MEDŽIOKLĖ AMŽINA — KEIČIASI TIK VARYMŲ KVARTALAI

Dabar bus tik rudenį, nes išėjo 2 mėn. :pardon:

Laba diena,

ar dar leidžiamas šis žurnalas?

[attachment=0]zurn.jpg[/attachment]



👉Modesta Ukanytė: svarbiau medžioklė ar visgi grožis?
👉Narkologas Jazepas Korsakas: ar medžiotojai vartoja daugiau alkoholio? 👉 Įranga: Focus tolimatis In Sight 800m 👉Selekcija. Pūkuotukai! Pasmerkti būti sumedžioti? 👉Karabinai. Merkel RX HELIX Speedster su oranžiniu prieskoniu: patinka arba ne! 👉Vilkų negandos. Kodėl vilkai pjauna šunis? Vilkė kirtime išgelbėja jauniklius – istorija. Kaip estų vilkai užkariauja kitas valstybes
👉Receptai. Stirnino mentelė nepaprastame marinate 👉Fotopasakojimas. Kruvini ragai

[attachment=0]155883058_2859984544253466_5664704894783834479_o.jpg[/attachment]

Žurnalas "Medžioklė"
Spalis 2020
Nr. 8. (53)

[attachment=0]Medziokle_53_cover.jpg[/attachment]


Stirnos. Maži rageliai – ligos požymis?

Tauriojo elnio elgsenos ypatumai. Medžiotojas etiškai, biologiniu atžvilgiu protingai, efektyviai ir tvariai medžioti gyvūnus gali tik tada, kai supranta jų fiziologiją ir elgesį. Žinant tauriųjų elnių poreikius pagal jų konkretaus dydžio ir kokybės gyvenamąją vietovę, prieš medžioklės sezoną galima parengti populiacijos tvarkymo planą. Net vokiečiai, kurie medžiojamųjų gyvūnų tyrimus atlieka labai skrupulingai, mano, kad apie tauriuosius elnius dar daug ko nežinome.

Švedų Fjällräven – vis daugiau dėmesio medžioklei. Kas kitas, jei ne skandinavai, galėtų sukurti aprangą, kuri puikiai tiktų ir mūsų sąlygoms? Lietus, vėjas, sniegas, šaltis, pūga, šlapdriba, kartais saulė ir dar kokia netikėta šilumos banga. Eilinį kartą norėtųsi paminėti kliše tapusią frazę – nėra blogo oro, tik netinkama apranga.

Ką būtina žinoti apie žvėrienos riebalus? Maisto ir mitybos specialistai yra seniai nutarę, kad žvėriena – aukštos kokybės maisto žaliava. Didžiąja dalimi žvėriena, išskyrus šernieną rudenį, yra mėsa, turinti mažiau riebalų, lyginant su naminių gyvulių. Žinoma, kad žmonių mitybai svarbiausias mėsos raumeninis audinys ir jame esantys baltymai. Tačiau būtent žvėrienos riebalai gana smarkiai lemia mėsos skonį ir padidina jos energinę vertę, būtent čia kaupiasi tik riebaluose tirpūs vitaminai ir, kaip šiame straipsnyje norėsime parodyti, visa tai turi nemažą įtaką mūsų sveikatai.

Žurnalas "Medžioklė" nr. 7 (52) rugsėjis 2020 m.


[attachment=0]Med_52_cover-1 (1).jpg[/attachment]



Nuomonės. Panaikinti stirnų limitai

Gegužės pradžioje aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pasirašė Medžioklės taisyklių pakeitimus, po kurių kilo didžiausias Lietuvos medžioklės istorijoje skandalas žiniasklaidoje ir tiek medžiotojų, tiek aplinkos aktyvistų protestai, ir visa tai baigėsi daugelio pakeitimų atšaukimu. Naujosios Medžioklės taisyklės apskritai buvo vertinamos labai prieštaringai, tačiau lankų ir arbaletų leidimo (šis pakeitimų punktas buvo atšauktas) šešėlyje gyvūnų teisių gynėjų nepastebėtas liko stirnų medžioklės limitų panaikinimas.

Bet kokiu atstumu, bet kokiomis sąlygomis. Tolimačių apžvalga

Medžioklėje svarbu nustatyti atstumą – faktas. Kad ne visada galima pasikliauti savo akimi, irgi faktas. Šiais laikais yra daug būdų nustatyti atstumą iki objekto – galima naudoti įvairias telefono programėles, vis dažniau ir žiūronuose būna integruotas tolimatis.

Žvėrienos vertė

Prie šio klausimo ir vėl grįžtame, ypač kai pradedame galvoti, kuo žvėriena sveikesnė už pramoninę mėsą. Žvėriena turi palyginti mažai riebalų, be to, baltymų kiekiu beveik prilygsta žuviai. Baltymų verte žvėriena visiškai pranoksta naminių galvijų mėsą – šių baltymų biologinė vertė yra virš vidutinės, o tai reiškia, kad mūsų organizmas juos gali sėkmingai įsisavinti. Žvėrienos struktūra tanki, ryškūs raumenų raiščiai.


Fontanas, bala ar paties kastas tvenkinys – draudžiama zona švinui!

„Švinas jau dešimtmečius yra dažnai naudojamas šaudmenyse ir žvejybos reikmenyse. Skaičiuojama, kad dėl tokio naudojimo atvejų į aplinką ES per metus patenka apie 21–27 tūkst. tonų švino. Nustatyta, kad švininiuose šaudmenyse, kulkose ar žvejybos reikmenyse naudojamu švinu apsinuodija laukiniai gyvūnai, pavyzdžiui, paukščiai. Švininiais šaudmenimis nužudytų medžiojamųjų gyvūnų mėsoje esančios švino liekanos gali turėti įtakos ir žmonių sveikatai.“

[b]Žurnalas "Medžioklė" Nr. 6 (51) Liepa - rugpjūtis 2020 m. [/b]

[attachment=0]Med_51_cover.jpg[/attachment]


Šarūnas Maigis: „Reikia rodyti geruosius pavyzdžius, aiškinti medžioklės esmę.“

Karolis Girulis: „Viskas virto politiniu žaidimu.“

#ašmedžiotojas jėga

Skandalas dėl Medžioklės taisyklių pakeitimo

Įvykiai, chronologija ir išvados

Stirninų medžioklė

Teritorija, elgesys, santykiai
2019-ųjų žiūronų penketukas
Apranga. Apsisaugok nuo erkių
Naujienos. Apie vilkų apskaitą

[b]Žurnalas "Medžioklė" gegužė - birželis 2020 m. nr. 5 (50)[/b]

[attachment=0]95492851_2615711018680821_4291568057018482688_o.jpg[/attachment]

[b]Žurnalas "Medžioklė" nr. 4 (49) 2020 balandis [/b]


[attachment=0]91194754_1925167257617980_3126834395915223040_o.jpg[/attachment]


Bešvinė amunicija. - Kokia situacija? - Ką daryti uždraudus šviną?
- Kalibro apribojimai - Bešvinės amunicijos privalumai
- Nesimokyk fizikos, ir pasaulis bus pilnas stebuklų!
- Bešviniai šoviniai – ką naujo siūlo gamintojai
- Asmenybė. Algimantas Šindeikis: „Medžioklėje svarbiausia žmonės, jų kultūra ir atsakomybė“

Žurnalo "Medžioklė" oficialus puslapis - https://www.medzioklezurnalas.lt/

Žurnalas "Medžioklė" 2020 m. nr. 3 (48)


[attachment=0]žm.jpg[/attachment]

Žurnalas "Medžioklė" 2020 sausis nr. 1 (46)

[attachment=0]Medziokle_46_cover.jpg[/attachment]


Švininė amunicija. Ar yra ateitis?

Kad švinas yra kenksmingas, žinoma jau seniai, tačiau medžiotojai ir žvejai jį vis dar naudoja gana dideliais kiekiais. Nors pastaraisiais metais gamintojai siūlo vis naujų alternatyvų lygiavamzdžiams ir karabinams, tarp medžiotojų vis dar nėra vienos nuomonės, ar švininė amunicija iš tiesų turėtų būti uždrausta ir ar siūlomos alternatyvos yra pakankamai efektyvios.


Latvijoje kiaulių maras konstatuojamas rečiau

Remiantis laboratorinių tyrimų rezultatais, afrikinis kiaulių maras (AKM) Latvijoje šernams per šių metų dešimt mėnesių konstatuotas beveik tris kartus rečiau nei tokiu pačiu metu pernai.


Safario nuotykis. Baisiai dideli lenkų stumbrai ir į bokštelius lipantys vilkai


Populiariausi ginklai. Pasaulio medžioklinių ginklų šešetukas

Vilioti, o ne šerti. Kai prieš daugiau kaip penkerius metus Lietuvoje buvo nustatytas pirmas afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejis, šerti gyvūnus buvo uždrausta, vietoj to atėjo viliojimas. Koks skirtumas, kas nors paklaus. Kodėl staiga pradėta kariauti su šėrimu? Logiškai mąstant, jeigu šernų populiacija sumažėja, sumažėja ir AKM atvejų. Populiacija pradeda lėtai atsinaujinti, bet vis dar yra rizika. Iš patirties su kitomis ligomis, pavyzdžiui, pasiutlige, yra taip: vos populiacija padidėja, padaugėja ir ligos atvejų. Ir šįkart būtų galima numatyti, kad ma

[attachment=0]81445521_2518286828423241_2315450344248705024_o.jpg[/attachment]

Redaktorės skiltis

[b][b]Medžioklė yra profesija [/b][/b]


Daugumai Lietuvos medžiotojų medžioklė yra kažkas tokio, kuo užsiimame laisvalaikiu – nes mums tiesiog patinka tuo užsiimti. Retas kuris užsidirba pragyvenimui iš medžioklės. Tai daro keli laimingieji, bet greičiau tai ne laimė, o papildomos pareigos. Kiekvienas renkasi pats. Neseniai kelių ministerijų lygiu Latvijoje įvyko diskusija apie tai, kad medžioklė yra ne poreikis, padedantis išgyventi, o neva liuksuso užsiėmimas, pramoga. Kam pramoga, kam pareiga, už kurią niekas nemoka ir dar tenka primokėti pačiam.
Ir čia tas prieštaravimas. Daugelis medžioklę laiko pomėgiu ir pramoga. Vis dėlto nė vienas pomėgis kitoms sritims neturi tokios įtakos kaip medžioklė. Medžioklė yra glaudžiai susijusi su žemės ūkiu ir miškininkyste. Yra nuomonė, kad šiuo metu be medžioklės nebūtų įmanoma išauginti miško, nes visi jaunuolynai ir sodinukai būtų tiesiog išėsti. Jau dabar kasmet didėja išlaidos miškų apsaugai. Jeigu medžioklė būtų nutraukta, situacija taptų katastrofinė. Medžiotojai visuomenės naudai nuveikia itin daug, be to, moka už tai mokesčius ir atlieka šį darbą savanoriškai.
Negaliu sutikti ir su tuo, kad medžioklė nėra būtinybė ir be jos galima išgyventi. Daugeliui medžioklė yra būtent tai, ko reikia, kad gyventų visavertį gyvenimą. Medžioklė yra vienas šių žmonių laimės ir pasitenkinimo kertinių akmenų, be medžioklės šių žmonių gyvenimo kokybė gerokai suprastėtų. Tai labai sunku išreikšti žodžiais, bet daugelis supras, apie ką kalbu.
Gera žinia tai, kad profesijų klasifikatoriuje medžiotojas minimas kaip profesija. Taigi medžiotojo veikla yra tokia pat reikšminga kaip mokytojo, kalvio ar inžinieriaus.

Nei tauko, nei plauko!

Linda Dombrovska

Žurnalas "Medžioklė"

Gruodis 2019 nr. 10 (45)

[attachment=0]Medziokle_45_cover.jpg[/attachment]


Safario istorija. Škotija, lietus ir du elniai

Šaudymo sportas. Shooting Club baigia 2019-ųjų sezoną

Pasaulio kalibrai. Kalibrų penketukas

Ginklas. Pagarba ir patikimumas – CZ 557 LUX

Asmenybė. Kauno medžiotojų sąjungos vadovas Kęstutis Markevičius

Nuomonė. Apie vaikus: Lapkričio Medžioklės žurnale buvo straipsnis apie edukaciją medžioklės tema mokyklose, pradinukų ir jau paaugusių vaikų klasėse. Graži jaunųjų medžiotojų iniciatyva vesti parodomąsias pamokas gamtos ir medžioklės tematika sulaukė didelio atgarsio visuomenėje, soc. tinkluose, medžiotojų interneto svetainėse ir pan.

Patirtis. „Nepataikiau“ nereiškia „pro šalį“! Reikia šuns…

Naktiniai taikikliai. Latvijos medžioklės dabartis