Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16867
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Pasakykit kokia bus žiema - ar šalta, ar ...

2017-Lie-06 20:51

Klimatologas atskleidė, kokie orai bus likusią liepą ir rugpjūtį


Šarūnas Meškyssmeskys
lrytas.lt
2017-07-06

Klimatologas D. Valiukas pradžiugino tuos, kurie atostogas susiplanavo rugpjūtį ir prie jūros.
Šiltų, saulėtų, malonių vasaros orų dar teks palaukti – tik liepos pabaigoje danguje dažniau ims šviesti saulė, mažės lietaus tikimybė. Kaip portalui lrytas.lt pasakojo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas, rugpjūtis turėtų būti palankus poilsiaujantiems pajūryje. Tačiau iki to dar teks kantriai palaukti ir pasiruošti atlaikyti dar galimus ekstremalius meteorologinius reiškinius.
– Pirmoji šios vasaros pusė ypatinga – mažai saulės, daug lietaus. Kokie ypatingi reiškiniai buvo užfiksuoti praėjusį birželį ir liepos pradžioje?
– Dabar Lietuvoje vėsius, lietingus ir debesuotus orus lemia nuo Atlanto atslenkantys intensyvūs ciklonai. Birželio paskutinėmis dienomis Vilniuje registruotas stichinis lietus – iškrito didžiulis kritulių kiekis. Tas lietus aplankė didesnę pietinę Lietuvos dalį.
Birželio mėnesio vidutinė oro temperatūra yra 15,4 laipsnio. Praėjęs birželis buvo apie pusę laipsnio vėsesnis: buvo mažai saulės, daug lietaus ir apniukusių dienų. Pavyzdžiui, per pirmąjį vasaros mėnesį buvo užfiksuotos tik 1–2 dienos, kuomet aukščiausia paros temperatūra buvo pasiekusi 25 laipsnius Celsijaus. Tuo tarpu įprastai tokių dienų turėtų būti 3–4. Štai todėl ir yra toks nevasariškas jausmas. Praėjusiais metais birželį tokių karštų dienų buvo net vienuolika.
– Kodėl tokie lietingi ir vėsūs orai užsibuvo būtent birželį ir liepos pradžioje? Kaip ir kodėl vyksta cirkuliacija?
– Cirkuliacija yra tai, kas lemia mūsų orus. Dabar susidarė tokios globalinės cirkuliacijos sąlygos, kad būtent pas mus vyrauja cikloniniai orai ir dažniau atneša darganą. Tai cirkuliacijos dalis. Tokių vėsių ir net vėsesnių birželių yra buvę ir anksčiau. Tarkime, praėjusio šimtmečio antroje pusėje yra buvę kur kas vėsesnių birželių. Tad dabar dar tikrai nėra nieko anomalaus. Tik tiek, kad žmonėms atrodo, kad ta vasara ne tokia, kokia norėtųsi, kai nėra saulės, dažnai lyja, pučia stiprus vėjas, apniukę. Rugpjūtį pajūryje lietaus bus mažiau nei įprastai.
– Kokia bus antroji vasaros dalis – lietinga ar saulėta? Kada tikėtis vasariškų orų?
– Kol kas prognozių modeliai rodo, kad liepa turėtų būti artima daugiametei – apie 17,9 laipsnio, koks ir yra bendras mėnesio vidurkis. Tačiau toks modelis negali parodyti atskirų savaičių orų ir temperatūrų svyravimų. Tokių šiltų dienų, kai oro temperatūra kils iki 20–25 laipsnių, tikėtina, sulauksime liepos pabaigoje. Įžengus į rugpjūtį lietaus kiekis sumažės, ypač – vakarų Lietuvoje. Tai bus palankus metas poilsiui pajūryje. Vis tik liepą kritulių tikimybė išliks didelė.
– Žmonės sunerimę: vis kalbama apie visuotinį atšilimą, tačiau pastarojo laikotarpio orai – neįprastai vėsūs. Paaiškinkite, kodėl tai vyksta?
– Taip, tenka girdėti, „koks čia klimato atšilimas, kai vasarą reikia striukės“. Tačiau nereikia žiūrėti tik į Lietuvą. Štai Portugalijoje nuo karščio kyla gaisrai, Pietų Amerikoje ar Australijoje – sausros. Be to, visada vyksta svyravimai. Nebus taip, kad kiekviena vasara bus šiltesnė už praėjusią. Klimato kaita – tai daugiametė tendencija, su visais svyravimais, teigiamais ir neigiamais nuokrypiais. Ir žvelgiant į daugiametę kreivę, pastebime tendenciją, kad temperatūra kyla aukštyn, nepaisant to, kad vienas sezonas yra vėsesnis, kitas šiltesnis.
– Kada buvo fiksuojamos pačios karščiausios vasaros Lietuvoje?
– Pati karščiausia vasara per visą stebėjimo laikotarpį buvo registruota 2010 metais. Buvo pasiektas 19 laipsnių bendras vasaros temperatūros vidurkis. Taip pat šilta buvo ir 2011 metų vasara. Klimato norma skaičiuojama remiantis 30 metų vidurkiu nuo 1981-ųjų iki 2010-ųjų. Tad šio laikotarpio vasarų temperatūrų vidurkis yra 16,8 laipsnio. Pagal tą vidurkį galime pasakyti, bus šilčiau ar šalčiau.
– Birželį ir liepos pradžioje fiksuotos liūtys buvo koncentruotos, labai stiprios. Kodėl jos susiformuoja tokiuose taškuose?
– Nidoje vien per pačią pirmą liepos dieną iškrito 87 mm kritulių. Tai stichinis meteorologinis reiškinys. Tuo tarpu visos liepos norma yra 67 mm. Liūtims būdingas lokališkumas. Susiduriant dviem oro masėms, ar atkeliavus galingiems debesims iš pietų pusės, lietus iškrenta nedidelėje teritorijoje. Tokių stichinių liūčių būna po keletą kasmet. Tai buvo sutapimas, kad tas intensyvus lietus buvo virš Vilniaus. Na, o žmonės fiksuoja, filmuoja, dalijasi kadrais. Jei toks lietus būtų buvęs kur nors virš didelio miško, turbūt niekas nebūtų pastebėjęs.
– Keletą vasarų iš eilės danguje pastebimas besiformuojantis galingas debesų frontas, kuris atneša ir intensyvius kritulius. Tokie reiškiniai iš tiesų dažnėja, ar tai tik sutapimas, kad jie atsiranda virš miestų?
– Ko gero vis dažniau pažiūrime į dangų ir fiksuojame, ką matome. Anksčiau tokių galimybių nebuvo. Tačiau tenka pripažinti, kad dažnėja ekstremalių oro masių susidūrimų, kurių metu susiformuoja tarsi debesų frontas.
– Minėjote apie dažnesnius ekstremalius reiškinius Lietuvoje. Kokių jų tikėtis ateityje?
– Liūtys, jos dažnės. Dažnės ekstremalūs temperatūrų svyravimai, karščio bangos, staigi vėsuma. Tiek vasarą, žiemą didės viesulų, škvalų, audrų tikimybės, jos stiprės, padarys vis didesnę žalą.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16867
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Pasakykit kokia bus žiema - ar šalta, ar ...

2017-Rgs-01 07:50

Tikėtina, kad kitą savaitę žolė bus pasidengusi šalna


Rūta Kupetytė, Deividas Jursevičius,
LRT RADIJO laida „Ryto garsai“
2017.08.31


Ateinantį antradienį ir trečiadienį pietų Lietuvoje bus gana lietinga, bet vakariniai ir šiauriniai rajonai lietaus gali visiškai nepamatyti. Taip LRT RADIJUI sako sinoptikė Izolda Marcinoniene. Anot jos, nors kitos savaitės antrojoje pusėje neigiamos temperatūros nebus, žolė gali pasidengti šalna.

– Kokių orų galima tikėtis artimiausiu metu ir kitą savaitę?
– Penktadienį ryte debesys ims slinkti į centrinius rajonus. Gaila, bet rugsėjo pirmoji bus apniukusi. Aukštaitijoje lietaus bus mažiau nei Žemaitijoje. Lietinga bus ir sekmadienio naktis, palis daugelyje rajonų. Vietomis lietus bus gausesnis, bet lis daugelyje rajonų. Temperatūra prie jūros bus 16–18 laipsnių šilumos, kitose Lietuvos dalyse – apie 20 laipsnių šilumos.
Pirmadienio naktį šiauriniuose rajonuose bus giedriau, 8–9 laipsniai šilumos. Vėjas iš šiaurės ir šiaurės rytų. Dieną bus tik 14–19 laipsnių šilumos. Deja, lietaus nestokosime.
Antradienį ir trečiadienį vyraus pietinis ciklonas. Jis gana vandeningas, debesų ribos bus gana griežtos. Pietiniai rajonai gali būti skalbiami, o vakariniai ir šiauriniai lietaus gali ir nematyti. Taigi antradienis ir trečiadienis gali būti labai sudėtingas pietų Lietuvoje.

– Žvelgiant istoriškai, kokia būdavo rugsėjo pirmoji?
– 2015 m. rugsėjo pirmoji buvo rekordiškai šilta, Druskininkuose – net 35 laipsniai šilumos. Tai ir absoliutus rugsėjo maksimumas. Karšta buvo ir 1992 m. rugsėjo pirmąją. Tačiau būta ir šaltų dienų, su šalnomis paryčiais – 2007, 2008 m. Yra buvę, kad rugsėjo pirmosios naktis buvo šalta, bet po savaitės vėl pakilo iki 31 laipsnio karščio.

– Kada sulauksime šalnų?
– Kaip sakiau, kitą savaitę antradienis ir trečiadienis bus lietingi, o nuo trečiadienio svečiuosis anticiklonas iš šiaurės. Pateksime į šaltąją jo pusę. Kitos savaitės antrojoje pusėje ir savaitgalį nebus neigiamos temperatūros, bet dirvos paviršius, žolytė jau pasidengs šalna.

– Apibendrinus, kokia ši vasara? Kitos savaitės antrojoje pusėje ir savaitgalį nebus neigiamos temperatūros, bet dirvos paviršius, žolytė jau pasidengs šalna.
– Visi sako, kad nelabai kokia. Tačiau iš tiesų, birželio temperatūra buvo normali, kritulių kiekis taip pat. Liepa buvo tikrai vandeninga, vietomis kritulių iškrito daugiau nei trijų mėnesių norma. Tai įspūdingi skaičiai. Liepos temperatūra 1–2 laipsniai žemesnė nei įprasta.
Rugpjūčio dar neapibendrinome, turime suskaičiuoti. Panašu, kad du rugpjūčio dešimtadieniai buvo šiltesni nei norma. Lietaus nestokojome, krituliai pasiskirstę skirtingai, buvo ir audrų, ir liūčių. Panašu, kad rugpjūčio temperatūra turėtų būti didesnė už normą, kritulių kiekis taip pat didesnis. Apibendrinus vasarą, galima pasakyti, kad ji truputį vėsesnė, bet gerokai drėgnesnė.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16867
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Pasakykit kokia bus žiema - ar šalta, ar ...

2017-Spa-10 20:17

Viską skandinantis ruduo – tik pradžia: žiemos prognozės nieko gero nežada

GRYNAS.lt
2017 m. spalio 10 d.

Šiųmetis ruduo pažėrė nemažai staigmenų: nesiliaujantis lietus, užtvindyti žemdirbių laukai, greitai krentanti oro temperatūra. Mokslininkai konstatuoja: klimato kaita – neginčijamai jaučiama. GRYNAS.lt aiškinasi, kaip kito rudens sezonas per daugiau nei dešimtį metų ir koks jis prognozuojamas ateityje.


Tokie gausūs krituliai – pirmą kartą per 50 metų

Labiausiai išskirtinis šio rudens bruožas – gausūs krituliai. Kaip pasakoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas, kai kuriuose regionuose, pavyzdžiui, Panevėžyje, šiemet iškrito daugiausia kritulių per pastaruosius 50 metų. „Pirmiausia, šį rugsėjį visi pastebėjo labai ryškų požymį – gausius kritulius. Jie buvo keletą kartų gausesni nei įprastai turėtų būti rugsėjį. Vidutiniškai Lietuvoje būna apie 55 mm kritulių, tad norma viršyta net keletą kartų. <...> Tokių miestų, kur rugsėjis rekordiškai lietingas per keliasdešimt metų, ne vienas“, – teigia dr. D. Valiukas.
Klimatologas tęsia, kad šių metų rudens oro temperatūra, atsižvelgiant į rugsėjį ir prognozuojant spalį bei lapkritį, nėra smarkiai nutolusi nuo vidutinės daugiametės normos: „Prognozės tokios, kad spalis turėtų būtų artimas vidutinei spalio temperatūrai, ji yra 7,2 laipsniai.“

Metinės oro temperatūros stulpelis kyla į viršų

Vis dėlto D. Valiukas pažymi, kad, nepaisant atskirų metų ar mėnesių svyravimų, rudens ir kitų metų laikų daugiametė temperatūra kyla. Tiesa, rudens temperatūra, lyginant su kitais metu laikais, pakito mažiausiai, nors šis metų laikas ilgėja. Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos pateiktoje daugiametės oro temperatūros diagramoje lyginama standartinė klimato norma, išvesta skaičiuojant oro temperatūros vidurkį nuo 1981 metų iki 2010 metų, ir 2016 bei 2017 metų orų temperatūrų vidurkiai kiekvieną mėnesį.
Iš diagramos matyti, kad oro temperatūra 2016 ir 2017 m. krypsta nuo bendrųjų tendencijų – standartinės klimato normos. Tačiau šių metų rugsėjis buvęs artimas įprastinėms sąlygoms, t. y. standartinei klimato normai (1981–2010 m. rugsėjo vidutinei oro temperatūrai).

grynas-276-76000905.jpg

Vidutinė oro temperatūra Lietuvoje 1981–2010, 2016 ir 2017 m.© Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba


„Tiesa, žiemos temperatūros pokytis, lyginant su kitais metų laikais, yra didesnis ir jis numatomas didesnis ateityje. O bendrai žiūrint, temperatūra kyla, vasara baigiasi vėliau ir ruduo pasislenka į priekį. <...> Kartu ruduo stumiasi į žiemą. Ruduo, kad ir vėliau, ateina, žiema trumpėja“, – akcentuoja klimatologas dr. D. Valiukas.


Ūkininkai skaičiuoja milijoninius nuostolius

Šiemet daugiausia nuostolių ir nerimo sukėlė itin didelis kritulių kiekis. Dėl užlietų laukų ūkininkai daugelyje Lietuvos regionų neteko derliaus. Be to, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas perspėja, kad kiti metai bus ne ką geresni nei šie. „Tikslios sumos įvardyti dar negalime, nes vieni skaičiuoja 40 mln., kiti 200 mln. Eur, bet aš manau, kad bus žymiai daugiau. <...> Sumos ne tik kad nemažėja, bet, mano nuomone, dar ir auga. <...> Ne tik kad šiais metais derliaus visiškai nėra – kitiems metams pagrindai nepadėti visiškai. Nepasėta apie 50 proc. žieminių rapsų. <...> Dalis ūkininkų gal ir spėjo pasėti, bet matome, kad vėl lyja, balos didėja, per paskutines keturias dienas pagal žemės ūkio matuoklę vėl 20 mm prilyta. Prognozių, kad išdžiūtų, nėra, todėl padėtis absoliučiai blogėja“, – situaciją nupasakoja ūkininkų atstovas.
Anot jo, prasčiausia padėtimi šiuo metu skundžiasi Biržų, Panevėžio, Ukmergės, Ignalinos, Rokiškio, Kėdainių ūkininkai. Panaši situacija prognozuojama Skuodo ir Kretingos žemdirbiams.

Nuo Atlanto keliauja ciklonai

Mokslininkai tvirtina, kad orų permainos labiausiai susijusios su klimato kaita, kuri daro įtaką orų cirkuliacijai, o meteorologiniai reiškiniai tampa vis ekstremalesni. Vis dėlto kokių orų tikėtis artimiausiu metu arba kaip paaiškinti buvusį tokį lietingą rugsėjį, galima remiantis orų cirkuliacija virš Atlanto vandenyno.
„Mūsų klimatą ir orus lemia atslenkančios oro masės, su kuriomis atkeliauja ir ciklonai arba anticiklonai. Pas mus šį rugsėjį vyravo orai su ciklonais, jie ir atnešė kritulius. Bet kiekvienas mėnuo yra atskiras. Jei mes žiūrėtumėme kaip į klimatą, klimato kaitą, tas kintančias tendencijas, tai jas reikia vertinti per ilgą laikotarpį. Yra labai daug veiksnių, nulemiančių bendrą cirkuliaciją“, – aiškina klimatologas.
Anot jo, šių metų vasaros pabaigoje ir rugsėjį per Lietuvą vienas po kito keliauja ciklonai su lietingais orais: „Kiekvieną savaitę, kiekvieną mėnesį susiklosto tam tikra atmosferos cirkuliacija, ir tuo metu pas mus atkeliauja vienokio ar kitokio pobūdžio dariniai – ciklonai, anticiklonai, jie atneša kritulius arba saulę. Šiais metais susiklostė tokia situacija, kad pas mus vienas po kito keliavo ciklonai su labai lietingais orais. Ta situacija priklausė nuo daugelio veiksnių, pavyzdžiui, kokia buvo Atlanto vandenyno vandens temperatūra: jo atšilimas, pasiskirstymas – vienas iš veiksnių, lėmusių, kad keliavo lietūs. Kaip ir vasarą, kai pietinėje Europos dalyje – karščiai, pas mus – vėsiau, drėgniau.“
Tačiau dr. D. Valiukas pabrėžia, kad didžiausias kritulių kiekio pokytis, jo didėjimas ateityje prognozuojamas žiemą: tiesa, dėl to, kad vidutinė daugiametė žiemos temperatūra irgi kyla, daugės lietaus bei šlapdribos, o sniego mažės.
„Krituliai yra toks kintantis elementas, vieną mėnesį jų daugiau, kitą mėnesį mažiau. Jų daugėja žiemą, o vasarą pokytis mažesnis. Nepaisant prognozuojamų kritulių kiekio augimo ateityje, numatoma, kad liepą ir rugpjūtį jų kiekis gali mažėti. Tačiau pagrindinis kritulių pokytis yra intensyvumo kaita. Ta norma, kuri pas mus turėtų iškristi per mėnesį, gali iškristi per keletą dienų ir vėliau kritulių nebus. Ir pats kritulių pobūdis šaltuoju metų laikotarpiu. Daugėja skystųjų kritulių, jų daugės ir toliau, mažėja kietųjų kritulių“, – tendencijas aiškina klimatologas.

Lietus bus dažnesnis svečias ir žiemą

Mokslininkai aiškina, kad krituliai visais metų laikais vis labiau skirsis intensyvumu. Kitaip tariant, jei žiemą daugės ilgalaikių šlapdribų ar lietaus, tai vasarą dažnės trumpalaikių, bet labai stiprių liūčių. Tačiau rudens sezonas, anot klimatologų, smarkiai keistis neturėtų.
Klimatologas Justinas Kilpys sako, kad per pastaruosius 50 metų metinis kritulių kiekis padidėjęs tik apie 4 proc.
„Mūsų šalyje, Baltijos jūros regione, yra du pagrindiniai klimato kaitos ženklai, susiję su krituliais. Jų daugėja šaltuoju sezonu, iš principo žiemą padaugėja kritulių iki 12 proc. mūsų regione. <...> Faktas, kad žiemą daugėja kritulių ir kad krituliai vis dažniau iškrenta intensyvių liūčių metu. Bet jeigu žiūrėtume tik rudens sezoną, tai per pastaruosius 50 metų jis nėra drastiškai pasikeitęs“, – teigia pašnekovas.
J. Kilpys tęsia, kad šiuo metu mokslininkai numato du galimus scenarijus, kiek keisis kritulių liekis, priklausomai nuo to, kiek pasauliui pavyks sumažinti oro taršą: „Yra keli kritulių kiekio scenarijai, kurie priklauso nuo to, kiek žmonės sumažins atmosferos taršą. Bet kuriuo atveju, kritulių kiekis augs; jei žmonės sumažins taršą, tai kritulių padaugės apie 4–5 proc., o, jei taršos nemažins, kritulių kiekis gali išaugti ir iki 13–14 proc. Čia metinis kritulių kiekis. Tai, tarkim, žiemą blogiausiu atveju kritulių kiekis gali paaugti iki 24 proc., tai jau būtų labai dideli pokyčiai. Šiais metais ir vasara, ir ruduo lietingi. Taigi šie metai bus išskirtiniai, bet tai nereiškia, kad tai taps kasdienybe arba kad kiti metai bus visai kitokie.“

Gali pakilti upių vandens lygis

Esant dabartiniam kritulių kiekiui, jau stoja įprastas žmonių gyvenimas. Nuo lietaus vandens tvinsta miestai, rajonai: užliejami žmonių rūsiai, dirbami laukai, net gatvės ir keliai. Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros prof. dr. Gintaras Valiuškevičius paaiškina, kad žemė tiesiog nesusidoroja su tokiu kiekiu kritulių.
„Žemė nebesugeria (kritulių – red.) – akivaizdu. Kai lauke balos užsistovi ilgiau nei kelias savaites, tai jau pirmieji požymiai, kad dirva permirkusi ir po dirvožemiu esantis gruntas prisisotinęs vandens. Matyt, jau tiek, kad tuščių porų praktiškai nebelikę. Šiaip infiltracija vyksta tol, kol yra oro pripildytų tarpelių, tada vanduo tą orą išstumia ir taip tarsi sunkiasi. O kai jau prisipildo viskas, tada jau telkšo balos. Tai galima vadinti, sakykim, teritorijos užtvindymu ar kuo nors panašiu, Lietuvoje net neturime tokio termino“, – pasakoja hidrologas.
Anot mokslininko, jei ir toliau taip lis, kils vandens lygis upėse, o tai reiškia, lygumose esančios sodybos, namai bus užlieti: „Jeigu iš tikrųjų situacija išliks panaši <...>, artimiausiomis dienomis daugelyje rajonų lis, tai neabejotina, kad kils vandens lygis. Ir tas vanduo po truputį pradės bėgti, nes jau į gruntą jis nebesisunkia, turi nubėgti paviršiumi. <...> Labai žemai išsidėsčiusiuose regionuose, kur žmonės gyvena lygumose prie upės (daugiausia – Nevėžio baseine), gyventojai pajus: pradės semti rūsius, kai kurias teritorijas gali apsemti paupių vanduo.“
Aplinkos ministerijos specialistų teigimu, vykstantys klimato kaitos pokyčiai ir prognozės, siekiant išvengti nuostolių ateityje, skatina valstybės ir savivaldybių institucijas ir ūkio subjektus atsakingai planuoti prisitaikymo prie klimato kaitos priemones, kurios didintų visų Lietuvos ūkio sektorių (energetikos, pramonės, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei kt.) infrastruktūros atsparumą. Žemės ūkyje diegti šias svarbiausias prisitaikymo prie klimato kaitos priemones: perėjimą nuo pramoninio prie darnaus ūkininkavimo, irigacines sistemas, išplėstą žemės ūkio pasėlių ir gyvulių draudimo sistemą, savišalpos foną, gyvulių ir žemės ūkio kultūrų selekciją ir kt.
Tokius Lietuvos orus pastaruoju metu lemia vienas po kito besikeičiantys ciklonai. Šių metų vasaros pabaiga ir rudens pradžia būtent tuo ir skiriasi nuo ankstesnių metų. Mokslininkų teigimu, tai – tik laikini reiškiniai. Kritulių kiekis rudenį ateinančiais metais smarkiai skirtis nuo daugiamečių normų neturėtų, tačiau žiemą vis dažniau sulauksime lietaus, o vasarą – trumpų, smarkių liūčių, todėl kritulių Lietuvoje bus vis daugiau, o temperatūra visais metų laikais po truputį kils.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Grįžti į

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 0 ir 0 svečių