Mano batka varyminej driokstelejo i lūši. Sužeidė. Medziokles vadovas leido sekti pedomis, tipo gal rasi. Sako sniegas pirmas, pedsakas aiskiai matosi. Ejau ejau kol priejau jaunuolyna. Ten tanku tai roplom tomis pedomis. Sako ropojau ropojau ir priropojau savo pedas kuriomis atejau, o ant pedu tos pacios kruvinos lusies pedos
sako supratau, kad tam jaunuolyne ne erelis esu pries ta lusi ir puciau lauk vis atsisukdamas
Taip gavos kad jis lusi seke o lusis ji
kiek buvo emociju po medziokles neisivaizduojat
Dar ilgai su draugais gerdami snabsa planavo kaip vaziuos medziot lusiu. Zodziu planas toks buvo: pasikinkys Rauduka i roges, vienas vaznycios o kitas ant meskeres pakabines is paskos valerijonus lasins
Taigi pagal ta projekta lusis turejo eit tais valerijonais ir kaifa gaudyt kol sratu gaus.
Deja viskas tik kalbomis liko ir aciu Dievui, nes Raudukas buvo nekastruotas tarybinio ukio erzilas duotas mano tevui valdiskais reikalais po kaima vazinet ir du kartus batka vos gala negavo , nes viena karta su ratais taip pavezejo pasibaides...
O kita karta pamenu batka geyzo kailiniais velkinas perbales visas, o rauduka pagavo su gazelka kazkur laukuose, is rogiu buvo like tik ienos. Gerai kad batka sugebejo katapultuotis laiku
Isivaizduoju kokia pavara Raudukas butu ijunges jei butu lusi suuodes
Jei nezinai ka daryti- nedaryk nieko.
Tačiau kai smulkiai išsiklausinėjau kas ir kaip, tai supratau kad ten tikriausiai buvo lūšys, kurios atėjo prie vienišos obelies laukuose, kur pastoviai dabar pasmaguriaut obuoliais užsuka šernai ir stirnos. Matyt jos irgi buvo medžioklėje, ne tik mūsų klubo vyrai 
.
