Atsargiai – gyvūnai keliuose ! Arba nepaskelbtas karas gyvūnams keliuose
Šitą straipsnį privertė parašyti šiandien, t.y. po Joninių nakties pamatytas numušto stirniuko vaizdas Vilniaus m. prieigose.
Jau beveik 9-tas mėnuo, kaip “maluosi” su autobusu po Šalčininkų ir Varėnos raj. vežiodamas keleivius.
Žiemą važiuojant buvo įdomu stebėti sniege paliktas žvėrių brydes, įgudusi medžiotojo akis greit atskirdavo, kur pėdsakus palikdavo žmogus, o kur buvo praeita žvėries. Žiemą teko kelis kartus sutikti Šalčininkų miesto priegose briedžius, apie matytas stirnas ir lapes, kiškius, tai nesuskaičiuoti ! O vat šernų tame krašte matyti neteko... Kelis kartus laukuose stebėjau elnius.
Pagal paliktas žvėrių brydes sniege, orientavausi kelyje, kur gali staiga į kelią netikėtai išbėgti laukinis gyvūnas, ten aišku greitį sulėtindavau ir akys „bėgiodavo“ po kelkraščius – o gal staiga į kelią iššoks žvėris ! Buvo keletą rimtų incidentų, kada galėjau tapti susidūrimo su žvėrimi dalyviu, bet, tfu... tfu... tfu... 3 kart nusispjauti per petį, to išvengiau.
Pagaliau atėjo pavasaris ir pradėjo ilgėti dienos, jau buvo galima iš toliau matyti žvėris laukuose.
Pastebėjau, ir dar kartą medžiotojo patirtis parodė, kad miško masyve susidurti su žvėrimi šansai minimalūs, didžiausia rizika – LAUKAI ! Ne kartą teko matyti, kaip laukuose, netoli kelkraščio stovi pvz. stirna ir dėl nesuprantamų priežąsčių metasi į kelio pusę, su jausmu, kad nori speciailiai žūti ! Mistika !
Buvo žiemą ir tokių momentų, kada sustikdavau rudąją šalikelėje, bet ta tik kelis kartus bandė „lenktyniauti“ su autobusu - kas greitesnis ! Kas gerai išmano žvėrių anatomiją, tai žino, kad žvėrių akys mato kitu kampu negu žmogus ir daleiskime kodėl „žvairys“ iššokęs į kelią bėga priešais automobilį mėtydamasis iš vieno kelkraščio į kitą, niekaip „nerasdamas“ progos iššokti į laukus ar mišką. O paaiškinimas labai paprastas – kadangi „žvairio“ akys šonuose, ir kada jis bėga priešais auto transporto priemonę, kurioje įjungtos DAR ir ilgosios šviesos, tai žvėrelis paprasčiausiai patenka į akinantį šviesos srautą ir nemato kelkraščio ! O tereikia tik mažmožio – persijungti iš ilgų šviesų į trumpasias ir sumažinus greitį ir padidinus atstumą tarp „persekiojamo“ žvėries ir automobilio, ir jis pamatęs kelkraštį sėkmingai nušoka nuo kelio. Berašydamas šį tekstą prisiminiau dar vieną nuotykį iš savo medžioklinės patirties. Važiuoju po palaukimo, jau sutemus, laimingas su sumedžiotu šernu bagažinėje laukų keliuku ir staiga priešais mašiną iššoka ožys, su kuriuo kontakto išvengiu ir ... Po kelių sekundžių smūgis į kairę automobilio pusę ! Pamatau tik per variklio dangtį skriejantį kito ožio siluetą ! Po velnių !!! Kas čia buvo ?! Sustoju ir lipu lauk. Ajopapa... Bamperis atsivėpęs ir sulaužytas, sparnas sulankstytas, lempa sudaužyta... Purtau galvą ir nesuprantu, kas čia įvyko ! Iš kur atsirado kitas ožys ?! Traukiu prožektorių ir einu žiūrėti kur tas nabagėlis sudaužęs man automobilį. O jis jau guli be gyvybės ženklų šalikelėje. Kraunu į bagažo skyrių šalia šerno ir važiuoju link medžiotojų namelio, kur jau manes laukia kolegos. Atvažiavus pasitinka kolegos ir su nuostaba žiūri į apgadintą automobilį ! Nieko nesakydamas, atidarau bagažinę ir rodau į avarijos kaltininką.
Vėliau be dorodami laimikius, aptarinėjome ir situaciją, į kurią patekau. O kiek pamenu buvo pats stirninų rujos įkarštis. Kitaip, kaip stirnino konkurento išvyjimas iš „savo plotų“, šitos situacijos kitaip paaiškinti negalima. „Senis“ ožys vijosi konkurentą ir visai nekreipė į aplinką dėmesio, todėl ir buvo šio incidento priežąstis.
Todėl noriu perspėti ir kitus – neužilgo stirninų ruja ir prasidės kova už „laisvas „mergas“, taip kad būkite atidūs keliuose !
Bet grįžtam vėl prie šių dienų realijų keliuose.
Atėjo pavasaris, jau ir šilta, atgijo gamta, sugrįžo paukštukai, žvėrys atsivedė palikuonis... Va čia ir “panevalniai“ (nenorom), kaip sakė mano močiutė, tapau kelių aukų statistu !
Važiuoju 4 vakarus ir grįžtu 4 rytus maršrutu Vilnius - Varėnos raj. – Vilnius. Atšilus orams pradėjau ankstyvais rytais matyti daugybę nakties metu suvažinėtų gyvūnų, pradedant paukštukais ir baigiant stirnomis. Vis šiltėjant orams, pradėjau matyti daugybę suvažinėtų ežių, kiaunių ir lapiukų, barsukų. Pastebėjau vieną tendenciją ir vietas kur tai dažniausiai matau. Ežiai ir kiaunės suvažinėjami daugiausiai gyvenviečių prieigose – viena iš tokių vietovių – Pirčiupiai, šalia paminklo Motinai. Ten vieną rytą suskaičiavau 3 “šviežius” lavonėlius !
Dar mane sukrėtė „vaizdzelis“ - vakarėjant ir važiuojant link Matuizų – matau kaip priešais suvinguriuoja tamsi mašina ir sustoja kelkraštyje. Privažiuoju, o ten ką tik juodas BMW X5 pervažiavo ežiui galinę kūno dalį, ir lėtai pravažiuodamas matau, kaip ežys kabindamas priekinėmis kojomis ir vilkdamas sutraiškytą galinę dalį, bando šliaužti į kelkraštį... Šiurpus vaizdas...
Kaip sakė gerb. Selemonas Paltanavičius, vairuotojas pamatęs kelyje plytą ją būtinai apvažiuos... Na, o ežys, kiaunė ir pan., NE PLYTA – galima ir sutraiškyti...
Vieną rytą jau grįžinėdamas į sostinę, už Trakų Vokės, ant tilto pamačiau gan nemažą maitą ! Privažiavus arčiau, pamačiau vidurį kelio neseniai suvažinėtą bebrą ! Ką jis veikė ant tilto, kai toks pylimas ir ten net žmogui užsiropšti būtu problematiška, belieka mįslė... Kelios pamainos atgal – neprivažiavus Trakų Vokės, matau kaip per kelią šmėstelį kažkokio gyvūno siluetas. Matau priešais sustojusį furgoną. Matyt kliudė. Mažinu greitį ir jau netoli iki furgono matau, kaip jis mirksi šviesomis. Už manes kolona „nekantrių“ važnyčiotojų naujomis mašinomis, tie vis bando lenkti „lėtą“ autobusą, tačiau pamatę šviesos signalus iš priekio, nelenkia. Privažiuoju arčiau ir matau po dešne kelio puse kaip ir stirną bėgančią kelkraščiu. Bet lėtai privažiavus arčiau pamatau besiblaškantį briedžio jauniklį. Na na, o kur vaikeli mamukė ? Dairausi aplink ir po kairei kelio pusei pamatau briedę, kuri karpydama ausimis seka savo atžalos laigymą šalia kelio. Kuo baigėsi jų kelionė kertant kelią nežinau.
Pradėjus vesti kelių aukų suvestines, pačiam tapo nejauku – kiek gi paukščių ir gyvūnų žūsta keliuose !? Pastebėjau, kad keliuose žūsta ir nemažai mažų paukščių ! Pačiam 2 kartus į autobuso priekį trenkėsi mažieji sparnuočiai.
Jeigu apie susidūrimus su stambiais gyvūnais dar yra vedama šiokia tokia statistika, tai apie smulkmę žūstančią keliuose, jokios statistikos niekur nerasime ...
Na ir finale – šį rašinį paskatino parašyti vaizdas pamatytas šį ankstų Joninių rytą – jau įsukant į Savanorių prosp. iš Galvės g. Šalikelėje pamačiau kažkokį gyvūno kūną. Pirma mintis iš tolo – vargšas katinėlis... Tačiau privažiavus arčiau, pamačiau gan ilgas kojas ir tik tada supratau, kad tai šių metų stirniukas, nepakliuvęs po šienapjovės dalgiu, tačiau sutraiškytas automobilio ...
P.s.
O šiandien, labai „simboliškas vaizdzelis“ – iškili pėsčiųjų perėja, o joje šviežiai sutraiškytas ežys ...
P.s.s. Šiandien, t.y. 2021.07.12 d. 6.10 val. ir 14.45 val per stotį GOLD FM transliuojamos laidos "Prie vairo" ...
Tiesioginis eteris gyvai -
http://goldfm.lt/live/
Gerb. vairuotojai !
Medžiotojai įspėja ir pataria - jau po truputį įsibėgėja stirnų rujos metas, kuris tęsiasi liepos - rugpjūčio mėn. Stirninai iš meilės pametę galvas ieško patelių, iš savo užimtų plotų veja konkurentus, todėl būkite budrūs keliuose !
Tačiau šiuo terminu apsiriboti ir būti budriems šiuo laikotarpiu neužtenka, nes jau rugpjūčio viduryje į rujos vietas patrauks elniai , o rugsėjį ir briedžiai. Ir tai tęsis iki spalio mėn. Sparčiai judame link ankstyvų sutemų ir vėlyvų rytų, kada šie žvėrys yra aktyviausi. Todėl medžiotojai pataria būti labai atidiems keliuose įpusėjus vasarai ir atėjus auksiniam rudeniui. Tai metas kada rujoja didiejį elninai žvėrys. Pasekmės susidūrus su šiais žvėrimis gali būti labai skaudžios !