V

Paruoštas pagal R. Adamonio knyga "Medžiotojo knyga"
User avatar
Admin
Administratorius
Administratorius
Posts: 80
Joined: 2006-Jul-04 21:02
Location: Vilnius
Contact:

V

Post by Admin »

vada - vieno vedimo jaunikliai.



vaga - kryptis (takas), kuriuo nuolat iš savo ganyklų traukia žvėrys.



vagelės - grioveliai elnių, stirninų ragų kamienuose.



vagotumas - vienas iš požymių vertinant elnio, stirnino ragus, apibūdinantis vagelių skaičių ir jų gilumą.



vainikas - tauriojo elnio ragai. Taisyklingi suaugusio elnio ragai turi du kamienus, kurių kiekvienas - po tris atšakas: akinę, laipinę ir pokarūnine. Kamieno viršūnė baigiasi karūna, kurioje yra ne mažiau kaip trys ataugos. Elnio ragų vainikas turi dvylika šakų (po šešias ant kiekvieno kamieno).



Vakarų Sibiro laikos - vidutinio ūgio, sauso ir tvirto kūno sudėjimo šunys. Šunų aukštis 25-60 cm, kalės 2 cm žemesnės. Jos būna baltos, pilkos, juodos ir visų atspalvių rudos. Ant kojų būna pagrindinių dėmių spalvos taškai. Ant kaklo plaukai ilgesni, sudaro karčius. Galva kylio formos. Krūtinė plati, nugara tiesi, plati. Pėdos apvalios. Uodegą laiko kaip ir rusų-europines laikos.



valymas - labai svarbi šautuvo priežiūros procedūra, kurios metu iš vamzdžių kanalų pašalinamos kenksmingos šūvio nuosėdos: suodžiai, rūgštys, švinas. Išvalius vamzdžius specialiais šepetukais, gremžikliais, vatulėmis. reikia sutepti neutraliu tepalu. Prieš medžioklę tepalai turi būti išvalyti iš kanalų.



valymo įrankiai - šautuvo priežiūrai reikia specialių įrankiu. Tai grūstuvai su keliais keičiamais antgaliais (višeriais, šepetėliais), tepalinės.



vamzdis - pagrindinė medžioklinio šautuvo dalis, nukreipianti kulką ar šratų užtaisą į taikinį- Lygiavamzdžių (šratinių) šautuvų vamzdžių vidinis kanalų paviršius lygus, nors kai kurių modelių šautuvai turi graižtvas vamzdžio gale (paradoksas), kurios suteikia sukimąsi kulkai. Pagrindinės vamzdžio dalys yra šios: šovinio lizdas, vamzdis, vamzdžio tvirtinimo kabliai, lovelio kablys. Medžioklinio šautuvo vamzdžiai daromi iš elastingo plieno, kuriame yra daug nikelio ir volframo. Vamzdžiai būna tokių ilgių: lygiavamzdžių - nuo 70 iki 75 cm, graižtvinių ) nuo 45 iki 72 cm, kombinuoti; šautuvų - nuo 60 iki 70 cm. Šautuvų vamzdžiai pagal jų paskirtį gręžiami įvairiai - visame ilgyje vienodo diametro arba su-siaurėjančius laibgalyjc. Sis susiaurėjimas vadinamas čoku, o vamzdis su vienodo diametro kanalu - cilindriniu vamzdžiu. Graižtvinių šautuvų vamzdis turi šovinio lizdą, graižtvuotą vamzdžio kanalą ir užrakto gaubtą, kuris sriegiu sujungiamas su vamzdžiu. Keli vamzdžiai jungiami įvairiais būdais . Dvivamzdžių šautuvų vamzdžiai jungiami dvejopai: horizontaliai ir vertikaliai. Kombinuotuose šautuvuose graižtvuotas vamzdis gali būti šone, apačioje arba viršuje. Panašiais šie vamzdžiai jungiami trivamzdžiuose bei keturvamzdžiuose šautuvuose. Perkant šautuvą, reikia įsitikinti, ar vamzdžiai taisyklingai išgręžti bei sujungti. Tai nesunku pačiam pastebėti, žiūrint prieš šviesą į vamzdžio kanalus. Taisyklingai išgręžtame kanale matomi šviesūs ir tamsūs žiedai, turintys vieną ašį ir vienodai nutolę vienas nuo kito. Netaisyklingai išgręžtų vamzdžių žiedai esti "patraukti" į vieną ar į kitą pusę, o sutraukti jungiant, turi žiedus, platėjančius į sujungimo pusę. Perkant seną šautuvą, reikia Įsitikinti, ar vamzdžių kanalai nenušlifuoti, siekiant panaikinti rūdžių išėdas.



vamzdis - iš beržo tošies susuktas vamzdis elnio ar briedžio balsui mėgdžioti.



varyti - varovams ginti žvėris į medžiotojų liniją; šunims lojant ginti žvėris prie medžiotojų.



vargonininkas - jaunas elnias, pirmas pradedąs baubti vakarais rujavietėje.



varymas - varovų vora, einanti viena linija ir varanti žvėris į medžiotojų pusę; bendrinis viso medžioklės proceso, kuriame dalyvauja varovai, pavadinimas.



varovas - medžiotojų pagalbininkas, genąs žvėris.



veidrodėlis - rusvų, mėlynų, pilkšvų plunksnų lopas, aprėmintas baltomis plunksnomis ančių sparnuose; šviesesnių ar baltu plaukų dėmė apie etninių žvėrių uodegą.



vėjašaudis - medžiotojas, šaudantis "į dangų"; netaiklus šaulys.



velstcejeras (welshterier) - mažai žinomas medžioklinis šuo, naudojamas šernų ir urvinių žvėrių medžioklėse.



venatorius - senovinis lotyniškas medžiotojo pavadinimas.



verslinė medžioklė - viena medžioklės formų, kada medžioklė tampa medžiotojų pragyvenimo šaltiniu, o sumedžioti žvėrys ir paukščiai bei jų kailiai parduodami.



vervetas - šautuvo diržo kilpos lankstas.



vetušas - labai senas, nukaršęs žvėris.



vienuolis - elnias, neužsiauginąs ragų, o tik vos matomus gumbus.



vienvamzdis - šautuvas vienu vamzdžiu. Gali būti graižtvinis arba lygiavamzdis.



vienišius - nuo bandos atsiskyręs žvėris, dažniausiai senas.



vilbynė - prietaisas (švilpukas, dūdelė) žvėrims ar paukščiams vilioti.



viliojimas - garsais, masalais vilioti žvėris prie medžiotojo, į medžioklės plotus.



vilkas (Canis lupus) - šuninių šeimos atstovas, didžiausias plėšrūnas Lietuvoje. Kūno ilgis 100-150 cm, uodega - 30-50cm, sveria nuo 30 iki 60 kg, kailis pilkas, tamsesni plaukai ant nugaros; krūtinės, pilvo, kojų vidinių pusių plaukai šviesesni. Lietuvoje daugiausiai gyvena didesniuose miškų masyvuose, pasienyje su Baltarusija. Rujoja nuo gruodžio iki vasario, nėštumas - 60-65 dienos, jaunikliai atsiranda kovo-gegužės mėnesiais, jų vadoje būna 4-7, žinda 6 savaites. Vilkai minta daugiausiai kanopiniais žvėrimis ir gyvuliais, kuriuos sumedžioja, pjauna avis, ėda graužikus, paukščių kiaušinius, driežus, vabalus, vaisius. Žiemą neatsisako dvėselienos. Stambius žvėris medžioja gaujomis. Gyvena 13-17 metų. Lietuvoje vilkų skaičius svyruoja; medžioklinis šuo, draskąs ir ėdąs nušautą žvėrį.



vilkotakis - vilkams būdingas ėjimo būdas, kai paskui einantis vilkas taiko į priekyje einančiojo pėdsakus. Pagal tokius pėdsakus aišku, kad nuėjo keli vilkai, bet kiek jų buvo iš tikrųjų - sunku nustatyti; vilkų pramintas takas.



vilkstė - kilpa prie mazgo; kilpos, raizgai žvėrims ar paukščiams gaudyti.



vilpišys (Felis silvestris) - laukinė katė, Lietuvoje jau išnykusi, galinti užklysti iš Lenkijos, kurioje dar pasitaiko. Gyvena Čekijoje, Slovakijoje (pastarojoje kasmet sumedžiojama apie 300 vilpišių). Yra jų Ukrainoje, Moldavijoje ir dar labiau į pietus nuo Lietuvos. Zoologo A. Mačio-nio nuomone, vilpišiai Lietuvoje galėjo gyventi iki XIX a. vidurio. Prof. T. Ivanauskas teigė, kad laukinių kačių būta kaimyninėje Gudijoje praėjusiame šimtmetyje, o viena Borisovo rajone buvo sumedžiota 1927 metais. Vilpišys stambesnis už naminę katę, plaukai ilgesni, papurę, uodega buka, galas juodas, ją juosia keli juodi žiedai. Nugara gelsvai juoda, apatinė kūno dalis šviesesnė. Nugara eina juoda juosta, šonuose matyti neryškūs skersiniai tamsesnių plaukų dryžiai.



vinčesteris (winchester) - plačiai žinomi amerikiečių šautuvai, pagaminti JAV firmos Winchester (Oliver F. Winchester). Ši firma gamina ne tik karinius, bet ir medžioklinius šautuvus - vienvamzdžius ir dvivamzdžius. Dvivamzdžiai dažniausiai šratiniai, nors pastaruoju metu gaminami ir šratiniai vienvamzdžiai su pusautomačiu - vamzdine spyruokline dėtuve ir stumdomu loveliu. Graižtviniai Winchesterio sistemos šautuvai dažniausiai esti su svirtine užrakto sistema ir vamzdine dėtuve. Populiariausias - automatinis dešimtšūvis 5,6 kalibro. Vieną partiją lygiavamzdžių šautuvų su pumpine (stumdomo lovelio) sistema buvo nupirkusi MŽD, bet medžiotojų tarpe jie nėra populiarūs dėl ganėtinai didelio garso užtaisant. Jie daugiau tinka specializuotose medžioklėse, nes medžiotojas neturi galimybės pasirinkti šovinio.



virbe - jerubė.



virimas - kaukolės su ragais ar be jų virimas, taip pašalinant minkštuosius audinius.



virsti - žvėrims eiti viena po kito ant vieno ir to paties medžiotojo; žvėrims į liniją eiti dideliu būriu.



vižlai - medžioklinių šunų grupė, kuriai priklauso angliškieji pointeriai ir seteriai, vokiški šiurkščiaplaukiai, trumpaplaukiai ir retai pasitaikantys ilgaplaukiai vižlai, prancūziški grifonai, čekiški fousekai. Pagal savo gebėjimus skirstomi į vienpusius (naudojami tiktai lauke), dvipusius (lauke ir vandenyje), įvairiapusius (lauke, vandeny, miške).