Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Все темы об охоте и т.д.
Субфорум - охотничий словарь и ссылки на прогноз погоды.
Skelbti atsakymą
Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18899
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Standartinė medziotojas »

Aplinkosaugininkai siekia uždrausti artėjantį paukščių medžioklės sezoną: kritikuoja, kad nėra jokios prasmės, tik pramoga




Reda Gilytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
2022.07.10





Nuo rugpjūčio 15 d. Lietuvoje oficialiai prasideda didžiųjų ančių, klykuolių, perkūno oželių, slankų medžioklė, dar po mėnesio – kuoduotųjų ančių, laukių. Gamtos mylėtojai kelerius metus mina Aplinkos ministerijos slenksčius, kad šių paukščių medžioklė būtų uždrausta.

VŠĮ „Gelbėkime čiurlius“ vadovas Audrius Daunoravičius teigia, kad pasikeitė trys aplinkos ministrai, o situacija dėl paukščių medžioklės liko tokia pati. Pasak gamtos mylėtojo, kai kurie paukščiai tesveria vos šimtą gramų, kaip pavyzdžiui perkūno oželis, tad kokia nauda jį nušauti.

„Taip pat yra tokie paukščiai kaip slankos, kurie irgi yra medžiojami, juos mėgsta medžioti užsienio turistai, bet medžiojant šiuos paukščius kartais yra sumedžiojami ir į raudonąją knygą patenkantys paukščiai“, – teigia A. Daunoravičius.

Jis sako, kad medžioti smulkius paukščius – tiesiog pramoga, kuri iš tikro yra žiaurus dalykas.

A. Daunoravičius, kaip ir kiti gamtos mylėtojai, teigia siekiantis, kad Aplinkos ministerija skirtų realų dėmesį paukščių medžioklei. Jo žodžiais, neužtenka vienadienių akcijų nueiti į mišką, nufotografuoti paukštį, įdėti į socialinius tinklus.
„Turime net tokį atvejį, kad paukštis stulgys buvo išmedžiotas iki visai kritinės ribos pelkėse. Tai galima įsivaizduoti, kokie yra medžioklės mastai, kurių mes nematome. Net pelkės tiesiog atakuojamos tam tikrų medžiotojų“, – teigia „Gelbėkime čiurlius“ vadovas.

Aplinkos ministerijos atstovė: medžiotojai žino, ką daro

Aplinkos ministro patarėja Aistė Žilinskienė teigia, kad saugomų gyvūnų, augalų sąrašą kasmet peržiūri Lietuvos raudonosios knygos komisija. Ir būtent ji sprendžia, ką įtraukti į saugomų sąrašą. Bet, pasak jos, tokio kriterijaus kaip paukščio dydis nėra. Vadinasi, nesvarbu, mažas ar didelis paukštis, medžioklei tai neturi jokios įtakos. Pasak A. Žilinskienės, pavyzdžiui, Maltoje, medžiojami net mažesni paukščiai nei šimtą gramų sveriantis perkūno oželis. Ar ministerija atsižvelgs į gamtos mylėtojų prašymus drausti kai kurių paukščių medžioklę, abejojama.

„Visi medžiotojai tikrai žino tą sąrašą, kokių rūšių medžioti tikrai negalima, jie turi ir tam tikrą techniką, kuria stebi tuos paukščius ir turi apsispręsti, jeigu jiems kyla dvejonių, jie turėtų nemedžioti tų paukščių“, – sako aplinkos ministro patarėja.

Identifikuoti skrendančius paukščius beveik neįmanoma

Ornitologas Marius Karlonas teigia, kad pagrindinė paukščių medžioklės problema yra tai, kad sunku identifikuoti skrendančius paukščius būtent medžioklės metu.

„Kai kalba eina apie skrendančias antis, iš tikrųjų ne vienas profesionalus ornitologas, visą gyvenimą stebintis antis, tikrai retomis sąlygomis gali įvertint rūšį, jau nekalbant apie medžiotoją, kuris turi vos kelias sekundes prisitaikyti skrydžio metu ir šauti į tą paukštį“, – sako ornitologas.

Anot jo, dažniausiai medžiotojai tik nušovę pamato, kas išties pateko į jų taikinį. Ornitologas sako, kad medžioti mažus, daugeliui niekada net nematytus paukščius nėra jokios prasmės, tik pramoga.

„Jeigu kalba eina apie tilvikinius paukščius, perkūno oželius, slankas, tai ten išvis tos mėsytės pavalgyt tikrai nėra. Pigiau kainuoja nusipirkti mėsos nei tą šovinį“, – įsitikinęs M. Karlonas.
Be to, jo teigimu, perkūno oželius labai lengva sumaišyt su kita labai reta rūšimi oželiu nykštuku, kuri irgi tik retas ornitologas gali skrendantį identifikuoti.

Medžioklė – tai lietuviška tradicija

Medžiotojų sąjungos vadovas Raimondas Ribačiauskas teigia, kad, pavyzdžiui, perkūno oželių per sezoną sumedžiojama vos keletas. Daugiausia pajūrio regione. Be to, pasak R. Ribačiausko, Lietuvoje juos medžioti nėra populiaru, yra nedaug medžiotojų, kurie išvis specializuojasi jų medžioklėje, nes pataikyti į šį mažą paukštį labai sudėtinga.

„Lietuvoje iš paukščių populiariausia didžiųjų ančių medžioklė, kai kuriuose regionuose rengiamos ir šventės prasidedant šiai medžioklei“, – pasakoja R. Ribačiauskas.

Jo teigimu, medžioklė – neatsiejama ir lietuvių tradicijų dalis, kad svarbu ne tik kažką sumedžioti, bet ir kartu pabūti, pabendrauti.

„Visa gamta kaip ta domino grandinė, rūšys nyksta ne po vieną. Sakykim, viena rūšis yra susijusi su tam tikra ekosistema, minta tam tikrais gyvūnais, sukuria tam tikras buveines“, – pasakoja ornitologas M. Karlonas.

Ir pateikia pavyzdį.

„Žąsys perėdamos nugano tam tikras pievas, sukuria buveines tilvikiniams kai kuriems paukščiams ir panašiai. Prarasdami tuos gyvūnus mes kartais prarandame ir kitus gyvūnus“, – sako ornitologas.

Prieš dešimtmetį Lietuvoje buvo uždrausta medžioti kurapkas. Bet jau tada buvo sunaikinta 90 proc. jų populiacijos. O būtent kurapkos sulesdavo daug erkių, kitų pavojingų vabzdžių.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18899
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Standartinė medziotojas »

Ar automobilis gali būti slėptuve tykojimo medžioklėse ?


agroeta.lt
2022 Liepos 28
Autorius: Vytautas RIBIKAUSKAS

Portale „Agroeta.lt“ („Sulaikytas asmuo, medžiojęs iš automobilio“. Agroeta.lt, 2022.06.23) pateikta informacija apie Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (GGAI) pareigūnų Kupiškio rajone sulaikytą medžiotoją, stirniną šovusį iš automobilio pro atidarytą langą. Pasak Panevėžio GGAI viršininką toks medžioklės būdas yra neetiškas, laikomas grubiu medžioklės taisyklių pažeidimu, nes palengvina ir pagreitina medžioklę.

Ar automobilis stovėjo, kaip priedanga, slėptuvė tykojimo medžioklėje, ar į žvėrį buvo šauta, prie jo privažiuojant ?

Gaila, kad iš pranešimo negalima suprasti, ar į žvėrį buvo šauta, prie jo privažiuojant, kas tik tuo atveju turėtų būti traktuojama, kaip grubus medžioklės taisyklių pažeidimas. Žvėrys pripratę prie transporto priemonių ir prie jų privažiuoti tikrai lengviau nei prisėlinti pėsčiomis. Tai, žinoma, blogai, nes dėl to daug gyvūnų žūsta, susiduriant su transporto priemonėmis keliuose. Tačiau, kai automobilių priviso daugiau nei žvėrių, to neišvengsi. Bet iš pateiktos neišsamios informacijos galima spėlioti, kad į žvėrį galėjo būti šauta ir iš stovinčio automobilio, kuris buvo panaudotas kaip priedanga, vietoj žvėrių tykojimo bokštelio.
Gyvame bokstelyje_Fotor.jpg
Bent sovietmečiu taip žvėrių tykodavo gana daug šaulių. Kai kurie sėdynes įruošdavo ant visureigių stogų, buvo (o gal ir dabar yra) įsigudrinusių iš seno automobilio netgi sukonstruoti bokštelį, automobilį užkėlus ant pastolių. Jeigu automobilis medžioklės vietoje pastatomas prieš medžioklės pradžią ir žvėries tykojama, sėdint jame prie atviro lango, ar tai gali būti grubus medžioklės taisyklių pažeidimas? Automobilis juk nėra koks nors jaukas žvėrims, kad pagreitintų ir palengvintų medžioklę. Priešingai, jis dvokia benzinu, dyzelinu, tepalais ar dar kažkuo, kas žvėris tik atbaido. Žinoma, turėdami tik tokią informaciją, mes galime tik spėlioti, tačiau jei stirninas buvo šautas iš stovinčio automobilio, medžiotojas neturėtų lengva ranka mokėti didžiules baudas, o teisybės ieškoti teismuose. O tas baudimas įspūdingas: medžiotojui gresia susimokėti nuo 600 iki 1700 eur. baudą, iš jo gali būti konfiskuotas brangus šautuvas su visais priedais ir netgi automobilis, kaip medžioklės priemonė, ir dar atimta teisė medžioti 2- 3 metus. Gerai, kad nors nepataikė į stirniną - bankrotas būtų garantuotas...

Kodėl aplinkybės verčia abejoti dėl grubaus medžioklės taisyklių pažeidimo?

Pažiūrėkime, ką apie transporto priemonių naudojimą medžioklėje kalba medžioklės taisyklės. III medžioklės taisyklių skyriuje " Medžioklės įrankiai ir priemonės, medžioklės būdai ir terminai" teigiama, kad: " Medžioklėje leidžiama naudoti šiuos įrankius ir priemones - sausumos ir vandens transporto priemones; stacionarius ir kilnojamus tykojimo bokštelius ir dirbtines priedangas, slėptuves". Taigi, automobilis, kaip sausumos transporto priemonė, medžioklėje naudoti nedraudžiama, tačiau kaip ją galima naudoti? Ar stovintis automobilis negali būti ta dirbtine priedanga ar slėptuve? Apibūdinant tykojimo medžioklę rašoma:" kai medžiojamųjų gyvūnų laukiama tam skirtame medžioklės bokštelyje, slėptuvėje, valtyje, specialiai įrengtoje priedangoje ar be jos". Ar tokia priedanga gali būti stovintis automobilis, nenurodoma, nors nurodoma, kad tokia priemone gali būti vandens transporto priemonė - valtis.


IX medžioklės taisyklių skyriuje "Su medžiokle susijusi draudžiama veikla" teigiama: "Draudžiama - medžioti draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais; iš transporto priemonių, taip pat vaikant ar transporto priemonėmis numušant medžiojamuosius gyvūnus; iš judančių vandens transporto priemonių, varomų varikliu;" III medžioklės taisyklių skyriuje taip pat nurodoma, kad:" Medžioti leidžiama ... sėlinant- vandens paukščius, bebrus, ondatras leidžiama medžioti iriantis (ne motorine) valtimi". (O kaip būtų vertinama, jei valtyje esant neveikiančiam varikliui būtų iriamasi irklais?).

Nuostatos medžioklės taisyklėse turėtų būti suformuluotos labai aiškiai ir tiksliai.

Kai ir padariusiems klaidas medžiotojams, ir brakonieriams skiriamos tos pačios nežinia kuo remiantis nustatytos didelės baudos ir sunaikinto gyvūno įkainiai, medžioklės taisyklės turėtų būti suformuluotos labai tiksliai ir aiškiai, kad jų skirtingai interpretuoti negalėtų nei medžiotojai, nei aplinkosaugos pareigūnai bei teisėjai.

Ką mes turime šiuo atveju su automobiliais? Dėl vandens transporto naudojimo medžioklėje daugiau ar mažiau aišku. Aiškiai įvardyta, kad tūnodamas valtyje gali laukti medžioklės objekto tykojimo medžioklėje, o sėlinant gali šaudyti iš irklais varomos valties. Su sausumos transporto priemonėmis yra daug neaiškumų. Medžioklės taisyklių draudžiamos veiklos skyriuje nurodoma, kad draudžiama medžioti "iš transporto priemonių", nenurodant netgi sausumos ar vandens transporto priemonių ir tik toliau išskiriant vandens priemones, varomas varikliu. Kodėl taisyklių punktą nesuformulavus aiškiai: kad draudžiama gyvūnus medžioti iš sausumos transporto priemonių, prie gyvūno privažiuojant. Aplinkosaugos pareigūnai galėtų teigti, kad sunku būtų nustatyti, ar automobilis stovėjo, kaip priedanga, ar prie žvėries privažiuota ir šauta pro langą, tačiau tai jau jų bėdos. Jeigu medžioklės taisyklės kurpiamos taip, kad lengviau būtų bausti medžiotojus, tai yra neteisinga ir nepriimtina. Taisyklės turi būti skirtos gyvūnų populiacijų apsaugai, jų reguliavimui, etiškos medžioklės ir saugos medžioklėje laikymuisi, o ne tam, kad lengva ir paprasta būtų kuo daugiau nubausti medžiotojų ir apšaukti juos brakonieriais. Šiuo Kupiškio rajono atveju, reikia tikėtis, medžiotojas apkaltintas teisingai, nes stirniną šovė, prie jo privažiavęs. Tačiau pagal esamą medžioklės taisyklių formuluotę (kurią būtina tikslinti nedelsiant):"...draudžiama medžioti iš transporto priemonių" - medžiotojas gali būti nubaustas ir į žvėrį šovus iš stovinčio automobilio, naudoto, kaip priedanga tykojimo medžioklėje. O retas kuris aplinkosaugos pareigūnas leidžia sau mąstyti logiškai - svarbiausia, jei tik galima, bausti, bausti kuo daugiau medžiotojų ir kuo didesnėmis baudomis... Tačiau medžiotojai taip pat turi gerai išstudijuoti medžioklės taisykles ir ieškoti tiesos, kai jaučiasi netinkamai apkaltinti ir nubausti.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18899
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Standartinė medziotojas »

Medžiotojo dienos Dzūkijoje liepos mėnesį



up.lt
LMS „Gamta“ prezidentas Raimondas RIBAČIAUSKAS
2022.07.24

Liepos mėnesis į mūsų gyvenimą įžengė su vasariškais karščiais, liūtimis ir škvalais. Gamta vis bando žmogų paprotinti, kad ją gerbtume, tausotume, tačiau mes gyvename pagal posakį: po manęs nors ir tvanas, aš visko noriu čia ir dabar. Pilnatis visada mane veikia savotiškai, suteikia kažkokių jėgų, norisi klajoti, skaičiuoti žvaigždes, taip gyvenime ir elgiuosi, aišku – tik negeriu kraujo.

Vieną pilnaties naktį sėdėjau miško pievos pakraštyje, gaivus vėjelis pūtė į veidą, mėnulis šypsojosi ir skaičiavo žvaigždes, pievutėje ganėsi stirna su dviem stirniukais, kurie žaidė kaip padykę vaikai, griežtai prižiūrimi mamos, pievutės kamputyje juos stebėjo gervių šeimyna, pro šalį burbėdamas prapėdino barsukas, griovyje dūko bebrų šeimyna – visiška palaima. Matyt, užliūliuotas gamtos vaizdų, monotoniško uodų zyzimo ir varlių kvarkimo apžėlusioje balutėje užsnūdau, pabudau išpiltas šalto prakaito, turbūt sapnuodamas rėkiau, nes aplink buvo tuščia ir nyku, tik mėnulis įtartinai mane stebėjo. Sapnas baisus, kaip dabar matau tūkstančius miškus ir pelkes apsupusių ginkluotų vyrų ir moterų, visur laksto argentinietiški dogai, aidi šūviai, medžiojama viskas, kas juda, Daugų miestelio turgelyje prekiaujama paštetu iš lakštingalų liežuvėlių, kurapkų kepenine, perkūno oželių keptais sparneliais, vytintomis pempių krūtinėlėmis, virvutėmis iš kiškio ūsų ir t. t. Išsigandę gyventojai užsirakino savo namuose, kai kur gyvūnų globėjai susikibę už rankų dar bando apginti kokią pelkutę ar mažą miškelį su juose gyvenančiais gyviais, tačiau sunkiai sekasi, viską, kas dar gyva, pribaigia vilkai, lūšys, gandrai, varniniai paukščiai ir katinai.

Visada susimąstai, kas paskatino tokias idiotiškas vaizduotes? Prisiminiau, jog ne per seniausiai LRT TV portale perskaičiau Redos Gilytės straipsnį, kuriame didis gamtos mylėtojas, vienintelis VšĮ „Gelbėkime čiurlius“ veikėjas Audrius Daunoravičius postringauja: „Turime net tokį atvejį, kai paukštis stulgys pelkėse buvo išmedžiotas iki visai kritinės ribos… Pelkės tiesiog atakuojamos tam tikrų medžiotojų.“ Tokios mintys aiškiai parodo biologinių, gamtosauginių žinių trūkumą (švelniai pasakyta) ir visišką medžioklės teisinės bazės neišmanymą bei nenorą ja domėtis. Tokių postringavimų vienintelis tikslas – dar kartą skystai apdergti medžiotojų bendruomenę, bet kokia kaina būti matomam ir gal pavyks laimėti kokius nors rinkimus. Visada gerbiau ir gerbiu tikrus aplinkosaugininkus, gamtą mylinčias ir ginančias visuomenines organizacijas bei susivienijimus, šimtus kartų su tokiais žmonėmis teko diskutuoti prie apvalaus stalo, tačiau kartais šaukštas deguto sugadina medaus statinę. Dar kartą pabrėžiu, medžioklė yra neatsiejama aplinkosaugos dalis, medžioklė buvo, yra ir bus pats efektyviausias laisvėje gyvenančių populiacijų reguliavimo būdas, nebent tų populiacijų nebus.

Bėda ta, kad mes nematome visumos: saugodami ir išskirdami kokį nors gyvūną ar paukštį, mes pasmerkiame kitas rūšis išnykti. Pvz., gandras yra profesionalus žudikas kiškių, kurapkų, tačiau mes bijome tai pasakyti garsiai, krankliai – nelaimė visiems ant žemės perintiems paukščiams, kiškiams, per didelis vilkų skaičius – nelaimė stirnoms, šernams, elniams, briedžiams ir naminių gyvulių augintojams. Visai pamiršome naminius katinėlius, kurie laksto po pievas ir miškelius. Mokslininkai skaičiuoja, kad katės kasmet yra atsakingos dėl 1,4–3,7 milijardo paukščių mirčių, o iš viso dėl jų žūsta nuo 6,9 iki 20,7 milijardo žinduolių. Katės yra atsakingos dėl 33 rūšių gyvūnų išnykimo. Jos nuo žemės paviršiaus Lietuvoje šluoja kiškučius, paukščius, kirstukus, pelėnus, voveres ir t. t. Tačiau apie šio gyvūno, kuris pripažintas pavojingiausiu pasaulio plėšrūnu, laikymo sąlygas mes išvis nekalbame.


Vengiame kalbėti apie sistemingą natūralių gamtinių pievų mažėjimą, apie kontrabandinių chemikalų naudojimą žemės ūkyje ir pan. Jei medžiotojų indėlis tam tikrų rūšių mažėjime sudaro 0,5 proc., tai gerai. Daugelyje pasaulio valstybių, ypač Afrikos žemyne, kur vyrauja privatūs medžioklės plotai, medžioklė laikoma pagrindine rūšių išsaugojimo priemone, aišku, išskyrus nacionalinius parkus. Leidus medžioti tam tikros retos rūšies gyvūnus, medžioklės plotų savininkai suinteresuoti, kad tų rūšių populiacija būtų kokybiška ir gausi, todėl ją saugo. Priešingu atveju ji paliekama vietos gyventojų maistui. Paprastas pavyzdys Lietuvoje: prieš 10 metų uždraudėme medžioti kurapkas, kurių populiacija drastiškai mažėjo ir mažėja. Aplinkosauginės organizacijos tvirtino – dėl medžiotojų kaltės, nors reikėjo sakyti dėl intensyvios žemdirbystės ir didelio gandrų skaičiaus. Valstybė pradėjo „saugoti“ kurapkas – įtraukė į Lietuvos raudonąją knygą. Ir viskas. Kas toliau? Gal kur nors šalyje matėte už valstybės lėšas pastatytų kurapkų slėptuvių žiemos metu, ar girdėjote apie kokias nors kitas jų apsaugos priemones?

Bet gal užteks to negatyvo, juk gyvenimas pats savaime yra puiki Dievo dovana. Liepos miške pražydo, kaip pridera, liepos 1–2 dienomis, tačiau miestuose jos žydėjo jau paskutinę birželio savaitę. Dzūkijoje baigia žydėti grikiai, bitutės mažais kibirėliais neša medų, miškuose gausu mėlynių, aviečių, soduose – trešnių ir vyšnių, stebina voveraičių (lepučių) gausa. Čia labai tinka Dzūkijos posakis: „Jei ne grybai ir ne uogos, dzūkų mergos būtų nuogos.“ Tai parodo, kad miško gėrybės dzūkams visada buvo labai svarbios, nes dėl prastų žemių niekada nesulaukdavo gero derliaus.

Lapiukai jau bando medžioti patys, barsukiukai ir vilkiukai dar tik sekioja tėvus, laukiame vilkų šėlsmo naminių gyvulių aptvaruose, stebėti gandriukai pradėjo skraidyti liepos 15 d. Stirniukai, elniukai ir briedžiukai dar visiškai priklausomi nuo mamų, šernų vados labai įdomios, didžioji dalis šerniukų dar dryžuoti (vėlyvos jaunų mamų vados). Primenu, šerniukai iki 3 mėn. dryžuoti, nuo 4 mėn. – šviesiai rudi. Pirmą aktyvią stirnų rują pamačiau liepos 18 d. Gamtoje prasidėjo žmogaus ir gyvūnų konflikto laikotarpis, kada šernai, elniai ir stirnos prašo žmogaus pasidalinti augančiu derliumi, t. y eina maitintis į bręstančius javų laukus. Būkime tolerantiški, juk iš gamtos atėmėme jų mitybines vietas, taigi leiskime truputį pasimėgauti geru maistu. Pagal įstatymą, medžiotojai privalo atlyginti laisvėje gyvenančių gyvūnų daromą žalą žemės ūkio pasėliams tuo atveju, jeigu buvo pritaikytos visos apsaugos priemonės ir laiku informuoti medžiotojai. Primenu, kad kiekvieną pavasarį žemės ir miškų savininkai gali kreiptis į rajono savivaldybes dėl kompensacijų priemonėms, kurios mažina laisvėje gyvenančių gyvūnų daromą žalą. Gyvūnams pradėjus daryti žalą, reikia kreiptis į medžiotojus, o nesusitarus, per seniūniją išsikviesti žalos apskaičiavimo komisiją, kuri yra kiekvienoje savivaldybėje. Tačiau tai blogas kelias, manau, visada reikia rasti bendrą kalbą. Už šeškų, kiaunių ir lapių padarytą žalą neatlygina niekas, už vilkų, stumbrų ir lūšių – Aplinkos ministerija iš specialios paskirties fondo, kurį sudaro iš medžiotojų surinkti pinigėliai.

Dabar galime medžioti stirninus, šernus, kiaunes, šeškus, lapes, mangutus, audines, nutrijas, ondatras ir kovus su pilkosiomis varnomis.

Nei plauko, nei tauko!
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18899
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Standartinė medziotojas »

Iš problemų gimsta partnerystė


Autorės ir Banguolės ALEKNIENĖS-ANDRIJAUSKĖS nuotraukos

2022.07.25
ŪP korespondentė Virginija JUŠKIENĖ



Gamta – visų namai. O namus reikia prižiūrėti, atidžiai ir nuolat jais rūpintis. Tai puikiai žino ūkininkai ir medžiotojai. Aplaidumas ar tinginystė kaipmat duoda vaisių. Todėl ūkininkus ir medžiotojus vienija veiklos partnerystė ir požiūrio į gamtą bendrystė.
Iš-prob.-4-1.jpg
Aidas Stainys iš Rokiškio rajono pristatė Čiukotkoje sumedžioto briedžio ragus.

Vilkai, gervės ir kiti nemalonumai


Kai ištinka nenugalimos gamtos jėgos, nieko nepadarysi – vėjai, audros, krušos, liūtys užeina ir praeina. Tačiau yra ir mažesnių jėgų – gervių, kovų, žąsų, bebrų, elnių, vilkų. Jie turėtų gyventi ir maitintis ten, kur jų namai, gamtoje, bet nežino įstatymų ir elgiasi laisvai.

„Nebežinau, kur kreiptis pagalbos, paskambinau medžiotojams, darykit ką nors. Švariai nulesė kukurūzus, beveik 50 ha,“ – prieš gerą mėnesį apie savo vargus „Ūkininko patarėjui“ pasakojo pieno ūkio savininkė Danutė Adamonienė.

Gaudentas Baikauskas, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) Kupiškio skyriaus medžioklės žinovas, pasakojo apie kito ūkininko pagalbos prašymą: „Pelyšių kaime vilkai gąsdina žmones. Tai vyksta dabar, šių dienų reikalai. Veršelis buvo paliktas kieme prie traktoriaus. Sudraskė. Jau trečią toje vietoje nuo gegužės mėnesio, nuostolių patyrė du kaimynai. Juodpėnuose, toje pačioje Šimonių seniūnijoje, avys papjautos. Žmonės piktinasi, kad niekam tai nerūpi. O mes esame pirmieji, kurie tai išgirstame, gauname pylos, juk esame medžiotojai, privalome daryti tvarką, taip žmonės supranta.“

„Negalime“, – pabrėžė medžioklės žinovas. Yra tvarka, yra medžioklės sezono terminai, yra saugomos gyvūnų rūšys, yra taisyklės, kurios neleidžia medžiotojui su šautuvu šlaistytis prie gyvenviečių.

Pasak G. Baikausko, laukinė gyvūnija ūkininkams visokių eibių pridaro, ir ne tik vilkai, ne tik gervės, ne tik pavasarį.

„Labai pagausėjo elnių. Vienas ūkininkas medžiotojas guodėsi, kad elniai nusiaubė žirnių lauką. Ir užeina ne vienas ar keli, o trisdešimt. Kas po tokio pulko vaišių belieka? Kitas ūkininkas pasakojo pievoje radęs išdraskytus, subadytus šienainio ritinius. Ten, pasirodo, paaugusiems elnių jaunikliams patogi vieta kasytis ragus. Ir pašaras jau sugadintas.“

Medžiotojai pastebi, kad daugiau atsiranda ir kitokių plėšrūnų – lūšių, barsukų. Jiems reikia maisto, atitinkamai netrukus sumažėja kurapkų, kiškių. Anksčiau būdavo gyventojų skundų dėl bebrų, kad užtvenkia sodybų kiemus, ganyklas. Dabar to nebėra, gal melioraciją žmonės labiau susitvarkė, bebrai persikraustė į natūralias buveines, Kupiškio marių salos pakrantėse jų daug pastebima, užtat ten dabar rūpesčių turi savivaldybė.

„Gamta pati reguliuoja rūšių išplitimą ir gausą, mitybos grandinėje viskas yra susiję, visi reikalingi. Ir jeigu kažkam pavyksta kitų sąskaita užkariauti mitybos plotą, netrukus galima tikėtis, kad ten atsiras pusiausvyrą sugrąžinančių plėšrūnų. Arba išplis ligos, kurios sumažins gyvūnų skaičių“, – kalbėjo G. Baikauskas.

Ilgametis aplinkosaugos pareigūnas prisiminė, kaip dar sovietmečiu, gal aštuntojo dešimt­mečio pabaigoje, medžiotojai buvo įpareigoti sumažinti kovų ir kovarnių skaičių, kaip įrodymą valdžiai reikėdavo pristatyti nušauto paukščio koją. Prieš keletą dešimtmečių Kupiškio rajono valdžia aktyviai kovojo su miestą apnikusiais, Kupos pakrančių medžius graužiančiais bebrais. Už gyvūną sumokėdavo po 50 litų. Bebrai neatlaikė, gyvi likę pasitraukė ieškoti kitų buveinių.


Tvarus išteklių naudojimas


Taigi, ką gali padaryti medžiotojai, kai ūkininkai kreipiasi pagalbos, patys nebeįstengdami apsisaugoti ir apsiginti nuo tokios gamtos, kuri kėsinasi į žmogaus darbo vaisius? Tiesa, reikia pripažinti, kad žmogus savo darbus dirba ir derlius augina mažindamas laukinės gyvūnijos ir augmenijos buveines, teritorijas, taigi, jų namus. Tai dabar pripažinta, žemdirbiai kalba apie tvarų, tausojantį ūkininkavimą. Jie nelinkę skųstis dėl kiekvieno prarasto daigo ar išmindžiotos pasėlių galulaukės, bet pyktis sukyla ir širdį suskausta dėl dešimčių suniokotų hektarų, prarandamų veislinių gyvulių.

Visa tai galima vertinti kaip sutrikdytos gamtos rezultatą, ir tai turi kam nors rūpėti. „Rūpi, žinome ir apie situaciją, ir apie vilkų padarytus nuostolius. Juod­pėnuose jau nustatyta patirta žala dėl sudraskytų avių. O dėl veršelių Pelyšių kaime dabar vyksta tyrimas, organizuota stebėsena. Pranešta aplinkosaugos agentūrai, dirba specialistas, pastatyta aparatūra, vaizdo kamera. Yra galimybė, vadinamasis konkretaus plėšrūno išėmimas iš gamtos, nelaukiant vilkų medžioklės sezono pradžios (nuo spalio 15 d.). Tikimės, kad šios pastangos nebus tuščios, laukiame, kaip pasiseks“, – ŪP sakė Kupiškio r. savivaldybės žemės ūkio ir bend­ruomenių skyriaus vedėjas Saulius Kareiva.

LMŽD Kupiškio skyriaus pirmininkas Bronislovas Domža redakcijai teigė suprantąs ūkininkų rūpesčius dėl laukinių žvėrių ir paukščių, patikino, kad jų reikalavimai valdžiai priimti konkrečius sprendimus dėl patiriamos žalos yra racionalūs. Būtina tvarka, ji turi būti visiems aiški, tvarkomasi be ilgų diskusijų, kaip tai daroma daugelyje Europos Sąjungos šalių.

„Žvėrių tikrai yra daug, jiems reikia maisto ir jie jo ieško. Dabar žvėrių padaugėjo, pandemijos metai kiek pristabdė ir gal kiek sutrikdė medžiotojų veiklą. Jeigu gamtoje susijaukia natūrali pusiausvyra, reikia žmogaus rankos, neleisti kurios nors rūšies pertekliaus, viršenybės. Medžiotojai yra atsakingi, kad medžioklės ištekliai būtų naudojami racionaliai, tvariai, tausojančiai, išliktų laukinių gyvūnų ir jų buveinių įvairovė, tai propaguoja Tarptautinė medžioklės ir medžiojamosios faunos apsaugos taryba“, – teigė B. Domža.

Vadinasi, ir medžiotojai, ir žemdirbiai savo veikloje siekia to paties aplinkos ir visos gamtos gyvybės tvarumo bei tausojimo,
jie – partneriai, bent jau teorijos, idėjų lygmenyje. Praktika, tikėtina, pažeria ir netikėtumų, ir problemų.
Iš-prob.-5.jpg
Medžioklės trofėjų vertinimui buvo pristatyta įspūdingų elnių ragų, šie – „Ažuolo“ klubo, jo pirmininkė Vida Kaupienė džiaugiasi laimikiais.


Partnerystė tęsiasi dešimtmetį


B. Domžos teigimu, ūkininkai yra teisūs, sakydami, kad laukinių žvėrių daroma žala pastaraisiais metais išaugo – tai natūralu, intensyvi žemdirbystė, miškininkystė sumažino žvėrims ir paukščiams ramių gamtos buveinių teritorijas. Todėl jie nepaliks ramybėje ūkininkų ir jų laukų, valdžia privalo tai spręsti nedelsdama nuostolių kompensacijų forma ar kitomis paramos priemonėmis.

Neseniai atliktas medžioklės trofėjų, sumedžiotų per pastaruosius ketverius metus, įvertinimas. Jis pirmą kartą buvo organizuotas regionuose, siekiant palengvinti darbo krūvius ekspertams. LMŽD tarybos narys B. Domža organizavo Panevėžio apskrities rajonų medžiotojų laimikių įvertinimą.

„Sulaukėme per 500 trofėjų, daugiausia elninių žvėrių ragų, plėšriųjų žvėrių – vilko, barsuko, lapės – kaukolių. Viskas pasverta, išmatuota, apžiūrėta, kelias dienas dirbo 14 ekspertų. Pagal parametrus 39 trofėjai įvertinti aukso medaliu, 65 sidabro, 71 bronzos. Dalis darbų jau eksponuojami respublikinėje trofėjų parodoje Raudonės pilyje. Kupiškėnai pamatys trofėjus šventėje prie Pyragių ežero. Visi pasiilgę tokio bendravimo“, – sakė pašnekovas.

Šventėje, tikėtina, bus pratęsta Kupiškio ūkininkų ir vietos medžiotojų organizacijos bendradarbiavimo sutartis. Partnerystės idėja kilo beveik prieš dešimtį metų, sutartis vis pratęsiama. Bendradarbiavimas tampa vis natūralesnis ir glaudesnis, nes abi šios bendruomenės turi giminiškų veiklų, panašių idėjų ir tą pačią misiją – branginti žemę, tausoti gamtos išteklius.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Skelbti atsakymą