Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16981
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Diskusijos apie žurnaluose perskaitytus straipsnius.

2014-Kov-10 13:07

Medžiotojas ir meškeriotojas 2014 m. nr. 2


Aleksandras Valentas

ŠERNAI: BŪTI AR NEBŪTI ?

sernys.jpg


Per Europį nuvilnijus kempinligės, per pasaul5 ritantis paukščių gripo epidemijų grėsmėms, anksčiau ar vėliau turėjo ateiti ir kitg naminių gyvūnų eilė. Ar afrikinis kiaulių maras (AKM) į šią pandemijos grėsmių grupę pretenduoja tik iš dalies, kadangi žmonėms virusas nepavojingas. Tačiau virusas - gyvas organizmas, jis gali mutuoti. Kai taip nutinka, pvz., paukščių gripui, o efektyvių vaistų ar skiepų nuo ligos nerandama, grėsmė iškyla visai žmonių civilizacijai.
Šiuo metu AKM jau ne tik kelia grėsmę, bet ir pradeda griauti kiaulininkystės verslo perspektyvas bei, pakliuvęs į laukinę gamtą, guldo šernus - Europos kiaulinių gyvūnų populiaciją. Kadangi kiauliena paklausi, kiaulininkystė daugelyje šalių svarbi ūkio šaka, augantis poreikis kiaulienos produkcijai lemia ir su ja susijusių verslo sričių plėtojimą - pašarų gamybos pramonę, pervežimus, maisto prekių ir maitinimo įstaigų verslus.
Maro išplitimas Europoje atneštų milijardinius nuostolius, o kai kurioms šalims, tarp jų ir Lietuvai, kur kiaulių auginimas ir produkcijos gamyba yra ne tik tradicijos, kulinarinis paveldas, materialinė kaimo žmonių gerovė, bet ir išplėtotas kiaulienos eksportas, epidemija praretintų naminių ir laukinių gyvūnų būrius, o taip pat paliktų spragų ir valstybės biudžeto eilutėse, iržmonių kišenėse. Beje, apribojus kiaulienos eksportą iš Europos Sąjungos (ES) j Rusiją per dieną ES vidutiniškai patiria apie 4 mln. eurų nuostolių.

Pagrindinis medžioklės objektas

Lietuvos medžiotojams šernai buvo (ir vis dar yra) pagrindinis medžioklės objektas. Šernas visų medžiotojų vertinamas, daugelyje klubų ir būrelių daugiau ar mažiau globojamas, o j komercinės medžioklės plotus pritraukiantis ir nemažai šio žvėries trofėjaus trokštančių užsienio medžiotojų.
Todėl, žinia, kad AKM jau nustatytas Lietuvoje, supurtė visą medžiotojų bendruomenę. Kad žinia netikėta - negalima teigti.
„Medžiotojas ir meškeriotojas" apie artėjančią epidemijos grėsmę medžiotojus informavo jau prieš pusę metų. Prieš 2,5 metų tam tikrų nuogąstavimų dėl padidėjusio kiaulių ir šernų ligų plitimo pavojaus mūsų žurnalo skaitytojams užsiminė žymiausias Lietuvos medžiojamosios faunos žinovas, gamtininkas, biomedicinos mokslų daktaras Rimantas Baleišis.
Šiek tiek netikėta buvo tai, kad maro virusas pirmiausia buvo nustatytas ne naminiams, bet laukiniams gyvūnams ir visiškai netikėta buvo pasirinkta metodika bei jos taikymo mastas bandant sustabdyti AKM užkrato plitimą Lietuvoje.

Išimčių nebus

Ištikus ekstremaliai situacijai, kai buvo nustatytas AKM židinys Alytaus rajone, Varčios miške, pirma taisyklė, kurios
privalu laikytis-visŲ institucijų bendros pastangos ir vieningi veiksmai suvaldant kritinę situaciją ir kovojant su padariniais. Todėl priimtas sprendimas sunaikinti visą šernų populiaciją Alytaus, Druskininkų, Lazdijų, Trakų, Šalčininkų ir Varėnos rajonuose bei sunaikinti 90 % populiacijos likusioje Lietuvos dalyje, turi būti vykdomas.
Išimtys nenumatytos, nes jei kiekvienas kiemas turėtų savo krizės suvaldymo strategijas ir jas bandytų pritaikyti, iš anksto pasirašytų kapituliacijos aktą. Tačiau diskutuoti apie šios epidemijos valdymo metodiką, pateikti argumentus, suvokti kodėl daroma vienaip ar kitaip, kaip analogiškos situacijos sprendžiamos kitose valstybėse, privalome. Jei to nepadarytume, kiltų pavojus visai valstybei tapti Europos „kiemu", besimurgdančiu savo krizių suvaldymo metodikose ir sulaukiančiu atitinkamų padarinių, tik jau ne atskirai sodybai, rajonui, o visam kraštui.

Nuo Afrikos iki Poliarinio rato

Afrikoje ši kiaulinių gyvūnų liga jokia retenybė, vietinėms populiacijoms ji didelės žalos nepadaro. Tačiau XIX-XX a. sandūroje europiečiai sumanė nuvežti kiaulių iš Europos j Afriką, o po to, parsivežė jų atgal. Kartu su mėsa, atsigabeno ir virusą. Taip liga, pavadinta „Afrikiniu kiaulių maru" (AKM), įžengė į Europą irtapo nuolatine grėsme kiaulininkystės ūkiams.
Maras siautė pietinėse Europos šalyse ir sustabdytas tik ūkiuose įdiegus labai griežtas veterinarinės saugos priemones. Smulkieji ūkiai auginti kiaules savo reikmėms per ilgesnį laik^ iš viso atsisakė, ten kur buvo įmanoma (o įmanoma buvo tik jūrų apsuptose salose) per keletą dešimtmečių visiškai sunaikintos arba labai sumažintos vietinės šernų populiacijos.
Neabejojama, kad į Lietuvą AKM užkratas atkeliavo ne iš saulėtojo žemyno, bet iš kur kas atšiauresnio klimato zonoje esančios Rusijos.

Chaosas Rusijoje valdomas, bet tie AKM

Viena iš priežasčių, kodėl ši liga tokia grėsminga ir tokių drastiškų priemonių imamasi bandant su ja kovoti, irta, kad ilgą laiką AKM buvo laikoma tik Afrikos ir kitų šiltųjų kraštų nelaime. Kad virusas atsparus šalčiui, nustatyta jau anksčiau, tačiau, kad jis taip sparčiai plis šiaurinėse žemės platumose, - nesitikėta.
Iš esmės didžiausia Lietuvos, o dabar jau ir visos ES problema, kad Rusijoje, kur šis virusas išplito, jo suvaldyti buvo visiškai nepasiruošta. Kita problema susijusi su šia šalimi - administracinio pobūdžio. Rusijos veterinarijos tarnybos
pavaldžios regioninėms sričių administracijoms, todėl net kilus epidemijai kiekvienas regionas kovoja su ja kaip išmano ir kiek vietinė valdžia veterinarijos reikalams skiria finansinių resursų. Daugiau ar mažiau suderinti veiksmai, metodai ir rekomendacijos, kaip valdyti AKM plitimą, parengti tik 2012 m., praėjus 5 metams po to, kai buvo nustatytas pirmasis AKM atvejis šalyje.
Kita vertus, Rusijos biologijos mokslo, veterinarinių tarnybų atstovai, medžiotojai ieškodami sprendimų galėjo vadovautis ne teoriniais išvedžiojimais, o remtis, nors labai nepageidautina, praktine patirtimi. AKM viruso nešiotojai lakstė (tiksliau - gaišo) šalia: medžioklės plotuose - šernai, tvartuose - kiaulės. Tačiau regionalizacijos problema išliko. Rekomendacijos vienodos, o priimami sprendimai - skirtingi. Viename regione šernai ir kiaulės serga, AKM plinta, kitame ne. Kadangi Lietuvos klimatas nuo europinės Rusijos dalies klimato mažai tesiskiria, todėl jų patirtis verta ypatingo dėmesio.

Medžioti ar medžioklę uždrausti

Dr. R. Baleišis, nagrinėjęs Rusijos veterinarinių tarnybų informacinę-analitinę medžiagą apie AKM šernų populiacijose 2007-2012 m., įvardina šiuos esminius aspektus apie viruso plitimą ir epidemijos valdymą šernų populiacijose:

1. AKM šernų populiacijose nuo 2007 iki 2012 m. nustatytas beveik visoje Rusijos europinėje dalyje (14 regionų).
2. Pirminis ligos židinys nustatyta 2007 m. Kaukazo regione. Manoma, kad jisten pateko su pašarais. Iš pradžių maru
susirgo naminės kiaulės. Klaidingai diagnozavus ligą ji labai greitai plito ir iš Užkaukazės pateko į centrinės Rusijos rajonus, kur atskirose vietovėse nauji ligos židiniai atsirasdavo naminių kiaulių arba šernų populiacijose.
3. AKM virusinė liga. Jos inkubacinis periodas trunka nuo 2 iki 19 d. Susirgimas gali būti labai aštraus (žaibiško), aštraus, lengvai aštraus ir chroninio pobūdžio. Dažniausiai liga vystosi greitai, tai lemia, kad užsikrėtę šernai krinta jau po kelių dienų. Chroninio susirgimo atveju susirgimas gali tęstis nuo 2 iki 15 mėn. Netgi išgijęs gyvūnas gali dar bent 2 m. būti viruso nešiotoju. Tačiau chroniniai šernų susirgimai Rusijoje nenustatyti.
4. Nustatyta sezoninė susirgimų AKM kaita. Labai ryškūs 2 didžiausio sergamumo laikotarpiai - gruodis ir birželis. Tai
siejama su šernų elgsenosypatumais-šių žvėrių padidėjusiu aktyvumu rujos metu (lapkritj-gruodj) ir patelių šeimyninių
būrių formavimusi (gegužę-birželį).
5. Abejojama ligos prevencine priemone - šernų bandų išmedžiojimu (depopuliacija) potencialiose naujų židinių atsiradimo vietose. Siūloma šią priemonę taikyti labai atsargiai, nes medžioklių metu trikdant žvėris galima teritorinė sergamumo ekspansija. Intensyvus šernų medžiojimas pateisinamas tik nustatytuose ligos židiniuose 5-10 km spinduliu. Lokalizuoti ligą galima ir kuo mažiau trikdant žvėris arba netgi juos sutelkiant papildomo šėrimo vietose, nes dauguma infekuotų šernų suserga aštria ligos forma ir per 5-14 d. krinta, toliau tiesiogiai neplatindami užkrato.

Kiek šernų palikti

Mokslininko nuomone, tikėtina, kad AKM užkratas į Lietuvą pateko iš Rusijos per Baltarusijos teritoriją migruojant infekuotiems šernams arba netiesiogiai jį pernešė varniniai ir kiti plesrieji paukščiai.
„Taikant šernų susirgimų maru Lietuvoje lokalizavimo ir prevencines priemones yra numatytas visiškas šernų išmedžiojimas ligos židiniuose ir radikalus šių žvėrių gausumo sumažinimas visoje šalyje (paliekant 10 % populiacijos). Toks šernų gausos reguliavimo modelis sunkiai įgyvendinamas pasienio rajonuose (dėl žvėrių imigravimo). Naikinant šernus ligos židiniuose reikėtų tai daryti konkrečiose vietovėse, kuriose tyrimais nustatyti susirgimo atvejai, bet ne visoje administracinio rajono, į kurį patenka ligos židinys, teritorijoje. Kai kuriose Lietuvos vietovėse (medžioklės plotų vienetuose), kuriose šernų populiacijos tankumas mažas, palikus tik 10 % žvėrių, prilygtų jų išnaikinimui, todėl būtų tikslingiau mažinti šernų gausą tik iki minimalaus tankio (ne mažiau kaip iki 5 individų 1000 ha miško), kuriam esant įmanomas šernų kaip medžiojamųjų žvėrių populiacijos egzistavimas", - teigia R. Baleišis.

AKM - grėsmė smulkiesiems kiaulininkystės ūkiams

Artūro Šimkaus, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Skubios veiklos skyriaus vedėjo pavaduotojo, teigimu, nustatyta, kad AKM virusas per metus vidutiniškai išplinta apie 300 km. Pietiniuose Rusijos kraštuose kiaulės dažnai ganosi laisvai (deja, šiltuoju metų laiku pasitaiko tokio „ūkininkavimo" ir šiauriniuose Rusijos regionuose), turi kontaktų su šernais, todėl virusui patekti į laukinę fauną sąlygos buvo palankios.
Naujų ligos židinių atsiradimas centriniuose Rusijos regionuose, Maskvos ir Smolensko srityse, siejamas su žmonių veikla. Manoma, kad užkratas pakliuvo su pašarais arba maisto produktais, kurių likučiai, ypač smulkiuose kiaulių ūkiuose, sušeriami kiaulėms. Pastaraisiais metais AKM sparčiai plinta ir tarp šernų, ir tarp kiaulių. Prognozuojama, kad AKM Rusijoje ir toliau plis. Optimistinių prognozių, vilčių, kad Rusijoje užkrato plitimą pavyks pristabdyti, nėra. Netgi jei pavyks Lietuvoje lokalizuoti AKM židinius, grėsmė, kad užkratas Lietuvą vėl pasieks, vis vien išlieka.
„Didžiuosiuose kiaulių auginimo kompleksuose Lietuvoje įdiegtos grieščiausios veterinarinės saugos priemonės, kiaulių augintojai puikiai grėsmę suvokia, raginti jų nereikia, tačiau smulkieji ūkiai lieka nuolatinės rizikos objektais. Jei virusas būtų nustatytas kiaulių ūkiuose, pasekmės visai Lietuvos maisto pramonei būtų pragaištingos. Optimistinis variantas Lietuvai būtų toks, kad mums visgi pavyks sustabdyti viruso patekimu j smulkius kiaulių ūkius, todėl ir turime sutelkti visas pastangas, kad visi įmanomi, potencialūs viruso plitimo keliai būtų maksimaliai apriboti ir kontroliuojami", - sako VMVT atstovas.

Pateko su maisto atliekomis?

Anot A. Šimkaus, informacija apie padėtį Rusijoje nedžiugina, tačiau bent jau žinoma, stebima.
Sudėtingesnė situacija Baltarusijoje. Oficialūs Baltarusijos tarnybų informaciniai šaltiniai skelbia, kad šalyje identifikuoti 2 AKM židiniai kiaulių ūkiuose, otarp laukinių šernų susirgimų iš viso nenustatyta. VMVT analizuoja ir stebi informaciją neoficialiuose, daugiausia Rusijos, šaltiniuose. Juose pateikiamas kitoks situacijos Baltarusijoje vaizdas, pranešama ir apie atvejus laukinėje gamtoje - šernai šaudomi, verčiami į duobes ir deginami, dažnai neatliekami jokie jų tyrimai.
„Kai pas mus buvo nustatyti 2 susirgimo AKM atvejai, į Lietuvą atvykę Europos Komisijos (EK) Veterinarinių nepaprastųjų padėčių ekspertai buvo suformulavę 3 hipotezes, kaip užkratas j Lietuvą pateko:
1) per šernus tiesioginio kontakto būdu;
2) įgamtą pakliuvo su maisto atliekomis;
3) užkratas pakliuvo į smulkius kiaulių ūkius ir iš ten išplito j gamtą.
Buvo patikrinta, kokių veterinarinių saugos priemonių Lietuvoje imtasi kiaulių ūkiuose, ypač smulkiuose ūkiuose buferinėje zonoje prie Baltarusijos sienos. Priekaištų EK atstovai neturėjo, todėl 3-oji hipotezė (smulkūs kiaulių ūkiai) buvo atmesta. Nepatvirtinta, tačiau neatmesta ir 1-oji hipotezė (tiesioginiai kontaktai tarp infekuotų šernų). Hipotezė nepatvirtinta todėl, kad remiantis oficialia Baltarusijos informacija, šernai AKM šioje šalyje neserga, todėl negalėjo būti ir tiesioginių kontaktų. EK atstovų nuomone, realiausia 2-oji hipotezė - užkratas] gamtą pakliuvo su maisto atliekomis. Tai sunkiausiai kontroliuojamas viruso plitimo kelias. Šernai prieina prie automagistralių, automobilių stovėjimų aikštelių. Užtenka, kad vairuotojas, kur nors Rusijoje ar Baltarusijoje pirktą sumuštinį su viruso užkratu išmetė per langą ir AKM „įžengė" į ES teritoriją. Tačiau mūsų specialistų manymu AKM virusas pateko per šernus iš Baltarusijos", -tvirtina VMVT specialistas.

Tvora reikalinga

Pasak VMVT Skubios pagalbos skyriaus vedėjo pavaduotojo, EK šešiems Lietuvos rajonams apribojimus taikys iki balandžio 30 d. Po to EK ekspertai vėl vertins situaciją. Galbūt ekstremalios situacijos zona bus išplėsta arba susiaurinta, įvestos kitos priemonės. Sprendimai priklausys nuo to, kokias priemones mes pertą laiką taikysime, ar bus nustatyta naujų AKM židinių.
Daug diskusijų kelia barjero (tvoros) Baltarusijos pasienyje įrengimas. Tikimasi, kad ES šį Lietuvos pageidavimą vėl svarstys. Pagalbą žadėjo ir premjeras, bus ieškoma vidinių resursų barjerui įrengti. Suprantama, kad 100 % šernų migracijos tvora nesustabdytų, tačiau jei sustabdytų 90 %, jau būtų efektyvu, nes 90 % mažėtų kontaktų su infekuotais gyvūnais tikimybė.

Kodėl medžiotojai?

„Medžiotojai piktinasi dėl jiems pasipylusių kaltinimų, reikalavimų išmedžioti šernus. Tačiau ir medžiotojai turi pripažinti, kad užkratą Lietuvoje pirmiausia nustatėme šernams.
Kai anksčiau buvo pranešta apie artėjančią AKM grėsmę, medžiotojų pareiškimai „šėmių nemedžiosime" konstruktyvaus dialogo neinspiravo. Šernų populiacija Lietuvoje gausi ir AKM epidemijos užkratą radus pas mus, populiaciją būtina skubiai sumažinti. Be to, dalis medžiotojų gyvena kaimo vietovėse, laiko kiaules. Jie turi apsispręsti, ar auginti kiaules, ar medžioti. Abi veiklos, dėl AKM platinimo rizikos, tampa nesuderintinomis. Šernų papildomas šėrimas gilią žiemą, kai gyvūnams pradeda stigti maisto - suprantamas. Tačiau kai miškuose įrengiamos „fermos", o klubai ar būreliai visus metus tonomis perka pašarą ir veža šernams - nepateisinama. Tokiais atvejais šernai jau nebelaikytini laukine populiacija, nes tampa visiškai priklausomi nuo žmogaus valios. Be to, dėl AKM viruso plitimo maisto atliekos, pašarai yra vieni iš pagrindinių rizikos veiksnių. Aiškinantis, kaip AKM virusas pakliuvo į Varčios mišką Alytaus ir Varėnos rajonuose, veterinarijos tarnybas pasiekė gandai, kad šernai buvo šeriami įvairiausiomis maisto atliekomis. Tai nesuvokiama ne tik veterinariniu, bet ir biologiniu požiūriu", - atkreipia dėmesį veterinarijos specialistas.
Jis dar kartą pabrėžia, kad medžiotojai privalo labai griežtai laikytis veterinarinės saugos reikalavimų, sumedžiotus gyvūnus išdoroti tik tam skirtose pirminio apdorojimo aikštelėse, o šalutinius gyvūninius produktus sumesti į tam skirtas atliekų duobes, dezinfekuoti medžioklėse naudojamus rūbus, batus, transporto priemones, radę nugaišusį šerną kviesti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinius padalinius.
Pasakjo, šalyje, be abejo, kils nenumatytų situacijų, tačiau medžiotojams bendradarbiaujant su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba sprendimų bus ieškoma ir surandama.

Mokslas pagelbėti nesuspės

Veterinarinės saugos specialisto nuomone, anksčiau ar vėliau bus rasta vakcina ir nuo šios kiaulių ligos. Yra atlikta daug tyrimų ir bandymų Europoje, Afrikoje ir Amerikoje siekiant sukurti efektyvią vakciną prieš AKM. Tačiau AKM virusas labai sudėtingas ir unikalus, pasižymi specifinėmis imunosupresinėmis savybėmis, todėl kol kas efektyvios vakcinos prieš AKM nėra.
Nuo klasikinio kiaulių maro vakcina yra sukurta ir ji veiksminga. Pastangų ir resursų vakcinos nuo AKM kūrimui skiriama labai daug, tačiau ar bus rezultatas, kada ji bus sukurta, išbandyta, pasitvirtins - neįmanoma prognozuoti.Todėl vieninteliai būdai valdyti AKM viruso plitimą - sveikų kiaulių apsauga bei visų potencialių viruso platinimo kelių kontrolė, maksimalus veterinarijos biologinės saugos priemonių taikymas.

Metodikos - skiriasi

EugenijausTijušo, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) pirmininko pavaduotojo, teigimu, ekstremalių situacijų komisijos priimtus sprendimus galima tik vykdyti. Lietuvos įstatymai numato, kad komisijos sprendimai privalomi net prezidentui ir premjerui, tad medžiotojai tikrai ne išimtis.Tačiau ar priimti sprendimai racionalūs irteisingi, turime suprasti ir apie tai diskutuoti.
„Dėl pasirinktos AKM suvaldymo šernų populiacijoje metodikos, kuri taikoma Lietuvoje, mano nuomonė kritiška. Ta nuomonė susiformavo ne šiandien, ji pagrįsta šernų biologijos, etologijos, ekologijos pažinimu. Mokslininkų, tyrinėjančių šernų kaimenės socialinę sąrangą, elgseną, gyvūnų biologiją ir turėjusių galimybių stebėti AKM plitimo dinamiką Pietų Europoje, o dabar Rusijoje, bei turėjusių laiko apgalvoti ir įvertinti, kaip valdyti AKM plitimą laukinėje gamtoje, rekomendacijos skiriasi nuo tų sprendimų, kurie skubotai priimti Lietuvoje. Galima pagrįstai nuogąstauti, kad priemonės, kurių imtasi, gali nestabdyti, o priešingai - paskatinti ligos plitimą", - teigia gamtininkas.
Anot jo, iš pirmo žvilgsnio priimamas labai racionalus sprendimas - nebus šernų, nebus ir problemos. Žinoma, ištikus bėdai, kai AKM jau nustatytas skirtingose vietose sumedžiotiems šernams, visiems norisi kuo greičiau bėda atsikratyti. Tačiau šernai prie medžių pririšti nestovės ir nelauks, kol juos nušaus, „neišklausys" žvėrys ir ekstremalių situacijų komisijos nutarimų. Ištuštėjusią teritoriją užims kiti šernai -iš Baltarusijos, Lenkijos, kitų Lietuvos rajonų.

Šernų migracija didės

Mokslininkai yra nustatę, kad kuo tankesnė šernų populiacija, tuo mažesnė šernų kaimenių migravimo teritorija. Paršiukų atsivedusi kiaulė, jei yra laisvų, kitų šernų kaimenių neužimtų teritorijų ir ten tinkamos maitinimosi sąlygos, iš bandos pasitraukia ir formuoja savo bandą. Jei erdvės migruoti nėra, ji priversta pasilikti bandoje ir užimti žemesnį rangą kaimenės hierarchinėje struktūroje.
Nors šernai labai populiarus medžioklės objektas, tad visi apie juos ką nors išmano, bet mažai kas žino, kad šernų bandos socialiniai santykiai yra sudėtingiausi, o biologui -įdomiausi iš visų Lietuvoje gyvenančių stambiųjų laukinių žvėrių. Yra prikurta mitų apie atsitiktinai susiburiančias šernų kaimenes, kurioms vadovauja galingi irsumanūs kuiliai ar pan. Gamtoje tokių darinių negali būti (būna tik aptvaruose, nelaisvėje, tačiau ir ten galioja tam tikros taisyklės).
„Iš tiesų šernų bandoms vadovauja šernės, dažniausiai vyriausios amžiumi, kaimenes sudaro tik giminystės ryšiais susiję gyvūnai. Kuiliai yra vienišiai, prie bandos prisijungia tik rujos metu. Nebelikus šėmių rujojantys kuiliai ieškodami patelių turės įveikti didesnius atstumus, todėl tuščioje teritorijoje vyks žymiai intensyvesnis šernų judėjimas net jų netrikdant medžioklėmis. Gamtos dėsnių ir gyvūnų instinktų nepakeis joks maras ir joks žmogus", - įsitikinęs biologas ir medžioklėtvarkos specialistas.
Pasak medžiotojo, intensyviai medžiojami žvėrys išmoks slėptis, ieškos ramesnių buveinių. Ne veltui šernai laikomi didžiausiais gamtos prisitaikėliais, sugebančiais surasti ekologines nišas netgi intensyvios žemdirbystės, urbanizuoto landšafto teritorijose. Jei maro židinių pas mus dar nėra, atvejai atsitiktiniai, laiku, su medžiotojų pagalba, pastebėti ir AKM virusu apsikrėtę individai likviduoti, tuomet šernų populiacijos sumažinimas AKM viruso plitimui įtakos, bent jau šiuo metu, neturės. Suprantama, nelikus šernų, maras grėstų tik naminėms kiaulėms, tačiau jei maras jau paplitęs, tuomet gainiodami šernus po Lietuvą ar sukurdami sąlygas, skatinančias intensyvesnį natūralų gyvūnų migravimą, saugesnės aplinkos naminėms kiaulėms nesukursime.

Kiek Lietuvoje šernų

šerniecai.jpg


„Reikėtų paneigti dar vieną mitą - apie šernų gausą Lietuvoje. Galima palyginti mūsų šernų populiacijos tankumą su kitomis ES šalimis, kur klimato sąlygos panašios bei dar labiau nei pas mus išvystytas žemės ūkis (žr. į lentelę).

lentelė

Centrinės Europos šalis, kurmedžioklės tradicijos, metodai ir būdai formavosi nuosekliau, mes laikome sektinu tvarkos medžioklėse pavyzdžiu. Vokietijoje, Čekijoje, Lenkijoje šernų tankumas žymiai didesnis. Tad nederėtų ir Lietuvos medžiotojų kaltinti, o žmonių gąsdinti miškuose besibastančiomis tūkstantinėmis „naminių" šernų gaujomis. Kad tais mitais tiki žmonės neturintys supratimo apie gamtą, faunos biologiją - suprantama. Tačiau teko išgirsti ir gamtininkų pareiškimų, kai Lietuvoje buvo nustatytas AKM, kad „šernų maras išeis į naudą medžioklės ūkiui". „Medžioklės ūkio" Lietuvoje jau nebėra 20 m., nebėra ir ūkiniams tikslams (išskyrus komercinius medžioklės plotus) skirtų medžioklių. Taikomi medžioklės metodai medžioklės plotų vienetuose visiškai pasikeitę. Tai, kad medžiotojai laukine fauna rūpinosi, iki šiol buvo vertinama pozityviai, tikiuosi, kad taip bus vertinama ir ateityje. Kitu atveju visa gamta vieną dieną gali būti paskelbta grėsme žmonių civilizacijai, nes kurią ūkio šaką paimsi, gyvūnija tik trukdo, nes jai reikia buveinių, pašarų prasimaitinti irt. t.", - teigia LMŽD pirmininko pavaduotojas.
Anot jo, medžioklės būdai, kai šernai nebevaikomi, dažniau medžiojama tykant, sėlinant, nemedžiojamos paršavedės, - įtakos populiacijos gausai irgi turėjo. Tačiau pamirštama, kad geriausias sąlygas šernų populiacijoms gausėti sudaro klestintis žemės ūkis. Galima Karelijoje šernus globoti iki begalybės, tačiau jei neužtversi aptvaro, kur žvėris laikysi kaip namines kiaules fermoje, jokių rezultatų nepasieksi, šernų gamtoje bus tiek, kiek jų ten gali prasimaitinti.

Šeria ar vilioja

Pasak E. Tijušo, Vokietijoje ir pas mus šernų viliojimas pašarais vasaros metu taikomas ne todėl, kad šernai būtų alkani. Tai daroma siekiant atitraukti juos nuo žemės ūkio kultūrų, pasėlių, daržų, kur šernai pridarytų žalos, t. y. pašarai naudojami ne kaip šernų „auginimo", o kaip jų sulaikymo priemonė, kad žvėrys nelandžiotų ir neknaisiotų ten, kur jų buvimas nepageidautinas. Medžiotojai rinkosi: ar mokėti kompensacijas žemdirbiams, nes 30 šernų banda „degustuos" apylinkės žmonių daržus bei pasėlius, o per metus, per varymines medžiokles, bus sumedžiota 3 šernai; ar 30 šernų bandę šeriant išlaikyti miško centre, per metus po 15-20 jų priviliojant ir sumedžiojant šalia bokštelių.

„Žvėrių medžioklė jų šėrimo vietose - grubiausias medžioklės etikos pažeidimas, netgi nevadintinas medžiokle. Su tokiais pažeidimais taikstytis nevalia. Nors Medžioklės taisyklėse įvardinta, kas yra žvėrių šėryklos bei kokios priemonės naudotinos žvėrims vilioti medžioklėse, tačiau akivaizdu, kad pribrendo Medžioklės taisyklių pakeitimai -viliojimo-šėrimo priemonių naudojimas turėtų būti tiksliau reglamentuotas, apribotos galimybės piktnaudžiauti", - įsitikinęs LMŽD pirmininko pavaduotojas.

Ką vežame į mišką

Anot medžioklėtvarkos žinovo, Vokietijos medžiotojai skirtumus tarp žvėrių šėrimo ir viliojimo puikiai suvokia, jokių nesusipratimų nekyla. Kartu su žvėrių viliojimo tradicijomis, naujais medžioklės būdais, Lietuva perėmė ir šių me-
džioklės būdų reglamentavimo formuluotes. Kai kurios jų pasirodė nepakankamos. Kultūringos medžioklės tradicijos ne per dieną susiformuoja.
„Kad nauji medžioklės būdai Lietuvoje atsirastų, ir pats esu prisidėjęs. Prieš 15 metų drauge su Algiu Petrausku, dabartiniu Vilniaus medžiotojų draugijos pirmininku, vykome pas kolegas vokiečių medžiotojus susipažinti su faunos situacija jų medžioklės plotuose. Negalėjome patikėti, kaip galima 400 ha teritorijoje per sezoną sumedžioti 40 šernų ir kur tie šernai gyvena sukultūrintuose Vokietijos laukuose bei miškeliuose? Tai ką pamatėm, pasidalinom su Lietuvos medžiotojų bendruomene. Žvėrių viliojimas pašarais, kukurūzais mūsų medžiotojams iš pradžių pasirodė kaip šventvagystė. Brangu: „to betrūko, miškuose barstyti kukurūzus!" Dabar kukurūzus šernams vilioti naudoja daugelis Lietuvos medžiotojų. Tačiau gal dar nuo sovietinių laikų išliko ir kitoks požiūris į žvėrių šėrimą (ne viliojimą). Sovietiniais laikais kai kurie medžiotojų būreliai gaudavo paskyras javų atliekoms žvėrims šerti žiemos metu. Taip ir susiformavo įprotis visas atliekas, kurių žmonėms nebereikia, nebetinkamus naudoti maisto produktus vežti į mišką. Iš bado žvėrys gal suėda išmestą žuvies galvą ar pakramsnoja supuvusio arbūzo, tačiau nepagalvojama, kas po to atsitinka su gyvūno skrandžiu", - aiškina gamtininkas.
Pasak LMŽD pirmininko pavaduotojo, tenka pripažinti, kad kai kuriems medžiotojams biologinių žinių, medžioklės kultūros sampratos stinga. Tačiau kvalifikacijos kėlimas, žinių poreikis yra kiekvieno žmogaus savimonės dalykas. Prisiminkime medžiotojų selekcininkų kvalifikacijos įteisinimo disputus. Dėl to kilusį nepasitenkinimą. O ir dabar pasitaikantį norą sutaupyti ir susirasti kokią nors „organizaciją", kuri greitai ir pigiai, ar visai už dyka ir iš karto suteiks kvalifikaciją patvirtinantį štampą medžiotojo „dvasioje ir kūne".

Kaip įgyvendinti

Pasak LMŽD pirmininko pavaduoto, kadangi sprendimai, kaip valdyti AKM plitimą, jau priimti, iškyla technologinių klausimų - kaip sprendimus įgyvendinti, išmedžioti nustatytą kiekį gyvūnų?
„Kiek leistinom, humaniškom priemonėm kainuos paskutinio šerno sumedžiojimas, o po to, teritorijos apsauga nuo migruojančių gyvūnų? Jei kito kelio nėra, šernus naikiname. Tačiau priimant sprendimus vis vien pravartu būtų pasitarti su šernų biologiją, ekologiją, o ne apskritai „visą gamtą" išmanančiais mokslininkais, medžioklės specialistais. Su ornitologais galima tartis, kaip naikinti varninius paukščius kiaulininkystės kompleksuose ir aplink juos, nes šie sparnuočiai kelis kartus pavojingesni potencialūs užkrato nešiotojai nei viena ar kita šernų kaimenė. Su medžioklės plotų, kur buvo sumedžioti AKM užsikrėtę šernai, naudotojais tikslinga išsiaiškinti, kaip ten užkratas galėjo pakliūti. Tačiau kaip užkrato išvengti, derėtų tartis su tais, kurie silkių į miškus šernams neveža", - konstatuoja gamtininkas.
Pasak medžiotojų vadovo, irVilniuje, ir kituose regionuose vyko medžiotojų susirinkimai, medžiotojų klubų ir būrelių kolektyvai tarėsi, kaip prievoles įvykdyti. Klausimų medžiotojams kyla labai daug, tačiau patarimų, atsakymų pristigo ir labiausiai patyrusiems medžioklės žinovams ir LMŽD organizacijų regionuose vadovams. Nenuosekliai suformuluotas šernų populiacijos naikinimo (nes medžiojimo terminas čia nebedera) principas - procentinė jo išraiška. Konkrečiais skaičiais paverstos užduotys medžiotojų kolektyvams-dažnai prasilenkia ir su galimybėmis, ir su realybe.

Aritmetika ir biologija

„Atskaitos taškas turėtų būti individų skaičius hektarų plote, o ne bendras šernų skaičius Lietuvoje, nes dabar medžiotojams tenka spręsti kryžiažodžius. Tarkim, 5 000 ha teritorijoje šalia komercinių medžioklės plotų teoriškai gali būti 500 šernų. Reikia sumedžioti 450. Tai įmanoma. Tačiau 200 šernų išsibėgios ir medžioklės plote liks 10-20. Teisingas atsakymas - klubas prievolių bus neįvykdęs. Tai viena situacija. Kita - kaip 15 000 ha plote surasti 9 šernus, jei ir kaimyninių būrelių teritorijose jų negausu (iš ten „trūkstamas" kiekis neateis). Arba kaip sumedžioti 40 šernų, jei jų šiuo metu medžioklės plote tėra 20, nes banda pasidalino, šernai pasitraukė ar ją išginė miške įsikūrę vilkai? Kur sandėliuoti sumedžiotų šernų skerdenas laukiant tyrimų rezultatų? Tokioms užduotims medžiotojai nebuvo pasiruošę, bazių su šaldymo įranga medžioklės klubai neprivalėjo ir negalėjo turėti. Medžioklė nėra mėsos pramonės verslas. Nenormalu, kad gamtą ir medžioklę mėgstančių bendraminčių kolektyvas priverstas spręsti kiaulininkystės ūkiams skirtų priemonių įgyvendinimą. Kol vėsu per 2-3 d. skerdiena nesuges, bet kas nutiks atšilus orams? Kur dėti sumedžiotus ir supūdytus šernus? Iš medžiotojų pasigirsta pasiūlymų, kad būtų paprasčiau nušautus šernus kišti j polietileninius maišus (kad nebūtų sąlyčio su aplinka), vežti veterinarijos tarnyboms iriai ten laboratorijose specialistai ieško limfmazgių šerno skerdenose su peršautais viduriais bei išgauna kraują su serumu iš negyvų žvėrių. Nors medžiotojui 100 Lt ir dar daugiau kainuoja medžioklė, kurioje nieko nesumedžiojama, tačiau ir numatytą išmoka -150 Lt gaus tik tie, kurių kolektyve bus profesionalių veterinarijos specialistų, neblogai išmanančių žvėrių anatomiją", - problemas vardina medžioklėtvarkos reikalų Lietuvoje žinovas.
Anot medžiotojo, valstybės noras sutaupyti suprantamas, tačiau kai didžiuliais finansiniais nuostoliais grasančios nelaimės akivaizdoje visos problemos perkeliamos ant nevyriausybinės organizacijos pečių su labai ribotais jos finansiniais resursais, pagrjstais narių mokamais piniginiais įnašais - toks požiūris stebina. Nors visi sutinka, kad gamtai matematinius modelius pritaikyti sudėtinga, tačiau kol kas emocijos ir aritmetika nusveria logiką ir biologiją.

Racionalių sprendimų ieškoma

LMŽD pirmininko pavaduotojo nuomone, tikrai ne piniginė kompensacija lemia vieną ar kitą medžiotojų pasirinkimą, kai reikia per kuo trumpesnį laiką sugriauti tai, kas buvo kuriama dešimtmečiais. Be to, labai dažnai buvo kuriama gerai, taisyklingai, nepažeidžiant jokių įstatymų ir taisyklių, rūpinantis ir gausinant, o ne griaunat ir skurdinant gamtos turtus. Šiame kontekste pasipylusi kaltinimų lavina tikrai nėra geriausia motyvacija medžiotojams.
„Reikia tikėtis, kad nurimus aistroms bus rasti išmintingesni sprendimai, kaip realius reikalavimus įgyvendinti, o nerealius pakeisti taip, kad jie taptų įgyvendintini ir nedidintų, bet mažintų AKM grėsmę ir, jei maro užkratas Lietuvos faunoje jau aptinkamas, padėtų užkrato plitimą suvaldyti",-teigia E.Tijušas.

Medžioklės vyksta

Anot gamtos ir medžioklės žinovo, nors medžiotojų bendruomenėje atmosfera įkaitusi, tačiau džiugu, kad pakanka ir išminties, ir rimties. Kiek turi laiko, galimybių ir resursų medžiotojai šernus leistinais medžioklės būdais medžioja, tyko naktimis bokšteliuose, dienomis medžioja sėlindami.
„Pratęstas sezonas leidžia žvėris medžioti tyliojo varymo būdu. Šis medžioklės būdas skirtas elniniams žvėrims medžioti. Europoje jis labai paplitęs, Lietuvoje mažiau žinomas. Tikriausiai šios inovacijos pritaikymas šernams išvaryti duos mažai naudos, tačiau jei pasitvirtins-bus nauja, įdomi patirtis. Kiekvienoje, kad ir blogiausioje, situacijose galima surasti pozityvumo grūdą, jei ir ne praktinį, tai bent teorinį", - nelinksmai šyptelėjęs apibendrina medžiotojų vadovas.

Kodėl ne 120 %

Ko gero, bent 90 % medžiotojų išgirdę, kad reikės išme-džioti 90 % šernų, pateikė vieną ir tą patį klausimą - kodėl ne 120 % ? Jei nusprendėme „pasivyti ir pralenkti Ameriką", tai derėjo bent 2-3 kartus pralenkti nors Rusiją ir Baltarusiją.
Tačiau ironija pradingsta išgirdus, kad jau paruošti Medžioklės įstatymo ir Medžioklės taisyklių pakeitimai, numatantys, kad iš medžiotojų, kurie reikalavimų neįvykdys, „120 % šernų neišmedžios", bus atimta teisė naudotis medžioklės plotais. Tuomet susigalvojama įvairiausių sąmokslo teorijų.
Ar nepavykus išskaidyti ir išdalinti Lietuvos į mažus, privačius medžioklės plotus priimant Medžioklės įstatymą, bandoma tai padaryti AKM pretekstu? Kodėl ne? Taip galvojant galima žengti ir dar toliau - jei medžiotojai „120 % šernų ne-iššaudys", reikėtų juos statyti prie sienos kartu su šernais. Jei šautuvus įduotų kiaulininkystės verslo atstovams, bent jau tiems, kurie stebėjo viešas diskusijas - „kas kaltas, kad AKM pakliuvo į Lietuvą?", nekyla abejonių, kad ranka šauliams nesudrebėtų. Tačiau jei taip nervinamasi, galima užduoti ir kitą klausimą. Ar kiaulininkystės ūkiuose tikrai sąžiningai laikomasi visų veterinarijos normų, ar paskirti darbuotojai varnoms nuo kiaulininkystės bendrovių stogų gainioti? O jei visų saugos priemonių laikomasi - kodėl taip nerimaujama?
Nebepilant alyvos į ugnį reikėtų paieškoti konstruktyvesnių būdų ir požiūrių, kaip bendrai spręsti bendras problemas. Kiaulių augintojams, ypač smulkiuose ūkiuose (taip pat ir medžiotojams, jei privačiame ūkyje jie augina kiaules savo reikmėms), patikrinti, kur išauginti ar pirkti pašarai, kuriais kiaulės šeriamos, nueiti į tvartus ir apsidairyti, ar kiaulės apsaugotos nuo aplinkos poveikio? Jei kas nors blogai - pataisyti, o jei viskas gerai - nusiraminti ir į kaimyno medžiotojo kiemą akmenų nakčia nebesvaidyti.

Pesimistinės perspektyvos

Gerai tai ar blogai, bet AKM nėra vien Lietuvos, o jau visos ES atviros vidaus rinkos problema. AKM jau įžengė į Lenkiją, šiandien ar ryt gali atsidurti Latvijoje, Estijoje, per Ukrainą pasiekti Rumuniją, Bulgariją, Austriją.
Lietuvoje surasta visuomenės grupė, kurią (jei viruso „išbaidyti" nepavyks) bus galima apkaltinti visų negandų priežastimi ir pasekmėmis. Tačiau recepto, kaip suvaldyti AKM plitimą, „kaltųjų" suradimas nepasiūlo. Tvora tarp Lietuvos ir Baltarusijos, jei jos statybai praėjusį rudenį ES būtų pritarusi, šiandien „stovėtų" dar tik viešųjų pirkimų stadijoje. Beje, maras į Lenkiją pakliuvo, nors tvora tarp Baltarusijos ir Lenkijos stovi jau 70 metų...
Ar latviai bandys apsitverti ne tik nuo Rusijos ir Baltarusija, bet ir nuo Lietuvos, o Vokietija - nuo Lenkijos? Vielos tinklas - ne vandenyno platybės, Manerheimo linija Suomijoje 1939-1940 m. Rusijos tankus sustabdė, tačiau karo - ne. O žinią apie karą, badą ir marą (nors tik kiaulių) nuo tos pačios maitos pakilę juodvarniai atneša.

Optimistiniai lūkesčiai

Kaip elgtis ir ką manyti medžiotojams? Vertėtų prisiminti, kaip Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija per du nepriklausomybės dešimtmečius transformavosi, kaip buvo naikinama Lietuvos briedžių populiacija ir kiek įdėta pastangų, kad ji atsikurtų, kada ir kokios medžioklės tradicijos, vertybės, medžioklės priemonės ir būdai atėjo ir paplito Lietuvoje.
Panašių dalykų į tuos, kurie vyksta dabar, jau yra nutikę praeityje, iš jų galima pasimokyti. Tad, jei medžioklės Lietuvoje ateitis vis dar rūpi, vertybės, kuriomis buvo vadovaujamasi, vis dar reikšmingos ir šioje AKM grėsmės akivaizdoje, galima rasti erdvę žingsniui j priekį. 10 % liksiančios šernų populiacijos Lietuvoje nederėtų nurašyti nebūčiai. Atrankinės, kultūringos medžioklės principai niekur nedingo, jie tebegalioja. AKM iš tų 10 % išguldys ne visus šernus. Nuo medžioklės plotuose likusių individų priklausys, kokia šernų populiacija Lietuvoje atsikurs.

ES požiūris

Medžiotojai nėra palikti vieni kovoti su AKM laukinėje gamtoje. Esame ES dalis, EK yra parengusi gairių projektą, kur numatytos rekomendacijos, kaip kovoti su AKM šernų populiacijoje. Nors gairės atspindi tik EK nuomonę, jos nėra privalomos, tačiau gairėse suformuluotos nuostatos daugiau ar mažiau sutampa su biologijos mokslo atstovų, medžioklės žinovų požiūriu.
Jose pažymima, kad medžioklė, kurios tikslas sumažinti šernų populiaciją, yra paprastas būdas siekti lengvesnės ligos plitimo kontrolės bei padeda rinkti šernų mėginius laboratoriniams tyrimams. Tačiau pabrėžiama, kad ji gali duoti ir priešingų rezultatų, nes baidomi šernai pradės plačiau judėti, išbaidyti pavieniai gyvūnai gali nueiti ilgus atstumus, o tai lems šernų užimamos metapopuliacijos teritorijos plėtimąsi. Dėl to padaugės susitikimų su kaimyninėmis metapopuliaci-jomis, o tai gali lemti spartesnį viruso plitimą.
Daroma išvada, kad nedidelėse šernų populiacijose nustačius marą nerekomenduojama didinti medžioklės apimčių, rekomenduojama iš viso liautis medžiojus ir tik stebėti ligos eigą bei pašalinti iš miško kritusių žvėrių kūnus. Tikėtina, kad po keleto mėnesių nedidelėje populiacijoje liga pati praeis. Tankiose šernų populiacijose suintensyvinta medžioklė gali pagreitinti ligos nykimą, tačiau-tai turi būti daroma tik išsamiai išstudijavus populiacijos dinamiką ir imantis visų atsargumo priemonių siekiant išvengti kontaktų tarp šernų metapopuliacijų.

AKM Lietuvoje kronikos pradžia

Nors nieko naujo EK veterinarijos ir gamtos apsaugos specialistai nerekomenduoja, tačiau akivaizdu, kad jie rengdami gaires tarėsi irsu mokslininkais, irsu medžiotojais, irsu kiaulių augintojais. Beje, tartis su jais visais EK gairių projekte taip pat rekomenduojama.
O dabar turėsime atsakyti į dar vieną klausimą.
Ar AKM virusu užsikrėtę šernai į Lenkiją pakliuvo:
1) perlipę tvorą Baltarusijos pasienyje;
2) migravo iš Lietuvos išginti medžiotojų;
3) juos nuginė Lietuvos ir Baltarusijos vilkai, kurie tik ir telaukia maro dovanotos puotos miškų platybėse?
Apibendrinantis klausimas būtų toks: jei lenkams versija Nr. 2 pasirodys įtikinamiausia, ar kalti vėl bus Lietuvos medžiotojai?
LMŽD, VMVT ir Aplinkos ministerija, siekdami suvaldyti AKM plitimą Lietuvoje, 2014 m. vasario 19 d. pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Jei bus aptartos ir pasidalintos ne tik „kaltės", bet ir atsakomybės bei galimybės, pažvelgta ta pačia kryptimi - bus žengtas svarbus žingsnis. Norėtųsi „AKM Lietuvoje kronikoje" po 2014 metų padėti tašką, o ne daugtaškį. Tačiau jį gali padėti tik LMŽD nariai savo medžioklės plotuose, jeigu su jais išvien savo veiklos baruose darbuosis visos su šia problema susiję Lietuvos visuomenės grupės ir institucijos.




Ukraina - antras AKM kelias į Europą

Kai afrikinio kiaulių maro (AKM) epidemija kilo Rusijoje, buvo prognozuojama, kad ES šalis užkratas pasieks dviem keliais: 1) per Baltarusiją, Lietuvą, Lenkiją ir 2) per Ukrainą, Rumuniją, Austriją.
Ukrainoje pirmasis susirgimas AKM užfiksuotas 2012 m. Zaparožės srityje, smulkiame kiaulių ūkyje. Valdžia ėmėsi radikalių priemonių. Vietovėje paskelbtas karantinas, apribotas transporto judėjimas, pristatytas reikiamas kiekis napalmo ir problema išspręsta. Buvo nustatyta, kad virusą su maisto gaminiais atsivežė turistai iš Rusijos, maisto likučiai buvo sušerti kiaulėms, kurios ir susirgo. Ligos židinys buvo lokalizuotas labai operatyviai, priemonės pasiteisino ir virusas neišplito.
Antrasis atvejis Ukrainą ištiko tuo pačiu metu kaip ir mus -2014 m. sausį Lugansko srityje rasti du nugaišę šernai. Vienas jų - ant pačios Rusijos - Ukrainos sienos. Ukrainiečių nuomone, šernai atklydo išbaidyti iš Rusijos Rostovo srities, kur tuo metu vyko varyminės šernų medžioklės.
Rajone paskelbtas karantinas, nutarta išmedžioti ne tik visus šernus, bet ir visus potencialius ligų platintojus: vilkus, lapes, valkataujančius šunis ir net kates, nes sulaukėję naminiai gyvūnai -viena iš pavojingiausių viruso platinimo grėsmių.
Kad pavyks AKM suvaldyti, ukrainiečiai abejoja, medžiotojams trūksta elementarios amunicijos. Vietos valdžia užversta prašymais nupirkti šovinių šernams ir plėšrūnams medžioti. Ekonominių ir politinių neramumų apimtoje šalyje palankesnės sąlygos marui plisti nei jį suvaldyti.



Baltarusijoje šernai sveiki, bet naikinami

Oficialūs Baltarusijos šaltiniai skelbia, kad šernų populiacijoje afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejų nenustatyta, tačiau šernai intensyviai medžiojami.
Sergejaus Šestakovo, Baltarusijos medžioklės ūkio departamento direktoriaus, teigimu, Baltarusijoje siekiama maksimaliai sumažinti šernų populiaciją, t. y. sumedžioti ne mažesnį individų skaičių nei jų buvo apskaityta. Tačiau suvokiama, kad visiška šernų depopuliacija negalima. Intensyviausiai šernai medžiojami dviejuose rajonuose, kur buvo identifikuoti AKM atvejai kiaulėms. Kituose rajonuose medžioklės vykdomos įprasta tvarka, norėdami sumedžioti šerną medžiotojai turi įsigyti licenciją.
Pasak Jurijaus Šumskio, Baltarusijos medžiotojų draugijos pirmininko, medžiotojams įsakyta intensyviai medžioti šernus, medžioklės ūkiams nustatyti šernų sumedžiojimo planai. Be didelio entuziazmo medžiotojai šias prievoles vykdo. Šernai medžiojami įprastais būdais: jų tykoma arba organizuojamos varyminės medžioklės. Kritusių šernų randama, juos pasiima ir sunaikina veterinarinės tarnybos. įtarimų, kad šernai krito nuo afrikinių kiaulių maro - esama, tačiau - tai patvirtinančios informacijos medžiotojai neturi.
„Palyginus sumedžiotų šernų ir rastų kritusių šernų skaičių, jokių tendencijų įžvelgti negalima. Šernai išgaišta ne tik nuo maro, bet ir nuo kitų ligų, nugaišta ir medžiotojų pašauti šernai. Daugiau medžiojama, daugiau ir sužeidžiama, daugiau randama nugaišusių šernų. Kai gaišenos randamos, dažniausiai jau labai sunku būna nustatyti tikrąsias žūties priežastis. Baltarusijos medžiotojų draugijos kol kas nėra pasiekusi informacija, kad kur nors buvo rasta masiškai, vienoje vietoje kritusių šernų - tai neišvengiamai nutiktų marui įsisukus į šernų bandą. Pavieniai atvejai, jei nenustatoma tikroji gyvūnų žūties priežastis, nieko konkretaus apie epidemiologinę faunos situaciją nepasako", - teigė Baltarusijos medžiotojų vadovas.
J. Šumskio nuomone, vykdomos priemonės labiau susiję ne su AKM plitimo tarp šernų grėsme, bet su kiaulių augintojų interesais. Likviduojami smulkūs kiaulių augintojų ūkiai aplink kiaulių kompleksus ir vykdomos šernų medžioklės yra prevencinio pobūdžio, nes šernai gali šia liga sirgti ir tapti potencialia grėsme Baltarusijos kiaulininkystės sektoriui.



Lietuvoje prie Lenkijos ir Baltarusijos sienos - vilkai

vilkas-namo.jpg

Medžiotojų klubo „Kurkliai" (Lazdijų r.) medžioklės plotai, 5 100 ha miško Dzūkijos „Stalų trikampyje", yra unikalioje vietoje - iš vienos pusės driekiasi Baltarusijos, iš kitos - Lenkijos siena.
Pasak Vyganto Vaišnoro, klubo vadovo, jų plotuose laikėsi nedidelė šernų kaimenė, buvo ir kitų žvėrių. Klubas miške prie šėryklų įrengęs nemažai automatinių filmavimo kamerų - įdomu stebėti gamtą, lengviau ir žvėrių apskaitą vykdyti. Staiga šią žiemą šernų kaimenė dingo, paskui atsirado ir vėl dingo. Medžiotojai pradėjo aiškintis priežastis. Kameros užfiksavo, vėliau tai patvirtino ir pėdsakai miške, kad plotuose pasirodė vilkų gauja - 7 vilkai pasidalinę į dvi po 3 ir 4 vilkus grupeles ar 2 atskiros gaujos. Vilkai ir gainiojo šernus po trijų valstybių teritorijas.
„Nuo spalio vykdėme visus nurodymus, pristatėme visus tyrimus, visi šernai buvo sveiki, jokiomis ligomis nesirgo. Kai įsakė šernus išmedžioti, klubas tuo užsėmė, šernus medžiojo. Vasario pabaigoje buvo likęs vienas didelis kuilis, kurio tykoma jau antra savaitė. Kui-lis ateina patikrinti medžiotojų paliktų pėdsakų, kartą jį užfiksavo kameros, bet sumedžioti jo nepavyksta, paršas varo medžiotojus į neviltį. Kaip bus ryt, po savaitės ar mėnesio? Ar sugrįš išblaškyta „vietinių" šernų kaimenė, ar vilkai atgins kitų šernų iš Baltarusijos ar Lenkijos, kiek laiko jie užtruks „Kurklių" plotuose, - galima burti tik iš kavos tirščių. Šernai išėjo, o vilkai pasiliko medžioti elnių ir stirnų. Net nebetikslinga parūpinti pašarų elniniams gyvūnams, prie šėryklų vilkai rengia pasalas", - pasakoja medžiotojas.
Anot A. Vaišnoro, šernai palyginti sėslūs žvėrys ir, jeigu jų netrikdyti, toli nesibasto ir maro užkrato neieško. Varčios miškas, kur rastas AKM užkratas, yra už 40-50 km nuo Baltarusijos sienos, vadinasi šernas-„vietinis". Kas kita vilkai, jie per parą gali nukeliauti ir 50 km. Jei pakeliui užtinka nugaišusį šerną ar kitą stambesnį grobį, savaitei apsistoja puotauti, po to vėl į medžioklę. Tad užkrato nešiotojų ieškoti tik tarp šernų ar medžiotojų - nesusipratimas. Kelias dienas vilkų gaujai dorojant guolyje rastą gaišeną, jei ten yra kokių nors virusų, jie ne tik „suvirškinami", bet ir kailis nuo jų „garuoja". Plėšrūnams persikrausčius, „persikrausto" ir virusai. Gaišenų neatsisako lapės, mangutai, kiaunės, plėšrieji paukščiai. Medžiotojai ieškodami kritusio gyvūno pirmiausia pasižiūri į padangę, kur krankliai suka ratus, ten eina ir suranda kritusį žvėrį. Užkratas gali plisti per seiles, ekskrementus, grobio likučius, prie kailio, nagų, snapo ar snukio prilipusį kraują. Miškuose gausu transporto, medkirčių, miško gėrybių rinkėjų. Būdų ir kelių virusą ir į mišką atnešti, ir iš jo išnešti yra daugiau nei miške šernų ar medžioklės plotuose medžiotojų", - įsitikinęs „Kurklių" klubo vadovas.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16981
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Diskusijos apie žurnaluose perskaitytus straipsnius.

2015-Bir-05 10:32

Kažkaip pas save radau American Hunter 1999 spalio mėn. žurnalą ir atkreipiau dėmesį į prenumeratorių - Kazys Bobelis ! Dabar galvoju? - buvo AA p. Kazys Bobelis medžiotojas ar ne ? Kažkaip neprisimenu kad būtų kur prasprūdus info apie jo pomėgį medžioklei :pardon:
hunting1.JPG
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
Medeinis
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Pranešimai: 1005
Užsiregistravo: 2007-Lap-27 09:40
Miestas: Kaunas. Tverai.

Re: Diskusijos apie žurnaluose perskaitytus straipsnius.

2015-Rgs-24 15:19

Na, ar matėt kas? Ar skaitėt? Pirmas įspūdis tikrai neblogas. Mano akimis, lenkia kitus du "vyresniuosius" lietuviškus žurnalus medžiotojams. Tiesa, straipsniuose yra įdomių, kažkiek netikslių pastebėjimų, pvz. apie mūsų raguočių selekciją. Spėju, kad taip yra dėl to, kad žurnalą leidžia latviai. Daugumos straipsnių autoriai taip pat latviai. Matyt dėl vertimo ir/arba dėl selekcijos skirtumų Latvijoje ir persikėlė tokios mintys į straipsnį. Žurnalas mėnesinis. Matysim, kas gausis ateity. Sėkmės leidėjams. Man patiko :)
zurnalas_Medziokle.jpg
Naujas žurnalas "Medžioklė"
50km - ne vingis...
medžioklė be šuns - ne medžioklė.

medzioklis
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Pranešimai: 1206
Užsiregistravo: 2006-Rgs-06 12:13
Miestas: Trakai

Re: Diskusijos apie žurnaluose perskaitytus straipsnius.

2015-Rgs-24 15:37

Kur pirkai :unknown:
Paskutinį kartą redagavo 1 medzioklis. Iš viso redaguota 2015 kartą.

Vartotojo avataras
Medeinis
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Pranešimai: 1005
Užsiregistravo: 2007-Lap-27 09:40
Miestas: Kaunas. Tverai.

Re: Diskusijos apie žurnaluose perskaitytus straipsnius.

2015-Rgs-24 15:41

PC "Šilas", jei gerai pamenu :pardon:
50km - ne vingis...
medžioklė be šuns - ne medžioklė.

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16981
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Diskusijos apie žurnaluose perskaitytus straipsnius.

2016-Rgs-02 17:17

Apie jubiliejinė forumo paukščių irgi paskaitysite :pardon: naujausiam "Medžiotojas ir meškeriotojas" numeryje !
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Grįžti į

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 1 ir 0 svečias