http://www.youtube.com/watch?v=iX3bhh3H ... re=related
ĮVAIRIOS INTERNETO NUORODOS
-
medziotojas
- Administratorius
- Posts: 19456
- Joined: 2006-Jul-07 00:32
- Location: Vilnius
Re: ĮVAIRIOS INTERNETO NUORODOS
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
-
medziotojas
- Administratorius
- Posts: 19456
- Joined: 2006-Jul-07 00:32
- Location: Vilnius
Re: ĮVAIRIOS INTERNETO NUORODOS
Vaikų gailestingumas dūžta į valdžios ponų beširdystę
VL žurnalistė Nijolė Petrošiūtė
Ilgus metus sužeistais laukiniais gyvūnais bei šeimininkų atstumtais naminiais gyvūnėliais rūpinęsi vaikai gali būti išstumti iš erdvių Kuršėnų kūrybos namų Gamtininkų centro patalpų. Rezgama mintis Gamtininkų centrą perkelti į daug ankštesnes patalpas, kur jie begalėtų rūpintis tik smulkiais gyvūnėliais, žuvytėmis, o visa Gamtininkų centro veikla būtų labai apribota, o gal ir prarastų savo prasmę.
Skrenda gandas
Gandas, jog Gamtininkų centrą ruošiamasi iškelti iš dabartinių patalpų, jau daug metų esančių Pavenčių mikrorajono pakraštyje, žaibo greitumu apskriejo visą gyvenvietę ir pirmiausiai nuo to gando pašiurpo vaikai, kurie lanko šį centrą, kuris daugeliui jų yra tapęs tarsi antraisiais namais, kurie čia mokosi mylėti silpnesnįjį, padėti nuskriaustam, kurie mokosi gyventi santarvėje su gamta. Iš ilgamečio Gamtininkų centro vadovo Vytauto Uosio sužinoję, jog tas gandas turi realų pagrindą, jog išties valdininkų kabinetuose brandinamos mintys jų centrą perkelti į kur kas mažesnes patalpėles, kuriose būtų vietos tik mažiems narveliams ar akvariumams, vaikai sukruto. Didesnių gyvūnų, tokių kaip gandrai, vanagas, erelis ar bebras, o tuo labiau šunų ar kačių globos naujojoje vietoje tektų atsisakyti ir dėl vietos stokos, ir dėl to, kad patalpos būtų gyvenvietės viduryje, kur tiršta žmonių ir kurių anaiptol ne kiekvienam tokia kaimynystė patiktų.
Šiaulių rajono savivaldybėje valdininkas,pageidavęs neminėti jo pavardės VL sakė, jog Gamtininkų centro kol kas niekas iš senųjų patalpų nevaro, bet, girdi, galį ir taip nutikti. Bet dabar, kai sujudo vaikai bei jų tėvai ir ėmė rinkti parašus, gal kuriam laikui tas klausimas būsiąs paliktas ramybėje. Kai valdininkai nesijaučia visiškai teisūs, jie kartais kuriam laikui tyliai atsitraukia. Tačiau, sakė, dėl taupumo, ko gero, kraustynės vis tik kana nors būsiančios. Sakė, savivaldybė tiesiog neturinti pinigų, kiek jų reikia Gamtininkų centrui.
Išgyvena iš labdaros
Gamtininkų centro vadovas V.Uosis dėl tokios valdininkiškos kalbos tik karčiai šypteli į ūsą- savivaldybė laukinės faunos maitinimui, veterinarinėms reikmėm ir net voljerų tvarkymui viso labo skiria tik... 3 tūkst. litų per metus. Visa kita ateina iš šalies. Tai Gamtininkų centro vaikai, jų tėvai, kiti šeimos nariai, jų kaimynai ar tiesiog neabejingi gamtai žmonės atveža daržovių, grūdų, kitokio maisto. Netoli Gamtininkų centro yra didelis paukštynas, iš kurio gaunama negyvų viščiukų. Prekybos centrai kasdien nurašo maisto produktų su pasibaigusiais galiojimo terminais. Tie produktai, kurie tinka gyvūnų maitinimui, taip pat keliauja į Gamtininkų centrą. Be to, tie žmonės, kurie į Gamtininkų centrą yra atvežę savo augintinių, taip pat jaučia pareigą padėti centrui išgyventi. Sukamasi kaip tik beišmanoma, kad tik išgyventų.
Laukiniai ir atlikę
Pagrindinis Gamtininkų centro rūpestis-laukinė fauna, kuriai nuolat prireikia žmogaus pagalbos: tai koks nors niekadėjas peršautą žvėrį ar paukštį palikęs, tai šis pats į kokias nors pinkles įlindęs ir susižeidęs. Esą ir sezoniniai rūpesčiai: „Vasaros pradžioje- gandrai, o šąlant- gulbės“,- sako V.Uosis. Vytautas džiaugiasi, jog kaskart atsiranda vis daugiau turtingų žmonių, kurie jo centrą aplanko, kai laukiniais paukščiais ar žvėreliais įsigeidžia papuošti savo sodybas. „Aš manau, jog tai yra gerai, nes, tarkim, sužeistais sparnais gandras ar gulbė laisvėje savarankiškai nebeišgyvens, tad kodėl jie negalėtų ganytis po turtingų žmonių erdvius kiemus. Ir sodybų svečiams malonu į laukinį padarą iš arčiau paspoksoti, ir gyvūnams gerai.“ Vytautas prisipažįsta, jog jam pačiam kiemas, nors būtų gražiausiai išpuoselėtas, yra miręs, jai jame nėra jokio gyvo padaro. Tačiau ir čia, sako V.Uosis, nereikia persistengti. Sako, atvažiavo kartą į jo centrą vienas iš naujųjų lietuvių ir įsigeidė bebro į savo tvenkinį. Vytautas jį atidavė su malonumu, nes žinojo, jog jo išgydytam augintiniui ten bus kur kas geresnės sąlygos nei jo voljere. Bet bebrui, matyt, atrodė kitaip ir šis, niekais pavertęs melioratorių triūsą, susirado sau kelią į laisvę ir juo net šeimininko nutrijas išsivedė. Tačiau šioms laisvėje, panašu, nelabai tepatiko ir jos po kurio laiko atgalios į savo tvenkinį sugrįžo, tuo įvarydamos siaubo sodybos svečiams, tuo metu žvejojusiems tvenkinyje, kai šios savo baltus kaplius prieš jų akis atstatė. Nutrijos priplaukė prie žmonių su jais pasisveikinti, o šie, savo meškeres, palikę namo parpūtė, nutrijas vandens pabaisomis palaikę.
Vytautas apibamba ir aplinkosaugininkus, kurie dažnai ir jėgas, ir laiką eikvoja ne ten, kur yra svarbiausia: „Kiek kartų aš jau sakiau: jūs prileidžiat įvairiausių lankstinukų, kaip gauti paramas ir pan., bet kartu pridėkit, kokį paukštį kaimietis savo laukuose saugoti turėtų. Juk žmonės lizdus sutraiško ne todėl, jog jie yra blogi ar žiaurūs, o todėl, kad nežino, kur šie yra. Bet dar blogiau, kad lizdų naikinimas yra netgi skatinamas. Štai aš palikau nešienautos pievos kampą, nes ten perėjo griežlė. Pagal paramos reikalavimus, nušienauti aš turėjau iki liepos. O kadangi tai padaryti galėjau tik rugpjūtyje, tai negavau išmokų ir dar už tai vos nenubaudė, pasiaiškinimus rašiau. Štai taip.“
Šunų ir kačių Gamtos centras vengia, bet ką daryt, jei kartais taip susiklosto, kad ir naminius padarus laikinai prisieina priglausti. Štai du neįgalūs žmonės, išvažiavo į sanatoriją, o kur šunytį dėti? Tad ir atvedė jį Vytautui it į savaitinį vaikų darželį. Arba katė atėjo ant laiptų prie centro durų ir apsikačiavo, tarsi žinodama, jog čia jai tikrai bus saugu. Ir kas beliko daryti, jei neįsileisti vidun? Vytautas sako, jog didelės bėdos su tokiais gyvūnais nebūna, nes juos žmonės netrunka išsinešioti. Šuniukų kartais žmonės net pasiteirauti ateina. Sako, vargo gyvenime matę šunyčiai esą klusnesni ir sargesni.
Atneša į gamtininkų centrą žmonės ir kitokių gyvūnų. Nusiperka mažą, mielą padarėlį, o šis ima ir užauga. Tuomet žmonės prašo, kad Vytautas jo augintinį priglaustų, visai nebekreipdami dėmesio, jog už kitą jų net keletą šimtų paklojo. Gamtininkas sako, jog negerai yra, kai žmonės į gyvūnus žiūri kaip į pliušinius žaisliukus. Prieš pataikaudami nesveikai madai ar vaikų įgeidžiams, tėvai turėtų pamąstyti, o kas bus vėliau, kai tie padarėliai užaugs, kai jiems reikės didesnės priežiūros.
Taigi, trumpiau sakant, Gamtininkų centras reikalingas visiems, jis sprendžia netgi valkataujančių naminių gyvūnų problemas, dėl ko šimtai tūkstančių atskiroms žinyboms paklojama, nes reikia išlaikyti ir šungaudžius, ir užmigdytų gyvūnų utilizavimas labai bangiai atsieina.
Dar tik pamąstymai
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius Kęstutis Lukšas stebisi dėl tokio sujudimo: „Juk nieko niekas dar nedaro. Yra tik pamąstymai apie tai. O jei kas ir bus daroma, tai tikrai ne dabar.“
Administracijos direktorius K.Lukšas sako, jog šiandienos nerimo pradžia galinti būti Kūrybos namuose esančių neįgalių moksleivių perkėlimas į Pavenčių mokyklą. „Pavenčiuose sumažėjo moksleivių ir atsirado neįgaliesiems vietos. Bet kad tai parytume, turime patys atlikti daug namų darbų, patalpos turi atitikti specifines sąlygas ir kt.“ Kai atlaisvėtų dabar neįgalių vaikų užimtos patalpos Kūrybos namuose, ten būtų galima perkelti Gamtininkų centrą. Administracijos direktorius mano, jog daugeliui gyvūnų ten būtų netgi geriau, nes ropliams, žuvytėms ir pan. reikia pastovios šilumos, reikia katilinės. Tačiau, neslėpė, bet kokiu atveju su Gamtininkų centru irgi esą būtina spręsti: „Tokiom primityviom kaimo sąlygom, kaip yra šiandien, toks centras irgi negali egzistuoti. Bet tai- savivaldybės vidaus reikalai ir mes juos kaip nors išspręsime.“
VL žurnalistė Nijolė Petrošiūtė
Ilgus metus sužeistais laukiniais gyvūnais bei šeimininkų atstumtais naminiais gyvūnėliais rūpinęsi vaikai gali būti išstumti iš erdvių Kuršėnų kūrybos namų Gamtininkų centro patalpų. Rezgama mintis Gamtininkų centrą perkelti į daug ankštesnes patalpas, kur jie begalėtų rūpintis tik smulkiais gyvūnėliais, žuvytėmis, o visa Gamtininkų centro veikla būtų labai apribota, o gal ir prarastų savo prasmę.
Skrenda gandas
Gandas, jog Gamtininkų centrą ruošiamasi iškelti iš dabartinių patalpų, jau daug metų esančių Pavenčių mikrorajono pakraštyje, žaibo greitumu apskriejo visą gyvenvietę ir pirmiausiai nuo to gando pašiurpo vaikai, kurie lanko šį centrą, kuris daugeliui jų yra tapęs tarsi antraisiais namais, kurie čia mokosi mylėti silpnesnįjį, padėti nuskriaustam, kurie mokosi gyventi santarvėje su gamta. Iš ilgamečio Gamtininkų centro vadovo Vytauto Uosio sužinoję, jog tas gandas turi realų pagrindą, jog išties valdininkų kabinetuose brandinamos mintys jų centrą perkelti į kur kas mažesnes patalpėles, kuriose būtų vietos tik mažiems narveliams ar akvariumams, vaikai sukruto. Didesnių gyvūnų, tokių kaip gandrai, vanagas, erelis ar bebras, o tuo labiau šunų ar kačių globos naujojoje vietoje tektų atsisakyti ir dėl vietos stokos, ir dėl to, kad patalpos būtų gyvenvietės viduryje, kur tiršta žmonių ir kurių anaiptol ne kiekvienam tokia kaimynystė patiktų.
Šiaulių rajono savivaldybėje valdininkas,pageidavęs neminėti jo pavardės VL sakė, jog Gamtininkų centro kol kas niekas iš senųjų patalpų nevaro, bet, girdi, galį ir taip nutikti. Bet dabar, kai sujudo vaikai bei jų tėvai ir ėmė rinkti parašus, gal kuriam laikui tas klausimas būsiąs paliktas ramybėje. Kai valdininkai nesijaučia visiškai teisūs, jie kartais kuriam laikui tyliai atsitraukia. Tačiau, sakė, dėl taupumo, ko gero, kraustynės vis tik kana nors būsiančios. Sakė, savivaldybė tiesiog neturinti pinigų, kiek jų reikia Gamtininkų centrui.
Išgyvena iš labdaros
Gamtininkų centro vadovas V.Uosis dėl tokios valdininkiškos kalbos tik karčiai šypteli į ūsą- savivaldybė laukinės faunos maitinimui, veterinarinėms reikmėm ir net voljerų tvarkymui viso labo skiria tik... 3 tūkst. litų per metus. Visa kita ateina iš šalies. Tai Gamtininkų centro vaikai, jų tėvai, kiti šeimos nariai, jų kaimynai ar tiesiog neabejingi gamtai žmonės atveža daržovių, grūdų, kitokio maisto. Netoli Gamtininkų centro yra didelis paukštynas, iš kurio gaunama negyvų viščiukų. Prekybos centrai kasdien nurašo maisto produktų su pasibaigusiais galiojimo terminais. Tie produktai, kurie tinka gyvūnų maitinimui, taip pat keliauja į Gamtininkų centrą. Be to, tie žmonės, kurie į Gamtininkų centrą yra atvežę savo augintinių, taip pat jaučia pareigą padėti centrui išgyventi. Sukamasi kaip tik beišmanoma, kad tik išgyventų.
Laukiniai ir atlikę
Pagrindinis Gamtininkų centro rūpestis-laukinė fauna, kuriai nuolat prireikia žmogaus pagalbos: tai koks nors niekadėjas peršautą žvėrį ar paukštį palikęs, tai šis pats į kokias nors pinkles įlindęs ir susižeidęs. Esą ir sezoniniai rūpesčiai: „Vasaros pradžioje- gandrai, o šąlant- gulbės“,- sako V.Uosis. Vytautas džiaugiasi, jog kaskart atsiranda vis daugiau turtingų žmonių, kurie jo centrą aplanko, kai laukiniais paukščiais ar žvėreliais įsigeidžia papuošti savo sodybas. „Aš manau, jog tai yra gerai, nes, tarkim, sužeistais sparnais gandras ar gulbė laisvėje savarankiškai nebeišgyvens, tad kodėl jie negalėtų ganytis po turtingų žmonių erdvius kiemus. Ir sodybų svečiams malonu į laukinį padarą iš arčiau paspoksoti, ir gyvūnams gerai.“ Vytautas prisipažįsta, jog jam pačiam kiemas, nors būtų gražiausiai išpuoselėtas, yra miręs, jai jame nėra jokio gyvo padaro. Tačiau ir čia, sako V.Uosis, nereikia persistengti. Sako, atvažiavo kartą į jo centrą vienas iš naujųjų lietuvių ir įsigeidė bebro į savo tvenkinį. Vytautas jį atidavė su malonumu, nes žinojo, jog jo išgydytam augintiniui ten bus kur kas geresnės sąlygos nei jo voljere. Bet bebrui, matyt, atrodė kitaip ir šis, niekais pavertęs melioratorių triūsą, susirado sau kelią į laisvę ir juo net šeimininko nutrijas išsivedė. Tačiau šioms laisvėje, panašu, nelabai tepatiko ir jos po kurio laiko atgalios į savo tvenkinį sugrįžo, tuo įvarydamos siaubo sodybos svečiams, tuo metu žvejojusiems tvenkinyje, kai šios savo baltus kaplius prieš jų akis atstatė. Nutrijos priplaukė prie žmonių su jais pasisveikinti, o šie, savo meškeres, palikę namo parpūtė, nutrijas vandens pabaisomis palaikę.
Vytautas apibamba ir aplinkosaugininkus, kurie dažnai ir jėgas, ir laiką eikvoja ne ten, kur yra svarbiausia: „Kiek kartų aš jau sakiau: jūs prileidžiat įvairiausių lankstinukų, kaip gauti paramas ir pan., bet kartu pridėkit, kokį paukštį kaimietis savo laukuose saugoti turėtų. Juk žmonės lizdus sutraiško ne todėl, jog jie yra blogi ar žiaurūs, o todėl, kad nežino, kur šie yra. Bet dar blogiau, kad lizdų naikinimas yra netgi skatinamas. Štai aš palikau nešienautos pievos kampą, nes ten perėjo griežlė. Pagal paramos reikalavimus, nušienauti aš turėjau iki liepos. O kadangi tai padaryti galėjau tik rugpjūtyje, tai negavau išmokų ir dar už tai vos nenubaudė, pasiaiškinimus rašiau. Štai taip.“
Šunų ir kačių Gamtos centras vengia, bet ką daryt, jei kartais taip susiklosto, kad ir naminius padarus laikinai prisieina priglausti. Štai du neįgalūs žmonės, išvažiavo į sanatoriją, o kur šunytį dėti? Tad ir atvedė jį Vytautui it į savaitinį vaikų darželį. Arba katė atėjo ant laiptų prie centro durų ir apsikačiavo, tarsi žinodama, jog čia jai tikrai bus saugu. Ir kas beliko daryti, jei neįsileisti vidun? Vytautas sako, jog didelės bėdos su tokiais gyvūnais nebūna, nes juos žmonės netrunka išsinešioti. Šuniukų kartais žmonės net pasiteirauti ateina. Sako, vargo gyvenime matę šunyčiai esą klusnesni ir sargesni.
Atneša į gamtininkų centrą žmonės ir kitokių gyvūnų. Nusiperka mažą, mielą padarėlį, o šis ima ir užauga. Tuomet žmonės prašo, kad Vytautas jo augintinį priglaustų, visai nebekreipdami dėmesio, jog už kitą jų net keletą šimtų paklojo. Gamtininkas sako, jog negerai yra, kai žmonės į gyvūnus žiūri kaip į pliušinius žaisliukus. Prieš pataikaudami nesveikai madai ar vaikų įgeidžiams, tėvai turėtų pamąstyti, o kas bus vėliau, kai tie padarėliai užaugs, kai jiems reikės didesnės priežiūros.
Taigi, trumpiau sakant, Gamtininkų centras reikalingas visiems, jis sprendžia netgi valkataujančių naminių gyvūnų problemas, dėl ko šimtai tūkstančių atskiroms žinyboms paklojama, nes reikia išlaikyti ir šungaudžius, ir užmigdytų gyvūnų utilizavimas labai bangiai atsieina.
Dar tik pamąstymai
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius Kęstutis Lukšas stebisi dėl tokio sujudimo: „Juk nieko niekas dar nedaro. Yra tik pamąstymai apie tai. O jei kas ir bus daroma, tai tikrai ne dabar.“
Administracijos direktorius K.Lukšas sako, jog šiandienos nerimo pradžia galinti būti Kūrybos namuose esančių neįgalių moksleivių perkėlimas į Pavenčių mokyklą. „Pavenčiuose sumažėjo moksleivių ir atsirado neįgaliesiems vietos. Bet kad tai parytume, turime patys atlikti daug namų darbų, patalpos turi atitikti specifines sąlygas ir kt.“ Kai atlaisvėtų dabar neįgalių vaikų užimtos patalpos Kūrybos namuose, ten būtų galima perkelti Gamtininkų centrą. Administracijos direktorius mano, jog daugeliui gyvūnų ten būtų netgi geriau, nes ropliams, žuvytėms ir pan. reikia pastovios šilumos, reikia katilinės. Tačiau, neslėpė, bet kokiu atveju su Gamtininkų centru irgi esą būtina spręsti: „Tokiom primityviom kaimo sąlygom, kaip yra šiandien, toks centras irgi negali egzistuoti. Bet tai- savivaldybės vidaus reikalai ir mes juos kaip nors išspręsime.“
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
-
medziotojas
- Administratorius
- Posts: 19456
- Joined: 2006-Jul-07 00:32
- Location: Vilnius
Re: ĮVAIRIOS INTERNETO NUORODOS
Sibire pasiklydę rusai suvalgė savo mirusį draugą, kad išgyventų
BNS
Du Rusijos piliečiai, kurie lapkritį buvo išgelbėti po to, kai keturis mėnesius išbuvo pasiklydę Sibiro taigoje, buvo priversti suvalgyti savo mirusio bendražygio lavoną, kad išgyventų, pirmadienį pranešė žiniasklaida.
Keturi vyrai dingo rugpjūtį, kai išvyko žvejoti prie vienos upės Jakutijoje, dar žinomoje kaip Sachos respublika, kuri yra vienas iš atokiausių ir atšiauriausių vietų pasaulyje.
Du iš jų galiausiai buvo parskraidinti sraigtasparniu lapkričio pabaigoje, o prie nuošalios medžiotojų trobelės, kurioje jie buvo apsistoję, buvo rastos žmogaus lavono liekanos, todėl buvo pradėtas tyrimas dėl įtariamo nužudymo ir pasklido gandai apie kanibalizmą.
Išgelbėti žvejai nebuvo suimti, bet jie laikyti liudininkais nužudymo byloje. Tačiau panašu, jog dabar kanibalizmo faktas tyrėjams nebekelia abejonių.
„Per apklausą vienas iš liudininkų patvirtino, kad kanibalizmas iš tikrųjų vyko“, – vienas šiam tyrimui artimas šaltinis sakė dienraščiui „Komsomolskaja pravda“.
„Tai nebuvo žmogžudystė, – aiškino jis. – Jie suvalgė tą vyrą, kai jis mirė, neatlaikęs sąlygų.“
Jakutijos naujienų portalas NVPress.ru taip pat citavo vietos tyrėjus, kurie sakė, jog žvejys Aleksandras Abdulajevas prisipažino, kad kartu su kitu išgelbėtuoju Aleksejumi Gorulenka valgė Andrejaus Kuročkino lavoną.
„Pasak Abdulajevo, Kuročkinas mirė sava mirtimi – jis mirtinai sušalo, o jiedu su Aleksejumi Gorulenka maitinosi jo mėsa kelias savaites“, – rašo NVPress.ru.
Regiono sostinės Jakutsko tyrėjai praeitą savaitę pirmąkart oficialiai patvirtino neatmetantys kanibalizmo prielaidos.
Tiriamojo komiteto vietos skyriaus pareigūnai nurodė, kad vienas iš išgelbėtų žvejų, veikiausiai A.Abdulajevas, praeitą savaitę buvo išskraidintas padėti ieškoti iki šiol nerasto ketvirtojo žvejo – Viktoro Komarovo.
Gelbėtojai rado visureigį UAZ, kuriuo žvejai buvo nuvažiavę toli į taigą, įstrigusį užšalusioje upėje, tačiau „ketvirtojo žvejo lavonas nebuvo rastas“.
Abu gyvus likusius žvejus gelbėtojai rado prie Sutamo upės, už maždaug 250 kilometrų nuo artimiausios gyvenvietės – Neriungrio pietų Jakutijoje.
Kaip rašo „Komsomolskaja pravda“, sugedus automobiliui jie nuėjo pėsčiomis apie 150 kilometrų.
BNS
Du Rusijos piliečiai, kurie lapkritį buvo išgelbėti po to, kai keturis mėnesius išbuvo pasiklydę Sibiro taigoje, buvo priversti suvalgyti savo mirusio bendražygio lavoną, kad išgyventų, pirmadienį pranešė žiniasklaida.
Keturi vyrai dingo rugpjūtį, kai išvyko žvejoti prie vienos upės Jakutijoje, dar žinomoje kaip Sachos respublika, kuri yra vienas iš atokiausių ir atšiauriausių vietų pasaulyje.
Du iš jų galiausiai buvo parskraidinti sraigtasparniu lapkričio pabaigoje, o prie nuošalios medžiotojų trobelės, kurioje jie buvo apsistoję, buvo rastos žmogaus lavono liekanos, todėl buvo pradėtas tyrimas dėl įtariamo nužudymo ir pasklido gandai apie kanibalizmą.
Išgelbėti žvejai nebuvo suimti, bet jie laikyti liudininkais nužudymo byloje. Tačiau panašu, jog dabar kanibalizmo faktas tyrėjams nebekelia abejonių.
„Per apklausą vienas iš liudininkų patvirtino, kad kanibalizmas iš tikrųjų vyko“, – vienas šiam tyrimui artimas šaltinis sakė dienraščiui „Komsomolskaja pravda“.
„Tai nebuvo žmogžudystė, – aiškino jis. – Jie suvalgė tą vyrą, kai jis mirė, neatlaikęs sąlygų.“
Jakutijos naujienų portalas NVPress.ru taip pat citavo vietos tyrėjus, kurie sakė, jog žvejys Aleksandras Abdulajevas prisipažino, kad kartu su kitu išgelbėtuoju Aleksejumi Gorulenka valgė Andrejaus Kuročkino lavoną.
„Pasak Abdulajevo, Kuročkinas mirė sava mirtimi – jis mirtinai sušalo, o jiedu su Aleksejumi Gorulenka maitinosi jo mėsa kelias savaites“, – rašo NVPress.ru.
Regiono sostinės Jakutsko tyrėjai praeitą savaitę pirmąkart oficialiai patvirtino neatmetantys kanibalizmo prielaidos.
Tiriamojo komiteto vietos skyriaus pareigūnai nurodė, kad vienas iš išgelbėtų žvejų, veikiausiai A.Abdulajevas, praeitą savaitę buvo išskraidintas padėti ieškoti iki šiol nerasto ketvirtojo žvejo – Viktoro Komarovo.
Gelbėtojai rado visureigį UAZ, kuriuo žvejai buvo nuvažiavę toli į taigą, įstrigusį užšalusioje upėje, tačiau „ketvirtojo žvejo lavonas nebuvo rastas“.
Abu gyvus likusius žvejus gelbėtojai rado prie Sutamo upės, už maždaug 250 kilometrų nuo artimiausios gyvenvietės – Neriungrio pietų Jakutijoje.
Kaip rašo „Komsomolskaja pravda“, sugedus automobiliui jie nuėjo pėsčiomis apie 150 kilometrų.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
-
Marius1971
- Patyręs medžiotojas
- Posts: 1252
- Joined: 2009-Jul-27 10:26
-
wingas777
- Administratorius
- Posts: 396
- Joined: 2009-Jul-31 11:03
- Location: Panevezys(Chicago)-Birzai-Zarasai
Re: ĮVAIRIOS INTERNETO NUORODOS
laikas praleistas medžioklėje neįskaičiuojamas į gyvenimo trukmę
-
wingas777
- Administratorius
- Posts: 396
- Joined: 2009-Jul-31 11:03
- Location: Panevezys(Chicago)-Birzai-Zarasai
Re: ĮVAIRIOS INTERNETO NUORODOS
laikas praleistas medžioklėje neįskaičiuojamas į gyvenimo trukmę
-
saga
- Varovas
- Posts: 48
- Joined: 2012-Jul-24 15:04
-
Varovas32
- Jaunas medžiotojas
- Posts: 320
- Joined: 2010-Nov-29 12:05
- Location: Kaunas
-
liuks
Re: ĮVAIRIOS INTERNETO NUORODOS
tiesiogine transliacija is tarptautines kosmines stoties http://www.nasa.gov/multimedia/nasatv/iss_ustream.html
-
medziotojas
- Administratorius
- Posts: 19456
- Joined: 2006-Jul-07 00:32
- Location: Vilnius
Re: ĮVAIRIOS INTERNETO NUORODOS
Padėsime iškęsti baltąjį badą
2013 Sausio 15
vilkmerge.lt
Džiaugiamės žiema. Smagu žiūrėti į krintančias snaiges ir apšerkšnijusius medžius. Jeigu sniego iškrinta daug, žmogus su kastuvu ar technika jį nuvalo. O kaip išgyventi tiems, kurių namai - pusnyse paskendęs miškas ar laukas?
Miško žvėreliai žiemą maitinasi po sniegu likusiais žolės kuokšteliais, nuo medžių rudenį nukritusiomis bei kitaip susikaupusiomis maistingomis gėrybėmis. Deja, per sniegą pasiekti maistą vis sunkiau. Todėl nusprendėme padėti laukiniams gyvūnams.
2a ir 2b klasių mokiniai su tėveliais per savaitgalį pririnko įvairių daržovių, šieno, obuolių, duonos ir pirmadienį neformaliojo ugdymo pamokėlės metu kartu su mokytojomis pasuko miško link. Nors žvėrelių ir neteko sutikti, bet surengtos vaišės buvo puikios. Iš šakų padarėme ėdžias ir sudėjome šieną, o ant nulūžusio medžio šakelių prikabinome morkų, bulvių, burokėlių, obuolių bei duonos riekelių.
Dar tik artėja viduržiemis. Vadinasi žiema dar greit nesitrauks. Todėl planuojame padėti išgyventi žiemą mūsų giesmininkams paukšteliams bei Šventosios puošmenai - gulbėms. O jeigu reiks ir į mišką dar klamposime.
Visi suprantame, kad kilnus mūsų visų elgesys gali būti labai svarbus išsaugant patį brangiausią turtą – gyvūniją, o mūsų širdys darydamos gerus darbus prisipildo gėrio ir palaimos.
„Šilo“ pagrindinės mokyklos mokytojos N.Lemešovienė ir D.Gudėnienė
2013 Sausio 15
vilkmerge.lt
Miško žvėreliai žiemą maitinasi po sniegu likusiais žolės kuokšteliais, nuo medžių rudenį nukritusiomis bei kitaip susikaupusiomis maistingomis gėrybėmis. Deja, per sniegą pasiekti maistą vis sunkiau. Todėl nusprendėme padėti laukiniams gyvūnams.
2a ir 2b klasių mokiniai su tėveliais per savaitgalį pririnko įvairių daržovių, šieno, obuolių, duonos ir pirmadienį neformaliojo ugdymo pamokėlės metu kartu su mokytojomis pasuko miško link. Nors žvėrelių ir neteko sutikti, bet surengtos vaišės buvo puikios. Iš šakų padarėme ėdžias ir sudėjome šieną, o ant nulūžusio medžio šakelių prikabinome morkų, bulvių, burokėlių, obuolių bei duonos riekelių.
Dar tik artėja viduržiemis. Vadinasi žiema dar greit nesitrauks. Todėl planuojame padėti išgyventi žiemą mūsų giesmininkams paukšteliams bei Šventosios puošmenai - gulbėms. O jeigu reiks ir į mišką dar klamposime.
Visi suprantame, kad kilnus mūsų visų elgesys gali būti labai svarbus išsaugant patį brangiausią turtą – gyvūniją, o mūsų širdys darydamos gerus darbus prisipildo gėrio ir palaimos.
„Šilo“ pagrindinės mokyklos mokytojos N.Lemešovienė ir D.Gudėnienė
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
-
medziotojas
- Administratorius
- Posts: 19456
- Joined: 2006-Jul-07 00:32
- Location: Vilnius
Re: ĮVAIRIOS INTERNETO NUORODOS
Padėka komentatoriams
2013-01-14
Vytautas V. Landsbergis | Alfa.lt
Neseniai teko kalbėtis su garsia Lietuvos artiste. Ji pasiguodė, jog nebegalinti skaityti internetinių komentarų, ypač po tais straipsniais, kuriuose minima jos pavardė. Teigė, kad nuo jų yra susirgusi depresija, pradėjusi nebetikėti žmonėmis ir t.t. Bandžiau ją raminti, sakydamas, jog komentarų išvis nebūtina skaityti, nes tai - ne diskusijų, o traumuotų, sergančių žmonių išsikeikimo erdvė. Ten tik retsykiais koks sveikesnis komentatorius apsireiškia. Tačiau šios mintys artistei nepadėjo...
II
Tada prisiminiau, jog apie piktybinių komentarų problemą kažkada diskutavom su aukšto rango Lietuvos žvalgybos karininku, kuris teigė, kad jo tarnybos duomenimis, nemaža dalis tokių komentarų (ypač apie Lietuvos laisvei svarbius istorinius dalykus) dažniausiai siunčiami iš kelių ne Lietuvoje registruotų kompiuterių. Tad interneto erdvė - pilkoji šaltojo karo zona, kurioje aktyviai dalyvauja ir samdomi komentatoriai iš artimo užsienio. Deja, šis politinis argumentas pašnekovės taip pat nenuramino. „Juk aš nesu koks nors svarbus istorinis ar politinis Lietuvos asmuo,“ - sakė ji.
III
Teko pasitelkti dar vieną argumentą. Garsusis Indijos Mokytojas Šri Šri Ravi Shankar yra pasakęs paradoksalią mintį: mes turime būti ypač dėkingi savo priešams, kadangi jie pasiima mūsų blogą karmą.
Ši mintis artistei pasirodė įdomesnė už anksčiau išsakytąsias. Toliau sėdėjom ir jau ramiai postringavom apie tai, kad piktieji komentatoriai, keikdami mus, suteikia neįkainojamą dovaną – pasiima tai, ką blogo (vienu ar kitu būdu) buvome nusilėmę. T.y. – jie išvalo mūsų lemties ąsotį.
Netrukus diskusija persikėlė ir į krikščionybę. Tuoj prisiminėm, kad ir Kristus savo mokiniams yra palikęs priesaką mylėti priešus bei melstis už juos: „Jums, kurie klausotės, aš sakau: mylėkite savo priešus, darykite gera tiems, kurie jūsų nekenčia. Laiminkite tuos, kurie jus keikia, ir melskitės už savo niekintojus. Kaip norite, kad jums darytų žmonės, taip ir jūs darykite jiems. Jei mylite tuos, kurie jus myli, tai koks čia jūsų nuopelnas. Bet jūs mylėkite savo priešus – tuomet jūsų lauks didelis atlygis“.
Taigi – priešai yra jėga! Gerąja šio žodžio prasme... Jie gražina jėgą, o tai ir yra didelis atlygis.
IV
Šie argumentai pašnekovę, regis, visiškai nuramino. Ji suprato, kad internete yra daugybė jos lemtimi susirūpinusių žmonių, kurie pasiryžę aukotis ir sau bei savo šeimoms prisiimti išbandymus, kurie tikriausiai būtų išsipildę jos gyvenime. Artistė atgavo ūpą, ėmė juoktis... Paskui, baigdama gerti arbatą, apibendrino, kad jos gyvenimas išties klostosi itin sėkmingai, tik ji niekad nežinojusi, jog už tai turi dėkoti savo priešams.
Kai artistė išėjo, pagalvojau, kad ir aš per retai dėkoju komentatoriams, juk yra daugybė besirūpinančių ir mano gyvenimu. Tarkim, netoli Andrioniškio gyvena toks Juozukas Ivanauskas, visą savo mielą gyvenimėlį pašventęs mano giminės karmos valymui. Kitąsyk net norėtųsi jam patarti: žmogau nustok, pažiūrėk, kas tavo šeimoj darosi! Tuoj nebepakelsi… Bet jis ne, negirdi, atkakliai rūpinasi toliau. Belieka dėkavoti ir melstis už rūpestingąjį Juozuką.
P.S.
Karma - nelietuviškas žodis. Vikipedija aiškina, jog žodžiu „karma“ vadinami veiksmai, kurie sukelia po jų einantį atlygį. Indų šventraščiuose rašoma, kad „žmogus tampa geru nuo gerų darbų, blogu – nuo blogų“ (Brihadaranjaka - upanišada III 2, 13).
O Šri Šri Ravi Shankar apie karmą samprotauja šitaip: „Jei tavo protėviai paliko tau namą, argi tai ne palaima tau? Jie uždirbo daugybę pinigų, sunkiai dirbo ir pastatė namus, kuriuos paliko tau. Tu mėgaujiesi jų karma, argi ne tiesa?! Bet jei jie iškeliauja palikę didelę skolą banke ir jeigu tu turi ją grąžinti, tai taip pat tavo karma. Taigi savaime suprantama, kad protėvių karmos mus veikia.
Ne tik tavo tėvai, bet ir tavo darbas įtakoja tavo karmą. Jeigu tu laiką leidi depresuotų žmonių apsuptyje, po kurio laiko pats taip jautiesi. Jeigu tavo kompanija pilna džiaugsmo ir dvasiškų žmonių, tavo karma gerėja. Taigi, šiame pasaulyje tu negali niekur pabėgti nei nuo blogos, nei nuo geros karmos. Mes turime susitaikyti su tuo, nes ateina laikas, kai turime bendrauti su žmonėmis, kurie serga. Tu negali sakyti - aš nenoriu būti šalia sergančių žmonių. Jei visi taip darysime, pagalvok, kas nutiks ligoninėms bei jų pacientams. Taigi šiame pasaulyje, mes turėtume būti šalia visų, bet žinojimas ir seva (tarnystė) labai saugo mus.“
/Vytautas V. Landsbergis/
2013-01-14
Vytautas V. Landsbergis | Alfa.lt
Neseniai teko kalbėtis su garsia Lietuvos artiste. Ji pasiguodė, jog nebegalinti skaityti internetinių komentarų, ypač po tais straipsniais, kuriuose minima jos pavardė. Teigė, kad nuo jų yra susirgusi depresija, pradėjusi nebetikėti žmonėmis ir t.t. Bandžiau ją raminti, sakydamas, jog komentarų išvis nebūtina skaityti, nes tai - ne diskusijų, o traumuotų, sergančių žmonių išsikeikimo erdvė. Ten tik retsykiais koks sveikesnis komentatorius apsireiškia. Tačiau šios mintys artistei nepadėjo...
II
Tada prisiminiau, jog apie piktybinių komentarų problemą kažkada diskutavom su aukšto rango Lietuvos žvalgybos karininku, kuris teigė, kad jo tarnybos duomenimis, nemaža dalis tokių komentarų (ypač apie Lietuvos laisvei svarbius istorinius dalykus) dažniausiai siunčiami iš kelių ne Lietuvoje registruotų kompiuterių. Tad interneto erdvė - pilkoji šaltojo karo zona, kurioje aktyviai dalyvauja ir samdomi komentatoriai iš artimo užsienio. Deja, šis politinis argumentas pašnekovės taip pat nenuramino. „Juk aš nesu koks nors svarbus istorinis ar politinis Lietuvos asmuo,“ - sakė ji.
III
Teko pasitelkti dar vieną argumentą. Garsusis Indijos Mokytojas Šri Šri Ravi Shankar yra pasakęs paradoksalią mintį: mes turime būti ypač dėkingi savo priešams, kadangi jie pasiima mūsų blogą karmą.
Ši mintis artistei pasirodė įdomesnė už anksčiau išsakytąsias. Toliau sėdėjom ir jau ramiai postringavom apie tai, kad piktieji komentatoriai, keikdami mus, suteikia neįkainojamą dovaną – pasiima tai, ką blogo (vienu ar kitu būdu) buvome nusilėmę. T.y. – jie išvalo mūsų lemties ąsotį.
Netrukus diskusija persikėlė ir į krikščionybę. Tuoj prisiminėm, kad ir Kristus savo mokiniams yra palikęs priesaką mylėti priešus bei melstis už juos: „Jums, kurie klausotės, aš sakau: mylėkite savo priešus, darykite gera tiems, kurie jūsų nekenčia. Laiminkite tuos, kurie jus keikia, ir melskitės už savo niekintojus. Kaip norite, kad jums darytų žmonės, taip ir jūs darykite jiems. Jei mylite tuos, kurie jus myli, tai koks čia jūsų nuopelnas. Bet jūs mylėkite savo priešus – tuomet jūsų lauks didelis atlygis“.
Taigi – priešai yra jėga! Gerąja šio žodžio prasme... Jie gražina jėgą, o tai ir yra didelis atlygis.
IV
Šie argumentai pašnekovę, regis, visiškai nuramino. Ji suprato, kad internete yra daugybė jos lemtimi susirūpinusių žmonių, kurie pasiryžę aukotis ir sau bei savo šeimoms prisiimti išbandymus, kurie tikriausiai būtų išsipildę jos gyvenime. Artistė atgavo ūpą, ėmė juoktis... Paskui, baigdama gerti arbatą, apibendrino, kad jos gyvenimas išties klostosi itin sėkmingai, tik ji niekad nežinojusi, jog už tai turi dėkoti savo priešams.
Kai artistė išėjo, pagalvojau, kad ir aš per retai dėkoju komentatoriams, juk yra daugybė besirūpinančių ir mano gyvenimu. Tarkim, netoli Andrioniškio gyvena toks Juozukas Ivanauskas, visą savo mielą gyvenimėlį pašventęs mano giminės karmos valymui. Kitąsyk net norėtųsi jam patarti: žmogau nustok, pažiūrėk, kas tavo šeimoj darosi! Tuoj nebepakelsi… Bet jis ne, negirdi, atkakliai rūpinasi toliau. Belieka dėkavoti ir melstis už rūpestingąjį Juozuką.
P.S.
Karma - nelietuviškas žodis. Vikipedija aiškina, jog žodžiu „karma“ vadinami veiksmai, kurie sukelia po jų einantį atlygį. Indų šventraščiuose rašoma, kad „žmogus tampa geru nuo gerų darbų, blogu – nuo blogų“ (Brihadaranjaka - upanišada III 2, 13).
O Šri Šri Ravi Shankar apie karmą samprotauja šitaip: „Jei tavo protėviai paliko tau namą, argi tai ne palaima tau? Jie uždirbo daugybę pinigų, sunkiai dirbo ir pastatė namus, kuriuos paliko tau. Tu mėgaujiesi jų karma, argi ne tiesa?! Bet jei jie iškeliauja palikę didelę skolą banke ir jeigu tu turi ją grąžinti, tai taip pat tavo karma. Taigi savaime suprantama, kad protėvių karmos mus veikia.
Ne tik tavo tėvai, bet ir tavo darbas įtakoja tavo karmą. Jeigu tu laiką leidi depresuotų žmonių apsuptyje, po kurio laiko pats taip jautiesi. Jeigu tavo kompanija pilna džiaugsmo ir dvasiškų žmonių, tavo karma gerėja. Taigi, šiame pasaulyje tu negali niekur pabėgti nei nuo blogos, nei nuo geros karmos. Mes turime susitaikyti su tuo, nes ateina laikas, kai turime bendrauti su žmonėmis, kurie serga. Tu negali sakyti - aš nenoriu būti šalia sergančių žmonių. Jei visi taip darysime, pagalvok, kas nutiks ligoninėms bei jų pacientams. Taigi šiame pasaulyje, mes turėtume būti šalia visų, bet žinojimas ir seva (tarnystė) labai saugo mus.“
/Vytautas V. Landsbergis/
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
-
medziotojas
- Administratorius
- Posts: 19456
- Joined: 2006-Jul-07 00:32
- Location: Vilnius
Re: ĮVAIRIOS INTERNETO NUORODOS
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
-
medziotojas
- Administratorius
- Posts: 19456
- Joined: 2006-Jul-07 00:32
- Location: Vilnius
Re: ĮVAIRIOS INTERNETO NUORODOS
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
-
medziotojas
- Administratorius
- Posts: 19456
- Joined: 2006-Jul-07 00:32
- Location: Vilnius
Re: ĮVAIRIOS INTERNETO NUORODOS
25 metų vyrukas neteko visų dantų, po to kai kasdien išgerdavo po 8 litrus „Coca Colos“
Tikriausiai ne vieną kartą teko girdėti apie gaivinančio gėrimo „Coca Cola” žalą sveikatai, o kur dar burbuliukai, kenkiantys moters grožiui bei padedantys bujoti celiulitui. Kaip bebūtų, kiekvienas kraštutinumas turi savo pasekmes, štai „Coca Colos” mėgėjas iš Australijos Williamas Kennewellas dar nesenai per dieną išgerdavo apie 8 litrus šio gaiviojo gėrimo. Dabar, būdamas vos 25 metų amžiaus, jis priverstas nešioti dantų protezus.
Williamas neteko visų savo dantų dėl piknaudžiavimo gaiviuoju gėrimu, nors buvo ne vieną kartą perspėtas stomatologų. Matyt, vaikinukas bus neteisingai supratęs sveikos gyvensenos patarimus, kad per dieną patartina išgerti ne mažiau kaip 2-3 litrus skysčių.
Australas ilgą laiką ignoravo stomatologų perspėjimus, kad jo pomėgis piktnaudžiauti gaiviaisiais gėrimais gali stipriai pakenkti dantims, štai dabar, būdamas 25 metų, jis yra priverstas nešioti protezus. „Išgerdavau apie 6-8 litrus saldžiųjų gėrimų per dieną, dažniausiai tai būdavo „Coca Cola”. Mane daktarai buvo perspėję, kad žmogus turi turėti bent 23 dantis, kai aš tuo tarpu teturėjau 13 likusių, kuriuos taip pat teko pašalinti” - prisipažino Williamas.
Iš tiesų, suaugęs žmogus turėtų turėti nuo 28 iki 32 dantų, priklausomai nuo to, ar pas jį yra išdygę protiniai dantys ar ne. Williamo atveju, toks ankstyvas dantų praradimas buvo itin skausmingas, nes kai kurie dantys buvo pradėję pūti, tad tai jam kainavo ir nemenkus sveikatos sutrikimus - kraujo užkrėtimą, kurį galėjo gydyti tik pašalinus visus dantis. Vaikino sveikata pradėjo gerėti pradėjus nešioti protezus.
ekonaujienos.lt
Tikriausiai ne vieną kartą teko girdėti apie gaivinančio gėrimo „Coca Cola” žalą sveikatai, o kur dar burbuliukai, kenkiantys moters grožiui bei padedantys bujoti celiulitui. Kaip bebūtų, kiekvienas kraštutinumas turi savo pasekmes, štai „Coca Colos” mėgėjas iš Australijos Williamas Kennewellas dar nesenai per dieną išgerdavo apie 8 litrus šio gaiviojo gėrimo. Dabar, būdamas vos 25 metų amžiaus, jis priverstas nešioti dantų protezus.
Williamas neteko visų savo dantų dėl piknaudžiavimo gaiviuoju gėrimu, nors buvo ne vieną kartą perspėtas stomatologų. Matyt, vaikinukas bus neteisingai supratęs sveikos gyvensenos patarimus, kad per dieną patartina išgerti ne mažiau kaip 2-3 litrus skysčių.
Australas ilgą laiką ignoravo stomatologų perspėjimus, kad jo pomėgis piktnaudžiauti gaiviaisiais gėrimais gali stipriai pakenkti dantims, štai dabar, būdamas 25 metų, jis yra priverstas nešioti protezus. „Išgerdavau apie 6-8 litrus saldžiųjų gėrimų per dieną, dažniausiai tai būdavo „Coca Cola”. Mane daktarai buvo perspėję, kad žmogus turi turėti bent 23 dantis, kai aš tuo tarpu teturėjau 13 likusių, kuriuos taip pat teko pašalinti” - prisipažino Williamas.
Iš tiesų, suaugęs žmogus turėtų turėti nuo 28 iki 32 dantų, priklausomai nuo to, ar pas jį yra išdygę protiniai dantys ar ne. Williamo atveju, toks ankstyvas dantų praradimas buvo itin skausmingas, nes kai kurie dantys buvo pradėję pūti, tad tai jam kainavo ir nemenkus sveikatos sutrikimus - kraujo užkrėtimą, kurį galėjo gydyti tik pašalinus visus dantis. Vaikino sveikata pradėjo gerėti pradėjus nešioti protezus.
ekonaujienos.lt
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
-
paulenas
- Naujokas
- Posts: 1
- Joined: 2013-Feb-08 13:20
Re: ĮVAIRIOS INTERNETO NUORODOS
www.peiliukai.com - originalūs Gillette peiliukai pigiau
1. Gillette Mach 3 5 peiliukai - 33 Lt (parduotuvėje ~45Lt)
2. Gillette Mach 3 Turbo 5 peiliukai - 37Lt (parduotuvėje ~52Lt)
3. Gillette Fusion 4 peiliukai - 40Lt (parduotuvėje ~56Lt)
4. Gillette Fusion Proglide 4 peiliukai - 42Lt (parduotuvėje ~66Lt)
5. Gillette Fusion Proglide Power 4 peiliukai - 45Lt (parduotuvėje ~80Lt)
6. Gillette Fusion Proglide Power komplektas (skustuvas su 1 peiliuku + 4 peiliukai) - 84Lt (parduotuvėje ~130Lt)
7. Gillette Fusion Proglide komplektas (skustuvas su 2 peiliukais + 4 peiliukai) - 75Lt (parduotuvėje ~110Lt)
8. Gillette Fusion Proglide Power skustuvas su 1 peiliuku - 40Lt (parduotuvėje ~50Lt)
9. Gillette Fusion Proglide skustuvas su 1 peiliuku - 25Lt (parduotuvėje ~35Lt)
10. Gillette Venus Breeze 4 peiliukai - 35Lt (parduotuvėje ~45Lt)
11. Gillette Venus ProSkin sensitive skutimosi komplektas (skustuvas + 4 peiliukai) - 63Lt (parduotuvėje ~85Lt)
Čia pateiktos ne visos prekės, kurias mes siūlome, kitas prekes rasite apsilankę internetinėje parduotuvėje www.peiliukai.com
Kaune ir Vilniuje galimas atsiėmimas vietoje.
Į kitus miestus išsiunčiame tą pačią arba kitą darbo dieną po pavedimo registruotu pirmenybiniu paštu, kaina 5-6lt. Galimi ir kiti siuntimo būdai.
Mus rasite ir Facebook'e
Peiliukai originalūs, ne tokie kaip turguose ar iš kinijos. Garantuojame.
Jei domina rašykite info@peiliukai.com, skype peiliukai.com, per forumą arba tiesiog užsakymą pateikite per parduotuvę - www.peiliukai.com
Tel. Kaune - 867923851
Tel. Vilniuje - 866293801
1. Gillette Mach 3 5 peiliukai - 33 Lt (parduotuvėje ~45Lt)
2. Gillette Mach 3 Turbo 5 peiliukai - 37Lt (parduotuvėje ~52Lt)
3. Gillette Fusion 4 peiliukai - 40Lt (parduotuvėje ~56Lt)
4. Gillette Fusion Proglide 4 peiliukai - 42Lt (parduotuvėje ~66Lt)
5. Gillette Fusion Proglide Power 4 peiliukai - 45Lt (parduotuvėje ~80Lt)
6. Gillette Fusion Proglide Power komplektas (skustuvas su 1 peiliuku + 4 peiliukai) - 84Lt (parduotuvėje ~130Lt)
7. Gillette Fusion Proglide komplektas (skustuvas su 2 peiliukais + 4 peiliukai) - 75Lt (parduotuvėje ~110Lt)
8. Gillette Fusion Proglide Power skustuvas su 1 peiliuku - 40Lt (parduotuvėje ~50Lt)
9. Gillette Fusion Proglide skustuvas su 1 peiliuku - 25Lt (parduotuvėje ~35Lt)
10. Gillette Venus Breeze 4 peiliukai - 35Lt (parduotuvėje ~45Lt)
11. Gillette Venus ProSkin sensitive skutimosi komplektas (skustuvas + 4 peiliukai) - 63Lt (parduotuvėje ~85Lt)
Čia pateiktos ne visos prekės, kurias mes siūlome, kitas prekes rasite apsilankę internetinėje parduotuvėje www.peiliukai.com
Kaune ir Vilniuje galimas atsiėmimas vietoje.
Į kitus miestus išsiunčiame tą pačią arba kitą darbo dieną po pavedimo registruotu pirmenybiniu paštu, kaina 5-6lt. Galimi ir kiti siuntimo būdai.
Mus rasite ir Facebook'e
Peiliukai originalūs, ne tokie kaip turguose ar iš kinijos. Garantuojame.
Jei domina rašykite info@peiliukai.com, skype peiliukai.com, per forumą arba tiesiog užsakymą pateikite per parduotuvę - www.peiliukai.com
Tel. Kaune - 867923851
Tel. Vilniuje - 866293801