ONDATRA (Ondatra zibethiea)

Skyrelis skirtas norintiems tapti medžiokliais ir ja besidomintiems.
Форум для начинающих и зрелых охотников.
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

ONDATRA (Ondatra zibethiea)

Post by medziotojas »

1954—1956 m. atvežta į Lietuvą ondatra paplito, šiuo metu jos neaptinkama tik Šiauriniuose respublikos rajonuose.
Ondtatra iš pirmo žvilgsnio panaši į vandeninę žiūrkę, tik didesnė ir geriau prisitaikiusi gyventi vandenyje. Suaugę žvėreliai sveria apie 1 kg. ir yra 30—35 cm ilgio, su 20—28 cm uodega. Uodega pamate apvali, toliau - plokščia, tarsi suspausta iš šonų, žvynuota ir apaugusi retais plaukeliais. Uodegos pamate yra 2 gerai išsivysčiusios muskusinės liaukos. Užpakalinių kojų pirštai sujungti ne visiškai išsivysčiusia plaukdamąja plėvele. Kailis - rudas, nugaros srityje tamsesnis, papilvės - šviesesnis. Labai tankus poplaukis, retesni akuotplaukiai.
Ondatra gyvena prie stovinčių ar lėtai tekančių vandenų kur vešli vandens ir pelkių augmenija. Žverelis puikiai plauko ir nardo. Po vandeniu gali išbūti iki 10 min. Į sausumą išeina retai, nes nėra judri ir greitai gali tapti plėšrūno auka.
Stačiuose vandens telkinių krantuose ondatra kasa urvus. Įėjimo į juos anga ęsti 11—15 cm skersmens, visuomet po vandeniu. Urvo gale (už 3—8 ar net 15 m. nuo angos) lizdo kamera būna jau netoli žemės paviršiaus. Pakrantėse ganomi galvijai dažnai urvus įlaužia. Tada ondatra juos remontuoja arba kasa naujus. Prie įėjimo į urvą gali būti ir keli trumpi urveliai.
Ondatros gyvenamą vietą lengva pažinti iš vandens paviršiuje plaukančių apgraužtų ar sudėtų į kupstelius augalų liekanų, išmatų, maitimosi "stalelių" (nedidelių plaustų, padarytu iš šakų, augalų stiebų, lapų ir pan.), ant kurių daug tuščių atvirų geldelių, upinių vėžių likučių.
Jei vandens telkinių krantai žemi ar užpelkėję, ondatra statosi trobeles ant vandeninių augalų kupstų, statybai panaudodama nendres, viksvas, medžių šakeles, dumblius ir įvairių kitų medžiagų. Trobelė yra taisyklingos formos, panaši į mažą šieno kupetą, iki 70—110 cm aukščio, 1.5 m skersmens. Jos viduje - 1-2 sujungtos kameros. Išėjimo anga, kaip ir iš urvų, yra po vandeniu. Ondatra savo trobelę nuolatos remontuoja. Apleistų trobelių statybinės medžiagos džiūsta, todėl statinys sukrenta, susiploja.
Paprastai trobeleje ar urvuose gyvena viena šeima. Vienos šeimos būstas nuo kitos ęsti maždaug uz 100 m. Šių rajų gyvunų mitybinę šeimos teritorija — gana didelė. Nuolat besimaitindamos apžėlusiose pelkingose vietose ondatros išmina ilgus takus.
Minta ondatros vandens ir pelkių augalija (nendrėmis, asiūkliais, viksvomis, švendrais, lūgnėmis, vandens lelijomis, meldais, pludemis) ir gyvūniniu maistu (upiniais vėžiais, daugiausia moliuskais, kartais varlėmis, žuvimis). Maisto išteklius panaudoja labai neracionaliai: suėda nedidelę nugraužtą augalų dalį.
Pavasarį, tirpstant ledui, prasideda migracijos: tai jaunikliai ieško laisvų vandenų įsikūrti ar seniai palieka senas gyvenvietes, pablogėjus mitybos sąlygoms. Nevienodas vandens lygis tiek žiema, tiek vasarą taip pat gali buti migracijų priežąstis. Taip ondatra gali nukeliauti dešimtis kilometrų nuo gimtujų vietų. Aktyvi ondatra daugiau vakare ir naktį, bet galima ją pamatyti ir dieną.
Veisimosi laikotarpio pradžia — pradėjus tirpti ledams. Tada ondatrų pora (jos — monogamai) tvirtai įsikuria savo trobeleje ir ją saugo.
Ondatros, panašiai kaip ir kiti peliniai graužikai, veisiasi gana sparčiai: per metus patelė veda 2—3 kartus. Tos pačios vados patelės lytis - kai subręsta ankščiau negu patineliai. Pasitaiko, kad pavasarį gimusios patelės dar tą pačią vasarą atveda dvi vadas. Nėštumas trunka 25—26 dienas. Gimsta 7—8 (kartais iki 14) jaunikliai, tačiau jų mirtingumas didelis. Tyrimais nustatyta, kad rudenį vieną ondatrų šeimą vidutiniškai tesudaro 8—11 žvėrelių.
Patinų gamtoje būna daugiau negu patelių. Jie yra paslankesni už pateles ir migruodami dažniau žūva. Daugiausia ondatrų žūva žiemomis nuo ilgalaikės žemos temperatūros. Žvėreliams pražūtingas pavasarį besikeičiantis vandens lygis. Nemaža ondatrų žūva nuo plėšrūnų (lapių, udrų, nendrinių lingių ir ypač nuo valkataujančiu šunų), taip pat parazitinių susirgimų.
Ondatros padaro materialinių nuostolių kulturiniam landšaftui - kasdamos urvus, jos suardo apsauginius vandens telkinių pylimus. Žala itin jaučiama Nemuno deltoje.
ondatra.JPG
(7)MK_ondatra.jpg
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas