Vilkai

Все темы об охоте и т.д.
Субфорум - охотничий словарь и ссылки на прогноз погоды.

Vilkų populiacijos būklė.

You may select up to 29 options

 
 
View results

User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Vilkai

Post by medziotojas »

Eidami spanguoliautojai pro mūsų medžiotojų namelį, už tvoros matė 5 pilkius ! Gal savaitgalį išeis jiems kudlas pakedenti :twisted:
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Vilkai

Post by medziotojas »

Vilkų populiacijos reguliavimas: užteks juokinti svietą ir varyti į neviltį gyvulių augintojus




AGROETA MEDŽIOKLĖ 2021 Gruodžio
Autorius: Vytautas RIBIKAUSKAS

Nors suskaičiuoti Lietuvoje gyvenančių vilkų nesugebame ir dėl to negalime nustatyti jų sumedžiojimui tinkamo limito, medžioklės procesą reguliuojantys biurokratai, kaip velniai kryžiaus, kratosi minties pilkių populiacijos gausos reguliavimą leisti vykdyti tik medžioklės sezono terminų keitimu, nenustatant jų sumedžiojimo limitų. Jie nepagrįstai baiminasi, kad taip medžiojant, bus per daug išpyškinta plėšrūnų, bus peržengta kritinė gausos riba ir vilkų populiacija pradės degraduoti.


Ką byloja vilkų sumedžiojimo aritmetika


Tačiau pažiūrėkime, ką rodo septynių paskutinių medžioklės sezonų ir aštuntojo dalies nuo 2021 m. spalio 15 d. iki gruodžio 1 d. vilkų sumedžiojimo aritmetika. Duomenys apie sumedžiotų vilkų skaičių ir trukmę, per kurią tai buvo įvykdyta, paimti iš Aplinkos ministerijos tinklapio.

O jie tokie:

2014 – 2015 m. vilkų medžioklės sezonas truko 75 dienas ir buvo sumedžioti 38 vilkai;

2015 – 2016 m. – atitinkamai 90 ir 60;

2016 – 2017 m. – atitinkamai 91 ir 62;

2017 – 2018 m. – atitinkamai 115 ir 62;

2018 – 2019 m. – atitinkamai 80 ir 102;

2019 – 2020 m. – atitinkamai 89 ir 122;

2020 – 2021 m. – atitinkamai 147 ir 175;

2021 – 2022 m. iki gruodžio 1 d. – atitinkamai 47 ir 92.

Pažiūrėkime, kaip kito vilkų sumedžiojimo intensyvumas: 2014-2015 m. medžioklės sezonu vienas vilkas vidutiniškai buvo sumedžiotas per 1,97 d. arba vienai medžioklės sezono dienai vidutiniškai teko 0,51 sumedžioto vilko;

2015 – 2016 m. – atitinkamai 1,50 ir 0,67;

2016 – 2017 m. – atitinkamai 1,47 ir 0,68;

2017 – 2018 m. – atitinkamai 1,85 ir 0,54;

2018 – 2019 m. – atitinkamai 0,78 ir 1,28;

2019 – 2020 m. – atitinkamai 0,73 ir 1,37;

2020 – 2021 m. – atitinkamai 0,84 ir 1,19;

2021 – 2022 m. iki gruodžio 1 d. – atitinkamai 0,51 ir 1,96.

Iš šių palyginimų be jokių įmantrių apskaitų galima daryti tvirtą išvadą, kad vilkų populiacija metai iš metų sparčiai didėjo, nes pilkių per tą patį medžioklės sezono laikotarpį, nesikeičiant medžioklės būdams, sumedžiojama buvo vis daugiau ir daugiau. Tik 2 sezonuose šiek tiek buvo nukrypta nuo bendros tendencijos: 2017-2018 m. to priežastis dabar jau sunku prisiminti, o 2020-2021 m. vilkų medžioklės intensyvumo sumažėjimą lėmė Covid-19 pandemijos karantinas.


Kiek vilkų būtų sumedžiojama, nenustatant limitų


Per minimą laikotarpį iš viso vilkai buvo medžioti 734 dienas ir sumedžioti 713 žvėrių, vidutiniškai per vieną dieną sumedžiojant 0,97 vilko arba vienas vilkas vid. sumedžiotas per 1,03 d. Tačiau norint sužinoti, kiek vilkų būtų sumedžiojama per visą jų medžioklės sezoną, netikslinga skaičiavimui imti keleto metų vidurkio, nes vilkų populiacija gana sparčiai didėja, tad metams slenkant, daugiau jų reikia ir sumedžioti. Taigi, pabandykime suskaičiuoti pagal paskutinio 2021-2022 m. medžioklės sezono dalies nuo 2021 m. spalio 15 d. iki gruodžio 1 d. duomenis.

Viso vilkų medžioklės sezono trukmė nuo spalio 15 d. iki kitų metų kovo 31 d. yra 168 d. (keliamaisiais metais 169 d.). Pagal šio sezono dalies duomenis per visą sezoną būtų sumedžiota 329 pilkiai.

Reguliuojant vilkų populiacijos gausą, jų medžioklės terminus galima keisti.

Toks galimų sumedžioti vilkų skaičius visai realus, tačiau gali šokiruoti vilkų globėjus, gal net aplinkosaugininkus. Todėl siūloma (bent pradžioje) vilkų medžioklės sezoną sutrumpinti 31 d., atsisakant jų medžioklės kovo mėn. Tai ir pilkiams išeitų į naudą, nes jie nebūtų trikdomi prieš vaikų atsivedimą. Taip pilkių medžioklės trukmė būtų 137 d. (keliamaisiais metais 138 d.), ir pagal 2021-22m. medžioklės sezono dalies duomenis, šį sezoną būtų sumedžioti 269 žvėrys.

Toks skaičius turėtų būti priimtinas visiems, nes ir pagal paskutinę vilkų šeimų apskaitą, vadovaujantis Vilko apsaugos planu, turėjo būti nustatytas 205 vilkų sumedžiojimo limitas. Žinant, kad vilkų šeimų skaičius yra sumažintas (iš visų šeimų negalėjo būti sumedžiotas jauniklis ar vaikus vedusi patelė, o apie vilkų šeimynų fotosesijas net užsiminti nesinori), per sezoną sumedžioti 269 vilkai būtų pats tinkamiausias skaičius jau šiam 2021-2022 m. sezonui. Ateityje, prireikus vilkų medžioklės trukmę didinti, jų medžioklę tikslinga būtų pradėti ne spalio 15 d., o spalio 1 d. Trumpinti vilkų medžioklės laiką reikėtų iš pavasario pusės. Kadangi šiam medžioklės sezonui yra nustatytas 190 leistų sumedžioti vilkų limitas, pagal sezono pradžios pilkių sumedžiojimo intensyvumą galima prognozuoti, kad jų medžioklė pasibaigs ne vėliau kaip 2022 m. sausio 19 d. Kai kiekvienais metais vilkų sumedžiojimo limitai baigiasi 2 ar net daugiau mėnesiais anksčiau nei baigiasi jų medžioklės sezonas, išvadą galima padaryti tik vieną, kad leidžiamas pilkių sumedžiojimo skaičius yra gerokai per mažas.

Per 7 m. vilkų medžioklės sezoną iš viso medžioti buvo galima 1178 dienas, o limitai išpildyti tik per 687 d. Vadinasi, leisti sumedžioti vilkai sumedžioti tik per 58 proc. leistinos vilkų medžioklės trukmės. Atskirais metais limito išpildymui prireikė dar mažiau laiko: 2014-2015 m. sezonu tik 45 proc. leistino laiko; 2018-2019 m. - 48 proc.; 2015-2016 m. - 53 proc.; 2016 – 2017 m. - 54 proc.

Per tą patį laikotarpį sumedžiotų vilkų skaičius metai iš metų didėjo tolygiai.

Lietuvoje praktiškai neorganizuojamos specialios vilkų medžioklės, o pilkiai sumedžiojami tik atsitiktinai kitų žvėrių medžioklių metu. Todėl jų sumedžiojimo rezultatai netgi nedaug priklauso, sakykim, nuo pastovios sniego dangos buvimo ar nebuvimo. Nežiūrint to, kad yra sniego ir pagal pėdsakus galima nustatyti plėšrūnų dienojimo vietas, varymo medžioklės vyksta iš anksto numatytuose miškų kvartaluose, o medžioklių objektas dažniausiai yra kanopiniai žvėrys.

Žinoma, jeigu į šaulių liniją iššoka pilkasermėgis, sumedžiojamas ir jis. Tykojant vilkai nušaunami, taip pat sėdint kanopiniams žvėrims medžioti pastatytuose bokšteliuose ir labai retai prie plėšrūnams padėto jauko specialiai įruoštose pasalose. Beveik neliko specialiai vilkams skirtų medžioklių, kai pagal pėdsakus sniege nustatoma vilkų dienojimo vieta ir pilkiai apsupami vėlevėlėmis. Tokios medžioklės gana dažnai būdavo taikomos sovietmečiu ir duodavo gerus rezultatus. Taigi, vilkų medžioklė metai iš metų yra nesikeičianti, kai plėšrūnai sumedžiojami tik atsitiktinai, todėl per vienodą medžioklės laikotarpį sumedžiotų plėšrūnų skaičiaus didėjimas priklauso tik nuo jų populiacijos gausos didėjimo.


Kodėl toks vilkų populiacijos gausos reguliavimas turėtų nepatikti ES biurokratams ir mūsų vilkų mylėtojams?


Apmaudu, kad mes patys jau negalime savarankiškai tvarkyti netgi medžioklės reikalų. Atseit, vilkai yra svarbūs žvėrys visai ES bendrijai ir visose šalyse ES narėse turi būti saugomi. Tačiau kodėl ES aplinkosaugos biurokratai nesustabdo smulkių paukščių giesmininkų bei kitų pas mus saugomų sparnuočių medžioklės (naikinimo) pietinėse ES šalyse, kai pas mus vaikus išauginę skrajūnai ten susirenka žiemoti? Tenai toks smulkių paukščių šaudymas, gaudymas ir valgymas, atseit, yra kultūros paveldas. O kodėl tokiu paveldu, išskyrus valgymą, pas mus negali būti vilkų medžioklė, netgi jaukui naudojant gyvą paršelį, kokios medžioklės yra aprašytos klasikų?

Juo labiau, kad pas mus padauginti pilkiai tikrai nenukaks į ES pietines valstybes. Tačiau kas dėl vilkų saugojimo, manau, kad čia ne tiek ES biurokratų išmonė, bet daugiau mūsų valdžios problema. Mūsiškiai biurokratai labai jau linkę įsiteikti ES struktūrų kolegoms ir versdamiesi per galvas puola viską vykdyti netgi persistengiant. Ar neužtektų ES pareigūnams nurodyti, kas Lietuvoje jau yra nuveikta vilkų apsaugoje: pirma, atsisakyta mokėti premiją už vilko sunaikinimą, antra, nustatyti optimalios trukmės medžioklės terminai (buvo naikinami ištisus metus), bandoma, taikant įvairius metodus, kuo tiksliau vilkus suskaičiuoti (tik nesiseka), vykdomi pilkių genetiniai tyrimai.

Tad ar neužtektų paaiškinti, kad nesant tikslesnių vilkų populiacijos gausos nustatymui apskaitos metodų, dėl ko neįmanoma nustatyti tinkamo sumedžiojimo limito, pereinama prie pilkių gausos reguliavimo, keičiant jų medžioklės sezono trukmę. Manau, kad toks paaiškinimas ES biurokratams visai tiktų. Kitas reikalas su mūsiškiais rėksmingais vilkų globėjais. Jų neįtikinsi, kad vilkų gausą reikia reguliuoti tinkamai. Jų jokie argumentai neveikia. Jie šaukia, kad Lietuvoje iškirsti visi miškai ir iššaudyti visi žvėrys, todėl vilkams nėra nei kur gyventi, nei kuo misti ir jie traukia į kaimus pjauti avinų bei kiemsargių šunų (tų kurie naktimis nemiega ant pagalvių). O medžiotojai – žudikai, kėsinasi iššaudyti keliolika dar Lietuvoje kažkaip išgyvenusių vilkų. Ūkininkai gi dėl vilkų papjautų gyvulių patys kalti, kad per daug prisiaugino avių ir kad savo ganyklų neapsitveria kinietiška siena. Ir ne kitaip... Todėl asfaltiniams gamtos mylėtojams neverta nieko įrodinėti. Palikime jiems erdvę reikštis gamtos mylėjimo srityje, jeigu neranda kitų būdų tapti reikšmingais ir būti pastebėtais. Tačiau gerai būtų, kad Aplinkos ministerijoje dirbtų specialistai ir medžioklę tvarkytų pagal gamtoje vykstančius realius procesus, o ne pagal rėksnių pageidavimus.


Atpultų anekdotu virstantis vilkų skaičiavimas


Vilkų populiacijos gausą reguliuojant medžioklės sezono trukme, atpultų anekdotiniai pilkių skaičiavimai fotosesijomis, kai juos fotografuoti ar filmuoti reikia net suvarius grupėmis, nes vieno vilko nuotrauka neįrodo, kad toje teritorijoje iš viso vilkai gyvena, mat, vilkų apskaita vykdoma tik šeimomis. Galima būtų nustoti vartoti anekdotu tapusį posakį "Lietuvoje tikrai gyvena x vilkų šeimų" ir, svarbiausia, pagal šį anekdotą nereikėtų nustatinėti vilkų sumedžiojimo limitų, kas visiškai netelpa į nors kiek mąstančio piliečio smegeninę.

Vilkų būtų sumedžiojama kiek daugiau, tačiau tai nepakenktų jų populiacijai, o tik atspindėtų realią vilkų populiacijos gausos padėtį. Užteks juokinti svietą ir varyti į neviltį gyvulių augintojus, kuriems žlugdomas verslas, tinkamai neatlyginama vilkų padaryta žala (tarp jų ir moralinė) ir jie dar kaltinami, kad tinkamai neprižiūri savo gyvulių.

Visi sumedžiotų vilkų genetiniai tyrimai galėtų būti vykdomi toliau ir stebimi pokyčiai vilkų populiacijoje, kai jie medžiojami be limitų nustatymo. Manau, kad niekaip nepasikeistų ir vilkų medžioklių pobūdis, neatsirastų daug medžiotojų, kurie specializuotųsi tik vilkų medžioklei (ką norint gali daryti ir dabar) ir pilkiai toliau būtų sumedžiojami tik atsitiktinai kitų žvėrių medžioklėse. O Lietuvos medžiotojams labiausiai patinka kanopinių žvėrių medžioklės.

Pabaigai prisiminkime, kaip praeityje sumedžiojimo limitai būdavo nustatomi beveik visiems medžiojamiesiems gyvūnams, o daugumai netgi būdavo išrašomos licencijos. Taip buvo medžiojami briedžiai, taurieji elniai, danieliai, stirnos, šernai, bebrai, audinės, abiejų rūšių kiaunės, kurį laiką ir barsukai. Zuikiams, antims, kurapkoms būdavo nustatomos dienos sumedžiojimo normos ir medžioklės dienų skaičius savaitėje.

Dabar limituojamos tik briedžių ir tauriųjų elnių medžioklės. Na, visiškai uždrausta kurapkų ir daugelio kitų paukščių medžioklė, savotiškai apribotos zuikių medžioklės, tačiau dėl šių gyvūnų populiacijų kritinės padėties medžiotojų niekaip neapkaltinsi. O kas nutiko su visais kitais žvėrimis? O jų populiacijos klesti kaip niekada anksčiau, kai buvo limitai ir licencijos. Tad kodėl kitaip turėtų nutikti su vilkais? Galima būtų atsisakyti ir briedžių bei elnių medžioklės limitavimo, tačiau būtų labai susiaurinti aplinkosaugininkų veiklos barai ir mažiau liktų galimybių išrašinėti dažnai niekuo nepagrįstas baudas.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Vilkai

Post by medziotojas »

Sumedžiojo tris vilkus


rinkosaikste.lt
2021 14 gruodžio
Dimitrijus KUPRIJANOVAS

sumedziojo-vilka-850x560.jpg
Po trijų varymų Kalnaberžės miške buvo sumedžioti trys vilkai./Lioniaus Stanevičiaus nuotr.

Medžioklė buvo skirta vilkų populiacijai mažinti


Lietuvos teritorijoje prasidėjus 2021–2022 metų vilkų medžioklės sezonui, iki šios dienos iš viso sumedžioti 108 vilkai. Kėdainių rajone gruodžio 4 dieną kolektyvinėje medžioklėje sumedžioti 3 vilkai. Iš viso mūsų krašte jau sumedžioti 6 pilkiai.


Pėdsakai sniege


„Šlapaberžės medžiotojų kolektyvas nuo spalio 15 dienos medžiokles skyrė vilkų populiacijos reguliavimui. Pagal medžiotojų pastebėjimus klubo vienete buvo suskaičiuota iki 15 vilkų.
Iškritus pirmam sniegui, vilkų pėdsakai patvirtino jų gausą šiuose miškuose“, – informavo Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Lionius Stanevičius.
Snieguotą ir šaltą dieną medžiotojai surengė kolektyvinę medžioklę, kuri buvo skirta būtent vilkų populiacijai mažinti. Šį kartą medžioklė buvo itin sėkminga.
„Gruodžio 4 dieną Šlapaberžės medžiotojų klubo nariai rinkosi į kolektyvinę medžioklę, kuri buvo skirta vilkų populiacijai mažinti.
Pasinaudojus nauja sniego danga buvo nustatyta vilkų laikymosi vieta. Po trijų varymų Kalnaberžės miške buvo sumedžioti trys vilkai. Juos sumedžiojo Viktoras Stanevičius, Svajūnas Gedvilas ir Linas Vaišnoras“, – papasakojo L. Stanevičius.

Limitas tirpsta


Lietuvoje iki šios dienos jau sumedžioti 108 vilkai. Kėdainių rajone sumedžioti 6 pilkiai.
Šiais metais Aplinkos ministerija patvirtino 190 vilkų limitą. Vadinasi, tiek vilkų galės sumedžioti visos Lietuvos medžiotojai.

Vilkus medžiotojai gali medžioti iki kovo 31 dienos, tačiau išnaudojus jų sumedžiojimo limitą, sezonas nutraukiamas anksčiau.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Vilkai

Post by medziotojas »

Plėšrūnų globėjai užaugino solidžią vilkų populiaciją


2022-01-10
ŪP korespondentas Juozas SKRIPKAUSKAS


Vilkų yra visoje Lietuvoje. Ant rankų pirštų galima suskaičiuoti kaimiškas savivaldybes, kuriose per šį medžioklės sezoną nenušautas nė vienas pilkis. Buvo leista nušauti 190 vilkų, sumedžiota pusantro šimto, tačiau medžioklės sezonas dar tik įpusėjo. Medžiotojai kalba, kad Lietuvoje vilkų gali būti per du tūkstančius, o nustatytas limitas nė iš tolo nesumažins plėšrūnų daromos žalos ūkininkams.

Vilkai pasiskirstę tolygiai

Gilinantis į Aplinkos ministerijos pateiktą vilkų medžioklės statistiką matyti, kad laimikiai beveik tolygiai pasiskirstė visoje Lietuvoje. Suskaičiavome 8 kaimiškas savivaldybes, kuriose nenušautas nė vienas vilkas. Tai daugiausia mažosios savivaldybės ir vienas kitas didesnis rajonas įvairiuose Lietuvos regionuose. Taigi nėra regiono, kur vilkų nebūtų ar jie neatklystų iš kaimyninių rajonų.

Solidžiausiais laimikiais gali pasigirti Rokiškio r. medžioję medžiotojai – nušauta 12 pilkių, Kėdainių r. – 11, Ukmergės r. – 9, Anykščių r. – 8 vilkai. Kadangi medžioklės sezonas dar tik įpusėjęs, patys medžiotojai neabejoja: limitas bus išnaudotas anksčiau laiko, kaip jau yra buvę ne vienais metais.

Šiemet vilkų leista nušauti kaip niekada daug – 190. Pernai buvo sumedžioti visi leisti 175 vilkai, užpernai limitas siekė 120, seniau – dar mažiau. Pavyzdžiui, per 2014–2015 metų medžioklės sezoną leista nušauti viso labo 33 vilkus. Tačiau redakcijos kalbinti medžiotojai tvirtino, kad ir šiųmetis skaičius yra per mažas, nes vilkų yra labai daug.

Įvardija didelius skaičius

Asociacijos „Šilalės medžiotojų ir žvejų draugija“ pirmininkas Kęstutis Buja „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, kad, jo skaičiavimais, vilkų prieš keletą metų jų rajone galėjo būti 60–70, o dabar – dar daugiau.

„Jau prieš 5 metus rinkome statistinius duomenis, tada rajone suskaičiavome 60–70 vilkų. Bet į tuos skaičius Vilnius nekreipė dėmesio, valdininkams kaip buvo, taip ir yra šalyje 250 vilkų. Mokslininkai, kuriems siuntėme duomenis, sakė manantys, kad mes meluojame. Tik kai patys atvyko į nurodytą vietą ir pamatė gyvą vilką, suprato, kad sakome tiesą. Manau, Lietuvoje suskaičiuotume du su puse tūkstančio vilkų“, – tikino K. Buja.

Vilkai sugeba iš sodybos nunešti net prie grandinės pririštus šunis – šiemet toks atvejis įvyko Šilalės rajone. K. Bujai nerimą kelia ne tikrieji vilkai, o mišrūnai.

„Netikrieji vilkai, arba šuns ir vilko mišrūnai, nebijo žmonių. Jie dar pavojingesni už tikruosius vilkus“, – neabejojo Šilalės r. medžiotojų vadovas.

Įspūdingiausios metų medžioklės

Šilalės r. praėjusių metų lapkritį vienoje medžioklėje buvo nušauti iškart keturi vilkai. Šie pilkiai krito nuo „Medvėgalio“ būrelio medžiotojų kulkų.

„Netoli Kaltinėnų dideliame plote surengėme medžioklę su varovais. Buvo vilkų šeimyna, septyni vilkai. Keliems pavyko pabėgti, o keturis nušovėme. Dar vieną didelį vilką jau šiemet sumedžiojome netoli Medvėgalio kalno. Iki šiol mūsų būrelio medžiojamuose plotuose ūkininkai nuo vilkų nenukentėdavo, tačiau pernai toks atvejis buvo. Vadinasi, vilkų daugėja“, – ŪP papasakojo „Medvėgalio“ būrelio pirmininkas Audrius Lileikis.

Dar įspūdingesnės medžioklės praėjusių metų lapkritį būta Kėdainių rajone – čia vienu metu krito penki vilkai.

„Daug medžiotojų dalyvavo toje medžioklėje, buvo geros oro sąlygos – pasnigę, labai gerai matėsi pėdos, todėl nebuvo sunku nustatyti vilkų buvimo vietą. Jų šeimyna buvo susirinkusi eglynėlyje, kur dorojo papjautą elnią. Jie buvo taip užsiėmę savo laimikiu, kad nelabai ir kreipė dėmesį į tai, kas vyksta aplinkui. Tą dieną pasisekė sumedžioti penkis vilkus. Kuo daugiau medžiotojų medžiok­lėse dalyvauja, tuo didesnis ir sumedžiojimas“, – ŪP pasakojo Kėdainių r. medžiotojų ir žvejų draugijos valdybos pirmininkas Lionius Stanevičius.

Anot rajono medžiotojų vadovo, pastaruoju metu jų medžiojamuose plotuose pastebėti dar keturi vilkai, o kad juos aptiktum, reikia nuolat stebėti, įdėti daug darbo.

Kenčia ūkininkai

L. Stanevičiaus teigimu, vilkų populiacija yra didelė ir kelia daug rūpesčių.

„Mūsų krašte yra daug ūkininkų, kurie augina avis, kitus ūkinius gyvūnus ir nukenčia nuo vilkų daromos žalos. „Šlapaberžės“ medžiotojų klubo medžioklės plotuose treti metai gyvena vilkai. Elniniai žvėrys, kurie buvo traumuoti, ligoti ar nusenę, vilkų jau yra išretinti. O tuos, kurie turi jėgos, vilkai sunkiai įveikia. Todėl vilkai eina į sodybas, ūkius ir čia pjauna naminius gyvūnus, daro žalą ūkininkams. Esu pastebėjęs, kad vilkų yra visuose rajonuose, visur jų sumedžiojama. Tai reiškia, kad po visą Lietuvą jie pasiskirstę tolygiai, nėra tokio regiono, kur jų nebūtų. Kai kuriuose rajonuose į tai nelabai kreipia dėmesį, tada didėja žala ūkininkams. O mes stengiamės, kad nenukentėtų žmonės, kurie augina avis ar kitus gyvulius“, – sakė L. Stanevičius.

Vis dėlto yra rajonų, kuriuose ūkininkai kenčia dėl vilkų daromos žalos, tačiau šį sezoną jų nesumedžiota arba sumedžiota vos po vieną.

Nušovė vieną

Praėjusių metų spalio pradžioje, kai vilkų medžioklės sezonas dar nebuvo prasidėjęs, buvo suteiktas leidimas sumedžioti vilką Klaipėdos r. Judrėnų seniūnijoje, mat čia buvo padaryta nemenka žala ūkininkams. Vilkas, kaip sakoma, „buvo paimtas iš gamtos“, tačiau turint galvoje tai, kad daugiau nė vieno vilko šiame rajone per medžioklės sezoną nesumedžiota, mažai tikėtina, kad problema išsisprendė.

„Manau, problema iki galo neišspręsta. Įdomiausia, jog pernai pavasarį išleidus gyvulius į ganyklas sulaukėme pirmųjų nusiskundimų dėl užpuolimų. Tai buvo gegužės pradžioje, o iš patirties žinau, kad pjovimai būna rudenį, kai vilkams moko savo jauniklius medžioti. Jei jau pradėjo pavasarį, vadinasi, vilkai priprato prie lengvo grobio, ir tai jau nebe gamtos dėsniai. Žmonės, ardami dirvą, mato, kaip iš paskos bėga vilkas ir net nebijo žmogaus“, – ŪP pasakojo Judrėnų seniūnas Zigmantas Siminauskas.

Tose teritorijose medžioja Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Klaipėdos skyriaus būreliai, šio skyriaus pirmininko Valdemaro Zakaro pasiteiravome apie vilkų medžioklę šį sezoną.

„Pavyko sumedžioti vieną vilką pagal atskirai išduotą leidimą, nes Judrėnuose buvo daroma didelė žala. Mūsų medžiotojai medžioja 7 rajonuose, tačiau konkrečiai Klaipėdos r. vilkų atžvilgiu metai nebuvo derlingi, daugiau nepavyko sumedžioti nė vieno. Vilką sumedžioti nėra paprasta, esame pajūrio zona, sniegas nesudaro nuolatinės dangos, todėl vilkus sunkiau susekti, nematome jų pėdų. Galima suprasti ūkininkus – šiame krašte laukai nederlingi, todėl daugelis jų verčiasi gyvulininkyste, o tada kyla vilkų pavojus“, – svarstė V. Zakaras.

Pastebi daugiau lūšių

Klaipėdos rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Algirdas Skuodas teigia, kad pastaruoju metu vilkų net nebeužfiksuoja. „Pernai panašiu laiku buvo pasirodžiusi gauja, bet šiemet nuotraukose jų nefiksavome. Sakyčiau, keista. Gal mūsų rajone pastoviai ir negyvena, tačiau jų tikrai yra, tik kad nesame pastebėję“, – sakė A. Skuodas.

Į šios draugijos medžioklės plotuose pastatytų kamerų akiratį pakliūva lūšys. „Jas mūsų kameros nufotografuoja ir dienos metu. Gyventojai pasakoja, kad lūšys ateina ir į sodybas, matė jas bėgančias per kelią, o vienas sodybos gyventojas ją net nufilmavo. Lūšys eina ten, kur pasirodo stirnos, ieškančios obuolių krituolių, daržovių likučių ar kito maisto“, – pasakojo A. Skuodas. Taigi gali būti, kad nespėjus susitvarkyti su vilkų problema, ūkiniams gyvūnams gali iškilti ir kita grėsmė – lūšys. Jos nuo 1979 m. saugomos Lietuvos raudonojoje knygoje.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Vilkai

Post by medziotojas »

Vilkų medžioklės sezonas baigėsi


Data
2022 02 01


Išnaudojus 2021-2022 m. medžioklės sezonui nustatytą 190 vilkų sumedžiojimo limitą, antradienį vilkų medžiojimas nutraukiamas.

Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatyta, kad vilkus medžioti galima nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d., tačiau išnaudojus nustatytą vilkų sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas nutraukiamas anksčiau.

Medžiotojų pateiktais duomenimis jau išnaudotas 2021-2022 m. medžioklės sezonui nustatytas 190 vilkų sumedžiojimo limitas.

2021-2022 m. medžioklės sezoną vilkų buvo sumedžiota 47 rajonų savivaldybėse. Daugiausiai Kėdainių r. savivaldybėje – 13, po 12 vilkų sumedžiota Anykščių ir Rokiškio r. savivaldybėse, o Ukmergės r. savivaldybėje – 11 vilkų.

Detalią informaciją apie vilkų sumedžiojimą 2021-2022 m. medžioklės sezonu galima rasti čia: https://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/g ... 2022-01-31

Atkreiptinas dėmesys, kad 2019-2020 m. medžioklės sezonu vilkų medžiojimo sezonas baigėsi sausio 16 d., o 2020-2021 m. medžioklės sezonu vilkus baigėme medžioti kovo 9 d. Tam, be abejonės, įtakos turėjo dėl COVID-19 pandemijos paskelbtas karantinas, kai buvo draudžiama judėti tarp savivaldybių.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Vilkai

Post by medziotojas »

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL VILKŲ MEDŽIOJIMO 2021–2022 METŲ MEDŽIOKLĖS SEZONO METU NUTRAUKIMO

2022 m. vasario 1 d. Nr. D1-30

Vilnius


Atsižvelgdamas į Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“, 15.2.6 papunktį, Vilko (Canis lupus) apsaugos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. D1-699 „Dėl Vilko (Canis lupus) apsaugos plano patvirtinimo“, 37 ir 39 punktus ir į tai, kad, pateiktais duomenimis apie vilkų sumedžiojimą per 2021–2022 metų medžioklės sezoną, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. D1-582 „Dėl vilkų sumedžiojimo per 2021–2022 metų medžioklės sezoną limito patvirtinimo“ nustatytas vilkų sumedžiojimo limitas yra išnaudotas,


n u s t a t a u, kad vilkų medžiojimas Lietuvos Respublikos teritorijoje 2021–2022 metų medžioklės sezono metu nutraukiamas.


Aplinkos ministras Simonas Gentvilas
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Vilkai

Post by medziotojas »

Medžiotojų laimikis ūkininkams kelia siaubą


Daiva Smailytė,
„Sekundė“
2022 m. vasario 4 d.


Lietuvoje sumedžiojus leistą 190 vilkų limitą, užvakar paskelbta šių žvėrių medžioklės pabaiga. Panevėžio medžiotojai per sezoną, trukusį nuo spalio vidurio, nušovė tris vilkus. Sprendimas vilkų medžioklę leisti tik nuo rudens atrodo kaip didžiulis nesusipratimas avių bandos netekusiai Panevėžio rajono ūkininkei Ritai Povilonytei.

Netoli Stumbriškio ūkį turinti R. Povilonytė įžvelgia paradoksą: medžiotojams į vilkus nusitaikyti leidžiama spalį, nors patys pilkiai į medžioklę išeina jau gegužę. Didžiausią vilkų siautėjimą dorojant gyvulius ūkininkai stebi rugpjūtį.
„Vasaros pabaigoje ir reiktų tuos vilkus pradėti medžioti, kol jie dar mūsų pačių nesumedžiojo“, – rėžia R. Povilonytė.
Pernai vilkai sudraskė bemaž pusšimtį jos augintų avių. Ūkininkę iki šiol persekioja vaizdai, kuriuose – šių plėšrūnų išdraskytos, po apylinkes ištampytos, pro šalį tekančioje Pyvesoje nuskandintos aptvaruose augintų avelių gaišenos.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Panevėžio skyriui vadovaujantis Rimantas Misevičius teigia, jog medžiotojai Panevėžio miškuose po vilką sumedžiojo pernai spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais.
Sėkmingoje vilko medžioklėje su varovais ir jam pačiam teko dalyvauti. Tąsyk netoli Vadoklių esančiame miške lemiamą šūvį į plėšrūną paleido ūkininkas iš Mikėnų kaimo Remigijus Ramaškevičius. Nušovus vilką paaiškėjo, kad tai – dvejų metų patelė.
„Mes, medžiotojai, niekada nesakome, kad žvėrį nušovėme, mes žvėris medžiojame“, – patikslino R. Misevičius.


Vilkų nedaugėja


Sumedžioto vilko kaukolė tampa išskirtiniu medžioklės trofėjumi. Pasak R. Misevičiaus, mokslininkams pateikiami tirti vienas plėšrūno dantis bei dalis raumenų. Atliekant tyrimus aiškinamasi genetiniai šių gyvūnų duomenys. Nušauto žvėries kaukolė bei jo kailis atitenka medžiotojui, kurio paleista kulka vilkui tapo lemtinga. Vilko gaišena būna užkasama medžiotojų būrelių specialiai parinktose vietose.
Žvejų ir medžiotojų draugijos Panevėžio skyriaus vadovas įsitikinęs, kad vilkų Lietuvoje nedaugėja.
„Netgi pasakyčiau, kad jų ir drastiškai nemažėja, laikosi tolygus skaičius“, – tvirtina medžiotojas.
Visgi, R. Misevičiaus nuomone, galbūt ir būtų galima didinti šių plėšrūnų sumedžiojimo kvotas – ne vienas ūkininkas skundžiasi, jog vilkai žudo naminių gyvūnų bandas. Tačiau medžiotojas teigia taip pat susiduriantis su vilkų gynėjais.
„Neslėpsiu, gaila ir man sumedžioto vilko. Tačiau turbūt visi suvokiame, kad šių žvėrių skaičius turi būti reguliuojamas ir reikia išlaikyti žvėrių balansą. Mes, medžiotojai, vykdome tą reguliavimą ir taip pasitarnaujame pačiai valstybei“, – pabrėžė R. Misevičius.


Taiklesnė ranka


Anot medžioklės žinovo, vilkai daugmaž vienodai pasiskirstę po Lietuvos miškus. Komentuodamas, kodėl per pastarąjį medžioklės sezoną Panevėžio rajono miškuose sumedžioti trys, o Kėdainių miškuose 13, Anykščių ir Rokiškio miškuose – po 12 vilkų, R. Misevičius pasidžiaugė šių vietovių medžiotojų sėkme. Beje, rokiškėnai medžiotojai pernai lapkričio 10 dieną sumedžiojo vieną vilką, o po dviejų dienų – dar keturis. Ukmergės medžiotojams lapkričio 13-ąją pavyko sumedžioti tris vilkus. Viena sėkmingiausių dienų visos šalies medžiotojams buvo spalio 23-ioji, tuomet Lietuvoje sumedžioti šeši vilkai, vienas jų – Panevėžio rajone.


Didžiuliai nuostoliai


„Man pakanka išgirsti žodį „vilkas“ ir sukyla pyktis, nuoskauda, prisimenu išgyventą siaubą ir jaučiu neviltį“, – teigė ūkininkė R. Povilonytė.
Po vienos vilkų viešnagės praėjusią vasarą ji neteko 27 avių, po antrojo plėšrūnų apsilankymo buvo išskersta dar 16 avių.
„Avys buvo ne tik išskerstos ir paliktos. Jų dalis vilkai išnešiojo po apylinkes. Turbūt savo avių griaučių rasiu rudenį išėjusi į mišką grybauti“, – sako ūkininkė.
Ji kvietėsi komisiją apskaičiuoti valstybės saugomų vilkų padarytą žalą ir tikėjosi už tai kompensacijos. Kad ją gautų, ūkininkas turi komisijai parodyti avies galvą ir dar gyvūno ausyje esantį specialų apskaitos ženklą, vadinamą auskaru. Be to, skaičiuojamos tik tos avys, kurios laisvai ganėsi aptvare.
„Mano avys tikrai ganėsi aptvare, bet vilkai jas, dar gyvas ar jau nugalabytas, išsinešiojo, tad ne visų galvas radome, ne už visas buvo kompensuota“, – aiškino ūkininkė. Kiek anksčiau į jos avelių bandą vis įsisukdavo lūšis, tačiau toji nužudydavo po vieną gyvulį. Vilkai žudo jų dešimtis.
„Žinovai spėja, kad į mano aptvarus vienu metu buvo atsėlinę nuo šešių iki dešimties vilkų“, – teigė R. Povilonytė.


Užpultas šauti negalėtų


Pavardės nesutikęs viešinti Panevėžio rajone, netoli Tiltagalių ūkininkaujantis Arminas pasakojo, jog peršokę 1,2 metro aptvarą vilkai praėjusią vasarą išpjovė jo 25 avis. Dvi iš jų ūkininkas rado vilkų apėstas, kitoms buvo vien perkąstos gerklės.
„O avių aptvaras įrengtas visai šalia mūsų sodybos“, – teigė Arminas.
Ūkininkas laiko savigynai skirtą šautuvą, tad juo galėtų gintis nuo vilkų.
„Tačiau išsiaiškinau, kad šauti vilko negalima ne tik tada, kai jis puola mano gyvulį, bet, nebūdamas medžiotoju, kulkos negaliu į jį paleisti net ir tada, jei pats būsiu užpultas. Man paaiškinta, kad vilką nuvyti turiu mosuodamas rankomis“, – reikalavimais stebėjosi ūkininkas.
Jo manymu, ginant žmonių interesus, vilkų sumedžiojimo kvotas būtina padidinti. Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjos Zitos Bakanienės teigimu, komisija nustatė, jog 2021 metais vilkai Panevėžio rajone sudraskė 34 avis, už patirtą nuostolį sudraskytų gyvulių savininkai iš valstybės gavo 3452 eurų kompensaciją. Vedėja sutinka, kad vilkų išskerstų gyvulių buvo gerokai daugiau, tačiau ne visus atvejus pavyko įrodyti.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Vilkai

Post by medziotojas »

Vilko ir žmogaus akistata: ūkininkai pasidalijo siaubą keliančia patirtimi


Lina Raginytė,
mignalina.lt
2022-02-14



Matyt, į kiekvieną gyvenimo situaciją galima žiūrėti tiek praktiškai, tiek filosofiškai. Nuolat girdime apie vilkų daromą žalą ūkininkams. Paskutiniais metais šie miško žvėrys vis dažniau ėmė lankytis ir didesniuose kaimuose, pjauti šunis. Neramu todėl, kad vis pasigirsta, jog vilkai kėlė grėsmę žmonėms, tačiau šalies aplinkosaugininkai tvirtina tokių atvejų neužfiksavę.Jei nėra užregistruoto fakto, nėra ir problemos? Aiškinomės su medžiotojais, ūkininkais ir žinovais, ar įmanoma apsisaugoti nuo vilkų, kai jų perteklinis skaičius pavojingai didėja ir kokie galimi problemos sprendimo būdai.


Pozicija


Ne vieno mūsų gyvenimiškoje patirtyje atsispindi trys skirtingos nuomonės (kai viename asmenyje esama ir miesto žmogaus, turinčio ūkelį, ir medžiojančio) apie vieną ir tą patį gamtos kūrinį – vilką, kuris ne vieną privertė susitikti su juo akis į akį ir spręsti klausimą: kuris kurį?
Šiandien situacija tokia: užmiesčių gyventojai, ūkininkai realiai kenčia nuo vilkų ir pyksta ant medžiotojų, kad jų neapsaugo, o medžiotojai skėsčioja rankomis, nes yra supančioti griežtų suvaržymų, kuriuos užnėrė miesto dangoraižiuose gyvenantys vadinamieji gamtos mylėtojai.
Nuo sausio 31-osios yra nutraukta vilkų medžioklė, nes jau išnaudotas jų medžioklės limitas. Mūsų rajone, pasak Ignalinos medžiotojų ir žvejų draugijos vadovo Dariaus Oškinio, sumedžioti 2 vilkai. Šalyje sumedžioti 192. Žiūrim, ką turim, ir ką bei kaip galime pakeisti bent jau Ignalinos rajone.


Mitai ir faktai apie vilkus


Pasak D. Oškinio, teisinga, kai miško žvėrys gyvena miške, o ne sėlina į sodybas prie žmonių. Nuo senų senovės žmonės vadovaujasi vadovėlių pateikta informacija ir nesuka galvos dėl to, kad viskas aplink keičiasi. Mitai ir faktai apie vilkus taip pat keičiasi vietomis.
Nors anksčiau buvo manoma, kad vilkai gyvena šeimomis po 4 ar 5, akivaizdu, kad toks vilkų šeimos modelis jau pasikeitęs. Daugiausia miško gyvūnų fiksuojančios pasieniečių kameros stebi 7–11 vilkų šeimas.
Mūsų rajone dar neteko girdėti apie vilkų užpultus žmones, bet štai pernai Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko Lioniaus Stanevičiaus teigimu spaudai, susidurta su problema, kai į sodybas sėlino ir suaugusiuosius bei vaikus baugino vilkai, nors buvo manančių, kad tai – sulaukėjusių šunų darbas.
„Daug laiko skyriau tam, kad būtų sumedžioti būtent tie vilkai, kurie brovėsi į sodybas, vienkiemius. Garantuoju, kad jie ir buvo pašalinti iš laukinės gamtos. Tas, kuris sodyboje puolė moterį, buvo sumedžiotas apie 600 metrų atstumu nuo minėtos sodybos. Neliko ir kito vilko, gąsdinusio vaikus. Tai buvo nuo savo šeimų atsiskyrę vilkai. Pavieniai atsiskyrėliai gali būti vyresnio amžiaus, miške sunkiau susirandantys maisto, todėl jie eina arčiau sodybų, pjauna gyvulius, kelia pavojų žmonėms. Gerai, kad moteris sugebėjo apsiginti lenta, o ir vaikams pasisekė išvengti bėdos. Vilkai skiriasi nuo šunų. Tai akivaizdu. Be to, yra atliekami sumedžiotų pilkųjų tyrimai, patvirtinantys, kad buvo sumedžioti būtent vilkai“, – L. Stanevičiaus pastebėjimai, rašomi Kėdainių krašto spaudoje.
Išpuolių būta ir Žemaitijoje (užpultas laiškininkas), ir Šalčininkų rajone. Čia vyras buvo užpultas miške, bet paspruko, jį gelbėję medikai patikino, jog tai – ne pirmas atvejis. Tačiau šalies aplinkosaugininkai tai neigią, nes jie esą negavę tokios informacijos. Būtų gal ir juokinga, jei nebūtų graudu.
Šie faktai skatina dar labiau susirūpinti pačiai bendruomenei, nes akivaizdu, kad Aplinkos apsaugos ministerijos klerkai gyvena „pasakų karalystėje“, kurioje skelbiama, jog vilkai žmonių nepuola, yra draugiški ir gražūs gyvūnui. Na, kad jie gražūs, matyt, sutiktų dažnas.
„STOP vilkų veisimui Lietuvoje“ feisbuko grupės atstovas Žydrūnas Juozapavičius, esantis ne tik gamtos, bet ir įstatymų žinovas bei kiti grupės nariai pateikia labai daug informacijos apie neiškraipytą situaciją tiek šalyje, tiek pasaulyje vilkų klausimu.


Vilkų aukos


Feisbuko grupės „STOP vilkų veisimui Lietuvoje“ nariai pasidalinę oficialia informacija apie vilkų išpuolius ne Lietuvoje. Bet jos esmė – paneigti faktą, kad vilkai žmogui pavojaus nekelia.
Jeloustouno (JAV) nacionalinio parke vilkas užpuolė ir gerokai apkramtė 6-erių metų vaiką. Kanadoje, Banfo nacionaliniame parke, vilkas sužalojo stovyklautoją, buvusį palapinėje.
Tadžikistane fiksuotas atvejis, kai vilkas netikėtai puolė tris žaidžiančius mažamečius. Trimečio, kuriam vilkas sužalojo kaklą ir pilvą, išgelbėti jau nebebuvo įmanoma.
Rusijoje, Briansko srityje, buvo rastas šešiamečio kūnas su kąstinėmis, plėštinėmis žaizdomis. Atlikti tyrimai patvirtino, kad tai – vilko išpuolis. Buvo aprašytas žiaurus įvykis, kai Permėje vilkas užgraužė 10-ies metų berniuką.
Lenkijoje vilkas apkandžiojo palapinėje miegojusią turistę ir kitu atveju – pamiškėje žaidusius vaikus. Po įvykių mokslininkai patvirtino, kad žmones puolė vilkas, nesirgęs jokia liga.
Paskutiniu metu Archangelske (Rusija) dėl masinių išpuolių prieš gyvūnus ir dėl pavojaus miesto vaikams, grįžtantiems iš mokyklos, vienas jaunuolis (22 m.) išėjo su ginklu į mišką. Vyrukas kiek daugiau nei per mėnesį sumedžiojo 6 vilkus. Išpuoliai kuriam laikui liovėsi.


Ignalinos rajone situacija nekontroliuojama


Gėda ir pasakyti, bet realios situacijos nežino niekas. O kai nežinai realios situacijos, kaip gali ją kontroliuoti? O ir kam, juk beveik niekam tai neįdomu. Visi gyvename gandų realybėje (kažkas kažkur girdėjo, kažkas kažką sakė).
Iš liūdnos patirties žinome, kad tas sugedusio telefono reikalas sukuria iškreiptą paveikslą. Kažką žino medžiotojai, kažką – seniūnai, kažką savivaldybė, nes, pasirodo, nėra kam ir pasiguosti ar pasiskųsti.
Į savivaldybės ekologą realiai žmonės kreipiasi tik dėl kompensacijos, kai vilkai sunaikina registruotus ir dar ypatingai apsaugotus ūkinius gyvūnus. Viskas. Daugiau niekas jokios informacijos nefiksuoja. Ar tai normalu? Normalu, jei vadovausiesi principu: viskas dzin, jei nėra „prikazo“ iš viršaus.


Bebaimiai vilkai


Ignalinos ūkininkai pasidalijo siaubą ir nerimą keliančia patirtimi apie vilkus bei neslėpė nusivylimo, kad jokios siūlomos apsaugos priemonės neveikia.
„Su vilkais jau teko susidurti ir nukentėjau ne kartą. Žinoma, mano ūkyje tai buvo mažesnių gyvūnų skerdimai: ne galvijų, o avių, tačiau nuostolis ūkiui yra nemažas, kadangi stengiamės auginti veislinius gyvūnus, jų vertė yra žymiai didesnė, negu paprastų, mėsai auginamų.
Vilkų išpuoliai kuo toliau – tuo labiau dažnėja ne tik mūsų kraštuose, bet ir visoje Lietuvoje, todėl jie kelia didelį nerimą. Kai anksčiau apie vilkus girdėdavome tik pasakose, tai šiuo metu gana dažnai tenka susitikti realybėje. Važiuojant automobiliu ne kartą teko matyti vilkus, ganančius elnius ir net nekreipiančius dėmesio, kad sustojęs automobilis šviečia juos prožektoriais.
Gal reikėtų imtis priemonių? Esu dirbantis žmogus. Tomis dienomis kai dirbu, gyvūnai vasaros metą būna tvarte, nes neturiu galimybės jų privedžioti. Ar tai normalu? Žinoma, didieji gyvūnai lieka lauke, kol kas jų nepuolė, tikiuosi to nebus. Nors, po paskutinių įvykių, kai avį paskerdė kieme, nesijaučiu ramiai. Rudens metu, kai einu pas stambiuosius gyvuliukus 4 val. ryto, pasižiūriu per petį, ar tikrai esu viena laukuose“, – pasakojo ūkininkė, policijos pareigūnė Laima Černiauskienė.
Ūkininkas Mindaugas Ralys, teigia, kad elektros natūraliai bijo visi: ir gyvūnai, ir žmonės, bet… kažkokiu būdu vilkai sugeba išvengti jos.
„Mūsų ūkyje avys aptvertos, paleista elektra, bet vilkai, matyt, peršoka. Nesu matęs, kaip jie patenka į aptvarus ir išpjauna avis. Tačiau esu ir šunis (tris) laikęs, kurie vertinami, kaip geriausi bandų gynėjai nuo vilkų (podhalės aviganiai) tačiau nepadėjo. Vilkai sudraskė avis ir su šunimis, ir su elektra.
O kai po išpuolio pasiėmęs šautuvą kitą naktį ėjau patykoti, vilkai laikėsi atokiau. Matėsi, kaip ateina vilkai, šunys loja, bet prie vilkų neina. Jeigu aš einu į tą pusę, šunys eina kartu, bet jeigu atsitraukiu, šunys – taip pat“, – pasakojo M. Ralys.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Vilkai

Post by medziotojas »

Plėšrūnų daroma žala aktuali visoje Europoje



2022.04.04
ŪP korespondentas – Juozas SKRIPKAUSKAS


Lietuva nėra vienintelė valstybė, kurioje ietis tarpusavio kovose laužo aplinkosaugininkai, medžiotojai ir žemdirbiai. Dėl dogmomis tapusių ir dešimtmečiais nekeičiamų teisinių nuostatų paralyžiuojami tam tikri racionalūs veiksmai, neretai verčiama saugoti tai, ko saugoti seniai nebereikėtų. Panaši situacija yra ištikusi ne tik Lietuvos, bet ir visos ES teisinę bazę, reglamentuojančią plėšriųjų žvėrių populiacijų reguliavimo metodus. Šiuo klausimu bendrą pareiškimą paskelbė Europos šalių ūkininkus, miškininkus, žvejus, medžiotojus, kooperatyvus jungiančios organizacijos (COPA-COGECA, ELO, CEJA, FACE).

Teisės aktai paseno

Europos Tarybos 1992 m. priimtai Direktyvai dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (toliau – Buveinių direktyva) gegužės mėnesį sukaks 30 metų. Ši direktyva padeda ES saugoti daug įvairių gamtos buveinių ir rūšių. Tačiau dėl vykdomų sėkmingų apsaugos priemonių tam tikros stambiųjų plėšrūnų rūšių populiacijos sukelia vis didesnius konfliktus, kuriuos dar labiau paaštrina sudėtinga teisinė bazė. Daugeliu atvejų teisinis „griežtos apsaugos“ aiškinimas užkerta kelią aktyviai valdyti rūšies populiaciją, dėl to padaugėja konfliktų, keliančių pavojų kaimo pragyvenimo šaltiniams. Kaip nurodoma pareiškime, tam tikroms stambiųjų plėšrūnų rūšių populiacijoms ES nebereikia griežtos apsaugos pagal Buveinių direktyvos IV priedą, nes jos nebėra laikomos nykstančiomis ar pažeidžiamomis. Tačiau šios populiacijos tebėra išvardytos kaip griežtai saugomos. Europos Parlamentas paragino Komisiją nustatyti direktyvos priedų keitimo procedūrą, tačiau dėl šių prašymų nebuvo imtasi jokių veiksmų. Lietuvoje ši situacija puikiai žinoma dėl vilkų populiacijos reguliavimo ir šių plėšrūnų daromos žalos. Apie tai „Ūkininko patarėjo“ puslapiuose esame rašę ne kartą. Pažiūrėkime, kaip analogiška situacija susiklosčiusi kitose Europos šalyse.

Ne tik vilkai

Jei Lietuvoje siaučia vilkai ir jų aukomis dažniausiai tampa avys, rečiau galvijai, kitose šalyse yra ir plėšrūnų įvairovė, ir platesnis jų užpuolamų gyvūnų sąrašas. Be gausaus vilkų skaičiaus, kai kuriose šalyse pavojų kelia vienos stambiausių plėšrūnių – meškos. Suskaičiuota, kad praėjusiais metais Rumunijoje gyveno per 7 tūkst. meškų, net Suomijoje ir Švedijoje jų buvo maždaug 3–4 kartus mažiau. Meškų taip pat yra Slovėnijoje, Italijoje, Graikijoje, Austrijoje, Bulgarijoje.

Plėšrūnų aukomis tampa tie naminiai gyvūnai, kurie tose šalyse veisiami masiškai. Antai Suomijoje pernai buvo užfiksuota 150 meškų išpuolių, per kuriuos žuvo elniai, karvės, arkliai, sunaikintos 127 bičių šeimos. Daugiausia meškų „auginančioje“ Rumunijoje per 2018–2021 metus nuo lokių žuvo 30 žmonių, jau nekalbant apie vien per 2020 m. papjautus 2,8 tūkst. galvijų ir sunaikintą 181 bičių avilį. Šioje šalyje dažni ir vilkai – 2018–2021 metais būta 2,8 tūkst. jų išpuolių. Kitose šalyse nuo plėšrūnų kenčia ožkų, danielių bandos, net asilai ir naminiai šunys.

Plėšrūnų įvairove bene labiausiai pasižymi Švedija – čia fiksuojami vilkų, meškų, ernių, lūšių antpuoliai. Tiesa, praradimų skaičius nėra labai didelis – 2021 m. vilkai papjovė 419, meškos – 12, lūšys – 110 naminių gyvūnų.

Lietuva – direktyvų vykdymo pirmūnė?

Minėto pareiškimo vaizdinėje medžiagoje parodyta ES šalių padėtis pagal plėšriuosius žvėris. Mažiausiai vilkų yra Belgijoje (10), Danijoje (15), Nyderlanduose (20), dešimtimis jie skaičiuojami Vengrijoje, Čekijoje, Austrijoje. Prancūzija, kuri savo plotu yra beveik 10 kartų didesnė už Lietuvą, gyvena viso labo 624 vilkai, už Lietuvą didesnėje Portugalijoje – 300 vilkų, palyginti nedaug jų ir tokiose erdviose valstybėse kaip Suomija ar Švedija – maždaug po 400.

Iš savo plotu į Lietuvą panašių šalių akivaizdžiau daugiau vilkų esama tik Latvijoje (1 000) ir Slovakijoje (700). Jei skaičiuotume vilkų skaičių vienam ploto vienetui, Lietuva neabejotinai patektų į ES šalių penketuką. Plėšrūnai nuostolių pridaro visose šalyse. Antai Slovakijoje per metus papjauta pusantro tūkstančio avių, Prancūzijoje pagal oficialią statistiką suskaičiuoti 624 vilkai per vienerius metus nusinešė 12 tūkst. naminių gyvūnų gyvybes, o kaimynai latviai, „auginantys“ tūkstantį vilkų, pernai suskaičiavo tik 83 papjautus naminius gyvulius. Gali būti, kad vilkų ar užpultų avių, ožkų ir veršių apskaita nėra labai tiksli.

Pateikiama ir Lietuvos statistika. Čia vilkai pernai pražudė 1 347 naminius gyvūnus. Skirtingai nuo kitų šalių pateiktų skaičių, vilkai Lietuvoje skaičiuojami šeimomis. Oficialiai praėjusiais metais turėjome 63 jų šeimas, „išvertus“ į suprantamesnę kalbą – apie 500 vilkų. Ar tai realus skaičius? Praėjusį medžioklės sezoną Lietuvoje buvo leista sumedžioti 190 vilkų, tai turėjo būti padaryta iki kovo 31 d. Tačiau planas įvykdytas jau sausio mėnesį. Dauguma medžiotojų įsitikinę, kad vilkų Lietuvoje yra gerokai daugiau, nei skelbiama oficialiai. Antai asociacijos „Šilalės medžiotojų ir žvejų draugija“ pirmininkas Kęstutis Buja teigia, kad vien Šilalės rajone jų yra 70.

„Prieš 5 metus rinkome statistinius duomenis, suskaičiavome 60–70 vilkų. Manau, visoje Lietuvoje jų būtų du su puse tūkstančio“, – tikina K. Buja.

Kad vilkų gali būti daugiau, parodo ir itin sėkmingos medžioklės. Praėjusiais metais per vieną medžioklę buvo sumedžioti 4, per kitą – 5 vilkai. Per pastarąjį sezoną Kėdainių r. krito 13 pilkių, Rokiškio ir Anykščių r. – po 12, Ukmergės – 11.

Pasiūlymai

Minėtame Europos žemdirbiškų organizacijų pareiškime teigiama, kad žvėrių padarytai žalai atlyginti kasmet skiriama 28,5 mln. Eur kompensacijų, dešimtys milijonų eurų – žalos prevencijai. Tačiau ūkininkai patiria ne vien tiesioginius materialius nuostolius – tai ir psichologinė žala, nes ūkininkų auginami gyvuliai patiria nuolatinį spaudimą, yra traumuojami, tampa nevaisingi. Todėl nuolat didėjantys užpuolimai prieš ūkininkų pragyvenimo šaltinius kelia rimtą pavojų žemės ūkio ateičiai kai kuriuose labiausiai nykstančiuose Europos regionuose, ypač kalnuose įsikūrusiose bendruomenėse. Kita svarbi aplinkybė – taikant prevencines priemones sunaudojama daug laiko, pinigų ir darbo, deja, šios priemonės, įskaitant apsaugines tvoras, signalizacijos sistemas, sarginius šunis, atneša daugiau žalos nei naudos. Pavyzdžiui, tvoros sumažina laisvą žolėdžių žinduolių judėjimą, sarginiai šunys gali turėti itin neigiamą poveikį kai kuriems paukščiams ir kitiems laukiniams gyvūnams, signalizacijos sistemos sutrikdo natūralią aplinką.

Pareiškimo autoriai mano, kad valstybėms narėms turi būti leista reguliuoti stambių plėšrūnų populiaciją taip, kad tai užtikrintų ne tik jų apsaugos būklę, bet būtų apsaugota ir kita laukinė gamta bei žemės ūkio veikla.

„[Turi būti] lanksčiai valdomi regioniniai stambiųjų plėšrūnų konfliktai, skatinamas darnus sambūvis. Konfliktai ir sambūvio iššūkiai įvairiuose regionuose skiriasi ir labai priklauso nuo ekonominio, politinio ir socialinio konteksto. Nors visa apimanti teisinė sistema, susijusi su stambiųjų plėšrūnų populiacijų valdymu ir išsaugojimu, nustatyta Europos lygmeniu, įgyvendinimo sprendimai turėtų būti nustatomi ir priimami vietos ir regioniniu lygiu, remiantis aktyviu valdymu, mažinant konfliktų tarp žmonių ir tose pačiose vietovėse gyvenančių plėšrūnų galimybes, užtikrinant darnų jų sambūvį“, – teigiama pareiškime.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Vilkai

Post by medziotojas »

Gal žalą gyvulių augintojams turėtų atlyginti „Baltijos vilkas“?



Ūkininko patarėjas
2022.07.04
ŪP korespondentas Stasys BIELSKIS


Aplinkos ministerijos (AM) duomenimis, vilkininkystės „verslas“ Lietuvoje kainuoja nemažus pinigus. 2020 m. buvo papjautos 1 286 avys, 36 ožkos, 134 galvijai, 15 danielių. 2021-aisiais nuo šių plėšrūnų nasrų žuvo 1 134 avys, 49 ožkos, 159 galvijai ir 5 danieliai. Atlyginta žala: 2020 m. – 168 058,01 Eur, 2021 m. – 219 871,86 Eur. Nuo 2019-ųjų pradėti atlikti sumedžiotų vilkų genetiniai tyrimai, parodantys, kelioms šeimoms priklauso šie vilkai. 2020 m. nustatytos mažiausiai 54, 2021 m. – mažiausiai 63 vilkų šeimos.

Šį kartą pašnekovų prašėme pasvarstyti, kodėl už vilkų daromą žalą žemdirbiams turi mokėti valstybė, o ne vilkus labai mylinti gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“, kuri galbūt pilkių populiacijos gausinimui gauna lėšų iš Europos Sąjungos (ES) fondų ar kitokių šaltinių?

Lietuvos avių augintojų asociacijos (LAAA) vadovė Gintarė KISIELIENĖ: „Jeigu valstybė saugo vilkus, ji ir turėtų apmokėti jų padarytą žalą. Mums, avių laikytojams, nėra jokio skirtumo, kokiais pinigėliais ta žala bus atlyginta. Tai turi spręsti pati valstybė.

Bėda ne ta, kad kokia nors žala nėra kompensuojama, problema – labai neaktyvūs žmonės, nepranešantys apie įvykius. Todėl tikslių duomenų ir statistikos neturime, o toliau atsitinka taip, kad vilkų išpuoliai lieka neužregistruoti, tad savivaldybės neturi tikslios informacijos. Tada atsiranda valdininkų tirada – nėra įvykių, ir atskiri rajonai iškrenta iš paramos prevencinėms priemonėms įsigyti. Valdžia sugalvojo kažkokius rajonavimus, nors LAAA siuntė savo pasiūlymus ir pastabas dėl prevencinių priemonių įsigijimo projekto, kai jis buvo derinamas. Juk žinome, kad vilkai rajonuose nesėdi, jie migruoja, juda.

Deja, valdžia visą laiką žiūri į realius skaičius, ir ji labai juos mėgsta. O tikslių skaičių valdžia neturi, nes žmonės apie įvykius nepranešinėja. Jei vieną avį sudrasko, jos šeimininkas numoja ranka, supraskite – bus per daug vargo, nors iš tikrųjų jo visai nėra.

Tai patyrėme ir pernai, kai Dotnuvos apylinkėse vilkai sudraskė 24 veislines avis. Kreipėmės į Kėdainių r. savivaldybę, kad ji išduotų leidimą pašalinti probleminius vilkus iš gamtos. Iš ten gavome raštišką atsakymą, kad šiame rajone yra per mažai įvykių, nėra reikalingo skaičiaus, todėl dėl tokio leidimo kreiptis negalime. Tad dar kartą kartoju – nustokime Facebook‘e verkti, kokia didelė nelaimė ištiko, pradėkime oficialiai registruoti kiekvieną tokį atsitikimą.“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto Miško biologijos ir miškininkystės instituto doktorantas, asociacijos „Ekosistemų apsaugos centras“ pirmininkas ir tyrėjas, LAAA narys Petras ADEIKIS: „Prasideda ganiava, bet, deja, prasideda ir vilkų išpuoliai. Žinome, kad tai vyksta, tačiau žmonės nepraneša seniūnijoms ir neregistruoja įvykių. Nereikėtų būti abejingais. Būtina informuoti apie kiekvieną užpuolimą, net jei buvo užpulta tik viena avis.

Taip pat patarčiau bendradarbiauti su asociacija „Ekosistemų apsaugos centras“ bei su VDU ŽŪA, kurioje atliekami gyvulių pjovimo atvejų tyrimai. Praneškite, jei jūsų aptvare buvo papjauti gyvūnai. Atvažiavęs specialistas įvertins situaciją, nustatys, kas – vilkas, lūšis, šuo – papjovė gyvulį ir suteiks visas rekomendacijas, kaip reikia patobulinti aptvarą, kad ateityje tokių problemų būtų išvengta. Reikalui esant, kartojantis vilkų išpuoliams, rekomenduosime sumedžioti probleminį vilką. Kviečiu visus avių augintojus bendradarbiauti. Tik vienybėje yra jėga!

O „Baltijos vilkas“ negali atlyginti žalos, nes jis domisi tuo, kuo domisi, ir prašo to, ko prašo. Valstybė priiminėja sprendimus, ką daryti ir ko nedaryti. Kad ta visuomeninė organizacija gali daryti kažkam įtaką, tai jau kitas klausimas. Pirmiausia reikėtų sudaryti sąlygas guvulių laikytojams gauti leidimus išimti iš gamtos probleminius vilkus, ir tik paskui medžioti kitus vilkus, reguliuoti ne tik populiacijos dydį, bet ir jos kokybę.“

Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Andrius LAURINAVIČIUS: „Baltijos vilkas“ yra savanoriška organizacija ir iš ES fondų finansavimo šiuo metu negauna. Nors yra tokių fondų, kurie saugo biologinę įvairovę, tarp jų ir nepatogią rūšį – vilkus. Mūsų organizacijoje žmonės dirba savanoriškai vien dėl to, kad vilkai yra lygiateisė rūšis kaip ir visi kiti gyvūnai, kurie turi teisę gyventi, atlikti savo ekologinį vaidmenį gamtoje.

Ši žala yra žmonių problema, ir ją reikia spręsti visoms pusėms. Juk visi Lietuvos piliečiai prisideda prie tų sprendimų, t. y. prevencinėmis priemonėmis, švietimo dalykais ir tuo pačiu – kompensacijomis. Beje, pastarosios jau senokai atsirado „Baltijos vilko“ pastangomis. Manau, AM darbuotojai prisimins, kaip primygtinai prašėme taikyti Europos Sąjungos praktiką kompensuoti už gyvuliams padaromą žalą, siekėme paramos prevencinėms priemonėms, kurios taip pat jau yra.

Vilkų sumedžiojimo limitai yra nustatomi vadovaujantis Vilko apsaugos planu, t. y. vykdoma jų apskaita, kuria remdamiesi mokslininkai, o ne „Baltijos vilkas“, nustato tuos limitus. Mūsų organizacija norėtų ambicingesnių iššūkių, kad iš tiesų būtų sprendžiamos problemos su vilkais, ir nebereikėtų galvoti, kiek šiemet mums reikia tą populiaciją sumažinti. Bet tai yra mūsų pozicija, o mes esame už tai, kad laikytumėmės bendrų susitarimų tarp medžiotojų, gamtosaugininkų, AM specialistų ir tų pačių ūkininkų. Visi turėtume vadovautis Vilko apsaugos planu, kuris yra vienas iš būdų skirtingoms pusėms susitarti ir laikytis bendro susitarimo. Tada konfliktas nurimtų, visi pamatytų, kad yra vykdomas sąžiningas procesas, laikomasi bendro susitarimo. Gal mums ar dar kitiems nepatinka, bet Vilko apsaugos planas turi būti vykdomas, ir tada atsirastų protingi sprendimai. Dabar apsaugai nuo vilkų yra priemonės – kompensacijos, parama, todėl reikia jomis naudotis.“
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Vilkai

Post by medziotojas »

Naujam medžioklės sezonui siūloma nustatyti 282 vilkų sumedžiojimo limitą ir jo neskirstyti rajonais



Data
2022 09 23


Aplinkos ministerija parengė įsakymo projektą dėl vilkų sumedžiojimo 2022–2023 m. limito ir kviečia visuomenę, suinteresuotas institucijas su juo susipažinti.


Atsižvelgus į vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenis, rūšies apsaugos poreikius ir moksliniais tyrimais apskaičiuotą vilkų šeimų skaičių, siūloma nustatyti 282 vilkų sumedžiojimo limitą. Siekiant, kad vilkai būtų medžiojami proporcingai jų natūraliai gausai, limito rekomenduojama neskirstyti rajonais.


Pagal Medžioklės taisykles, vilkų sumedžiojimo limitą tvirtina aplinkos ministras, remdamasis Vilko apsaugos plane nustatytais principais, kad būtų užtikrinta palanki vilko rūšies apsaugos būklė. Rengiant projektą iš esmės remtasi 2021-2022 m. sumedžiotų vilkų genetiniais ir produktyvumo tyrimais, kuriuos atliko Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai.
Vilko apsaugos planas įpareigoja nustatant sumedžiojimo limitą įvertinti besiveisiančių vilkų šeimų skaičių. Minėti tyrimai rodo, kad Lietuvos teritorijoje gyvena ne mažiau kaip 87 vilkų šeimos. Vilko apsaugos planas numato, kad šalyje palaikoma 32–62 šeimų populiacija. Jei vilkų yra daugiau kaip 62 šeimos, limitas nustatomas lygus prognozuojamam metiniam prieaugiui (šeimų skaičius dauginamas iš 3.25 - vidutinio vilkų jauniklių skaičiaus vadoje rudenį, įvertinant natūralų mirtingumą) arba didesnis.
Didesnis, nei prognozuojamas metinis vilkų prieaugis, limitas nustatomas tik konsultuojantis su nepriklausomomis mokslo ir kitomis suinteresuotomis institucijomis, ar siūlomas nustatyti limitas nesutrukdys pasiekti vilkų populiacijos apsaugos ir valdymo ilgalaikio tikslo,- palaikyti palankią apsaugos būklę. Vytauto Didžiojo universiteto atliktų vilkų tyrimų šių metų ataskaitoje konstatuojama, kad pastaraisiais metais atliekami vilkų populiacijos genetiniai, amžiaus, reprodukcijos ir pasiskirstymo tyrimai rodo stabilią arba gerėjančią vilkų populiacijos būklę.
„Pernai pagal vilko apsaugos planą galėjo būti skirtas 215 individų limitas, bet, kadangi šeimų buvo suskaičiuota ant ribos (63), pasirinktas saugesnis variantas, 190 vilkų limitas. Šiemet populiacija paaugo ne vaikiškai – net 40 proc. Suskaičiuotos mažiausiai 87 šeimos, jų yra daugiau, bet mokslininkai patvirtina mažiausią galimą kiekį, kurį gali pagrįsti duomenimis. Tai rodo, kad vilkų populiacija stabiliai auga ir yra saugi. Tai džiugu, bet dėl to jų sumedžioti irgi reikės ženkliai daugiau. Mokslininkai rekomenduoja 282 vilkų limitą. Tokį mes ir teikiame ministrui pasirašyti“, – komentuoja aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis.
Primename, kad vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus vilkų sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas nutraukiamas anksčiau).
Su Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos atliktais tyrimų rezultatais galima susipažinti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos interneto svetainėje.

Su aplinkos ministro Simono Gentvilo įsakymo „Dėl vilkų sumedžiojimo per 2022–2023 metų medžioklės sezoną limito patvirtinimo“ projektu galite susipažinti čia.
teikimas+derinti(09-22) (1).docx
(34.75 KiB) Downloaded 23 times

Pastabas ir pasiūlymus galima teikti iki spalio 7 d. Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS).
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Vilkai

Post by medziotojas »

Naujam medžioklės sezonui siūloma nustatyti 282 vilkų sumedžiojimo limitą ir jo neskirstyti rajonais



Data
2022 09 27


Aplinkos ministerija parengė įsakymo projektą dėl vilkų sumedžiojimo 2022–2023 m. limito ir kviečia visuomenę, suinteresuotas institucijas su juo susipažinti.

Atsižvelgus į vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenis, rūšies apsaugos poreikius ir moksliniais tyrimais apskaičiuotą vilkų šeimų skaičių, siūloma nustatyti 282 vilkų sumedžiojimo limitą. Siekiant, kad vilkai būtų medžiojami proporcingai jų natūraliai gausai, limito rekomenduojama neskirstyti rajonais.

Pagal Medžioklės taisykles, vilkų sumedžiojimo limitą tvirtina aplinkos ministras, remdamasis Vilko apsaugos plane nustatytais principais, kad būtų užtikrinta palanki vilko rūšies apsaugos būklė. Rengiant projektą iš esmės remtasi 2021-2022 m. sumedžiotų vilkų genetiniais ir produktyvumo tyrimais, kuriuos atliko Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai.

Vilko apsaugos planas įpareigoja nustatant sumedžiojimo limitą įvertinti besiveisiančių vilkų šeimų skaičių. Minėti tyrimai rodo, kad Lietuvos teritorijoje gyvena ne mažiau kaip 87 vilkų šeimos. Vilko apsaugos planas numato, kad šalyje palaikoma 32–62 šeimų populiacija. Jei vilkų yra daugiau kaip 62 šeimos, limitas nustatomas lygus prognozuojamam metiniam prieaugiui (šeimų skaičius dauginamas iš 3.25 - vidutinio vilkų jauniklių skaičiaus vadoje rudenį, įvertinant natūralų mirtingumą) arba didesnis.

Didesnis, nei prognozuojamas metinis vilkų prieaugis, limitas nustatomas tik konsultuojantis su nepriklausomomis mokslo ir kitomis suinteresuotomis institucijomis, ar siūlomas nustatyti limitas nesutrukdys pasiekti vilkų populiacijos apsaugos ir valdymo ilgalaikio tikslo,- palaikyti palankią apsaugos būklę. Vytauto Didžiojo universiteto atliktų vilkų tyrimų šių metų ataskaitoje konstatuojama, kad pastaraisiais metais atliekami vilkų populiacijos genetiniai, amžiaus, reprodukcijos ir pasiskirstymo tyrimai rodo stabilią arba gerėjančią vilkų populiacijos būklę.

„Pernai pagal vilko apsaugos planą galėjo būti skirtas 215 individų limitas, bet, kadangi šeimų buvo suskaičiuota ant ribos (63), pasirinktas saugesnis variantas, 190 vilkų limitas. Šiemet populiacija paaugo ne vaikiškai – net 40 proc. Suskaičiuotos mažiausiai 87 šeimos, jų yra daugiau, bet mokslininkai patvirtina mažiausią galimą kiekį, kurį gali pagrįsti duomenimis. Tai rodo, kad vilkų populiacija stabiliai auga ir yra saugi. Tai džiugu, bet dėl to jų sumedžioti irgi reikės ženkliai daugiau. Mokslininkai rekomenduoja 282 vilkų limitą. Tokį mes ir teikiame ministrui pasirašyti“, – komentuoja aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis.

Primename, kad vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus vilkų sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas nutraukiamas anksčiau).

Su Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos atliktais tyrimų rezultatais galima susipažinti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos interneto svetainėje.

Su aplinkos ministro Simono Gentvilo įsakymo „Dėl vilkų sumedžiojimo per 2022–2023 metų medžioklės sezoną limito patvirtinimo“ projektu galite susipažinti čia.

Pastabas ir pasiūlymus galima teikti iki spalio 7 d. Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS).

Apinkos ministerijos informacija
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Vilkai

Post by medziotojas »

Naujas vilkų populiacijos valdymo metodas subliuško kaip muilo burbulas


agroeta.lt
2022 Rugsėjo 17
Autorius: Vytautas RIBIKAUSKAS

Praėjusio vilkų medžioklės sezono įkarštyje, Aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis garsiai pareiškė, kad bus pereinama prie kitokio vilkų populiacijos valdymo būdo. Jis teigė, kad „paspartinsime leidimų išdavimų tvarką, sukurdami galimybę kontroliuojančioms institucijoms ir savivaldybėms duoti nurodymus medžiotojams...“

M. Čepulio naujo vilkų populiacijos valdymo esmė turėjo būti tokia, kad būtų siekiama nustatyto limito ribose kuo daugiau sumedžioti naminius gyvulius specializavusių pjauti vilkų jų padarytos žalos vietose. Tuo pačiu mažiau būtų sumedžiojama didesniuose miškų masyvuose gyvenančių ir laukiniais gyvūnais mintančių pilkių. Beje, tai nieko naujo, nes taip vilkus medžioti seniai siūlė medžiotojai.

Tačiau nuo medžiotojų siūlymų Aplinkos ministerijos biurokratai ausis užsikimšę dideliais vatos gniužulais, pro kuriuos prasismelkia tik vilkų globėjų iš asociacijos "Baltijos vilkas" garsūs klykavimai. Bet kai jau pažangų vilkų populiacijos valdymo būdą pasiūlė pats ministro patarėjas, naivesniems piliečiams atrodė, kad ledai gali pajudėti.

Deja, Aplinkos ministerijos medžioklės reikalus tvarkantis aparatas dar giliai glūdi amžinajame įšale- pavasariniu polydžiu ten net nekvepia, nepasiekia jų nė klimato šiltėjimas... Taigi, daug vilčių teikęs patarėjo pasiūlymas, kaip ir tikėjosi labiau su medžioklės proceso reguliuotojais susipažinę medžiotojai, subliuško it muilo burbulas.


Per mažai iniciatyvą rodo ir gyvulių augintojai bei savivaldybės.

Nors pilkiai nuo pat pavasario toliau siautėja ganyklose, pjaudami avis, ožkas, veršius ir elnius, vienas įžūlus plėšrūnas kieme netgi susigrūmė su sodybos šeimininku ir padžiovė savo kailinius, kitoks vilkų populiacijos valdymo būdas visiškai neveikia. Gal neapkaltins žmogaus, kad neteisėtai išėmė iš gamtos pilkasermėgį. Nors tūlas vilkų globėjas pasakytų, kad nereikėjo vilkui užstoti išėjimo iš aptvaro, o jeigu jau užtvėrė žvėriui išėjimą, tai reikėjo stovėti labai ramiai ir pilkis būtų žmogų peršokęs kaip kokį tvoros stulpą. Na, bent abejoti netenka, kad šis vilkas tikrai bus įskaitytas į sumedžiojimo limitą...

Rugsėjo vidurys - iki vilkų medžioklės sezono beliko tik mėnuo, o Aplinkos ministerija yra gavusi tik vieną prašymą išimti iš gamtos probleminį vilką. O ir to sumedžiojimui leidimas neduotas... Taigi, ir toliau sėkmingai dauginame naminius gyvulius specializavusių vilkų grupę. Kodėl tokie neaktyvūs ūkininkai? Dauguma jų nusivylę vilkų padarytos žalos kompensavimu ir net nesikreipia į savivaldybes. Be to beprasmiška prašyti leidimų išimti iš gamtos probleminius vilkus, nes kad tokį leidimą gauti, vilkai per kelis kartus toje pačioje vietoje turi išpjauti daugybę gyvulių, o leidimo išdavimas vilkinamas tol, kol pilkiai gyvulių galabinti nusidangina už devynių mylių į kitas parapijas.

Kai medžiotojas negali vilko patykoti tuoj pat kitą vakarą po išpuolio prie sudraskytų gyvulių gaišenų po pirmo plėšrūno ar jų grupės apsilankymo ganyklose, gero rezultato tikėtis neverta. Pavėluotai gavus leidimą, geriausiu atveju nušaunamas bet kuris atsitiktinai sutiktas plėšrūnas, gal visiškai nelinkęs pjauti naminius gyvūnus.

Ką gi, po tam tikro lyg ir pajudėjimo teisingos vilkų medžioklės kryptimi pilkius vėl medžiosime kitų žvėrių medžioklėse, daugiausia varymo medžioklėse miškų masyvuose, nežiūrėdami jiems į dantis, ar jais graužė avinų ar laukinių gyvūnų kaulus... Vienok ir medžiotojai, ir ūkininkai, ir savivaldybių atstovai turėtų būti atkaklesni: į apkurtusių Aplinkos ministerijos biurokratų kabinetų duris reikia ilgai ir atkakliai belstis ir belstis. Po kurio laiko (gal ir negreitai) jos turėtų prasiverti...
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Vilkai

Post by medziotojas »

Siūloma, kad leidimas paimti iš gamtos vilkus gavus prašymą būtų išduodamas per dvi dienas



Data
2023 02 08


Aplinkos ministerija parengė Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo pakeitimo projektą, kuris numato pagreitinti leidimų paimti vilkus iš gamtos išdavimą. Išduodant leidimą būtų atsižvelgiama ir į vilkų padarytos žalos gyvūnams augintiniams, registruotiems Gyvūnų augintinių registre, atvejus, suvestus į duomenų bazę BIOMON.

Taip pat siūloma, kad žymėti būtų privaloma tik apraše nurodytus nelaisvėje laikomus saugomų rūšių stuburinius gyvūnus bei nuolat nelaisvėje laikomus globoti iš aplinkos paimtus saugomų rūšių laukinius žinduolius ir paukščius.

Planuojama, kad jeigu pateikiamas prašymas paimti iš gamtos vilkų, Aplinkos apsaugos agentūra turi išduoti leidimą naudoti saugomas rūšis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo ir kitų reikalingų dokumentų, informacijos gavimo. Jeigu paimti iš gamtos vilkus ketinama saugomose teritorijose, leidimo nebereikia derinti su saugomų teritorijų direkcijomis.

Nuostata, kad kitais atvejais leidimai naudoti saugomas rūšis išduodami per 10 darbo dienų, o jeigu derinama su saugomos teritorijos direkcija – per 30 kalendorinių dienų, nekeičiama. Dar vienas numatomas pakeitimas – kartu su prašymu paimti iš gamtos vilkus vietoje savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti surašytų vilkų padarytos žalos apžiūros aktų kopijų būtų galima nurodyti žalos atvejus, apie kuriuos informacija elektronine forma pateikta Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai (VSTT).

Prieigą prie jos galima rasti VSTT interneto svetainės https://vstt.lrv.lt rubrikos „Biologinės įvairovės apsauga“ skilties „Žvėrių apskaita“ potemėje „Pranešimų apie vilkų, lūšių ir rudųjų lokių buvimą Lietuvoje registravimo anketa“ (duomenų bazė BIOMON).

Atvejus apie vilkų padarytą žalą gyvūnams augintiniams į duomenų bazę BIOMON gali suvesti seniūnas arba gyvūno augintinio savininkas ar laikytojas. Dabar įskaičiuojami tik žalos, padarytos ūkiniams gyvūnams, atvejai.

Minėti pakeitimai siūlomi atsižvelgus į ūkininkų ir visuomenės susirūpinimą dėl vilkų daromos žalos. Leidimų išdavimo procedūros dažnai užtrunka maksimaliai, kiek nustatyta apraše, kol jų laukiama, probleminiai vilkų individai toliau pjauna galvijus, gyvūnus augintinius, po kurio laiko nuklysta į gretimas ar tolimesnes apylinkes ir ieško grobio ten.

Kai leidimas paimti iš gamtos probleminius vilkus išduodamas pavėluotai, juo nebespėjama veiksmingai pasinaudoti, išauga tikimybė, kad bus sumedžioti visai kiti vilkų individai. Dėl to auga bendras priešiškumas rūšiai, gilėja konfliktas tarp aplinkosaugininkų, siekiančių ją išsaugoti, ir nukentėjusių ūkininkų.

Numatoma patikslinti, kad žymėti būtų privaloma tik nelaisvėje laikomus saugomų rūšių stuburinius gyvūnus, įrašytus apraše nurodytuose sąrašuose ir šiuose sąrašuose įrašytus nuolat nelaisvėje laikomus globoti paimtus iš aplinkos saugomų rūšių laukinius žinduolius ir paukščius. Ši nuostata nebūtų taikoma nelaisvėje laikomiems saugomų rūšių bestuburiams gyvūnams.

Aprašą siūloma papildyti nuostata, kad rastiems žuvusiems saugomų rūšių egzemplioriams, kai jie tiesiogiai pristatomi ir atiduodami į Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejų, Aplinkos apsaugos departamento pažyma nereikalinga.

Jeigu šį egzempliorių Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus ketintų atiduoti kitai mokslo, mokymo įstaigai ar saugomų teritorijų direkcijai mokslo ar mokymo tikslais, Aplinkos apsaugos departamentas pažymą išduotų arba motyvuotą atsisakymą išduoti pažymą pateiktų remdamasis muziejaus pateikta informacija.

Kartu teikiami Vynuoginių sraigių išteklių naudojimo taisyklių pripažinimo netekusiomis galios ir Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklių pakeitimo projektai. Vynuoginių sraigių naudojimo taisyklių nuostatos dėl leistinų rinkti ir supirkinėti vynuoginių sraigių dydžio ir terminų perkeliamos į Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašą ir Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisykles.

Pastabų ir pasiūlymų laukiame iki vasario 24 d. Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS).
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Medzioklis1
Naujokas
Posts: 6
Joined: 2021-Jan-28 16:10

Re: Vilkai

Post by Medzioklis1 »

Post Reply