Arbata.

Jūsų ir mūsų žvėrienos receptai.
Охотничие блюда.
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Arbata.

Post by medziotojas »

DSCN5920.JPG
Šiandien kolega iš Rusijos, fakjuboke pasidalino gydomosios IVAN ČAI savybėmis

Gal kam pravers, tik aprašymas rusų kalba :pardon: (kas supranta)


Чтобы максимально использовать все ценные свойства кипрея узколистного (иван-чая), его нужно правильно собрать, переработать (ферментировать), а после переработки найти хорошее место сушки и хранения. При подаче к столу использовать наилучшие рецепты для заварки вкусного и целебного чая. Обо все этом и пойдет мастер-класс. Чем можно заняться летом на даче с детьми? Заготовкой иван-чая. Иван чай (Кипрей узколистный) ОЧЕНЬ полезен для здоровья, вкус не уступает черному или зеленому чаю. При этом его можно пить всем без исключения, в том числе беременным, детям, пожилым. 1. Собираем Листья иван-чая собирают в начале цветения (конец июня - июль-середина августа). Собирать необходимо в сухую погоду, и лучше всего утром. Разумеется, нужно выждать, пока обсохнет роса. Сразу после дождя тоже нет смысла идти в поле или на луг. Нельзя собирать растения загрязненные, запыленные или больные, с пораженными листьями и стеблями. Места вдоль оживленных дорог вообще не предназначены для заготовок. Кроме того, негласное правило сбора – не собирать «начисто», по методу саранчи, - пожалуйста, оставьте на поляне хоть немного лечебных травинок и цветочков! Кипрей узколистный хоть и числится сорняком, но все-же…! Собираем, в основном, листья, но допускается и небольшое количество цветов. Вкус напитка практически не меняется от наличия цветов, а для пчел и будущего урожая цветы имеют большое значение. Растущий стебель зажимаем между пальцев и проводим рукой вниз. Таким образом, в ладони остаются только листки, а само растение продолжает расти и цвести. 2. Моем и сушим Затем листья нужно промыть от пыли, рассыпать на бумаге или плотной ткани в тени слоем около 5 см. Время от времени ворошить. Около суток дать листьям подсохнуть и завялиться. Важно избегать прямых солнечных лучей! 3. Ферментируем Следующий этап – ферментация: добиваемся, чтобы листья выделили клеточный сок. Для этого скручиваем их между ладонями, как бы катаем из них небольшие рулетики или шарики – до потемнения и выделения сока. Формы и размеры ваших «изделий» не важны – все зависит от вашей фантазии! Дальше надо уложить листья послойно (также слоями по 5 см) в широкую эмалированную посуду и укрыть плотной влажной тканью. Посуду поставить в теплое (+25-27º С) место на время от 8 до 20 часов, в зависимости от температуры воздуха и влажности Время лучше всего подобрать экспериментально для своих условий. Собственно иван-чай может быть как слабо так и сильно ферментированный, все зависит уже от ваших пристрастий и вкусов!!! За это время происходит окисление кислородом. Запах меняется – с травяного на медово-цветочный. Самое главное тут – не передержать сырье, иначе аромат частично потеряется и заварка по вкусу станет напоминать столовский черный чай. 4. Режем и сушим После того, как этап ферментации закончился, надо подготовить листья к сушке. Мелко нарезаем наши «колбаски» и раскладываем на пергаменте или натуральной ткани тонким слоем. Дальше наступает этап сушки. В процессе сушки чай необходимо ворошить 1-2 раза в сутки, чтобы избегать затухания. Накрыть легкой натуральной тканью или пергаментом сверху, чтобы уберечь наш чай от пыли. Избегать прямых солнечных лучей. Хорошо просушенный чай имеет вид смеси черного и зеленого чая, чаинки ломаются, но не рассыпаются в труху и пыль. Сушка в печи или духовке. После ферментации и созревания начинается сушка. Раньше сушили в русской печи, в наши дни это можно сделать в духовке обыкновенной газовой плиты. Листья нужно нарезать и расстелить на противнях, покрытых калькой либо пергаментом. Духовку нагреть до 50 градусов. При этом дверца духовки должна быть приоткрыта, чтобы избежать пересушки или пережарки. В процессе сушки чай необходимо перемешивать. Хорошо просушенный чай имеет вид, опять же, черного чая, чаинки ломаются, но не рассыпаются в труху и пыль. 5. Хранение. Хранить иван-чай лучше в темном месте в стеклянной банке с плотной крышкой. При правильном приготовлении и хранении вкус и аромат наиболее полно раскрываются через месяц после приготовления. 6. Полезные свойства. Надо начать с того, что настой иван-чая очищает организм, что незаменимо при разного рода интоксикаций (в том числе и алкогольной). Стимулирует кроветворение, имея в составе богатейший набор витаминов и микроэлементов, повышает иммунитет. Настоем иван-чая врачуют едва ли не все недуги, будь то желудочные проблемы, любые воспаления, кожные аллергии, онкологические заболевания. И особенно он хорош при головных болях и нервных болезнях. Иван-чай успокаивает. Ночью - улучшает сон, днем – бодрит и стимулирует, то есть нормализует и приводит в порядок работу всех главных систем нашего организма.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Arbata.

Post by medziotojas »

GAUROMETIS SIAURALAPIS (lot. Epilobium angustifolium, angl. Fireweed, vok. Schmalblättriges Weidenröschen, rus. Иван-чай)

Tai dažnai mūsų gamtoje matoma gėlė, tačiau nevertinama. Neskinama puokštėms, retai renkama arbatai. Auga pamiškėse, saulėtose vietose, dažnai degimvietese, galbūt todėl kaimyninėje Latvijoje vadinama „ugnies gėlė“. Prieškarinėje Rusijoje ją naudojo labai plačiai, tiesiog kaip arbatą, atsigėrimui, ir vadino paprastai – „Ivano arbata“. Jos lapai ir šaknys - valgomos.

Lapuose rasta daug biologiškai aktyvių medžiagų, taninų gleivių, alkaloidų, vitaminų, mikroelementų. C vitamino jos lapuose tiek pat, kiek juoduosiuose serbentuose. Įvairiose tyrimuose nustatytas įvairiapusis augalo gydomasis poveikis. Gaurometis veikia priešuždegimiškai, raminamai, netgi prieš traukulius, slopina piktybinių ląstelių augimą, teigiamai veikia širdies darbą, gerina prostatos veiklą.

Liaudies medicinoje naudojama kaip arbata, gerinanti medžiagų apykaitą, „valanti“ odą, nuo galvos skausmų, raminanti, nemigai kankinant, esant įvairiems uždegimams virškinimo trakte, odoje, sergant ausų-nosies-gerklės uždegimais. Nuoviras ar antpilas efektyviai slopina įvairius gleivinių uždegimus, malšina skausmą.
Arbata ruošiama – 1 valgomasis šaukštas užplikomas 1 – 2 stikl., laikoma 4-6 val., geriama po valgomą šaukštą keturis kartus per dieną.
Siauralapis gaurometis (Chamerion angustifolium (L.) Holub). Skaičiuojam: ramina nervus, gydo opas, tame tarpe ir skranžio, gydo prostatos ligas, pasižymi bendru priešvėžiniu poveikiu. Paskutinė savybė jau senokai moksliškai pagrįsta, net lietuvis mokslininkas tyrimus Maskvoje darė dar tarybiniais laikais, tad rašymas apie šio augalo savybes nėra tuščias tauškėjimas. Taip pat pasižymi puikiomis skoninėmis savybėmis, nes galima valgyti virtas šaknis, o iš lapų ir salotas, ir puikią arbatą, skoniu ir savybėmis nenusileidžiančią atvežtinei žaliąjai, ruošti. Kaip supratote, augalas visiškai netoksiškas.
Lietuvoje siauralapius gauromečius žmonės dažniausiai vadino ožkarožėmis, kai kur-kazokais. XIX a. pabaigoje Laurynas Ivinskis, kūręs pavadinimus daugeliui augalų, pasiūlė vadinti juos garomečiais. Tokį vardą jis sugalvojo ne veltui: kai atsidaro subrendę vaisiai, iš jų išsiverčia smulkios, baltais plaukeliais apaugusios sėklos. Net silpnam vėjeliui papūtus, pūkuotos sėklos pakyla ir susidaro įspūdis, kad iš sąžalyno kyla balti garai. Vėliau L. Ivinskio pasiūlytas pavadinimas truputį pakeistas ir augalus imta vadinti gauromečiais. Šis pavadinimas irgi taiklus- vėjo nešiojami plaukuotų vaisių gumulai primena gaurų kuokštus.
Liaudies medicinoje siauralapio gauromečio nuoviras ar antpilas vartojami organizmui stiprinti, spazmams atpalaiduoti, kraujavimui stabdyti, kaip raminamieji, atpalaiduojamieji vaistai. Kai kuriose Vidurio Europos šalyse siauralapiais gauromečiais gydomos prostatos ligos. Nuplikytų lapų kompresai padeda nuo burnos opų. Lapų antpilas ir ekstraktas pasižymi uždegimus slopinančiomis savybėmis. Tačiau literatūroje nurodoma, kad šių augalų preparatai gali sukelti mieguistumą, sulėtinti reakciją. Nuluptos siauralapių gauromečių šaknys liaudies medicinoje naudojamos kaip išoriniai vaistai odos ligoms gydyti, niežuliui malšinti.
Jauni siauralapių gauromečių švieži lapai ir ūgliai naudojami salotoms, o virti ar troškinti valgomi kaip daržovės. Anksti pavasarį dygstantiems ūgliams būdingas malonus salsvas kvapas ir skonis. Vasarą maistui vartojami jauni žiedynai su žiedpumpuriais. Jų dedama į salotas ir mišraines. Jauni lapai truputį laisvina vidurius, tačiau nepatariama jų valgyti vienų. Visose siauralapių gauromečių dalyse daug A ir C vitaminų. Jauni lapai ir ūgliai skoniu primena smidrus.
Sibire ir Rytų Azijos šalyse iš šviežių arba truputi fermentuotų ir išdžiovintų siauralapių gauromečių lapų verdama kvapni ir malonaus skonio arbata, jų dedama į kitų arbatžolių mišinius.
Siauralapių gauromečių žiedai išskiria daug nektaro, juos gausiai lanko bitės. Teigiama, kad tankiame, 1ha plotą užimančiame sąžalyne augantys gauromečiai išskiria apie 300 kg nektaro. Medus iš šių augalų nektaro būna skaidrus, žalsvo atspalvio, malonaus skonio ir kvapo.

Liaudies medicinoje jo nuoviras ar antpilas naudojami spazmams atpalaiduoti, stiprinti organizmui, kai kur naudojamas prostatos gydymui, įrodytas priešvėžinis žolės ištraukų, ekstraktų poveikis.

Lapų užpilas - nuo galvos skausmų, medžiagų apykaitos sutrikimų.

Juodojo serbento lapai - skatina prakaito ir šlapimo išsiskyrimą, slopina uždegimus. Lapų nuoviru gydoma podagra, cukrinis diabetas, reumatas, iš organizmo šalinama šlapimo rūgštis.
Siauralapis gaurometis kartu su juodojo serbento lapais puiki priemonė medžiagų apykaitai gerinti.
Vaistinei žaliavai renkama žolė žydėjimo metu.
Gauromedžių lapai renkami iki Joninių, kai šie augalai pražysta purpurine spalva, o žiedus galima skinti prasidėjus jų žydėjimui iki rugpjūčio.
Šis augalas dar yra unikalus tuo, jog iš dirvos neabsorbuoja jokių teršalų.
Gauromedis pasižymi sutraukiančiu, kraujavimą stabdančiu, minkštinančiu, žaizdas gydančiu poveikiu. Rytų šalyse šis augalas vartojamas gerklei gydyti ir nervams raminti. Tibete ši žolė, jos šaknys bei žiedai naudoti gydyti odai ir jautrioms išsausėjusioms gleivinėms. Sausais žolės milteliais būdavo barstomos žaizdos, nušalusios vietos.

Gauromedžio užpilas (vieną šaukštą žolės reikia užpilti viena stikline verdančio vandens ir palaikyti dvi valandas bei perkošti) geriamas nuo galvos skausmo, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės, nemigos. Po vieną ar du valgomuosius šaukštus užpilo reikia gerti 3-4 kartus per dieną prieš valgį.

Augalo nuoviro gaminimas:

tris šaukštus žolės užpilant stikline virinto vandens ir verdant ant silpnos ugnies dešimt minučių. Paskui reikia perkošti, praskiesti iki buvusio kiekio. Jis padeda nuo gastrito, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės, nemigos (vartoti tris kartus dienoje po du valgomuosius šaukštus prieš valgį). Tuo pačiu nuoviru skalaujama gerklė esant anginai, dantenų uždegimui.
Lapus reikia išdžiovinti susmulkinti ir naudoti kaip arbatą ją užpilant karštu bet ne verdančiu vandeniu. Ši arbata mums dovanos: profilaktiką nuo visų rūšių auglių; stiprina potenciją; prostatos ir kitų šlapinimosi takų ligų gydymas; imuniteto padidinimas raspiratorinėms-virusinėms ligoms; karijaus profilaktika; kraujo sudėties gerinimas; organizmo intoksikacijos gerinimas; nuima apsinuodijimą maistu ir alkoholiu; atstato jėgas po nuovargio; naudojamas esant akmenims kepenyse ar inkstuose; stiprina plaukų šaknis; Vitamino C- 5-6 kartus daugiau nei citrinoje; nuima galvos skausmus; sureguliuoja spaudimą.
Arbata sausų gauromečio lapų geriama nuo galvos skausmo, vidurių užkietėjimo, plaučių uždegimo, epilepsijos, baltosios karštinės, mažakraujystės, skrandžio opos, gastrito. Gauromečio arbata stimuliuoja ir stiprina imuninę sistemą, lengvina kepenų ir inkstų darbą, pašalina iš organizmo radionuklidus, naudinga sergant hipertonija, ateroskleroze, nervinėmis ligomis, o taip pat kaip raminanti priemonė ( veikia švelniau negu valerijonas).
Moteris reikėtų gerti gauromečio arbatą, ji puikiai gydo ir veikia profilaktiškai visus uždegiminius procesus lytinėje sferoje.


Receptai su šia vaistažole


Sergant skrandžio opalige:

Valgomąjį šaukštą džiovintos ir susmulkintos siauralapio gauromečio žolės užpilti 300 ml. verdančio vandens. Po valandos nukošti. Gerti po 100 ml. 3 kartus per dieną po valgio.

Sergant virškinamojo trakto ligomis:
Imti po valgomąjį šaukštą džiovintų siauralapio gauromečio lapų, vaistinės ramunės ir mažalapės liepos žiedų. Viską gerai sumaišyti, 2 valgomuosius šaukštus šio mišinio supilti į termosą ir užpilti 2 stiklinėmis (400 ml.) verdančio vandens. Po 2val nukošti. Gerti po stiklinę (200 ml.) 2 kartus per dieną.

Gauromečio lapų kompresas:
Saują žalių siauralapio gauromečio švariai nuplautų lapų užpilti stikline (200 ml.) verdančio vandens ir tuoj nusunkti. Košelę sukrėsti į drobinį maišelį, uždėti ant skaudamos vietos ir šiltai pridengti. Kompresą keisti kas 2-3val.

Piktybinių auglių atveju:
1 valgomąjį šaukštą sauso gauromečio užpilti stikline verdančio vandens , leisti nusistovėti 2 valandas. Patariama gerti po 2 valgomuosius šaukštus 3-4 kartus per dieną.
Liaudies medicinoje siauralapį gaurometį naudoja esant vėžiui: 1 valg . šaukštą sausos žolės laiko 2 valandas stiklinėje verdančio vandens, geria po 2 valg. šaukštus 3-4 kartus per dieną.

Nuo spuogų:

3 valgomuosius šaukštus gauromečio užpilkite viena stikline verdančio vandens. Leiskite nusistovėti 40 minučių. Sumirkykite gautoje ištraukoje servetėlę valandos bėgyje, kas 10-15 minučių sumirkant servetėlę ištrauka.

Klimaksas:

Pusę litrinio stiklainio pripildyti susmulkintais gauromečio žiedais, užpilti iki viršaus degtine, gerai uždaryti ir leisti nusistovėti tamsioje vėsioje vietoje vieną mėnesį. Pastoviai sukratyti. Patariama naudoti po 30 lašų į valgomąjį šaukštą vandens 3 kartus per dieną. Tinktūra nuima galvos skausmą, mažina padažnėjusį širdies plakimą, nuima patinimus.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
marcco
Super Men
Super Men
Posts: 1684
Joined: 2006-Oct-06 13:03
Location: Šiauliai

Re: Arbata.

Post by marcco »

Ivan Cay yra ne nakvisa, o siauralapis gaurometis, kartais dar vadinamas ozroze. Labai skani ir daug geru savybiu turinti vaistazole. Beje kaip tik ka tik pradejo zydeti - pilnos birzes ju.
User avatar
hunter330
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Posts: 1265
Joined: 2006-Sep-27 10:26
Location: Anykščiai - Pasvalys

Re: Arbata.

Post by hunter330 »

Teisingai Mariau, tą patį norėjau parašyt, tik nespėjau :)
Снаипер бъёт из далека, но всегда наверняка!
Optimistas studijuoja anglų kalbą, pesimistas-kiniečių, o realistas studijuoja kalašnikovo automatą
MIEGAS YRA TIEMS, KURIE NEŽINO KAS YRA MEDŽIOKLĖ.
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Arbata.

Post by medziotojas »

Dėkui :idd20: tuoj pasitaisysiu, nes inetas "išvertė" kitaip :pardon:
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Guest

Re: Arbata.

Post by Guest »

Esu susidomėjusi gauromečio arbata, galvoju visai neblogai būtų ir vyrą pripratinti gerti vietoj kavos. Gal kažkas iš čia esančių sėkmingai tai padarėte?
Post Reply