Vartotojo avataras
GRIZLEY
Super Men
Super Men
Pranešimai: 1883
Užsiregistravo: 2008-Sau-01 23:12
Miestas: vilnius

Re: Diskusijos apie žurnaluose perskaitytus straipsnius.

2013-Lie-02 18:21

gerai atrodai ir bebras irgi :good: :beer: ,
Kas globoja, tas ir medžioja

Vartotojo avataras
andrysa
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Pranešimai: 874
Užsiregistravo: 2006-Spa-08 16:53
Miestas: Jurbarko raj.

Re: Diskusijos apie žurnaluose perskaitytus straipsnius.

2013-Lie-02 19:06

GRIZLEY rašė:gerai atrodai ir bebras irgi :good: :beer: ,

Gal gali atskenuot ir imest cia? Buciau labai dekingas :-)
I medziokle nebutinai su sautuvu...

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16981
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Diskusijos apie žurnaluose perskaitytus straipsnius.

2013-Lie-02 19:15

prie progos :beer:
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
andrysa
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Pranešimai: 874
Užsiregistravo: 2006-Spa-08 16:53
Miestas: Jurbarko raj.

Re: Diskusijos apie žurnaluose perskaitytus straipsnius.

2013-Lie-02 19:41

medziotojas rašė:prie progos :beer:

Bus :-)
I medziokle nebutinai su sautuvu...

Vartotojo avataras
GRIZLEY
Super Men
Super Men
Pranešimai: 1883
Užsiregistravo: 2008-Sau-01 23:12
Miestas: vilnius

Re: Diskusijos apie žurnaluose perskaitytus straipsnius.

2013-Lie-02 19:44

galeciau bet mano skaneriui zahodai
Kas globoja, tas ir medžioja

Vartotojo avataras
laimosiux
Jaunas medžiotojas
Jaunas medžiotojas
Pranešimai: 300
Užsiregistravo: 2008-Spa-06 18:01
Miestas: Kaunas-Vilkaviškis

Re: Diskusijos apie žurnaluose perskaitytus straipsnius.

2013-Lie-02 21:52

andrysa rašė:Gal kas turit "Medziotojas ir Meskeriotojas" 2 numeri? Labai knieti pamatyti, kaip atrodo mano foto ir bebro medziokles aprasymas zurnale, tad gal kas galetu atskenuot ir imesti cia? :oops:

Turiu, rytoj nuskanuosiu ir įmesiu :wink:
Medžioklei reikia pašaukimo, jei jo neturi, geriau nei nepradėti...

Vartotojo avataras
andrysa
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Pranešimai: 874
Užsiregistravo: 2006-Spa-08 16:53
Miestas: Jurbarko raj.

Re: Diskusijos apie žurnaluose perskaitytus straipsnius.

2013-Lie-02 23:47

Dekui, Laimosiux :friends:
I medziokle nebutinai su sautuvu...

Vartotojo avataras
laimosiux
Jaunas medžiotojas
Jaunas medžiotojas
Pranešimai: 300
Užsiregistravo: 2008-Spa-06 18:01
Miestas: Kaunas-Vilkaviškis

Re: Diskusijos apie žurnaluose perskaitytus straipsnius.

2013-Lie-03 08:13

Štai ir tavo bebras :)
Scan1.JPG
Medžioklei reikia pašaukimo, jei jo neturi, geriau nei nepradėti...

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16981
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Diskusijos apie žurnaluose perskaitytus straipsnius.

2013-Lie-03 09:35

Ačiū Laimut, išvadavai nuo žurnalo paieškos :Rose:
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
laimosiux
Jaunas medžiotojas
Jaunas medžiotojas
Pranešimai: 300
Užsiregistravo: 2008-Spa-06 18:01
Miestas: Kaunas-Vilkaviškis

Re: Diskusijos apie žurnaluose perskaitytus straipsnius.

2013-Lie-03 11:23

medziotojas rašė:Ačiū Laimut, išvadavai nuo žurnalo paieškos :Rose:

Nėra už ką dėkoti, visada pasiruošusi padėti :D
Medžioklei reikia pašaukimo, jei jo neturi, geriau nei nepradėti...

Vartotojo avataras
GRIZLEY
Super Men
Super Men
Pranešimai: 1883
Užsiregistravo: 2008-Sau-01 23:12
Miestas: vilnius

Re: Diskusijos apie žurnaluose perskaitytus straipsnius.

2013-Lie-03 18:36

opanki ir as ten esu naujiena :beer:
Kas globoja, tas ir medžioja

Vartotojo avataras
jura
Super Men
Super Men
Pranešimai: 2466
Užsiregistravo: 2006-Spa-05 21:09
Miestas: Šiauliai

Re: Diskusijos apie žurnaluose perskaitytus straipsnius.

2013-Lie-03 20:39

tai ko slepies po kauke :)
Žodžiai "greit grįšiu" šuniui bereikšmiai.Jam aišku viena-tu IŠĖJAI.

Vartotojo avataras
GRIZLEY
Super Men
Super Men
Pranešimai: 1883
Užsiregistravo: 2008-Sau-01 23:12
Miestas: vilnius

Re: Diskusijos apie žurnaluose perskaitytus straipsnius.

2013-Lie-04 00:29

Salta :beer:
Kas globoja, tas ir medžioja

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16981
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Diskusijos apie žurnaluose perskaitytus straipsnius.

2013-Rgs-27 13:05

LAIKAS SUSIPRASTI

2013-3 (57)
Žurnalas apie gamtą
Romualdas BARAUSKAS

Tradicinė knygų leidyba ir žiniasklaida miršta. Kodėl? Lietuva išsivažinėja, bent jau jaunoji – labiau išprususi, imli informacijai – karta. Vyresnioji, gal net gerokai raštingesnė, mėgstanti skaityti, tiesiog neturi pinigų knygai ar laikraščiui. Informacija keliasi į internetą, o jis, tarsi guminis balionas, vis labiau pučiasi nuo šiukšlių ir paviršutiniškumo. Nepaisant to, daugeliui „guglinimas“ tampa pagrindiniu informacijos šaltiniu. Ir kiekvienam čia paprasta tapti žurnalistu, rašytoju: naudodamiesi socialiniais tinklais, asmeninėmis interneto svetainėmis, į viešąją erdvę galime išlieti viską, ką panorėję – kas savo pyktį, o kas žarstyti savo „erudicijos“ perlus komentarų skiltyse. Kiekvienas panorėjęs, turintis tam gebėjimų arba ne, gali kurti tinklaraščius ir skleisti visuomenei savo idėjas. Žodžiu, tapti informuotojais.
Taip ir sukasi didžiulis žiniasklaidos, knygų leidybos nykimo priežasčių ir pasekmių ratas, kurį vis greičiau judėti skatina ir patys žinių skleidėjai. Tiesiog kažkas kažkada ėmė ir nutarė, kad laikraštis, kad naujiena internete yra nemokami! Mažoje šalyje, kurios gyventojų skaičius mąžta, turinčioje savitą ir palyginti sudėtingą kalbą! Net didelėse turtingose Vakarų šalyse kokybiška informacija mokama, o pas mus – už dyką! O dabar, kai jau matome, kad nebesugebame išgyventi, baigiame išnykti – gal imkime ir paprašykime skaitytojo susimokėti už žinias, kai jis jau įpratęs, jog viskas gaunama dovanaĩ.
Žiniasklaida – ketvirtoji valdžia. Yra ar buvo? Jei egzistuoja gausi pilietinė visuomenė, jei yra išprusęs pasiturintis visuomenės sluoksnis, galintis susimokėti už kokybišką informaciją, – tada taip. O jei ne? Tada žiniasklaida – interesų grupių įrankis. Už kažką, prieš kažką. (Kuri stambi įtakinga finansinė ekonominė grupuotė dar neturi savo žiniasklaidos priemonės?) Kartu tai ir neišvengiamas žiniasklaidos autoriteto menkinimas, privedantis prie to paties – nykimo. Tokioje mažoje šalyje kaip Lietuva be valstybės paramos kultūrinė žiniasklaida neišgyvens. Komercinė ir kažkam atstovaujanti – taip, kultūrinė – ne.
Geriausią „dovanėlę“ per visą nepriklausomybės laikotarpį padovanojo ankstesnė valdžia: ekonominio sunkmečio išvakarėse smogė PVM lengvatų panaikinimu ir mokesčiais už kūrybinį darbą. Visi susiveržėme diržus, tačiau leidėjai – dvigubai, trigubai tiek. Gal todėl, kad lietuviškas žodis ir lietuviška spauda nebereikalingi.
Anglai, vokiečiai, prancūzai – visos didžiosios tautos saugo ir puoselėja savo kalbą ir raštą. Lietuvos valdžia – naikina. Sunkmetis ir valdžios „dėmesys“ įstūmė visus leidėjus į gilią duobę. Sunkiai kas besugebės iš jos išsikapstyti.
Didelio atgarsio susilaukė žinia, kad Aplinkos ministerija žiniasklaidai už visuomenės informavimą apie aplinkos sektoriaus aktualijas, aplinkai palankaus gyvenimo būdo skatinimą, siekdama aprėpti kuo platesnius gyventojų sluoksnius, skyrė nemenką pinigų sumą. Skaidriai, viešai, tiesiogiai žiniasklaidos priemonėms, o ne per tarpininkus. Nors tai daroma ir skelbiant viešąjį konkursą, bet vienu ar kitu atveju nemažai daliai rajonų, regioninių, nacionalinių žiniasklaidos priemonių (laikraščių, interneto naujienų portalų, radijo ir televizijos transliuotojų) tai bus nemenka paspirtis. Net Kultūros ministerija, kurios prerogatyva ir būtų parama Lietuvos žiniasklaidai, neišgali skirti tokių lėšų.
Bet palaukite: laikraščiai, internetas, radijas, televizija... O žurnalai? Apie žūklę, medžiok­lę, gamtą, miškus rašantys? Jie – ne žiniasklaida? Jiems nereikia ar jų nereikia? Išeitų lyg toje pasakoje: tam davė, tam davė – o tam ir nebeliko... O gal nenorėjo duoti? Gal tai tik eilinė ministerijos valdininkų klaidelė? Bet atsiprašau, tada jau ne klaidelė. Rašydami apie elnius, lydekas, šilagėles ar jonvabalius neatstovaujame jokioms įtakingoms interesų grupėms, skleisdami žinias apie Lietuvos gamtą, šviesdami visuomenę, kartu esame visų visuomeninių, valstybinių institucijų, dirbančių toje pat srityje, partneriai, kolegos – o kartu ir neįdomūs. Jei kritikuoji, demaskuoji, vaikaisi sensacijų – tave mato, stebi, skaito, bijo, gerbia arba neapkenčia. Jei to nedarai – esi neįdomus, nereikalingas. Matyt, atėjo laikas susiprasti...
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16981
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Diskusijos apie žurnaluose perskaitytus straipsnius.

2013-Rgs-30 11:35

Romualdas Barauskas: elnių ruja – jų grožio ir jėgos kulminacija


Inesa Oranskytė,
„Žurnalas apie gamtą“


Elnių ruja – gamtos šventė, kurios laukia ir gamtininkai, ir medžiotojai. Tik skirtingose barikadų pusėse. Šie žvėrys rujoja nuo rugpjūčio vidurio iki lapkričio, karščiausios aistros verda rugsėjį. Tokiu metu elniai paprastai būna ne tokie atsargūs ir apie savo teritorijas patinai skelbia veriančiu riaumojimu, tačiau šiemet dėl nepastovių, lietingų orų jie gerokai santūresni ir paslaptingesni. O gal mūsų miškuose vis mažiau auksinės brandos sulaukusių patinų? – svarsto gamtos fotografas Romualdas Barauskas.

Per rują – patys dailiausi

Vasarą pamatyti elnią patiną labai sunku. Tuo metu jis mažai juda, kiek aktyvesnis būna naktį, o dieną tūno įlindęs į kemsyną, slepiasi, elgiasi itin atsargiai. Iki rugpjūčio patinai dar nebūna labai gražūs, nes augina ragus. Visai kas kita ruja. Tada jie ne tik patys dailiausi, bet ir apie užimtą teritoriją kitiems patinams skelbia baubdami. Garsiai riaumodami jie vilioja ir pateles. Tik tokiu būdu išsiduoda, kur esantys, ir juos įamžinti norintiems gamtos fotografams, ir visai kitokių ketinimų turintiems medžiotojams.
„Ruja – geriausias laikas ir gamtos fotografams, ir medžiotojams. Tai – elnių grožio ir jėgos kulminacija. Patinai, kaip kokie jaunikiai, pasitempę, puikiomis karūnomis, pasidabinę naujomis „apykaklėmis“. Tokiu metu ne tik įdomiausia ir daugiausia galimybių elniams stebėti, bet ir lengviausia juos medžioti. Pradėjusį baubti patiną, net ir neinantį į atvirą vietą, o tūnantį tankumyne, vis tiek gali nušauti. Kas dėl ragų, kas tiesiog dėl galimybės pasivaržyti su žvėrimi. Tokiomis aplinkybėmis išnešti sveiką kailį iš esmės nė vienam elniui nėra galimybės“, – teigia jau septynerius metus dažnai šiuos žvėris stebintis ir fotografuojantis R. Barauskas.
Fotografavimas – taip pat žmogaus ir gyvūno varžytuvės. Gamtos fotografai, kaip ir medžiotojai, turi pergudrauti žvėrį. Tik pirmiesiems šis uždavinys nepalyginamai sunkesnis. Pasak, R. Barausko, pergudrauti šerną, stirną – nesunku, o štai pergudrauti elnią – itin atsargų ir jautrų gyvūną – visai kas kita. Kad turėtų galimybę padaryti gerą kadrą, fotografas prie gyvūno nepastebėtas turi prisiartinti 50–100 metrų atstumu, o medžiotojui ir iš 200–300 metrų nesunku jį patiesti.

Kadangi žvėrys aktyvūs dažniausiai būna naktį, fotografas nuotraukai padaryti turi vos porą valandų švintant ir temstant, o medžiotojas gali ir naktį paleisti taiklų šūvį. Medžioti galima ir sėdint bokštelyje, o fotografui, kaip sako rusų patarlė, kartais reikia būti žemiau žolės, tyliau vandens.

Kantrybės ir žinių – negana

Kas žino, kur galėtų pataikyti nelegalaus šaulio paleista kulka. Juk į mišką eini apsirengęs maskuojamąja apranga, slapstaisi tarp krūmynų ir aukštos žolės. Be to, tokio fakto liudininko taip pat niekam nereikia.
Romualdas Barauskas
Kadaise Lietuvos giriose pamatyti, o tuo labiau nufotografuoti taurųjį elnią gamtininkui atrodė tarsi stebuklas dėl nepaprasto jų jautrumo ir atsargumo. Tačiau pradėjus šiais gyvūnais domėtis labiau, apie 20 parų per mėnesį praleidžiant greta jų miškuose, paaiškėjo, kad tai įmanoma, juolab kad ir tinkama fototechnika atsirado. Tiesa, vien kantrybės ir žinių tam tikrai negana.
„Stengiuosi, kad elniai manęs ne tik kad nepastebėtų, bet ir nejaustų, jog esu kažkur netoli. Kai pažįsti žvėrių elgseną, nedarai to, ko nereikia, vaikštai tik tam tikromis vietomis, kad jiems neužkirstum kelio ir jie visada galėtų saugiai pasitraukti, kai puikiai pažįsti mišką, tada iš gana arti gali stebėti jų gyvenimą. Didžiausias pasiekimas fotografuojant žvėris – kai gyvūnas ateina arti tavęs, nepastebi tavęs, o dar jei pavyksta padaryti gerą kadrą... Kai žvėries visiškai nesutrikdau – patiriu didelį malonumą“, – prisipažįsta R. Barauskas.

Paskutinės žvėrių gyvenimo akimirkos

Daugybę laiko miške praleidžiančio gamtininko tikslas šiandien – ne tiek nuotrauka, kiek siekis žinoti, kaip ir kodėl viskas vyksta. Žinant, kaip elniai gyvena, kaip jie elgiasi, gali nuspėti, kodėl ir kur patinas eis, kodėl pasielgs vienaip ar kitaip. Žinoma, metai metams nelygu, o kartais – net ir diena dienai, tad kassyk miške reikia iš anksto apsižiūrėti, numatyti tam tikrą scenarijų. Antra vertus, daug ką lemia ir kiti dalykai, pavyzdžiui, kažkas pabaidys žvėris, galbūt brakonieriai nutaikę progą pašeimininkaus miške, ir išgąsdinti elniai iš savo įprastų vietų pasitrauks. O galbūt gražiausias miško patinas taps medžiotojo laimikiu.
Kasmet R. Barauskas stebi 30–40 rujojančių patinų. Anksčiau didesnę jų dalį sudarydavo 8–12 metų sulaukę patinai, dabar vyrauja jaunesni. Prieš gerą savaitę miške, kuriame praleidžia daugiausiai laiko, fotografui teko laimė iš 10 metrų pamatyti vieną įspūdingiausių tų vietų patinų, tačiau dėl prasto apšvietimo nufotografuoti jo nepavyko. Antros progos šiemet sutikti šį gražuolį gamtininkas nesitiki. Mat toks žvėris – patrauklus laimikis medžiotojams.
Pagrindą taip manyti vyras turi. Jam ne kartą yra tekę įamžinti paskutines gražių, perspektyvių elnių patinų gyvenimo akimirkas. Štai pernai per patį rujos įkarštį, rugsėjo 22-ąją, R. Barauskas nufotografavo tikrą miško karalių, o jau kitą dieną jo nebeliko. Panašių istorijų gamtininkas gali papasakoti ne vieną.

Kaskart rizikuoja

Padėti šaukštą rizikuoja ne tik fotografo nuotraukų herojai, bet ir jis pats. Nors prieš važiuodamas stebėti elnių gamtininkas visada pasitaria su medžioklės plotų šeimininkais, ar tądien nevyksta medžiokė, tačiau pavojaus esama.
„Ne paslaptis, kad mūsų miškuose yra brakonierių. Ne kartą ir pačiam teko pranešti apie brakonieriavimo atvejį. Tokiomis akimirkomis visada rizikuoji. Kai tarp tavęs ir elnio atstumas – 10 metrų, kas žino, kur galėtų pataikyti nelegalaus šaulio paleista kulka. Juk į mišką eini apsirengęs maskuojamąja apranga, slapstaisi tarp krūmynų ir aukštos žolės. Be to, tokio fakto liudininko taip pat niekam nereikia“, – mintimis dalijasi vyras.
Vis dėlto rizikuoti verta. Jau vien dėl to, kad į daugybę klausimų dar neatsakyta ir daug metų puoselėjama knyga apie šiuos mūsų girių karalius dar neišleista.
„Nuo tada, kai pradėjau nuolat stebėti elnius, žvėrių skaičius, rodos, beveik nesikeičia, tačiau kasmet jų matau vis mažiau. Patelių nemažėja, o štai patinų – mažėja. Ir per rują anksčiau elniai būdavo daug audringesni, baubdavo daugiau. Į klausimą, kodėl taip yra, atsakymo dar neradau. Apskritai kuo ilgiau stebiu šiuo žvėris, tuo daugiau klausimų kyla“, – sako R. Barauskas.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Grįžti į

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 1 ir 0 svečias