Lažybos. Kiek vilkų bus suskaičiuota šiais metais ?
-
- Varovas
- Posts: 17
- Joined: 2007-Dec-02 18:54
-
- Stažuotojas
- Posts: 141
- Joined: 2008-Jul-29 14:20
- Location: Rietavas
Re: Lažybos. Kiek vilkų bus suskaičiuota šiais metais ?
Antradieni ir siandien dariau vilku apskaita ir kaip niekad,vilku nei kvapo nors pries pora savaiciu buvo pasirode 6 pilkiai.
-
- Stažuotojas
- Posts: 156
- Joined: 2013-Nov-20 17:49
- laimosiux
- Jaunas medžiotojas
- Posts: 295
- Joined: 2008-Oct-06 18:01
- Location: Kaunas-Vilkaviškis
Re: Lažybos. Kiek vilkų bus suskaičiuota šiais metais ?
379
Medžioklei reikia pašaukimo, jei jo neturi, geriau nei nepradėti...
-
- Jaunas medžiotojas
- Posts: 369
- Joined: 2009-Apr-20 23:01
Re: Lažybos. Kiek vilkų bus suskaičiuota šiais metais ?
Subalsavau už 250 (kiek reik - tiek bus skant), bet dėl visa ko, statymą darau ant 261:)
- sharakanas
- Super Men
- Posts: 1988
- Joined: 2006-Sep-19 23:09
- Location: Birzai
Re: Lažybos. Kiek vilkų bus suskaičiuota šiais metais ?
285
Taupykime vandeni, gerkime alu
bezdelnikam alus gerti sveika
bezdelnikam alus gerti sveika
- medziotojas
- Administratorius
- Posts: 19473
- Joined: 2006-Jul-07 00:32
- Location: Vilnius
Re: Lažybos. Kiek vilkų bus suskaičiuota šiais metais ?
Ar jau žinote kiek pas jus medžioklės plotų vienete OFICIALIAI priskaičiuota vilkų
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
-
- Stažuotojas
- Posts: 156
- Joined: 2013-Nov-20 17:49
Re: Lažybos. Kiek vilkų bus suskaičiuota šiais metais ?
Pas mus plotuose suskaiciavo 11 o rasys su paklaida tai 7
koks pas kitus rezultatas?
koks pas kitus rezultatas?
-
- Stažuotojas
- Posts: 93
- Joined: 2007-May-28 22:21
- Zaibas
- Patyręs medžiotojas
- Posts: 879
- Joined: 2007-May-18 22:32
- Location: Vilnius-kaunas
- šatas
- Patyręs medžiotojas
- Posts: 958
- Joined: 2008-May-12 18:26
Re: Lažybos. Kiek vilkų bus suskaičiuota šiais metais ?
Žaibas,ar tau giminaitis niekur netrenkė,iš kur tu jų tiek išmastei,taigi ne triušiai ,kad tep daugintusi
- medziotojas
- Administratorius
- Posts: 19473
- Joined: 2006-Jul-07 00:32
- Location: Vilnius
Re: Lažybos. Kiek vilkų bus suskaičiuota šiais metais ?
Vilkų takais po Kamanas
2015 m. vasario 7 d.
Vytautas RUŠKYS
skrastas.lt
Šią savaitę visuose Lietuvos miškuose buvo skaičiuojami vilkai – pagal pėdas sniege. Vilkų ieškota ir Kamanų valstybiniame gamtiniame rezervate. Su jo darbuotojais po apsnigtą pelkę, besidriekusią Akmenės ir Mažeikių rajonuose, keliavo ir „Šiaulių kraštas“.
Tarp skaičiuotojų – savanoriai
Vilkai pagal pėdas skaičiuojami kas keleri metai, kai yra pakankamai sniego.
2013 metų skaičiavimo duomenimis, tuomet Lietuvoje gyveno apie 200 vilkų, iš jų 8 – Kamanų valstybiniame gamtiniame rezervate.
Kiek keturkojų išlikę, ėmėsi nustatinėti rezervato darbuotojai, suprantantys gamtos ženklus.
Prie specialistų prisijungė ir du savanoriai. Vienas entuziastų – ne kartą vilkus medžiojęs, kitas – bet kokių medžioklių priešininkas.
Kiekvienas žygio dalyvis gavo po žemėlapį su nustatytu maršrutu. Jais, tarpusavyje susisiekiančiais, išdalyta rezervato teritorija.
Trumpiausias kelias – apie 8 kilometrus, kiti – keliais kilometrais ilgesni. Skaičiuotojai turėjo užfiksuoti išeinančių ir įeinančių žvėrių pėdsakus.
Vilkų koncertas
Prieš žygį Kamanų pelkėse naktį praleido grupė Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto mokslo darbuotojų.
Norėta išgirsti vilkų staugimą. Iš pradžių, panašu, pradėjo jaunyliai. Po kurio laiko atliepė vyresni. Atrodė lyg – iš kitos vietos. Bet galėjo būti, kad ir iš to paties būrio.
Vilkų koncertas užtruko apie penketą minučių.
Literatūroje rašoma, kad dažniausiai vilkai užkaukia per žiemos speigus, žiūrėdami į mėnulį. Kamanose tebuvo vos laipsnis kitas šaltuko.
Mokslininkai svarstė, galbūt įtakos turėjo besikeičiantis atmosferos slėgis.
„Niekada iki šiol vilkų staugimas manęs nėra šiurpinęs, taip ir šįkart – negąsdino“, – sakė kartu su mokslininkais buvęs Kamanų valstybinio gamtinio rezervato vyriausiasis ekologas Vaidotas Grigaliūnas.
Vilkų gauja
Ėjau kartu su V. Grigaliūnu šiaurine Kamanų teritorija.
Po kelių minučių, dar neįžengus į tankesnį mišką, pievelėje, savanoris sušunka: „Radau.“ Ekologas patvirtina – tai vilko pėdos.
Baigiant šešių valandų žygį dar kartą įsitikinta, kad čia bėgiota vilkų. Net visa gauja sukinėjosi.
Ryškiausiai pėdos atrodė palei griovį. Išilgai jo risnoję keturkojai vietomis smego sniege iki vandens. Todėl pėdsakai patamsėjo, tapo labiau matomi.
Pilkiai prie vandens blaškėsi, vietomis sniegą net sutrypė. Tačiau ant silpno ledo nelipo. Galop pasuko į medžių tankmę.
Pėdomis pasekęs V. Grigaliūnas tiksliai suskaičiavo – būta penkių vilkų.
Jie bėgiojo net keliu visai šalia užtvaro į teritoriją.
Vilko vienišiaus mįslė
V. Grigaliūnas užfiksavo ir vilko vienišiaus pėdsakus.
Pėdos užminė mįslę: kodėl eita ne pėda pėdon, kaip įprasta pilkiams, bet šleivojant. Galbūt koks paliegęs?
Vėliau ne kartą maršrute pasitaikė vienišiaus pėdų, bet jau vilkams tipiška eisena. Eita ir per ežerokšnius.
Kai kur matyti ir pasižymimos teritorijos ženklai. Likusi ir duobė sniege iki augančių krūmelių šaknyno – gal maisto ieškota?
Sumuojant apskaitos rezultatus paaiškėjo, kad vienas skaičiuotojas pietinėje rezervato dalyje, o antras rytinėje taip pat užfiksavo vienišiaus vilko pėdsakus. V. Grigaliūnas mano, kad visur – to paties pilkio, o gali būti ir antras toks.
Pirmosios apskaitos dienos duomenimis, Kamanų rezervate gyvena šešių ar septynių vilkų šeima. Galbūt gauja yra išvariusi vieną ar du vilkus, ir jie klajoja vieniši.
Gali būti, kad jie klaidžioja dėl rujos. Todėl gali vėl įsijungti į gaują.
Vakar buvo atliekama pakartotinė apskaita, po kurios bus skelbiamas tikslus vilkų skaičius.
V. Grigaliūnas mena, kad apskaitininkai Kamanose yra užfiksavę dvi vilkų šeimas – devyniolika pilkių. Gali būti, kad viena šeima jau pasitraukė kitur arba tada tik laikinai buvo užklydusi.
Kitų žvėrių takais
Skaičiuoti ir kiti žvėrys. Jie, skirtingai negu pilkiai, po pelkę, atrodo, lyg ir nevaikšto. Retokai sukinėjasi ir tarp medžių.
Užtat žvėrių takais išraižyti atviri laukai. Ypač jų gausu prie paliktų šiaudų rulonų.
Šiaurinėje Kamanų dalyje nustebina bemaž žmogaus pėdos didumo kanopos įspaudas – briedžio. Panašu, kad ganėtinai sunkaus. „Tai genofondas“, – apibūdina V. Grigaliūnas.
Stirnos nuklysta į laukų tolumas parupšnoti iš po sniego atkasamų želmenų. Tos, kurios atsargesnės, vos pastebėjusios žmones šauna tolyn ir apsukusios lanką neria į mišką.
Lapė jautėsi viena laukuose. Bet vos žvilgsniu identifikavo žmones – lyg prasmego žemėn.
Būta ir gausybės šernų. Vienas būrys – arti dvidešimties. Kur kniso iki žolynų šaknų, ten balta spalva nebešvyti. Viršum sniego liko žemių sluoksnis.
Prognozė – 250 vilkų
Žvėrys skaičiuojami, kad būtų žinoma, kiek galima jų sumedžioti. Pavyzdžiui, elnių – 10-15 procentų nuo bendro skaičiaus, šernų – net 80 procentų.
Vilkai skaičiuojami dėl jų populiacijos reguliavimo.
Vilkų populiacijos reguliavimo plane įrašyti konkretūs skaičiai: jei vilkų skaičius yra mažesnis nei 250, jų medžioklė gali būti limituojama arba apskritai draudžiama. Maždaug prieš dešimtmetį buvo uždrausta pilkių medžioklė.
Jei vilkų Lietuvoje bus apie 500, tada būtų leidžiama sumedžioti 10 procentų populiacijos.
Medžioklės specialistai prognozuoja, kad šiemet turėtų būti priskaičiuota šiek tiek daugiau kaip 250 vilkų.
Kamanose – nešaudys
Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direktorius Darius Triaušys tvirtina, kad realiai nė vienas vilkas rezervate neturėtų būti nušautas. Šioje teritorijoje draudžiama bet kokia medžioklė.
Išimtis galėtų būti tuomet, kai atsirastų labai daug vilkų.
„Tačiau realiai tokio pavojaus nėra, – garantavo D. Triaušys. – Daug Lietuvoje gyvenančių žvėrių toje pačioje teritorijoje gali sėkmingai daugintis ir gausėti, jei išgyvenimui pakanka maisto. Jo gali netrūkti ir vilkams, bet jei jiems bus nepakankamai teritorijos – būrys nedidės. Taip sustyguotas gyvenimas. Kai mūsų vilkų šeimoje užauga jaunikliai, jie išvaromi. Ir dažniausiai iškeliauja kurti savo šeimų už Kamanų ribų, į kitus miškus“.
EPA-ELTA nuotr.
VILKAS: Vilkų populiacija reguliuojama kiekvienam medžioklės sezonui nustatant jų sumedžiojimo limitą. Lietuvoje pagal Vilko apsaugos plano nuostatas tikslas yra turėti 250–500 vilkų populiaciją, paplitusią didžiojoje šalies dalyje.
Autoriaus nuotr.
PAIEŠKA: Kamanų valstybinio gamtinio rezervato vyriausiasis ekologas Vaidotas Grigaliūnas pagal pėdas sniege suskaičiavo šešis ar septynis vilkus. PĖDOS: Vilkų pėdos itin išryškėjo pagriovyje, nes po sniegu telkšojo vanduo.
2015 m. vasario 7 d.
Vytautas RUŠKYS
skrastas.lt
Šią savaitę visuose Lietuvos miškuose buvo skaičiuojami vilkai – pagal pėdas sniege. Vilkų ieškota ir Kamanų valstybiniame gamtiniame rezervate. Su jo darbuotojais po apsnigtą pelkę, besidriekusią Akmenės ir Mažeikių rajonuose, keliavo ir „Šiaulių kraštas“.
Tarp skaičiuotojų – savanoriai
Vilkai pagal pėdas skaičiuojami kas keleri metai, kai yra pakankamai sniego.
2013 metų skaičiavimo duomenimis, tuomet Lietuvoje gyveno apie 200 vilkų, iš jų 8 – Kamanų valstybiniame gamtiniame rezervate.
Kiek keturkojų išlikę, ėmėsi nustatinėti rezervato darbuotojai, suprantantys gamtos ženklus.
Prie specialistų prisijungė ir du savanoriai. Vienas entuziastų – ne kartą vilkus medžiojęs, kitas – bet kokių medžioklių priešininkas.
Kiekvienas žygio dalyvis gavo po žemėlapį su nustatytu maršrutu. Jais, tarpusavyje susisiekiančiais, išdalyta rezervato teritorija.
Trumpiausias kelias – apie 8 kilometrus, kiti – keliais kilometrais ilgesni. Skaičiuotojai turėjo užfiksuoti išeinančių ir įeinančių žvėrių pėdsakus.
Vilkų koncertas
Prieš žygį Kamanų pelkėse naktį praleido grupė Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto mokslo darbuotojų.
Norėta išgirsti vilkų staugimą. Iš pradžių, panašu, pradėjo jaunyliai. Po kurio laiko atliepė vyresni. Atrodė lyg – iš kitos vietos. Bet galėjo būti, kad ir iš to paties būrio.
Vilkų koncertas užtruko apie penketą minučių.
Literatūroje rašoma, kad dažniausiai vilkai užkaukia per žiemos speigus, žiūrėdami į mėnulį. Kamanose tebuvo vos laipsnis kitas šaltuko.
Mokslininkai svarstė, galbūt įtakos turėjo besikeičiantis atmosferos slėgis.
„Niekada iki šiol vilkų staugimas manęs nėra šiurpinęs, taip ir šįkart – negąsdino“, – sakė kartu su mokslininkais buvęs Kamanų valstybinio gamtinio rezervato vyriausiasis ekologas Vaidotas Grigaliūnas.
Vilkų gauja
Ėjau kartu su V. Grigaliūnu šiaurine Kamanų teritorija.
Po kelių minučių, dar neįžengus į tankesnį mišką, pievelėje, savanoris sušunka: „Radau.“ Ekologas patvirtina – tai vilko pėdos.
Baigiant šešių valandų žygį dar kartą įsitikinta, kad čia bėgiota vilkų. Net visa gauja sukinėjosi.
Ryškiausiai pėdos atrodė palei griovį. Išilgai jo risnoję keturkojai vietomis smego sniege iki vandens. Todėl pėdsakai patamsėjo, tapo labiau matomi.
Pilkiai prie vandens blaškėsi, vietomis sniegą net sutrypė. Tačiau ant silpno ledo nelipo. Galop pasuko į medžių tankmę.
Pėdomis pasekęs V. Grigaliūnas tiksliai suskaičiavo – būta penkių vilkų.
Jie bėgiojo net keliu visai šalia užtvaro į teritoriją.
Vilko vienišiaus mįslė
V. Grigaliūnas užfiksavo ir vilko vienišiaus pėdsakus.
Pėdos užminė mįslę: kodėl eita ne pėda pėdon, kaip įprasta pilkiams, bet šleivojant. Galbūt koks paliegęs?
Vėliau ne kartą maršrute pasitaikė vienišiaus pėdų, bet jau vilkams tipiška eisena. Eita ir per ežerokšnius.
Kai kur matyti ir pasižymimos teritorijos ženklai. Likusi ir duobė sniege iki augančių krūmelių šaknyno – gal maisto ieškota?
Sumuojant apskaitos rezultatus paaiškėjo, kad vienas skaičiuotojas pietinėje rezervato dalyje, o antras rytinėje taip pat užfiksavo vienišiaus vilko pėdsakus. V. Grigaliūnas mano, kad visur – to paties pilkio, o gali būti ir antras toks.
Pirmosios apskaitos dienos duomenimis, Kamanų rezervate gyvena šešių ar septynių vilkų šeima. Galbūt gauja yra išvariusi vieną ar du vilkus, ir jie klajoja vieniši.
Gali būti, kad jie klaidžioja dėl rujos. Todėl gali vėl įsijungti į gaują.
Vakar buvo atliekama pakartotinė apskaita, po kurios bus skelbiamas tikslus vilkų skaičius.
V. Grigaliūnas mena, kad apskaitininkai Kamanose yra užfiksavę dvi vilkų šeimas – devyniolika pilkių. Gali būti, kad viena šeima jau pasitraukė kitur arba tada tik laikinai buvo užklydusi.
Kitų žvėrių takais
Skaičiuoti ir kiti žvėrys. Jie, skirtingai negu pilkiai, po pelkę, atrodo, lyg ir nevaikšto. Retokai sukinėjasi ir tarp medžių.
Užtat žvėrių takais išraižyti atviri laukai. Ypač jų gausu prie paliktų šiaudų rulonų.
Šiaurinėje Kamanų dalyje nustebina bemaž žmogaus pėdos didumo kanopos įspaudas – briedžio. Panašu, kad ganėtinai sunkaus. „Tai genofondas“, – apibūdina V. Grigaliūnas.
Stirnos nuklysta į laukų tolumas parupšnoti iš po sniego atkasamų želmenų. Tos, kurios atsargesnės, vos pastebėjusios žmones šauna tolyn ir apsukusios lanką neria į mišką.
Lapė jautėsi viena laukuose. Bet vos žvilgsniu identifikavo žmones – lyg prasmego žemėn.
Būta ir gausybės šernų. Vienas būrys – arti dvidešimties. Kur kniso iki žolynų šaknų, ten balta spalva nebešvyti. Viršum sniego liko žemių sluoksnis.
Prognozė – 250 vilkų
Žvėrys skaičiuojami, kad būtų žinoma, kiek galima jų sumedžioti. Pavyzdžiui, elnių – 10-15 procentų nuo bendro skaičiaus, šernų – net 80 procentų.
Vilkai skaičiuojami dėl jų populiacijos reguliavimo.
Vilkų populiacijos reguliavimo plane įrašyti konkretūs skaičiai: jei vilkų skaičius yra mažesnis nei 250, jų medžioklė gali būti limituojama arba apskritai draudžiama. Maždaug prieš dešimtmetį buvo uždrausta pilkių medžioklė.
Jei vilkų Lietuvoje bus apie 500, tada būtų leidžiama sumedžioti 10 procentų populiacijos.
Medžioklės specialistai prognozuoja, kad šiemet turėtų būti priskaičiuota šiek tiek daugiau kaip 250 vilkų.
Kamanose – nešaudys
Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direktorius Darius Triaušys tvirtina, kad realiai nė vienas vilkas rezervate neturėtų būti nušautas. Šioje teritorijoje draudžiama bet kokia medžioklė.
Išimtis galėtų būti tuomet, kai atsirastų labai daug vilkų.
„Tačiau realiai tokio pavojaus nėra, – garantavo D. Triaušys. – Daug Lietuvoje gyvenančių žvėrių toje pačioje teritorijoje gali sėkmingai daugintis ir gausėti, jei išgyvenimui pakanka maisto. Jo gali netrūkti ir vilkams, bet jei jiems bus nepakankamai teritorijos – būrys nedidės. Taip sustyguotas gyvenimas. Kai mūsų vilkų šeimoje užauga jaunikliai, jie išvaromi. Ir dažniausiai iškeliauja kurti savo šeimų už Kamanų ribų, į kitus miškus“.
EPA-ELTA nuotr.
VILKAS: Vilkų populiacija reguliuojama kiekvienam medžioklės sezonui nustatant jų sumedžiojimo limitą. Lietuvoje pagal Vilko apsaugos plano nuostatas tikslas yra turėti 250–500 vilkų populiaciją, paplitusią didžiojoje šalies dalyje.
Autoriaus nuotr.
PAIEŠKA: Kamanų valstybinio gamtinio rezervato vyriausiasis ekologas Vaidotas Grigaliūnas pagal pėdas sniege suskaičiavo šešis ar septynis vilkus. PĖDOS: Vilkų pėdos itin išryškėjo pagriovyje, nes po sniegu telkšojo vanduo.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
- medziotojas
- Administratorius
- Posts: 19473
- Joined: 2006-Jul-07 00:32
- Location: Vilnius
Re: Lažybos. Kiek vilkų bus suskaičiuota šiais metais ?
Miškininkai skaičiavo vilkus ir lūšis
2015-02-09
anyksta.lt
Vasario 3 dieną, Anykščių miškų urėdijos darbuotojai vyko į miškus, kur skaičiavo vilkų ir lūšių pėdsakų.
Lūšių pėdsakai pastebėti Šimonių - Ramuldavos miškuose, o vilkų pėdsakų rasta Šimonių girioje bei Troškūnų, Dabužių miškuose.
2015-02-09
anyksta.lt
Vasario 3 dieną, Anykščių miškų urėdijos darbuotojai vyko į miškus, kur skaičiavo vilkų ir lūšių pėdsakų.
Lūšių pėdsakai pastebėti Šimonių - Ramuldavos miškuose, o vilkų pėdsakų rasta Šimonių girioje bei Troškūnų, Dabužių miškuose.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
- medziotojas
- Administratorius
- Posts: 19473
- Joined: 2006-Jul-07 00:32
- Location: Vilnius
Re: Lažybos. Kiek vilkų bus suskaičiuota šiais metais ?
Plėšrūnai bus skaičiuojami ir kitu būdu
2015-02-09
ekonaujienos.lt
Prieš pat Naujuosius metus Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) bei Gamtos tyrimų centras (GTC) paskelbė, kad pradeda pirmąjį Lietuvoje neprofesionaliojo mokslo (angl. citizen science) projektą, skirtą stambiųjų plėšrūnų apskaitai
(http://lmzd.lt/lt/naujienos/projektas-s ... -apskaita/, http://www.gamtostyrimai.lt/uploads/doc ... ujiena.pdf). Projekto idėja yra ta, kad savanoriai (medžiotojai, miškininkai, visi kiti gamtą stebintys ir joje besilankantys) visus metus rinks faktus apie stambiųjų plėšrūnų buvimą, o GTC mokslininkai šiuos duomenis apibendrins ir analizuos. Bus renkami įvairiausi duomenys: pačio gyvūno stebėjimas, nuotraukos, aptikti pėdsakai ar ekskrementai, girdėtas balsas, rastos grobio liekanos, įvykę naminių gyvūnų užpuolimai ir pan. Tikimasi, kad surinkus pakankamai duomenų bus galima daryti išvadas apie vilkų, lūšių ir lokių paplitimą, gausą ir jų pokyčius.
Akivaizdu, kad tokia stambiųjų plėšrūnų apskaitos metodika turi rimtų privalumų prieš šiuo metu vienintelę alternatyvą – miškininkų apskaitą. Dabartinės apskaitos problemos yra visiems žinomos: per du pusdienius neįmanoma aptikti visų pėdsakų, apskaitos sėkmė labai priklauso nuo oro sąlygų, o gaunamas rezultatas yra minimalus individų skaičius, kuris kelia daugybę aistrų metodikos nesuprantantiems. Lietuviškos žiemos darosi vis mažiau prognozuojamos, – vieną dieną pusto, kitą dieną žolė žaliuoja, – todėl senuoju būdu apskaityti plėšrūnus darysis vis sudėtingiau. Dėl sniego trūkumo praėjusiais metais vilkų apskaita išvis neįvyko, o šiais metais ir vėl vyko ne pačiomis idealiausiomis sąlygomis.
Todėl naujojo projekto idėja yra laiku. Žinoma, iš pradžių organizatoriai turės kurį laiką šlifuoti metodiką, bandyti sudominti kuo didesnę visuomenės dalį, parodyti, kad idėja veikia. Tačiau sėkmės atveju galbūt pavyktų įvertinti ne tik paplitimą ir gausą, bet ir šeimų (vilkams) ar patelių su jaunikliais (lūšims) skaičių, plėšrūnų užimamas teritorijas, populiacijų pokyčių dinamiką.
Sėkmės faktoriai
Nėra abejonių, kad pati idėja tikrai gera, tačiau nuo idėjos iki rezultato ne toks ir trumpas kelias. Taigi, ko reikia, kad projektas būtų sėkmingas? Visų pirma – o ką gi reikėtų laikyti sėkme. Manau, kad visi sutiks, jog projektas bus vertas dėmesio, jei jo metu pavyks gauti tikslesnius, patikimesnius arba visiškai naujus rezultatus, nei kad miškininkų apskaitoje. T. y. įvertinti tą patį (gausą ir paplitimą), tik tiksliau ar patikimiau, arba įvertinti kažką visiškai naujo, pvz. vilkų šeimų skaičių. Tačiau nemanau, kad projektą bus galima laikyti sėkmingu, jei jis tik kosmetiškai papudruos dabartinę medžiotojų atliekamą vilkų apskaitą, kuri iš esmės tėra medžiotojų nuomonių apklausa.
Pirma būtina projekto sėkmės sąlyga – masiškumas. Reikia daug ir įvairių duomenų apie tuos pačius gyvūnus, surinktų skirtingu metu ir, idealiu atveju, skirtingų žmonių. Viso labo trys vienos vilkų šeimos stebėjimai nebus kažkas geresnio, nei dabar surenkama miškininkų apskaitoje. Daug tų pačių gyvūnų skirtingo tipo stebėjimų leidžia ne tik patvirtinti buvimo faktą, bet ir tiksliau įvertinti jų skaičių (kuris metų bėgyje kinta), užimamą teritoriją ir panašiai. Kai stebėjimų yra mažai, iškyla ta pati problema kaip ir miškininkų apskaitoje – kaip atskirti, kur yra tie patys individai, judantys savo milžiniškoje teritorijoje, o kur yra visai kiti individai, kuriuos reikia skaičiuoti atskirai.
Antra sąlyga – duomenų patikimumas. Faktus gali rinkti ir siųsti bet kas, todėl nėra būdo žinoti savanorio kvalifikacijos šioje ganėtinai specifinėje srityje. Kaip ir suinteresuotumo, nes vieniems gali norėtis pridauginti nemėgstamų, kitiems – primažinti mylimų žvėrių. Patys duomenys savo prigimtimi savaime yra skirtingo patikimumo lygio. Vienas dalykas yra nuotrauka (gyvūno ar jo pėdsakų), oficialiai užregistruotas gyvulių papjovimo faktas arba sumedžiotas vilkas ir visai kitas – anketos įrašas, kad kažkas kažkur girdėjo staugimą ar matė devynis vilkus. Suprantama, kad tokie duomenys turi būti traktuojami iš esmės skirtingai.
O kaip užtikrinti pakankamą patikimumą, kad nebūtų analizuojami anekdotai vietoje tikrų faktų? Įprastas sprendimas – kontrolė. Yra įvairių būdų tai padaryti, o ir patys apskaitos rengėjai rengiasi daryti papildomus tyrimus nustatytuose taškuose. Yra ir kitų sprendimų. Pvz., per kelis pirmus metus atsijoti patikimus ir nepatikimus duomenų teikėjus. Arba taikyti taisyklę, kad stebėjimas turi būti patvirtintas kelių nesusijusių asmenų (trys vieno medžiotojų būrelio medžiotojai nesiskaito). Viena akivaizdu, kad iškeltų rankų principas – „aš nieko nežinau, neturiu pagrindo abejoti duomenų patikimumu, ir šiaip tik atlieku matematines operacijas su kažkieno kito duomenimis“ – nubrauktų bet kokias pretenzijas į rezultato patikimumą.
Trečia sėkmės sąlyga – korektiškas tinkamų analizės ir duomenų apdorojimo metodų naudojimas. Kaip miškininkų apskaitoje vilkai nustatomi ne sumuojant aptiktus pėdsakus, taip ir šiuo atveju ne kiekvienas stebėjimas virsta unikaliu gyvūnu. Patikimesnės išvados gali būti daromos tik iš ilgalaikių stebėjimų, o ne dviejų–trijų savaičių duomenų. Bet nemanau, kad turiu mokyti mokytus, todėl daugiau nebesiplėtosiu.
Ketvirta sėkmės sąlyga – skaidrumas. Jei tai yra visuomeninis projektas, o ne privatus užsakymas ar uždaras tyrimas, tai visuomenė tikėsis sužinoti, kas ir kaip daroma su surinktais duomenimis ir kodėl gauti tokie, o ne kitokie rezultatai. Jeigu projektas įsibėgės ir ims rimčiau pretenduoti pakeisti miškininkų apskaitą bei daryti įtaką gyvūnijos apsaugos sprendimams (taip, ir medžioklei), tai kartelė pakils dar aukščiau. Tokiu atveju klausimai apie patikimumą, mokslinį metodą ir kitus aspektus tikrai iškils visu rimtumu. Aš žinau mažiausiai vieną organizaciją, kuri tuo tikrai domėsis.
Žiupsnelis kritikos
Projektas dar tik prasideda ir padorumas reikalauja nepulti kritikuoti, kol jis neįsibėgėjo. Tiesą pasakius, kol kas nėra ką ir kritikuoti, kol nepristatyti pirmieji rezultatai. Vienintelis rimčiau užkliuvęs dalykas – faktų rinkimo anketa. Dabartinėje anketoje įdėta lentelė (tai juk net ne lentelė, o sąrašas su rėmeliu) skirta tik vienam stebėjimui, kurį perkeliant į Excel dar reikės ir papildomos „pavertimo“ operacijos. Jeigu pasivaikščiojimo miške metu aptiksiu tris skirtingas plėšrūnų buvimo žymes, tai turėsiu siųsti tris anketas arba išgalvoti įvairiausius būdus, kaip viską sutalpinti į tą lentelę. Šitoks saviveiklinio duomenų talpinimo į neįprastą lentelę triukas jau išbandytas su buvusia miškininkų anketa. Atrodė, kad pamokos išmoktos, todėl nuoširdžiai nustebau vėl pamatęs kažką panašaus. Iš kitos pusės, apskaitos rengėjai žada internetinį registravimą, jei bus daug stebėjimų – tai greičiausiai išspręstų problemą.
Ar tikrai suskaičiuos?
Esu atsargus optimistas. Panašaus projekto tikrai reikia, ir jau seniai. O pasistengus ir viską padarius korektiškai galima gauti labai įdomius ir naudingus rezultatus. Iš kitos pusės, yra keletas pakankamai rimtų sąlygų, nuo kurių priklausys projekto sėkmė, ir tikrai nežinau, kiek jomis bus rūpinamasi. Taip pat neslėpsiu, kad nesu didžiausias apskaitą rengiančių LMŽD ar GTC mokslininkų gerbėjas. Tačiau lai šneka ne simpatijos, bet duomenys, metodai ir rezultatai.
Šiandien tikiuosi ir linkiu, kad projektas būtų sėkmingas. Nes bent jau aš asmeniškai noriu sužinoti tikrąją plėšrūnų populiacijų būklę. Ir noriu, kad diskusijų objektas būtų nebe visiems pabodęs individų skaičius, bet plėšrūnų apsaugos ir konfliktų su žmogumi problemų sprendimas. O kai bus pristatyti pirmieji šios apskaitos rezultatai, bus galima rimčiau vertinti, ar pavyko.
O ar aš pats dalyvausiu šiame projekte ir siųsiu duomenis? Tikėtina, kad taip. Juk plėšrūnų apskaita yra pernelyg svarbus klausimas, kad jį būtų galima palikti vieniems medžiotojams.
2015-02-09
ekonaujienos.lt
Prieš pat Naujuosius metus Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) bei Gamtos tyrimų centras (GTC) paskelbė, kad pradeda pirmąjį Lietuvoje neprofesionaliojo mokslo (angl. citizen science) projektą, skirtą stambiųjų plėšrūnų apskaitai
(http://lmzd.lt/lt/naujienos/projektas-s ... -apskaita/, http://www.gamtostyrimai.lt/uploads/doc ... ujiena.pdf). Projekto idėja yra ta, kad savanoriai (medžiotojai, miškininkai, visi kiti gamtą stebintys ir joje besilankantys) visus metus rinks faktus apie stambiųjų plėšrūnų buvimą, o GTC mokslininkai šiuos duomenis apibendrins ir analizuos. Bus renkami įvairiausi duomenys: pačio gyvūno stebėjimas, nuotraukos, aptikti pėdsakai ar ekskrementai, girdėtas balsas, rastos grobio liekanos, įvykę naminių gyvūnų užpuolimai ir pan. Tikimasi, kad surinkus pakankamai duomenų bus galima daryti išvadas apie vilkų, lūšių ir lokių paplitimą, gausą ir jų pokyčius.
Akivaizdu, kad tokia stambiųjų plėšrūnų apskaitos metodika turi rimtų privalumų prieš šiuo metu vienintelę alternatyvą – miškininkų apskaitą. Dabartinės apskaitos problemos yra visiems žinomos: per du pusdienius neįmanoma aptikti visų pėdsakų, apskaitos sėkmė labai priklauso nuo oro sąlygų, o gaunamas rezultatas yra minimalus individų skaičius, kuris kelia daugybę aistrų metodikos nesuprantantiems. Lietuviškos žiemos darosi vis mažiau prognozuojamos, – vieną dieną pusto, kitą dieną žolė žaliuoja, – todėl senuoju būdu apskaityti plėšrūnus darysis vis sudėtingiau. Dėl sniego trūkumo praėjusiais metais vilkų apskaita išvis neįvyko, o šiais metais ir vėl vyko ne pačiomis idealiausiomis sąlygomis.
Todėl naujojo projekto idėja yra laiku. Žinoma, iš pradžių organizatoriai turės kurį laiką šlifuoti metodiką, bandyti sudominti kuo didesnę visuomenės dalį, parodyti, kad idėja veikia. Tačiau sėkmės atveju galbūt pavyktų įvertinti ne tik paplitimą ir gausą, bet ir šeimų (vilkams) ar patelių su jaunikliais (lūšims) skaičių, plėšrūnų užimamas teritorijas, populiacijų pokyčių dinamiką.
Sėkmės faktoriai
Nėra abejonių, kad pati idėja tikrai gera, tačiau nuo idėjos iki rezultato ne toks ir trumpas kelias. Taigi, ko reikia, kad projektas būtų sėkmingas? Visų pirma – o ką gi reikėtų laikyti sėkme. Manau, kad visi sutiks, jog projektas bus vertas dėmesio, jei jo metu pavyks gauti tikslesnius, patikimesnius arba visiškai naujus rezultatus, nei kad miškininkų apskaitoje. T. y. įvertinti tą patį (gausą ir paplitimą), tik tiksliau ar patikimiau, arba įvertinti kažką visiškai naujo, pvz. vilkų šeimų skaičių. Tačiau nemanau, kad projektą bus galima laikyti sėkmingu, jei jis tik kosmetiškai papudruos dabartinę medžiotojų atliekamą vilkų apskaitą, kuri iš esmės tėra medžiotojų nuomonių apklausa.
Pirma būtina projekto sėkmės sąlyga – masiškumas. Reikia daug ir įvairių duomenų apie tuos pačius gyvūnus, surinktų skirtingu metu ir, idealiu atveju, skirtingų žmonių. Viso labo trys vienos vilkų šeimos stebėjimai nebus kažkas geresnio, nei dabar surenkama miškininkų apskaitoje. Daug tų pačių gyvūnų skirtingo tipo stebėjimų leidžia ne tik patvirtinti buvimo faktą, bet ir tiksliau įvertinti jų skaičių (kuris metų bėgyje kinta), užimamą teritoriją ir panašiai. Kai stebėjimų yra mažai, iškyla ta pati problema kaip ir miškininkų apskaitoje – kaip atskirti, kur yra tie patys individai, judantys savo milžiniškoje teritorijoje, o kur yra visai kiti individai, kuriuos reikia skaičiuoti atskirai.
Antra sąlyga – duomenų patikimumas. Faktus gali rinkti ir siųsti bet kas, todėl nėra būdo žinoti savanorio kvalifikacijos šioje ganėtinai specifinėje srityje. Kaip ir suinteresuotumo, nes vieniems gali norėtis pridauginti nemėgstamų, kitiems – primažinti mylimų žvėrių. Patys duomenys savo prigimtimi savaime yra skirtingo patikimumo lygio. Vienas dalykas yra nuotrauka (gyvūno ar jo pėdsakų), oficialiai užregistruotas gyvulių papjovimo faktas arba sumedžiotas vilkas ir visai kitas – anketos įrašas, kad kažkas kažkur girdėjo staugimą ar matė devynis vilkus. Suprantama, kad tokie duomenys turi būti traktuojami iš esmės skirtingai.
O kaip užtikrinti pakankamą patikimumą, kad nebūtų analizuojami anekdotai vietoje tikrų faktų? Įprastas sprendimas – kontrolė. Yra įvairių būdų tai padaryti, o ir patys apskaitos rengėjai rengiasi daryti papildomus tyrimus nustatytuose taškuose. Yra ir kitų sprendimų. Pvz., per kelis pirmus metus atsijoti patikimus ir nepatikimus duomenų teikėjus. Arba taikyti taisyklę, kad stebėjimas turi būti patvirtintas kelių nesusijusių asmenų (trys vieno medžiotojų būrelio medžiotojai nesiskaito). Viena akivaizdu, kad iškeltų rankų principas – „aš nieko nežinau, neturiu pagrindo abejoti duomenų patikimumu, ir šiaip tik atlieku matematines operacijas su kažkieno kito duomenimis“ – nubrauktų bet kokias pretenzijas į rezultato patikimumą.
Trečia sėkmės sąlyga – korektiškas tinkamų analizės ir duomenų apdorojimo metodų naudojimas. Kaip miškininkų apskaitoje vilkai nustatomi ne sumuojant aptiktus pėdsakus, taip ir šiuo atveju ne kiekvienas stebėjimas virsta unikaliu gyvūnu. Patikimesnės išvados gali būti daromos tik iš ilgalaikių stebėjimų, o ne dviejų–trijų savaičių duomenų. Bet nemanau, kad turiu mokyti mokytus, todėl daugiau nebesiplėtosiu.
Ketvirta sėkmės sąlyga – skaidrumas. Jei tai yra visuomeninis projektas, o ne privatus užsakymas ar uždaras tyrimas, tai visuomenė tikėsis sužinoti, kas ir kaip daroma su surinktais duomenimis ir kodėl gauti tokie, o ne kitokie rezultatai. Jeigu projektas įsibėgės ir ims rimčiau pretenduoti pakeisti miškininkų apskaitą bei daryti įtaką gyvūnijos apsaugos sprendimams (taip, ir medžioklei), tai kartelė pakils dar aukščiau. Tokiu atveju klausimai apie patikimumą, mokslinį metodą ir kitus aspektus tikrai iškils visu rimtumu. Aš žinau mažiausiai vieną organizaciją, kuri tuo tikrai domėsis.
Žiupsnelis kritikos
Projektas dar tik prasideda ir padorumas reikalauja nepulti kritikuoti, kol jis neįsibėgėjo. Tiesą pasakius, kol kas nėra ką ir kritikuoti, kol nepristatyti pirmieji rezultatai. Vienintelis rimčiau užkliuvęs dalykas – faktų rinkimo anketa. Dabartinėje anketoje įdėta lentelė (tai juk net ne lentelė, o sąrašas su rėmeliu) skirta tik vienam stebėjimui, kurį perkeliant į Excel dar reikės ir papildomos „pavertimo“ operacijos. Jeigu pasivaikščiojimo miške metu aptiksiu tris skirtingas plėšrūnų buvimo žymes, tai turėsiu siųsti tris anketas arba išgalvoti įvairiausius būdus, kaip viską sutalpinti į tą lentelę. Šitoks saviveiklinio duomenų talpinimo į neįprastą lentelę triukas jau išbandytas su buvusia miškininkų anketa. Atrodė, kad pamokos išmoktos, todėl nuoširdžiai nustebau vėl pamatęs kažką panašaus. Iš kitos pusės, apskaitos rengėjai žada internetinį registravimą, jei bus daug stebėjimų – tai greičiausiai išspręstų problemą.
Ar tikrai suskaičiuos?
Esu atsargus optimistas. Panašaus projekto tikrai reikia, ir jau seniai. O pasistengus ir viską padarius korektiškai galima gauti labai įdomius ir naudingus rezultatus. Iš kitos pusės, yra keletas pakankamai rimtų sąlygų, nuo kurių priklausys projekto sėkmė, ir tikrai nežinau, kiek jomis bus rūpinamasi. Taip pat neslėpsiu, kad nesu didžiausias apskaitą rengiančių LMŽD ar GTC mokslininkų gerbėjas. Tačiau lai šneka ne simpatijos, bet duomenys, metodai ir rezultatai.
Šiandien tikiuosi ir linkiu, kad projektas būtų sėkmingas. Nes bent jau aš asmeniškai noriu sužinoti tikrąją plėšrūnų populiacijų būklę. Ir noriu, kad diskusijų objektas būtų nebe visiems pabodęs individų skaičius, bet plėšrūnų apsaugos ir konfliktų su žmogumi problemų sprendimas. O kai bus pristatyti pirmieji šios apskaitos rezultatai, bus galima rimčiau vertinti, ar pavyko.
O ar aš pats dalyvausiu šiame projekte ir siųsiu duomenis? Tikėtina, kad taip. Juk plėšrūnų apskaita yra pernelyg svarbus klausimas, kad jį būtų galima palikti vieniems medžiotojams.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
- GRIZLEY
- Super Men
- Posts: 1884
- Joined: 2008-Jan-01 23:12
- Location: vilnius
Re: Lažybos. Kiek vilkų bus suskaičiuota šiais metais ?
Tai nesupratau kur skaiciai,ar dabar vyksta derinimas kiek parodyt
Kas globoja, tas ir medžioja