Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Atsakymo rašymas


Šis klausimas skirtas apsisaugoti nuo automatizuotų formas užpildančių internetinių šiukšlių robotų.
Šypsenėlės
:) :( :D :lol: :ROFL: :cool: :Yahoo!: :x :oops: :cry: :evil: :twisted: :roll: :wink: :o :shock: :crazy: %) :P :Rose: :Search: =@ :Bravo: :good: :bad: :sorry: :pardon: :beer: :no: :friends: O:-)
Rodyti daugiau šypsenėlių

BBKodas yra ĮJUNGTAS
[img] yra ĮJUNGTAS
[flash] yra IŠJUNGTAS
[url] yra ĮJUNGTAS
Šypsenėlės yra ĮJUNGTOS

Temos peržiūra
   

Išskleisti vaizdą Temos peržiūra: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

medziotojas » 2022-Rgp-04 09:53

Iš problemų gimsta partnerystė


Autorės ir Banguolės ALEKNIENĖS-ANDRIJAUSKĖS nuotraukos

2022.07.25
ŪP korespondentė Virginija JUŠKIENĖ



Gamta – visų namai. O namus reikia prižiūrėti, atidžiai ir nuolat jais rūpintis. Tai puikiai žino ūkininkai ir medžiotojai. Aplaidumas ar tinginystė kaipmat duoda vaisių. Todėl ūkininkus ir medžiotojus vienija veiklos partnerystė ir požiūrio į gamtą bendrystė.
Iš-prob.-4-1.jpg
Aidas Stainys iš Rokiškio rajono pristatė Čiukotkoje sumedžioto briedžio ragus.

Vilkai, gervės ir kiti nemalonumai


Kai ištinka nenugalimos gamtos jėgos, nieko nepadarysi – vėjai, audros, krušos, liūtys užeina ir praeina. Tačiau yra ir mažesnių jėgų – gervių, kovų, žąsų, bebrų, elnių, vilkų. Jie turėtų gyventi ir maitintis ten, kur jų namai, gamtoje, bet nežino įstatymų ir elgiasi laisvai.

„Nebežinau, kur kreiptis pagalbos, paskambinau medžiotojams, darykit ką nors. Švariai nulesė kukurūzus, beveik 50 ha,“ – prieš gerą mėnesį apie savo vargus „Ūkininko patarėjui“ pasakojo pieno ūkio savininkė Danutė Adamonienė.

Gaudentas Baikauskas, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) Kupiškio skyriaus medžioklės žinovas, pasakojo apie kito ūkininko pagalbos prašymą: „Pelyšių kaime vilkai gąsdina žmones. Tai vyksta dabar, šių dienų reikalai. Veršelis buvo paliktas kieme prie traktoriaus. Sudraskė. Jau trečią toje vietoje nuo gegužės mėnesio, nuostolių patyrė du kaimynai. Juodpėnuose, toje pačioje Šimonių seniūnijoje, avys papjautos. Žmonės piktinasi, kad niekam tai nerūpi. O mes esame pirmieji, kurie tai išgirstame, gauname pylos, juk esame medžiotojai, privalome daryti tvarką, taip žmonės supranta.“

„Negalime“, – pabrėžė medžioklės žinovas. Yra tvarka, yra medžioklės sezono terminai, yra saugomos gyvūnų rūšys, yra taisyklės, kurios neleidžia medžiotojui su šautuvu šlaistytis prie gyvenviečių.

Pasak G. Baikausko, laukinė gyvūnija ūkininkams visokių eibių pridaro, ir ne tik vilkai, ne tik gervės, ne tik pavasarį.

„Labai pagausėjo elnių. Vienas ūkininkas medžiotojas guodėsi, kad elniai nusiaubė žirnių lauką. Ir užeina ne vienas ar keli, o trisdešimt. Kas po tokio pulko vaišių belieka? Kitas ūkininkas pasakojo pievoje radęs išdraskytus, subadytus šienainio ritinius. Ten, pasirodo, paaugusiems elnių jaunikliams patogi vieta kasytis ragus. Ir pašaras jau sugadintas.“

Medžiotojai pastebi, kad daugiau atsiranda ir kitokių plėšrūnų – lūšių, barsukų. Jiems reikia maisto, atitinkamai netrukus sumažėja kurapkų, kiškių. Anksčiau būdavo gyventojų skundų dėl bebrų, kad užtvenkia sodybų kiemus, ganyklas. Dabar to nebėra, gal melioraciją žmonės labiau susitvarkė, bebrai persikraustė į natūralias buveines, Kupiškio marių salos pakrantėse jų daug pastebima, užtat ten dabar rūpesčių turi savivaldybė.

„Gamta pati reguliuoja rūšių išplitimą ir gausą, mitybos grandinėje viskas yra susiję, visi reikalingi. Ir jeigu kažkam pavyksta kitų sąskaita užkariauti mitybos plotą, netrukus galima tikėtis, kad ten atsiras pusiausvyrą sugrąžinančių plėšrūnų. Arba išplis ligos, kurios sumažins gyvūnų skaičių“, – kalbėjo G. Baikauskas.

Ilgametis aplinkosaugos pareigūnas prisiminė, kaip dar sovietmečiu, gal aštuntojo dešimt­mečio pabaigoje, medžiotojai buvo įpareigoti sumažinti kovų ir kovarnių skaičių, kaip įrodymą valdžiai reikėdavo pristatyti nušauto paukščio koją. Prieš keletą dešimtmečių Kupiškio rajono valdžia aktyviai kovojo su miestą apnikusiais, Kupos pakrančių medžius graužiančiais bebrais. Už gyvūną sumokėdavo po 50 litų. Bebrai neatlaikė, gyvi likę pasitraukė ieškoti kitų buveinių.


Tvarus išteklių naudojimas


Taigi, ką gali padaryti medžiotojai, kai ūkininkai kreipiasi pagalbos, patys nebeįstengdami apsisaugoti ir apsiginti nuo tokios gamtos, kuri kėsinasi į žmogaus darbo vaisius? Tiesa, reikia pripažinti, kad žmogus savo darbus dirba ir derlius augina mažindamas laukinės gyvūnijos ir augmenijos buveines, teritorijas, taigi, jų namus. Tai dabar pripažinta, žemdirbiai kalba apie tvarų, tausojantį ūkininkavimą. Jie nelinkę skųstis dėl kiekvieno prarasto daigo ar išmindžiotos pasėlių galulaukės, bet pyktis sukyla ir širdį suskausta dėl dešimčių suniokotų hektarų, prarandamų veislinių gyvulių.

Visa tai galima vertinti kaip sutrikdytos gamtos rezultatą, ir tai turi kam nors rūpėti. „Rūpi, žinome ir apie situaciją, ir apie vilkų padarytus nuostolius. Juod­pėnuose jau nustatyta patirta žala dėl sudraskytų avių. O dėl veršelių Pelyšių kaime dabar vyksta tyrimas, organizuota stebėsena. Pranešta aplinkosaugos agentūrai, dirba specialistas, pastatyta aparatūra, vaizdo kamera. Yra galimybė, vadinamasis konkretaus plėšrūno išėmimas iš gamtos, nelaukiant vilkų medžioklės sezono pradžios (nuo spalio 15 d.). Tikimės, kad šios pastangos nebus tuščios, laukiame, kaip pasiseks“, – ŪP sakė Kupiškio r. savivaldybės žemės ūkio ir bend­ruomenių skyriaus vedėjas Saulius Kareiva.

LMŽD Kupiškio skyriaus pirmininkas Bronislovas Domža redakcijai teigė suprantąs ūkininkų rūpesčius dėl laukinių žvėrių ir paukščių, patikino, kad jų reikalavimai valdžiai priimti konkrečius sprendimus dėl patiriamos žalos yra racionalūs. Būtina tvarka, ji turi būti visiems aiški, tvarkomasi be ilgų diskusijų, kaip tai daroma daugelyje Europos Sąjungos šalių.

„Žvėrių tikrai yra daug, jiems reikia maisto ir jie jo ieško. Dabar žvėrių padaugėjo, pandemijos metai kiek pristabdė ir gal kiek sutrikdė medžiotojų veiklą. Jeigu gamtoje susijaukia natūrali pusiausvyra, reikia žmogaus rankos, neleisti kurios nors rūšies pertekliaus, viršenybės. Medžiotojai yra atsakingi, kad medžioklės ištekliai būtų naudojami racionaliai, tvariai, tausojančiai, išliktų laukinių gyvūnų ir jų buveinių įvairovė, tai propaguoja Tarptautinė medžioklės ir medžiojamosios faunos apsaugos taryba“, – teigė B. Domža.

Vadinasi, ir medžiotojai, ir žemdirbiai savo veikloje siekia to paties aplinkos ir visos gamtos gyvybės tvarumo bei tausojimo,
jie – partneriai, bent jau teorijos, idėjų lygmenyje. Praktika, tikėtina, pažeria ir netikėtumų, ir problemų.
Iš-prob.-5.jpg
Medžioklės trofėjų vertinimui buvo pristatyta įspūdingų elnių ragų, šie – „Ažuolo“ klubo, jo pirmininkė Vida Kaupienė džiaugiasi laimikiais.


Partnerystė tęsiasi dešimtmetį


B. Domžos teigimu, ūkininkai yra teisūs, sakydami, kad laukinių žvėrių daroma žala pastaraisiais metais išaugo – tai natūralu, intensyvi žemdirbystė, miškininkystė sumažino žvėrims ir paukščiams ramių gamtos buveinių teritorijas. Todėl jie nepaliks ramybėje ūkininkų ir jų laukų, valdžia privalo tai spręsti nedelsdama nuostolių kompensacijų forma ar kitomis paramos priemonėmis.

Neseniai atliktas medžioklės trofėjų, sumedžiotų per pastaruosius ketverius metus, įvertinimas. Jis pirmą kartą buvo organizuotas regionuose, siekiant palengvinti darbo krūvius ekspertams. LMŽD tarybos narys B. Domža organizavo Panevėžio apskrities rajonų medžiotojų laimikių įvertinimą.

„Sulaukėme per 500 trofėjų, daugiausia elninių žvėrių ragų, plėšriųjų žvėrių – vilko, barsuko, lapės – kaukolių. Viskas pasverta, išmatuota, apžiūrėta, kelias dienas dirbo 14 ekspertų. Pagal parametrus 39 trofėjai įvertinti aukso medaliu, 65 sidabro, 71 bronzos. Dalis darbų jau eksponuojami respublikinėje trofėjų parodoje Raudonės pilyje. Kupiškėnai pamatys trofėjus šventėje prie Pyragių ežero. Visi pasiilgę tokio bendravimo“, – sakė pašnekovas.

Šventėje, tikėtina, bus pratęsta Kupiškio ūkininkų ir vietos medžiotojų organizacijos bendradarbiavimo sutartis. Partnerystės idėja kilo beveik prieš dešimtį metų, sutartis vis pratęsiama. Bendradarbiavimas tampa vis natūralesnis ir glaudesnis, nes abi šios bendruomenės turi giminiškų veiklų, panašių idėjų ir tą pačią misiją – branginti žemę, tausoti gamtos išteklius.

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

medziotojas » 2022-Rgp-04 09:47

Medžiotojo dienos Dzūkijoje liepos mėnesį



up.lt
LMS „Gamta“ prezidentas Raimondas RIBAČIAUSKAS
2022.07.24

Liepos mėnesis į mūsų gyvenimą įžengė su vasariškais karščiais, liūtimis ir škvalais. Gamta vis bando žmogų paprotinti, kad ją gerbtume, tausotume, tačiau mes gyvename pagal posakį: po manęs nors ir tvanas, aš visko noriu čia ir dabar. Pilnatis visada mane veikia savotiškai, suteikia kažkokių jėgų, norisi klajoti, skaičiuoti žvaigždes, taip gyvenime ir elgiuosi, aišku – tik negeriu kraujo.

Vieną pilnaties naktį sėdėjau miško pievos pakraštyje, gaivus vėjelis pūtė į veidą, mėnulis šypsojosi ir skaičiavo žvaigždes, pievutėje ganėsi stirna su dviem stirniukais, kurie žaidė kaip padykę vaikai, griežtai prižiūrimi mamos, pievutės kamputyje juos stebėjo gervių šeimyna, pro šalį burbėdamas prapėdino barsukas, griovyje dūko bebrų šeimyna – visiška palaima. Matyt, užliūliuotas gamtos vaizdų, monotoniško uodų zyzimo ir varlių kvarkimo apžėlusioje balutėje užsnūdau, pabudau išpiltas šalto prakaito, turbūt sapnuodamas rėkiau, nes aplink buvo tuščia ir nyku, tik mėnulis įtartinai mane stebėjo. Sapnas baisus, kaip dabar matau tūkstančius miškus ir pelkes apsupusių ginkluotų vyrų ir moterų, visur laksto argentinietiški dogai, aidi šūviai, medžiojama viskas, kas juda, Daugų miestelio turgelyje prekiaujama paštetu iš lakštingalų liežuvėlių, kurapkų kepenine, perkūno oželių keptais sparneliais, vytintomis pempių krūtinėlėmis, virvutėmis iš kiškio ūsų ir t. t. Išsigandę gyventojai užsirakino savo namuose, kai kur gyvūnų globėjai susikibę už rankų dar bando apginti kokią pelkutę ar mažą miškelį su juose gyvenančiais gyviais, tačiau sunkiai sekasi, viską, kas dar gyva, pribaigia vilkai, lūšys, gandrai, varniniai paukščiai ir katinai.

Visada susimąstai, kas paskatino tokias idiotiškas vaizduotes? Prisiminiau, jog ne per seniausiai LRT TV portale perskaičiau Redos Gilytės straipsnį, kuriame didis gamtos mylėtojas, vienintelis VšĮ „Gelbėkime čiurlius“ veikėjas Audrius Daunoravičius postringauja: „Turime net tokį atvejį, kai paukštis stulgys pelkėse buvo išmedžiotas iki visai kritinės ribos… Pelkės tiesiog atakuojamos tam tikrų medžiotojų.“ Tokios mintys aiškiai parodo biologinių, gamtosauginių žinių trūkumą (švelniai pasakyta) ir visišką medžioklės teisinės bazės neišmanymą bei nenorą ja domėtis. Tokių postringavimų vienintelis tikslas – dar kartą skystai apdergti medžiotojų bendruomenę, bet kokia kaina būti matomam ir gal pavyks laimėti kokius nors rinkimus. Visada gerbiau ir gerbiu tikrus aplinkosaugininkus, gamtą mylinčias ir ginančias visuomenines organizacijas bei susivienijimus, šimtus kartų su tokiais žmonėmis teko diskutuoti prie apvalaus stalo, tačiau kartais šaukštas deguto sugadina medaus statinę. Dar kartą pabrėžiu, medžioklė yra neatsiejama aplinkosaugos dalis, medžioklė buvo, yra ir bus pats efektyviausias laisvėje gyvenančių populiacijų reguliavimo būdas, nebent tų populiacijų nebus.

Bėda ta, kad mes nematome visumos: saugodami ir išskirdami kokį nors gyvūną ar paukštį, mes pasmerkiame kitas rūšis išnykti. Pvz., gandras yra profesionalus žudikas kiškių, kurapkų, tačiau mes bijome tai pasakyti garsiai, krankliai – nelaimė visiems ant žemės perintiems paukščiams, kiškiams, per didelis vilkų skaičius – nelaimė stirnoms, šernams, elniams, briedžiams ir naminių gyvulių augintojams. Visai pamiršome naminius katinėlius, kurie laksto po pievas ir miškelius. Mokslininkai skaičiuoja, kad katės kasmet yra atsakingos dėl 1,4–3,7 milijardo paukščių mirčių, o iš viso dėl jų žūsta nuo 6,9 iki 20,7 milijardo žinduolių. Katės yra atsakingos dėl 33 rūšių gyvūnų išnykimo. Jos nuo žemės paviršiaus Lietuvoje šluoja kiškučius, paukščius, kirstukus, pelėnus, voveres ir t. t. Tačiau apie šio gyvūno, kuris pripažintas pavojingiausiu pasaulio plėšrūnu, laikymo sąlygas mes išvis nekalbame.


Vengiame kalbėti apie sistemingą natūralių gamtinių pievų mažėjimą, apie kontrabandinių chemikalų naudojimą žemės ūkyje ir pan. Jei medžiotojų indėlis tam tikrų rūšių mažėjime sudaro 0,5 proc., tai gerai. Daugelyje pasaulio valstybių, ypač Afrikos žemyne, kur vyrauja privatūs medžioklės plotai, medžioklė laikoma pagrindine rūšių išsaugojimo priemone, aišku, išskyrus nacionalinius parkus. Leidus medžioti tam tikros retos rūšies gyvūnus, medžioklės plotų savininkai suinteresuoti, kad tų rūšių populiacija būtų kokybiška ir gausi, todėl ją saugo. Priešingu atveju ji paliekama vietos gyventojų maistui. Paprastas pavyzdys Lietuvoje: prieš 10 metų uždraudėme medžioti kurapkas, kurių populiacija drastiškai mažėjo ir mažėja. Aplinkosauginės organizacijos tvirtino – dėl medžiotojų kaltės, nors reikėjo sakyti dėl intensyvios žemdirbystės ir didelio gandrų skaičiaus. Valstybė pradėjo „saugoti“ kurapkas – įtraukė į Lietuvos raudonąją knygą. Ir viskas. Kas toliau? Gal kur nors šalyje matėte už valstybės lėšas pastatytų kurapkų slėptuvių žiemos metu, ar girdėjote apie kokias nors kitas jų apsaugos priemones?

Bet gal užteks to negatyvo, juk gyvenimas pats savaime yra puiki Dievo dovana. Liepos miške pražydo, kaip pridera, liepos 1–2 dienomis, tačiau miestuose jos žydėjo jau paskutinę birželio savaitę. Dzūkijoje baigia žydėti grikiai, bitutės mažais kibirėliais neša medų, miškuose gausu mėlynių, aviečių, soduose – trešnių ir vyšnių, stebina voveraičių (lepučių) gausa. Čia labai tinka Dzūkijos posakis: „Jei ne grybai ir ne uogos, dzūkų mergos būtų nuogos.“ Tai parodo, kad miško gėrybės dzūkams visada buvo labai svarbios, nes dėl prastų žemių niekada nesulaukdavo gero derliaus.

Lapiukai jau bando medžioti patys, barsukiukai ir vilkiukai dar tik sekioja tėvus, laukiame vilkų šėlsmo naminių gyvulių aptvaruose, stebėti gandriukai pradėjo skraidyti liepos 15 d. Stirniukai, elniukai ir briedžiukai dar visiškai priklausomi nuo mamų, šernų vados labai įdomios, didžioji dalis šerniukų dar dryžuoti (vėlyvos jaunų mamų vados). Primenu, šerniukai iki 3 mėn. dryžuoti, nuo 4 mėn. – šviesiai rudi. Pirmą aktyvią stirnų rują pamačiau liepos 18 d. Gamtoje prasidėjo žmogaus ir gyvūnų konflikto laikotarpis, kada šernai, elniai ir stirnos prašo žmogaus pasidalinti augančiu derliumi, t. y eina maitintis į bręstančius javų laukus. Būkime tolerantiški, juk iš gamtos atėmėme jų mitybines vietas, taigi leiskime truputį pasimėgauti geru maistu. Pagal įstatymą, medžiotojai privalo atlyginti laisvėje gyvenančių gyvūnų daromą žalą žemės ūkio pasėliams tuo atveju, jeigu buvo pritaikytos visos apsaugos priemonės ir laiku informuoti medžiotojai. Primenu, kad kiekvieną pavasarį žemės ir miškų savininkai gali kreiptis į rajono savivaldybes dėl kompensacijų priemonėms, kurios mažina laisvėje gyvenančių gyvūnų daromą žalą. Gyvūnams pradėjus daryti žalą, reikia kreiptis į medžiotojus, o nesusitarus, per seniūniją išsikviesti žalos apskaičiavimo komisiją, kuri yra kiekvienoje savivaldybėje. Tačiau tai blogas kelias, manau, visada reikia rasti bendrą kalbą. Už šeškų, kiaunių ir lapių padarytą žalą neatlygina niekas, už vilkų, stumbrų ir lūšių – Aplinkos ministerija iš specialios paskirties fondo, kurį sudaro iš medžiotojų surinkti pinigėliai.

Dabar galime medžioti stirninus, šernus, kiaunes, šeškus, lapes, mangutus, audines, nutrijas, ondatras ir kovus su pilkosiomis varnomis.

Nei plauko, nei tauko!

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

medziotojas » 2022-Rgp-04 09:38

Ar automobilis gali būti slėptuve tykojimo medžioklėse ?


agroeta.lt
2022 Liepos 28
Autorius: Vytautas RIBIKAUSKAS

Portale „Agroeta.lt“ („Sulaikytas asmuo, medžiojęs iš automobilio“. Agroeta.lt, 2022.06.23) pateikta informacija apie Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (GGAI) pareigūnų Kupiškio rajone sulaikytą medžiotoją, stirniną šovusį iš automobilio pro atidarytą langą. Pasak Panevėžio GGAI viršininką toks medžioklės būdas yra neetiškas, laikomas grubiu medžioklės taisyklių pažeidimu, nes palengvina ir pagreitina medžioklę.

Ar automobilis stovėjo, kaip priedanga, slėptuvė tykojimo medžioklėje, ar į žvėrį buvo šauta, prie jo privažiuojant ?

Gaila, kad iš pranešimo negalima suprasti, ar į žvėrį buvo šauta, prie jo privažiuojant, kas tik tuo atveju turėtų būti traktuojama, kaip grubus medžioklės taisyklių pažeidimas. Žvėrys pripratę prie transporto priemonių ir prie jų privažiuoti tikrai lengviau nei prisėlinti pėsčiomis. Tai, žinoma, blogai, nes dėl to daug gyvūnų žūsta, susiduriant su transporto priemonėmis keliuose. Tačiau, kai automobilių priviso daugiau nei žvėrių, to neišvengsi. Bet iš pateiktos neišsamios informacijos galima spėlioti, kad į žvėrį galėjo būti šauta ir iš stovinčio automobilio, kuris buvo panaudotas kaip priedanga, vietoj žvėrių tykojimo bokštelio.
Gyvame bokstelyje_Fotor.jpg
Bent sovietmečiu taip žvėrių tykodavo gana daug šaulių. Kai kurie sėdynes įruošdavo ant visureigių stogų, buvo (o gal ir dabar yra) įsigudrinusių iš seno automobilio netgi sukonstruoti bokštelį, automobilį užkėlus ant pastolių. Jeigu automobilis medžioklės vietoje pastatomas prieš medžioklės pradžią ir žvėries tykojama, sėdint jame prie atviro lango, ar tai gali būti grubus medžioklės taisyklių pažeidimas? Automobilis juk nėra koks nors jaukas žvėrims, kad pagreitintų ir palengvintų medžioklę. Priešingai, jis dvokia benzinu, dyzelinu, tepalais ar dar kažkuo, kas žvėris tik atbaido. Žinoma, turėdami tik tokią informaciją, mes galime tik spėlioti, tačiau jei stirninas buvo šautas iš stovinčio automobilio, medžiotojas neturėtų lengva ranka mokėti didžiules baudas, o teisybės ieškoti teismuose. O tas baudimas įspūdingas: medžiotojui gresia susimokėti nuo 600 iki 1700 eur. baudą, iš jo gali būti konfiskuotas brangus šautuvas su visais priedais ir netgi automobilis, kaip medžioklės priemonė, ir dar atimta teisė medžioti 2- 3 metus. Gerai, kad nors nepataikė į stirniną - bankrotas būtų garantuotas...

Kodėl aplinkybės verčia abejoti dėl grubaus medžioklės taisyklių pažeidimo?

Pažiūrėkime, ką apie transporto priemonių naudojimą medžioklėje kalba medžioklės taisyklės. III medžioklės taisyklių skyriuje " Medžioklės įrankiai ir priemonės, medžioklės būdai ir terminai" teigiama, kad: " Medžioklėje leidžiama naudoti šiuos įrankius ir priemones - sausumos ir vandens transporto priemones; stacionarius ir kilnojamus tykojimo bokštelius ir dirbtines priedangas, slėptuves". Taigi, automobilis, kaip sausumos transporto priemonė, medžioklėje naudoti nedraudžiama, tačiau kaip ją galima naudoti? Ar stovintis automobilis negali būti ta dirbtine priedanga ar slėptuve? Apibūdinant tykojimo medžioklę rašoma:" kai medžiojamųjų gyvūnų laukiama tam skirtame medžioklės bokštelyje, slėptuvėje, valtyje, specialiai įrengtoje priedangoje ar be jos". Ar tokia priedanga gali būti stovintis automobilis, nenurodoma, nors nurodoma, kad tokia priemone gali būti vandens transporto priemonė - valtis.


IX medžioklės taisyklių skyriuje "Su medžiokle susijusi draudžiama veikla" teigiama: "Draudžiama - medžioti draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais; iš transporto priemonių, taip pat vaikant ar transporto priemonėmis numušant medžiojamuosius gyvūnus; iš judančių vandens transporto priemonių, varomų varikliu;" III medžioklės taisyklių skyriuje taip pat nurodoma, kad:" Medžioti leidžiama ... sėlinant- vandens paukščius, bebrus, ondatras leidžiama medžioti iriantis (ne motorine) valtimi". (O kaip būtų vertinama, jei valtyje esant neveikiančiam varikliui būtų iriamasi irklais?).

Nuostatos medžioklės taisyklėse turėtų būti suformuluotos labai aiškiai ir tiksliai.

Kai ir padariusiems klaidas medžiotojams, ir brakonieriams skiriamos tos pačios nežinia kuo remiantis nustatytos didelės baudos ir sunaikinto gyvūno įkainiai, medžioklės taisyklės turėtų būti suformuluotos labai tiksliai ir aiškiai, kad jų skirtingai interpretuoti negalėtų nei medžiotojai, nei aplinkosaugos pareigūnai bei teisėjai.

Ką mes turime šiuo atveju su automobiliais? Dėl vandens transporto naudojimo medžioklėje daugiau ar mažiau aišku. Aiškiai įvardyta, kad tūnodamas valtyje gali laukti medžioklės objekto tykojimo medžioklėje, o sėlinant gali šaudyti iš irklais varomos valties. Su sausumos transporto priemonėmis yra daug neaiškumų. Medžioklės taisyklių draudžiamos veiklos skyriuje nurodoma, kad draudžiama medžioti "iš transporto priemonių", nenurodant netgi sausumos ar vandens transporto priemonių ir tik toliau išskiriant vandens priemones, varomas varikliu. Kodėl taisyklių punktą nesuformulavus aiškiai: kad draudžiama gyvūnus medžioti iš sausumos transporto priemonių, prie gyvūno privažiuojant. Aplinkosaugos pareigūnai galėtų teigti, kad sunku būtų nustatyti, ar automobilis stovėjo, kaip priedanga, ar prie žvėries privažiuota ir šauta pro langą, tačiau tai jau jų bėdos. Jeigu medžioklės taisyklės kurpiamos taip, kad lengviau būtų bausti medžiotojus, tai yra neteisinga ir nepriimtina. Taisyklės turi būti skirtos gyvūnų populiacijų apsaugai, jų reguliavimui, etiškos medžioklės ir saugos medžioklėje laikymuisi, o ne tam, kad lengva ir paprasta būtų kuo daugiau nubausti medžiotojų ir apšaukti juos brakonieriais. Šiuo Kupiškio rajono atveju, reikia tikėtis, medžiotojas apkaltintas teisingai, nes stirniną šovė, prie jo privažiavęs. Tačiau pagal esamą medžioklės taisyklių formuluotę (kurią būtina tikslinti nedelsiant):"...draudžiama medžioti iš transporto priemonių" - medžiotojas gali būti nubaustas ir į žvėrį šovus iš stovinčio automobilio, naudoto, kaip priedanga tykojimo medžioklėje. O retas kuris aplinkosaugos pareigūnas leidžia sau mąstyti logiškai - svarbiausia, jei tik galima, bausti, bausti kuo daugiau medžiotojų ir kuo didesnėmis baudomis... Tačiau medžiotojai taip pat turi gerai išstudijuoti medžioklės taisykles ir ieškoti tiesos, kai jaučiasi netinkamai apkaltinti ir nubausti.

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

medziotojas » 2022-Lie-13 09:25

Aplinkosaugininkai siekia uždrausti artėjantį paukščių medžioklės sezoną: kritikuoja, kad nėra jokios prasmės, tik pramoga




Reda Gilytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
2022.07.10





Nuo rugpjūčio 15 d. Lietuvoje oficialiai prasideda didžiųjų ančių, klykuolių, perkūno oželių, slankų medžioklė, dar po mėnesio – kuoduotųjų ančių, laukių. Gamtos mylėtojai kelerius metus mina Aplinkos ministerijos slenksčius, kad šių paukščių medžioklė būtų uždrausta.

VŠĮ „Gelbėkime čiurlius“ vadovas Audrius Daunoravičius teigia, kad pasikeitė trys aplinkos ministrai, o situacija dėl paukščių medžioklės liko tokia pati. Pasak gamtos mylėtojo, kai kurie paukščiai tesveria vos šimtą gramų, kaip pavyzdžiui perkūno oželis, tad kokia nauda jį nušauti.

„Taip pat yra tokie paukščiai kaip slankos, kurie irgi yra medžiojami, juos mėgsta medžioti užsienio turistai, bet medžiojant šiuos paukščius kartais yra sumedžiojami ir į raudonąją knygą patenkantys paukščiai“, – teigia A. Daunoravičius.

Jis sako, kad medžioti smulkius paukščius – tiesiog pramoga, kuri iš tikro yra žiaurus dalykas.

A. Daunoravičius, kaip ir kiti gamtos mylėtojai, teigia siekiantis, kad Aplinkos ministerija skirtų realų dėmesį paukščių medžioklei. Jo žodžiais, neužtenka vienadienių akcijų nueiti į mišką, nufotografuoti paukštį, įdėti į socialinius tinklus.
„Turime net tokį atvejį, kad paukštis stulgys buvo išmedžiotas iki visai kritinės ribos pelkėse. Tai galima įsivaizduoti, kokie yra medžioklės mastai, kurių mes nematome. Net pelkės tiesiog atakuojamos tam tikrų medžiotojų“, – teigia „Gelbėkime čiurlius“ vadovas.

Aplinkos ministerijos atstovė: medžiotojai žino, ką daro

Aplinkos ministro patarėja Aistė Žilinskienė teigia, kad saugomų gyvūnų, augalų sąrašą kasmet peržiūri Lietuvos raudonosios knygos komisija. Ir būtent ji sprendžia, ką įtraukti į saugomų sąrašą. Bet, pasak jos, tokio kriterijaus kaip paukščio dydis nėra. Vadinasi, nesvarbu, mažas ar didelis paukštis, medžioklei tai neturi jokios įtakos. Pasak A. Žilinskienės, pavyzdžiui, Maltoje, medžiojami net mažesni paukščiai nei šimtą gramų sveriantis perkūno oželis. Ar ministerija atsižvelgs į gamtos mylėtojų prašymus drausti kai kurių paukščių medžioklę, abejojama.

„Visi medžiotojai tikrai žino tą sąrašą, kokių rūšių medžioti tikrai negalima, jie turi ir tam tikrą techniką, kuria stebi tuos paukščius ir turi apsispręsti, jeigu jiems kyla dvejonių, jie turėtų nemedžioti tų paukščių“, – sako aplinkos ministro patarėja.

Identifikuoti skrendančius paukščius beveik neįmanoma

Ornitologas Marius Karlonas teigia, kad pagrindinė paukščių medžioklės problema yra tai, kad sunku identifikuoti skrendančius paukščius būtent medžioklės metu.

„Kai kalba eina apie skrendančias antis, iš tikrųjų ne vienas profesionalus ornitologas, visą gyvenimą stebintis antis, tikrai retomis sąlygomis gali įvertint rūšį, jau nekalbant apie medžiotoją, kuris turi vos kelias sekundes prisitaikyti skrydžio metu ir šauti į tą paukštį“, – sako ornitologas.

Anot jo, dažniausiai medžiotojai tik nušovę pamato, kas išties pateko į jų taikinį. Ornitologas sako, kad medžioti mažus, daugeliui niekada net nematytus paukščius nėra jokios prasmės, tik pramoga.

„Jeigu kalba eina apie tilvikinius paukščius, perkūno oželius, slankas, tai ten išvis tos mėsytės pavalgyt tikrai nėra. Pigiau kainuoja nusipirkti mėsos nei tą šovinį“, – įsitikinęs M. Karlonas.
Be to, jo teigimu, perkūno oželius labai lengva sumaišyt su kita labai reta rūšimi oželiu nykštuku, kuri irgi tik retas ornitologas gali skrendantį identifikuoti.

Medžioklė – tai lietuviška tradicija

Medžiotojų sąjungos vadovas Raimondas Ribačiauskas teigia, kad, pavyzdžiui, perkūno oželių per sezoną sumedžiojama vos keletas. Daugiausia pajūrio regione. Be to, pasak R. Ribačiausko, Lietuvoje juos medžioti nėra populiaru, yra nedaug medžiotojų, kurie išvis specializuojasi jų medžioklėje, nes pataikyti į šį mažą paukštį labai sudėtinga.

„Lietuvoje iš paukščių populiariausia didžiųjų ančių medžioklė, kai kuriuose regionuose rengiamos ir šventės prasidedant šiai medžioklei“, – pasakoja R. Ribačiauskas.

Jo teigimu, medžioklė – neatsiejama ir lietuvių tradicijų dalis, kad svarbu ne tik kažką sumedžioti, bet ir kartu pabūti, pabendrauti.

„Visa gamta kaip ta domino grandinė, rūšys nyksta ne po vieną. Sakykim, viena rūšis yra susijusi su tam tikra ekosistema, minta tam tikrais gyvūnais, sukuria tam tikras buveines“, – pasakoja ornitologas M. Karlonas.

Ir pateikia pavyzdį.

„Žąsys perėdamos nugano tam tikras pievas, sukuria buveines tilvikiniams kai kuriems paukščiams ir panašiai. Prarasdami tuos gyvūnus mes kartais prarandame ir kitus gyvūnus“, – sako ornitologas.

Prieš dešimtmetį Lietuvoje buvo uždrausta medžioti kurapkas. Bet jau tada buvo sunaikinta 90 proc. jų populiacijos. O būtent kurapkos sulesdavo daug erkių, kitų pavojingų vabzdžių.

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

medziotojas » 2022-Lie-08 08:13

Medžioklė yra medžioklė


agroeta.lt
2022 Liepos 7
Autorius: Vytautas RIBIKAUSKAS

Kažkada seniau vienas medžioklės specialistas buvęs buvusio žurnalo redaktorius, dabar jau medžiojantis laimingos amžinų medžioklių šalies medžioklės plotuose, medžiokles grubiai suskirstė į 3 kategorijas: mėsines, trofėjines ir mišrias. Yra ir dabar pritariančių tokiam skirstymui. Iš to seka, kad vieni medžiotojai yra mėsininkai, kiti trofėjininkai, dar kiti kažkokie mišrūnai. Gal redaktorius norėjo žurnalo skaitytojus išprovokuoti diskusijai šia tema. Tačiau mūsų šauliai pripratę prie visokių užgauliojimų, mažai į juos kreipia dėmesį ir neskuba veltis į bet kokias diskusijas ar viešai reikšti savo nuomonę. Ir tai yra blogai, nes dalinai nuo to visuomenės nuomonė apie medžiotojus Lietuvoje yra prasta. Bet mane, sakykim, išprovokavo. Negalima medžioklių taip skirstyti. Medžioklė yra medžioklė, o kiekvienas medžiotojas privalo pateisinti garbingą medžiotojo vardą. Nevertas medžiotojo vardo tas, kuris į mišką su dvivamzdžiu eina ( na, dabar dažniausiai jau eina su vienvamzdžiu, bet toli pasiekiančiu ir greitai po šūvio užtaisomu iš naujo) tik mėsos gabalo parsinešti, kaip ir tas, kuris tetrokšta parsigabenti iš medžioklės kuo didesnius ragus ar iltis arba, kad ir tas, kuris nieko parsitempti netrokšta, o tik mėgsta papyškinti būtinai į gyvus taikinius. Tokius iš viso sunku suprasti, juk pašaudyti vien dėl šaudymo galima ir šaudyklose - nori į nejudančius, nori į skraidančius taikinius. Tikras medžiotojas į mišką ar laukus eina medžioti. Svarbu viskas: laukimas medžioklės dienos ir ruošimasis medžioklei, žvėrių buveinių žvalgymas prieš medžioklės dieną, medžioklės plotų paruošimas medžioklei ( bokšteliai, stovėjimo vietos šaulių linijose ir kt.), medžioklės procesas, eiga (skirtingais būdais šis procesas skirtingas ir gali būti konkretaus medžiotojo labiau ar mažiau mėgiamas), kurios metu medžiotojas kaip tik daugiausia ir patiria malonumo būdamas gamtoje, stebėdamas aplinką, kvėpuodamas grynu oru ir bendraudamas su vienminčiais. Man, kaip senosios medžiotojų kartos atstovui, malonumą suteikdavo net šovinių gaminimas. Buvo laikai, kai retas kuris šaulys pirkdavo pagamintus šovinius (turiu galvoje šovinius lygiavamzdžiams šautuvams, nes graištvavamzdžių niekas neturėjo). Netgi šratų, grankulkių ar kulkų ne visada galėjai gauti nusipirkti. Man šratus ir grankulkes teko ir pačiam liedinti iš įvairių švino atliekų ir tai buvo savotiškai įdomus medžioklės proceso elementas. Teko ir šaudyti vieno seno medžiotojo išlietomis kulkomis. Na, o šūviai į gyvus taikinius – tai medžioklės proceso kulminacija: gerai, jeigu tokie tavo daliai teko, o jei neteko, ar dėl to verta nagus graužti - kada nors Medeinė padovanos ir tau tą akimirką. Jeigu medžioklėje pavyko ką sumedžioti – šaunu. Žvėrienos apdorojimas, paruošimas, o, galų gale, ir valgymas tikram medžiotojui taip pat visiškai priimtinas reikalas. O jeigu po maloniai praleistos dienos gamtoje dar tavo daliai teko ir gražus trofėjus, na, tai visai šaunu. Kaip čia atskirti visus tuos medžioklės komponentus ir padalyti medžiokles dirbtinai, gal būt, pagal atskirų medžiotojų kažkokius keliamus tikslus. Ir tik apgailestauti tenka, kad yra tokių medžiotojų, kurie siekia tik vieno kurio nors tikslo. Apmaudu, bet pasitaiko dar ir tokių medžioklių, kurių metu dedamos visos pastangos, kad tik kuo daugiau pripyškinti valgomų žvėrių. Tokiose medžioklėse žvėrys (daugiausia šernai) vaikomi nuo tamsos iki tamsos. Į žvėris prašovę medžiotojai koneveikiami, o po medžioklės žvėriena išsitąsoma be jokio nukautų žvėrių pagerbimo, be laužų, be pokalbių, medžioklės aptarimų. Vieną kitą kartą prakentėjęs, tikras medžiotojas tokiose medžioklėse daugiau nedalyvaus. Tačiau reikia pastebėti, kad tokių medžioklių mažėja. Net visų “pažangiečių” keiksnojamos varymo medžioklės, norint, tampa mažomis medžiotojų kolektyvų šventėmis. Neįsivaizduoju ir grynai trofėjinės medžioklės. Gali būti tik pavieniai pamišėliai, kurie medžioklėje daugiau nieko nemato – tik ragus. Tačiau ragus nuvainikavus, juk lieka ir mėsos kupeta. Taigi, kiti medžioklės dalyviai tą mėsą sėkmingai pasidalija ir skaniai suvalgo. Gal tik Afrikoje ir kituose tolimuose kontinentuose mūsų šauliams medžioklės yra grynai trofėjinės. Iš Afrikos dramblienos, matyt, sunkoka būtų parsigabenti į savo šeimininkių virtuves. Tada tenka, ir tai su vargais, parsigabenti tik trofėjus, o žvėrieną sudoroja vietiniai gyventojai.

Kad visokių yra medžiotojų, žinoma, tenka sutikti. Bet reikia ne išgalvoti visokius nesimpatiškus medžioklių pavadinimus, o kelti visų medžiotojų kultūrą. Neturi likti medžiotojų-mėsininkų, medžiotojų-trofėjininkų, medžiotojų, mėgstančių tik pyškinti į gyvus taikinius (nenoriu jų vadinti žudikais). Turi likti tik Medžiotojai (iš didžiosios raidės). O, kad visi tokiais taptų, pirmiausia, savo veiklą kardinaliai turi keisti apskričių teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos. Į medžiotojus turi būti priimami tik tie piliečiai, kurie pažįsta Lietuvos fauną, myli ją ir, kurie žino, kodėl stoja į medžiotojus. Dabar dauguma (praktiškai visi) priimami į medžiotojus, nors paklausti negali atsakyti, kodėl jie to nori.

Medžiotojų kultūros kėlime, žinoma, didelį vaidmenį turi suvaidinti ir mūsų žiniasklaida. Buvo Lietuvoje net du medžiotojų žurnalai, kurie tai tarpusavį konkuravo, tai jungėsi į vieną ir vėl skyrėsi, kol galop subankrutavo ir abu išnyko, kaip dūmai dangaus mėlynėje. Tačiau keista: apie medžioklę Lietuvoje nušviečia Latvijos leidėjo "Latvijas Mediji" leidžiamas, šaunios moteriškės Lindos redaguojamas mėnesinis žurnalas medžiotojams "Medžioklė" ir nebankrutuoja... Ar ne sarmata gausių medžiotojų kolektyvus vienijančių organizacijų vadams, medžiotojų klubams ir visam dideliam Lietuvos medžiotojų būriui, kad neturime savo leidinio medžiotojams?

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

medziotojas » 2022-Bir-17 09:35

Neapdairumo kaina — sumokėti dešimtys tūkstančių eurų medžiotojams



2022 June 10
Autorius: Kalvotoji Žemaitija.lt
Alvydas Ivoncius

Savivaldybės tarybos narys, buvęs Telšių r. meras Petras Kuizinas pakliuvo į labai nemalonią ir skaudžią istoriją — iš jo teismas Ilgšilio medžiotojų būreliui priteisė dešimtis tūkstančių eurų. „Kalvotajai Žemaitijai“ buvo pranešta, kad neva P. Kuizinas lyg iššvaistė, lyg pasisavino būrelio pinigus, tačiau tiesa pasirodė esanti visai kitokia. P. Kuizinui priteista sumokėti pinigus todėl, kad nebuvo pateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijos ir dėl to paskirtos didžiulės baudos.

Sumos buvo padaugintos iš dešimties

Šiaulių apygardos teismas paskelbė P.Kuizinui nepalankų sprendimą, kurio kopiją politiko „bičiuliai“ pasirūpino pateikti rajono žurnalistams. Aišku, čia slypi užmačia, kad pasklistų S. Skvernelio partijos Telšių rajono skyriaus pirmininkui nepalanki informacija. Vis dėlto ši informacija ne kiek kompromituojanti, kiek greičiau pamokanti, kad visokius „popierinius“ reikalus būtina sutvarkyti laiku ir labai kruopščiai.

Į teismą kreipėsi Šiaulių rajono Ilgšilio medžiotojų būrelis, prašydamas priteisti iš P. Kuizino 54 tūkst. 783 eurus patirtos žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo minėtos sumos, advokato išlaidas. Ką blogo būreliui padarė P. Kuizinas? Pasirodo, jis vadovavo būreliui, todėl privalėjo laiku sumokėti mokesčius, užpildyti ir pateikti deklaracijas.

2019 metais Aplinkos apsaugos departamentas nustatė, kad Ilgšilio medžiotojų būrelis Valstybinei mokesčių inspekcijai teisės aktuose numatytais terminais nepateikė Mokesčio už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimo deklaracijų už 2015, 2016 ir 2018 metus. Jos buvo pateiktos tik 2019 metais. Dėl tokio aplaidumo būreliui mokėtinos sumos buvo padaugintos iš dešimties. Todėl vietoje už 2015 metus mokėtino 1 tūkst. 730 eurų mokesčio jis buvo perskaičiuotas į 17 tūkst. 312 eurų, už 2016 metus 1 tūkst. 760 eurų mokestis perskaičiuotas į 17 tūkst. 602 eurus, o už 2018 metus mokėtinas 1 tūkst. 864 eurų mokestis perskaičiuotas į 18 tūkst. 368 eurus. Už šiuos metus taip pat paskaičiuoti delspinigiai — net 6 tūkst. 855 eurai.

Ilgšilio medžiotojų būrelio ieškinyje rašoma, kad P. Kuizinas, neturėdamas galimybių iškart įvykdyti prievolės valstybei, su Valstybine mokesčių inspekcija sudarė mokestinės paskolos sutartį, kuria mokėjimai buvo išdėstyti nuo 2021 metų birželio 23 dienos iki 2023 metų gruodžio 25 dienos, mokėjimo pradžią atidedant iki 2021 metų liepos 25 dienos ir už visą laikotarpį taikant finansų ministro patvirtintą palūkanų normą.

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

medziotojas » 2022-Bir-03 09:02

Kūrybinės dirbtuvės vaikams: jei sumedžioji, panaudok visiškai !


up.lt
ŽMedžioklė
2022.05.31


Gegužės 27–28 dienomis Latvijoje vyko tradicinės Miško dienos (lat. Meža dienas). Didžiuliame gamtos mylėtojų bendruomenės renginyje dalyvavo daugiau kaip 90 su miškininkyste ar medžiokle susijusių organizacijų, įstaigų. Tarp jų – Latvijos moterų medžiotojų klubas Lady HUNT, žurnalas „Medžioklė“, Latvijos elnių kvieslių klubas, Latvijos medžiotojų asociacija, Latvijos medžiotojų sąjunga ir kt. Paskutinį kartą Miško dienos vyko 2019 m., tada jose apsilankė apie 15 tūkst. žmonių, iš kurių bent pusę sudarė vaikai – ekskursantai iš mokyklų ir įvairių popamokinių būrelių. Šiuokart dalyvių ir svečių buvo dar daugiau.
mz.jpg
Lady HUNT palapinėje dvi dienas vyko kūrybinės dirbtuvės vaikams. Medžiagoms naudoti kailiai, odos, skrituliukais supjaustyti briedžių, elnių, stirninų ragai, medžiojamųjų paukščių plunksnos ir kita medžioklės produkcija. Kuriant papuošalus ir aksesuarus, su vaikais kalbėta apie medžioklę ir jos reikšmę šiandieniniame pasaulyje. Daugelis klausė, ar negaila medžioti, pavyzdžiui, lapės. Medžiotojos aiškino, kodėl svarbu kontroliuoti plėšrūnų populiacijas, pasakojo apie ligų plitimą, mėsėdžių poveikio kitoms rūšims mažinimą, žvėrių daromą žalą naminiams gyvuliams. Pastebėta, kad vaikus labai domina viskas, kas susiję su gamta ir gyvūnais, medžioklės procesas juos traukia ir skatina užduoti klausimų. Dėl to neretai ir vaikai, ir jų tėvai pakeičia savo mintis ir pripažįsta, kad medžioklė turi vietą mūsų gyvenime.

Žinia, beveik visų medžiojamųjų plėšrūnų kailiai yra vertingi. Ir audinės, ir kiaunės, ir lapės, ir manguto kailis panaudotinas aprangai bei aksesuarams gaminti, o tai yra tam tikras pagarbos gyvūnams parodymas. Jei sumedžioji gyvūną, panaudok jį visiškai – toks yra šių kūrybinių dirbtuvių šūkis kiekvienais metais.

Be kūrybinių dirbtuvių, Latvijos medžiotojos dar surengė medžioklinių šunų eiseną, kurioje dalyvavo daugiau kaip 20 skirtingų rūšių šunų. „Pasakojome apie kiekvieną veislę, jos naudojimą medžioklėje, charakterį ir auginimą. Visada akcentuojame, kad negalima imti auginti medžioklinio ar bet kokios kitos veislės šuns neatsakingai. Reikia pagalvoti apie šuns dresūrą ir jo būsimą vietą šeimoje, jo teises ir pareigas namuose“, – teigė Lady HUNT klubo atstovė ir žurnalo „Medžioklė“ korespondentė Kataryna Šterna.

Taip pat Lady HUNT ir Latvijos elnių kvieslių klubas surengė Medžioklės sezono spektaklį, kuriame pasakojo apie medžiojamuosius gyvūnus ir jų viliojimą – nuo pavasarinių paukščių balsų miške iki rujos. Kad iliustruotų istoriją, spektaklio dalyviai vaizdavo gyvūnus ir rodė, kaip juos prisišaukti įvairiomis viliojimo priemonėmis. Ryškiausios, aišku, buvo elnių ir briedžių rujos „muzikantų“ pasirodymų dalys. Be to, nemenkas emocijas vaikams ir suaugusiems sukėlė vilkų viliojimo demonstracijos.

Kūrybinės dirbtuvės, šunų eisena ir Medžioklės sezono spektaklis yra klasikinis Lady HUNT repertuaras, kurį iki šiol įvertino daugybė tūkstančių lankytojų įvairiose parodose ir renginiuose. Ateityje planuojama kurti medžioklės su varovais spektaklį, kur bus improvizuotai pasakojama apie šią medžioklės rūšį, jos vyksmą, svarbą, saugumą ir Medžioklės taisyklių laikymąsi. Pabaigoje numatyta „sumedžioti“ šerną – didžiulį šerno kailiu dengtą padėklą, ant kurio bus įvairios žvėrienos produkcijos. Spektaklio pabaigoje kiekvienas žiūrovas bus kviečiamas paragauti žvėrienos gaminių.

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

medziotojas » 2022-Bir-03 08:56

Pasirašykite dėl medžioklės ateities Europoje. FACE pradeda kampaniją dėl medžioklės ateities



Žurnalas Medžioklė
31. gegužė 2022

Facebook-post-3.jpg
Nuotrauka: Kataryna Šterna



Europos medžioklės ir laukinės faunos apsaugos asociacijų federacija (FACE) pradėjo kampaniją, kurios tikslas – sustabdyti nepagrįstus medžioklės apribojimus ir draudimus.

Medžioklės ir laukinės faunos ateičiai iškilo pavojus. Paukščių medžioklė, medžiojamųjų gyvūnų buveinės, didžiųjų plėšrūnų populiacijų valdymas – visam tam pavojų kelia nepagrįsti įstatymų leidėjų sprendimai.

80 proc. sprendimų, susijusių su medžiokle ir laukinės faunos apsauga, priimami Europos Sąjungos mastu.

Mūsų reikalavimai:

1. Išsaugoti biologinę įvairovę
2. Į laukinės faunos apsaugą, įskaitant saugomose teritorijose, įtraukti medžiotojus
3. Į ES laukinės faunos apsaugos norminius aktus įtraukti ir ekosistemų bei buveinių apsaugą
4. Norminius aktus rengti atsižvelgiant į objektyvius faktus bei mokslinius tyrimus
5. Pagrįstai vertinti stambiųjų plėšrūnų populiacijas ES teritorijoje.
6. Medžiotojus, saugančius laukinę fauną, vertinti kaip partnerius, o ne problemą
7. Rengti pagrįstus ir sąžiningus medžioklę reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus
8. Gerbti medžioklės tradicijas ir kultūrinį paveldą
9. Aktualizuoti šį požiūrį ir pasinaudojus Briuselio įtaką populiarinti tarptautiniu lygmeniu visame pasaulyje


Europoje kyla grėsmė biologinei įvairovei, tačiau taip yra ne visur. Daugelyje vietovių būtent medžiotojai daug laiko ir išteklių skiria laukinės faunos apsaugos iniciatyvoms įgyvendinti. O Briuselyje darbuojasi įstatymų leidėjai, nusiteikę prieš medžioklę. Galiausiai medžiotojams užkertamas kelias prisidėti prie laukinės faunos apsaugos. Medžioklė netgi vaizduojama kaip viena didžiausių grėsmių biologinei įvairovei, nors taip ir nėra.


Pasirašyk ČIA - https://signforhunting.com/?fbclid=IwAR ... o#petition

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

medziotojas » 2022-Bir-03 08:51

Medžiotojai auklėja daržininkus ir ūkininkus



2022 birželio 2
Autorius: Elektrėnų kronika


„Gerbiami Elektrėnų savivaldybės kaimų ir sodybų gyventojai, ŽŪB savininkai, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Trakų skyriaus Vievio medžiotojų būrelio nariai prašo gyventojų, turinčių savo žemės sklypuose pasodintų bulvių ir kitų daržovių bei žemės ūkio kultūrų, nepatingėti patiems apeiti savo pasėlius ir, pastebėjus laukinių gyvūnų daromą žalą, pranešti medžiotojams. Žemdirbiai pirmiausia patys privalo imtis priemonių apsaugoti pasėlius nuo gyvūnų daromos žalos, o medžiotojai jiems gali tik padėti“, – sako Vievio būrelio pirmininkas S. Čižius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

medziotojas » 2022-Bir-03 08:50

Medžiotojai nedega noru draustis privalomu civiliniu draudimu


agroeta.lt
2022 birželio 1
Autorius: Dineta BABARSKIENĖ

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Seimo siūlymui įvesti privalomą civilinį draudimą kiekvienam medžiotojui. Tačiau mano, kad Medžioklės įstatymo pataisas dar reikia tobulinti, siūlo nustatyti ir vėlesnę šios prievolės įsigaliojimo datą bei numatyti instituciją, kuri vykdys priežiūros funkciją. Nutarimo projekto rengėjai atkreipia dėmesį, kad civilinės atsakomybės draudimas skirtas nukentėjusiems tretiesiems asmenims atlyginti už jiems ir jų turtui padarytą žalą, bet ne pačiam draudėjui, pavyzdžiui, jo mirties ir neįgalumo atveju. Privalomas turėtų būti tik medžiotojo civilinės atsakomybės draudimas. Paties medžiotojo sveikatos ir gyvybės draudimas būtų jo pasirinkimas.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus vyr. medžioklės žinovas Anatolijus Palionis sako, kad toks pritarimas siūlymui neramina, o ir tobulinti dar reikėtų, toli gražu ne viskas išdėstyta suprantamai ir aiškiai. „Ganėtinai miglota“, - tarsteli pašnekovas. Sako, kad pirmiausia reikia gerai išgvildenti, padiskutuoti su visomis medžiotojus vienijančiomis organizacijomis: ir LMŽD, ir Lietuvos Medžiotojų Sąjunga „Gamta“, ir Sūduvos medžiotojų sąjunga. „Ne tai, kad sugalvojai ir pyst pyst - jau viskas. Reikia dar diskutuoti. Negalima nuleisti iš viršaus“, - mano jis. Neslepia, kad toks privalomas draudimas - primetamas, kaip liaudyje sakoma, kaip šuniui penkta koja.

Be to, niekaip nesupranta, kodėl negalima rinktis, kur apsidrausti? „Reikia lankstumo, pasirinkimo. Jeigu jau įteisins, tai turi būti pasirinkimas, kur draustis. Konkurencija turėtų būti, tada gal ir pigiau būtų galima apsidrausti, o ne kaip anais laikais: viena kompanija. Reikia, kad būtų galima rinktis“, - tikina jis.

Sako, kad patys medžiotojai nelabai linkę pritarti šiam siūlymui ir mokėti pinigus iš savo kišenės. „Mano nuomone, tai yra pasipinigavimas tam tikrų žmonių ir mūsų medžiotojų skriaudimas“, - sako jis. Klausia, o kodėl gi, pavyzdžiui, žvejų neapdraudus? „Nelaimingų atsitikimų juk ir žvejyboje būna. Tai kodėl jiems nereikia draustis? Na, pavyzdžiui, dviratininkų, paspirtukininkų neapdraudžia? Daug ką galima apdrausti. Tik medžiotojai išskirti kažkodėl. Įdomiai atrodo labai. Prisigalvot visko galima: sugalvojam ir surenkam iš kažko pinigų“, - dėsto pašnekovas. Anot jo, juk kiekvienas ir pats matydamas reikalingumą ir būtinybę savo gyvybę gali apsidrausti. „Ir tų pačių medžiotojų yra apsidraudusių“, - patikina A. Palionis. Anot jo, pirmiausia reikia įvertinti, kiek tai bus veiksminga? „Kyla ir klausimas: kas kontroliuos šį draudimą, kas kontroliuos, ar medžiotojai draudžiasi?“ – klausia pašnekovas.

Manoma, kad draudimas nekainuos daug, nebus skausmingas. „Na, gal 20 – 25 eurai ir nedaug?“- ir sako, ir klausia vyr. medžioklės žinovas. Tačiau būtina atsižvelgti į esamą situaciją. „Eiliniam kaimo medžiotojui 25 eurai šiandien yra daug“, - atkreipia dėmesį jis pridurdamas, kad medžiotojai ir taip moka už plotus gan didelius pinigus. „Niekam ne paslaptis, kad viskas brangsta. O juk didelė dalis medžiotojų – pensininkai. Mūsų rajone kokia 40 procentų garbaus amžiaus medžiotojai“, - sako Anatolijus.

Pastebi, kad ir dabar gi medžiotojų būreliai draudžiasi nuo daromos žalos - dažniausiai dėl laukinių gyvūnų padarytos žalos ūkininkų pasėliams. „Kai kurie mūsų medžiotojų būreliai jau apsidraudę. O tuo pačiu, dar primokėjus, yra apdraudžiamas ir kiekvienas būrelio narys“, - aiškina jis.

„Mes ir taip esame disciplinuoti. Ypač šiais laikais mus tikrina daug. Laikome saugumo technikos egzaminus“, - sako pašnekovas. Dar atkreipia dėmesį į labai svarbų, kaip pats sako, dalykėlį: draudimas užtikrina nukentėjusiems tretiesiems asmenims atlyginti žalą, o jei medžiotojas padaro kokią klaidą, pavyzdžiui, žvėrį sumaišo: vietoj šerno stumbrą sumedžioja arba vietoj stirnos - lūšį, neduok, Dieve, tada jis paliekamas likimo valiai. Anot jo, jeigu nuo visko, tai nuo visko, turi apsaugoti toks privalomas draudimas.

„Mano nuomone, tai perteklinis reikalavimas“, - mano A. Palionis.

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

medziotojas » 2022-Bir-03 08:37

Teismo sprendimu Petras Kuizinas turės atlyginti padarytą žalą



tzinios.lt
Telšių žinių redakcija
20 gegužės, 2022



Ge­gu­žės 6 die­ną Šiau­lių apy­gar­dos teis­mas priė­mė spren­di­mą ci­vi­li­nė­je by­lo­je, pa­gal ku­rį Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rys Pet­ras Kui­zi­nas Šiau­lių ra­jo­no Ilg­ši­lio me­džio­to­jų bū­re­liui tu­rės at­ly­gin­ti pa­da­ry­tą be­maž 55 tūkst. Eur ža­lą.

Ilg­ši­lio me­džio­to­jų bū­re­lio na­riai kal­ti­na sa­vo bu­vu­sį bū­re­lio va­do­vą P. Kui­zi­ną, kad jis Vals­ty­bi­nei mo­kes­čių ins­pek­ci­jai (VMI) ne­pa­tei­kė mo­kes­čio už me­džio­ja­mų­jų gy­vū­nų iš­tek­lių nau­do­ji­mą dek­la­ra­ci­jų, dėl ko bū­re­liui bu­vo pri­tai­ky­tas 10 kar­tų di­des­nis mo­kes­čio ta­ri­fas. Ir vie­to­je 5 354 Eur (už 2015, 2016 ir 2018 me­tus) me­džio­to­jai tu­rė­jo su­mo­kė­ti 53 282 Eur. Bū­re­liui pa­da­ry­ta ža­la – 47 928 Eur, 6 855 Eur – ap­skai­ty­ti dels­pi­ni­giai.
Šiau­lių ra­jo­no Ilg­ši­lio me­džio­to­jų bū­re­lio na­riai krei­pė­si į teis­mą su ieš­ki­niu, pra­šy­da­mi pri­teis­ti iš bu­vu­sio bū­re­lio va­do­vo P. Kui­zi­no at­ly­gin­ti 54 783,42 Eur pa­tir­tą ža­lą ir 5 pro­cen­tų dy­džio me­ti­nes pa­lū­ka­nas už pri­teis­tą su­mą nuo ieš­ki­nio pa­tei­ki­mo teis­me die­nos iki teis­mo spren­di­mo įvyk­dy­mo bei pa­tir­tas by­li­nė­ji­mo­si iš­lai­das.
P. Kui­zi­nui, kaip iš­rink­tam ir pa­skir­tam bū­re­lio pir­mi­nin­kui, be ki­tų pa­ves­tų ir vyk­dy­tų pa­rei­gų, te­ko prie­vo­lė lai­ku ir tin­ka­mai vyk­dy­ti mo­kes­ti­nes prie­vo­les vals­ty­bei pa­tei­kiant dek­la­ra­ci­jas vals­ty­bės įga­lio­toms įstai­goms, ku­rių pa­grin­du bu­vo ap­skai­to­mi bū­re­liui ten­kan­tys mo­kė­ti mo­kes­čiai.
kuiz.jpg
Dėl P. Kui­zi­no ne­vei­ki­mo – de­šimt kar­tų di­des­nis mo­kes­tis


Ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­tas 2019 m. at­li­ko pa­tik­ri­ni­mą ir nu­sta­tė, kad Ilg­ši­lio me­džio­to­jų bū­re­lis už 2015, 2016 ir 2018 me­tus VMI tei­sės ak­tuo­se nu­ma­ty­tais ter­mi­nais ne­pa­tei­kė mo­kes­čio už me­džio­ja­mų­jų gy­vū­nų iš­tek­lių nau­do­ji­mą dek­la­ra­ci­jų ir pa­žei­dė LR mo­kes­čio už vals­ty­bi­nius gam­tos iš­tek­lius įsta­ty­mą.
Pa­gal Mo­kes­čio už vals­ty­bi­nius gam­tos iš­tek­lius įsta­ty­mo nuo­sta­tas, už ne­dek­la­ruo­tą ar dek­la­ruo­tą ma­žes­nį ne­gu iš­gau­tas gam­tos iš­tek­lių kie­kį ir (ar) be lei­di­mo iš­gau­tą gam­tos iš­tek­lių kie­kį tai­ko­mas di­des­nis mo­kes­čio ta­ri­fas.

Jis ap­skai­čiuo­ja­mas įsta­ty­mo prie­duo­se nu­sta­ty­tus ta­ri­fus dau­gi­nant iš koe­fi­cien­to 10.

Tai­gi dėl P. Kui­zi­no ne­vei­ki­mo ar ne­tin­ka­mo vei­ki­mo už 2015 m. mo­kė­ti­nas 1 730 Eur mo­kes­tis bu­vo per­skai­čiuo­tas į 17 312 Eur, už 2016 m. 1 760 Eur – į 17 602 Eur, o už 2018 m. 1 864 Eur – į 18 368 Eur. Esą to­kiu bū­du dėl bu­vu­sio pir­mi­nin­ko ne­tei­sė­tų veiks­mų me­džio­to­jų bū­re­liui bu­vo pa­da­ry­ta tie­sio­gi­nė ža­la – 47 928 Eur (kaip su­si­da­riu­si mo­kes­ti­nė prie­vo­lė vals­ty­bei, ku­rios ne­bū­tų, jei­gu at­sa­ko­vas bū­tų tin­ka­mai ir lai­ku vyk­dęs sa­vo prie­vo­lę pa­teik­ti nu­sta­ty­tos for­mos dek­la­ra­ci­jas vals­ty­bei). Kar­tu bū­re­liui už aukš­čiau nu­ro­dy­tu lai­ko­tar­piu lai­ku ne­pa­teik­tas dek­la­ra­ci­jas bu­vo ap­skai­ty­ti dels­pi­ni­giai – 6 855,42 Eur. Jų taip pat ne­bū­tų bu­vę, jei­gu P. Kui­zi­nas lai­ku ir tin­ka­mai bū­tų vyk­dęs jam te­ku­sias prie­vo­les.
Ir nors da­lį te­ku­sių prie­vo­lių P. Kui­zi­nas iš es­mės įvyk­dė – per­ve­dė ap­skai­čiuo­tus pri­va­lo­mus mo­kė­ti mo­kes­čius vals­ty­bei gin­čo lai­ko­tar­piais, ta­čiau ne­pa­tei­kė dek­la­ra­ci­jų už 2015, 2016 ir 2018 me­tus, ku­rios bū­tų pa­grin­du ap­skai­ty­ti ir įskai­ty­ti mo­kė­ti­nas su­mas vals­ty­bei. Taip pat net ir pa­vė­luo­tai – 2019 m. pa­tei­kęs dek­la­ra­ci­jas, P. Kui­zi­nas ne­siė­mė jo­kių veiks­mų, kad šie jo at­lik­ti mo­kė­ji­mai bū­tų pri­skir­ti / įskai­ty­ti prie pa­teik­tų dek­la­ra­ci­jų bei lai­ku ne­gin­či­jo ir ne­pa­nei­gė Ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to spren­di­mo, ku­riuo re­mian­tis bū­re­liui bu­vo pri­tai­ky­tas di­des­nis mo­kes­čio ta­ri­fas.


In­for­ma­ci­ją slė­pė?


Me­džio­to­jų bū­re­lio at­sto­vai teis­me pa­žy­mė­jo, kad P. Kui­zi­no pa­da­ry­ti pa­žei­di­mai itin reikš­min­gi, pa­si­kar­to­jan­tys. Be to, ne­vei­ki­mas tru­ko itin il­gą lai­ko­tar­pį, nein­for­muo­jant ki­tų val­dy­mo na­rių, lai­ku neaps­kun­džiant vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos spren­di­mų. Nors Ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to tik­ri­ni­mas vy­ko 2019 m., ta­čiau apie pa­čią si­tua­ci­ją ir jau skir­tą bau­dą bū­re­lio na­riai su­ži­no­jo tik 2020 m. rugp­jū­čio mė­ne­sį ir net tuo mo­men­tu P. Kui­zi­nas esą nei­gė bau­dos bu­vi­mo fak­tą ir tik 2020 m. rugsėjo–spalio mė­ne­sį pa­tei­kė su­si­ju­sius duo­me­nis.
P. Kui­zi­nas teis­me nu­ro­dė, kad jis apie si­tua­ci­ją žo­džiu in­for­ma­vo da­lį bū­re­lio na­rių, ta­čiau, ne­ži­no­da­mas tiks­lios si­tua­ci­jos baig­ties, no­rė­jo pa­lauk­ti, kol ga­lu­ti­nai paaiš­kės vi­sos reikš­min­gos ap­lin­ky­bės, ir tik jas su­ži­no­jęs – in­for­ma­vo.


Su ieš­ki­niu ne­su­ti­ko


Pats P. Kui­zi­nas su ieš­ki­niu teis­me ne­su­ti­ko. Esą jis bū­re­liui pri­skir­ti­nus ir mo­kė­ti­nus mo­kes­čius dek­la­ra­vo įsta­ty­mų nu­sta­ty­ta tvar­ka ir su­mo­kė­jo juos VMI, o po­pie­ri­nes dek­la­ra­ci­jas pri­sta­tė į VMI Klai­pė­dos ap­skri­ties Tel­šių pa­da­li­nį. Ta­čiau dek­la­ra­ci­jos kaž­ko­kiu bū­du pa­si­me­tė, esą, ma­tyt, dėl VMI dar­buo­to­jų kal­tės ir ap­lai­du­mo.
Be to, bu­vęs bū­re­lio pir­mi­nin­kas ma­no, kad dek­la­ra­ci­jų ne­pa­tei­ki­mo fak­tą jau 2016 m. pri­va­lė­jo nu­sta­ty­ti ieš­ko­vo re­vi­zi­jos ko­mi­si­ja, ku­ri pa­gal bū­re­lio įsta­tus įgy­ven­di­na fi­nan­si­nės veik­los kont­ro­lę.
Taip pat P. Kui­zi­nas teis­me pa­brė­žė, jog ga­vęs Ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to pa­tik­ri­ni­mo ak­tą, ku­riuo bu­vo pa­skir­ta bau­da bū­re­liui, ne kar­tą krei­pė­si į teis­mą. Esą dė­jo mak­si­ma­lias pa­stan­gas, kad bū­re­liui ža­los ne­bū­tų ar­ba ji bū­tų su­ma­žin­ta mi­ni­ma­liai, ren­gė ir tei­kė skun­dus teis­mams, ta­čiau ne dėl nuo jo pri­klau­san­čių ap­lin­ky­bių skun­dai bu­vo ne­prii­ma­mi.


Teis­mas ten­ki­no ieš­ki­nį


Ver­tin­da­mas P. Kui­zi­no nu­ro­dy­tas ap­lin­ky­bes dėl VMI „pa­si­me­tu­sių“ dek­la­ra­ci­jų, Šiau­lių apy­gar­dos teis­mas iš­reiš­kė nuo­mo­nę, jog ma­žai ti­kė­ti­na, kad ket­ve­rių me­tų lai­ko­tar­piu (2015–2018 me­tais) net trys teik­tos dek­la­ra­ci­jos pa­si­me­ta. To­dėl to­kios P. Kui­zi­no nu­ro­dy­tos ap­lin­ky­bės ver­ti­na­mos nie­kuo ne­pag­rįs­ta gy­ny­bi­ne po­zi­ci­ja.
Teis­mas taip pat at­krei­pė dė­me­sį į P. Kui­zi­no tei­gi­nius, esą jis dė­jo vi­sas pa­stan­gas siek­da­mas bū­re­liui su­ma­žin­ti mo­kes­čio dy­dį ir ne kar­tą krei­pė­si į teis­mą bei kves­tio­na­vo teis­mų priim­tus pro­ce­si­nius spren­di­mus sa­ky­da­mas, jog jų dvip­ras­miš­ku­mas jį su­klai­di­no.
Šiau­lių apy­gar­dos teis­mo ver­ti­ni­mu, P. Kui­zi­nas pa­ts el­gė­si la­bai ne­rū­pes­tin­gai ir ap­lai­džiai ir ban­do at­sa­ko­my­bę per­kel­ti neį­var­dy­tam pa­žįs­ta­mam tei­si­nin­kui ir ži­nių sto­kai. Teis­mas su­ti­ko su ieš­ko­vo – me­džio­to­jų bū­re­lio – ar­gu­men­tais, kad su­si­da­riu­sią to­kią si­tua­ci­ją rei­kė­jo spręs­ti su­šau­kiant bū­re­lio su­si­rin­ki­mą ir spren­džiant klau­si­mą dėl ad­vo­ka­to paieš­kos sie­kiant skųs­ti bū­re­lio at­žvil­giu priim­tus ne­pa­lan­kius spren­di­mus.
Ma­no­ma, jog P. Kui­zi­nas slė­pė nuo me­džio­to­jų gin­čo fak­tus, ne­tgi VĮ Re­gist­rų cent­re pa­kei­tė bū­re­lio ad­re­są į sa­vo na­mų ad­re­są, esą ti­kė­ti­na su tiks­lu, kad na­riai ne­su­ži­no­tų apie su­si­da­riu­sią si­tua­ci­ją. Kai vis­kas išaiš­kė­jo, bu­vo praė­jęs ga­na il­gas lai­ko tar­pas, dėl ko bū­re­liui li­ko tik pri­siim­ti iš to ki­lu­sias nei­gia­mas pa­sek­mes, t. y. su­tik­ti su de­šimt kar­tų di­des­nio mo­kes­čio mo­kė­ji­mu pa­si­ra­šant su VMI mo­kes­ti­nės pa­sko­los su­tar­tį.
Teis­mas kons­ta­ta­vo, jog P. Kui­zi­no ne­tei­sė­tas ne­vei­ki­mas pri­ve­dė prie to, kad vie­toj mo­kė­ti­no 5 354 Eur mo­kes­čio už 2015, 2016 ir 2018 me­tus bū­re­lis tu­ri mo­kė­ti de­šim­te­rio­pai di­des­nį mo­kes­tį ir pri­skai­čiuo­tus dels­pi­ni­gius, kas ir su­da­ro bū­re­lio pa­tir­tą ža­lą.
Ge­gu­žės 6 die­ną Šiau­lių apy­gar­dos teis­mas ten­ki­no ieš­ki­nį ir pri­tei­sė iš at­sa­ko­vo P. Kui­zi­no ieš­ko­vui Šiau­lių ra­jo­no Ilg­ši­lio me­džio­to­jų bū­re­liui 54 783,42 Eur ža­los at­ly­gi­ni­mą, 5 pro­c. dy­džio me­ti­nes pro­ce­si­nes pa­lū­ka­nas už pri­teis­tą su­mą nuo ieš­ki­nio pa­tei­ki­mo teis­mui die­nos.
Spren­di­mas per 30 die­nų ga­li bū­ti skun­džia­mas Lie­tu­vos ape­lia­ci­niam teis­mui.


Spren­di­mą skųs


„Ta­pau ap­lin­ky­bių au­ka, – „Tel­šių ŽI­NIOMS“ ko­men­ta­vo teis­mo spren­di­mą P. Kui­zi­nas. – Vi­sos ap­lin­ky­bės iš­dės­ty­tos nu­tar­ty­je. No­riu vie­na pa­sa­ky­ti – vals­ty­bei ža­la nė­ra pa­da­ry­ta. Vi­si mo­kes­čiai su­mo­kė­ti cen­to tiks­lu­mu. O kad ži­no­tum, kiek mo­kes­čių su­mo­kė­ti cen­to tiks­lu­mu, tu­ri bū­ti už­pil­dy­tos dek­la­ra­ci­jos, ku­rios yra ne tik rei­ka­lin­gas VMI pa­teik­ti do­ku­men­tas, bet ir tar­nau­ja kaip mo­kes­čių skai­čiuok­lė. To­dėl, jei­gu ne­bū­čiau pil­dęs dek­la­ra­ci­jų, ne­bū­čiau tiks­liai su­mo­kė­jęs tų mo­kes­čių. Va­di­na­si, dek­la­ra­ci­jos eg­zis­ta­vo.“
Į klau­si­mą, kur ga­lė­jo „pa­si­mes­ti“ dek­la­ra­ci­jos, bu­vęs Ilg­ši­lio me­džio­to­jų bū­re­lio pir­mi­nin­kas at­sa­kė, jog 2015-ai­siais ir vė­les­niais me­tais iki 2018 m. VMI priė­mė po­pie­ri­nes dek­la­ra­ci­jas. Ir ka­dan­gi jos bu­vo prii­ma­mos vie­nu me­tu – su­si­da­ry­da­vo ei­lės žmo­nių. „Kaip ži­no­te, tuo me­tu bu­vau la­bai už­siė­męs žmo­gus (P. Kui­zi­nas ėjo Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ro pa­rei­gas, – red.). VMI ma­ne vi­si pa­ži­no­jo, tad at­ne­šus dek­la­ra­ci­jas, kad ne­rei­kė­tų sto­vė­ti ei­lė­je, man sa­ky­da­vo: „Pa­li­ki­te, mes vis­ką su­tvar­ky­si­me.“ Pa­si­ti­kė­da­vau, pa­lik­da­vau ir ne­kont­ro­lia­vau“, – tei­gė pa­šne­ko­vas.
Anot P. Kui­zi­no, Šiau­lių apy­gar­dos teis­mas jo at­žvil­giu pa­si­žiū­rė­jo at­sai­niai: pri­tai­kė už­da­rų­jų ak­ci­nių bend­ro­vių teis­mų pra­kti­ką, ku­ri vi­siš­kai nea­ti­tin­ka vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų sta­tu­so. „Vi­suo­me­ni­nė­se or­ga­ni­za­ci­jo­se, be pir­mi­nin­ko, yra ir ki­ti val­dy­mo or­ga­nai – val­dy­ba, re­vi­zi­jos ko­mi­si­ja, vi­suo­ti­nis na­rių su­si­rin­ki­mas ir pan. Pir­mi­nin­kas bū­re­ly­je nė­ra vie­nas­me­nis ir vi­sa­ga­lis. Kiek­vie­nais me­tais prieš vi­suo­ti­nį su­si­rin­ki­mą re­vi­zi­jos ko­mi­si­ja tik­rin­da­vo bū­re­lio fi­nan­si­nius da­ly­kus. Už vi­sus tuos me­tus yra su­ra­šy­ti pro­to­ko­lai, jog vis­kas yra ge­rai, – pa­sa­ko­jo P. Kui­zi­nas. – Nep­ri­sii­mu ir ne­pri­siim­siu vie­nas­me­nės at­sa­ko­my­bės. Ne­su­tin­ku su teis­mo spren­di­mu ir skų­siu jį ape­lia­ci­ne tvar­ka. Ma­no ad­vo­ka­tai ruo­šia do­ku­men­tus ir ki­tą sa­vai­tę pa­teik­si­me ape­lia­ci­ją.“

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

medziotojas » 2022-Geg-28 09:42

Giedrė Daukšaitė: „Laiko užtenka viskam: verslui, buriavimui, žygiavimui, medžioklei“


laikrastisplunge.lt
Parašė: Kalbino Jolanta VASILIAUSKIENĖ
18 vasario, 2021

a.jpg
„Miela širdžiai veikla keičia gyvenimą tik į gerąją pusę. Nenustokite mokytis, domėtis viskuo, kam anksčiau neturėjote laiko. Šiuo sunkiu laikotarpiu ypač aktualu kuo nors užsiimti“, – tokius žodžius taria pozityvumo nestokojanti verslo vandenyse besisukiojanti plungiškė Giedrė Daukšaitė. Daugelis ją greičiausiai žino kaip uždarosios akcinės bendrovės „Linomeda“ gamybos vadovę, bet, be verslo, moters gyvenime yra ir daugiau aktyvios veiklos: ilgų distancijų ėjimas, buriavimas, medžioklė… Tad žvilgsnis į verslininkę iš kitos pusės, matomos tik draugams, artimiesiems ir bendraminčiams.


– Papasakokite trumpai apie save. Kur gimėte, augote, kokia buvo vaikystė?
– Gimiau Plungėje, gyvenau Plungėje, bet visas vasaras ir savaitgalius leisdavau pas senelius Babrungėnų kaime. Dabar jau ketvirti metai gyvenu Plateliuose – grįžau į savo vaikystės apylinkes. Kaime visada kartu būdavome 16 anūkų būrys. Mano tėvai ir seneliai – labai darbštūs žmonės, tad ir mus, vaikus, imdavo kartu prie darbų. Buvo sovietiniai laikai, tad teko mums ir kolūkio normas ravėti, šieną vežti, net ir karvę išmokti melžti. Pas senelius buvo griežta tvarka. Visi turėjome savo pareigas, buvo paskirta, už ką tą dieną būsi atsakingas: vieni avis vakare sugena į tvartą, kiti braškių nuskina vakarienei, treti eina seneliui prie gyvulių padėti. Dirbome daug, bet augome labai laimingi vaikai.
– Kur ir ką studijavote?
– Mokslas mūsų giminėje buvo viena iš vertybių. Senelis kiekvienam anūkui, kuris stodavo į aukštąją mokyklą, tais metais užaugindavo jautį. Pardavus jį buvo didžiulė parama naujai iškeptam studentui. Tikrai nestojome vien dėl pinigų, labiau tai buvo apdovanojimas už gerus rezultatus baigus mokyklą ir pradėjus studijas. Senelis mus, anūkus, vertino kaip mažas asmenybes, be galo mylėjo ir skatino mokytis.
Atėjus mano eilei studijuoti, visi giminėje jau buvo aptarę ir nusprendę, kad aš turiu stoti į lengvosios pramonės specialybę, kadangi mano mama dirbo „Linų audinių“ fabrike, o tada įstoti buvo lengviau, jei turėdavai siuntimą iš fabriko su galimybe grįžti dirbti. Taip buvo nulemtas mano tolesnis gyvenimas.

Tuo laiku visi baigę mokyklą medalininkai stodavo į mediciną ar teisę, o mes, vidutiniokai, daugiau rinkomės inžinerijos specialybes. Baigiau dabartinį Kauno technologijos universitetą, įgijau audimo desinatoriaus-žakardisto specialybę. 1996 m. po studijų grįžau į Plungę, bet, prasidėjus įvairioms reorganizacijoms, „Linų audinių“ fabrike dirbti taip ir neteko.
– Kaip Jūsų gyvenime atsirado verslas?
– Mama ir tėtis jau buvo pradėję savo lininių gaminių verslą, tai aš grįžusi ir įsijungiau į jį, kur sukuosi daugiau nei 25 metus. Esu gamybininkė, todėl darbe man labai svarbus komandinis darbas. Labai džiaugiuosi, kad darbuotojai patikėjo jauna specialiste ir leido kurti komandą. Įsisukus į verslą, jis tapo pagrindiniu, beveik visą laiką atimančiu užsiėmimu.
– Kada ir kaip Jūsų gyvenime atsirado pomėgiai, pavyzdžiui, ilgų distancijų ėjimas?
– Visi mano pomėgiai atsirado, kai vaikai pakėlė sparnus ir pradėjo ieškoti savo gyvenimo kelio. Juk mamoms tas laikotarpis būna sunkus. Man taip pat. Bet atsirado daugiau laisvo laiko. Tada ir pradėjau – vaikščioti, buriuoti, medžioti, slidinėti ir mokytis psichologijos.

Žygiavimas atsirado prieš šešerius metus. Istorija paprasta: ieškojau būdo, kaip „išvalyti“ galvą. Vieni žmonės medituoja, kiti labai intensyviai sportuoja. Aš atradau ėjimą. Žingsniuoti ilgas distancijas vienumoje man iki šiol pati geriausia smegenų reabilitacija.
Iš pradžių žygiuodavau tik dėl pramogos. Tai būdavo iki 25 km per dieną, dalyvavau visur, kur užmatydavau kokius žygius internete. Į juos pasikviesdavau drauges. Tai buvo būdas susitikti ir praleisti laiką drauge kitaip, nei sėdint prie stalo ir diskutuojant. Kartą vienas buriuotojas man atsiuntė nuorodą į „TrenkTuro“ žygius. Pirmas žygis buvo 100 km trasa pajūriu, bet tada aš nuėjau tik 80 km. Tačiau mano sūnus tuomet įveikė pirmuosius savo 100 kilometrų. Na, o aš visus metus jaučiau nuoskaudą, kad nesugebėjau nueiti tų likusių 20 km. Kitas 100 km žygis buvo įveiktas. Labai džiaugiausi sulaužiusi visus savo įsitikinimus, primestas nuomones. Nuo to žygio prasidėjo intensyvesnis mano „TrenkTuro“ žygių kolekcionavimas. Dabar tai – kaip liga.
– Kodėl būtent 100 km?
– Einant 100 km trasą iki 30-ojo kilometro nurimsta protas, kūnas atsipalaiduoja nuo įtampos. Pasiekus 50 km, prasideda labai įdomus žygio momentas: trasoje lieka tik bendraminčiai. Ties 70-uoju kilometru pradedi svarstyti: „Kam man reikėjo eiti, kam ir ką įrodysiu?“ Pradedi kovoti su savo vidiniu kritiku, kuris mums dažniausiai ir primeta negatyvių minčių, kurių protas linkęs klausytis. Žinoma, prasideda nuovargis ir imi savęs gailėti. Tačiau kai tu paveji arba kai tave pralenkia kitas toks pat žygeivis, motyvacija vėl sukyla. Supranti, kad ne tu viena taip galvoji, kad yra ir kitų, kuriuos „veža“ kova su savimi. Sunkiausi būna paskutiniai 10 km, kai jau skaičiuoji metrus. Tačiau, pasiekus finišą ir gavus medalį, apima toks jausmas, lyg būtum laimėjęs olimpiadą. O iš tiesų laimėjai kovą pats su savimi. Žygiuodamas 100 km turi gražaus laiko pabūti su savo mintimis, apsvarstyti savo dabartinę situaciją gyvenime, pripažinti padarytas klaidas, pasimokyti iš jų, galų gale supranti, ar tikrai priėmei teisingus sprendimus.
– Per kiek greičiausiai įveikėte 100 km trasą?

– Visas žygis trunka 30 valandų, ir tik tavo pasirinkimas, kokiu greičiu jį įveiksi. Kaip sakiau, pirmą kartą visos trasos nenuėjau, antrą įveikiau per 22 valandas, trečią – per 24 valandas.
– Dar vienas iš Jūsų pomėgių – buriavimas?
– Buriavimas – tai turbūt geriausia, kas galėjo atsitikti gyvenime. Žygiavimas man – susirinkti save, o buriavimas – pasipildyti. Dar gyvendama Plungėje pamačiau feisbuke Laimono Sabaliausko skelbimą, kad Plateliuose prie „Linelio“ poilsiavietės yra galimybė išmokti buriuoti. Tuo metu labai norėjau pradėti ką nors mokytis nuo nulio, taip ir padariau – užsirašiau į pamokas. Sėdėdami po buriavimo ant kranto kartais tyliai pasvajodavome, kad būtų gerai sujungti visus pavienius buriuotojus į vieną. Taip prieš dvejus metus gimė asociacija „Platelių burlentės“. Smagu leisti Egipte buriavimo stovyklas kartu su vėjo vaikais. Tai geriausios atostogos, kurių visada laukiu vos tik joms pasibaigus. Gražios buriavimo varžybos, buriavimo šventės, gražus laikas prie vandens mus visus ir jungia.
– Žinome, kad esate ir medžiotoja. Kas „užkrėtė“ šiuo pomėgiu?
– Medžiotoja tapau tėčio paraginta. Jis yra mano geriausias draugas, todėl aš ir medžioju su juo. Į medžioklę leidžiuosi jau devintą sezoną Alsėdžių medžiotojų klube. Turiu pasakyti, kad tai buvo mano pirmasis užklasinės veiklos užsiėmimas, kai radau tylą ir ramybę miške nuo žmonių. Pirmus trejus metus medžiojau aktyviau, po to atsiradus žygiavimui ir buriavimui šis užsiėmimas liko retesnis. Iki šiol medžioju, bet viskam jau nebeužtenka laiko.

– Tai gal laikui bėgant žygiai ir buriavimas taip pat nebebus tokie svarbūs?
– Tikiu, kad žygiai ir buriavimas tikrai niekur nedings iš mano gyvenimo. Tai suteikia labai daug laimės. Buriavimas man – savotiška meditacija, kai porą valandų ant bangų galvoji, kaip suvaldyti burę, kaip nenukristi į vandenį. Ir tos dvi valandos žiūrėjimo į vandenį – atgaiva širdžiai: išlipi iš ežero su švaria galva, emocijos liejasi…
– Šiuo nelengvu laikotarpiu žmonės priversti užsidaryti nuo kitų, darosi vis piktesni. Ko palinkėtumėte mūsų skaitytojams, kad neprarastų optimizmo ir pozityvumo?
– Kas neatrandate savęs, išeikite į ilgesnį žygį ir turbūt apie save sužinosite daugiau, nei žinojote, nusimesite visas kaukes. Linkiu visiems ieškoti ir metams bėgant vis iš naujo atrasti save, mylėti save ir būti laimingiems. Nelaukite, kol jus kas nors pakvies į žygį: norite ir eikite. Norite ko nors mokytis, kam anksčiau neradote laiko? Imkite ir užsirašykite į kokius kursus. Norite piešti? Prašom, šimtai pasiūlymų paveikslų paruoštukų, kuriuos galima atsisiųsti. Norite išmokti groti? Dabar pilnas internetas individualių mokytojų pamokų pasiūlymų. Tiesiog ieškokite savęs! Kaip sakoma, keiskitės patys ir keisis jūsų aplinka. Žinoma, atsiras žmonių, kuriems nebepatiksite, bet atsiras bendraminčių, kurių dėka augsite ir tobulėsite.
– Ačiū už pokalbį.

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

medziotojas » 2022-Geg-28 08:27

Tikisi tapti medžioklės karaliene


laikrastisplunge.lt
5 kovo, 2021
m.jpg
Jauniausia „Šateikių“ medžiotojų klubo narė Ernesta Griciūtė yra tikra, jog kada nors taps medžioklės karaliene.


„Iki tapdama medžiotoja nuėjau ilgą ištvermės ir kantrybės reikalaujančio pasiruošimo kelią. Koja kojon su tėvuku keliaudavau po miškus, kad susipažinčiau su juose gyvenančiais žvėrimis ir nepaliaujamai galėčiau grožėtis Lietuvos gamta. Nuo mažumės kartu su juo vykdavau į medžiokles sėlinant, dalyvaudavau statant bokštelius, tik tas mano darbelis tebuvo toks, kad tėčiui vinutes padavinėjau.
Tėtis – didžiausias mano autoritetas! Nuo dešimties metų ėjau varove. Būdavo, kad mane peršlapusią tėtis ir parnešdavo. Buvau vienintelė mergina varovė, o paskui tapau net varovų vadove, turėdavau nukreipti teisinga kryptimi, kad išvesčiau į medžiotojų liniją.
Į medžiotojų kursus 2015 metais nuėjau, kai dar neturėjau nė aštuoniolikos metų. Daugeliui buvo keista, kad mergina ruošiasi būti medžiotoja, bet egzaminams pasiruošti padėjo ir visaip palaikė tuometinis draugijos vadovas Zenonas Vaištaras.
Tapau medžiotoja, tačiau vis ieškau priežasčių, kad nereikėtų šauti į žvėrį! Mat itin svarbu įvertinti, ar tas žvėris medžiotinas, ypač stirninas. Visada vadovaujuosi etikos principu.
Mano mėgstamiausia medžioklė – sėlinant. Kai tu žvėrį matai, o tavęs jis nemato. Tada visada įvertinsi, ar jis medžiotinas. Esu patiesusi keletą lapių, stirnų, tykant šerną. Svajonė – paguldyti taurųjį elnią ir vilką“, – pasakojo jaunoji medžiotoja Ernesta.

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

medziotojas » 2022-Geg-28 08:21

Jonas Šečkus: apie mišką, medžioklę ir sukaktis



Parašė: Kostas SLIVSKIS
12 gegužės, 2022
laikrastisplunge.lt


Plateliškis Jonas Šečkus žvėrių takais eina jau 60 metų. Neabejoju, dar eis ir eis, nors ant slenksčio 80-metis, iki kurio beliko vos pora metelių. Žinoma, kūno tvirtybė jau ne ta, nors daug metų sportavo, tačiau gyvenimo patirties – su kaupu. Su kaupu Jonas turi ir medžioklinės patirties, itin verta dėmesio jo trofėjų kolekcija.
j.jpg
Tėvo genai

Daug teko su Jonu bendrauti, ne kartą ir žvėrių takais kartu eiti. Ne vienoje mano knygoje jis pristatomas kaip išskirtinis medžiotojas – ne tik dėl gausios trofėjų kolekcijos, bet ir dėl puikaus įvaizdžio: medžioklėje ant Jono galvos visada – puiki skrybėlė, tvarkingi medžiokliniai rūbai, šventėms – specialus kostiumas. Dar – padorus elgesys ir pagarba medžiojamam žvėriui. Tai visuomenėje itin kelia medžiotojo prestižą. Beje, pastaruoju metais Jonas pas jį užsukusius medžiotojus itin nustebina padovanodamas savo gamybos ženkliuką skrybėlei papuošti.
Medžiotojas buvo ir Kazlų Rūdoje, kurioje – didžiuliai miškų masyvai, eiguliu dirbęs plateliškio tėvas Jonas, kuris sūnui ir miškininko gyslelę įskiepijo, ir medžiotojo genus perdavė. Miškininkai dažnai tampa medžiotojais, tad nieko nuostabaus, kad ir Jono rankose atsirado šautuvas, o laikui bėgant jis tapo žinomu medžiotoju.
Pasak Jono, karo ir pokario metais žvėrys beveik šimtu procentų buvo išmedžioti. Kas kokį šautuvėlį turėjo, tas ir medžiojo, net su automatais. Ir be jokios atrankos – tiesiog reikėjo maisto, tad apie kokią nors selekciją nebuvo nė kalbos. Baigiantis šeštajam dešimtmečiui, Lietuvoje ėmė kurtis medžiotojų draugijos, atsirado daugiau tvarkos ir žvėrių ėmė daugėti. Kaip patikino Jonas, jo tėvas stirniną sumedžiodavo tik Joninėms. Jis pats pirmąjį briedį pamatė tik 1962 metais – oi, kaip apsidžiaugė jauna jo širdis!
J. Šečkus yra CIC – Tarptautinės medžioklės ir medžiojamos faunos apsaugos tarybos – buvęs nacionalinis, o nuo 2016 m. – vyresnysis medžioklės trofėjų ekspertas, tarptautinis medžioklės trofėjų matuotojas, Lietuvos garbės medžiotojas. Neseniai už ilgametį indėlį į medžiotojų kolektyvo gyvenimą, už trofėjinės medžioklės puoselėjimą „Platelių“ (Plungės medžiotojų ir žvejų draugija) klubas Jonui įteikė padėką.
Būtent tai ir tapo pagrindu plačiau apie Joną parašyti laikraštyje „Plungė“.


Ne tik medžioklė, bet ir krepšinis


Šiam žmogui medžioklės kolegų rodomas dėmesys – išskirtinis. Ir dėl medžioklės išmanymo, ir dėl to, kad daug metų buvo medžiotojų kolektyvo vadovas. Dar prieš nepriklausomybės atgavimą buvo sumanyta stambinti medžiotojų būrelius. Tada plateliškiai privalėjo medžioti kartu su alsėdiškiais. O kas to norėjo?.. Juk kuo daugiau žmonių medžioklėje, tuo sunkiau rasti bendrą kalbą.
Jonui teko ne tik tokiam medžiotojų kolektyvui vadovauti, bet ir dalyvauti medžioklėse įvairiose draugijose, net kartu su jau į aną pasaulį išėjusiu Prezidentu Algirdu Brazausku pamedžioti.
Nugyventas ilgokas amželis, per tiek metų, suprantama, būta ir liūdnesnių dienų, bet laimingų Jono gyvenime tikrai būta labai daug.

Jonas daug metų atidavė krepšiniui. Kartu su kitais plateliškiais dalyvavo įvairiose varžybose, itin artima draugystė siejo su Žemačių Kalvarijos, Virkšų krepšininkais, kurie visada dalyvaudavo Plateliuose rengiamuose turnyruose. Beje, šį šeštadienį, Jono sumanymu, į Platelius pabendrauti, sudalyvauti baudų metimo turnyre atvyksta minėtų komandų krepšinio veteranai.


Pernai – bendro gyvenimo sukaktis


Pernai itin džiugi Jonui diena – kai jiedu su gyvenimo drauge Gertrūda šventė Auksines vestuves. Abu sukūrė puikų gyvenimą, pasistatė namą Plateliuose ir gyvena netoli gražiausio Žemaitijos ežero. Turi sūnų Modestą, kuris augina keturis Jono anūkus, turi ir dvi dukras, padovanojusias dar penkis anūkus. Taigi iš viso anūkų – devynetas.
Įdomu tai, kad sūnus Modestas Jono medžioklių keliais nepatraukė. Jis – Salantų regioninio parko direktorius. Užtat anūkėlis Jonas Platelių meno mokykloje išmoko groti medžioklės ragu, neretai rago garsais sveikina medžiotojus ir visiems sako, jog bus medžiotojas, o pirmas jo sumedžiotas žvėris būsiąs šernas.
Kokie keliai Joną, tikrų tikriausią suvalkietį iš Prienų rajono, atvedė į Žemaitiją? Miškas ir… meilė išrinktajai žemaitei. Dar besimokydamas Vilniaus miškų technikume, 1962 metais, tapo medžiotoju. Paskui technikumas persikėlė į Kauną, į Girionis. Ten atsirado tikras miškininkų miestelis, kuriame įsikūrė Miškų institutas.

Baigęs miškininkystės mokslus, ėmė daryti miškotvarkos projektus. Vasaros periodu jis imdavosi lauko darbų urėdijose: matavimas, taksavimas, medynų įvertinimas, kirtimų apimčių nustatymas, miškų atželdinimas. Šį darbą dirbo ketverius metus, prieš tai trejetą metelių teko tarnauti sovietinėje armijoje.


Viskas per tą dantį


Jonui buvo jau 28-eri, kai pradėjo galvoti apie šeimos kūrimą. Taksavo miškus Kretingos urėdijoje, Darbėnuose. Ėmė Jonui ir suskaudo dantis. Kadangi Darbėnų odontologė atostogavo, gretima ambulatorija – Lenkimuose (Skuodo r.), o ten odontologe pagal paskyrimą dirbo Gertrūda Juciutė.
„Koks sutapimas – man suskaudo dantis, o ten jauna graži gydytoja. Ji besanti plungiškė. Susidraugavome. Jau kitais metais taksavome miškus Plungės urėdijoje, tad dar dažniau ėmėme susitikinėti, tad nutariau kurti šeimą. Viskas per tą dantį… bet nesigailiu. Vestuvės! Tada atsisakiau darbo Kaune.
Tuometinis Miškų ūkio direktorius Antanas Baranauskas man pasiūlė tapti Kulių girininku, paskui – Alsėdžiuose, o galiausiai – Plateliuose. Taip ten ir atsiradau, tapau Platelių girininku. Buvo 1972 metai – tai irgi kaip jubiliejus… Pradžioje nebuvo lengva, sulaukdavau nemenko pasipriešinimo iš kai kurių tenykščių miškininkų“, – prisiminimais dalijosi J. Šečkus.

Dirbdamas girininku, Platelių miškuose jautėsi lyg savame kieme. Nors turėjo pavaduotoją, tačiau pastarasis dažniau kabinete darbavosi, o Jonas mieliau miško pusėn suko.
„Daug kam, ko gero, atrodo, jog girininko darbas labai romantiškas. Deja, taip nėra. Girininkai ne tik miško ošimo klausosi, ne tik į voveres dairosi ir spokso į žvėrių pėdsakus, bet ir daug ūkiškų darbų dirba, nemažai laiko praleidžia prie dokumentų. Dabar išėjau į užtarnautą poilsį, bet galiu patikinti, jog man girininko darbas, nepaisant visokių miškininkystės rūpesčių, buvo itin prie širdies. Gal dėl to, kad tėvelis buvo eigulys, kad nuo mažens miške daug laiko praleisdavau. Tikrai, dirbdamas girininku, jaučiausi savo rogėse sėdintis“, – apie girininkavimo laikus pasakojo Jonas.


Apie medžioklę, trofėjus, parodas


Plateliuose iškart įsiliejo į bendruomenės gyvenimą, tapo „Platelių“ medžiotojų būrelio nariu, kuriam tada vadovavo Stanislovas Mikašauskas. Kai šiam nusibosdavo vadovauti, Jonas jį pakeisdavo.
Medžiotojo Jono gyvenime laimingų dienų buvo daug – sumedžiota daugybė žvėrių, o taiklus šūvis – visada džiaugsmas. Iš Plungės rajono medžiotojų, J. Šečkus, ko gero, turi didžiausią ir vertingiausią trofėjų kolekciją.

Medžiokle besidomintys žmonės ir Jono gerbėjai 2002 metais jo kolekciją matė parodoje Plungės kultūros centre. Ten eksponuotos ir mano nuotraukos. Be to, savo trofėjus J. Šečkus eksponavo Telšių miškų urėdijoje, Šiauliuose buvo surengęs anomalinių ragų parodą, kuri įvertinta sidabro medaliu.
Vieną iš smagiausių parodų 2014 m. Jonas surengė viename iš Platelių dvaro pastatų. Tuo metu Platelių girininkija jau priklausė Žemaitijos nacionaliniam parkui, o Jonas ir toliau girininkavo. Ši paroda – J. Šečkaus 70-mečio proga. Tad dalyvavo artimieji, daug bendraminčių, miškininkų, plateliškių. Susidomėjimas šia paroda buvo didžiulis. Mat prie kiekvieno trofėjaus – aprašymas, įvertinimo etiketė. Todėl ekspozicija – kaip ir pažintinė, sudominusi ne tik medžiotojus.
„Tikra tiesa: užsukai pas kurį medžiotoją, pamatei jo trofėjus ir iškart gali pasakyti, kokius žvėris jis medžioja, kaip paruošia trofėjus vertinimui, parodoms. Vertinant trofėjus man yra tekę matyti labai prastų. Atnešdavo briedžio, elnio ar stirnino ragų, pagal kuriuos buvo matyti, kad žvėrys sumedžioti per anksti, kad dar galėjo gyventi ir tęsti populiaciją. Visa tai neabejotinai rodo medžiotojo kultūrą. Aš – už naktinės optikos įteisinimą, tada bus galima tiksliau atrinkti medžiotinus žvėris.
Daug galėčiau pasakoti apie stirninų medžioklę, kai medžiojama sėlinant. Kai kam atrodo, jog sumedžioti stirniną – nieko ypatingo. Tačiau brandus, kokių penkerių metų stirninas, turintis savo teritoriją, žinantis, kas joje dedasi, turintis gerą klausą ir reaguojantis į bet kokį neaiškų garsą, tampa labai atsargus ir neskuba išlįsti į atvirą vietą. Todėl dažniausiai medžiotojo šūvio sulaukia jaunesni, mažiau atsargūs“, – apie trofėjus ir stirninų medžioklę pasakojo J. Šečkus.
Nenuostabu, kad plateliškiui suteiktas Lietuvos garbės medžiotojo vardas. Tai labai patyręs medžiotojas, taiklus šaulys, puikiai išmanantis žvėrių gyvenimą, nusimanantis apie jų populiaciją.

Prieš 60 metų pirmieji jo sumedžioti žvėrys – kiškis ir lapė. Tačiau koks čia trofėjus, jei nėra nei ragų, nei ilčių?.. Tad ypač apsidžiaugė, kai tuoj pat krito ir stirninas.
Dabar stirninų ragų J. Šečkus turi per tris šimtus. Joną labai domina anomaliniai ragai. Tad daugiausiai tokių ir turi. Kaip ir daugelis medžiotojų, Jonas yra patiesęs daug šernų. Turi net 20 medaliais įvertintų jų ilčių. Ir dar apie pusšimtį medaliais neįvertintų. Turi nemažai briedžių ir elnių ragų. Vis dėlto daugiausiai tarp trofėjų – stirninų ragų.
Įspūdingą trofėjų kolekciją Jonas eksponuoja šalia gyvenamojo namo esančioje poilsiavietėje, kurioje įrengta medžioklės menė. Kitaip nepavadinsi – menė, nes kambarys didžiulis, o trofėjų jam – neišpasakyta gausybė.
Baigdamas šį straipsnį, Jonui noriu palinkėti dar ilgai eiti žvėrių takais, gėrėtis puikia Lietuvos gamta, gražuoliu Platelių ežeru, aplink plytinčiais nuostabiais miškais ir neskubėti sumedžioti paskutinio žvėries. Dar būtina paminėti, kad būtent miškas ir medžioklė sudaro didžiąją Jono gyvenimo dalį.

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

medziotojas » 2022-Geg-27 15:01

Medžioklės bokštelio nuosavybės klausimas – teisme


2022.05.27
ŪP korespondentas Juozas SKRIPKAUSKAS



Prieš keletą mėnesių „Ūkininko patarėjuje“ rašėme apie intriguojančius įvykius „Medeinos“ medžioklės būrelyje, kuris savo veiklą vykdo Telšių rajone. Skandalingoje publikacijoje buvo pateikta nemažai faktų apie konfliktus tarp medžiotojų ir ūkininkų, būrelio pirmininko nesutarimus su pačiais medžiotojais. Pasirodo, išsėmėme ne visas to klubo įdomybes – dabar Plungės apylinkės teisme rutuliojasi byla, kurioje šio būrelio pirmininkui „klijuojami“ net trys Baudžiamojo kodekso straipsniai.



Turininga praeitis

Kad terpė, kurioje vystėsi byloje nagrinėjama istorija, būtų aiškesnė, prisiminkime ankstesnius įvykius. Vienas tokių – medžiotojų, o tiksliau būrelio pirmininko Andriaus Sempuko nesutarimai su ūkininkais, dėl ko pastarieji ėmė masiškai drausti medžioti savo žemėse. Vienas ūkininkas pasakojo istoriją, kaip šernai iškniso jo pievas, o Varnių seniūnas patarė kreiptis tiesiai į medžiotojų klubo pirmininką. Šis atsakęs, kad ūkininkui gali sumokėti po 16–17 ct/ha. Supratęs, kad realios žalos jam niekas neatlygins, ūkininkas nusprendė savo žemėje nebeleisti medžioti.

Tokių ūkininkų vienu metu buvo priskaičiuota apie dešimt. Nuo klubo vadovo nukentėjo ir ankstesnis būrelio pirmininkas, kuris buvo apkaltintas neva neteisėtai nušovęs šerną. Dėl to jį pašalino iš klubo, o teisme prieš jį buvo sukurpta byla. Tačiau posėdžiavusių dviejų teismų – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus – teisėjų sprendimai buvo nenuginčijami: žmogus šerno nušovimu apkaltintas neteisėtai.

Kitas ūkininkas pasakojo, kad vidurnaktį, jam išėjus į kiemą pasiklausyti gyvulių, nes vilkai aplink slankioja, prie jo namo atvažiavo mašina, iš kurios išlipęs medžiotojas paleido du šūvius į tvenkinį. Paklaustas, ką daro, atsakė, kad šernus baido. Rytą ūkininkas toje vietoje rado gilzes.

Istorijų spektras plečiasi

Naujoji istorija šiek tiek praplečia įvykių „Medeinos“ klube spektrą. Teisme Plungėje buvo pagarsinti faktai apie galimai klastotus dokumentus ir pavogtą medžioklės bokštelį, tačiau teismas dar turės įrodyti, kas iš ko pavogė.

Telšių gyventojo Artūro Tiškaus teigimu, prieš kurį laiką jis su „Medeinos“ būrelio pirmininku A. Sempuku susitarė, kad bus priimtas į klubą: juk visi kartu važinėja, kartu medžioja. Būsimam nariui pasiūlė pasistatyti ir savo bokštelį medžioklei, tik kol taps tikru klubo nariu, statinį užrašys klubo pirmininko tėvo vardu…

Apie tai paliudijo ir klubo narys Romualdas Miceika. „A. Tiškus pasidarė bokštelį, aš klube buvau atsakingas už bokštelio vietos parinkimą – reikia su ūkininkais suderinti, vieta turi būti padoriai privažiuojama, kad netektų per laukus važinėti. Bokšteliui suteikiamas numeris, kad į medžioklės lapą užrašytų, kokiame bokštelyje medžiotojas sėdi“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo R. Miceika. Tačiau A. Tiškus neilgai džiaugėsi viltimis apie narystę klube – pirmininkas nebeatsiliepė telefonu, nebeliko kalbų ir apie priėmimą į klubą. Tada A. Tiškus nuvyko prie bokštelio, jį išmontavo ir su sunkvežimiu parsivežė namo.

Po tokio žingsnio užvirė teisiniai dalykai. A. Sempukas kreipėsi į policiją, kad A. Tiškus pasisavino svetimą turtą, į A. Tiškaus namus sugužėjo policijos ekipažas. Pareigūnams A. Sempukas buvo pateikęs bokštelio pagaminimo sąskaitą faktūrą, kurios tikrumu abejoja kiti klubo nariai. Supratęs, kad tapo apgaulės auka, A. Tiškus susirado advokatę ir policijai pateikė savo argumentus bei įrodymus, patvirtinančius, kad bokštelį pasigamino iš savo lėšų.

Byla jau teisme

A. Sempukui teisme pateikti trys kaltinimai – dėl svetimo turto pasisavinimo, melagingo pranešimo policijai ir dokumentų klastojimo. Kol kas įvyko tik vienas teismo posėdis, kuriame buvo paviešintos bylos aplinkybės, apklausti bylos dalyviai. Praėjusią savaitę turėjo įvykti antrasis posėdis, tačiau dėl A. Sempukui išduotos nedarbingumo pažymos teismą teko atidėti.

Norėjome pakalbinti patį klubo pirmininką, kad jis išdėstytų savo poziciją dėl neįprastai susiklosčiusių istorijos aplinkybių. Kalbėti apie tai A. Sempukas atsisakė. „Nieko nekomentuosiu, nes ne aš bokštelio savininkas. Kol vyksta teisminis procesas, nieko komentuoti nenoriu“, – pareiškė A. Sempukas, bet nepasakė, kad bokštelis įregistruotas jo tėvo vardu.

Palyginus su ankstesnėmis „Medeinos“ klubo istorijomis, ši gal niekuo neypatinga ir neišsiskiria. Vis dėlto tai, kad viename klube vienas po kito nutinka tokie įvykiai, byloja apie prastą atmosferą šiame kolektyve. Kaip ŪP yra sakęs Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų draugijos valdybos pirmininkas Valdemaras Zakaras, niekas medžiotojams negali nurodinėti, kaip jie turi tvarkyti savo vidaus reikalus – tai sprendžia tik patys klubo nariai.

Į viršų