KNYGA. SUŽEISTŲ ŽVĖRIŲ PAIEŠKA.

Knygos, žurnalai, literatūra ir pan.
Книги, журналы, литература и т.д.
Locked
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

KNYGA. SUŽEISTŲ ŽVĖRIŲ PAIEŠKA.

Post by medziotojas »

Čia bus įdėta, forumiečio Medžioklio perduota knygelė išleista 1997 m., apie sužeistų žvėrių paiešką.
PAIEŠKA.jpg
PAIEŠKA1.jpg
PAIEŠKA2.jpg

Medžiotojo elgesys prieš šūvį

1. Prieš kiekvieną medžioklės sezoną būtina prišaudyti šautuvą. Medžiotojas turi nuolat tikrinti optinio taikiklio padėtį ir būklę, šaudyti vienodais šaudmenimis. Pakeitus šaudmenis, reikia iš naujo prišaudyti šautuvą.
2. Galima šauti tik gerai matomą žvėrį, stovintį į medžiotoją šonu ir pakelta galva ir tik iš tinkamo nuotolio.Patartina šaudyti tik nuo atramos. Sėlinant prie žvėries reikia su savimi nešiotis lazdą, į kurią šaunant atsiremiama.
3. Būtina įsidėmėti būdingus orientyrus, pagal kuriuos vėliau nustatysite žvėries ir savo buvimo vietą šūvio metu.

Medžiotojo elgesys po šūvio

1. Privalu stebėti žvėrį šūvio metu, po šūvio tuoj užtaisyti šautuvą, jei reikia ir įmanoma iššauti antrą kartą,
atidžiai stebėti nubėgančius žvėris (jų elgesį, bėgimo kryptį).
2. Pažymėti savo stovėjimo vietą (nulaužti šaką, nukrėsti sniegą nuo medžių).
3. Dar nenuėjus prisiminti: žvėries stovėjimo vietą prieš šūvį, pataikymo požymius šūvio metu, pašauto žvėries elgseną, bėgimo kryptį ir kelią, vietą, kur jis patraukė į priedangą arba dingo medžiotojui iš akių. Tai svarbiausia.
4. Jei pašautas žvėris susirado priedangą netoli ir gali pastebėti artėjantį šaulį, galima pradėti ieškoti tik po 2 valandų. Jei temsta - geriau eiti namo.
5. Netrypinėti pašovimo vietoje. Atsargiai apžiūėti žvėries pėdsakus. Suradus kraujo, plaukų, kaulų skeveldrų ir kitų šūvio žymių, reikia jas apsaugoti nuo lietaus, vėjo ir sniego. Tokios šūvio žymės kaip plaukai, kaulų skeveldros, mėsos gabalėliai ir odos skuteliai turi buti surinkti, ir pagal juos bandoma nustatyti pataikymo vietą.
6. Jei šovimo žymės ir pašovimo vietoje rasti pėdsakai yra aiškūs, tada smarkiai kraujuojantj žvėrį galima ieškoti po 2 valandų. Jei tankmėje kraujo pėdsakai baigėsi, o sekti sunku, toliau nereikia ieškoti, tik pažymėti paskutinį rastą kraujo lašą.
7. Neradus sužeisto žvėries, tuoj kviestis sunį (geriausiai kraujasekių veislės).
8. Paieškai vadovauja šuns vedlys. Jis turi teise pribaigti sužeistą žvėrį.
Kiekvienas medžiotojas turi žinoti svarbiausius pašovimo požymius. Išmanantis šiuos požymius medžio­tojas žino, kada ir kaip ieškoti, gali prognozuoti, kaip seksis.
Senas medžioklės tradicijas turinciose šalyse pašauti paukščiai ir žvėrys ieškomi su šunimis. Jei paieška yra sudėtinga, ją turi vykdyti kraujasekio šuns vedlys.
Lietuvoje daugėja kraujasekių šunu, jų vadovų, žmonių, kurie domisi kraujasekių darbu. Nors šiek tiek pamokytas sekti kraujo pedsaku medžioklinis šuo, jau daug gali padėti ieškodamas pašauto žvėries.
Specializuotos kraujasekių šumų veislės - Bavarijos kalnų kraujasekiai, Hanoverio kraujasekiai - geri pėdsekiai. Tačiau, nors šuo bus geriausias, puikiai išmokytas, o jo vedlys - neišmanėlis - rezultatas bus prastas. Pėdsekys turi išmanyti medžiojamų žvėrių anatomiją, pvz., organų topografiją, skeleto sandarą, odos ir jos darinių struktūra, mokėti atskirti kaulus ir plaukus, suvokti medžioklinio šautuvo balistiką, žvėrių etologiją (elgseną).
Pėdsekys privalo išsamiai apklausti medžiotoją, šovusį žvėrį (kaip elgėsi žvėris prieš šūvį, kaip reagavo į šūvį, kaip elgėsi po šūvio) atidžiai apžiūrėti pašovimo vietą. Iš to galima spręti, kur pataikyta žvėriui, kurie organai pažeisti, planuoti paiešką, prognozuoti jos trukmę ir rezultatus.
Galima išskirti tokius sužeisto žvėries paieškos elementus:
1. žvėries reakciją į šūvį,
2. kulkos pataikymo į žvėrį garsą,
3. žvėries elgesį po šūvio,
4. kanopų pėdsakus,
5. kulkos išpėštus plaukus ir plaukų kuokštus,
6. kraują,
7. kaulų skeveldras, mėsos gabaliukus, odos daleles.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: SUŽEISTŲ ŽVĖRIŲ PAIEŠKA.

Post by medziotojas »

Žvėries reakcija į šūvį

Kulkai pataikius į žvėrį:
1) kulka žeidžia žvėries organus, ardo audinius, kraujotakos ir nervų sistemas,
2) žvėrį ištinka nervinis ir skausmo šokas.
Priklausomai nuo to, į kurią vietą pataikyta, žvėris skirtingai ir gana tipiškai reaguoja. Reakcija į šūvį priklauso ir nuo medžiokles būdo. Sėlinant ir tykojant, kai prieš šūvį žvėrys elgiasi ramiai, reakcija dažniausiai buna tipiška. Tuo tarpu medžiokleje su varovais žvėrys į pataikyma reaguoja neryškiai ir netipiškai. Šernai į šūvį, nepriklausomai nuo medžioklės būdo, reaguoja neryškiai ir netipiškai.

Šūvis į krutinės ląstą (žr. 1 ir 2 pav., 1 lent.)

Žvėris atsistoja piestu ir pargriūva, pašokęs greit nušuoliuoja žemai nulenkęs galvą. Kuo žemiau pataikoma į krūtinės ląstą, tuo stačiau piestu atsistoja žvėris. Kai pataikoma į širdį arba arti širdies esančias pagrindines kraujagysles, žvėrys atsistoja piestu ir pargriuva, tačiau ne taip greit, kaip pataikius kitur į krūtines ląstą. Pataikius aukštai, jei pažeidžiamas stuburas, žvėris krinta šūvio metu. Nepataikius į stuburą, tik lengvai sužeidžiami plaučiai, vadinasi teks ilgai ir sunkiai ieškoti ieskoti.
PAIEŠKA3.jpg
Šūvis į kepenis

Pataikius į kepenis žvėries reakcija neryški. Po šūvio jis lėtai, trumpais šuoliais susikuprinęs nubėga. Pataikius žemai į kepenis, reaguojama kaip ir pataikius į krutinės Iąstą. Žvėris daro didelį šuolį ir nubėga nuleidęs galvą, beveik liesdamas nosimi žemę.

Šūvis į pilvo ertmę

Reakcija į tokį šūvį dar silpnesnė negu pataikius į kepenis. Tačiau pataikius arčiau užpakalinės dalies, žvėris gali spirti į orą. Kuo arčiau užpakalines dalies pataikyta, tuo spyris aukštesnis. Taip sužeistas žvėris stengiasi kuo greičiau atsigulti ir išgyvena dar iki 24 valandų.

Šūvis į stuburą ir smegenis

Žvėris pargriuva šūvio momentu ir jau nebeatsikelia. Gali judinti kojas.

Šūvis į stuburo (kaklo, nugaros) slankstelių viršutines ataugas arba į ragus

Pataikius į stuburo slankstelių viršutines ataugas arba į ragus, žvėris pargriuva šūvio metu, judina kojas. Toks pataikymas žvėriui sukelia stiprų šokų, todėl jis gali kažkiek pagulėti, po to pašoka ir pabėga.

Šūvis į snukį

Žėries reakcija neryški. Gali kratyti galvą. Pataikius netoli nervinių centrų (smegenų), gali pargriūti, tačiau vėl pašoka ir nubėga. Žvėris eina toli, krinta išsękes.

Šūvis į kaklą

Jei pataikyta į slankstelius, reakcija kaip ir pataikius į stuburą. Jei ne, reakcija neryški, žvėris nubėga šuoliais,
mojuodamas galva. Šoliuoja toli, nesiguldamas.

Šūvis į kojas

Žvėris suklumpa ant pataikytos kojos, nušuoliuoja ant trijų kojų. Jei pataikyta aukštai į priekinę koją, gali atsistoti piestu. Šūvis nemirtinas, taciau koja lieka sužalota.

Šūvis į raumenis (minkštas vietas)

Dažniausiai nesužalojami jokie gyvybiškai svarbūs organai. Žvėries reakcija neryški, pabėga šuoliais.

Lengvas kliudymas, kai šūvis tik "nubrozdina" žvėrį
Žvėris reaguoja įvairiai, nubėga šuoliuodamas. Jei kliudoma nugara, gali reaguoti kaip pataikius į krūtinės ląstą, t. y. atsistoti piestu.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: SUŽEISTŲ ŽVĖRIŲ PAIEŠKA.

Post by medziotojas »

Prašovimas

Prašovus- žvėris nereaguoja. Gali akimirksniui sustoti, padaryti didelį šuolį ir šuoliuodamas pabėgti.

Kulkos atsitrenkimo (pataikymo) į žvėrį garsas

Šaunant netoli esantį žvėrį ginklu, kurio kulkos pradinis greitis didelis, pataikymo garsą sunku atskirti, nes šūvio ir smūgio į žvėrį garsai susilieja į vieną. Tačiau esant vidutiniam kulkos greičiui ir šovus 80-100 ir daugiau metrų atstumu stovintį žvėrį, jis aiškiai girdisi.
Kuo žvėris didesnis, tuo stipresnis garsas. Geriausiai girdisi pataikius į krūtines ląstą ir pilvo ertmę. Pataikius į kaklą arba į galvą, paprastai nesigirdi. Jei pataikoma į kaulus, girdisi skardus caktelėjimas, pataikius į krūtinės ląstą girdisi skardus, o į pilvo ertme duslus pokštelėjimas. Kulkos smūgio garsas gali būti girdimas ir pataikius į šalia žvėries arba už jo esančius objektus, pvz., į sušalusių medžių kamienus. Bet visais atvejais toks garsas buna gerokai aštresnis negu pataikius į žvėrį.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: SUŽEISTŲ ŽVĖRIŲ PAIEŠKA.

Post by medziotojas »

Žvėries elgesys po šūvio

Kaip buvo minėta, žvėries reakcija į šūvį labai priklauso nuo emocines būklės. Skirtingai reaguoja ramus žvėris, šautas tykojant, ir varymo išgasdintas žvėris. Dėl tos pačios priežasties skiriasi ir žvėries elgesys po šūvio. Sužeis­tas ramios būklės žvėris eina netoli ir stengiasi kuo greičiau atsigulti. Pašautas varytas žvėris stengiasi nueiti kuo toliau.
Sužeisto žvėries elgesys priklauso ir nuo to, kuriuo paros metu į jį buvo šauta. Šautas ryte auštant žvėris eina netoli, nes, bijodamas dienos šviesos, stengiasi atsigulti artimiausioje tankynėje, priedangoje ir jau nekyla. Šautas vakare ar naktį, prisidengęs tamsa eina toli, kelis kartus gulineja, traukia iki vandens ar purvyno. Jei žvėris buvo šautas bandoje ir sunkiai sužeistas, jis dažniausiai atsiskiria nuo bandos. Taip visada elgiasi suaugę žvėrys. Jaunikliai dar ilgai stengiasi buti su banda, su motina.
Į kojas sužeistas žvėris stengiasi eiti retmiškiu, tai yra lengviausiu keliu. Be to, sužeistas į priekines kojas žvėris stengiasi eiti į kalną, kad didesnė kūno svorio dalis tektų užpakalinėms kojoms ir jam mažiau skaudėtų.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: SUŽEISTŲ ŽVĖRIŲ PAIEŠKA.

Post by medziotojas »

Kojų (kanopų) pėdsakai

Jei kulka pataiko į žvėrį, jis be abejo jaučia labai stiprų smūgį ir skausmą, reaguodamas į tai, jis pašoka, todėl kanopos giliau įsispaudžia. Gilesnius pėdsakus nei įprasta sužeistas žvėris palieka ir nubėgdamas. Žemėje, žolėje, miško paklotėje, ant nukritusių lapų, spyglių, šakų sužeisto žvėries palikti pėdsakai skiriasi nuo sveiko žvėries pėdsakų: sužeistas plačiai stato kojas, skečia kanopas, jo žingsniai mažesni. Sužeidus koją, žvėris ją velka ir palieka žymę.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: SUŽEISTŲ ŽVĖRIŲ PAIEŠKA.

Post by medziotojas »

Kulkos išplėšti plaukai

Svarbus paieškos elementas yra kulkos išplėsti plaukai. Jei pašovimo vietoje randama plaukų, tai reiškia, kad žvėrį kulka kliudė, nepriklausomai nuo to, rasta kraujo ar ne.
Randamų plaukų kiekis priklauso nuo to, kaip stovėjo žvėris, į kurią kūno vietą jam pataikyta, kokio kalibro ginklu šauta. Išplėštų plaukų kiekis priklauso ir nuo metu laiko. Žiemą plaukai yra ilgi ir jų daug, taip pat išplėšti plaukai geriau matomi sniego fone negu trumpi vasaros plaukai.
Daug plaukų išplėšiama, kai kulka kliudo tik kūno paviršių (nubrozdina).
Gyvunų kailis sudarytas iš įvairių rušių plaukų: akuotplaukių, poplaukių, arba vilnų, ir jutimo plaukų. Pats plaukas sudarytas iš stiebo ir šaknies. Plaukai yra odos dariniai ir auga iš plauko maišelio, kuris yra odoje. Žvėrys periodiškai keičia plaukų dangą - šeriasi. Jų koncentracijos vietose - prie šėryklų, druskos laižyklų - galima rasti daug plaukų. Todėl svarbu atskirti išplėštus plaukus nuo negyvų, naturaliai iškritusių. Kulkos išplėštas plaukas ar kuokštas yra be šaknies, nes šaknys lieka odoje. Toks plaukas atrodo kaip nukirptas (3 pav.).
PAIEŠKA5.jpg
3 pav. Kulkos įėjimas žvėries kūne. Taip susidaro išplėšti plaukai

Tuo tarpu naturaliai šeriantis iškrite plaukai yra su šaknimis. Žvėrių akuotplaukiai ir poplaukis įvairiose kūno vietose skiriasi ilgiu, spalva, sandara. Taip pat skiriasi patinų ir patelių, jauniklių ir suaugusių, žiemos ir vasaros kailių plaukai. Tauriujų elnių ir stirnų kūno viršuje (nugara, šonų viršus) augantys plaukai yra storesni, ilgesni, stipresni. Šonų apačioje ir papilveje jie yra trumpesni ir minkštesni. Trumpiausi ir šiurksčiausi plaukai auga ant kojų ir snukio. Tą patį galima pasakyti apie plaukų spalvą - kuo plaukai aukščiau, tuo jie tamsesni. Šviesiausi plaukai yra kūno pačioje, ypač tarp kojų. Tačiau ir čia jie skiriasi, pvz., elninių žvėrių tarp priekinių kojų yra vidutinio ilgio pilki ir balti, o tarp užpakalinių kojų vien balti plaukai.
Šernų šeriai skiriasi mažiau. Tačiau ir čia ilgesni, tamsesni ir šiurkstesni plaukai yra kūno viršuje, o apačioje jie yra trumpesni ir švelnesni. Paplaukis žiemą visose kūno vietose yra ilgas ir tamsus, tačiau ir jis kūno apačioje
plonesnis ir šviesesnis, ypač tarp kojų. Ypač ilgi ir šiurkštūs yra nugaros keteros plaukai.
Vasarą šernai yra apauge pilkais trumpais šeriais, todėl šovimo vietoje sunku jų rasti ir nustatyti, iš kurios jie vietos.
Tuo remdamasis medžiotojas, ieškantis žvėries, gali nustatyti, į kurią vietą žvėriui pataikyta, ir iš to spręsti, kaip elgtis toliau. Čia labai praverčia vadinamosios isplėštų plaukų knygos. Jose surinkti plaukų kuokštų pavyzdžiai iš atskirų kūno dalių (iki 20 pavyzdžių). Galima sudaryti knygas atskiroms žvėrių rušims, lytims, amžiaus grupėms ir metų laikams (žr. 4 ir 5 pav.).
PAIEŠKA4.jpg
PAIEŠKA6.jpg
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: SUŽEISTŲ ŽVĖRIŲ PAIEŠKA.

Post by medziotojas »

Kraujas

Pašovimo vietoje rasti plaukai, o sekant toliau - kraujas, teikia daug informacijos. Iš kraujo konsistencijos, spalvos, tekėjimo pobūdžio ir net iš skonio galima daryti gana tikslias išvadas apie sužeidimą.
Gerai pataikius (šūvis į širdį), pašovimo vietoje randama mažai kraujo, vos keli lašeliai. Taciau sekant pėdsaku toliau, jo daugėja. Prastai pataikius (šūvis į raumenis), pašovimo vietoje kraujo būna daug, bet toliau jo mažėja. Žvėris smarkiai kraujuoja pažeidus gyvybinius organus arba stambias kraujagysles. Pašovus koją, kraujo būna mažai, arba gali jo visai nebuti.
Kraujo kiekis priklauso ir nuo to, kaip žvėris nubėgo. Greit begantis žvėris palieka sąlyginai mažai kraujo, stovintis ar einantis, toje pačioje vietoje palieka daug kraujo (žr. 7.5 ir 7.6 pav.). Kaip greit ant sužeisto žvėries pėdsako pasirodo kraujas, priklauso nuo to, į kurią vietą pataikyta: aukštai ar žemai. Pataikius aukštai, kol kraujas nubėga per visą kūną iki žemės, praeina nemažai laiko, nes kraują sulaiko plaukai, kailis. Pataikius žemai, tas laikas sutrumpėja. Sekti kraujo pėdsaku labai palengvina arba pasunkina fonas, ant kurio nukrinta kraujo lašai. Šviesiame fone, t. y. ant žolės, žalių lapų ir, be abejo, ant sniego kraujas matosi gerai ( žr. 7.1 ir 7.3 pav.). Sniegas labai padeda medžiotojui (7.4 pav.). Tamsiame fone, t. y. ant nukritusių spyglių ir šakų, parudavusios žolės, tamsios žemės, kraujas prastai įžiūrimas. Todėl reikia labai atidžiai žiurėti. Pašovimo vietą apžiūrėti labai padeda balta nosinė arba servetelė (7.3 pav.). Pabraukus ja per tą vietą, kur stovėjo šaunamas žvėris, greit randama kraujo. Šovimo vietą geriausiai apžiūrėti iš karto, nepraėjus ilgam laiko tarpui 3-4 val. Pabuvęs saulės atokaitoje, vėjo gairinamas kraujas džiūsta ir jo konsistencija bei spalva keičiasi, jis darosi sunkiai apibūdinamas (6.1,6.2,6.3 pav.). Pataikius į širdį, kraujas yra tamsiai arba vidutiniškai raudonas, su oro burbuliukais, bet neputotas, kaip šviesus plaučių kraujas. Kraujas randamas šalia pėdsako.
Pataikius į plaučius, kraujas yra šviesiai raudonas, puto­tas. Taip pat galima rasti plaučių dalelių (6.1, 6.2 pav.). Toks pat kraujas gali buti peršovus gerklas, tačiau tada jo randama iš abiejų pėdsakų pusių.
Pataikius į plaučius, kraujo iš pradžių būna mažai, tačiau jis teka dideliais lašais. Toliau kraujo pasirodo vis daugiau.
Pataikius į žvėries snukį, kraujas buna vandeningas, skystas, susimaišęs su seilėmis. Taip pat randama dantų, žandikaulio nuolaužų (7.10 pav.) su dantų alveolėmis.
Pataikius į gerklas, kraujo būna daug iš abiejų pėdsako pusių. Kraujas šviesus, putotas. Pataikius į stemplę, kraujo buna nedaug. Jis tamsus, purvinas, susimaišęs su pašaru.
Pataikius į pilvo ertmę, dažniausiai kraujo būna labai mažai, bet labai priklauso nuo to, kurie organai pažeisti.
Pataikius į kepenis, ant pėdsako randami dideli, tamsiai raudoni, rudi lašai, kurie pasirodo už kelių žingsnių nuo pašovimo vietos. Taip pat galima rasti kepenų dalelių (6.5 pav.).
Pataikius į skrandį, kraujo būna mažai. Jis šviesus, susimaišęs su skrandžio turiniu - tamsiai žalios spalvos pašaro likučiais (6.10 pav.).
Pataikius į žarnyną, kraujo būna mažai, jis purškia mažais lašeliais. Kraujas susimaišęs su rudai žaliomis, tirštomis pašaro liekanomis (7.7 ir 7.8 pav.).
PAIEŠKA7 (Large).jpg
PAIEŠKA8.jpg
6 pav. Paieška. Antra lentelė rodo nuotraukų išdėstymo vietas pagal numeraciją pateiktą žemiau.

1. Šviesus, putotas kraujas iš plaučių.
2. Pradžiūvęss kraujas iš plaučių su plaučių gabalėliais.
3. Išdžiuvęs plaučių kraujas.
4. Kraujas iš raumenų su kaulų smegenų dalelėmis. Tokį kraują galima supainioti su putotu krauju iš plaučių.
5. Kraujas iš kepenų su kepenų gabalėliu.
6. Kraujas iš kasos.
7. Ištekeję kaulų smegenys.
8. Sukietėję (sustingę) kaulų čiulpai. Patrynus tarp pirštų nelieka struktūros.
9. Audinių dalelės (gabalėliai) Kairėje - skrandžio sienelės dalelė, dešineje - odos dalelė su plaukais.
10.Kraujas iš pilvo ląstos su skrandžio turiniu.
11.Porėta nuolauža iš galunių sanarių.
12.Aštriabriaune vamzdinių galūnių kaulų nuolauža su mažu lašeliu raume­nų kraujo.
13.Šonkaulių skeveldra su raumenų dalelėmis.

Pataikius į kasą, kraujas būna panašus kaip iš kepenų. Teka tokio pat dydžio lašais (6.6 pav.). Peršovus inkstus, kraujo buna mažai. Teka dideliais, tamsiai raudonais (tačiau šviesesniais už kepenų kraują) lašais.
Svarbu atkreipti dėmesį, kurioje pėdsako vietoje nulašėjęs kraujas. Pataikius į galvą arba į kaklą, kraujo būna iš abiejų pėdsako pusių, pataikius į kojas - tik sužeistos galūnės pusėje. Pataikius į krutinkaulį arba pilvo ertmę, kraujo būna tiesiai ant pėdsakų.
Iš to, kokiame aukštyje randama kraujo ant žolės, medžių kamienų, galima spręsti, kurioje žvėries kūno vietoje yra žaizda.
PAIEŠKA9 (Large).jpg
7 pav. Paieška. Skaičiai nurodo fotografijos vietą (išdėstymas kaip ir 1 lentelėje)

1. Kraujas ant įvairių spalvų tonų.
2. Kraujas tamsių nukritusių spyglių fone.
3. Kaip ir 2 nuotraukoje, tik su balta servetėle.
4. "Nukirpti" - nušauti plaukai ir kulkos pėdsakas sniege.
5. Stovinčio ar lėtai einančio žvėries kraujas.
6. Ištaškytas šuoliuojančio žvėries kraujas.
7. Tauriojo elnio žarnyno, skrandžio ir prieškrandžio turiniai (iš kairės į dešinę). Matosi skirtingai suvirškintas pašaras.
8. Šerno žarnyno ir skrandžio turiniai (iš kairės į dešinę). Matosi skirtingai suvirškintas pašaras.
9. Šonkaulių skeveldros (nuolaužos) su raumenų gabalėliais.
10.Po šūvio į snukį: žandikaulio nuo­laužos su dantų alveolėmis ir dantų dalys.
11.Po šūvio į galvą: kaukolės kaulų skeveldros, gleivinė.
12.Šerno nosikaulio nuolaužos.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: SUŽEISTŲ ŽVĖRIŲ PAIEŠKA.

Post by medziotojas »

Kaulų skeveldros

Iš kaulų skeveldrų, nuolaužų, rastų pašovimo vietoje ir toliau galima sužinoti apie sužeistą vietą. Vamzdiniai galūnių kaulai yra gerokai kietesni kitus kaulus, todėl jų skeveldros būna aštresniais kraštais negu kitu, pavyzdžiui šonkaulių, krūtinkaulio. Tik apatinio žandikaulio skeveldros yra panašios į galunių kaulų. Todėl jo nuolaužas galima lengvai sumaišyti su galunių kaulų nuolaužomis.
Kojų kaulų vidinėje pusėje būna kaulų smegenų likučių (6.12 pav.). Pagal kaulų skeveldrų stiprumą ir išvaizdą galima atpažinti, iš kurios kojos vietos jos yra. Blauzdikauliai yra plonesni ir daugiau išlenkti už šlaunikaulius.
Šonkauliai ir krūtinkaulis yra labai porėti, jų nuolaužos neaštrios (6.13 pav.). Tačiau ir pataikius į kojas galima rasti porėtų kaulų, kai pataikoma į sąnarius (6.11 pav,).
Pataikius į snukį galima surasti dantų skeveldrų ar net žandikaulių dalių su dantų alveolėmis (žr. 7.10 pav.). Tačiau, kaip minėta auksčiau, apatinio žandikaulio skeveldros labai panašios į kojų kaulų skeveldras.
Kaulų smegenų pašovimo vietoje randama mažai. Dažniausiai jų galima rasti, kai peršauti vamzdiniai kojų kaulai. Esant minusinei temperatūrai jos greit kietėja ir pasidaro panašios į mėsos (raumenų) ar taukų gabaliukus (6.7 ir 6.8 pav.). Tačiau, patrynus tarp pirštu, jie praranda savo formą ir struktūrą. Taip neatsitinka su mėsos (raumenų) gabaliukais ir taukais.
Kai pataikoma į galunes, raumenų kraują su įsiterpusiomis jose kaulų smegenų dalelėmis, kurios atrodo lyg burbuliukai, galima supainioti su putotu plaučių krauju (6.4 pav.). Pašovimo vietoje be kaulų skeveldrų ir kojų kaulų smegenų galima rasti mėsos (raumenų) dalelių, taukų, kailio gabalėlių ir net kanopų dalių (6.9 pav.).
Labai kraujuoti taukų gabalėliai, išsitepę skrandžio turiniu, rodo, kad pataikyta į pilvo ertmę. Odos skiautelės, daug išplėštų plaukų ir net mėsos gabalėliai rodo, kad blogai pataikyta, nekliudyti gyvybiniai organai ir kulka praėjusi kur nors kūno paviršiumi (nubrozdino).
Dabar mes matome, kokią didelę reikšmę ieškant su­žeisto žvėries turi medžiotojo elgesys prieš šūvį ir po jo, žvėries stebėjimas, atidus pašovimo vietos ir sužeisto žvėries pėdsako apžiūra. Žinodami, kur pataikėme, žinosime, kaip toliau mums elgtis, kad žvėris būtų surastas. O jis būtinai turi būti surastas. leškoti pašauto žvėies yra moralinis įstatymas, medžiotojo garbės pareiga.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: SUŽEISTŲ ŽVĖRIŲ PAIEŠKA.

Post by medziotojas »

Žvėrių elgsenos po šūvio lentelė.
PAIEŠKA10(Large) (Large).jpg
PAIEŠKA11(Large).jpg
Čia aprašyti dalykai nėra dogmos. Kiekvienas atvejis gali būti kitoks, žvėrys gali kitaip elgtis. Todėl negalima sakyti, kad viską perskaitę ir mintinai išmokę, iš karto tapsite PAIEŠKOS SPECIALISTAIS. Tik didelė praktika, patyrimas duoda rezultatų, juolab, kad Lietuvoje pėdsekiui - ,,nearti dirvonai".



Iš vokiečių, slovakų ir lenkų literaturos parengė Vytautas Tamošiūnas
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Locked