilkai ar jų tėvai yra įmigravę į mūsų šalį iš kito genų baseino. Tokių vilkų daugiausia registruojama Šiaurės Rytų Lietuvoje, todėl galima teigti, kad vilkų migracija stipriausiai vyksta iš miškingos rytinės Latvijos, geografiškai besisiejančios su Vakarų Rusijos miškų masyvais.
Apskritai Lietuvos vilkų populiacijos genetinės įvairovės rodikliai yra aukšti. Tai rodo, kad vilkų populiacijos bendroje imtyje nėra kryžminimosi tarp giminingų individų. Genų srautas iš Šiaurės Rytų yra stiprus šio genetinės įvairovės praturtinimo šaltinis.
DNR tyrimai (pagal 2020–2021 metų medžioklės sezono 173 ištirtų vilkų imtį) parodė, kad vilkų hibridizacijos su šunimis intensyvumas nėra aukštas, tik 1 iš 173 individų rodė 16 proc. genetinį panašumą su šunimi kaip hibridizacijos indikatorių.
Tokios tikimybės yra senelių ir dar ankstesnėse kartose vykusio kryžminimosi pasekmės. Mažas populiacijos dydis gali lemti didesnį hibridizacijos intensyvumą su artimomis rūšimis, jei savos rūšies porų skaičius mažas. Tačiau mūsų atveju populiacijos gausa tikrai nėra tokia maža, kad skatintų natūralią hibridizaciją. Galimi ir į gamtą patekę dirbtinės hibridizacijos padariniai.
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus vilkų populiacijos apsauga ir valdymas yra grindžiami besiveisiančių šeimų skaičiumi – nuo nustatyto besiveisiančių šeimų skaičiaus priklauso, ar bus vilkai saugomi, ar medžiojami, siekiant išlaikyti esamą populiacijos dydį, ar medžiojami intensyviau, siekiant sumažinti perteklinį plėšrūnų skaičių.
Skaičiuojant besiveisiančias šeimas pagal 2020–2021 m. medžioklės sezono metu sumedžiotų vilkų duomenis, pirmiausiai buvo atsižvelgta į amžiaus ir genetinių tyrimų rezultatus. Besiveisiančių šeimų skaičiui nustatyti buvo atrinkti tik 2020–2021 metų medžioklės sezonu sumedžioti jaunikliai. Genetiniais tyrimais buvo nustatyta, kad jie dalijosi į 50 artimais giminystės ryšiais nesusijusių grupių, tai yra sumedžioti jaunikliai pagal savo kilmę buvo iš 50 atskirų šeimų.
Kitu etapu buvo atrinktos patelės, kurios 2020 metų pavasarį buvo vedusios jauniklius (pagal gimdų tyrimus). Genetinių tyrimų rezultatai parodė, kad tarp šių patelių 3 buvo negiminingos 2020-2021 metų sezoną sumedžiotiems jaunikliams. Tai įrodo esant dar 3 atskiras besiveisiančias šeimas.
Taip pat buvo išanalizuoti sistemoje www.biomon.lt per paskutinius vienerius metus registruoti pranešimai. Skaičiuojant besiveisiančias šeimas buvo aktualūs tie atvejai, kai pranešimu registruoti ne mažiau kaip 4 vilkai, nes įvairūs moksliniai šaltiniai patvirtina, kad grupės iš 4 ir daugiau vilkų nebūna atsitiktinės – tokio dydžio grupes sudaro tik besiveisiančią porą turinčios gaujos. Šiuo atveju taip pat reikšmingas buvo ir atstumas tarp registracijos atvejų. Vadovaujantis pranešimų medžiaga buvo nustatyta dar 10 atskirų besiveisiančių šeimų.

Apibendrinus genetinių, amžiau ir reprodukcijos tyrimų bei visus metus teiktų pranešimų rezultatus, prieita prie išvados, kad Lietuvos teritorijoje gyveno ne mažiau kaip 63 vilkų šeimos. Kitaip tariant, per vienerius metus surinkti duomenys leido neginčijamai įrodyti 63 besiveisiančių šeimų buvimą, tačiau neabejotinai tokių šeimų yra daugiau. Atsižvelgiant į Vilko apsaugos plane išdėstytus kriterijus tokią gausą pasiekusią populiaciją nurodoma mažinti.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Vilkai

Post by medziotojas »

Solidarumo laužai nušvietė vilkų problemos mastą


up.lt
Violeta Gustaitytė
2021-09-25



Ūkininkams daug žalos pridaro ūkinius gyvūnus puldinėjantys vilkai. Labiausiai nukenčia avių augintojai, kurie po naktinės vilkų puotos randa sudraskytas ir papjautas net po kelias dešimtis avių. Vis dažnėjantys vilkų išpuoliai ir jų daroma žala ūkininkus varo į neviltį, dalį jų net priverčia atsisakyti avių auginimo. Ūkininkai įsitikinę, kad vilkų Lietuvoje yra per daug ir reikia riboti jų populiaciją. Neapsikentę vilkų daromos žalos Lietuvos avių augintojai, prisijungdami prie visoje Europoje vykstančios avių augintojų akcijos „Uždek solidarumo laužą“, penktadienio vakarą užkūrė taikius laužus, taip siekdami atkreipti dėmesį į vis aštrėjančią problemą.


Gintarė Kisielienė, Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė


Gavome Vokietijos avių augintojų asociacijos kvietimą prisijungti prie šios akcijos. Visa Europa solidarizavosi, nes daugelyje šalių yra panašios vilkų daromos žalos problemos. Kiemuose, ganyklose degėme solidarumo laužus, kūrenome ugnį ar kepsnines, nes tai yra simbolis, Europoje naudojamas budint naktimis ir saugant avis nuo vilkų. Akcija norime atkreipti dėmesį į tai, kad vilkų populiacija Lietuvoje yra per didelė, vilkų elgesys pasikeitęs, ir tai yra didelė problema. Kartu susėdę valdžios atstovai, avių, galvijų augintojai, medžiotojai, aplinkosaugininkai, gamtininkai, mokslininkai turi spręsti, kaip apsisaugoti nuo vilkų, kurie eina pjauti avių, galvijų.

Vilkai, kurie pradėjo pjauti avis, ir toliau eis medžioti į ūkininkų valdas, o ne į mišką. Avininkystės sektoriui vilkų daroma žala pati didžiausia. Ir nors daug apie tai kalbame, situacija nesikeičia. Vilkų populiacija didesnė, negu manyta. Tai patvirtino Medžioklėtyros laboratorijos tyrimai.

Vilkas – miško sanitaras, bet tik tas vilkas, kuris gyvena ir medžioja miške, o ne tas, kuris eina į kaimą pjauti avių, įžūliai lenda į kiemus, aptvaruose taip užvaiko avis, kad jos sudrasko tinklus.


Mokslininkai nustatė 63 vilkų šeimas. Pagal Vilko apsaugos planą Lietuvos teritorijoje maksimalus šeimų skaičius yra 62. Pernai buvo nustatytos 53 šeimos. Per metus padaugėjo dešimčia šeimų. Jau turi būti nebe Vilko apsaugos planas, bet Vilko valdymo planas. Vilkų išpuolių daugėja, o ypač, kai vilkai pradeda mokyti medžioti vilkiukus. Vilkai nebebijo žmonių, prie gyvenviečių įžūliai ateina ne tik naktimis, bet ir dienomis. Nuo vilkų neapsaugo jokie aptvarai. Šis plėšrūnas per daug gudrus, apsaugos priemonės – tik lėšų švaistymas, nes jos neveikia. Tad ūkininkai naktimis saugo savo bandas. Dabar laukuose žolė žalia, dar galima avis, kitus galvijus ganyti, bet dėl vilkų negali vystyti avininkystės, gyvulininkystės. Ką reiškia vien tie kraupūs vaizdai, kai ūkininkas randa išskerstas avis su išverstais viduriais. Dažniausiai nukenčia ėriavedės, nes jos sunkiai bėga ir nuo vilko pasprukti negali. Ūkininkui didžiulis nuostolis, nes niekas neskaičiuoja realiai patirtos žalos. Suskaičiuoja kaip netektą mėsą, bet juk ta veislinė ėriavedė galėjo atvesti daug ėriukų, o to niekas neskaičiuoja.

Labai svarbu būtų operatyviai išduoti specialius leidimus ne medžioklės sezono metu sumedžioti probleminius, žalą ūkininkams darančius vilkus, nes po sėkmingo išpuolio vilkai kitą dieną sugrįžta į tą pačią vietą ir būtų galima juos sumedžioti, bet specialių leidimų išdavimas užtrunka apie mėnesį, kada vilkai jau tikrai būna kitur.

Gaila, kad žmonės radę vilkų papjautas avis ne visada apie tai praneša seniūnijoms, neregistruojama žala, o tai iškreipia statistiką, kuri yra labai svarbi. Leidimai vilką paimti iš gamtos ne medžioklės sezono metu gali būti išduodami tik esant tam tikram vilkų išpuolių atvejų skaičiui – skaičiuojama ne kiek papjauta avių, o įvykių kiekis. Todėl raginu visus avių, galvijų augintojus registruoti kiekvieną atvejį, kad būtų matoma reali vilkų daroma žala, problemos mastas.

Dėl vilkų augintojai patiria didelę moralinę žalą, jie prisiriša prie gyvulio, kurį augina nuo mažens. Avims, kurios po vilkų išpuolio liko gyvos, kyla didžiulis stresas, kiek būna išsimetimų. Sunku suprasti, kodėl valstybė, remdama gyvulių auginimą bei veislininkystę, leidžia juos draskyti, o valstybės skiriama kompensacija ūkininkams, nukentėjusiems nuo vilkų išpuolių, nepadengia visų patiriamų nuostolių. Niekas negalvoja, kaip avių, galvijų augintojui gyventi, ką jis jaučia matydamas sudraskytus, papjautus savo galvijus. Valdininkai paverkia, kad galvijų skaičius mažėja, bet kaip jis nemažės, jei ūkininkams nusvyra rankos po tokių baisių vaizdų ir matant, kad problema nesprendžiama.


Žilvinas Augustinavičius,
Anykščių r. ūkininkų sąjungos pirmininkas, Lietuvos avių augintojų asociacijos narys


Problema aštrėja, nes daugėja vilkų. Pernai buvo gana žymiai padidėjusi vilkų medžioklės kvota, bet rezultato nėra. Vilkų, matyt, yra gana daug, bet kai vyksta populiacijos skaičiavimas, prie to prisideda ne visi medžioklės būreliai ir kai kur lieka nesuskaičiuotos vilkų šeimos, o kvotos yra dalinamos pagal suskaičiuotas vilkų šeimas.


Yra ūkių, kurie auginti avis atsisakė dėl to, kad patiria vilkų išpuolius. Nėra paprasta matyti sudraskytas ir papjautas savo augintas ir puoselėtas avis. Kiek gi žmogus gali netekti? Akcijos metu prie solidarumo laužo, kurį uždegėme Vorutos kalno papėdėje, ne vienas avių augintojas pasakojo, jog kiekvieną naktį važiuoja ir saugo savo avių bandą nuo vilkų.

Aptvaras lauke avis saugo tol, kol vilkai išmoksta jį įveikti – kol sugalvoja, kad jį galima peršokti arba prasikasti po apačia. Jeigu aptvare bus vienas avis saugantis šuo, o ateis penki vilkai, tai šuns likimas irgi aiškus. Nėra nė vienos apsaugos priemonės, kuri šimtu procentų apsaugotų avis nuo vilkų, nebent tik į kokį betoninį tvartą uždarius, tada gal.

Valstybė renkasi, kas jai svarbiau. Šiuo metu vyksta krypimas į Žaliąjį kursą, o vilkai, matyt, jam priklauso, labai viską žalina... Deklaruojamas prioritetas tarsi gyvulininkystė, bet iš tiesų prioritetai, matyt, yra visai kiti.


Vygantas Šližys,
Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos tarybos narys


Labiausiai nuo vilkų išpuolių kenčia avių augintojai. Mes solidarizuojamės ir juos palaikome. Kai vilkai išpjauna avis, ūkininkui didžiulė žala, stresas, o ir gyvulio gaila, ypač jeigu papjaunamos ėriavedės. Galvijų augintojams vilkų išpuoliai nėra tokia didelė problema kaip avių augintojams. Vilkas retai renkasi didesnius galvijus, dažniausiai pjauna avis, taikosi ir į veršelius. Vilkas gudrus, nenori būti sužalotas didelio galvijo, kuris gali įspirti, prispausti.

Vilkas prisitaikė, ieško lengvesnio grobio. Jam paprasčiau užsukti į sodybą nugvelbti avį, veršelį ar šunį, negu miške gaudyti stirnas ar šernus, kurių beveik nebėra.


Vilkų populiaciją reikia reguliuoti, taip daroma visur, bet vien medžiodami šiuos plėšrūnus problemos turbūt neišspręsime. Reikia įsirengti ir vilkus sulaikančius atitvarus, aptvarus.


Tomas Kovėra,
gamtos mokslų daktaras


Vilkų populiacija Lietuvoje vienareikšmiškai gausėja. Vis dažniau šie žvėrys sutinkami prie gyvenviečių, jie išpjauna ir nemažai avelių.

Atlikti genetiniai tyrimai rodo, kad yra vilkų ir šunų mišrūnų. Galbūt tokiam plėšrūnui tai suteikia šiek tiek drąsos ateiti medžioti arčiau žmonių. Vilkų išpuolių padaugėja, kai vilkės pradeda mokyti medžioti vilkiukus.

Vilkams miškuose sumažėjo maisto – jie papjauna stirnų, kurių tikrai netrūksta, tačiau labai sumažėjo šernų. Medžiotojus spaudė, jog šernus išnaikintų tam, kad verslininkai galėtų auginti kiaules. Miško kiaulės nėra kaltos, kad danas ar olandas nori kiaules auginti Lietuvoje. Vilkai mielai grauždavo pasigavę šerniukus, o kai miške nėra ką pasigauti, tada vilkai ateina prie sodybų – į kiaulių fermą jis neįlenda, todėl eina suėsti avytės. Gamtoje taip yra – jeigu mes ką nors iš jos išimame, sunaikiname, tai kažkas negauna valgyti, šiuo atveju vilkas. O šių plėšrūnų mėgstamiausias maistas – šernai, bebrai ir tik po to stirnos bei kt. Vilkai pasidarė drąsesni, jie grobio ima ieškoti nebe miške, o arti sodybų. Iš kitos pusės, vis mažiau lieka žmonių nuolatinės veiklos nepaliestų gamtos vietų.

Vilkas yra gudrus, kaipgi nepaims pyrago, jeigu jis padėtas jam po nosimi – avys laisvai ganosi, dažnai aptvertos tik elektriniu piemeniu, vieline tvora, kurią jis peršoka. Ūkininkai nakčiai turėtų suvaryti avis į tvartus, galbūt apsidrausti nuo vilkų daromos žalos. Kita vertus, vilkų populiacija turi būti reguliuojama. Ją reguliuoti reikia remiantis moksliniais argumentais, daromų apskaitų duomenimis, bet ne emocijomis, kai vieni vaikšto su transparantais ir rėkia nešaudyti vilkų, nes jie turi gyventi, o kiti sako, jog vilkai papjovė jų avis. Reikia mažiau emocijų, daugiau faktų, skaičių ir išvadas daryti iš jų.


Kęstutis Markevičius,
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas


Medžiotojai pastebi, kad vilkų daugėja. Mes ne vienerius metus kalbame, jog vilkų populiacija didėja, ir jų sumedžiojimo limitas turi būti didesnis, bet medžiotojų balsas į dangų neina. Kai avių, galvijų augintojai garsiai pradės reikšti pretenzijas dėl vilkų išpuolių ir didžiulės daromos žalos, gal tuomet valdžia padidins vilkų medžioklės kvotas.

Visiems kažkodėl atrodo, jog medžiotojai nori vilkus išnaikinti, bet taip tikrai nėra. Vilkai gamtoje reikalingi, tačiau jų populiaciją reikia reguliuoti ir tam pasitelkti mokslininkus, kurie atlieka genetinius tyrimus. Jie gali pasakyti, kiek Lietuvoje yra vilkų šeimų, nes medžiotojai tyrėjams pateikia visus reikiamus mėginius. Manau, kad Aplinkos ministerija su vilkus genetiškai tiriančiais mokslininkais nebendradarbiauja, nes vilkų medžioklės limitas turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į mokslininkų tyrimus. O medžiotojai sumedžios tiek vilkų, kiek bus leista.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Vilkai

Post by medziotojas »

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS

DĖL VILKŲ SUMEDŽIOJIMO PER 2021–2022 METŲ MEDŽIOKLĖS SEZONĄ LIMITO PATVIRTINIMO

2021 m. spalio 13 d. Nr. D1-582

Vilnius


Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 5 punktu, atsižvelgdamas į Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“, 42 punktą, taip pat į Vilko (Canis lupus) apsaugos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. D1-699 „Dėl Vilko (Canis lupus) apsaugos plano patvirtinimo“, 36 punktą,


t v i r t i n u 190 vilkų sumedžiojimo per 2021–2022 m. medžioklės sezoną limitą.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Post Reply