Puslapis 1717

Re: Aplinkos apsaugos naujienos.

Parašytas: 2021-Geg-21 17:52
medziotojas
Medžiotojams – elektroninės priemonės vietoje kalno popierių

Data
2021 05 20


Visi duomenys apie medžioklę po kelių metų bus kaupiami vienoje vietoje – dabar Aplinkos ministerijos kuriamoje Biologinės įvairovės informacinėje platformoje (BIIP). Šioje informacijos apie biologinę įvairovę rinkimo, tvarkymo, analizės ir pateikimo visuomenei sistemoje medžioklės modulis apims visus jos procesus, pradedant sumedžiojimo limitų planavimu ir baigiant medžioklės bei laimikio registravimu.

„Medžioklės lapai taps elektroniniai. Tai leis saugiau jaustis ir patiems burelių nariams, ir tiksliau vykdyti medžiotojų kontrolę“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Pagrindinis ministerijos siekis – atsisakyti popierinių dokumentų, perkeliant visą informaciją apie medžioklę į elektroninę erdvę. „Medžiotojams nebereikės spausdinti ir pildyti ranka medžioklės lapų, prašymų nustatyti limitus, ataskaitų apie sumedžiotus žvėris“, – sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius.

Pasak jo, medžioklės limitų planavimas bus gerokai paprastesnis. Juos nustatančioms savivaldybių komisijoms nereikės gaišti laiko posėdžiams, pildyti dokumentų, jų siuntinėti, sukti galvą, kaip pranešti apie savo sprendimus medžiotojams. Viskas bus matoma vienoje informacinėje sistemoje. Siūloma, kad medžiotojai prašymą nustatyti žvėrių limitus galėtų įkelti tiesiai į BIIP medžioklės modulį. Po komisijos posėdžio jie joje matytų, kiek ir kokių žvėrių gali sumedžioti sezono metu.

Yra ir kitų privalumų – šiuos procesus galės stebėti visi besidomintys, vienoje vietoje bus matomi duomenys apie visus pastaraisiais metais nustatytus medžioklės limitus atskirų medžioklės plotų naudotojams, bendras leidžiamų sumedžioti gyvūnų skaičius. Todėl ši informacija bus patikimesnė, skaidresnė.

Tai palengvins darbą medžiokles kontroliuojantiems aplinkos apsaugos pareigūnams. Užuot tikrinę informaciją ir siuntinėję ataskaitas, jie galės užsiimti svarbesne veikla. Be to, pasak Algirdo Klimavičiaus, bus užtikrintas grįžtamasis ryšys tarp medžioklės plotų naudotojų ir medžioklę kontroliuojančių institucijų.

Tikimasi, kad BIIP padės sumažinti brakonieriavimo mastą, palengvins vykdomų medžioklių registraciją ir sumedžiotų žvėrių apskaitą. Svarstoma galimybė pasitelkti mobilias aplikacijas, panašias į naudojamas automobiliams parkuoti. Medžiotojas ir prieš medžioklę, ir ją baigęs, ir prieš kraudamas į automobilį sumedžiotą žvėrį apie tai praneštų SMS žinutėmis į specialų serverį.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai šią informaciją matytų savo mobiliuosiuose telefonuose. Tai padėtų išvengti piktnaudžiavimo. Ne paslaptis, kad kai kurie medžiotojai laimikį medžioklės lape pažymi, tik kai juos sustabdo gamtos apsaugos inspektoriai. Nebebūtų įmanoma padidinti ir sumedžiotų sezono metu žvėrių skaičiaus, siekiant priartinti jį prie limitų ir taip vengiant medžiojamų gyvūnų miškui padarytos žalos atlyginimo.

Medžioklės modulis apimtų ir didžiųjų plėšrūnų apskaitą, sudarytų galimybes prie jos prisijungti plačiajai visuomenei ir teikti informaciją apie šiuos gyvūnus. Kuo daugiau žmonių įsitrauks, tuo apskaita bus patikimesnė ir kokybiškesnė.

„Pasenęs ir neefektyvus medžioklės apskaitos būdas bus pakeistas skaitmeniniu“, – teigia Laimis Runkevičius, BIIP projekto IT grupės vadovas. Be to, turėsime išsamią statistiką apie medžiokles, sumedžiotus žvėris realiu laiku – žinosime, kiek ir kur vyksta medžioklių. Tai leis efektyviau jas kontroliuoti, bus aišku, kokiu metų laiku kokiuose miškuose ir kiek sumedžiota žvėrių.“

Medžioklės modulis – tai tik vienas iš daugiau kaip dešimties būsimos BIIP modulių. Planuojama, kad jis pradės veikti 2023 metais.

BIIP sukurti skirta 1,8 mln. eurų iš ES sanglaudos fondų lėšų.

Re: Aplinkos apsaugos naujienos.

Parašytas: 2021-Geg-21 17:56
medziotojas
Kodėl tik medžiotojai ? O žvejai, golfo klubų ir pan. nariai ?! Ten daug daugiau korupcinių ryšių !

Re: Aplinkos apsaugos naujienos.

Parašytas: 2021-Bir-05 10:48
medziotojas
Aplinkosaugininkai: paėmę laukinį gyvūno jauniklį, galite padaryti tik žalos


2021 06 03


Vakar Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai gavo pranešimą, kad Biržų rajono gyventojas savavališkai paėmė miške rastą stirnos jauniklį. Pranešimas pasitvirtino ir asmeniui už tokį elgesį gresia administracinė atsakomybė.

Aplinkosauginiai skubiai nuvyko į asmens, paėmusio stirniuką, namus. Kadangi nebuvo praėję daug laiko nuo jauniklio paėmimo iš jo natūralios buveinės, inspektoriai nusprendė kuo skubiau stirniuką grąžinti į tą pačią vietą, iš kur jis buvo paimtas.

Pasak stirniuką paėmusio asmens, jam pagailo miške sausumos salelėje palikto verkiančio jauniklio. Tačiau asmuo nesidomėjo, ar gyvūnui tikrai reikalinga pagalba ir ar jis tikrai likęs vienišas.

Nuvykę į vietą, kurioje gyventojas rado jauniklį, tiek pareigūnai, tiek pažeidėjas įsitikino, kad stirniukas tikrai nebuvo vienišas, nes miške jo ieškojo mama.

„Labai gaila, kad žmonės vis dar nesupranta, jog paimdami gyvūnus iš aplinkos, tai yra iš jų namų, padaro daug žalos. Stirnų uoslė labai stipri ir, užuodusios žmogaus kvapą, jos gali nebepriimti savo jauniklių. Tikimės, kad žmogaus „prisilietimas“ šiuo atveju nebus pakenkęs stirniukui ir motina juo pasirūpins“, – sako Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkė Mantė Ramanauskienė.

Kaip teigia aplinkosaugininkė, gyvūnų vieta yra gamtoje ir jie puikiai moka savimi pasirūpinti.

„Dažniausiai patelės, stengdamosi apsaugoti mažylius, pasitraukia nuo jų jausdamos grėsmę. Kaip ir šiuo atveju – stirna tiesiog trumpam atsitraukė nuo jauniklio. Pabrėžiame, kad laukinių gyvūnų paėmimas ne tik užtraukia administracinę nuobaudą, bet ir gali sugriauti visas galimybes gyvūnui būti gamtos dalimi.

Šiuo metu jauniklių perėjimo ir vedimosi metas, tad geriausia palikti kuo daugiau erdvės ir nedrumsti jų ramybės“, – priduria M. Ramanauskienė.

Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą asmeniui, neteisėtai iš gamtos paėmusiam laukinį gyvūną, gresia administracinė teisena ir iki 150 eurų bauda.

Apie aplinkos apsaugos pažeidimus galite pranešti telefonu 112 arba AAD Pranešimų priėmimo tarnybos telefonu (8 5) 273 2995.

Re: Aplinkos apsaugos naujienos.

Parašytas: 2021-Bir-30 09:14
medziotojas
Aplinkosaugininkai primena: kelyje sužeistų gyvūnų pasisavinti negalima



Data
2021 06 29


Aplinkos apsaugos departamento Alytaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcija gavo pranešimą iš Alytaus rajone medžiojančio medžiotojų klubo pirmininko, kuris papasakojo, kad jų medžioklės plote buvo pasisavintas stirninas. Asmuo, kuris pasisavino stirnos patiną nustatytas, asmeniui gresia bauda iki 90 eurų.

„Aplinkosaugininkams šią situaciją papasakojo pats medžiotojų klubo pirmininkas. Jis teigė, kad gavo pranešimą apie jų medžioklės plotuose, kelyje, partrenktą stirniną. Medžiotojams atvykus į vietą, žuvusio gyvūno jau nebebuvo“, – apie situaciją pasakojo Alytaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistė Aistė Savenkovaitė.

Pasak aplinkosaugininkės, apklausus liudininkus asmuo, kuris pasisavino stirnos patiną buvo nustatytas. Jis teigė nežinojęs, kad keliuose žuvusių ar sužeistų gyvūnų paimti negalima. Asmeniui už neteisėtai pasisavintą gyvūną gresia administracinė atsakomybė – įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 90 Eur.

„Vadovaudamiesi nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymu ir Medžioklės taisyklėmis), gavę pranešimą apie autoįvykio metu sužeistą arba žuvusį gyvūną, pareigūnai praneša medžiotojų būrelių ar klubų atstovams, jeigu gyvūnas nukentėjo medžioklės plotuose. Atvykęs į vietą medžiotojas priima sprendimą, ar gyvūnui reikalinga veterinarijos specialisto pagalba.

Prisiminkite, kad laukinio gyvūno negalima gelbėti pačiam. Vairuotojas, partrenkęs žvėrį, niekada negali pasiimti numušto laukinio gyvūno, nes už tai gresia administracinė atsakomybė, įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 90 eurų“, – dalijosi A. Savenkovaitė.

Aplinkosaugininkai primena, kad tokiais atvejais, kai gyvūnas yra pasisavinamas, medžiotojų klubas turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

„Susidūrus su tokia situacija, medžiotojų klubas turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka, tačiau šiam asmeniui prisipažinus apie nusižengimą ir gailintis, medžiotojai pretenzijų reikšti neketina“, – teigė aplinkosaugininkė.

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad transporto priemonei partrenkus bet kokį laukinį gyvūną, nepriklausomai nuo jo dydžio ir nuo to, ar jis vis dar gyvas, ar ne, būtina informuoti AAD Pranešimų priėmimo tarnybos telefonu (8 5) 273 2995 arba 112.

Re: Aplinkos apsaugos naujienos.

Parašytas: 2021-Rgp-03 08:21
medziotojas
Praėjusią savaitę apie galimus aplinkosauginius pažeidimus – 514 pranešimų

Data
2021 08 02


Liepos 26 – rugpjūčio 1 d. Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnyba apie galimus pažeidimus gavo 514 pranešimų. Ne darbo metu gauti 282 pranešimai. Reaguodami į skubius pranešimus ne darbo metu, pareigūnai vyko į iškvietimus 64 kartus.

Praėjusią savaitę Pranešimų priėmimo tarnybos darbuotojams apie žvejybos pažeidimus pranešta 27 kartus, medžioklę – 6 kartus. Dėl atliekų deginimo kreiptasi 20 kartų, žolės deginimo – 1, netinkamo atliekų tvarkymo – 33, nuotekų – 31, vandens taršos – 14, neteisėtų kirtimų – 10, vandens apsaugos juostų pažeidimų – 11, vandens transporto priemonių pažeidimų – 9, oro taršos – 32, miškų – 5, saugomų teritorijų – 1, avarijų – 1, kitos taršos – 2, dėl kitų pažeidimų ir konsultacijų kreiptasi 22 kartus.

Dėl į autoįvykius pakliuvusių laukinių gyvūnų kreiptasi 99 kartus (praėjusią savaitę 261), dėl kitų įvykių su laukiniais gyvūnais – 161 kartą (praėjusią savaitę 148).

Iš ne darbo metu gautų 282 pranešimų 64 buvo skubūs, iš jų 156 pranešimai buvo gauti savaitgalį ir 126 darbo dienomis po darbo valandų.

Kaip teigia aplinkosaugininkai, skubūs pranešimai patenka į skubaus reagavimo pranešimų sąrašą, patvirtintą Aplinkos ministerijos įsakymu ir į juos išvykti privaloma per pusvalandį pasyvaus budėjimo metu, per 1 val. – darbo metu. Į kitus pranešimus reaguojama eilės tvarka – t. y. per kuo trumpesnį laiką, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų.

Primename, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galite pranešti AAD Pranešimų priėmimo tarnybos telefonu (8 5) 273 2995 arba 112.

Re: Aplinkos apsaugos naujienos.

Parašytas: 2021-Rgp-09 11:10
medziotojas
Praėjusią savaitę apie galimus aplinkosauginius pažeidimus – 480 pranešimų

Data
2021 08 09


Rugpjūčio 2–8 d. Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnyba apie galimus pažeidimus gavo 480 pranešimų. Ne darbo metu gauti 265 pranešimai. Reaguodami į skubius pranešimus ne darbo metu, pareigūnai vyko į iškvietimus 53 kartus.

Praėjusią savaitę Pranešimų priėmimo tarnybos darbuotojams apie žvejybos pažeidimus pranešta 19 kartų, medžioklę – 10 kartų. Dėl atliekų deginimo kreiptasi 18 kartų, žolės deginimo – 1, netinkamo atliekų tvarkymo – 29, nuotekų – 19, vandens taršos – 11, neteisėtų kirtimų – 12, vandens apsaugos juostų pažeidimų – 8, vandens transporto priemonių pažeidimų – 2, oro taršos – 16, miškų – 5, avarijų – 1, kitos taršos – 10, dėl kitų pažeidimų ir konsultacijų kreiptasi 37 kartus.

Dėl į autoįvykius pakliuvusių laukinių gyvūnų kreiptasi 161 kartą (praėjusią savaitę 99), dėl kitų įvykių su laukiniais gyvūnais – 121 kartą (praėjusią savaitę 161).

Iš ne darbo metu gautų 265 pranešimų 53 buvo skubūs, iš jų 122 pranešimai buvo gauti savaitgalį ir 143 darbo dienomis po darbo valandų.

Kaip teigia aplinkosaugininkai, skubūs pranešimai patenka į skubaus reagavimo pranešimų sąrašą, patvirtintą Aplinkos ministerijos įsakymu ir į juos išvykti privaloma per pusvalandį pasyvaus budėjimo metu, per 1 val. – darbo metu. Į kitus pranešimus reaguojama eilės tvarka – t. y. per kuo trumpesnį laiką, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų.

Primename, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galite pranešti AAD Pranešimų priėmimo tarnybos telefonu (8 5) 273 2995 arba 112.

Re: Aplinkos apsaugos naujienos.

Parašytas: 2021-Rgs-03 09:35
medziotojas
Medžioklės egzaminai: tikriesiems medžiotojams svarbi ir medžioklės etika, ir tradicijos


Data
2021 09 02


Atėjus rudeniui, Aplinkos apsaugos departamentas ir toliau organizuoja asmenų, norinčių tapti medžiotojais, egzaminus. „Kadangi medžioklė – tikslingas laukinių gyvūnų populiacijos gausos reguliavimas, o tikrieji medžiotojai – ir gamtos mylėtojai, ir sergėtojai, per egzaminus svarbu užtikrinti, kad teisė medžioti būtų suteikta tiems asmenims, kurie išmano visus reikalavimus ir elgiasi atsakingai“, – sako Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas ir Vilniaus valdybos teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos pirmininkas Sigitas Mikėnas.

S. Mikėnas aiškina, per medžioklės tikrinamos asmens teorinės žinios, praktiniai įgūdžiai ir gebėjimai. Pirmiausia laikomas teorijos egzaminas ir tik jį išlaikius – šaudymo egzaminas.

„Norint gauti teisę medžioti, reikia rimtai pasiruošti. Pavyzdžiui, dviejų dalių testą sudaro 70 klausimų. Pirma dalis (20 klausimų) – iš saugaus elgesio medžioklėje reikalavimų, antra (50 klausimų) – iš kitų programos temų.

Be to, neišlaikius testo pirmos dalies, laikyti kitos dalies neleidžiama. Neišlaikius antros dalies, teorijos egzaminas laikomas iš naujo. Pirma dalis išlaikoma, jei per nustatytą laiką teisingai atsakyta į ne mažiau kaip 90 proc. pateiktų klausimų, antra – jei atsakyta į ne mažiau kaip 70 proc. klausimų“, – aiškina Vilniaus valdybos teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos pirmininkas.

Bet pirmiausia, kad asmuo būtų įtrauktas į egzaminų sąrašus, jam reikia baigti medžiotojų kursus arba turėti biomedicinos mokslų studijų srities išsilavinimą.

„Kursai būtini, nes medžiotojas turi gerai pažinti gamtą, gyvūnų biologiją, elgseną ir kt. Į programą įtraukta medžioklė, biotechnija, aplinkosauga, medžioklės technologija, trofėjai, praktiniai medžiojimo įgūdžiai ir kt. Ypač svarbios saugaus elgesio taisyklės ir pirmoji medicininė pagalba“, – vardija S. Mikėnas.

Medžioklė – viena seniausių pasaulyje žmogaus veiklos rūšių, turinti gilias tradicijas. Nors sovietmetis jas beveik išnaikino, dabar medžioklės istorija įtraukta ir į egzaminų programą, taigi medžiotojai turi būti susipažinę su medžioklės reikšme tiek pirmykštėje žmonių bendruomenėje, tiek viduramžiais, tiek šiuolaikinėje visuomenėje.

„Medžiotojai labai sąmoningėja, kuriama (susigrąžinama) medžioklės kultūra, tradicijos. Daugelis medžiotojų būrelių turi savo vėliavą, garbės kodeksą ir pan. Medžioklės rago garsu skelbiama medžioklės pradžia ir pabaiga. Tiems, kuriems pavyksta sumedžiot laimikį, medžioklės vadovas sveikindamas už kepurės užkiša eglės šakelę. Be to, neskubama skirstytis ir medžioklei pasibaigus – pirmiausia pagerbiami sumedžioti žvėrys“, – sako Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkė Mantė Ramanauskienė.

Tikriesiems medžiotojams ypač svarbi ir medžioklės etika, ir humaniškumas – šaunama tik įsitikinus, kad šūvis bus taiklus, priduria M. Ramanauskienė.

Anot S. Mikėno, dauguma medžiotojų sako, kad jų tikslas nėra būtinai sumedžioti, ne mažiau svarbu pabūti gamtoje, stebėti paukščius ir žvėris.

„Požiūris išties labai pasikeitęs – tai akivaizdu. Patys medžiotojai mums praneša apie pastebėtas kilpas, spąstus, asmenis, įtariamus brakonieriavimu. Taip pat auga nepakantumas neteisėtai medžiojantiems kolegoms. O tokia pagalba mums ypač svarbi. Aš pats aplinkosaugininku dirbu ne vieną dešimtmetį ir matau, kad pokyčiai radikalūs“, – pabrėžia S. Mikėnas.

Re: Aplinkos apsaugos naujienos.

Parašytas: 2021-Rgs-08 11:18
medziotojas
Aplinkosaugininkai, be kasdienių darbų, dalyvauja ir Medžiojamųjų gyvūnų komisijose


Data
2021 09 07


Tam, kad ūkininkai galėtų gauti kompensacijas už laukinių gyvūnų išpjautus gyvulius, įvykio aplinkybes padeda nustatyti Medžiojamųjų gyvūnų komisijos. Kiekviena savivaldybė sudaro komisiją, į kurią įeina ir Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai.

„Kad įsitikintume, jog naminius gyvulius (pvz., avis, veršiukus) išpjovė laukinis gyvūnas, mes išnagrinėjame gautą informaciją, įvertiname nuotraukas arba vykstame į įvykio vietą įsitikinti, kad gyvulius tikrai sumedžiojo laukiniai gyvūnai“, – teigia Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnas Artūras Griška.

Apžiūrėję išpjautus naminius gyvulius, aplinkosaugininkai pagal tam tikrus požymius, būdingus laukinių gyvūnų elgsenai (tarkim, medžiodami vilkai gyvuliams perpjauna gerklę ar išpjauna pilvą), nustato kaltininkus.

„Žinoma, retai, bet pasitaiko, kad naminius gyvulius išpjauna didesni šunys ar net žmonės, todėl itin svarbu įvertinti visus galimus scenarijus“, – sako aplinkosaugininkas.

Aplinkosaugininkams nustačius, kad gyvulius sumedžiojo laukinis gyvūnas, ūkininkai gali gauti kompensaciją už laukinių gyvūnų padarytą žalą.

Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkiniams gyvūnams apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija.

Seniūnijos seniūnas, gavęs pranešimą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 dienoms.

Lėšos už laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą nukentėjusiam ūkininkui sumokamos per vieną mėnesį nuo žalos dydžio apskaičiavimo dienos.

Pasak aplinkosaugininkų, kiekvienais metais išpjaunamų gyvulių skaičius skiriasi. Pernai Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai nagrinėjo 15 tokių atvejų, šiemet dėl žalos atlyginimo kol kas buvo du tyrimai.

„Neseniai nagrinėjome atvejį Biržų rajone. Į seniūniją kreipėsi žmogus, kurio avis papjovė vilkai. Nors buvo apsaugotos ir aptvertos elektriniu piemeniu, sugintos į medinį statinį, avys, pabaidytos vilkų, išmušė statinio sienelę. Taip vilkui pakliuvo vaikinga avino patelė ir du jaunikliai. Baigus nagrinėti šį įvykį, ūkininkui žala bus atlyginta“, – pasakoja A. Griška.

Re: Aplinkos apsaugos naujienos.

Parašytas: 2021-Rgs-15 16:23
medziotojas
Startuoja akcija „Medžioklė“: stiprinama tauriųjų elnių ir briedžių apsauga


Data
2021 09 15


Intensyviausiu tauriųjų elnių ir briedžių rujos metu stiprindamas šių žvėrių apsaugą, Aplinkos apsaugos departamentas nuo rugsėjo 15 d. iki spalio 15 d. organizuoja akciją „Medžioklė“.

„Rujodami žvėrys įnirtingai ieško naujų teritorijų, patelių, varžovų, todėl nėra tokie budrūs ir gali tapti lengvu brakonierių grobiu. Taigi akcijos metu bus suaktyvinta medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo kontrolė. Aplinkosaugininkai, vykdydami reidus, dažniau tikrins pirminio žvėrių apdorojimo aikšteles, stabdys, ypač tamsiu paros metu, pažeidimais įtariamų asmenų transporto priemones, taip pat, kilus įtarimų, galės patikrinti ir medžiotojo blaivumą“, – sakė Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkė Mantė Ramanauskienė.

Apie vykdomas priemones ir išaiškintus pažeidimus bus informuojami medžiotojų klubai ir būreliai, bendradarbiaujama su vietos bendruomenių atstovais.

„Nors medžioklė tokiu laikotarpiu, kai gyvūnai žmogaus mažiau saugosi, gali atrodyti negalima, atkreipiame dėmesį, kad suaugusių elninių žvėrių patinai medžiojami laikantis Elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatų, tvirtinamų aplinkos ministro, reikalavimų“, – teigė M. Ramanauskienė.

Medžiotojai privalo nepamiršti, kad tauriųjų elnių patinų medžioklė leidžiama nuo rugpjūčio 15 d. iki sausio 31 d., patelių ir jauniklių – nuo rugsėjo 15 d. iki sausio 15 d.

Briedžių patinai medžiojami nuo rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 15 d., patelės – nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d., jaunikliai – nuo spalio 1 d. iki sausio 31 d.

Įdomu tai, kad per rują taurieji elniai ar ir briedžiai mažai maitinasi ir netenka apie penktadalio svorio.

Taip pat tauriųjų elnių ir briedžių rujos metu pareigūnai prašo vairuotojų atsargumo. Ypač atidiems reikėtų būti keliuose netoli miškų ir ten, kur pastatyti įspėjamieji ženklai, kad per kelią gali judėti laukiniai gyvūnai, – rujos laikotarpiu didėja rizika, jog laukinis gyvūnas išbėgs į važiuojamąją kelio dalį.

Primename, kad nuo šių metų sausio 1 d., įsigaliojus teisės aktams, aplinkosaugininkai, įtardami, kad medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, turi teisę tikrinti, ar jis yra neblaivus ar apsvaigęs.

Taigi, aplinkosaugos pareigūno reikalavimu įtariamas asmuo – medžiotojas – privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka būti patikrinamas dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Esant įtarimų dėl neblaivumo ar apsvaigimo, kai medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas nesutinka tikrintis, ar užfiksavus, kad asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs, aplinkosaugininkai turi teisę neleisti šiam medžiotojui dalyvauti medžioklėje.

Jeigu įtariamas neblaivumu medžiotojas per tikrinimą dėl savo būklės negali atlikti veiksmų, kad būtų išmatuotas alkoholio kiekis kraujyje, aplinkosaugininkas nustatyta tvarka kreipiasi į policijos įstaigą prašydamas pristatyti medžiotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros.

Kiekvienas tikrinimo atvejis, kai etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore yra didesnė už nustatytą leidžiamą (0,41 promilės ar daugiau), surašomas administracinio nusižengimo protokolas ir pažeidimą padaręs asmuo traukiamas atsakomybėn.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dėkoja gyventojams už sąmoningumą ir apie pastebėtus gamtosaugos pažeidimus prašo pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112 arba tiesiogiai AAD telefonu 8 (5) 273 2995.