Žemės savininkas, dievo vietininkas žemėje ???

Все темы об охоте и т.д.
Субфорум - охотничий словарь и ссылки на прогноз погоды.
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Žemės savininkas, dievo vietininkas žemėje ???

Post by medziotojas »

Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Žemės savininkas, dievo vietininkas žemėje ???

Post by medziotojas »

KT nagrinės prievolę priimti naujus narius į medžiotojų klubą



Šaltinis: BNS
2019.07.10


Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį pradeda nagrinėti bylą dėl medžioklės plotų naudotojų asociacijai nustatytos prievolės priimti narius į medžiotojų kolektyvą.
Byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo kreipimąsi.
Šis teismas nagrinėjo piliečio skundą, kad medžiotojų klubas atsisakė jį priimti savo klubą. Ieškovas yra medžiotojas ir turi šio klubo naudojamame medžioklės plotų vienete jam nuosavybės teise priklausančių daugiau kaip 100 ha žemės ūkio ir miško paskirties žemės sklypų.
Tačiau medžiotojų klubas per visuotinį narių susirinkimą slapto balsavimo metu nepritarė ieškovo narystei, nes šis yra baustas už medžioklės taisyklių pažeidimus.
Vilniaus miesto apylinkės teismo nuomone, Medžioklės įstatyme nustatytas įpareigojimas priimti asmenį į medžiotojų kolektyvą, apriboja konstitucinę asociacijos narių laisvę nuspręsti, su kuo jie nori ar nenori vienytis į asociaciją.
Teismas atkreipė dėmesį, kad anksčiau KT yra pasisakęs, jog teisė medžioti nėra konstitucinė teisė, ji kyla iš žemesnės galios teisės aktų ir turi būti įgyvendinama taip, kaip numatyta teisės aktuose. Tuo metu asociacijų laisvė yra konstitucinė laisvė.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Žemės savininkas, dievo vietininkas žemėje ???

Post by medziotojas »

Išnagrinėjo ...

Dėl medžiotojų kolektyvo pareigos priimti į narius jo medžioklės plotuose esančio tam tikro dydžio privačios žemės sklypo savininką
Byla Nr. 9/2018

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MEDŽIOKLĖS ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO (2013 M. BIRŽELIO 18 D. REDAKCIJA) 1 DALIES ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

2019 m. liepos 11 d. Nr. KT21-N10/2019
Vilnius



https://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/pai ... xiw_xZuR_4
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Žemės savininkas, dievo vietininkas žemėje ???

Post by medziotojas »

Komentarai !


KT: prievolė priimti narius į medžiotojų klubą prieštarauja Konstitucijai


BNS
2019 m. liepos 11 d.



Medžioklės įstatyme įtvirtinta prievolė į medžiotojų klubą priimti naujus narius, kuriems priklausanti žemė yra klubo medžiojamuose plotuose, prieštarauja Konstitucijai, ketvirtadienį nutarė Konstitucinis Teismas (KT).
Anot KT, ši Medžioklės įstatymo nuostata apriboja medžiotojų klubo kaip asociacijos narių teisę savarankiškai spręsti dėl naujų narių priėmimo į asociaciją, taip pat dėl šių narių priėmimo tvarkos nustatymo.
Nutartyje teigiama, kad prievolės priimti į klubą įtvirtinti įstatyme nebuvo būtina, nes įstatymas sudaro galimybę asmeniui jam priklausančiame sklype nustatyti papildomas medžiojimo sąlygas arba pačiam gauti leidimą medžioti tame plote.
Byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo kreipimąsi. Šis teismas nagrinėjo piliečio skundą, kad medžiotojų klubas atsisakė jį priimti į savo gretas.
Ieškovas yra medžiotojas ir turi šio klubo naudojamame medžioklės plotų vienete jam nuosavybės teise priklausančių daugiau kaip 100 hektarų žemės ūkio ir miško paskirties žemės sklypų, tačiau medžiotojų klubas per visuotinį narių susirinkimą slapto balsavimo metu nepritarė ieškovo narystei, nes šis yra baustas už medžioklės taisyklių pažeidimus.
Vilniaus miesto apylinkės teismo nuomone, Medžioklės įstatyme nustatytas įpareigojimas priimti asmenį į medžiotojų kolektyvą, apriboja konstitucinę asociacijos narių laisvę nuspręsti, su kuo jie nori ar nenori vienytis į asociaciją.
Teismas atkreipė dėmesį, kad anksčiau KT yra pasisakęs, jog teisė medžioti nėra konstitucinė teisė, ji kyla iš žemesnės galios teisės aktų ir turi būti įgyvendinama taip, kaip numatyta teisės aktuose. Tuo metu asociacijų laisvė yra konstitucinė laisvė.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Žemės savininkas, dievo vietininkas žemėje ???

Post by medziotojas »

Grupė ūkininkų į savo žemes nebeįsileidžia medžiotojų


Antanas NEKRAŠIUS
tzinios.lt
Parašė: 2020-08-21

„Telšių ŽINIOSE“ pasirodžius publikacijai „Medžiotojų ir žvejų klubas „Medeina“ – įvairios veiklos partneris“ į redakciją kreipėsi Varnių seniūnijoje ūkininkaujantis Tomas Zybartas. Varniškis piktinosi, jog straipsnyje neužsimenama apie klubo vykdomą politiką ūkininkų, kurių žemėje medžiojama, atžvilgiu. Esą norintys įstoti į klubą ūkininkai privalo mokėti milžinišką stojamąjį mokestį, o nesutikusiems tai daryti – klubas nesudaro sąlygų medžioti jų pačių žemėse. Dėl šių priežasčių dešimtis Varnių seniūnijoje ūkininkaujančių ūkininkų uždraudė minėtam klubui medžioti jų žemėse.


Uždraudė medžioti savo žemėse

Į redakciją atvykęs ūkininkas T. Zybartas pasakojo, jog šių metų sausio mėnesį kreipėsi į Telšių rajono savivaldybę su prašymu uždrausti medžioti klubui „Medeina“ jam nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose. Esą tokį sprendimą priėmė ne tik jis vienas, bet ir dar dešimtis Varnių seniūnijoje ūkininkaujančių ūkininkų.
Pasak T. Zybarto, Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubas „Medeina“ medžiotojo bilietą turintiems ūkininkams pakėlė stojamąjį mokestį iki neregėtų aukštumų – 7 000 Eur. Nors anksčiau šis mokestis nesiekė net 1 000 Eur. Ūkininkas svarsto, jog tokiam sprendimui turėjo įtakos pernai įsigaliojusios Medžioklės įstatymo pataisos, pagal kurias daugiau kaip 15 ha žemės sklypo savininkas turi teisę tapti medžioklės plotus naudojančios asociacijos (šiuo atveju klubo „Medeina“) nariu, o nesutikus – asociacija privalo sudaryti sąlygas medžioti jam nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose.
Varniškio teigimu, klubas specialiai padidino stojamąjį mokestį, kad į jį nepatektų nepageidaujami žemės sklypų savininkai. T. Zybartas tvirtino nesuprantantis, kodėl turėtų mokėti 7 000 Eur, jeigu jis klubui leido medžioti savo 100 ha žemės sklypuose? Esą vien tai, kad ūkininkai suteikia leidimą medžioti savo žemėse, turėtų būti laikoma kaip indėlis į klubą.


Kadangi T. Zybartas su „Medeinos“ sąlygomis nesutiko, pagal įstatymą klubas turėjo sudaryti sąlygas medžioti jam priklausančiose žemėse. Tačiau, anot varniškio, to klubas nepadarė: „Aš kalbu ne vien tik savo, bet dešimties ūkininkų vardu. Sąlygų medžioti mūsų pačių žemės sklypuose klubas nesudarė. Nebeliko nieko kito, kaip tik uždrausti pačiam klubui mūsų žemėse medžioti. Dėl šių priežasčių „Medeina“ neteko kelių šimtų hektarų medžiojamųjų plotų Varnių seniūnijoje.“
Telšių rajono savivaldybės administracija šiemet yra gavusi 9 prašymus uždrausti vykdyti medžioklę medžiotojų ir žvejų klubui „Medeina“. Uždrausta medžioti 263 ha plote. Šiuo metu yra gauti dar 2 prašymai, kuriuos artimiausiu metu svarstys komisija.


A. Sempukas: „Yra klubo nuostatai, taisyklės“


Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Medeina“ pirmininkas Andrius Sempukas neigė, jog stojamasis mokestis buvo pakeltas siekiant nepriimti žemės sklypų savininkų. Esą medžiojančių sklypų savininkų klube yra apie 20 proc. „T. Zybartui buvo sudarytos idealios sąlygos medžioti savo žemės sklypuose. Yra tai patvirtinantys medžioklės lapai, – „Telšių ŽINIOMS“ aiškino A. Sempukas. – Žmogus nori be stojamojo mokesčio tapti klubo nariu. Bet tam prieštarauja klubo nuostatai, taisyklės. Tas mokestis (7 000 Eur) reikalingas, nes įstojęs į klubą tu tampi lygiu viso „Medeinos“ turto dalininku. O jis nori be stojamojo mokesčio tapti klubo nariu ir medžioti visuose mūsų medžioklės plotuose…“
Anot pirmininko, stojamasis mokestis perskaičiuojamas kas keletą metų. Ir didžiąja dalimi priklauso nuo bendro klubo turto.


Trūksta dialogo


Medžiotojų ir žvejų klubo „Medeina“ valdybos nario Romualdo Miceikos nuomone, visa ši istorija – tai labiau dialogo, susikalbėjimo su Varnių ūkininkais trūkumas. „Medeinos“ medžioklės plotai yra dideli, tačiau tik vienintelėje Varnių seniūnijoje atsirado problemų. „Nežinau aš tikrųjų priežasčių, bet manau, kad tai yra ne paties klubo, o asmeninis pirmininko ir varniškių konfliktas, – „Telšių ŽINIOMS“ kalbėjo R. Miceika. – Skaudžiausia tai, kad šis nesutarimas atsiliepia klubui, kuris turi gilias tradicijas, buria bendraminčius, turi draugišką ir stiprų kolektyvą. O tokie negražūs dalykai… Mano nuomone, klubo valdyba turėtų susėsti į autobusiuką, nuvažiuoti pas ūkininkus, kurie uždraudė medžioti jų žemės sklypuose, ir su jais pasikalbėti, išklausyti jų pageidavimus ir pan.“
R. Miceikos tvirtinimu, jis klube kėlė šią problemą dar prieš pusę metų, tačiau liko neišgirstas.
V. Zakaras: „Jeigu konfliktas būtų su bendruomene – tada netvarka“
„Medeinos“ ir varniškių konfliktas pasiekė net Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Klaipėdos skyrių. Skyriaus pirmininkas Valdemaras Zakaras „Telšių ŽINIOMS“ teigė, jog kalbėjęs su Varniuose ūkininkaujančiu T. Zybartu: „Šioje istorijoje yra daug subjektyvių momentų. Vienas iš jų – tai daugiau vieno žmogaus, o ne bendruomenės nesutarimas su klubu. Jeigu konfliktas būtų su bendruomene – tada netvarka.“
Anot V. Zakaro, šio konflikto niekas neišspręs, jeigu žemės sklypų savininkams nebus leidžiama medžioti jiems priklausančiose žemėse. Esą tokią teisę reglamentuoja Medžioklės įstatymas: klubas privalo išduoti jiems medžioklės lapus. „Jei nepavyksta susitarti, yra teisiškai pasikaustę gamtosaugininkai, kurie turėtų talkinti sprendžiant šią problemą“, – įsitikinęs Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Žemės savininkas, dievo vietininkas žemėje ???

Post by medziotojas »

Pseudo ūkininkai vis nerimsta :twisted: Prisichvatizavo ale ūkininkavimui žemės ir miškų, pasižiūrėjo, kad knist žemę sunku, tai nusprendė lengviau babkių užsikalti :x


Ūkininkus piktina galiojantis Medžioklės įstatymas


agroeta.lt
2021 Sausio 10
Autorius: Dainius ŠEPETYS

Kėdainių rajono ūkininkas Andrius Rutkauskas pasipiktinęs Lietuvoje galiojančiu Medžioklės įstatymu. Kad medžiotojų būrelio nariai nemoka jokio mokesčio žemės sklypų savininkams ar naudotojams už tai, jog naudoja šias žemes medžioklei, ūkininko nuomone, mažų mažiausiai keista.

„Valstybė ima medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo mokestį, kuris yra apskaičiuojamas pagal medžiotojų būrelių naudojamų medžioklės ploto vieneto dydį, kuriam yra priskirtos žemės sklypų savininkų ir naudotojų žemės, bet nesidalija šiuo gautu mokesčiu už medžioklės išteklių naudojimą su žemės savininkais ir naudotojais“, – teigia A.Rutkauskas, atstovaujantis ne tik savo, bet ir Lietuvos miško, bei žemės savininkų asociacijos interesus.

Ūkininkas tikina, kad atlyginimo tvarka už medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą – biurokratizuota ir realiai neveikia, o teisinių paslaugų kaštai išieškant pinigus už medžiojamų gyvūnų žemės ūkio pasėliams ar miškui padarytą žalą – didesni už priteisiamas sumas.

„Žemės savininkai negauna jokios kompensacijos už tai, kad jų žemės sklypai yra naudojami medžioklei, nors daugumoje Europos šalių žemės savininkams tenka 10-20 proc. medžioklės pajamų“, – teigia A.Rutkauskas.

Jo teigimu, vadovaujantis Medžioklės įstatymu, nėra realios galimybės patiems žemės savininkams suformuoti žemės nuosavybės ar naudojimo pagrindu medžioklės plotų vienetą ir jį naudoti medžioklei, o tai pažeidžia žemės savininkų teises.

„Mes patys negalime susikurti naujo medžiotojų būrelio ar savo sklypus komerciniais pagrindais išnuomoti kitam, laisvai pasirinktam medžiotojų būreliui“, – kalbėjo A. Rutkauskas.


Nauda valstybei


Ūkininkas įsitikinęs, kad asmenys atstovaujantys Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugiją, ar kitas medžiotojų organizacijas yra suinteresuoti išsaugoti sovietmečiu sukurtą medžioklės organizavimo sistemą ir atriboti žemės savininkus nuo jų teisės organizuoti medžioklės veiklą.

„Žemės savininkai ar naudotojai siekia permainų medžioklės organizavimo tvarkoje ir turi atsiriboti nuo dabartinius medžiotojų būrelius ar jų susivienijimus atstovaujančių asmenų”, – teigia A. Rutkauskas.

Jo nuomone, pakeitus Medžioklės įstatymą būtų užtikrintos žemės savininkų teisės, jie galėtų gauti pajamas už jų nuosavybės naudojimą medžioklei.

„Žemės savininkams organizuojant medžiokles komerciniais pagrindais į valstybės biudžetą patektų bendrieji mokesčiai, kurių dabar nemoka medžiotojų būreliai“, – naudą valstybei pastebi A. Rutkauskas. Be to, anot pašnekovo, žemės savininkai iš medžioklės pajamų patys padengtų medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą ir, laikantis valstybės nustatytų aplinkosauginių reikalavimų, galėtų subalansuoti iš žemės ūkio ir medžioklės gaunamas pajamas taip, kad nenukentėtų nei medžiojamųjų gyvūnų populiacijos, nei žemės ūkio pasėliai.


Viskas – pagal įstatymą


„Agroeta“ kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir iš ten gavo paaiškinimą, kad Medžioklės įstatymo nustatyta, kad medžiojimas – laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo rūšis, kai siekiama panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiuos gyvūnus šaudant arba gaudant, taip pat nustatyta, kad laisvėje gyvenantys medžiojamieji gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei. Todėl visos lėšos, gautos už šių išteklių naudojimą, atitenka valstybei.

„Mokestis už medžiojamųjų gyvūnų išteklius priklauso ne nuo medžioklės plotų vieneto dydžio, o nuo jų kategorijos, kuri nustatoma pagal tinkamumą medžiojamiesiems gyvūnams gyventi ir veistis“, – aiškino Aplinkos ministerijos gamtos apsaugos politikos grupės vyr. specialistė Jolanta Urbelionytė.

Pasak jos, valstybė nustatyta tvarka suteikia teisę naudoti jai nuosavybės teise priklausančius medžiojamųjų gyvūnų išteklius ir už tai gauna nustatytą atlygį. Kadangi ištekliai priklauso valstybei, o ne žemės sklypo savininkui, todėl šios lėšos ir atitenka valstybei.

Aplinkos ministerijos specialistės teigimu, žalos už medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės ūkio pasėliams, miškui ar hidrotechnikos įrenginiams tvarka nustatyta Medžioklės įstatymu.

„Pažymėtina, kad bet kuri teisinio proceso šalis gali prašyti, kad bylinėjimosi išlaidas sumokėtų antroji proceso šalis“, – apie teisinius procesus kalbėjo J. Urbelionytė. Be to, ji pažymėjo, kad lėšos už laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą turi būti sumokėtos per vieną mėnesį nuo žalos dydžio apskaičiavimo dienos.

Šalis, nesutinkanti su apskaičiuotu žalos dydžiu, turi teisę Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimą apskųsti teismui. Jeigu lėšos per nustatytą terminą nesumokamos ar nesikreipiama į teismą dėl paskaičiuotos žalos dydžio, atitinkamos seniūnijos seniūno teikimu leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius gali būti stabdomas 3 mėn. Jeigu ir per šį laikotarpį žala neatlyginama, leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete panaikinamas.

Atsakydama į tai, kad žemės savininkai nori dalyvauti nustatant kanopinių žvėrių, kurių medžioklė yra limituojama, sumedžiojimo limitus, J. Urbelionytė teigė, jog vadovaujantis Medžioklės taisyklių nuostatomis, kanopinių žvėrių, kurių medžioklė yra limituojama, sumedžiojimo limitus kiekvienoje savivaldybėje nustato Aplinkos apsaugos departamento (AAD) direktoriaus įsakymu sudaryta savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisija, į kurią skiriami AAD, Valstybinių miškų urėdijos, privačių miškų savininkus vienijančių organizacijų (asociacijų), Lietuvos žemės savininkų asociacijos skyrių (jeigu tokių yra toje savivaldybėje), medžiotojų organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, atstovai.


Paskutinė stotelė – ES teisingumo teismas?


Jau praėjo beveik 8 metai kai Kėdainių krašto ūkininkų sąjunga (KKŪS) kreipėsi į Aplinkos ministeriją su prašymu keisti Medžioklės įstatymą ir į jo rengimą įtraukti ir žemės ir miškų savininkų bei žemdirbių savivaldos atstovus, deja, tada jokios reakcijos nebuvo sulaukta.

Jau tuokart buvo pažymima, kad yra pažeidžiamos pagrindinės žemės ir miškų savininkų nuosavybės teisės, kurios įtvirtintos LR Konstitucijos 23 str. 1 ir 2 dalyse ,,Nuosavybė neliečiama“ ir ,,Nuosavybės teises saugo įstatymai.

„Mums kelia nuostabą kai medžiotojų interesai, kurie yra tik asmens vidinio pasitenkinimo išdava bei laisvė taip elgtis pagal LR teisės aktus, tiksliau įvardijamas kaip laisvalaikio pomėgis, yra iškeliami virš savininko konstitucinės laisvės į nuosavybę. Manytume, kad tai yra tikras teisinis nihilizmas mūsų teisinėje visuomenėje“, – buvo sakoma AM skirtame KKŪS rašte.

Šia tema „Agroeta“ taip pat pakalbino Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininką Joną Talmantą.

„Viskas yra pagal šiuo metu galiojantį Medžioklės įstatymą ir taisykles“, – sakė pirmininkas ir pridūrė, kad pinigų visi nori. „Suprantu žemės savininkus, bet nieko pakeisti negaliu“, –sakė J. Talmantas.

Ūkininkas A. Rutkauskas rankų nenuleidžia ir planuoja kreiptis į ES Teisingumo teismą.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Žemės savininkas, dievo vietininkas žemėje ???

Post by medziotojas »

Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Žemės savininkas, dievo vietininkas žemėje ???

Post by medziotojas »

Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Žemės savininkas, dievo vietininkas žemėje ???

Post by medziotojas »

Kviečiame diskutuoti apie medžioklės būrelių ir žemės savininkų interesų derinimą

Data
2021 02 23


Aplinkos ministerija kovo 5 d. 14 val. kviečia diskutuoti apie įsisenėjusią problemą – kaip išspręsti konfliktą tarp medžiotojų būrelių ir žemės savininkų.


Viešojoje diskusijoje kviečiama aptarti Medžioklės įstatymo 13 straipsnio nuostatas, apibrėžiančias žemės sklypų savininkų teises, susijusias su medžioklės plotų vienetų sudarymu ir medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimu juose.


Medžioklės įstatymas reglamentuoja galimybę medžioti žemės savininkams: jie arba turi teisę įstoti į medžiotojų būrelius, arba būreliai privalo sudaryti sutartis su savininku, jei jis disponuoja ne mažiau kaip 15 ha žemės. Tačiau vis dar lieka teisinių spragų nepriimti savininkų į būrelius arba nesudaryti sutarties. Dėl to kilę ginčai įprastai persikelia į teismus. Dėl straipsnio nuostatų buvo pasisakęs ir Konstitucinis Teismas.


Ministerija ketina tobulinti teisė aktus, kad sklypų savininkų ir medžiotojų teisės būtų užtikrintos eliminuojant galimybę piktnaudžiauti.


Norintieji dalyvauti diskusijoje ir pasidalyti savo idėjomis bei nuomonėmis turėtų užsiregistruoti. Užsiregistravusiems dalyviams bus atsiųsta prisijungimo nuoroda.

https://forms.office.com/Pages/Response ... kxN0ZERC4u
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Žemės savininkas, dievo vietininkas žemėje ???

Post by medziotojas »

Štai, pažiūrėk, parodysiu net su pirštu. Taip, šioje vietoje viskas baigiasi, šioje galinėje stotelėjė atsidursim kiekvienas, ir nei vienas nuo to nepabėgs. Čia nutrūks visos tavo kovos, čia nebebus pykčio, čia nebebus svarbu ar tu geresnis už kitą, čia visi pamirš koks tu buvai kietas, o juo labiau, į šią vietą kartu su savimi nieko nepasiimsi. Aš žinau tai. Aš kas dieną praleidžiu laiką čia, ir matau kaip ironiškai pasibaigia viskas, net nereikia vardinti kas, nes baigiasi apskritai viskas... Sekundei pamastyk, kai tu atsigulsi į šią vietą, ką paliksi gyvūjų atmintyje ir širdyse? Ir jei matytum save iš viršaus besigulant, ar būtum laimingas tuo ką patyrei per trumpą kelionę šioje planetoje?
154141398_282219519996376_2853936170072651736_o.jpg
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Žemės savininkas, dievo vietininkas žemėje ???

Post by medziotojas »

Ūkininkas iškasė karo kirvį... Ko laukti medžiotojams ?


agroeta.lt
2021 Balandžio 27
Autorius: Dainius ŠEPETYS

Lietuvoje sėkmingai gyvuojantys, gal net klestintys, medžiotojų klubai – lyg paslaptingos uždaros sektos, į kurias patekti gali ne kiekvienas medžiotojo bilietą gavęs pilietis. Juose galioja savos taisyklės, kurios įstatymų lyg ir nepažeidžia, bet ir nesudaro galimybių eiliniams žmonėms tapti medžiotojų klubo nariais.

Portalo kalbinti medžiotojai, dėl suprantamų priežasčių norėję likti nežinomais, patvirtino, jog į medžiotojų klubus galima patekti tik būnant nario giminaičiu, užimant aukštas pareigas „naudingose“ struktūrose, būnant geru gydytoju, advokatu ar prokuroru, na gal dar kuo nors, kas gali būti naudinga „savai chebrai“. Vienas medžiotojas sakė: „Bet juk taip yra visur, tad stebėtis čia nėra kuo“.

Ūkininkams, turintiems miško ar žemės medžioklės plotuose, pagal įstatymą sudarytos galimybės medžioti kartu su klubo medžiotojais, tačiau tai nereiškia, kad jie kada panorėję gali tapti šio klubo nariais. Pirmiausia, pageidaujantys įrašomi į kandidatų sąrašą, tada klubo medžiotojai stebi jų elgseną, klausosi kalbų, vertina poelgius, žodžiu, formuoja nuomonę ir tik po kelių metų priima į klubą arba ne.

Varnių (Telšių r,) ūkininkas Tomas Zybartas medžiotojo bilietą turi jau 20 metų, tačiau į „Medeinos“ medžiotojų klubą jo nepriima.

„Kartu medžioti klubas kaip ir leidžia, bet tose medžioklėse jaučiuosi lyg būčiau be šautuvo“, – kalbėjo Tomas. Pasak jo, jis nuolat jaučiasi ignoruojamas, nes turi primygtinai prašytis įrašomas į medžioklės lapą, kankinamas dėl smulkmenų, susijusių su vykdomos medžioklės taisyklėmis, statomas į pačias prasčiausias vietas medžioklės metu ir pan.

„Atvažiuoju įsirašyti į medžioklės lapą, o klubo nariai tarpusavy bendrauja kalėjimo žargonu, na čia, kad aš nesuprasčiau, kad kuo neišsiduotų, kuria situacijas, kurios vertos teisinio nagrinėjimo, žodžiu, daro ką nori“, – gražia žemaitiška tarme pasakoja T. Zybartas.

Anot jo, „Medeinos“ klube daromi negražūs dalykai: tonomis vežami pašarai žvėrims, kas prieštarauja medžioklės taisyklėms. „Įtariu, kad pasitaiko ir brakonieriavimo atvejų, nors tam įrodymų neturiu“, – dėstė ūkininkas, suprasdamas, kad dabar jam daugumos medžiotojų klubų durys užrakintos.

Ūkininkas akcentuoja ir stojimo į klubą mokestį, kuris šiai dienai siekia 7 000 eurų. „Sutikčiau sumokėti tūkstantį, bet ne septynis, juk klubas medžioklėms naudoja mano nuosavą mišką ir pievas, kurios sudaro per 100 ha“, – kabėjo nuskriaustas medžiotojas.

Anksčiau T. Zybartas norėjo tapti Medvėgalio medžiotojų klubo nariu, kandidatu ten prabuvo net 8 metus, tačiau pasikeitus klubo valdžiai, jam buvo atsakyta.

„Tame klube taip pat vyksta baisūs dalykai: naujų narių nepriima jau daugybę metų, susidaręs klubo branduolys, iš aukštas pareigas užimančių žmonių, priima tik sau palankius sprendimus“, – nuomonę apie „Medvėgalį“ išsakė ūkininkas.

Grįžtant prie pokalbio apie „Medeinos“ medžiotojų klubą aiškėja ūkininko mintys. „Klubo vadovo postas tik iš pirmo žvilgsnio atrodo menkavertis, tačiau jis suteikia didžiules galimybes, nes atsiranda naudingos pažintys, įtakingi draugai, protekcijos ir pan.“, – apie Andrių Sempuką, „Medeinos“ vadovą, kalbėjo ūkininkas.

Anot jo, klubo vadovams visiškai nereikia, kad į „Medeiną“ įstotų naujas žmogus, kad ir daug žemių turintis, nes toks gali kelti sumaištį nusistovėjusioje sistemoje.

„Kartą mačiau kaip į klubą atėjo jaunas ūkininkėlis, turintis vos 5 ha žemės, prašėsi priimamas, bet kur tau, nabagėliui tikrai visos durys užrakintos, nes medžiotojai pasakė: „kas mums iš jo“, – prisimena T. Zybartas, akcentuodamas, kad pats tikrai nėra piktybiškai nusiteikęs, tačiau jam labai apmaudu dėl esamos padėties.

Ūkininkas mano, kad siekiant kažką pakeisti nusistovėjusioje ydingoje medžiotojų klubų tvarkoje, reikėtų mažinti klubams priklausančius medžioklės plotus ir skaidyti juos į mažesnius.

„Štai „Medvėgalio“ klubas turi apie 36 tūkst. ha medžioklės plotų ir tikrai nespėja visko sužiūrėti, nes ten tik apie 10 aktyvių medžiotojų, kiti 20 – miestiečiai, kurie būna tik kada panori“, – sako Tomas. Jam apmaudu, kad augantis jaunimas, jei jis nėra iš išskirtinių šeimų, neturi galimybių tapti pilnateisiu prestižinio klubo nariu ir įgyvendinti savo troškimų.

Įsiklausę į Varnių medžiotojo mintis negalėjome neišklausyti „Medeinos“ medžiotojų klubo vadovo A.Sempuko nuomonės: „Kliūčių įstoti į medžiotojų klubą tikrai nėra, tačiau minėtą mokestį tektų susimokėti, nes jis yra nustatytas pagal klubo turimą turtą. Kiekvienas narys yra šio turto bendrasavininkas, todėl toks ir mokestis. Šiuo metu kandidatų į klubo narius neturime ir narių kaita nevyksta“.

T. Zybartui esą buvo sudarytos idealios sąlygos dalyvauti medžioklėse. „Mes net gi neprašėme jo susimokėti, bet žmogus nuėjo savo keliu. Klubo nariai vadovu mane išrinko balsuodami, beje, rezultatas buvo – vienbalsiai. Asmeniškai prieš T. Zybartą nieko prieš neturiu, manau, jo mintys yra jo priešai“, – tikino A. Smepukas.

Šiuo metu T. Zybartas ir dar dešimt vietos ūkininkų yra uždraudę „Medeinai“ medžioti jų žemėse.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Žemės savininkas, dievo vietininkas žemėje ???

Post by medziotojas »

Ūkininkas savo valdose – tik svečias: šeimininkai – medžiotojai ir žvėrys



LRYTAS.LT
„Radviliškio kraštas“
2022-01-11



Juose „tvarką“ daro šernai, o žvėris teisėtai sumedžioti būdų yra nedaug – nepriklausančiam medžiotojų būreliui ūkininkui tektų sumokėti nemažą (apie 40 eurų už parą) svečio mokestį, bet ir tai neužtikrintų ūkininkui galimybės savo vardu gauti medžioklės lapą. Į ūkininko papasakotą istoriją atsiliepė medžiotojai iš visos Lietuvos ir dalinosi istorijomis, kokie rašyti ir nerašyti įstatymai galioja medžiotojų tarpe ir kodėl medžiotojų būreliai ar klubai nenoriai priima netoli medžioklės plotų gyvenančius ūkininkus.


Susidūrė su klasta


Savo istorija sutiko pasidalinti ir kelių medžiotojų klubų narys bei vieno jų steigėjas Žilvinas Jonas Giedraitis iš Kauno, medžiojantis Raseinių rajone. Pasak jo, Lietuvoje yra tokių medžiotojų klubų, kurie nesuinteresuoti priimti vietinius medžiotojus, galinčius priversti laikytis etiškos medžioklės principų. Ž.J.Giedraitis pasisakė už tokią įstatymo pataisą, kuri leistų žemės ir miško savininkams medžioti visame medžioklės ploto vienete, sumokant tokius pat mokesčius už medžiojamų gyvūnų išteklius, kokius moka klubų nariai. Taip būtų užtikrintas lygiateisiškumo principas bei galimybė medžioti valstybei priklausančius žvėris visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, turintiems tam teisę. Pasak Ž.J.Giedraičio, medžiojamieji gyvūnai yra visos valstybės turtas. Šio medžiotojo pastebėjimu, Lietuvoje dažnos tendencijos žemės ir miško savininko nepriimti į medžiotojų klubus. Su tokia situacija jis bei vietiniai medžiotojai yra susidūrę viename medžiotojų klube (pavadinimas redakcijai yra žinomas, tačiau jo nenurodome dėl suprantamų aplinkybių – aut. pastaba).
Pasak Ž. J. Giedraičio, privačiame miške žvėrims privilioti buvo išpilti runkeliai. „Radviliškio kraštas“ Ž.J.Giedraičio teigimu, nuo Nepriklausomybės laikų nei vienas eilinis netolimo kaimo gyventojas nebuvo priimtas į medžiotojų klubą. Buvo tik vienas priimtas ūkininkas, tačiau jam teko patirti daug vargo, kol ten pateko. Medžiotojas Ž.J.Giedraitis pasakoja, kad šis klubas yra tiek uždaras, kad visais būdais stengiasi paprastesnius žmones atriboti nuo medžioklės, jų nepriimant į savo gretas. Jis papasakojo istoriją, kad, turėdamas pakankamą kiekį žemės bei miško, pagal kurį Medžioklės įstatymas suteikia teisę medžioti, šio klubo pasiprašė leisti savo žemėje bei jam priklausančiuose vandens telkiniuose medžioti bebrus, kurie daro žalą. Jam buvo iškeltos sąlygos, kad už vieną medžioklę svečio teisėmis turės pakloti po 30 eurų ir per metus tokios „šventės“ galės būti tik tris kartus. Esą pagal medžioklės klubo vadovo pasakymą, vandens telkiniai yra žemės savininko, žuvis tvenkinyje yra taip pat jo, o bebrai – medžiotojų klubo nuosavybė, nes klubas už juos moka mokesčius. Šiam medžiotojui per vargus visgi buvo išduotas medžioklės lapas, suteikiantis teisę medžioti bebrus visame medžioklės ploto vienete, įrašant tik medžiojamų gyvūnų rūšį (bebrus), o gražinus lapą atsakingam klubo asmeniui, stebuklingai atsirado įrašas su konkrečiais sklypais, kur medžioklė galima, ko pasėkoje grėsė didžiulės piniginės sankcijos. Klasta paaiškėjo, kai pas medžiotoją į namus atvažiavo Aplinkos apsaugos departamento pareigūnas su licencijavimo skyriaus policininku paimti ginklų ir nubausti už neteisėtą medžioklę, nes, pasirodo, taip operatyviai pareigūnai reagavo į pilietiško anonimo skundą. Ž.J.Giedraitis sako, kad visas tas „pasismaginimas“, medžiojant bebrus, jam būtų kainavęs apie 10 tūkst. eurų. Kadangi apdairus žmogus pasidarė medžioklės lapų kopijas, tiek juos gaudamas, tiek atiduodamas, nuobaudos išvengė.


Medžiotojų pasaulio „keistenybės“


Ž.J.Giedraitis papasakojo ir daugiau absurdų iš medžiotojų klubų pasaulio. Pavyzdžiui, turėdamas nuosavybės teise jam priklausantį mišką, savininkas negali paleisti šuns nuo pavadžio, nes būtų nubaustas, kad šunį vedžioja po medžioklės plotus. Apie medžioklės klubuose daromus įstatymų pažeidimus šiam medžiotojui tenka girdėti nuolat. Pavyzdžiui, esą būna, kad tas pats jau minėtas medžiotojų klubas, kurio pavadinimo nenurodėme, į medžioklės lapus įrašo žmogų, kuris tuo metu net neturi teisės įsigyti bei turėti ginklą. Pasak Ž.J.Giedraičio, yra buvusi situacija, kad toks asmuo netyčia nušovė medžioklinį šunį. Tik šį sykį tas pats pilietiškas anonimas nutylėjo apie nusižengimą ir situaciją padėjo užglaistyti. Būna, kad miškuose įrengiamos šėryklos žvėrims be žemės savininko sutikimo, ant privačios žemės išpilami pašarai, prie kurių yra tykojama žvėrių. Esą dėl netikslių medžiotojų šūvių sumedžioti, sužeisti žvėrys neieškomi ir paliekami supūti.
Nuo papiltų runkelių už 150-200 metrų matomi gyvūno kaulai – esą tai buvo sumedžiotas ir paliktas supūti briedis. „Radviliškio kraštas“ Dėl medžioklės klubuose susiklosčiusių narių tarpusavio santykių, kai jie dangsto vieni kitų daromus pažeidimus ir skundžia „svetimus“, į „savų“ kategoriją nepapuolantys asmenys į medžiotojų klubus (būrelius) nėra priimami.


Klubo vadovas neigė pateiktą informaciją


Medžiotojo Ž.J.Giedraičio paminėto medžiotojų klubo vadovas Vaidas (pavardė redakcijai yra žinoma) neigė pateiktą informaciją, kad klubas neįsileidžia naujų narių. Pasak jo, šis medžiotojų klubas priėmė visus, kurie norėjo. Esą neseniai buvo priimti trys nariai. Klubo vadovas patvirtino, kad su informaciją pateikusiu medžiotoju Ž.J.Giedraičiu yra susiklosčiusi konfliktinė situacija ir dėl to šis žmogus klube esąs nepageidaujamas. Pasak Vaido, šis medžiotojas jau kelis kartus būtų įstojęs į klubą, jeigu elgtųsi kitaip. Jam kelis kartus buvo išduotas medžioklės lapas, nors ne klubo nariai paprastai tokios galimybės negauna. Paminėjus, kad Ž.J.Giedraitis pasidalino nuotraukomis apie miške nušautus ir paliktus žvėris bei privačioje žemėje išpiltus pašarus, klubo vadovas Vaidas atsakė, kad nuotrauka neįrodo, jog briedis buvo nušautas ir paliktas. Gyvūnas gali būti ir kritęs, galą gavęs dėl ligų. Taip pat esą nėra draudžiama šerti medžiojamus gyvūnus.


Klubai skirti geram laiko praleidimui


Kauno medžiotojų sąjungos prezidentas Kęstutis Markevičius sako, kad tarp minėto medžiotojų klubo bei Ž.J.Giedraičio yra daug ambicijų ir asmeniškumų. Pasak jo, yra visa reikiama įstatyminė bazė, kad žemės savininkai galėtų savo pasėlius apsaugoti nuo laukinių žvėrių. Jie turi pilną teisę medžioti darančius žalą gyvūnus – išrašomas medžioklės lapas, nurodant nuosavus plotus. K.Markevičiaus nuomone, žemės savininkai ir medžiotojų klubai turėtų eiti į kompromisą. Taip pat ūkininkai gali prašyti atlyginti nuostolius arba prašyti savo žemę išbraukti iš medžioklės plotų. Dalyvavimas klubų organizuojamose medžioklėse pirmiausia turėtų būti geras laiko praleidimas, buvimas kartu, todėl klubai nenori įsileisti žmonių, su kuriais kyla konfliktai. K.Markevičius patvirtino, kad yra bendravęs tiek su minėto klubo vadovu, tiek su Ž.J.Giedraičiu, tačiau nesiryžo spręsti, kuris teisus. Jis sakė nenorintis tikėti, kad medžiotojų klubai (ar būreliai) masiškai nesilaiko nustatytų normų, kadangi visur vyksta patikrinimai. Inicijuojamos Medžioklės įstatymo pataisos, suteikiančios daugiau teisių žemių savininkams, esą supriešins medžiotojų bendruomenę. Medžioklės plotų išbarstymas „mažais gabaliukais“ nėra gerai.


Priima tik „patikrintus“ narius


Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos vykdomasis direktorius Laimonas Daukša su medžiotojo Ž.J.Giedraičio papasakota istorija teigė susipažinęs, išklausęs abi puses. Ginčo šalims pasiūlyta konfliktą spręsti diskusijos būdu. Pasak jo, kiekvienas medžiotojų klubas stengiasi priimti „patikrintus“ narius, galbūt – pagal rekomendacijas. Nariai turi sutikti su piniginėmis rinkliavomis, yra stojamasis mokestis.
Pasak Ž. J. Giedraičio, privačiame miške žvėrims privilioti buvo išpilti runkeliai. „Radviliškio kraštas“ Klubas moka medžioklės išteklių mokestį, perkamos pašarinės kultūros ir t.t. Į redakciją besikreipusio medžiotojo nurodytas klubas nesąs uždaras, tiesiog jis nenori priimti nepatikrintų asmenų. Kaip teigia L.Daukša, situacijos, kad nepriimtų į klubus, būna retai, o kur nepriima, yra priežastys. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija vidinių medžiotojų konfliktų nesprendžia, tik gali paraginti ieškoti bendrų sprendimų. Į medžioklę ateinama ilsėtis, reikia būti geros nuotaikos. Atėjus per konfliktus ir per jėgą, laisvalaikis netampa malonus ir geras. L.Daukša pasisakė už narystę klubuose, kadangi tai pririša prie atsakomybės. Išdavus lapus individualiai medžioklei, sunku kontroliuoti, limituoti. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos vykdomasis direktorius pasisakė už tai, kad liktų dabartinė tvarka – medžioklė yra aukštos atsakomybės veikla, todėl turi būti aukšta drausmė. Ž.J.Giedraitis sakosi esąs vienas iš Medžioklės įstatymo pakeitimo iniciatorių ir šalininkų. Pasak šio medžiotojo, Lietuva yra vienintelė Europos šalis, kur žemės savininkas negali medžioti savo žemės plotuose.
Ž.J.Giedraitis teigia pasisakantis už esamos medžioklės klubinės sistemos išsaugojimą, tačiau kad medžioklės ploto vienete turėtų galimybę medžioti visi žemės savininkai, nepriklausomai nuo turimos žemės kiekio, taip pat – medžioklės plote gyvenantys medžiotojai. Kaip sako Ž.J.Giedraitis, turi būti skurta tokia sistema, kad klubams atsirastų poreikis priimti vietinius gyventojus į savo gretas. Juo labiau, kad Aplinkos ministerija planuoja įvesti privalomus elektroninius medžioklės lapus, dėl ko visi medžioklės ploto vienete bei medžioklės procese dalyvaujantys asmenys turės galimybę matyti, kas ir kaip yra medžiojama. Tad skaidrumo medžioklėje tikrai nebus per daug.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Žemės savininkas, dievo vietininkas žemėje ???

Post by medziotojas »

Laikai keičiasi, o papročiai – ne

2022-02-11
ŪP korespondentas Juozas SKRIPKAUSKAS



Dešimtmečius nesibaigia ūkininkų ir medžiotojų tarpusavio konfliktai, tačiau valstybė iki šiol nepasijudino, kad tai būtų išspręsta. Nedidelis bandymas šia kryptimi yra Seimo nario Eugenijaus Gentvilo pasiūlymai keisti Medžioklės įstatymo 10 ir 13 straipsnius. Į „Ūkininko patarėją“ kreipėsi ūkininkaujantis medžiotojas. Jo manymu, E. Gentvilo siūlymai yra nedidelis žingsnelis pirmyn, tačiau norint problemą išspręsti iš esmės, žingsnis turėtų būti dar didesnis.

Ydinga valstybės praktika

Nuo 1982 metų medžiojantis, 10 metų klubui vadovavęs Skuodo r. ūkininkas Adomas Statkus įvardijo pagrindinę priežastį, kodėl medžiotojų ir ūkininkų santykiuose klesti chaosas bei nesutarimai.

„Mūsų valstybės pagrindas yra privati nuosavybė. Ji įtvirtinta Konstitucijoje, įstatymai ją lyg ir gina. Tačiau medžioklės atveju tai negalioja. Valstybė turi teisę medžiotojams išnuomoti valstybines žemes ar miškus, bet privačių sklypų

išnuomoti ji neturėtų galėti. O šiandien taip yra. Visi medžioklės vienetai sudaromi iš privačių ir valstybinių žemės bei miškų sklypų, visa tai apibrėžiama linija, atiduodama kažkokiam medžioklės klubui ir už tai dar imamas ploto mokestis. Jį pasiima valstybė, ne privatininkas. Klubas su žmogumi, sklypo savininku, neturi jokio ryšio, jam nereikia ateiti ir paprašyti leidimo jo žemėje medžioti. Nereikia sudaryti sutarties, medžiotojas viską gali, tad kodėl jis turi paisyti žemės savininko interesų“, – savo požiūrį į dešimtmečius galiojančią tvarką dėsto A. Statkus.

ŪP pašnekovo manymu, tai yra vienas nesantaikos šaltinių ir jis užprogramuotas įstatymuose. Juos reikėtų keisti, patys žemės savininkai turėtų savo sklypus išnuomoti medžiotojams, tada išnyktų ir nesantaika. „Įsivaizduokime situaciją, kai medžiotojų atstovas atvyksta pas ūkininką tartis dėl medžioklės jo žemėje. Vyks pokalbis, ūkininkas pasakys savo pageidavimus, tai bus apibrėžta sutartyje. Tai jau savaime bus tam tikras medžiotojų ir ūkininkų santykis, ir ūkininkas medžiotojui nebebus tas nieko nereiškiantis sraigtelis, už kurį reikalus tvarko valstybė“, – neabejoja Skuodo r. medžiojantis ūkininkas.

Pradėti iš naujo visiems

Kitas nesantaikos šaltinis, A. Statkaus manymu, yra medžiotojų teisė tęstinumo būdu įgyti medžioklės plotus vis naujam laikotarpiui. „Jei klubas nėra labai prasikaltęs, jei jo neišformavo, o tokių atvejų aplinkui nežinau, jis gali pratęsti sutartį ir toliau naudotis iki šiol naudotais plotais. Ta aplinkybė neskatina klubų atsinaujinti. Jie išvengia bet kokios konkurencijos, tad kam jiems kažką keisti ir keistis?“ – retoriškai klausia A. Statkus.

Ūkininko manymu, tokią konkurenciją paskatintų naujai atsiradę medžiotojų klubai, kuriuos galima sudaryti pagal Medžioklės įstatymo 13 straipsnį, kurio pakeitimus ir siūlo Seimo narys E. Gentvilas.

„Vienas esminių pakeitimo momentų – kad naujas medžioklės ploto vienetas gali būti sudaromas ne tik iš medžiotojams nuosavybės teise priklausančių sklypų, bet ir iš išsinuomotų, gavus sklypo savininko sutikimą. Naujas medžioklės ploto vienetas negali būti mažesnis kaip tūkstantis hektarų, tačiau pataisoje leidžiama, kad bent 70 proc. jo būtų sudaryta iš nuosavos arba nuomojamos žemės. Kadangi visada atsiranda žmonių, kurie nenori, kad jų plotuose būtų medžiojama, naujai įsikūrusiame vienete toks plotas galėtų siekti 30 proc.“, – savo pritarimą pataisai aiškina A. Statkus.

Pašnekovo manymu, E. Gentvilas savo pataisa nori palengvinti tik naujų medžioklės būrelių kūrimą, o reikėtų eiti dar toliau.
„E. Gentvilo pataisa apima siaurą šios veiklos dalį, tik naujų medžioklės plotų vienetų kūrimą, bet nepaliečia visų tų senųjų klubų. Manau, kad, pratęsiant plotų naudojimo sutartis, visi naudotojai turėtų remtis nauju principu – turėti arba savo, arba nuomojamą žemę. Miestietis medžiotojas galėtų tartis su žemės savininkais, tada jam, aišku, reikės pakrutėti, pakalbėti su žmonėmis. Bet juk tai sukurtų santykius tarp medžiotojų ir ūkininkų. Kam dabar medžiotojui kalbėtis, jei tokio įpareigojimo neturi?“ – dėsto A. Statkus.

Kaip apmokestinti?

Prie svarbiausių medžioklės problemų A. Statkus priskiria ir jos apmokestinimą, kuris, ūkininko manymu, yra ydingas.

„Valstybė neabejotinai turi gauti kažkokios naudos iš medžioklės tam tikrų mokesčių pavidalu. Šiandien ji ima mokestį už plotą, kuris, kaip kalbėjome, ne visas jai priklauso. Ji galėtų imti tik už valstybinius plotus. Ir iš medžiotojo, ir iš sklypų savininko pozicijų manau, kad medžiotojai ploto mokestį turėtų mokėti sklypų savininkams. Kadangi valstybė savinasi laisvėje gyvenančius žvėris, už juos mokestį ir turėtų gauti. Kitaip sakant, už tai, ką medžiotojai sumedžioja. Dabar duodamos kvotos elniams, briedžiams, tačiau galėtų grąžinti licencijas šernams, stirnoms. Visi tie gyvūnai turėtų būti įvertinti pinigų sumomis, medžiotojų organizacija pagal kvotą ar kitaip tas licencijas išsipirktų, sumokėtų pinigus, o medžiotojai tarpusavyje atsiskaitytų pagal vidaus tvarką“, – tokį kelią mato Skuodo r. ūkininkas A. Statkus.

Ūkininko manymu, medžioklę reglamentuojantis įstatymas tam tikroje dalyje nepasikeitė nuo sovietmečio, kai privačios žemės apskritai nebuvo. „Medžioju keturis dešimtmečius. Sovietmečiu medžiotojams jokių reikalų su žmonėmis turėti nereikėjo, nes viskas – ir žemė, ir miškai – buvo valdiški. Sutvarkė popierius – ir klubas gali medžioti. Dabar atsirado trečia suinteresuota pusė, sklypų savininkai, o tvarka liko sena. Reikia sulaužyti rėmus, tai ir yra sunkiausia“, – mano A. Statkus.

Keičiasi ne tik santvarkos

Per tuos dešimtmečius, sako A. Statkus, keitėsi ir medžioklės metodai, ir ūkininkavimas, ir žvėrių gyvensena.

„Nesu medžioklės fanatikas, į kitus kraštus dėl medžioklės nekeliauju. Pakanka pasėdėti bokštelyje, pabendrauti su gyvūnais. Iš esmės pasikeitė medžioklės sąlygos, atsirado karabinai. Pasikeitė ir mano požiūris į medžioklę. Kai būdavo medžioklė su varovais, išgeni tą gyvulį, pataikai, nepataikai, ir tiek to kontakto. Dabar, kai per optinį taikiklį žiūri ir matai to žvėries akių spalvą, atsiranda visiškai kitas santykis su gyvūnu, gaiduką paspausti kartais būna sunku. Ypač jei jis ateina prie bokštelio ir su juo bendrauji mėnesį ar du. Vienas zuikis prie mano bokštelio trejus metus tais pačiais maršrutais, vis tuo pačiu laiku pro šalį prabėgdavo“, – pasakoja medžiotojas.

A. Statkus mano, kad medžioklės bokštelis nebėra tik šaudymo vieta. „Medžiotojas gali savo vaikus čia atvesti stebėti laukinius gyvūnus. Jei žmogus turi savo sklypą, bet nėra medžiotojas, pasistatys bokštelį, pasidarys šėryklą, į kurią galės pilti augalines atliekas ir jaus malonumą stebėdamas žvėris. Kitas gal mėgsta juos fotografuoti arba su termovizoriumi stebėti naktinį žvėrių gyvenimą. Tačiau ne visi medžiotojai tai supranta“, – sako ŪP pašnekovas.

Dėl pasikeitusių ūkininkavimo sąlygų žūsta daug žvėrių, neretai tų aukų išvengti neįmanoma. „Pastaraisiais metais kyla bėdų dėl stirnų jauniklių. Pradėjome sėti ankstyvesnius žolynus, anksčiau juos pjauname, o kaip tik tada stirnos atsiveda jauniklius. Dažniausiai jos veda vaikus žolynuose, bet prasideda šienapjūtė. Kai pjaudavo vėliau, stirniukai būdavo mėnesio amžiaus, jau atsistodavo, jį galima buvo pastebėti arba jis pats pabėgdavo. O kai mažas, net vaikščiodamas tankioje žolėje neaptiksi“, – skaudžią aplinkybę įvardija A. Statkus.

Tad gyvenimo aplinkybėms keičiantis, mažiausiai laikui pasiduoda įstatymai.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Žemės savininkas, dievo vietininkas žemėje ???

Post by medziotojas »

Seimas nesutinka leisti žemės ir miškų savininkams medžioti savo valdose



Jadvyga Bieliavska,
ELTA
2022.03.17


Seimas atmetė Medžioklės įstatymo pataisas, kuriomis buvo siūloma sudaryti galimybę ūkininkams, žemės ar miško plotų savininkams vykdyti medžioklės veiklą savo valdomoje žemėje.
Už šią Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo pateiktą iniciatyvą ketvirtadienį po pateikimo balsavo tik 17 Seimo narių, prieš buvo 35, susilaikė 40 parlamentarų. Seimas nesutiko, kad projektas būtų grąžintas tobulinti, Seimo sprendimu jis atmestas.
Įstatymo pataisa buvo siekiama užtikrinti žemės ir miško savininkų teises visa apimtimi disponuoti savo nuosavybe ir sudaryti sąlygas jiems dalyvauti medžioklės veikloje.
E. Gentvilas siūlė sudaryti sąlygas suformuoti ne mažesnius kaip 1000 ha medžioklės ploto vienetus, kuriuose nuosavybės ar kita teisine forma valdoma žemė turi sudaryti ne mažiau kaip 70 procentų medžioklės ploto vieneto.
Dokumento aiškinamajame rašte jis pažymi, kad šiuo metu beveik 100 proc. žemės ūkio paskirties žemės ir apie 50 proc. miškų paskirties žemės sklypų nuosavybės teise priklauso privatiems asmenims.
Tačiau, pasak E. Gentvilo, medžioklės veiklą Lietuvoje iki šiol vykdo dar sovietmečiu sukurti medžiotojų būreliai, kurie pagal 2002 m. priimto Medžioklės įstatymo nuostatas įgijo teisę tęstinumo būdu vykdyti medžioklę pagal sovietmečiu galiojusią medžioklės organizavimo tvarką. Parlamentaras tvirtino, kad toks teisinis reguliavimas neužtikrina žemės savininkų konstitucinės teisės visa apimtimi disponuoti savo nuosavybe, nes dalį šių teisių perima medžioklės plotų naudotojai.
„Savininkams atimta teisė disponuoti savo nuosavybe, jie negali inicijuoti medžioklės plotų sudarymo savo žemėje“, – pristatydamas projektą sakė E. Gentvilas.
Šiuo metu žemės savininkai neturi teisės burtis į būrelius, vykdyti medžioklės veiklą savo žemėse.
Privačios žemės savininkas gali būti priimtas į Medžiotojų būrelį, jei pats turi medžiotojo bilietą, jei medžioklės būrelio naudojamoje teritorijoje turi ne mažiau kaip 15 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Žemės savininkas, dievo vietininkas žemėje ???

Post by medziotojas »

Privatūs medžioklės plotai – grėsmė žvėrių selekcijai


2022.08.19
ŪP korespondentas

Medžioklė nuo seno buvo rimtų vyrų pomėgis. Ji pasižymi ne vien susiliejimu su gamta, gaunamu pliūpsniu adrenalino sumedžiojus trofėjinius ragus ar iltis turintį gyvūną, bet ir tam tikra paslaptingumo aura. Po medžioklės aptariami įvairūs gyvenimo iššūkių padiktuoti klausimai, verslo sandoriai, mezgamos pažintys. Dar tarybiniais laikais medžiokles labai mėgo valdžios vyrai, patinka jos ir daliai šių laikų valdininkų bei verslininkų. Tačiau verta pripažinti, kad žmonių pomėgiai kinta. Naujajai valdininkų kartai kur kas mielesnės kitokios laisvalaikio praleidimo formos ir pramogos. Jie dabar dažniau renkasi prabangius užsienio kurortus, keliones į egzotiškus kraštus, kruizus.


Būtos ir nebūtos istorijos


Maždaug prieš du dešimtmečius Suvalkijos miškininkai pasakojo, kad Marijampolės savivaldybės Valavičių kaimo laukuose kartu su mūsų valdžios vyrais kiškius medžiojo Švedijos karalius Karlas XVI Gustavas, beje, viešnagės Lietuvoje metu paprašęs apsaugoti jį nuo žiniasklaidos dėmesio, neviešinti medžioklės detalių. O Kazlų Rūdos Jūrės girininkijoje apie 2000-sius įtakingas Rusijos politikas, ėjęs daug atsakingų pareigų šios šalies valdžioje, tarp jų – užsienio žvalgybos tarnybos vadovo, užsienio reikalų ministro ir premjero pareigas, Evgenijus Primakovas (Kiršenblatas) sumedžiojo šerną. Apie Kapsuko, o vėlesniais laikais – Marijampolės savivaldybės Šunskų girioje vykusias medžiokles, kuriose dalyvaudavo sovietinės nomenklatūros grietinėlė – Antanas Sniečkus, Motiejus Šumauskas, Algirdas Brazauskas, būrys ministrų ir kiti aukšto rango tuometės valdžios veikėjai – taip pat pripasakota daug visokių būtų ir nebūtų istorijų.

Taigi medžioklė – rimtas dalykas, todėl kai kurių politikų sumanyti pakeitimai metų metais nusistovėjusiose tradicijose, be abejo, sulaukia nevienareikšmės medžiotojų bendruomenės reakcijos. Beje, tarybiniais laikais kolūkiečiai nereiškė pretenzijų medžiotojams dėl žvėrių padaromos žalos pasėliams, nes viskas priklausė valstybei, vadinasi, visiems ir niekam…

Didėja žvėrių populiacijos


Sūduvos medžiotojų sąjungos pirmininkas Ramūnas Mažėtis „Ūkininko patarėjui“ papasakojo, kad jo vadovaujama medžiotojų sąjunga vienija apie 900 medžiotojų, kurie medžioja ir, žinoma, rūpinasi visų Pietvakarių Lietuvos rajonų fauna.

„Po kiaulių maro epidemijos šernų populiacija pastebimai sumažėjo Marijampolės, Kazlų Rūdos, Prienų savivaldybėse, nors Vilkaviškio, Kalvarijos savivaldybėse maras knyslių kaimenes palietė mažiau. Pastaraisiais metais labai išaugo stirnų populiacija.

Žinia, kad įstatymu ribojama tik vilkų, briedžių ir tauriųjų elnių medžioklė, bet dėl klimato švelnėjimo padidėjo šių žvėrių vartojamo maisto bazė. Žvėreliams maisto padaugėjo ir todėl, kad ūkininkai efektyviau tvarkosi savo valdose, o esant pakankamam maisto kiekiui, jie sparčiau dauginasi. Kanopinių žvėrių skaičius miškuose ir laukuose pastebimai išaugęs. Be abejo, tai džiugina gamtos mylėtojus, tačiau padaugėjo ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių skundų dėl žvėrių padaromos žalos pasėliams, namų ūkiams.

Esu įsitikinęs, jog medžiotojams savo klubų valdose būtina nuolat reguliuoti žvėrių skaičių, kad jis būtų optimalus. Gavę ūkininkų skundų, medžiotojai tam tikruose plotuose surengia medžiokles, taip mažindami žvėrių skaičių, vadinasi, ir daromą žalą pasėliams. Beje, jei ūkininkai laiku praneštų medžiotojams apie plotus, kuriuose įsismagino šernai, taurieji elniai ar stirnos, būtų labai šaunu. Tačiau būtent savalaikės komunikacijos tarp medžiotojų ir žemdirbių kol kas pasigendama. Pagausėjus kanopinių žvėrių, padaugėjo ir vilkų, bet pilkieji nesitenkina vien laukinių žvėrių selekcija, jie ieško lengvo grobio, tad pjauna gyventojų galvijus ir šunis.

Suprantama, kad žvėrių padarytą žalą gyventojams dalinai kompensuoja valstybė, o savivaldybių administracijose veikianti komisija įvertina žalos dydį. Medžiotojai stengiasi iškilusias problemas su ūkininkais ir kitais gyventojais išspręsti taikiai, be teismų maratono, taip pat atlyginti patirtus nuostolius. Sprendžiant konfliktinius klausimus bendradarbiaujama su ūkininkų sąjungos skyriais rajonuose“, – ŪP papasakojo R. Mažėtis.

Sūduvos medžiotojų sąjungos pirmininkas pasisakė ir kitu, medžiotojams labai aktualiu ir daug karštų diskusijų jų bendruomenėje keliančiu klausimu – privačių medžioklės plotų kūrimo idėja.

„Nepritariu kai kurių medžiotojų, turinčių nuosavos žemės sklypus, norui įkurti juose privačius medžioklės plotus ir ten šeimininkauti kaip išmano. Priminsiu, kad žvėrys yra ne jų, o valstybės nuosavybė, tai visuomeninis turtas, tad jo negali savintis atskiri žmonės. Nekurkime betvarkės naujais įstatymais ir jų pataisomis, neleiskime atskiriems piliečiams daryti ką nori ir kaip nori, nes pastaraisiais dešimtmečiais pagausėjusi žvėrių populiacija labai greitai ištirps. Siekis reformuoti medžioklės plotus juntamas dalies politikų kalbose“, – nerimo neslėpė pašnekovas.

Lietuvoje medžiotojai moka mokestį ne už žemę, kurioje medžioja, o už žvėrių išteklius. Mokesčio dydis priklauso nuo pašarų bazės klubo medžioklės plotuose gausos. Tarkim, Suvalkijoje medžiotojai moka didesnį mokestį už medžioklės plotus nei kituose Lietuvos regionuose, mat dėl derlingos žemės šiuose laukuose daugiau maisto gyvūnams, tad daugiau kanopinių žvėrių.


„Didėjant tauriųjų elnių populiacijai, ypač Šiaurės Rytų ir centriniuose šalies rajonuose, ūkininkai kasmet patiria jų daromą žalą, – teigė R. Mažėtis. – Ji net didesnė nei šernų daroma žala. Dėl žvėrių migracijos daugėja autoįvykių šalies keliuose. Todėl šių žvėrių medžioklės limitus reikėtų koreguoti atsižvelgiant į realią situaciją. Kai kurie apribojimai yra pertekliniai. Kaimyninėse šalyse nueita kur kas toliau, o mes kaip prieš keliolika šimtmečių vėl tapome paskutiniais Europos pagonimis.“


Reikia susikalbėjimo ir žmogiško bendravimo


Dar vienas pašnekovas, Marijampolės medžiotojų klubo „Tauras“, turinčio 63 narius, vadovas, ūkininkas Ričardas Juknelis, medžiojantis nuo 1997 metų, ŪP taip pat tikino, kad žvėrių populiacija Suvalkijos medžioklės plotuose per pastaruosius du dešimtmečius pastebimai pagausėjo. Tai pasakytina stirnų, tauriųjų elnių atžvilgiu, o po kiaulių maro epidemijos, išguldžiusios didžiąją dalį šernų, jų skaičius vėl palaipsniui atsikuria.

„Esu tikras, kad aistrų būtų mažiau, jei į medžioklės reikalus nesikištų veikėjai, turintys ribotą supratimą apie šią sritį. Turiu omenyje kai kuriuos Seimo narius ir net ministrus. Jie neįsiklauso į mūsų pastabas ir signalus, gal tik buvęs „valstietis“ Kęstutis Mažeika, eidamas aplinkos ministro pareigas, padarė mažiausiai blogo medžiotojams…

Yra toks Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas, pernai su juo „rovėm ridiką“, mat šiam žmogui kilo „geniali“ idėja paversti visą Buktos mišką rezervatu, o visoje Žuvinto biosferos rezervato teritorijoje, apimančioje nei daug, nei mažai – 18 490 ha, visiškai uždrausti medžioklę. Beje, į šią teritoriją patenka ir ūkininkų dirbama žemė. Įsivaizduokit, ūkininkas užsėja 10 ha ploto lauką pamiškėje, kanopiniai žvėrys jo pasėlius niokoja, o jų medžioti šiukštu nevalia. Priminsiu, kad šiandien hektaras dirbamos žemės Suvalkijos lygumose vidutiniškai kainuoja 5–7 tūkst. Eur, tad 10 ha kainuotų 50–70 tūkst. Eur. Turėdamas tokį vertingą turtą žemdirbys negalės iš jo gauti pajamų pragyvenimui, ar tai normalu?“ – piktinosi ūkininkas, medžiotojas ir „Tauro“ klubo vadovas R. Juknelis.

Pasak pašnekovo, medžiotojai stengiasi rasti sutarimą su nuo žvėrių nukentėjusiais žemdirbiais dėl padarytos žalos atlyginimo: „Prieš kurį laiką Marijampolės savivaldybės Ramanavo kaime, pietiniame Žaltyčio ežero pakraštyje šernai iškniso dviejų ūkininkų pievas, kuriose buvo gausu knyslių taip mėgstamų kmynų. Su nukentėjusiais žmonėmis sutarėme, kad nupirksime jiems sėklą atsėjimui, o jie sutvarkys šernų išartas pievas. Kalėdų proga dar nuvežėme dovanų po kumpį stirnienos ir konfliktinė situacija buvo išspręsta. Tad dėl visko galima sutarti, tik reikia paprasčiausio žmogiško bendravimo. Beje, reikėtų atminti, kad žvėris, kaip ir žmogus, – nevalgęs neišgyvens, alkis jį gena į laukus prasimanyti lengvesnio maisto.“



Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Post Reply