Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17531
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Šakalas. Canis aureus.

2015-Bal-22 13:03

Šakalai – nesisteminė biologinė gyvūnų grupė, kurią sudaro nedideli, sausringose vietose gyvenantys šuninių (Canidae) šeimos, šunų (Canis) genties gyvūnai.
Golden_Jackal_sa02.jpg

Žodis „šakalas“ kilęs iš persų žodžio شغال (shaghāl), kuris paplito per turkų çakal, bei sanskrito śṛgāla.

Šakalai nedideli, kiek didesni už įprastus naminius šunis, kailis smėlinės ir juodos spalvos. Gyvena Afrikos ir Eurazijos pusdykumėse, stepėse, savanose. Visaėdžiai, dažnai maitinasi dvėseliena, ėda smulkius žinduolius, driežus, paukščius ir jų kiaušinius. Šakalai gali ilgai bėgti, išvysto 16 km/h greitį. Aktyviausi prieblandos metu. Gyvena monogamiškomis poromis.

lt.wikipedia
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17531
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Šakalas. Canis aureus.

2015-Bal-22 13:04

Ar jau laikas lakinti šunis šakalų medžioklei?

Polikarpas RAGOŽIS
„ŪP“ korespondentas
2015.04.20

Visą šalį apskriejo žinia, kad vasario 7 d. Šakių r., Lekėčiuose buvo sumedžiotas iš kažkur atklydęs ar Lietuvoje seniau apsigyvenęs, mūsų laukinei gyvūnijai nebūdingas plėšrūnas šakalas. Aplinkos ministerija šakalą nedelsiant įtraukė į visus metus medžiojamųjų gyvūnų sąrašus.
„ŪP“ susisiekė su Lekėčių medžiotojų klubo pirmininku Ramūnu Keraičiu, prašydama pakomentuoti sensaciją. Pasak jo, nieko stebėtino, kad vienas būrelio narys apsiriko šaudamas „lapę“ – per krūmus bėgantį šakalą nesunku sumaišyti su rudauodege. Juolab dabar jų dažnai pasitaiko nušiurusiomis uodegomis. Medžiotojai, apžiūrėdami kritusį gyvūną, kraipė galvas – gal tai šuns ir lapės, gal tai vilko ir šuns hibridas. Tačiau plačiai svečiose šalyse medžiojantis R. Keraitis beveik nedvejodamas nustatė, kad nušautas šakalas. Jo mėginiai pristatyti mokslininkams atlikti genetinius tyrimus.
Genetiniai sumedžioto gyvūno tyrimai bus atliekami Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejuje. Žinduolių skyriaus vedėjas Vaclovas Gedminas šį faktą patvirtino: „Mes nepuolame atlikinėti tų tyrimų. Kol kas kaupiame fondinę medžiagą. Žiūrėsime, kiek ir kokios surinksime. Kalbėsimės su VDU specialistais ir tuomet tirsime. Mums perdavė du gabaliukus raumens geno fondui. Mes imame iš įvairių gyvūnų ir dedame į banką. Kai mokslinės institucijos kreipiasi į mus, mes joms perduodame. Todėl nieko konkretaus negalime pasakyti“, – redaikcijai paaiškino V. Gedminas.
Aplinkosaugos specialistai, ap­žiū­rėję nušautą gyvūną, iš išorės bruožų nustatė, jog tai gali būti paprastasis šakalas. Šie gyvūnai yra perpus mažesni už vilkus, o už lapę stambesni, jų ilgesnės kojos. Maitinasi jie dvėseliena, smulkiais žinduoliais, mėgaujasi driežais, paukščiais ir jų kiaušiniais. Šakalas nebūdingas mūsų gamtinei aplinkai. Pasak aplinkosaugos specialistų, įsiveisę šalyje šakalai gali sutrikdyti ekosistemos pusiausvyrą.
Aplinkos viceministras Linas Jonauskas „ŪP“ sakė, kad aplinkosaugos specialistai matė tą nušautą gyvūną ir patvirtino, jog vizualiai tai visus požymius atitinkantis paprastasis šakalas. „Paprastasis šakalas jau yra medžiojamas ir pakliūva po automobilio ratais ne tik, tarkime, Vokietijoje, kitose tolimesnėse šalyse, bet ir Latvijoje, Estijoje. Pastarojoje šakalai įtraukti į medžiojamųjų gyvūnų sąrašus ir leidžiami medžioti visus metus. Buvo tik laiko klausimas, kada jis atkeliaus iki Lietuvos. Ir aš manau, kad, nepaisant to, ar pasitvirtins, ar ne to gyvūno tapatybė po genetinių tyrimų, vis tiek šių gyvūnų įtraukimas į medžiojamųjų gyvūnų sąrašus yra geras ir pačiu laiku“, – komentavo aplinkos viceministras.
Pasak viceministro L. Jonausko, gali atsirasti įvairių interpretacijų dėl šio įvykio. „Žmogus prieš šaudamas turėjo įsitikinti, į kokį gyvūną taikosi. Medžiotojas negalėjo šauti į gyvūną, kurio nėra medžiojamųjų gyvūnų sąraše, nes už tai gresia atsakomybė. Jeigu jis šovė manydamas, jog tai šuo, tai yra draudžiama. Jeigu jis šovė kaip į vilką, tai tuo labiau, nes šiam gyvūnui sumedžioti reikia turėti skirtą kvotą, bet jos nebuvo. Na, o jeigu jis šovė kaip į lapę ir suklydo, tai yra žmogiška ir suprantama. Bet jeigu prasideda įvairios interpretacijos, šiuos dalykus turėtų išsiaiškinti gamtos apsaugos inspekcija. Tačiau aš kaip aplinkosaugos atstovas galiu pasakyti tik tiek, kad, nepaisant šio atvejo, šakalas į medžiojamųjų gyvūnų sąrašą įtrauktas pačiu laiku. Dabar svarstoma galimybė įtraukti jį į invazinių gyvūnų sąrašą. Ir leidimas medžioti jį visus metus, man atrodo, yra logiškas“, – aiškino aplinkos viceministras L. Jonauskas.
Tikėtina, kad tai nėra pirmasis Lietuvoje sumedžiotas šakalas. Ypač pietrytinėje šalies dalyje. Tik plačioji visuomenė apie tai kol kas nieko negirdėjo, nes „autoriai“ nesigyrė nušovę į medžiojamųjų gyvūnų sąrašus neįrašytą žvėrį.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17531
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Šakalas. Canis aureus.

2015-Bal-27 14:20

Šakalai apsigyveno Zastaučiuose?

Alfreda Gudienė
2015-04-25
siaure.lt

Biržų rajono sodybos šeimininkai mano, kad jų kieme dažnai besisvečiuojantys gyvūnai gali būti šakalai.
phpHnmJeA.png

Sodyboje dirbęs vyras aplinkosaugininkui Artūrui Griškai rodė netoli ūkinio pastato esančiose braškių lysvėse paliktus žvėrių pėdsakus.

Sodyboje lankosi nuo rudens

„Šiaurės rytų“ redakcijoje apsilankiusi biržietė Jurena Karosienė papasakojo apie įtarimus, kad Širvėnos seniūnijoje, Zastaučių kaime, apsigyveno šakalai. Moteris teigė, kad perskaičius laikraštyje publikaciją apie Lietuvoje pasirodžiusius šakalus ir išvydus šių gyvūnų nuotraukas iš karto kilo mintis, kad tai yra šeimos sodyboje šmirinėjančio žvėries atvaizdas. Vidučio Vyčio Karoso sodyboje nekviesti svečiai pradėjo lankytis praėjusių metų rudenį.
Pasak ponios Jurenos, vyrui atrodę, kad tai galbūt yra kiaunės. Tačiau moteris teigė, jog kiaunės yra gerokai mažesnės. Neatrodė, kad tai gali būti ir lapė.
Sodyboje nelaikomi jokie gyvuliai ir paukščiai, o atvykėlis sukiodavosi ir prie šuns būdos. Šeimininkų priglaustas keturkojis, matyt, kadaise maitintas pirktiniu ėdalu, mėsos ne itin mėgo. Prie jo būdos nuolat būdavo mėsingų kauliukų, kurie vėliau dingdavo.
Žvėrys kieme lankydavosi po vieną. Pasak J. Karosienės, jai įspūdį darė jo išplėstos akys, stačios ausys, ilgokos kojos ir tamsi bei puri, panaši į lapės uodega.
Įtarusi, kad kieme gali lankytis šakalas, praėjusį šeštadienį moteris bandė atvykėlį nufotografuoti. Deja, nespėjo – išgirdęs girgždant duris žvėris kaipmat dingo. Pasak J. Karosienės, žvėrelis bėgo itin greitai.
Moteris pasakojo, kad prie sodybos daržuose ir laukuose yra daugybė pėdų, paliktų į šakalą panašaus žvėries. Karosai mano, kad šakalai galėjo įsikurti netoliese esančioje negyvenamoje sodyboje.

Žvėrių urvai ir pėdsakai

J. Karosienė sakė apie Zastaučiuose galimai įsikūrusius šakalus pranešusi Biržų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai. „Viršininkas Adolfas Rinkūnas išklausė ir sakė, kad gal pranešiantis laikraščiams. Tai aš ir galvoju, kad tą galiu padaryti ir pati“, - sakė į redakciją paskambinusi moteris.
Aplinkos apsaugos vyresnysis inspektorius Artūras Griška iš karto susidomėjo informacija ir vyko į Zastaučius.
Sodyboje dirbęs vyras parodė žvėrių pėdas, kurios ypač buvo ryškios daržų lysvėse. Kai kurios jų buvo ganėtinai šviežios. Vyriškis teigė, kad sodybos šeimininkai žvėris mato jau senokai, nuo praėjusių metų. Dažniausiai jie kieme pasirodo pavakaryje.
Pasak inspektoriaus A. Griškos, dirvoje įspaustos pėdos tikrai yra ne katės, o žymiai sunkesnio žvėries. Atstumas tarp jų leidžia manyti, kad tai gali būti ir šakalo pėdos.
Už kelių šimtų metrų esančioje negyvenamoje sodyboje inspektorius aptiko nežinomų gyvūnų ženklų. Molinio tvarto sienoje matėsi landos. Drėbtas molis buvo tarsi nugludintas, tai liudijo, kad kažkas pro skyles landžioja.
Prie sodyboje esančios didžiulės medinės daržinės pamatų matėsi urvai, o prie jų – šviežios pėdos. Žvėrių pėdsakai juodavo prie daržinės esančiuose arimuose.
Pasak aplinkosaugininko A. Griškos, akivaizdu, kad sodyboje gyvena žvėrys. Negalima atmesti, kad tai gali būti ir šakalai.
Atpažinti šakalą tegalima, jei žvėrį nufotografuotų sodybos šeimininkai ir pasidarbavę medžiotojai. Ištyrus kulkos patiestą žvėrį, bus galima rasti atsakymą, ar Biržų rajone kolonijos nekuria šakalai.

Paskelbta medžioklė

Žiniasklaidai paskelbus apie vasario 7 dieną Lietuvoje pirmą kartą sumedžiotą šakalą, aplinkos ministro įsakymu buvo pakeistos medžioklės taisyklės ir papildytas medžiojamųjų gyvūnų sąrašas. Į šį sąrašą įtrauktas paprastasis šakalas – mūsų gamtinei aplinkai nebūdinga rūšis. Remiantis pakeistomis medžioklės taisyklėmis, medžioti šakalus bus leidžiama visus metus. Šis pakeitimas įsigalios gegužės 1 d. Medžioti šakalus visus metus leista ir juos įtraukti į invazinių rūšių Lietuvoje sąrašą nuspręsta dėl to, kad kol kas neaišku, kokią įtaką nauja rūšis darys ekosistemai ir kaip atėjūnas prisiderins prie vilkų, lūšių, lapių ir usūrinių šunų kaimynystės.
Taip pat nežinoma, kas taps šakalų pagrindiniu grobiu. Šie gyvūnai gali kelti grėsmę ant žemės perintiems paukščiams. Latvijoje sumedžiotų šakalų skrandžiuose rasta stirnienos. Estijoje paprastasis šakalas irgi paskelbtas invazine rūšimi ir yra įtrauktas į medžiojamųjų gyvūnų sąrašą.
Šakalas priskiriamas šuninių žinduolių šeimai. Jie - visaėdžiai, dažnai maitinasi dvėseliena, ėda smulkius žinduolius, driežus, paukščius ir jų kiaušinius. Šakalai gali ilgai bėgti, išvysto 16 km/h greitį. Aktyviausi prieblandos metu. Gyvena monogamiškomis poromis.
Pasak medžioklės žinovų, šakalas už vilką yra daug mažesnis - gal netgi perpus, o už lapę stambesnis, jo aukštesnės kojos, bet panašumo į pūstauodegę turi. 2013 metų vasarį paprastasis šakalas buvo sumedžiotas ir Estijos miškuose. Beje, tąsyk, kaip ir 2014 metų sausį Latvijoje, nušauta šakalo patelė. Lietuvoje šakalas sumedžiotas šių metų vasario 7 dieną Šakių rajone.
„Šakalai yra ne tik stipresni už lapę, bet ir protingesni, lenda į urvus, kur lapė nesugeba prasiskverbti, gana vislūs“, - šalies žiniasklaidai teigia medžioklės žinovas Ramūnas Keraitis. Jis yra šakalą sumedžiojusio Lekėčių (Šakių r.) medžiotojų būrelio vadovas. Anot medžioklio, skirtingai negu vilkai, šakalai gyvena ne miškuose, o arčiau žmogaus.
„Už šakalus galite dėkoti medžiotojams“
„Lietuvoje vilkai ir toliau sėkmingai medžiojami, nepaisant kaimyninių šalių siūlymo liautis. Medžiojami, nes medžioja pačių medžiotojų pamėgtus taikinius – stirnas, elnius, šernus ir t. t. Taip pat todėl, kad kėsinasi į kažkieno avis ir karves. (…)
Kai kurie valdininkai sako, kad „Lietuvoje turime pakankamai vilkų, galime toliau reguliuoti jų kiekį“, tačiau mūsų giriose vykstantys procesai byloja priešingai – atsirado pirmieji šakalai. Gyvūnai, kurie neaptinkami vilkų pašonėje dėl pastarųjų antagonistinės elgsenos šakalų atžvilgiu. Vos tik apylinkėse pasirodo šakalai, vilkai juos veja. Kai apylinkėse nėra vilkų, šakalai plinta ir užima laisvus plotus.
Šakalai, kaip ir usūriniai šunys (kuriuos mūsų kraštuose užveisė medžiotojai, o dabar negali nuo jų atsiginti), gerai prisitaikantys prie aplinkos, gebantys misti įvairiausiu ėdesiu ir vislūs. Tikėtina, kad jų gretos Baltijos šalių regione ir toliau gausės, nes stambiųjų plėšrūnų mažėja. Panašiai nutiko Šiaurės Amerikoje, kai buvo išmedžioti vilkai ir smarkiai išplito kojotai. Šakalai pretenduos į lapių ir usūrinių šunų nišą ir, jei jiems pasiseks, kentės galybė ant žemės perinčių paukščių ir kiti Lietuvos faunos atstovai. Dar daugiau žalos nei nuo vilkų patirs gyvulininkystės ūkio atstovai“, - specializuotame naujienų apie ekologiją, aplinką, atsakingą gyvenseną ir gamtą portale grynas.lt rašo Daumantas Liekis.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17531
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Šakalas. Canis aureus.

2015-Bal-30 12:13

Šakalas – primti ar naikinti?

delfi.lt
Projektas „Aplinkosauga“
2015 m. balandžio 30 d.

Lietuvoje sumedžiotas pirmasis šakalas jau kurį laiką laukia eilės iškamšai, tačiau jo pasirodymas mūsų šalyje sukėlė kalbas, kurios artimiausiu metu dar tikrai netils. Nuo gegužės mėnesio šiuos gyvūnus leidžiama medžioti visus metus, o taip pat svarstoma ir apie jo įtraukimą į invazinių rūšių Lietuvoje sąrašą.

Niekas iš anksto negali numatyti, kokią žalą dabar gyvenančioms rūšims gali padaryti atklydę šakalai. Nuomonių yra įvairių. Vieni zoologai teigia, kad dar vienas plėšrūnas Lietuvoje nereikalingas, kiti gamtininkai laikosi nuomonės, kad su šakalais teks susigyventi.

Aišku viena: užklydęs šakalas nėra atsitiktinumas, o didžiulių pokyčių šauklys. Stepių gyvūnas savo buveines keičia neatsitiktinai.

Gamtininkas Andrejus Gaidamavičius įsitikinęs, kad šakalų pasirodymas buvo neišvengiamas dėl klimato kaitos. Stepės plečiasi ir vieną dieną jos pakeis Lietuvos miškus.

„Pusė Baltarusijos teritorijos yra stepės iš ten ir atėjo šakalas. Klimatas keičiasi, nemažai kur krenta gruntinio vandens lygis, Lietuva po truputį virsta stepių zona, o šakalai natūraliai į ją plečiasi. Nemanau, kad reikėtų juos įtraukti į invazinių rūšių sąrašą. Tai yra natūraliai plintanti rūšis“, – sakė gamtininkas.

Gamtininkas įsitikinęs, kad šakalų veiklos pėdsako biologinei Lietuvos įvairovei neturėtume pajusti.

„Šakalų mitybinė bazė yra labai panaši į lapių. Jie minta įvairiais smulkiais graužikais. Yra šiek tiek stambesni, todėl gali grasinti ir stirnų jaunikliams, bet žalos daugiau nei lapės neturėtų padaryti“, – sakė jis.

Ūkininkai taip pat neturėtų jausti baimės. Rusijoje ūkininkai kenčia nuo šakalų, bet tik todėl, kad jie mėgsta pasmaguriauti arbūzais. O arbūzų Lietuvoje niekas neaugina.

A. Gaidamavičius nepiešia bendros ateities su šakalais labai tamsiomis spalvomis, bet yra ir kitokių nuomonių, kurios remiasi prasta patirtimi su atklydusiomis gyvūnų rūšimis.

Europoje atsiradusios kanadinės audinės, meškėnai, mangutai, rainiuotieji vėžiai, grundalai ir kiti gyvūnai, kurie smarkiai skiriasi nuo vietinių rūšių, padaro didelę žalą vietinėms ekosistemoms.

Didesni, su vilkais galintys kryžmintis šakalai taip pat gali pasijausti nesulaikomi Lietuvoje, kur nemažai paukščių peri ant žemės, kur kitų plėšrūnų ir tiesioginių jų konkurentų yra per mažai.

Aplinkos ministerijos pozicija sako, kad šiems plėšrūnams Lietuvoje – ne vieta.

„Jis gali paveikti šalies ekosistemą ir sutrikdyti jos pusiausvyrą“, – sako ministras Kęstutis Trečiokas.

Jam pritaria ir zoologas Egidijus Bukelskis. Anot jo, vietinės rūšys per tūkstančius metų pripranta prie plėšrūnų ir žino, ko iš jų tikėtis. Kiekvienas naujas plėšrūnas daro didžiulį poveikį ekosistemoms ir biologinei įvairovei.

Tokios rūšys paprastai yra agresyvesnės nei vietinės, todėl greitai užima pastarųjų gyvenamus plotus, išstumia arba sunaikina jas pačias. Jei šakalas bus pripažintas invazine rūšimi, jis jau bus 36-a rūšis, įtraukta į šį sąrašą.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17531
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Šakalas. Canis aureus.

2015-Bir-02 09:50

nelabai supratau ??? Ką Gedas Vilniaus raj. sumedžiojo 2011 m. šakalą :shock: http://www.lmzd.lt/files/uploaded/medzi ... akalas.pdf
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17531
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Šakalas. Canis aureus.

2015-Bir-04 13:47

Nuomonė. Šakalų pavertimas invazine rūšimi būtų didžiulė klaida

Gintarė Žalkauskaitė,
grynas.lt
2015 m. birželio 4 d.

Aplinkos ministerija derinimui su visuomene paskelbė naują Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašo redakciją, į kurią yra įtrauktas šakalas,
po to, kai šį klausimą svarstė Invazinių rūšių kontrolės tarnyba, kurią
sudaro daugiausia Aplinkos ministerijos, Gamtos tyrimų centro, Vilniaus
universiteto darbuotojai ir mokslininkai. Kol kas Lietuvoje žinoma tik
apie vieną nušautą šį žvėrį. GAA „Baltijos vilkas“ pateikė pastabas šiam įstatymo projektui, kuriomis prieštarauja, kad šakalas taptų invazine rūšimi.

Savo pastabose teigiame, kad šakalo įtraukimas į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą yra nepagrįstas nes:

• Šakalas neatitinka invazinės rūšies kriterijų;

• Šakalas Europos Sąjungoje laikomas saugotina rūšimi – šis jo statusas nesuderinamas su invazinės rūšies statusu;

• Šakalas nėra įtrauktas į kaimyninių šalių invazinių rūšių sąrašus.

Invazinės rūšies sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatyme ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente dėl invazinių rūšių. Rūšys, kurios plinta nenatūraliai (yra atvežtos žmonių iš tolimų kraštų), yra vadinamomis svetimžemėmis, o tos, kurios yra ne tik svetimžemės, bet ir daro reikšmingą žalą vietinėms rūšims, laikomos invazinėmis.

Šakalai nuo seno gyvena Europoje, Balkanų pusiasalio šalyse, o paskutiniais dešimtmečiais natūraliai plinta į šiaurę. Jie apsigyveno Vokietijoje, Šveicarijoje, Ukrainoje ir pasirodo vis šiauriau – paskutiniais metais pasiekė ir Baltijos šalis. Estijos ir Latvijos specialistai teigia, kad surinkti duomenys šakalų plitimą leidžia vertinti kaip natūralų, o duomenų apie jų neigiamą įtaką vietinėms rūšims šiuo metu nėra. Todėl šakalo priskyrimas invazinėms Lietuvoje rūšims yra nepagrįstas.

Šakalas yra įtrauktas į Tarptautinę (IUCN) raudonąją knygą, jo statusas Europos Sąjungos šalyse yra įvardintas kategorija „NT“ – rūšis, kuriai gali grėsti išnykimas. Šis statusas buvo nustatytas 2005 metais tuo metu Europos Sąjungai priklausančių 25 šalių, taigi ir Lietuvos. Šakalas yra įtrauktas į pagrindinio Europos Sąjungos gamtosaugos dokumento Buveinių direktyvos V priedą. Tai reiškia, kad šakalas yra saugotina Europoje rūšis. Šis Europos Sąjungoje priimtas šakalo statusas nesuderinamas su invazinės rūšies statusu Lietuvoje.

Šakalai yra pasirodę kaimyninėse šalyse, tačiau nėra laikomi invazine rūšimi. Latvijoje ir Lenkijoje šakalas nėra įtrauktas į invazinių rūšių sąrašus. Estijoje šakalas yra įtrauktas į svetimžemių rūšių sąrašą, tačiau nėra laikomas invazine rūšimi, o dėl jo buvimo svetimžemių rūšių sąraše vyksta diskusijos. Yra surinkta pakankamai duomenų, rodančių, kad šakalas plinta į šiaurę natūraliai ir turi būti traktuojamas kaip nauja mūsų regionui rūšis.

Šakalo priskyrimas invazinėms rūšims Lietuvoje sulaukė tarptautinio atgarsio. Europoje veikianti šakalų apsaugos organizacija GOJAGE kartu su partnerių grupe paskelbė viešą kreipimąsi į Lietuvos Aplinkos ministeriją, kuriame argumentuojama, kodėl šakalas nėra invazinė rūšis, ir patariama atsisakyti minties įtraukti jį į invazinių rūšių sąrašą.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
italjanec
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Pranešimai: 856
Užsiregistravo: 2006-Rgp-20 15:42

Re: Šakalas. Canis aureus.

2015-Bir-14 09:13

medziotojas rašė:Ar jau laikas lakinti šunis šakalų medžioklei?

Visą šalį apskriejo žinia, kad vasario 7 d. Šakių r., Lekėčiuose buvo sumedžiotas iš kažkur atklydęs ar Lietuvoje seniau apsigyvenęs, mūsų laukinei gyvūnijai nebūdingas plėšrūnas šakalas. Aplinkos ministerija šakalą nedelsiant įtraukė į visus metus medžiojamųjų gyvūnų sąrašus.
„ŪP“ susisiekė su Lekėčių medžiotojų klubo pirmininku Ramūnu Keraičiu, prašydama pakomentuoti sensaciją. Pasak jo, nieko stebėtino, kad vienas būrelio narys apsiriko šaudamas „lapę“ – per krūmus bėgantį šakalą nesunku sumaišyti su rudauodege. Juolab dabar jų dažnai pasitaiko nušiurusiomis uodegomis. Medžiotojai, apžiūrėdami kritusį gyvūną, kraipė galvas – gal tai šuns ir lapės, gal tai vilko ir šuns hibridas. Tačiau plačiai svečiose šalyse medžiojantis R. Keraitis beveik nedvejodamas nustatė, kad nušautas šakalas.


Leiskite paklausti: Kodel visos salies neapskriejo zinia, kad Lekeciu klubo medziotojas, neteisetai sumedziojes šakala, yra nenubaustas. Dar keisciau yra tai, kadel sito neteisetai sumedzioto gyvuno atvejo, aplinkos ministerija ploja is dziaugsmo rankom, mat darbo atsirado galesim pakeist medziojamu gyvunu sarasa :evil: MRAAD Šakiu agentura nieko nedaro :o
Gal kas galit pakomentuot kodel taip yra?
Jei nezinai ka daryti- nedaryk nieko.

Vartotojo avataras
30-06
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 2065
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 20:49
Miestas: Vilnius

Re: Šakalas. Canis aureus.

2015-Bir-14 12:29

italjanec rašė:
Leiskite paklausti: Kodel visos salies neapskriejo zinia, kad Lekeciu klubo medziotojas, neteisetai sumedziojes šakala, yra nenubaustas. Dar keisciau yra tai, kadel sito neteisetai sumedzioto gyvuno atvejo, aplinkos ministerija ploja is dziaugsmo rankom, mat darbo atsirado galesim pakeist medziojamu gyvunu sarasa :evil: MRAAD Šakiu agentura nieko nedaro :o
Gal kas galit pakomentuot kodel taip yra?

:D Ne tau vienam tokie klausimai iskilo :roll: .Jei neklystu, ta pati situacija buvo ir su meskenais.Veikejas sove tipo i medi isikorusi usuriaka :pardon: Tuo metu meskenas nebuvo itrauktas i medziojamuju gyvunu sarasa :twisted:
Geras veterinorius visad gali padeti blogam sokejui
Neaiskinkit ka turiu daryti,ir as nesakysiu kur turite eiti

medzioklis
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Pranešimai: 1229
Užsiregistravo: 2006-Rgs-06 12:13
Miestas: Trakai

Re: Šakalas. Canis aureus.

2015-Bir-30 07:03

Paprastasis šakalas Nuomonė. Šakalų naikinimas – nedovanotina klaida .


Gamtos tyrimų centras, GRYNAS.lt
2015 m. birželio 30 d.


Iš karto po to, kai Lietuvoje, Šakiuose, vasarį buvo sumedžiotas pirmasis šalyje paprastasis šakalas (lot. Canis aureus, angl. Golden Jackal), žiniasklaidos priemonėse pasipylė beveik vien neigiamos reakcijos. Buvo akcentuojama, kad ši rūšis - invazinė ir kad jos atėjimas ateityje atneš ekologines nelaimes. Viešumoje pateikiama informacija beveik visur buvo vienodo pobūdžio – šakalai įvardyti kaip problema, o jų atėjimas nelaukiamas.

Svarbu suprasti, kas yra invazinė rūšis


Šią poziciją parėmė ir akademikai bei valstybinių institucijų atstovai. Jie pabrėžė galimas problemas, kurias sukels šakalai ir vedė šios rūšies pareleles su kita invazine mangutų rūšimi. Beveik tuo pačiu metu Aplinkos ministerija įrašė paprastąjį šakalą į medžiojamų rūšių sąrašą (be jokių kvotų ir be sezoniškumo) ir gegužės 21 dieną paskelbė įsakymo projektą priskirti paprastąjį šakalą prie invazinių rūšių. Žiniasklaidos ir oficialių valdžios atstovų pasiųsta žinutė buvo aiški – paprastasis šakalas šalyje yra nepageidaujamas.
Taigi, ar tai yra naujai ateinančios į Lietuvą ir daug problemų keliančios rūšies aiškus pavyzdys? Ne, ne visiškai taip. Dirbdamas Gamtos tyrimų centre, Vilniuje, parašiau mokslinę publikaciją, kuri artimiausiu metu turėtų būti išspausdinta, apie šakalo statusą Lietuvoje ir jo įtaką aplinkai. Mano nuomone, jeigu Aplinkos ministerija paprastąjį šakalą įtrauks į invazinių rūšių sąrašą, tai bus padaryta ne tik be mokslinio įvertinimo, bet ir pažeis Europos Sąjungos (ES) teisės aktus.Ar Lietuvai reikia bijoti paprastųjų šakalų atėjimo? Ar rūšis turėtų būti pripažinta invazine? Kad galėtume atsakyti į šiuos klausimus, svarbu suprasti, kas yra invazinė rūšis. Neseniai patvirtintose ES nuostatose, invazinė rūšis aiškiai apibrėžiama kaip ta, kuri buvo atvežta žmogaus ir kelia grėsmę tai aplinkai, į kurią ji pateko. Tie patys ES teisės aktai apibrėžia, kad jeigu rūšis migruoja pati dėl aplinkos pokyčių, tarkime, klimato kaitos, ji negali būti traktuojama kaip invazinė. Panašūs invazinės rūšies apibrėžimai yra naudojami pagrindinių aplinkosauginių organizacijų ir šalių vyriausybių pasauliniu mastu.

Patikimi įrodymai, kad šakalai išplito natūraliai

Išsamiai peržiūrėjus visus prieinamus duomenis iš Baltijos ir kitų Europos šalių, nėra jokių patikimų įrodymų, kad paprastieji šakalai buvo introdukuoti žmogaus, atvirkščiai – yra patikimos informacijos, kad jų atėjimą lėmė natūralus jų populiacijos išplitimas iš pietryčių Europos ir Kaukazo. Panašiai kaip ir kitos žinduolių bei paukščių rūšys, paprastųjų šakalų rūšis per pastaruosius 30 metų išplito tiek į šiaurę, tiek į vakarus, sėkmingai savo populiaciją įtvirtindama didesnėje dalyje centrinės Europos, įskaitant Ukrainą, Vengriją ir Slovėniją. Tiesą sakant, 2012 metų pabaigoje, neįskaitant Baltijos šalių, šakalai buvo pastebėti 20 Europos šalių ir 11-oje iš jų buvo patvirtinti veisimosi atvejai. Vėliau ši rūšis aptikta Baltarusijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje, taip pat ir Lietuvoje.
Dar prieš pirmiesiems šakalams pasirodant Baltijos šalyse, mokslininkai iš visos Europos darė prielaidas, kad rūšis turi potencialą išplisti į rytinę ir centrinę Europos dalį. Nors pirmieji įrašai apie pasirodžiusius šakalus šiaurinėje Estijos dalyje skelbė, kad šios rūšies populiacija labai izoliuota nuo pietinės šakalų populiacijos ir tai paskatino prielaidą, kad rūšis buvo introdukuota žmogaus, vėliau ši prielaida nepasitvirtino. Pasipylė šios rūšies stebėjimai ir kitose teritorijose tarp šiaurinės Estijos ir pietrytinės Europos dalies, įskaitant visas tris Baltijos šalis, Lenkiją ir Baltarusiją. Šis argumentas gerokai plačiau yra pristatytas mano mokslinėje publikacijoje, bet kadangi nėra absoliučiai jokių įrodymų apie paprastojo šakalo introdukavimą, pagrįstai galima pripažinti, kad paprastasis šakalas į Baltijos šalis atkeliavo dėl natūralaus šios rūšies populiacijos paplitimo, o tai reiškia, kad ši rūšis nėra invazinė.

Gali sumažėti lapių

Taip pat yra labai mažai įrodymų, plačiai paskleistam susirūpinimui patvirtinti, kad šakalai turės neigiamos įtakos Lietuvos bioįvairovei. Nors paprastieji šakalai savo išvaizda panašūs į vilkus, savo mityba ir elgsena labiau primena rudąsias lapes (lot. Vulpes vulpes, angl. Red Fox). Paprastųjų šakalų tyrimai iš įvairių jų buveinių ir paplitimo vietovių parodė, kad 60-80 proc. jų mitybos sudaro pelės ir kiti smulkūs žinduoliai, o likusią dalį – kiškiai ir kiti nugaišę gyvūnai. Didesni gyvūnai tokie, kaip elniai ar šernai, yra retas paprastųjų šakalų grobis.
Moksliniai tyrimai iš kitų Europos šalių, kuriose gyvena šakalai, rodo, kad šios rūšies mityba yra beveik identiška kaip rudųjų lapių. Mažai tikėtina, kad bus kitaip šakalams gyvenant Lietuvoje. Taip pat nėra įrodymų, kad paprastieji šakalai turės žymią įtaką kitoms Lietuvoje gyvenančioms rūšims. Vienintelė išimtis – rudosios lapės. Vilkai išstumia šakalus, šakalai dažnai išstumia rudąsias lapes. Taigi lokaliu mastu rudųjų lapių sumažėjimas yra tikėtinas. Kadangi abi šios rūšys minta panašiu maistu, paprastojo šakalo kaip plėšrūno išplitimas Lietuvoje nulemtų rudųjų lapių skaičiaus sumažėjimą.Ar paprastasis šakalas tikrai yra tas gyvūnas, dėl kurio turėtume jaudintis, kad nukentės mūsų gamta? Asmeniškai, tikrai taip nemanau. Vietos žiniasklaidoje Aplinkos ministerijos ir kitų institucijų atstovai paprastojo šakalo pasirodymą lygino su kitomis invazinėmis rūšimis – kanadine audine (lot. Neovison vison), mangutu (lot. Nyctereutes procyonoides) ir paprastuoju meškėnu (lot. Procyon lotor). Tai nėra tinkami palyginimai, nes visos trys išvardytos rūšys, kaip parodė istorija, buvo introdukuotos žmogaus, jie nebuvo kilę iš Europos ir istoriškai niekada neturėjo kontakto su vietinėmis Europos rūšimis. Paprastasis šakalas yra vietinė, Europoje gyvenanti rūšis, turinti kontaktą su dauguma rūšių, kurios gyvena ir Baltijos valstybėse. Mano nuomone, iki šiol diskusijos paprastųjų šakalų tema vyko remiantis ne faktais ir įrodymais. Taigi, kai Aplinkos ministerijai buvo pristatyti argumentai, kodėl paprastasis šakalas neturėtų būti įtrauktas į invazinių rūšių sąrašą, reakcija buvo teigiama ir, mano nuomone, atsakinga. Šiuo metu yra atidėtas sprendimas įtraukti šakalą į invazinių rūšių sąrašą ir Aplinkos ministerija konsultuojasi siekdama užtikrinti teisingą sprendimą dėl rūšies statuso, kuris turėtų būti priimtas artimiausioje ateityje. Taip pat diskutuojama ir kitu klausimu, ar neribojama paprastųjų šakalų medžioklė neprieštarauja ES teisės aktams. Kai tinkamas šakalo statusas bus patvirtintas, reikėtų peržvelgti ir šį klausimą. Visi sprendimai dėl šakalų Lietuvoje turėtų būti priimami remiantis moksliniais duomenimis ir pagrįsti faktais bei įrodymais. Kartu su platinama mano moksline publikacija ir netrukus planuojamomis paskelbti svarbiomis naujausiomis studijomis dėl rūšies teisinio statuso Europoje, aš tikiuosi labiau subalansuotos diskusijos šiuo klausimu artimiausioje ateityje.O kol kas GRYNAS.lt skaitytojų norėčiau paprašyti pamąstyti apie šakalus – jie nėra pavojingi, jie tikrai neatneš nelaimės vietinei aplinkai, taigi kodėl ši rūšis negalėtų būti Baltijos valstybių regiono ekosistemos dalis?

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17531
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Šakalas. Canis aureus.

2016-Gru-18 20:43

Šakalas sumedžiotas. Endriejavo MB. 2016.12.18

šakalas.jpg


Įdomu ar tikrai šakalas ?!
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
30-06
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 2065
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 20:49
Miestas: Vilnius

Re: Šakalas. Canis aureus.

2016-Gru-18 21:51

:lol: Bajeristas.Kazkoki laikina pasigrioves,a anas ne bais laimingas bo da su kelienu paspaust reik ka nepabegt.Gal kiek per stipriai myga nes sunekui liezuvis ant kaktos lipa :D
Geras veterinorius visad gali padeti blogam sokejui
Neaiskinkit ka turiu daryti,ir as nesakysiu kur turite eiti

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17531
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Šakalas. Canis aureus.

2018-Bal-10 10:58

Pamaryje – šakalų invazija


2018-04-10
Asta Aleksėjūnaitė
kaunodiena.lt


Naujos, invazinės rūšies atstovo kelionė į Nemuno deltos regioninį parką nustebino net visko mačiusius gamtosaugininkus. Pirmasis pamaryje pasirodęs šakalas Lietuvą pasiekė neįprastu būdu – į Ventės ragą plėšrūnas atkeliavo Kuršių marių ledu iš Kaliningrado srities.


Palaikė dideliu šunimi


Pirmuosius invazinės rūšies atstovo žingsnius Lietuvos teritorijoje užfiksavo Ventės rago ornitologijos stoties darbuotojas Vytautas Eigirdas, kuris iš pradžių šakalą palaikė dideliu šunimi.

"Buvau Ventės švyturyje ir išvydau ledu bėgantį gyvūną. Pagalvojau, jog tai šuo, bet nufotografavau. Neskubėjau skelbti šios žinios, nes nebuvau tikras, jog tai šakalas", – pasakojo ornitologas V.Eigirdas.

Plėšrūnas buvo pastebėtas apie du kilometrus nuo kranto.

Gyvūnas bėgo nesiblaškydamas, kol dingo už nendrių. Šakalas parbėgo iš Kaliningrado pusės, o vėliau pakrante nuskubėjo Rusnės link.

V.Eigirdas pirmiausia nuotraukas išsiuntinėjo specialistams ir tik gavęs jų patvirtinimus, jog jo matytas gyvūnas tikrai yra šakalas, šia žinia pasidalijo viešai.

Ornitologo užfiksuotas gyvūnas kol kas yra vos trečias šios rūšies atstovas, pasirodęs Lietuvoje.

"Labai daug diskusijų dėl šio gyvūno ir, mano galva, jis nepelnytai priskiriamas invazinėms rūšims. Nemanau, kad šakalai turėtų kelti mums didelę grėsmę. Jie plinta natūraliai, tikėtina, dėl šiltėjančio klimato. Gal jie ir darys kokią nors įtaką, bet natūraliai mūsų faunai rimto pavojaus neturėtų kelti", – nuomonę išsakė V.Eigirdas.


Pirmus du nušovė


"Neseniai nerijoje užfiksuoti meškėnai. Šakalai negali būti prilyginti šiai invazinei rūšiai. Mano manymu, jų pasirodymas mūsų kraštuose labiau natūralus. Meškėnai ar usūriniai šunys buvo atvežti ir paleisti. Tada jie ėmė daugintis. Šakalai anksčiau buvo pastebėti šiaurės Lietuvoje. Kiek žinoma, tai trečia šakalų fiksacija Lietuvoje. Du pirmieji buvo nušauti. Nors jų medžioklė nebuvo įteisinta", – pasakojo V.Eigirdas.

Pirmasis šakalas buvo nušautas 2015-aisiais, antrasis – 2017 m.

Šakalai laikomi sausringų kraštų gyvūnais. Žodis "šakalas" kilęs iš persų kalbos.

Tai kiek didesni už įprastus naminius šunis gyvūnai, kurių kailis yra smėlio ir juodos spalvos. Gyvena Afrikos ir Eurazijos pusdykumėse, stepėse, savanose.

Šakalai – visaėdžiai, dažnai maitinasi dvėseliena, ėda smulkius žinduolius, driežus, paukščius ir jų kiaušinius.

Šakalai gali ilgai bėgti, pasiekia palyginti nedidelį – 16 kilometrų per valandą greitį.

Aktyviausi būna prieblandos metu. Gyvena monogamiškomis poromis.


Invazinei rūšiai nepriskyrė


Kur šiuo metu atklydėlis šakalas gyvena, nėra žinoma.

Nemuno deltos regioninio parko ekologai žiemą stebėjo žvėrių pėdas ir tikino neužtikę nė vieno šakalo.

V.Eigirdas parodė nuotraukas draugams, nusiuntė Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejaus darbuotojams bei Gamtos tyrimų centrui.

Gamtos apsaugos asociacija (GAA) "Baltijos vilkas" nuotraukas persiuntė Europos šakalų tyrimų grupės GOJAGE specialistams, kurie patvirtino, kad nuotraukose matomas žvėris tikrai yra paprastasis šakalas.

Europoje jau kurį laiką stebimas paprastųjų šakalų judėjimas iš jiems įprastesnių pietinių regionų į šiaurinius kraštus.

Viena šiauriausių teritorijų, kurioje šakalai jau įsitvirtino – Estijos pajūris.

2015 m. per klaidą sumedžiojus pirmąjį šakalą Lietuvoje, Aplinkos ministerija buvo pasišovusi skubos tvarka įtraukti jį į invazinių rūšių sąrašą.

Invazinių rūšių kontrolės taryba, kurią sudaro Gamtos tyrimų centro, Vilniaus universiteto mokslininkai, buvo pritarusi šiai idėjai.

Tačiau gamtininko Joso Stratfordo, "Baltijos vilkas" ir Europos šakalų tyrimų grupės GOJAGE pastangomis Aplinkos ministeriją pavyko įtikinti, kad šakalas neatitinka invazinės rūšies kriterijų.

Todėl jis nebuvo įtrauktas į invazinių rūšių sąrašą Lietuvoje.

Ši rūšis natūraliai plinta į šiaurę, nėra duomenų apie didelę žalą biologinei įvairovei.

Be to, šakalas yra įtrauktas į Tarptautinę raudonąją knygą kaip Europos Sąjungos šalyse gyvenanti rūšis, kuriai gali grėsti nykimas.


Ieškojo poros


Išgirdę stulbinamą žinią apie pamaryje pasirodžiusį šakalą, GAA "Baltijos vilkas" nariai pamaryje atliko šakalų akustinį monitoringą.

Specialistai tikėjosi išaiškinti, ar šiame krašte yra daugiau šios rūšies atstovų, ar gali būti, jog pamaryje yra apsigyvenusi šakalų pora.

Tokio tyrimo metu mėginama ne pamatyti, o išgirsti šakalą. Važinėjant automobiliu, naktį leidžiamas šakalų kaukimo įrašas.

Šakalai yra labai socialūs gyvūnai, ir pora, užėmusi teritoriją, apie tai kitiems gentainiams praneša kaukimu. Leidžiamas garso įrašas išprovokuoja juos atsiliepti.

Tačiau eksperimento metu į leidžiamus įrašus pamaryje šakalas neatsiliepė.

Specialistai negali prognozuoti, ar gyvūnas nukeliavo toliau, gal nesusirado poros ir nelaiko pamario savo teritorija.

Ventės rago ornitologai visiškai nesibaimina dėl naujos rūšies atstovo kaimynystės.

"Ant žemės perintiems paukščiams grėsmę kelią tos pačios lapės, kurių čia apstu. Šakalą konkurentu labiau laiko medžiotojai. Žmonių galvose labai daug mitų. Kai kurie galvoja, kad smulkių gyvūnų naikintojai yra gandrai. Esą jie ryja kiškius. Pilna Rusnė ir pamarys gandrų, o didžiausia kiškių populiacija yra būtent Rusnės saloje. Tačiau ar realiai šakalai gali kelti grėsmę ypatingoms ir smulkioms populiacijoms, turėtų atsakyti moksliniai tyrimai", – pastebėjo V.Eigirdas.


Geriau vilkai nei šakalai


Pajūrio regioninio parko direkcijos ekologas Erlandas Paplauskis pastebėjo, jog šakalai gali kėsintis į ant žemės perinčius paukščius.

"Bet man geriau vilkas nei šakalas. Šakalai yra įžūlesni. Vilkai laikosi atokesnėse teritorijose, randa sau vietą didesniuose miškuose. Šakalams didžiausias konkurentas yra vilkas. Kuo daugiau bus vilkų, tuo mažiau šakalų", – tikino E.Paplauskis.

Šakalai gali konkuruoti ir su lapėmis. Tačiau šis gyvūnas pasižymi kitokiomis savybėmis nei lapės ar vilkai.

"Jie landesni ir įžūlesni, bet ir atsargūs. Jei jo nemedžiosi, jis ir nejaus turįs priešų. Kita vertus, tai nauja rūšis. Gyvūnai nežino, jog jo reikia saugotis, jie nėra prisitaikę. Gamta reaguoja į visas naujas grėsmes. Bet kiekviena nauja rūšis turi natūraliai įsiterpti. Mūsų parke vilkų nėra, bet gyvūnai saugosi lapių. O šakalo gyvenimo strategija yra šiek tiek kitokia nei lapės. Jie panašūs tik savo bastūniškumu. Bet medžioti šakalus aš skatinčiau. Didelio džiaugsmo dėl jo atsiradimo nejaučiu. Geriau daugiau vilkų būtų", – nuomonę išsakė E.Paplauskis.


Sumedžiojo baltarusiai


Rudenį šakalai pastebėti Baltarusijoje. Šis faktas vietinės spaudos taip pat buvo vadinamas sensacingu.

Šakalas įkliuvo medžiotojų šunims vienos medžioklės metu. Tad mokslininkai galėjo ištyrinėti gyvūną.

Baltarusiai tąkart garsiai stebėjosi nauja gyvūnijos rūšimi. Esą pirmas gyvūnas, panašus į šakalą, buvo nušautas 2011 m. Bresto srityje.

Praėjusį rudenį medžiotojai šakalą sumedžiojo taip pat šioje srityje.

Šakalų populiacija aptinkama Rumunijoje, Moldovoje, Užkarpatėje.

Baltarusijos mokslininkų nuomone, šakalai žmonių bijo, tad į sąvartynus maitintis neina.

Tačiau jiems neįveikiama snieginga žiema, šiems gyvūnams sunku judėti, kai sniego danga ypač stora.

Ir tokios žiemos šiems gyvūnams gali būti pražūtingos, nes jie tiesiog nesusiras maisto.

Beje, šakalai nelaikomi miškų gyventojais, jie laikomi apleistų durpynų, kur daug krūmų, laukymių, gyvūnais.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17531
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Šakalas. Canis aureus.

2018-Geg-03 12:11

Mokslininkai įspėja: keliuose Lietuvos regionuose galite sutikti naują pavojingą plėšrūną


Justina Maciūnaitė, DELFI turinio projektų žurnalistė
www.GRYNAS.lt
2018 m. gegužės 3 d.


Prieš kelias savaites pamario gyventojai sulaukė netikėto keturkojo svečio – šakalo. Tai Lietuvos faunai nebūdingas plėšrūnas, nuo seno gyvenantis Šiaurės Afrikoje, pietų ir pietryčių Europoje. Tiesa, šakalas mūsų šalyje pastebimas jau ne pirmą kartą. Negana to, mokslininkai turi duomenų, kad šis plėšrūnas čia yra atsivedęs ir jauniklių. Kokia tikimybė, kad Lietuvos fauną papildys dar vienos rūšies plėšrūnai ir kokią įtaką tai gali turėti vietiniams gyvūnams?

Netikėtas svečias pamaryje Prieš kelias savaites į pamarį, Ventės ragą, atkeliavo netikėtas svečias – šakalas. Kaip rašė naujienų agentūra BNS, gyvūnas į Lietuvos teritoriją atkeliavo Kuršių marių ledu iš Karaliaučiaus srities Rusijoje.
Šakalą užfiksavo Ventės rago ornitologijos stoties darbuotojas Vytautas Eigirdas. Žurnalistams jis pasakojo, kad, būdamas švyturyje, išvydo ledu bėgantį gyvūną. Ornitologas jį nufotografavo, tačiau skleisti žinios apie keistą keturkojį neskubėjo.
V. Eigirdas nuotraukas pirmiausia nusiuntė specialistams ir tik gavęs jų patvirtinimus, kad matytas gyvūnas tikrai yra šakalas, šia žinia pasidalijo viešai. Ornitologo užfiksuotas plėšrūnas kol kas yra vos trečias šios rūšies atstovas, pasirodęs Lietuvoje.
„Neseniai nerijoje užfiksuoti meškėnai. Šakalai negali būti prilyginti šiai invazinei rūšiai. Mano manymu, jų pasirodymas mūsų kraštuose labiau natūralus. Meškėnai ar usūriniai šunys buvo atvežti ir paleisti. Tada jie ėmė daugintis. Šakalai anksčiau buvo pastebėti Šiaurės Lietuvoje. Kiek žinoma, tai trečia šakalų fiksacija Lietuvoje. Du pirmieji buvo nušauti“, – pasakojo V. Eigirdas.

Galimai fiksuota visa šakalų šeimyna

Dar vienas šakalas Lietuvoje buvo užfiksuotas prieš trejus metus (2015 metų pavasarį). Tąkart Šakių rajone pastebėtą gyvūną sumedžiotojo medžiotojai. Lietuvoje pasklidus žiniai apie šakalą, iškart pradėta kalbėti apie plėšrūno žalą Lietuvos aplinkai, jo priskyrimą invazinėms rūšims ir medžiotojų raginimą tokius žvėris šaudyti vos pamačius.
Trečią kartą šakalas galimai pastebėtas tų pačių 2015 metų pavasarį Biržų rajone. Kaip žiniasklaidai pasakojo plėšrūną savo namų kieme atpažinusi Biržų rajono gyventoja, šakalas į sodybos teritoriją galimai atklydo iš netoliese esančio miško. Be to, į vietą, kur buvo pastebėtas šakalas, atvykę aplinkosaugininkai atpažino šakalų urvą, kuriame, kaip buvo spėjama, galėjo gyventi visa jų šeima.
Apie dar vieną šakalų šeimą GRYNAS.lt pasakojo ir Vilniaus universiteto (VU) Gamtos mokslų fakulteto docentas, zoologijos mokslų daktaras Egidijus Bukelskis. Jo žiniomis, šie plėšrūnai su jau Lietuvoje išvestais jaunikliais galėjo būti pastebėti ir Zarasų rajone.

Plinta į šiaurę

Ženklų, kad į Lietuvą po truputį juda naujos rūšies plėšrūnai, – apstu. Po pirmojo šakalo susidūrimo su žmogumi mūsų šalyje imta kalbėti apie šių gyvūnų medžioklės įteisinimą ir jų priskyrimą invazinėms rūšims. Tačiau tąkart Lietuvoje gyvenantis gamtos mylėtojas, mokslininkas iš Anglijos Josas Stratfordas, remdamasis kitų kolegų duomenimis, parengė straipsnį apie šakalus ir jų kelionę iki Lietuvos.
J. Stratfordas rašė, kad šakalai nuo seno gyveno Šiaurės Afrikoje, pietų ir pietryčių Europoje, tačiau per pastaruosius dešimtmečius natūraliai plinta į šiaurę.
Apie 1960-uosius metus šakalai buvo išmedžioti ir išnuodyti dalyje Rytų Europos šalių, tokių kaip Makedonija, Vengrija. Netrukus tuo susirūpinta ir šie plėšrūnai pradėti saugoti. Jų populiacija greitai atsigavo Bulgarijoje, Rumunijoje ir Serbijoje. Pamažu gyvūnai pradėjo plisti į tokias šalis kaip Ukraina, Austrija ir vis tolo nuo savo tėvynės – Balkanų pusiasalio šalių. 2012-aisiais jie pastebėti Ukrainoje, Baltarusijoje ir Šveicarijoje, 2013 metais šakalas jau sumedžiotas Estijoje. 2015-ųjų gegužę socialinius tinklus apskriejo Lenkijos nacionaliniame parke įamžinto šakalo nuotrauka. Tų pačių metų balandį pirmasis šakalas sumedžiotas ir Lietuvoje.

sakalu-paplitimo-arealas-cc-sa-63722280.jpg

Šakalų paplitimo arealas (CC-SA)© Wikimedia Commons nuotr.

Šakalai – lengvai prisitaikantys gyvūnai

Sekant šakalų kelionę, akivaizdu, kad šie plėšrūnai plinta greitai. Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Ekologijos ir Aplinkotyros centro prof. dr. Alius Ulevičius pabrėžia, kad šiuo metu viena iš tankiausių šakalų populiacijų fiksuojama Bulgarijoje, o jų kelionės į kitas šalis migracija jau nepavadinsi. Anot jo, tai tikrų tikriausias rūšies plitimas į neapgyvendintas vietas, kitaip tariant, rūšies arealo plėtra.
„Gali būti, kad šakalų plitimas priklauso ir nuo gamtinių sąlygų, tarkime, šiltėjančio klimato, kai žiemos nebe tokios šaltos ir pietinių šalių gyvūnai gali išgyventi. Galbūt tuose regionuose, kur šakalai gyvena nuo seno, padidėjo jų populiacijų gausumas, dėl to jie migruoja į naujus regionus, jei tai leidžia aplinkos sąlygos“, – svarsto mokslininkas.
Anot A. Ulevičiaus, šakalai yra gana prisitaikantys gyvūnai, kalbant apie buveines. Ukrainoje šie plėšrūnai gyvena miškastepių, stepių zonose, Bulgarijoje dėl fragmentuoto miškingumo jie prisitaikę išgyventi ir šalia urbanizuotų teritorijų.
Šakalai retai patiria rūpesčių ir dėl ėdesio. Kaip pasakoja A. Ulevičius, jie minta ne tik gyvais organizmais, bet ir dvėseliena.
„Jų mitybos racionas gana platus. Jeigu palygintume su mūsų plėšrūnais, lapės yra panašios į šakalus. Racionai šiek tiek skiriasi tose šalyse, kur jie kartu gyvena. O dauginasi, kaip ir dauguma, intensyviai, anksti subręsta lytiškai, atsiveda daug jauniklių“, – aiškina mokslininkas.

Tikimybė įsikurti Lietuvoje – didelė

Atsižvelgiant į šakalų prigimtį ir galimybes prisitaikyti kitose vietovėse, kaip aiškina Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Ekologijos ir Aplinkotyros centro doc. dr. A. Ulevičius, Lietuvoje šios rūšies plėšrūnai gali sukurti gyvybingą populiaciją.
„Yra tikimybė, kad šakalai sukurs populiaciją ir Lietuvoje. Jei iš tiesų plinta natūraliai, atkeliauja poromis, yra galimybė jiems daugintis. Jeigu tokių plintančių migrantų daugės, nemaža tikimybė, kad dėl šiltėjančių žiemų jų gali čia atsirasti vis daugiau ir daugiau“, – samprotauja mokslininkas.
Vis dėlto, kaip sako prof. dr. A. Ulevičius, kol kas šakalų invazine rūšimi pavadinti negalima, tačiau, jei šių plėšrūnų Lietuvoje daugės, jie tikrai bus įtraukti į invazinių rūšių sąrašą: „Kol kas šakalų nepavadinčiau invazine rūšimi, nes tokia rūšis jau kenkia vietinei faunai, konkuruoja su vietiniais gyvūnais dėl maisto, buveinių. Vis dėlto tapti invazine rūšimi šakalai gali. Kol kas dar pastebimi tik pavieniai individai, tačiau, jei šakalai pradės veistis Lietuvoje, jie gali tapti invanzinės rūšies atstovais. Paprastai tokie prisitaikantys gyvūnai pritampa naujose teritorijose.“

Konkurencingas kitoms rūšims

Vilniaus universiteto (VU) Gamtos mokslų fakulteto docentas, zoologijos mokslų daktaras E. Bukelskis taip pat sutinka, kad šakalų plitimas iš pietų į šiaurę yra akivaizdus. Tačiau, anot jo, sakyti, kad ateityje Lietuvoje gyvens tiek daug šakalų, kiek, pavyzdžiui, Bulgarijoje, negalima.
„Kad jų tikrai bus gausu, kaip, pavyzdžiui, Bulgarijoje, sakyti negalima, tačiau patirtis ir neseniai užfiksuoti faktai rodo, kad dar prieš keletą metų jie buvo pastebėti Latvijoje, Estijoje, šiandien plinta į šiaurę. <...> Tai gali būti siejama su klimato kaita. Tačiau Bulgarijoje šakalų tikrai daug, jų per metus sumedžiojama apie 20–30 tūkst.“, – įžvalgomis dalijasi mokslininkas.
Jis šakalus vadina potencialiai invazine rūšimi, remdamasis kaimyninių valstybių Latvijos ir Estijos pastarųjų metų patirtimi. Jose šakalų per pastaruosius keletą metų sumedžiota daugiau nei Lietuvoje, todėl galima manyti, kad šios rūšies individų minėtose teritorijose daugiau. Be to, anot E. Bukelskio, visai netoli Lietuvos yra dar viena valstybė, kurioje taip pat esama šakalų.
„Aš pabandžiau pamatuoti atstumą, kur gyvena gyvybinga šakalų populiacija arčiausiai Europoje, tai – nuo Nidos iki Vokietijos. Tėra 700 km. Tokiai rūšiai atkeliauti iki čia tikrai nėra didelio vargo. Todėl yra grėsmė“, – sako zoologas.
Jis tęsia, kad, jei šakalai prisitaikys gyventi Lietuvoje, vietinių rūšių plėšrūnų laukia išbandymas: „Daug vargo patirs visa mūsų smulkioji fauna, nes pokyčiai bus neišvengiami. Iš tikrųjų su nerimu žiūrime į šią rūšį.“
Tačiau anglų mokslininkas J. Stratfordas yra teigęs, kad šakalų pasirodymas neturės reikšmingos įtakos Lietuvos gamtai. Anot jo, nuogąstavimai dėl didelės žalos kitoms rūšims pagrįsti tik lyginant šakalą su kitais anksčiau į Lietuvą atklydusiais gyvūnais: Amerikos audinėmis, usūriniais šunimis. J. Stratfordas teigė, kad visuomet sunku nuspėti, kaip konkrečios rūšies individai elgsis gamtoje.
Pasak J. Stratfordo, šakalų pasirodymas Baltijos šalyse turėtų būti priimamas kaip natūralus reiškinys, kurį galėjo lemti šiltėjančios žiemos ir sumažėjęs vilkų skaičius. Šakalas turėtų būti traktuojamas kaip nauja, o ne invazinė rūšis.
Dėl konkurencijos su kitomis rūšimis, iki šiol mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad vietose, kur vilkai, šakalai ir lapės gyvena toje pačioje teritorijoje, vilkai dažniausiai nustelbia šakalus konkurencinėje kovoje, tačiau svetimšaliai stipriai dėl maisto konkuruoja su lapėmis.
Mokslininkai pabrėžia, kad lapės yra plačiai paplitusios, joms gali tekti tiesiog pakeisti gyvenamąją vietą, o grėsmės rūšies išlikimui nėra. J. Stratfordas apibendrino, kad vilkų populiacijai šakalų atsiradimas Lietuvoje įtakos neturės, o lapių populiacija gali sumažėti.
Anot jo, vertinant šakalus kaip plėšrūnus, tikėtina, kad jų atsiradimas gali lemti smulkių graužikų sumažėjimą. Taip pat tai gali turėti įtakos tuo pačiu ėdalu mintančioms pelėdoms.

Įteisino šakalų medžioklę

Dėl galimos šakalų įtakos vietinių rūšių gyvūnams, nuo 2015 metų šie plėšrūnai įrašyti į medžiojamų gyvūnų Lietuvoje sąrašą. Paprastuosius šakalus galima medžioti nuo spalio 15 d. iki balandžio 1 d. Medžiojant šakalus galima reguliuoti jų gausą.
Kaip informuoja Aplinkos ministerija, visada yra pavojus, kad išplitus naujai rūšiai dėl mitybinės konkurencijos gali būti išstumtos vietinės rūšys. Šiuo atveju plintanti paprastųjų šakalų populiacija galėtų daryti įtaką vietinei lapių populiacijos būklei. Be to, kaip ir visi kiti šuniniai, paprastieji šakalai platina kai kurias ligas, jos taip pat gali būti pavojingos vietinėms rūšims.
Pasak E. Bukelskio, šakalai labai panašūs į lapes ir tik patyręs medžiotojas gali juos atskirti: „Vasarą atpažinti, ar tai lapė, ar šakalas, ne taip paprasta. Medžiotojas, visų pirma, nesitiki, kad tai bus ne lapė, o šakalas. Kas bus toliau, sunku pasakyti, tačiau tendencija yra.“
Atvejų, kai Lietuvoje užfiksuoti šakalai, tikrai nemažai, todėl, anot mokslininkų, gali būti, kad Lietuvos faunos laukia nemenkas iššūkis, – prisitaikyti ir išgyventi, atsiradus dar vienos rūšies plėšrūnams.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Grįžti į

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 26 ir 0 svečių