Re: "Medžiotojas ir meškeriotojas" naujausio numerio anonsas
Posted: 2013-Nov-07 14:53
Žurnalas „Medžiotojas ir meškeriotojas“
Leidėjas: Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija
Turinys Nr. 6 (111) 2011 m. lapkritis–gruodis.
3 p. Redaktoriaus žodis – Su šypsena ir trofėjais
5p. Saulės ir mėnulio kalendorius (2013 m. lapkritis ir gruodis).
Aktualijos
6 p. Gamtos apsauga – ne tik valstybės institucijų rūpestis
Kiekvienų metų pradžioje pratęsiami galiojantys ir suteikiami nauji įgalinimai neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams. Medžiotojai ir žvejai, kurie nori ne tik naudoti bei prižiūrėti gamtos išteklius, bet ir prisidėti prie jų apsaugos, kviečiami papildyti gamtos saugotojų gretas.
Žinios
11 p. LMŽD bendradarbiaus su kariškiais
11 p. Baltarusių šernus baido repelentais
11 p. Lietuva turės 2 rojus – bet tik žvejybos
11 p. Meškėnai jau Kuršių nerijoje
12 p. Medžiotojai parodoje „Sprendimų ratas 2013“
13 p. Eršketukai išplaukia į Baltiją
13 p. Radiatoriai – į batus
Kinologija
14 p. Visapusiški vižlų bandymai Nemenčinėje
Visapusiški vižlų bandymai Lietuvoje rengiami tik antrą kartą. Pavadinimas – „visapusiški“ sufleruoja, kad vertinamos visos šunų savybės, jų elgsena medžiojant laukuose, vandenyje bei miškuose.
Pažinkim
16 p. Medžioklė amerikiečių akimis
Žvėris
17 p. Rekordiniai stirnino ragai
Lietuvos rekordas – 751 g svorio, 350 kub/cm tūrio, 214,85 balo įvertinti stirnino ragai – europinės stirnos trofėjų pasaulio dešimtuke užima garbingą 6 vietą. Vytautas Kivaras, medžiotojų klubo „Melkys“ prezidentas, šį stirniną sumedžiojo 2000 m. Vilniaus rajone.
18 p. Stirnų medžioklė, trofėjai ir rekordai
22 p. Eksperto požiūris
Žvejo kalendorius
25 p. Kada žvejoti?
Medžiotojo kalendorius
26 p. Kada medžioti?
Žuvis
30 p. Grundalų invazija į Lietuvos vandenis
Invazinės žuvys kuriasi mūsų krašto vandenyse: balose ir ežeruose – nuodėgulinis grundalas, Baltijos jūroje – grundalas rubuilis, o Nerimi atplaukia kaspijinis upinis grundalas.
Vandenys
34 p. Ežerų valymas: kaip pasiekti geriausią rezultatą?
Patarimai
38 p. Žvėrių pagerbimas po medžioklės
Bendruomenės
40 p. Giliname medžioklinio šaudymo įgūdžius
41 p. „Medžioklės rago“ taurė iškeliavo į Žemaitiją
41 p. Apdovanojimai
42 p. Medžioklė ribojama, todėl vilkų daugėja
42 p. Ūkininkus terorizuos 21 vilku mažiau
Kelionės
43 p. Juodasis stirninas
Juodųjų stirnų sutinkama nedideliame šiaurės vakarų Vokietijos areale – tai trikampis tarp Hanoverio, Brėmeno ir Hamburgo. Jos smulkios, ypatingai juodos, tarpinių atspalvių ar margų stirnų nėra sumedžiota.
47 p. Gyvename šalia stirnų rojaus
Virtuvė
49 p. Žvėrienos, paukštienos ir žuvies patiekalai
Humoras
50 p. Velnias kamine
50 p. Ką sumedžiojo?
50 p Konkurso „Medžioklė su šypsena“ nugalėtai
_______________________________________________________________________________
Pranešimas žiniasklaidai Vilnius, 2012-11-07
Stirnų medžioklė, trofėjai ir rekordai
Medžiotojus, meškeriotojus, gamtos stebėtojus ir joje vykstančių procesų aktyvius dalyvius pasiekia paskutinis šiais metais žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ numeris, kuriame daugiausia vietos skiriame stirnoms – dažniausiam mūsų medžiotojų trofėjui, o meškeriotojus plačiau supažindiname su grundalais, vis dažniau sužvejojamomis invazinėmis mūsų vandenų žuvimis.
Stirnų populiacija krašte patiria klestėjimo laikus, tačiau pravartu atminti, kad šią Lietuvos faunos puošmeną privalu tausoti, vertinti ir pažinti, medžioti atsakingai, išsaugant populiacijos perspektyvą, nes ir dabartiniai stirnų gausos laikai – ne tik gamtos sąlygų, bet ir rūpesčio gyvūnija, tausojančios, atrankinės medžioklės rezultatas.
Atrankinės medžioklės principai buvo suformuluoti 8-ame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Pradėjus juos taikyti, jau per dešimtmetį pasiekta pastebimų rezultatų. Vienas pagrindinių atrankinės medžioklės tikslų – pasiekti, kad būtų nemedžiojami perspektyvūs, populiacijos gyvybingumui svarbiausi žvėrys. Pradėtos rengti trofėjų apžiūros, kur buvo susisteminami bei vertinami duomenys, kokie laimikiai dominuoja medžiotojų laimikiuose ir kokia yra žvėrių populiacijos būklė šalyje.
Rimanto Baleišio, biomedicinos mokslų daktaro, kanopinių gyvūnų žinovo, Tarptautinės medžioklės ir gyvūnų apsaugos tarybos medžioklės trofėjų eksperto bei atrankinės medžioklės ir trofėjinkystės tradicijų Lietuvoje vieno iš pradininkų bei kūrėjų, teigimu, rezultatai džiugino: palyginti pirmųjų ir vėliau vykusių trofėjų apžiūrų duomenis matyti akivaizdus perspektyvių žvėrių medžioklės laimikiuose sumažėjimas. Jei 1975–1976 m. perspektyvių stirninų ragai sudarė 57,9 %, tai po dešimtmečio 1989 – 1994 m. – tik 26,8 %, atitinkamai pasikeitė ir kitų elninių žvėrių sumedžiojimo proporcijos. Tai rodė, kad žvėrys buvo medžiojami atsakingiau. Trofėjų parodų organizavimas, medžioklės objektų atrankos, žinios sukauptos medžiotojų mokymuose suformavo naują kvalifikuotą ir kultūringesnį mūsų medžiotojų supratimą apie kanopinių žvėrių medžioklę bei trofėjus.
Stirnų populiacijos sustiprėjimas lėmė, kad pasiekta ir kitų, medžiotojus džiuginančių, rezultatų: 2009 m. aukščiausius įvertinimus pelnė daugiau trofėjų nei jų prieš 20 m. iš viso buvo pristatyta parodoms. Lietuvos rekordas, Vytauto Kivaro šalia Vilniaus 2000 m. sumedžioto stirnino ragai, netgi atsidūrė pasauliniame europinių stirnų trofėjų penketuke (šiuo metu šešti).
„Stirnino ragai yra tikslus ekologinės būklės gamtoje indikatorius, todėl tiksliai dokumentuoti trofėjai turi išliekamąją ne tik medžioklinę, bet ir mokslinę vertę“, – teigia dr. R. Baleišis.
Meškeriotojus naujasis žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ numeris plačiau supažindina su grundalais. Nuo seno Baltijos jūroje gyveno trys grundalinių rūšių žuvys: smėlinis grundalas, paplūdimių grundalas ir dvidėmis grundalėlis. Tačiau dabar pasirodė dar dvi grundalinės žuvys, kurios dėl agresyvaus poveikio vietinei vandens faunai, priskirtos invazinėms rūšims. Baltijos jūroje sparčiai plinta grundalas rubuilis, o Baltarusijoje Neries upėje užtiktas kaspijinis upinis grundalas, kuris jei dar nepasiekė, tai artimiausiu metu pasieks ir Lietuvos vandenis. Lietuvoje jau yra išplitusi ir kita invazinė žuvis – nuodėgulinis grundalas. Nors žuvis vadinama „grundalu“, tačiau iš tiesų ji net ne grundalinių šeimos, t. y. kilusi ne iš grundalinių tėvynės Kaspijos ir Juodosios jūros baseinų, bet iš Tolimųjų rytų. Priemonių, kaip apsisaugoti nuo plintančių grundalinių žuvų – kol kas neranda ir mūsų, ir kitų pasaulio šalių mokslininkai ichtiologai. O vadinamojo nuodėgulinio grundalo plitimą mūsų vandenyse gali suvaldyti gausesnis jų žuvinimas lydekomis bei kitomis plėšriomis žuvimis.
Naujame žurnalo numeryje taip pat rasite informacijos apie neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veiklą, ežerų valymo efektyvumo problemas, kelionių rubrikoje sužinosite šį tą netikėto apie puikai visų pažįstamas europines stirnas – viename nedideliame Vokietijos regione gyvena juodosios stirnos, visiškai juodos spalvos kailio europinių stirnų mikropopuliacija.
Kaip visada žurnalo puslapiuose skaitytojai ras tradicinių ir netradicinių patiekalų receptų, sodraus gyvenimiško humoro, aktualijų, patarimų, žinių bei naujienų.
Linkime, kad besibaigiantys metai dar spėtų atnešti džiugių akimirkų gamtoje, medžioklėje ir žvejyboje.
Anei tauko, anei plauko!
Leidėjas: Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija
Turinys Nr. 6 (111) 2011 m. lapkritis–gruodis.
3 p. Redaktoriaus žodis – Su šypsena ir trofėjais
5p. Saulės ir mėnulio kalendorius (2013 m. lapkritis ir gruodis).
Aktualijos
6 p. Gamtos apsauga – ne tik valstybės institucijų rūpestis
Kiekvienų metų pradžioje pratęsiami galiojantys ir suteikiami nauji įgalinimai neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams. Medžiotojai ir žvejai, kurie nori ne tik naudoti bei prižiūrėti gamtos išteklius, bet ir prisidėti prie jų apsaugos, kviečiami papildyti gamtos saugotojų gretas.
Žinios
11 p. LMŽD bendradarbiaus su kariškiais
11 p. Baltarusių šernus baido repelentais
11 p. Lietuva turės 2 rojus – bet tik žvejybos
11 p. Meškėnai jau Kuršių nerijoje
12 p. Medžiotojai parodoje „Sprendimų ratas 2013“
13 p. Eršketukai išplaukia į Baltiją
13 p. Radiatoriai – į batus
Kinologija
14 p. Visapusiški vižlų bandymai Nemenčinėje
Visapusiški vižlų bandymai Lietuvoje rengiami tik antrą kartą. Pavadinimas – „visapusiški“ sufleruoja, kad vertinamos visos šunų savybės, jų elgsena medžiojant laukuose, vandenyje bei miškuose.
Pažinkim
16 p. Medžioklė amerikiečių akimis
Žvėris
17 p. Rekordiniai stirnino ragai
Lietuvos rekordas – 751 g svorio, 350 kub/cm tūrio, 214,85 balo įvertinti stirnino ragai – europinės stirnos trofėjų pasaulio dešimtuke užima garbingą 6 vietą. Vytautas Kivaras, medžiotojų klubo „Melkys“ prezidentas, šį stirniną sumedžiojo 2000 m. Vilniaus rajone.
18 p. Stirnų medžioklė, trofėjai ir rekordai
22 p. Eksperto požiūris
Žvejo kalendorius
25 p. Kada žvejoti?
Medžiotojo kalendorius
26 p. Kada medžioti?
Žuvis
30 p. Grundalų invazija į Lietuvos vandenis
Invazinės žuvys kuriasi mūsų krašto vandenyse: balose ir ežeruose – nuodėgulinis grundalas, Baltijos jūroje – grundalas rubuilis, o Nerimi atplaukia kaspijinis upinis grundalas.
Vandenys
34 p. Ežerų valymas: kaip pasiekti geriausią rezultatą?
Patarimai
38 p. Žvėrių pagerbimas po medžioklės
Bendruomenės
40 p. Giliname medžioklinio šaudymo įgūdžius
41 p. „Medžioklės rago“ taurė iškeliavo į Žemaitiją
41 p. Apdovanojimai
42 p. Medžioklė ribojama, todėl vilkų daugėja
42 p. Ūkininkus terorizuos 21 vilku mažiau
Kelionės
43 p. Juodasis stirninas
Juodųjų stirnų sutinkama nedideliame šiaurės vakarų Vokietijos areale – tai trikampis tarp Hanoverio, Brėmeno ir Hamburgo. Jos smulkios, ypatingai juodos, tarpinių atspalvių ar margų stirnų nėra sumedžiota.
47 p. Gyvename šalia stirnų rojaus
Virtuvė
49 p. Žvėrienos, paukštienos ir žuvies patiekalai
Humoras
50 p. Velnias kamine
50 p. Ką sumedžiojo?
50 p Konkurso „Medžioklė su šypsena“ nugalėtai
_______________________________________________________________________________
Pranešimas žiniasklaidai Vilnius, 2012-11-07
Stirnų medžioklė, trofėjai ir rekordai
Medžiotojus, meškeriotojus, gamtos stebėtojus ir joje vykstančių procesų aktyvius dalyvius pasiekia paskutinis šiais metais žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ numeris, kuriame daugiausia vietos skiriame stirnoms – dažniausiam mūsų medžiotojų trofėjui, o meškeriotojus plačiau supažindiname su grundalais, vis dažniau sužvejojamomis invazinėmis mūsų vandenų žuvimis.
Stirnų populiacija krašte patiria klestėjimo laikus, tačiau pravartu atminti, kad šią Lietuvos faunos puošmeną privalu tausoti, vertinti ir pažinti, medžioti atsakingai, išsaugant populiacijos perspektyvą, nes ir dabartiniai stirnų gausos laikai – ne tik gamtos sąlygų, bet ir rūpesčio gyvūnija, tausojančios, atrankinės medžioklės rezultatas.
Atrankinės medžioklės principai buvo suformuluoti 8-ame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Pradėjus juos taikyti, jau per dešimtmetį pasiekta pastebimų rezultatų. Vienas pagrindinių atrankinės medžioklės tikslų – pasiekti, kad būtų nemedžiojami perspektyvūs, populiacijos gyvybingumui svarbiausi žvėrys. Pradėtos rengti trofėjų apžiūros, kur buvo susisteminami bei vertinami duomenys, kokie laimikiai dominuoja medžiotojų laimikiuose ir kokia yra žvėrių populiacijos būklė šalyje.
Rimanto Baleišio, biomedicinos mokslų daktaro, kanopinių gyvūnų žinovo, Tarptautinės medžioklės ir gyvūnų apsaugos tarybos medžioklės trofėjų eksperto bei atrankinės medžioklės ir trofėjinkystės tradicijų Lietuvoje vieno iš pradininkų bei kūrėjų, teigimu, rezultatai džiugino: palyginti pirmųjų ir vėliau vykusių trofėjų apžiūrų duomenis matyti akivaizdus perspektyvių žvėrių medžioklės laimikiuose sumažėjimas. Jei 1975–1976 m. perspektyvių stirninų ragai sudarė 57,9 %, tai po dešimtmečio 1989 – 1994 m. – tik 26,8 %, atitinkamai pasikeitė ir kitų elninių žvėrių sumedžiojimo proporcijos. Tai rodė, kad žvėrys buvo medžiojami atsakingiau. Trofėjų parodų organizavimas, medžioklės objektų atrankos, žinios sukauptos medžiotojų mokymuose suformavo naują kvalifikuotą ir kultūringesnį mūsų medžiotojų supratimą apie kanopinių žvėrių medžioklę bei trofėjus.
Stirnų populiacijos sustiprėjimas lėmė, kad pasiekta ir kitų, medžiotojus džiuginančių, rezultatų: 2009 m. aukščiausius įvertinimus pelnė daugiau trofėjų nei jų prieš 20 m. iš viso buvo pristatyta parodoms. Lietuvos rekordas, Vytauto Kivaro šalia Vilniaus 2000 m. sumedžioto stirnino ragai, netgi atsidūrė pasauliniame europinių stirnų trofėjų penketuke (šiuo metu šešti).
„Stirnino ragai yra tikslus ekologinės būklės gamtoje indikatorius, todėl tiksliai dokumentuoti trofėjai turi išliekamąją ne tik medžioklinę, bet ir mokslinę vertę“, – teigia dr. R. Baleišis.
Meškeriotojus naujasis žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ numeris plačiau supažindina su grundalais. Nuo seno Baltijos jūroje gyveno trys grundalinių rūšių žuvys: smėlinis grundalas, paplūdimių grundalas ir dvidėmis grundalėlis. Tačiau dabar pasirodė dar dvi grundalinės žuvys, kurios dėl agresyvaus poveikio vietinei vandens faunai, priskirtos invazinėms rūšims. Baltijos jūroje sparčiai plinta grundalas rubuilis, o Baltarusijoje Neries upėje užtiktas kaspijinis upinis grundalas, kuris jei dar nepasiekė, tai artimiausiu metu pasieks ir Lietuvos vandenis. Lietuvoje jau yra išplitusi ir kita invazinė žuvis – nuodėgulinis grundalas. Nors žuvis vadinama „grundalu“, tačiau iš tiesų ji net ne grundalinių šeimos, t. y. kilusi ne iš grundalinių tėvynės Kaspijos ir Juodosios jūros baseinų, bet iš Tolimųjų rytų. Priemonių, kaip apsisaugoti nuo plintančių grundalinių žuvų – kol kas neranda ir mūsų, ir kitų pasaulio šalių mokslininkai ichtiologai. O vadinamojo nuodėgulinio grundalo plitimą mūsų vandenyse gali suvaldyti gausesnis jų žuvinimas lydekomis bei kitomis plėšriomis žuvimis.
Naujame žurnalo numeryje taip pat rasite informacijos apie neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veiklą, ežerų valymo efektyvumo problemas, kelionių rubrikoje sužinosite šį tą netikėto apie puikai visų pažįstamas europines stirnas – viename nedideliame Vokietijos regione gyvena juodosios stirnos, visiškai juodos spalvos kailio europinių stirnų mikropopuliacija.
Kaip visada žurnalo puslapiuose skaitytojai ras tradicinių ir netradicinių patiekalų receptų, sodraus gyvenimiško humoro, aktualijų, patarimų, žinių bei naujienų.
Linkime, kad besibaigiantys metai dar spėtų atnešti džiugių akimirkų gamtoje, medžioklėje ir žvejyboje.
Anei tauko, anei plauko!