Vilkų populiacijos būklė.

1. Kokiame regione randasi Jūsų medžioklės plotų vienetas?
0%
6
a) Žemaitija
2%
32
b) Aukštaitija
5%
75
c) Dzūkija
2%
26
d) Suvalkija
1%
18
2. Jūsų medžiotojo stažas (įskaitant ir varovavimo laikotarpį) šiame plotų vienete?
0%
3
a) 1 - 3
1%
18
b) 3 - 5
2%
25
c) 5 - 10
3%
37
d) 10 - 15
2%
28
e) 15 - 20
2%
22
f) 20 ir daugiau
1%
17
3. Ar šiuo metu jūsų plotuose nuolatos lankosi vilkai?
0%
3
a) Taip
7%
91
b) Ne
4%
56
4. Jei į trečią klausimą atsakėte teigiamai, kokių požymių aptinkate:
0%
1
a) pėdos, ekskrementai;
6%
78
b) maitinimosi liekanos;
4%
59
c) matote pačius vilkus;
4%
55
d) girdite kaukimą (pasirinkite visus tinkamus atsakymus).
2%
32
5. Ar manote, kad Jūsų plotuose vilkai veda jauniklius?
0%
6
a) Taip, manau kad veda
4%
60
b) Ne, man atrodo neveda
4%
56
6. Ar jūsų plotuose per praėjusius metus buvo konstatuota vilkų papjautų naminių gyvulių atvejų?
0%
4
a) Taip
5%
63
b) Ne
6%
80
7. Ar Jūsų plotuose buvo vilkų prieš
0%
6
a) 2 metus;
4%
59
b) 5 metus;
3%
47
c) 10-15 metų. (pasirinkite variantus)
5%
75
8. Ar būdavo vilkų papjautų naminių gyvulių prieš
0%
5
a) 2 metus;
3%
43
b) 5 metus;
2%
34
c) 10-15 metų. (pasirinkite variantus)
4%
55
9. Kiek per pastaruosius 10 metų Jūsų plotuose buvo sumedžiota vilkų?
0%
2
a) 1 - 3
4%
54
b) 3 - 5
1%
13
c) 5 ir daugiau
1%
18
10. Jūsų pastabos. (rašykite forumo temoje)
0%
4
 
Viso balsų: 1366
medzioklis
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Pranešimai: 1227
Užsiregistravo: 2006-Rgs-06 12:13
Miestas: Trakai

Re: Vilkai

2018-Bir-19 15:49

Vilkai pradėjo pulti nekreipdami dėmesio į žmones


Vaida Morkūnienė,
Lazdijų žvaigždė
2018 m. birželio 19 d.



Praėjusios savaitės ketvirtadienio naktį, maždaug apie pusę dešimtos, plėšrūnas buvo pastebėtas Santai Babikaitei priklausančiame avių ūkyje Nemajūnų kaime. Deja, per vėlai – jis jau buvo suspėjęs papjauti 3 avis ir 3 ėriukus, dar dvi avys buvo sunkiai sužalotos ir vėliau nugaišo.
Plėšrūnas buvo kaip reta įžūlus ir drąsus – grobio ieškoti jis išsiruošė gerai nesutemus, be to, kai ūkyje dar buvo žmonių. Jį matė ir pati ūkio savininkė S. Babikaitė, ir dar keletas darbininkų. Nors avių banda buvo aptverta tinklo tvora, vilkui ji pasirodė lengvai įveikiama. Nei Giraitės būrelio medžiotojams, kuriems priklauso ši teritorija, nei rajono aplinkosaugininkams toks vilko pasirodymas kaime, kuris yra visai netoli Lazdijų miesto, nebuvo staigmena, jie sakė, jog vilką Giraitės miške jie yra pastebėję jau anksčiau. Plėšrūnas galėjo atklysti ir iš netoliese esančio Kalniškės miško. Ūkininkė S. Babikaitė kreipėsi į rajono savivaldybę, prašydama įvertinti jai padarytą žalą ir apskaičiuoti nuostolius.
Lėšos žalai atlyginti kaip ir kasmet bus skirtos iš rajono savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos. Numatyta, kad vilkų padarytos žalos dydis turi būti įvertintas per 7 dienas nuo tos dienos, kai seniūnija gavo žalą patyrusio gyventojo prašymą. Žala nustatoma įvertinant vilkų papjauto ar sužaloto ūkinio gyvūno rūšį, svorį ir gyvojo svorio praėjusio mėnesio vidutinę rinkos kainą. Papjautų ar sužalotų gyvūnų nuostolius apskaičiuoja rajono savivaldybės administracijos sudaryta ir patvirtinta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisija.

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17371
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2018-Bir-25 21:30

Į vilkų nasrus pakliuvo dvylika jautukų


Lina Liūnienė
Žemaitis
2018 m. birželio 25 d.


Stalgėnų seniūnijos Luknėnų kaime ūkininkaujančiai Ingridai Jundulaitei keletą pastarųjų rytų teko patirti šoką, išvydus nežinia kieno stipriai apdraskytus savo gyvulius.

Per tris naktis nuo žvėrių nukentėjo dvylika jautukų. Jiems nukandžiotos uodegos, apdraskyti šonai, pažeistos kojos. Kaip spėja specialistai, ūkininkės bandą puldinėja vilkai, kurie šiuo metų laiku – ypač aktyvūs.

Mėsinius galvijus auginanti I. Jundulaitė šalia miško esančiame aptvare laiko keliasdešimt jautukų. Iki šiol jos gyvulių niekas neužkliuvo, tačiau keletą pastarųjų rytų ji nustėrsta pamačiusi vis daugiau ir daugiau sužalotų savo augintinių. „Pirmąkart radau šešis apkandžiotus jautukus. Kitą rytą – dar keletą. O po pastarojo užpuolimo sužalotųjų jau dvylika. Visi jie žaizdoti, sustingę, sunkiai vaikštantys. Nieko neėda, negeria, krenta jų svoris. Keturių būklė ypač sunki – nežinia, ar išgyvens. Kiti bandos galvijai taip pat išsigandę, įsitempę, neramūs“, – „Žemaičiui“ pasakojo ūkininkė.
Pasak I. Jundulaitės, iškart kilo įtarimų, kad tai vilkų darbas. Norėdami tuo įsitikinti, po trečiojo užpuolimo medžiotojai ūkininkės valdose įrengė vaizdo stebėjimo kameras, tačiau plėšrūnai kol kas nepasirodė.

Nebeapsikentusi laukinių gyvūnų teroro, I. Jundulaitė kreipėsi į Stalgėnų seniūniją, prašydama nustatyti, kas puldinėja jos galvijus, ir išaiškinti, kokios galimybės gauti patirtos žalos atlyginimą. Seniūnija ūkininkės prašymą persiuntė Plungės rajono savivaldybės administracijai, ši viską išsiaiškinti pavedė Savivaldybės komisijai medžiojamų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti. Jos pirmininkas – Žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Januška.

„I. Jundulaitės kreipimąsi gavome birželio 18-ąją, pirmadienį. Ir iškart į jį sureagavome – antradienį apsilankėme pas ūkininkę, apžiūrėjome jos galvijus ir kokia žala padaryta“, – pasakojo V. Januška, į Luknėnus vykęs kartu su kitais komisijos nariais: Plungės rajono aplinkos apsaugos agentūros atstovu Tadu Andriuška, Valstybinės miškų tarnybos atstovu Algirdu Jurevičiumi, Savivaldybės ekologe Edita Lydiene ir medžiotojų būrelio „Draugystė“, turinčio ten medžioklės plotų, nariu Zenonu Srėbaliumi.

V. Januškos teigimu, akivaizdu, kad gyvūnai buvo užpulti, kai kurie iš jų stipriai apkandžioti. Ypač pažeistos uodegos, užpakalinių kojų sąnariai, žaizdoti šonai. „Žaizdos nėra gilios, kraujas nesitaško, bet akivaizdu, kad gyvūnams skauda, jie kenčia, kai kurie vos bepaeina. Be to, jaučiamos ir pasekmės – banda nebeėda, krenta jautukų, svėrusių 400–500 kilogramų, svoris“, – kalbėjo pirmininkas. Jo teigimu, komisija vieningai sutarė, kad tai – vilkų darbas. Mat jie pastaruoju metu labai aktyvūs, gyvulius puldinėja ne tik čia, bet ir kitose savivaldybėse.

Pasak V. Januškos, ūkininkei jau pateiktas atsakymas, kad jos gyvulius užpuolė vilkai ir kad ji gali teikti prašymą dėl patirtos žalos atlyginimo. „Savivaldybė turi Aplinkos apsaugos rėmimo specialiąją programą, kurios lėšomis gali atlyginti vilkų padarytą žalą. Jai reikia pateikti tik tam tikrus dokumentus, o mes savo išvadą jau padarėme“, – sakė V. Januška.

Komisijos pirmininko teigimu, I. Jundulaitė turi kreiptis į veterinarijos gydytoją, kuris įvertins sužalotųjų jautukų būklę, nustatys padarytus sužalojimus ir žalą bei suskaičiuos, kiek kainuos gydymas. Remdamasi šiais dokumentais, Savivaldybė ūkininkei atlygins visus ar dalį nuostolių.

Plungės medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas Virgilijus Ostasevičius patvirtino, kad šiuo metu vilkai augina jauniklius, tad visai tikėtina, kad gali puldinėti gyvulius, mat ieško maisto savo vaikams, be to, moko juos medžioti. „Reikia pripažinti, kad vilkų Lietuvoje vis daugėja. Dėl to kenčia ir gyvulių netenkantys ūkininkai, ir medžiotojai, nes jų plotuose sunaikinama daug stirnų. Per metus leidžiama sumedžioti tik 60 vilkų, nors iš tikrųjų jų skaičių reikėtų reguliuoti rimčiau“, – įsitikinęs medžioklės žinovas.

Jo teigimu, Plungės rajone yra mažiausiai 15 vilkų. Nustatyta, kad vienoje iš bandų jų yra net 9. Šių plėšrūnų esama Plokštinės, Purvaičių, Medingėnų miškuose. „Kol augina vaikus, jie sėslesni, laikosi arčiau irštvos, o paskui pradeda klajoklių gyvenimą. Vilkas per parą gali nueiti apie 50 kilometrų, todėl jų apskaita gana sudėtinga“, – sakė V. Ostasevičius.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17371
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2018-Bir-29 08:33

Lenkijoje vilkas užpuolė ir sužalojo du vaikus


AFP, ELTA ir lrytas.lt inf.
2018-06-28


Pietryčių Lenkijoje, kaip manoma, tas pats vilkas užpuolė ir sužeidė du vaikus, ketvirtadienį pranešė vietos policija.
Su Ukraina ir Slovakija besiribojančiame miškingame Lenkijos regione vilkas pirmiausia puolė 8-erių metų mergaitę. Kiek vėliau už dviejų kilometrų nuo pirmojo įvykio vietos buvo užpultas dešimtmetis berniukas.
Vaikus puolęs žvėris buvo nušautas. Manoma, kad jis pasiutlige nesirgo. Tačiau tai galutinai turinčius patvirtinti DNR tyrimų rezultatus žadama paskelbti vėliau. Jie taip pat padės nustatyti, iš kur vilkas atklydo, praneša vietos žiniasklaida.
Nukentėję vaikai buvo nuvežti į ligonines, tačiau netrukus buvo išleisti namo.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17371
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2018-Lie-02 17:23

Bliamba, plotuose siautėja gauja pilkių :( Papjovė ūkininkui kelias avis ir kelias apdraskė, matyt jau pradėjo jaunimą mokinti :pardon:
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17371
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2018-Lie-03 22:57

Černobylio vilkai plinta po Europą ir gali išnešioti mutacijas


Šaltinis: 15mi
2018.07.03

Pilkieji vilkai, kurių gausiai prisiveisė apie branduolinės katastrofos vietą Černobylyje, pradėjo keliauti toli į kitas Europos vietas – mokslininkai baiminasi, kad tokie klajūnai gali plačiai paskleisti mutavusius genus, rašo livescience.com.
Vilkų populiacijos Černobylio apsaugos zonoje klesti ne dėl kokių nors radioaktyvumo suteiktų supergalių – didelio ploto vietovė, kurioje praktiškai nevyksta jokia žmonių veikla, yra tarsi gamtos rezervatas, tvirtina ekologai.
1986 metais sprogimai sunaikino vieną iš Černobylio atominės elektrinės reaktorių ir, anot Tarptautinės atominės energetikos agentūros, į aplinką pasklido maždaug 400 kartų stipresnė radioaktyvi tarša nei po atominės bombos sprogimo Hirošimoje.
Nebuvo tiksliai žinoma, kiek užteršta zona aplink teritorija, todėl valdžia „iš akies“ nusprendė evakuoti visus žmones 30 km spinduliu nuo elektrinės ir šią zoną uždaryti. Šioje apsaugos zonoje gyventi žmonėms iki šiol draudžiama, nors turistų čia netrūksta.
Daugybės tyrimų apie Černobylio radioaktyvios taršos poveikį aplinkai rezultatai pateikdavo ganėtinai prieštaringus rezultatus. Vieni rodydavo, kad laukinė gamta nukentėjo, kiti gi nurodė, kad laukinių rūšių atstovai klesti, daugiausiai dėl to, kad apsaugos zonoje nėra žmonių ir tai yra „de facto gamtos rezervatas“, tvirtino naujausio tyrimo pagrindinis autorius, Misūrio universiteto (JAV) laukinės gamtos ekologas Michaelas Byrne'as.
Ypatingai tokios rezervato sąlygos buvo naudingos vilkams. Jų populiacijų tankis apsaugos zonoje yra iki septynių kartų didesnis nei kituose gretimuose rezervatuose, tvirtina M.Byrne'as. Įvertinę tokį populiacijos tankį mokslininkai suvokė, kad šioje zonoje gimę vilkai veikiausiai vietoje nesilaikys ir migruos į tolesnius regionus, „nes tam tikrame plote gali išsilaikyti tik tam tikras kiekis stambiųjų plėšrūnų“, – aiškino M.Byrne'as.
O dabar atliktas pirmas tyrimas, kurio metu vykdyta Černobylio vilkų migracija ir išaiškėjo, kad jie tikrai keliauja ganėtinai toli.
Mokslininkai, dirbę apsaugos zonos Baltarusijos regione, 14 vilkų paženklino apykaklėmis su GPS sekikliais: 13 iš jų buvo suaugę vilkai, vyresni nei 2 metų ir 1 jaunas vilkiukas, kurio amžius buvo nuo 1 iki 2 metų. „Nė vienas iš vilkų nešvytėjo, visi jie turi keturias kojas, dvi akis ir vieną uodegą“, – ramino ekologas.
Paaiškėjo, kad suaugusieji vilkai yra ganėtinai sėslūs, jie stebėjimų laiką gyveno toje pačioje teritorijoje, tačiau jauniklis buvo tikras klajūnas, per tris stebėjimo mėnesius vis didinęs atstumą iki savo gimtojo miško. Per paskutinį tyrimo laikotarpį – 21 dieną – nuo namų šis jauniklis nubėgo net 300 kilometrų už apsaugos zonos ribų.
Vėliau dėl GPS apykaklės gedimo mokslininkai nebegalėjo nustatyti, ar gyvūnas apsistojo naujoje, tuštesnėje vietovėje ar vėl grįžo arčiau Černobylio. Kaip bebūtų, „tiesiog labai šaunu matyti, kad vilkas nukeliauja taip toli“, – sakė M.Byrne'as.
Tai, anot specialistų, yra „pirmas įrodymas, kad vilkai plinta iš apsaugos zonos“. „Černobylio apsaugos zona nėra ekologinė juodoji skylė, iš tiesų ji gali būti tarsi laukinės gamtos šaltinis, padedantis kitoms regiono populiacijoms. Ir mūsų atradimai gali būti taikytini ne tik vilkams – galima būtų tikėtis, kad kažkas panašaus nutinka ir su kitomis gyvūnų rūšimis“, – aiškino tyrimo autorius.
Tačiau tyrimo rezultatai kelia ir papildomų klausimų. „Galvojant apie Černobylį, pirmas dalykas, dėl kurio susirūpina žmonės yra mutacijos, todėl labai svarbu žinoti, ar gyvūnai, gimę apsaugos zonoje, su savimi į kitas teritorijas išsineša mutacijas“, – svarstė M.Byrne'as. Tačiau nei jis, nei kolegos kol kas neturi jokių duomenų, kurios patvirtintų arba paneigtų tokias baimes.
„Tai yra įdomi ateities tyrimų sritis, tačiau aš dėl to per daug nesirūpinčiau“, – ramino mokslininkas. Tyrimo rezultatus publikavo žurnalas „European Journal of Wildlife Research“.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17371
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2018-Lie-11 04:56

Į vilkų nasrus pakliuvo dvylika jautukų

Lina Liūnienė,
Žemaitis
2018 m. birželio 25 d.


Stalgėnų seniūnijos Luknėnų kaime ūkininkaujančiai Ingridai Jundulaitei keletą pastarųjų rytų teko patirti šoką, išvydus nežinia kieno stipriai apdraskytus savo gyvulius.

Per tris naktis nuo žvėrių nukentėjo dvylika jautukų. Jiems nukandžiotos uodegos, apdraskyti šonai, pažeistos kojos. Kaip spėja specialistai, ūkininkės bandą puldinėja vilkai, kurie šiuo metų laiku – ypač aktyvūs.

Mėsinius galvijus auginanti I. Jundulaitė šalia miško esančiame aptvare laiko keliasdešimt jautukų. Iki šiol jos gyvulių niekas neužkliuvo, tačiau keletą pastarųjų rytų ji nustėrsta pamačiusi vis daugiau ir daugiau sužalotų savo augintinių. „Pirmąkart radau šešis apkandžiotus jautukus. Kitą rytą – dar keletą. O po pastarojo užpuolimo sužalotųjų jau dvylika. Visi jie žaizdoti, sustingę, sunkiai vaikštantys. Nieko neėda, negeria, krenta jų svoris. Keturių būklė ypač sunki – nežinia, ar išgyvens. Kiti bandos galvijai taip pat išsigandę, įsitempę, neramūs“, – „Žemaičiui“ pasakojo ūkininkė.
Pasak I. Jundulaitės, iškart kilo įtarimų, kad tai vilkų darbas. Norėdami tuo įsitikinti, po trečiojo užpuolimo medžiotojai ūkininkės valdose įrengė vaizdo stebėjimo kameras, tačiau plėšrūnai kol kas nepasirodė.

Nebeapsikentusi laukinių gyvūnų teroro, I. Jundulaitė kreipėsi į Stalgėnų seniūniją, prašydama nustatyti, kas puldinėja jos galvijus, ir išaiškinti, kokios galimybės gauti patirtos žalos atlyginimą. Seniūnija ūkininkės prašymą persiuntė Plungės rajono savivaldybės administracijai, ši viską išsiaiškinti pavedė Savivaldybės komisijai medžiojamų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti. Jos pirmininkas – Žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Januška.

„I. Jundulaitės kreipimąsi gavome birželio 18-ąją, pirmadienį. Ir iškart į jį sureagavome – antradienį apsilankėme pas ūkininkę, apžiūrėjome jos galvijus ir kokia žala padaryta“, – pasakojo V. Januška, į Luknėnus vykęs kartu su kitais komisijos nariais: Plungės rajono aplinkos apsaugos agentūros atstovu Tadu Andriuška, Valstybinės miškų tarnybos atstovu Algirdu Jurevičiumi, Savivaldybės ekologe Edita Lydiene ir medžiotojų būrelio „Draugystė“, turinčio ten medžioklės plotų, nariu Zenonu Srėbaliumi.

V. Januškos teigimu, akivaizdu, kad gyvūnai buvo užpulti, kai kurie iš jų stipriai apkandžioti. Ypač pažeistos uodegos, užpakalinių kojų sąnariai, žaizdoti šonai. „Žaizdos nėra gilios, kraujas nesitaško, bet akivaizdu, kad gyvūnams skauda, jie kenčia, kai kurie vos bepaeina. Be to, jaučiamos ir pasekmės – banda nebeėda, krenta jautukų, svėrusių 400–500 kilogramų, svoris“, – kalbėjo pirmininkas. Jo teigimu, komisija vieningai sutarė, kad tai – vilkų darbas. Mat jie pastaruoju metu labai aktyvūs, gyvulius puldinėja ne tik čia, bet ir kitose savivaldybėse.

Pasak V. Januškos, ūkininkei jau pateiktas atsakymas, kad jos gyvulius užpuolė vilkai ir kad ji gali teikti prašymą dėl patirtos žalos atlyginimo. „Savivaldybė turi Aplinkos apsaugos rėmimo specialiąją programą, kurios lėšomis gali atlyginti vilkų padarytą žalą. Jai reikia pateikti tik tam tikrus dokumentus, o mes savo išvadą jau padarėme“, – sakė V. Januška.

Komisijos pirmininko teigimu, I. Jundulaitė turi kreiptis į veterinarijos gydytoją, kuris įvertins sužalotųjų jautukų būklę, nustatys padarytus sužalojimus ir žalą bei suskaičiuos, kiek kainuos gydymas. Remdamasi šiais dokumentais, Savivaldybė ūkininkei atlygins visus ar dalį nuostolių.

Plungės medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas Virgilijus Ostasevičius patvirtino, kad šiuo metu vilkai augina jauniklius, tad visai tikėtina, kad gali puldinėti gyvulius, mat ieško maisto savo vaikams, be to, moko juos medžioti. „Reikia pripažinti, kad vilkų Lietuvoje vis daugėja. Dėl to kenčia ir gyvulių netenkantys ūkininkai, ir medžiotojai, nes jų plotuose sunaikinama daug stirnų. Per metus leidžiama sumedžioti tik 60 vilkų, nors iš tikrųjų jų skaičių reikėtų reguliuoti rimčiau“, – įsitikinęs medžioklės žinovas.

Jo teigimu, Plungės rajone yra mažiausiai 15 vilkų. Nustatyta, kad vienoje iš bandų jų yra net 9. Šių plėšrūnų esama Plokštinės, Purvaičių, Medingėnų miškuose. „Kol augina vaikus, jie sėslesni, laikosi arčiau irštvos, o paskui pradeda klajoklių gyvenimą. Vilkas per parą gali nueiti apie 50 kilometrų, todėl jų apskaita gana sudėtinga“, – sakė V. Ostasevičius.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17371
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2018-Lie-11 05:01

Vilkai peržengė visas ribas: naktimis medžioti – į miestelį

Lina NARČIENĖ, udiena.lt
2018 m. liepos 10 d.


Užpalių seniūnijos gyventojai įbauginti – naktimis siautėjantys vilkai savo grobio ieško gyventojų kiemuose. Per savaitę nuo šių plėšrūnų nukentėję ir nuostolius skaičiuojantys ūkininkai griebiasi už galvos: kruvinos skerdynės taip įsismarkavo, kad jie bijo laukti rudens pradžios, kai vilkai pradės mokyti savo jauniklius medžioklės gudrybių.

Naktimis medžioti – į miestelį

„Mūsų kraštą pradėjo skriausti vilkai“, – taip dabartinę situaciją apibūdino Užpalių seniūnijos seniūnas Eugenijus Keraminas. Pastaruoju metu plėšrūnai, turėdami kruvinų kėslų, lankosi ne tik ganyklose, kur ganosi švelniakailės avys ar veršeliai, bet ir gyventojų kiemuose.

Praėjusią savaitę nelaukti svečiai praretino avių gretas ir nusitaikė į ožką, veršelį, o birželio mėnesio pabaigoje sudorojo dar vieną ganykloje ramiai žolę rupšnojantį veršelį. „Veikiausiai netoliese gyvena vilkų šeimyna, kuri čia ir ieško grobio. Į seniūniją jau kreipėsi keli gyventojai, o Joninių išvakarėse vilkai įsisuko į ūkininko Keraičio gyvulių bandą. Vilkai įsigudrino grobio ieškotis ir Užpalių miestelio gyventojų kiemuose: štai papjovė mano aviną, nors šalia esančiuose aptvaruose buvo šunys. Nutemptą gyvulį radau netoli kapinių tvoros“, – pasakojo seniūnas. E. Keraminas prieš mėnesį taip pat prarado du avinus, kurie buvo pririšti vos už kelių šimtų metrų nuo gyvenamojo namo. „Galima sakyti, kad išsinešė iš kiemo“, – pridūrė.

Užpalių krašto gyventojai pasakojo, kad šeimininkai, atėję į ganyklą, pašiurpo: vietoj gyvulio rado kraujo klaną, o ilgokai ieškoję vilkų aukos ant kelio aptiko tik grandinę. Seniūnas žmones ragina savo gyvūnais pasirūpinti patiems ir naktimis juos suginti į tvartus ar saugius aptvarus. Nukentėjęs nuo vilkų E. Keraminas kasdien tris avis ir ponius pargina į tvartą.

Seniūno brolis ūkininkas Virginijus Keraminas, auginantis kelis šimtus švelniakailių ir bijodamas iš miško atsėlinančių nelauktų svečių, naktimis avis laiko saugiuose aptvaruose. Tačiau prieš kelis metus jis ir pats nukentėjo nuo vilkų, kurie įsisuko į naminių gyvulių bandą ir išpjovė kelias dešimtis avių.

Praėjusią savaitę vilkai darbavosi Užpaliuose, Vilučiuose, Kaniūkuose, Norvaišiuose, Lėlių kaime, kur jau išguldė kone dešimt gyvulių.

To nebuvo kelis dešimtmečius

Specialistų teigimu, dažniausiai vilkų daroma žala ne visuomet atspindi realybę: neretai gyventojai, nukentėję nuo plėšrių pilkauodegių, niekur nesikreipia ir nepildo reikiamų dokumentų žalai atlyginti. Į nepavydėtiną situaciją įkliuvusius ūkininkus supranta ir medžiotojai, tačiau šiandien jie gali tik skėsčioti rankomis. Oficialiai vilkų medžioklė prasideda tik spalio mėnesio viduryje, tad ūkininkams belieka apsišarvuoti kantrybe ir patiems saugoti savo augintinius.

„Vilkų skaičius gerokai išaugo, o praėjusiais metais vilkų medžioklės limitas buvo nedidelis. Todėl akivaizdu – jie ėmė daryti žalą gyventojams. Pasikeitus vilkų skaičiavimo planui, žiemą juos suskaičiavome ir duomenis siuntėme į ministeriją. Mes tikimės, kad po objektyvesnės vilkų apskaitos bus padidintas vilkų medžioklės limitas“, – sakė Utenos medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinovas žuvininkas Tomas Zubovas, teigdamas, kad Utenos rajone šiuo metu galėtų gyventi iki trijų vilkų šeimynų (šeimyną sudaro 5–7 vilkai). „Tokio didelio skaičiaus mūsų rajone nebuvo kelis dešimtmečius, – pridūrė T. Zubovas. – Kadangi jų yra labai daug, jie įsidrąsina ir į medžioklę traukia ne tik naktį, bet ir dieną.“

Pašnekovas nedrįsta prognozuoti, kas laukia rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, kai jie intensyviai mokys jauniklius medžioklės. Tuomet turėtų būti išties nemenkų nuostolių. „Šie metai – išskirtiniai, mat jie dar nėra išsivedę jauniklių medžioti į laukus ir miškus, o jau juntami didžiuliai nuostoliai“, – pabrėžė T. Zubovas.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17371
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2018-Lie-12 12:37

Utenos rajono ūkius terorizuoja vilkai. Ką daryti jei papjovė jūsų gyvulį ?


agroeta.lt
2018.07.12

Užpalių seniūnijos ūkininkus ir kaimo žmones įbaugino vilkai, kurie nesibaimindami nieko pjauna gyvulius. Pasak Užpalių seniūno Eugenijaus Keramino, vien per pirmą liepos mėnesio savaitę vilkai net 7 kartus atakavo ūkininkų gyvulius. Jie nudaigojo du veršelius, kelias avis ir ožką.

800.jpg


„Problema, panašu, darosi rimta, nes ilgą laiką žmonės neturėjo problemų dėl tų vilkų. Gyventojai sako, kad vilkų yra per daug ir, jeigu juos saugome, valstybė turi pasirūpinti gyventojams padaromų nuostolių kompensavimu“, – teigė E. Keraminas.

Pašnekovo teigimu, pirmasis vilkų išpuolis buvo užfiksuotas dar balandžio mėnesį. Kartą vilkai gyvulį papjovė ir gegužės mėnesį.

„Birželį jau fiksavome dvi vilkų atakas, o liepą, kaip matote, tų išpuolių padaugėjo. Net sunku pasakyti, kas bus rugpjūtį ir rugsėjį, kai vilkės atsives vilkiukus. Tada vilkų neatsiginsime“, – sako E. Keraminas.

Paklaustas, apie kokį skaičių vilkų yra kalbama Utenos rajone, E. Keraminas paminėjo specialistų pateiktas išvadas. Jų teigimu, praėjusiais metais rajone gyveno 17 vilkų.

„Buvo aptiktos 2-3 irštvos“, – patikslino Užpalių seniūnas.

Vakarų Europos šalyse, kur dėl urbanizacijos ir žemės ūkio paskirties dirbamų plotų vilkų populiacija yra beveik išnykusi, šie plėšrūnai yra itin saugomi. Jų kur kas daugiau yra Latvijoje, Baltarusijoje, Lietuvoje. Šis plėšrūnas mūsų šalyje jaučiasi pakankamai saugiai, nes Lietuvoje gyvena apie 300-350 vilkų.


Ką turėtų daryti gyventojai, jei aptiko vilkų papjautą savo gyvulį, E. Keraminas pasakojo, jog pirmiausiai privaloma informuoti vietos seniūną.

Tuomet seniūnas apie įvykį informuoja Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT) bei specialią komisiją, nustatančią, kokią žalą patyrė gyventojas.

Pavyzdžiui, už ėriavedę sumokama 75 eurų kompensacija, už veršelį galima gauti maksimaliai 200 eurų. Kompensacijos dydis labai priklauso ne tik nuo gyvulio rūšies, bet ir jo amžiaus.

Aplinkos ministerijos skaičiavimais, 2016 m. už vilkų padarytą žalą buvo išmokėta per 110 tūkst. eurų kompensacijų.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17371
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2018-Lie-19 22:45

Vilkai įsisiautėjo


anykata.lt
2018-07-18


Šią savaitę Anykščių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialistai jau tris kartus važiavo į Svėdasų seniūniją skaičiuoti vilkų išpjautų avių. Pasak Žemės ūkio skyriaus vedėjo Virmanto Velikonio, Svėdasų seniūnijoje kaskart kenčia vis kitas ūkininkas, o vilkai vis labiau artėja prie gyvenamų teritorijų.

Nuo metų pradžios jau fiksuoti 8 vilkų išpuoliai, papjautos 27 avys. Vilkų medžioklės sezonas prasideda tik spalio 15-ąją. Anykščių medžiotojai jau kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydami leidimų vilkų medžioklei neprasidėjus sezonui.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17371
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2018-Lie-19 22:50

Medžiotojas dar nė nebuvo, kai paguldė vilką


laikrastisplunge.lt
Parašė: 2018-05-02

Jei į savo knygą apie vilkus neįdėčiau teksto apie garbės medžiotojo vardą turintį, 85-uosius einantį ir dar žvėrių takais traukiantį Benediktą Čiutį, būčiau nesuprastas mūsų medžiotojų klubo narių. Būtent Beno paskatintas, tapau medžiotoju ir nuo 1973 metų esu jo bendražygis. O knygoje jis turi būti jau vien dėl to, kad yra taikliai šovęs į vilką, nors dar nė nebuvo medžiotoju.
„Gamta kaimo žmogų visada traukia. Kartą Pranas Mikšta, kuris buvo medžiotojas, Drūkčiuose (Plungės r.) apėjo vilką. Pakvietė į medžioklę kaip varovą. Bet atvykęs gamtos apsaugos inspektorius Steponas Slušnys davė man vienvamzdį šautuvą ir taip nutiko, jog tą vilką aš patiesiau. Tada man pasiūlė tapti medžiotoju – negi atsisakysi…“ – prisiminė B. Čiutys.
Daug metų prabėgo nuo tos dienos, bet Benas tiksliai parodytų tą vietą, kur krito pilkis. Prie gulinčio vilko susirinkę varovai iš kaimo vis jį pabaksnodavo, nebūdami tikri, ar tas vilkas jau negyvas, sakydami: „Nebepjaus mūsų avelių…“
„Na, taip, po tokios daugybės metų vis dar akyse tebestovi tas momentas, kai į mano numerį atėjo vilkas. Miškas buvo apdėtas vėliavėlėmis, tad visi tikėjosi, jog pilkis neištrūks ir sulauks šūvio. Dar įduodami šautuvą inspektorius S. Slušnys ir medžiotojų draugijos pirmininkas Antanas Ripkauskas (abu jau išėję iš gyvenimo) pasakė, jog nežiopsočiau. Vilkas atiturseno nedideliais žingsniukais. Jį pamatęs, iš karto nusitaikiau ir trenkiau šūvį. Griuvo lyg pakirstas.
Tada valstybė už sumedžiotą vilką duodavo 50 rublių. Neėmiau aš tų pinigų, svarbiausia, kad medžiotoju tapau po tokios neeilinės sėkmės“, – kalbėjo jis apie tuos 1959 metus.
Benas galėjo paguldyti dar vieną vilką. Į pilkių medžioklę pakvietė kaimynai telšiškiai. Mišką, kuriame dienojo vilkai, jie buvo apjuosę vėliavėlėmis. Tada pasižymėjo telšiškiai Vytautas Tučius ir Vacys Kazlauskas (apie tai yra mano knygoje „Kilkit, vyrai, šaukia ragas“, 1999 m.).
O Benui nepavyko todėl, kad vilkas medžiotoją pajuto ir sustojo tiesiai prieš jį kokių 50 metrų atstumu. Jų žvilgsniai susitiko. Benas kilst šautuvą – ir pilkis akimirksniu šoko į šoną. Šūvis… ir ant sniego liko tik kuokštelis plaukų.
Kai kas teigia, jog tokiu momentu vilkas sugeba medžiotoją užhipnotizuoti, ir šūvis būna netaiklus.
Beno žmona buvusi mokytoja Irena patikino, jog po karo, kokiais 1945–1950 metais, buvo siaubingai daug vilkų.
„Tada man buvo 10–12 metų. Gyvenome netoli Biržulio (Telšių r.) ežero, tai kalbų apie vilkus buvo vos ne kasdien ir labai baugino. Tada net dieną buvo baisu nueiti pas tolimesnį kaimyną, o juo labiau į mišką.
Puikiai prisimenu, jog tada vilkai sudraskė mokytoją, kuri ėjo į kitą kaimą. Atrado tik jos kūno likučius.
Kitas nuotykis buvo, kai mergaitei vilkas nukando nosį. Ji su mama irgi ėjo į kitą kaimą. Nežinau, kaip jos išliko gyvos, bet mergaitė liko be nosies, ir visi vaikai vadindavo benose. Jokių plastinių operacijų tada nebuvo, taip ir liko… O visa tai buvo dienos metu.
Vilkai net dieną ateidavo į žmonių kiemus ir sudraskydavo kokį nors gyvulį. Ar, didinant vilkų populiaciją, gali vėl taip būti? Nesinori tikėtis, bet esu medžiotojo žmona ir daugelis dalykų, vykstančių gamtoje, man žinomi. Kalbų apie vilkus dabar dažnai girdžiu“, – pasakojo medžiotojo žmona Irena.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Grįžti į

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 17 ir 0 svečių