Vartotojo avataras
hunter330
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Pranešimai: 1237
Užsiregistravo: 2006-Rgs-27 10:26
Miestas: Anykščiai - Pasvalys

Re: A L U S +

2016-Bir-30 16:47

Ir dar pridėčiau: pranešti darbovietei, visoms pagalbos tarnyboms, ir mašinos raktelius priduoti saugoti policijai.... :cool:
Снаипер бъёт из далека, но всегда наверняка!
Optimistas studijuoja anglų kalbą, pesimistas-kiniečių, o realistas studijuoja kalašnikovo automatą
MIEGAS YRA TIEMS, KURIE NEŽINO KAS YRA MEDŽIOKLĖ.

Vartotojo avataras
30-06
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 2029
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 20:49
Miestas: Vilnius

Re: A L U S +

2016-Bir-30 18:38

:evil: Ne,nuu....... bl...t net paspringau is nevities :cry: Kaip,na kaaaaiiiip psichiniai ligoniai patenka valstybe valdyt. Nafik....kur pavardes situ oligofrenu kuriu makaulese uzgimsta tokios mintys??? Noriu i ju slykscias mordas pats pasiziuret ir vaikams rodyt,kad begtu nuo ju neatsigrezdami :bad: :bad:
Geras veterinorius visad gali padeti blogam sokejui
Neaiskinkit ka turiu daryti,ir as nesakysiu kur turite eiti

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: A L U S +

2016-Lie-15 13:57

IŠEIGINĖS.jpg
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: A L U S +

2016-Lie-18 21:19

Tarptautinė aludarių diena


Minima: 2016.07.18

Mintis švęsti Tarptautinę aludarių dieną kilo JAV žurnalistui Jay Brooks, kuris rašė apie alų. Pasigavęs jo idėją žurnalas „Beer & Brewer Magazine“ šia proga pradėjo rinkti geriausią vietos aludarį.

Aludarių dienai minėti buvo pasirinkta liepos 18-oji – šv. Arnoldo vardadienis, nes šis šventasis kai kuriuose bažnyčios raštuose minimas kaip aludarių globėjas. Beje, alaus globėjais laikoma ir daugiau šventųjų: šv.Matas, šv.Augustinas iš Hipo, šv.Lukas gydytojas, šv.Armandas ir net šv.Nikolas (Kalėdų Senelis), mat jie prieš tapdami apaštalais buvo smuklininkai.

Šią dieną, be abejo, geriausia būtų atšvęsti su tikrais aludariais, gaminančiais šviežią gyvą alų. Surengti varžybas, išrinkti geriausią alaus gamintoją. Vyrams, mėgstantiems alų, tai gali būti tiesiog dar viena proga išgerti alaus.

Alus – vienas seniausių alkoholinių gėrimų. Jis gaminamas rauginant mieles ir miežius arba kviečius (kartais ryžius). Išgauti geresniam skoniui naudojami papildomi prieskoniai – apyniai, medus, kartais net uogos ir vaisiai. Alaus stiprumas – 2,5-12% alkoholio tūrio.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: A L U S +

2016-Rgp-10 08:09

5 mitai apie degtinę: visa tiesa apie užkandą ir „laipsnių laiptelius“


http://www.delfi.lt/vyriskai/po-darbu/s ... d=71849656
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: A L U S +

2016-Gru-01 19:08

vodka.jpg
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: A L U S +

2016-Gru-26 11:58

mecta.jpg
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: A L U S +

2017-Sau-17 20:43

Teisingai AA tėvokas sakė - nevartok sūnau šnapso mažiau 40 % stiprumo, tai kenkia sveikatai ! Visi seni šnapsai, atkreipkit dėmesį, buvo 45% stiprumo ! O apie kainą, net gėda šnekėti :roll:

vodka1.jpg

vodka2.jpg
vodka3.jpg
vodka4.jpg
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: A L U S +

2017-Sau-18 15:23

Ar kas nors iš vyresnės kartos pamena tokius gėrimus :)

http://myrussia.cc/3696-sovetskie-alkog ... pitki.html
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: A L U S +

2017-Vas-05 10:51

Algirdas Urbanavicius

KAIP GERTI DEGTINĘ

degtinė.jpg


Pirmiausia į šaldiklio kamerą sudedame stikliukus. Priešingai nusistovėjusiai nuomonei šaldyt reikia ne degtinę o stikliukus! Degtinė turėtų tik atvėsinta iki 10-15 laipsnių temperatūros. Šaldytuvo durelės tam puikiausiai tiks. Ir - žinoma, - degtinė turėtų būti gera, nes prastai degtinei… Niekas nepadės.

Verdame bulvės. Bet ne bet kokias! Bulvės, virtos šiek tiek pasūdytame vandenyje, būtinai turi būti purios ir - kvapios! Visi kiti variantai su panieka atmetami ...

Pakol bulvės verda, ruošiam silkę. Būtinai - labai riebią, sūdyta su prieskoniais statinėj. Tvarkingai valom, visiškai pašaliname kauliukus, supjaustom griežinėliais ir – sudedame į silkinę-pailgą ovalo formos maždaug 6-9 mm gylio lėkštę). Dėliojame taip taip, kad susidarytų įspūdis, kad tai praktiškai sveika žuvis. Iš viršaus ją tankiai ploniausiai supjaustytų svogūnų pusžiedžiais (baltų ir raudonų), po to apšlakstome (negausiai, bet taip, kad ant kiekvienas gaballiuko kliūtų), saulėgrąžų aliejum. Ir neduok Dieve imti rafinuotą! Tik kvepiantį! Tik ! Tuo tarpu bulvės jau beveik išvirę, bet dar yra laiko į dubenius sudėlioti sūdytus grybus (pievagrybius, voveraitės, rudmėses), sūdytus agurkais. Įspėju – būtinai sūdytus statinėj ! Marinuoti netinka ! Nepakenks ir smulkiai pjaustytų krapų, petražolių, salierų arba porų paragauti, supjaustyti griežinėliais svogūną ir viską sudėti į atskirą indą ir gerai sumaišyti.

Žinoma, išvakarėse buvo perkama grietinė. Turguje ! Tiršta! Rūšis vadinama - "Šaukštas stovi" ... Tai - pagrindas pajaust degtinės skonį. Likę (bet neprivalomi) užkandžiai gali būti pateikiami ne anksčiau nei po trečiojo stikliuko. Rūkyti galima (vėlgi, neprivalomas) - taip pat tik po trečios taurelės.
.
Taigi ... Kraunam į lėkštutę virtas bulves. Kiekviena bulvę su šakute tiesiog perplėšiam truputį per vidurį, ir iš viršaus uždedame grietinės. Dosniai pabarstom žalumynų mišiniu. Išsitraukiam apledėjusius stikliukus, degtinę, pripilam. Skelbdami kažką tinkamo, šia proga ir ragaujam…
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: A L U S +

2017-Geg-09 19:34

alus.png
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: A L U S +

2017-Bir-29 12:49

gandras.jpg


Pagrindinis gadragalvių maistas ir galvos skausmas ...
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: A L U S +

2017-Rgp-07 18:51

alius.jpg
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

medzioklis
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Pranešimai: 1205
Užsiregistravo: 2006-Rgs-06 12:13
Miestas: Trakai

Re: A L U S +

2017-Rgp-24 12:20

Mažutė lietuviško alaus darykla savo receptūra pribloškė pasaulį

15min.lt

Šiaurės Lietuva yra žinoma kaip lietuviško alaus tradicijų lopšys. Dėl gamtos sąlygų, gyventojų mentaliteto ir meistrystės šis kraštas pelnytai vadinamas Aludarių kraštu. Iki šių laikų yra išlikę žmonių, kurie puoselėja senąsias krašto tradicijas, išlaiko jų tęstinumą ir gali didžiuodamiesi vadintis aludariais iš Aludarių krašto.
Vienas didžiųjų šio krašto aludarių – „Kalnapilis“, prieš 115 metų vadintas „Bergschlösschen“, arba „pilaite ant kalvos“, šiemet netgi pristatė senųjų Aludarių krašto receptų įkvėptą alaus liniją. Tradicijoms vis dažniau tampant šiuolaikinės aludarystės pagrindu, kalbamės su mažųjų Aludarių krašto daryklų įkūrėjais apie tai, kokias tradicijas jie vis dar puoselėja darydami alų.

Toks, kokį gerdavo ankstesniais laikais

Pasvalio rajone esantis Ustukių kaimas yra žinomas ne vien dėl žymaus, tarpukario metus menančio savo tilto. Šiame kaime galima gauti ir išskirtinio Ustukių alaus. Jau 18 metus menanti alaus darykla, kuri ruošia išskirtinai vietinių tradicijų alų, ironiškai prasidėjo nuo noro pažinti užsienį.
Kaip prisimena „Ustukių alaus“ direktorius Algirdas Vasiliūnas, 1989 metais jis su kolega nusprendė kurti verslą svetur. Draugams teko pasižvalgyti Rusijos rinkoje, tada patraukė į skirtingas Europos šalis, žvalgėsi, ką galima būtų nuveikti ten, kol galų gale suvokė, kad verslą nori kurti Lietuvoje. Pasikaustę svetur įgytu suvokimu, kas veikia, o kas ne, jie nusipirko nebenaudojamą buvusio kolūkio darželio pastatą, jame įkūrė „Ustukių alų“ ir... jis gyvuoja iki dabar.
„Visada sakiau, kad gaminau ir gaminsiu tik tikrą pasvalietišką, viršutinio raugimo kaimišką alų“, – Algirdas yra kategoriškas, tačiau atsidūsta pridurdamas, kad tokių aludarių, kaip jis, Pasvalyje bežino tris.
„Ustukių alus yra ruošiamas griežtai laikantis senųjų tradicijų, dėl šios priežasties šis alus nėra skirtas parduotuvėms, kuriose buteliai gali ilgai stovėti lentynose. Mūsų alus yra tikras, natūralus ir dėl šios priežasties, jo gyvavimo trukmė yra vos 20 parų, joms praėjus alus yra nebetinkamas gerti“, – šio bruožo Algirdas nesigėdija, o pabrėžia, kad tai yra geriausias įrodymas to, jog alus yra ruošiamas pagal tikras senas tradicijas, nėra pasterizuotas ar kaip kitaip apdorotas, o toks, kokį gerdavo senesniais laikais.
„Lietuvos kontekste, šiaurės Lietuvos alus išsiskiria tuo, kad tai buvo ir yra Aludarių kraštas. Mano žiniomis, nei žemaičiai, nei suvalkai, nei dzūkai alaus šiaip negamindavo. Kiek pamenu iš savo vaikystės, tikrai kas antras kiemas gamino savo alų, o giminės Žemaitijoje apie alų tik pasvajodavo. Žinoma, vienas kitas aludaris pasitaikydavo ir ten, bet jie būdavo tas tradicijas nusižiūrėję nuo kažko kito, o ne tęsdavo senas. Mano nuomone, tikras kaimiškas alus Lietuvoje yra Aukštaitijos palikimas, o palikimą reikia saugoti“, – priduria pašnekovas.

Kulinarinis ir tautinis paveldas iš pasaulyje unikalių mielių

Pakruojo rajone esantis Jovarų kaimas yra Jovarų alaus gimtinė. Turbūt tai yra vienas labiausiai paplitusių senoviškų kaimiškų Aukštaitijos alaus pavadinimų, už kurio stovi kaimiško alaus karaliene praminta Aldona Udrienė.
„Šis užsiėmimas mūsų giminėje jau mena trečiąją kartą. Mano senelis darydavo alų, tada mano tėvelis darydavo alų, o dabar jį darau aš ir tikiuosi, kad jau 130 metų menanti receptūra ir toliau išliks mūsų šeimoje. Nors pati gimiau Pasvalio rajone, vėliau studijavau Žemės ūkio technikume, kurį baigusi pradėjau dirbti Pakruojyje. Čia ir pasilikau. Kai Lietuva tavo nepriklausoma, perėmiau senąją receptūrą iš senelio ir pradėjau vėl iš naujo daryti mūsų šeimos alų“, – atsiminimais apie verslo pradžią, dalinasi pašnekovė.
Anot Aldonos, gamybos procesas nuo jos senelio laikų pasikeitė nežymiai, tam tikros technologijos pakeitė anksčiau naudotus archajiškesnius ruošimo būdus, tačiau ne pačią receptūrą.
„Rečiau naudojame medines statines, jas esame pakeitę metalinėmis, taip pat šeimos mielėms naudojame šiuolaikinius šaldytuvus. Anksčiau, atsimenu, kad senelis rudenį iškasdavo duobę ir palaidodavo mieles iki pavasario, žiemos metu tekdavo naudoti džiovintas mieles. Dabar yra šiek tiek paprasčiau, nors ir toliau nenaudojame jokios sintetikos, naudojame šimtaprocentinį salyklą ir verdame tikrus apynius. Jovarų alus nėra nei pasterizuotas, nei filtruotas, o toks pats kaip ir buvo senovėje“, ­ – gamybos paslaptimis dalijasi Aukštaitijos aludarė.
Senųjų laikų meistrystė yra įvertinta. Pašnekovė pastebi, kad neminint konkursinių apdovanojimų, jos ruošiamam alui jau yra suteiktas tiek kulinarinio, tiek tautinio paveldo statusas, o šiuo metu yra ruošiami dokumentai Briuselyje, kad alus gautų ir saugomos geografinės nuorodos ženklą. Tai reikštų tam tikrą patentą ir išskirtinumą, panašų į Šampanės regioną Prancūzijoje, ir garantuotų, kad dėl išskirtinės kaimiško Jovarų alaus gamybos metodikos, šį pavadinimą galėtų naudoti tik Jovarų kaimo aludariai. Kaip bebūtų keistą, tačiau solidus kraitis apdovanojimų, įvertinimų ir sertifikatų šį alų padarė labiau populiarų tarp užsieniečių, nei tarp vietinių lietuvių.
„Pas mus atvyksta grupės turistų iš užsienio, amerikiečių būna, turėjome net grupę iš Indijos. Juos ypatingai domina senosios tradicijos, patirtis, technologijos ir receptai, kurie mena senesnius laikus ir yra išlaikyti iki šių dienų. Mūsų daryklą pasirinko filmuoti ir „Travel“ kanalas, panašiu metu buvau pakviesta alų ruošti į Ameriką. Tiesą pasakius, ten pastebėjau ypatingą susidomėjimą mūsų alumi, tiek dėl receptūros, tiek dėl mūsų specifinių kaimiškų mielių. Mūsų alus yra viršutinio raugimo, kaimiškas, gyvas ir yra gaminamas greitai. Visa tai pamatę ir paragavę, man jau pasiūlė ir bendradarbiavimo sutartį. Pažiūrėsim, galbūt mūsų alus atsiras ir už vandenyno“, ­ – pasakoja pašnekovė.
Užsieniečių susidomėjimas Jovarų alaus darykla davė pradžią netikėtiems atradimams. Vienas kanadietis nusiuntė mielių pavyzdį į laboratoriją, esančią McGill universitete Monrealyje. Ištyrę mielių DNR, mokslininkai nuščiuvo pamatę, kad tai yra visiškai pirmą kartą matyta mielių rūšis. Viso tyrimo iniciatorius Martinas Thibaultas vėliau rašė: „Lietuviškosios mielės priklauso rūšiai, kurios mes dar neregėjome. Kitaip tariant, tai yra tas pat, kas atrasti naują varlės rūšį ar bent varlę su penkta koja ir trečia akimi“. Dėl šio išskirtinumo, Aldonos naudojamų mielių pavyzdys yra paimtas į saugyklą Norvegijoje, kurioje, kaip atskira rūšis, bus dar saugomos bent 300 metų.

Ketvirtos vienišiaus darbo kartos alus

Pakruojo rajone esančiuose Kalpokuose galima rasti Linkuvos alaus daryklą. Tiesa, čia atvykus galima tik padegustuoti jų siūlomo alaus, paprastam pardavimui jis nėra pateiktas. Tai nėra atsitiktinis nesusipratimas, o, kaip paaiškina daryklos vadovė Reda Mozūrienė, apgalvotas jų sprendimas. „Dar iš vaikystės atsimenu, kaip seneliai ruošdavo alų, kokios svarbos tai būdavo pats procesas ir kaip tai tapdavo švenčių tradicija. Juk aš jau esu ketvirta karta, kuri užsiima aludaryste mūsų šeimoje“, – nusijuokė pašnekovė. – Kadangi mūsų alus visada buvo verdamas per šventes, seneliai jį ruošdavo specialioms progoms, ir dabar mes taip pateikiame savo alų“.
Kalbant apie paties paruošimo tradicijų tęstinumą, Reda, kaip ir kiti straipsnio pašnekovai, pažymėjo, kad receptūra nebuvo koreguota, veiksmai, kurie įeidavo į alaus ruošimą, išliko iki šių dienų. Skirtumus nuo ankstesnės kartos ruošimo galėjo sutraukti tik į „medienos ir šieno“ sumažėjimą, tai yra tai, kad dabar yra naudojami modernūs kubilai, nebenaudojama mediena, kur jos nebėra leidžiama naudoti.
Gauname senovės tradicijas paruoštas moderniomis šių laikų rankomis.
„Aludarystė yra vienišas darbas ir vienišas procesas. Darbas paruošti alų trunka ilgai, aludaris tada lieka vienas su savomis mintimis, savais jausmais. Man tai yra džiaugsmas, tačiau reikia turėti tinkamą charakterį ir požiūrį, kad toks darbas patiktų. Sugebėjimas tiek gerai atlikti visus alaus darybos žingsnius, tiek išlaikyti pusiausvyrą yra didelė atsakomybė“, – atskleidžia pašnekovė. Alaus gamybos proceso vienišumas jai neatrodo nemalonus ar varginantis. Anot Redos, seno raugo aludaris, alų ruošdamas pagal tą patį procesą ir receptūrą, visada turės geresnių ir prastesnių bačkų.

Vartotojo avataras
šatas
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Pranešimai: 969
Užsiregistravo: 2008-Geg-12 18:26

Re: A L U S +

2017-Rgs-07 14:04

ŠIANDIEN man alus kaip medus,ka vakar valgiau kad šyndi kaip in šulinį teka, nipomniu :beer:

Grįžti į

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 1 ir 0 svečias