Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: "Medžiotojas ir meškeriotojas" naujausio numerio anonsas.

2016-Geg-08 12:52

„Medžiotojas ir meškeriotojas“

MM-138-virselis (2).jpg



Nr. 3 (138) 2016 m. gegužė–birželis

Turinys

Saulės ir mėnulio kalendorius
5 p. 2016 m. gegužė ir birželis

Aktualija
6 p. Kokia penkerius metus bus Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija?
Balandžio 20 d. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos visuotinis rinkiminis suvažiavimas išklausė draugijos valdymo institucijų veiklos ataskaitas, diskutavo aktualiomis temomis, naujai kadencija išrinko draugijos tarybos narius bei pirmininką.

Žinios
10 p. CIC įvertino LMŽD nuopelnus
10 p. Pirmieji „Lietuvos penketo“ prizininkai
11 p. „Litexpo“ rūmuose – medžiotojai ir žvejai
12 p. Elnių šauklių varžytuvės
12 p. „Medžiotojų humoras“
13 p. Knyga apie žuvininkystę ir žuvinikus

Pažinkim
14 p. Medžioklės amunicijos – į Suvalkus
Lietuvos pietinių rajonų gyventojų poreikis apsipirkti patrauklesnes kainas siūlančiose Lenkijos parduotuvėse žinomas jau senokai. Intriguojanti žinia – į Lenkiją vilioja ne tik pigesnės maisto prekės, bet ir medžioklės bei žvejybos amunicija.

Kinologija
18 p. Kraujasekiai (II dalis)
Pirmoje straipsnio dalyje glaustai pristatyti kraujasekio mokymo pirmieji žingsniai. Šįkart – apie papildomus pratimus, kurių įsisavinimas pravers medžioklėse.
19 p. Bavarijos kalnų pėdsekė Simba
Apie jaunos Bavarijos kalnų pėdsekės ugdymą, mokymą dirbti ir pirmus pasiekimus papasakoja Tomas Žukauskas, Kelmės rajono Tytuvėnų medžiotojų klubo „Tytuva“ medžiotojas.

Žvėris
22 p. Briedis – nenuvainikuotas Lietuvos girių karalius
Briedis – didžiausias Lietuvos miškuose gyvenantis medžiojamasis žvėris, tad ir kaip laimikis, o patinas – ir kaip trofėjus, nusipelno ypatingo medžiotojų dėmesio. Lietuvoje medalinių briedžių trofėjų nuo 1970 m. pelnyta beveik 400.

Žuvis
30 p. Sykinės žuvys
Sykinės žuvys – mažai kam žinomos vienos vertingiausių gėlųjų vandenų žuvų. Tik apie rytinės Lietuvos giliausiuose ežeruose gyvenančias seliavas kai kas girdėjo ar jų ragavo. Kokios jų perspektyvos Lietuvos vandenyse?

Vandenys
32 p. Žuvų išteklių ežeruose ir tvenkiniuose pokyčiai 2011–2015 metais
Nuo 2011 m. bendra žuvų biomasė ežeruose vidutiniškai padidėjo apie 1,5 karto, o vidutinis žuvies svoris – 1,3–1,4 karto. Tai įrodo, kad nelegalios žvejybos poveikis Lietuvos žuvų išteklems buvo labai didelis.

Ginklas
34 p. Proginis dvivamzdis „Зубp“
Šautuvas skirtas mėgėjiškai ir profesionaliai medžioklei, jo viršutinis vamzdis lygiavamzdis, o apatinis – graižtvas. Be standartinio „Зубp“ buvo siūlomas ir „Proginis dvivamzdis“.

Patarimai
36 p. Žinduolių apskaitos metodai (IV dalis). Bebrų apskaitos metodikos
38 p. NMT – šviesa okuliare ar galvoje?Naktinių matymo taikiklių (NMT) nauda nekelia abejonių tiems, kurie yra susidūrę su jų poreikiu, kam teko tamsoje susidurti su sužeistu šernu, nerasti pašauto žvėries arba dėl afrikinio kiaulių maro plitimo turėjo atsisakyti ūkinės veiklos, prarado pajamų.

Bendruomenėse
40 p. Projektas „Stambiųjų plėšrūnų apskaita“
40 p. Pėdsekių ir kraujasekių bandymai Rietave
41 p. Sūduvos medžiotojų sąjunga kviečia į šventę
41 P. Šaudymo varžybos
41 P. Apdovanojimai

Kelionės
42 p. Kurtinio ir tetervino medžioklė Rusijoje
Niekur nėra tokių įdomių, gražių, nenuspėjamų ir kartu laukinių medžioklių kaip Rusijoje. Bet tai ir įdomu, ir tai visada ten traukia.
46 p. Šakalo medžioklė
Pagaliau atėjo diena, kai Rumunijos medžioklės deivė Diana nusišypsojo ir man. Vieną vakarą su mūsų klubo vadovu išvykome į palaukiminę šakalų medžioklę.

Virtuvė
48 p. Žvėrienos ir žuvies patiekalai

Tikros istorijos
50 p. Ištraukos iš K. Slivskio knygos „Mežiotojų humoras“
50 p. Šunelio Nato nuotykiai

-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------


Pranešimas žiniasklaidai 2016 05 06

Medžioklės amunicijos į Suvalkus

Lietuvos pietinių rajonų gyventojų poreikis pasižvalgyti ir apsipirkti patrauklesnes kainas siūlančiose Lenkijos parduotuvėse žinomas jau senokai. Pastaraisiais metais, Lietuvoje įvedus eurą, jis tik įgavo platesnį mastą. Žurnalas „Medžiotojas ir meškeriotojas“ pasidomėjo, kaip ši tendencija paveikė gan siauros specializacijos prekių – medžioklinės amunicijos – vartotojų rinką. Pasirodo, į Lenkiją vilioja ne tik pigesnės maisto prekės, gerą (arba tokią pat, tačiau patrauklesnėmis kainomis) medžioklinę amuniciją ten suranda ir Lietuvos medžiotojai bei žvejai.

Artimiausia medžioklės prekių ir amunicijos parduotuvė, kur užtinkame pirkėjus iš Lietuvos, yra Suvalkuose. Ši parduotuvė dėl nedidelio atstumo, patogaus susisiekimo, ganėtinai plataus asortimento tapo patraukliu Lietuvos medžiotojų traukos objektu.
Pasak Petro Bremerskio (Piotr Bremerski), ginklų ir amunicijos parduotuvės „Lešny Rynek“ Suvalkuose savininko, pagrindiniai joje siūlomų prekių pirkėjai – vietiniai Suvalkų ir Seinų medžiotojai – lenkai ir lietuviai. Atvykstantieji iš Lietuvos sudaro apie 10–15 % pirkėjų. Nors atvykėliai iš Lietuvos į kiekybinę pirkėjų daugumą nepretenduoja, tačiau jų perkamų prekių dalis reikšminga, nes pirkinių krepšelis solidesnis. Lietuvos medžiotojai dažniau perka brangesnes ar retesnes prekės, kurių vietos medžiotojai jau yra įsigiję.
Dalis parduodamos amunicijos prekių ženklų Lietuvoje beveik nežinomi, mūsų rinkoje jų nėra, Lietuvos pirkėjai jomis tik domisi, perka rečiau. Kita dalis – puikiai Lietuvos medžiotojams pažįstami ginklai ir medžioklinė amunicija. Lietuvos medžiotojai šias prekes renkasi dėl patrauklesnės kainos, kadangi galima lengvai palyginti, kiek tas pats daiktas kainuoja Lietuvoje ir Lenkijoje. Kaip ir kitų prekių, taip ir medžioklės reikmenų rinka Lenkijoje žymiai didesnė, todėl veikia vadinamoji mąsto ekonomija, be to, pirkėjams iš Lietuvos palankus zloto ir euro santykis. Galima apibendrinti, kad 5 % sutaupoma visada, 5–20 % – dažnai, bet galima surasti ir prekių, kai taupoma keliasdešimt procentų (išsamesnis kai kurių prekių kainų Lietuvoje ir Lenkijoje palyginimas žurnale „Medžiotojas ir meškeriotojas“ Nr. 3).
Evaldo Dainausko, Alytaus medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko, teigimu, mūsų medžiotojams Lenkijos specializuotos medžioklės ir žūklės parduotuvės patrauklios dėl kelių priežasčių. Jose galima nusipirkti tai, kuo dar neprekiaujama mūsiškėse – didesnis pasirinkimas medžioklei skirtų drabužių, šaudmenų, ypač graižtviniams šautuvams, optinių taikiklių. Žvejams taip pat – platesnis asortimentas ir drabužių, ir žūklės reikmenų. „Be to, mūsų medžiotojus tenkino ir dabar tenkina Lenkijos prekeivių lankstumas. Tarkim, perkant drabužius medžioklei ar žūklei, Lenkijos prekeiviai nedvejodami sukomplektuos pagal matmenis tau tinkančias kelnes ir striukę, vieną paimdami iš vieno, kitą iš kito komplekto. Iš mūsiškių prekybininkų tokio požiūrio į pirkėją retai sulauksi. Na ir žinoma – kainos! Kainos Lenkijos parduotuvėse kartais vos ne per pus mažesnės negu mūsuose“, – pasakoja E. Dainauskas.
Kadangi mūsų šalies gyventojai ginklų parduotuvėse Lenkijoje nors ir dažni, tačiau tik svečiai, objektyviau savo parduotuvių asortimentą gali įvertinti vietos medžiotojai, kurie jose lankosi daugelį metų. Pasak Jurgio Uzdilos, Suvalkuose gyvenančio lietuvio medžiotojo, – parduotuvė parduotuvei nelygu. Suvalkuose esanti – jiems labai paranki. Panašaus prekių asortimento ginklų parduotuvių arčiausiai galima rasti Olštyne ir Varšuvoje. Aplinkiniuose rajonuose – Gižycke, Elke, net Belostoke – ginklų parduotuvės smulkesnės ir pasirinkimas kuklesnis, todėl Suvalkų parduotuvė yra dažna visos vaivadijos medžiotojų susitikimų vieta. Lenkijos lietuviui neretai pasitaiko joje sutikti ir iš Lietuvos pasižvalgyti, įsigyti prekių atvykusių medžiotojų.
„Jei teiraujasi, ką manau apie vieną ar kitą medžioklės reikmenį, kurį galima Suvalkuose nusipirkti, mielai patariu. Kiek tenka girdėti iš apsilankiusiųjų, Lenkijos medžioklinės amunicijos parduotuvės vieniems būna atradimas, kitiems, kurie jose lankosi jau dešimtmetį, kaip ir vietiniams – beveik susitikimo vietos“, – juokavo J. Uzdila.
Atvira Europos Sąjungos šalims tarpusavio rinka – akivaizdus privalumas. Kad tuo įsitikintume, užtenka suskaičiuoti savo piniginės ir šovininės turinį bei pasirinkti, kurios šalies parduotuvėje šiandien apsipirkti naudingiau.

Daugiau informacijos:
Artūras Mankevičius, žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ vyriausiasis redaktorius, tel. (85) 2790297, e. paštas mmredakcija@gmail.com
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: "Medžiotojas ir meškeriotojas" naujausio numerio anonsas.

2016-Lie-01 14:48

„Medžiotojas ir meškeriotojas“ Nr. 4 (139) 2016 m. liepa–rugpjūtis

MM-139.jpg


Turinys

Saulės ir mėnulio kalendorius
5 2016 m. liepa ir rugpjūtis

Aktualija
6 Kur ta laisvė neribotoji…
Vis garsėja šaukiantys, kad aplinkosauga, medžiotojų organizacijos ir kiti „niekadėjai“ varžo medžiotojų laisvę, verčia stoti į organizacijas, teikti žinias sąvadui... Jei jau nusprendėme būti medžiotoju, susitaikykime, kad mūsų veikla bus kontroliuojama.
8 ES stambiųjų plėšrūnų platforma: kas naujo kitose šalyse ir Lietuvoje?
Briuselyje vykusiame trečiajame plenariniame Europos Sąjungos stambiųjų plėšrūnų platformos susitikime daug dėmesio skirta geros sugyvenimo su plėšrūnais praktikos pavyzdžiams ir aptarta, kaip tam skirtas priemones galėtų paremti nacionalinės Kaimo vystymo programos.

Žinios
10 LMŽD parodoje Slovakijoje
11 „Yukon“ auga su naktinio matymo prietaisais
11 Elnių šauklių čempionatas Vengrijoje
12 Lietuviai vachtelių bandymuose Vokietijoje

Pažinkim
14 Kokia medžioklinių kelionių ateitis?
Medžioklė yra gamtosauga – tai šių metų CIC Konvencijos lozungas. Šis šūkis daugeliui medžioklės priešininkų turėtų skambėti šventvagiškai, nes jie nenori suprasti pagrindinio dalyko: medžiotojai nori, kad visada būtų ką medžioti.

Kinologija
18 Sužeistų žvėrių ieškotojų sąrašas
19 Pėdsekiai talkina medžiotojams
Plečiasi sužeistų žvėrių ieškotojų sąrašas – jame jau daugiau kaip 50 medžiotojų, sutinkančių pagelbėti kolegoms, medžioklėje paleidusiems netaiklius šūvius.

Ginklas
22 „Sauer 404“: individuliam šauliui – individualus ginklas
Graižtvinis šautuvas „Sauer 404“ pakeitė daugiau nei du dešimtmečius gamintą „Sauer 202“, kurio modifikacijų įvairovė laikui bėgant bus įdiegta ir naujojo „Sauer & Sohn“ karabino gamyboje.

Žvėris
24 Briedis – nenuvainikuotas Lietuvos girių karalius (2 dalis)
Briedžių, kaip ir visų galingiausiųjų, karaliavimas savo valdose girioje nebuvo ir nėra amžinas.
28 Atrankinio stirnino fotomedžioklė

Vandenys
30 Meškeriotojo atmintinė: kada ir ką žvejoti

Žuvis
31 Kaspijinis upinis grundalas – nelaukiamas svečias atplaukė
Kaspijos jūros baseino gyventojai grundalai plečia savo gyvenamąjį arealą. Lietuvoje į ichtiologų rankas pakliuvo pirmasis kaspijinis upinis grundalas – nauja invazinė rūšis.
34 Žvejybos Didžiojoje Britanijoje ypatumai
Šioje šalyje labai propaguojama taisyklė: pagavai – paleisk. Gal todėl čia tiek daug žuvies. Laimikiai kaskart stebina savo dydžiais ir kiekiu.

Patarimai
36 Žinduolių apskaitos metodai (V dalis)
Smulkiųjų žinduolių apskaitos yra beveik išimtinai laukinę fauną tyrinėjančių mokslininkų prerogatyva, bet jos svarbios ir medžiotojams.

Bendruomenėse
37 Svečiuose pas Sūduvos medžiotojus
37 Jurbarkas pakvies tauriųjų elnių šauklius
38 CIC Trofėjų vertinimo tarybos posėdis
38 Žvejybos šventė vaikams su negalia
38 Sveikiname!
39 In memoriam

Rėmėjo turinys
40 Termovizoriai „Quantum XQ“ – toliau ir ryškiau
Dėl konkurencijos ir mokslo pažangos modernios optikos gamintojai vos ne kasmet rinkai pateikia naujų modelių. Naują žingsnį terminės optikos segmente randame ir šiemet pristatytuose UAB „Yukon Advanced Optics Worldwide“ termovizorių „Pulsar“ modeliuose.

Kelionės
43 Apie kiekvieną sumedžiotą gyvūną parašyčiau istoriją
Antanas Bosas: „Man visos medžioklės trofėjinės, tik ne visose pasiseka sumedžioti trofėjų.“
46 Beceitės ožio medžioklė Ispanijoje
Ispanija asocijuojasi su šiluma, gražia gamta, nuostabia šilta Viduržemio jūra ir poilsiu prie jos. Kad kada nors važiuosiu čia medžioti, netikėjau.

Virtuvė
48 Žvėrienos ir žuvies patiekalai

Tikros istorijos
50 Anekdotai
50 Šunelio Nato nuotykiai

__________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


Naujajame „Medžiotojo ir meškeriotojo“ numeryje neužmiršti ir žvejai

Šis žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ numeris daugeliui netikėtas. Ir netikėtumas prasideda nuo viršelio... Nors kurį laiką neleistas žurnalas atkurtas jau šešti metai, tačiau tai pirmas numeris per šiuos metus, kai viršelio nusipelnė ne žvėris, o žuvis. Ir nors apie žuvis bei vandenis rašome kiekviename numeryje, tačiau vis neatsirasdavo tinkamo pretendento į viršelį.

Šį kartą redakciją maloniai nustebino ir viršelio herojaus pasikeitimą išprovokavo Didžiojoje Britanijoje gyvenantis prisiekęs žvejas Virgis Rukšnaitis. Žurnalo „Facebook“ paskyroje priminus, kad meškeriotojus kviečiame dalyvauti „Žvejybos laimikių konkurse“, iš jo sulaukėme puikių žvejybose užfiksuotų akimirkų. Viena jų ir atrinkta į viršelį. O daugiau Virgio nuotraukų ir pasakojimą, kaip tapo žveju bei meškeriojimo ypatybes Didžiosios Britanijos saloje, skaitykite ir šiame numeryje, ir gėrėkitės žurnalo feisbuko paskyroje. Savo žvejybos laimikių nuotraukas ir aprašymus toliau siųskite konkursui: jų laukiame iki spalio 10 d., o laimėtojus paskelbsime š. m. paskutiniajame – lapkričio–gruodžio – numeryje.
Taip pat primenu – ir medžiotojai gali pelnyti žurnalo prizų dalyvaudami „Medžioklės įrenginių konkurse“. Siųskite jūsų pasigamintų ir naudojamų įrenginių aprašymus, brėžinius ir nuotraukas.
Šiame numeryje taip pat kviečiame susipažinti bei įsitraukti į diskusijas mūsų bendruomenėms aktualiais klausimais. Štai Algimantas Kamičaitis savo straipsnyje svarsto daug diskusijų keliančia ir aktualia medžiotojų sąvado bei medžiotojų laisvės tema. Gediminas Vaitiekūnas gilinasi į medžiotojų trofėjininkų kelionių ateitį bei perspėja, kad nebūdami vieningi galime prarasti kai kurias medžioklių galimybes.
Kaip visuomet, žurnale rasite ir „lengvesnių“ temų: apie Lietuvos vachtelių laimėjimus jų tėvynėje Vokietijoje ir mūsų šalies pėdsekystės istoriją ir sužeistų žvėrių ieškotojų iniciatyvą, baigiame praėjusiame numeryje pradėtą temą apie briedį, supažindiname su Antano Boso medžioklės trofėjų muziejumi bei „keliaujame“ į Ispaniją sumedžioti Beceitės ožio.
Medžioklei ir žvejybai – valio!

Daugiau informacijos:
Artūras Mankevičius, žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas" vyriausiasis redaktorius, tel. (85) 2790297, e. paštas mmredakcija@gmail.com
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: "Medžiotojas ir meškeriotojas" naujausio numerio anonsas.

2016-Rgs-02 17:15

Nr. 5 (140), 2016 m. rugsėjis ir spalis

MM-140 (1).jpg


Turinys

3 p. Redaktoriaus žodis
5 p. Saulės ir mėnulio kalendorius

Aktualija
6 p. Ar priversime ūkininkus nežudyti faunos?
6 p. Koks požiūris dėl medžioklė ir žvejybos veržiasi į Seimą
30 000 aktyvių medžiotojų ir kelis kartus didesniam meškeriotojų būriui aktualu, kokios bus jų pomėgių perspektyvos artimiausiais metais, kai po spalio 9 d. vykstančių Seimo rinkimų bus suformuota nauja politinių jėgų dauguma. Pateikiame partijų nuostatas dėl medžioklės ir žvejybos, kurios padės apsispręsti, už kurią partiją atiduoti balsą.
14 p. Kiek vilkų, lūšių ir lokių suskaičiavome?

Žinios
16 p. Jubiliejinė paukščių medžioklė
17 p.Šalia Švenčionių – „Hunter“ šaudykla
17 p. LMŽD Vasaros žvejybos varžybos
18 p. Elnių kvieslių 1-jame čempionate nugalėjo draugystė

Ginklas
20 p. Čempionų šautuvas
Vokietijos kompanija „Anschutz“ savo patirtį panaudoja gamindama ir sportinius, ir medžioklinius šautuvus.

Žvėris
22 p. Ar dar medžiosime muflonus?
Šiemet galime minėti įdomų jubiliejų – 40 metų nuo pirmojo bandymo Lietuvoje aklimatizuoti muflonus. Deja, antraštės klausimas daugiau retorinis.
25 p. Muflonas: iš salų į žemyną
Daugelyje šalių muflono ragai – vienas geidžiamiausių medžioklės trofėjų. Muflonai apgyvendinti daugelyje Europos šalių.
28 p. Muflono medžioklė Lenkijoje

Žuvis
30 p. Stebuklas – žiemą galima gaudyti rainuotuosius vėžius!
Nepasigilinus į Mėgėjų žvejybos taisykles ir jų gerokai ilgesnius priedus galima pelnyti ne stambų laimikį, bet solidžią baudą.

Bendruomenėse
32 p. Kelmės medžiotojų ir žvejų šventė
32 p. Medžiotojų šventė Šilalėje
33 p. Medžiotojų dovana Tartoko kaimo gyventojams
33 p. Utenos medžiotojų šventinės varžybos
34 p. Medžiotojai kelia savo meistriškumą
34 p. Joniškio medžiotojų ir žvejų šventė
36 Rinkime į Seimą medžiotojus
36 p. Atgimė Dzūkijos medžiotojų ir žvejų šventė
37 p. Medžiotojų ir žvejų šventė Šiauliuose
37 p. Partijų 20, o rinkimai vieni

Rėmėjo turinys
38 p. „Yukon Jaeger“ – optiniai taikikliai medžioklei
Lietuvoje veikiančios bendrovės „Yukon Advanced Optics Worldwide“ gaminamų „Jaeger“ linijos optinių taikiklių bandymų rezultatai sudomins medžiotojus, ketinančius įsigyti ar atnaujinti savo medžioklinės įrangos arsenalą.

Kelionės
40 p. Afrikiniai drambliai
Nors drambliai dar plačiai paplitę Afrikos savanose ir džiunglėse, tačiau norintiems sumedžioti brandų trofėjinį žvėrį reikia daug pastangų ir sėkmės. Dėl įspūdingų ilčių jie yra vieni geidžiamiausių medžiojamųjų žvėrių ir užima garbingą vietą „Didžiajame Afrikos penkete“ bei pavojingiausių Afrikos žvėrių septintuke.

Virtuvė
48 p. Žvėrienos, paukštienos ir žuvies patiekalai

Humoras
50 p. Anekdotai
50 p. Šunelio Nato nuotykiai. Nepasisekusi medžioklė

__________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


Pranešimas medžiotojų ir žvejų bendruomenei žiniasklaida Vilnius, 2016-09-02


Koks į Seimą pretenduojančių partijų požiūris dėl gamtosaugos, medžioklės ir žvejybos

Šį rudenį ne tik viščiukus skaičiuosime. Rugsėjo pradžioje, kai į rankas šį žurnalą paimsite pirmą kartą, bus belikęs mėnuo iki šaliai šiais metais vieno svarbiausių įvykių – Seimo rinkimų. Spalio 9 d. visi piliečiai spręsime, kam patikėti šalies valdymą ateinantiems ketveriems metams.

Redakcija pirmą kartą ėmėsi iniciatyvos pagelbėti savo bendruomenės nariams lengviau apsispręsti, už kurią partiją turėtų balsuoti medžiotojai ir meškeriotojai, kuri partija per ateinančius ketverius metus geriausiai atitiks mūsų interesus ir lūkesčius. Partijoms, kurios pagal sociologines apklausas pretenduoja patekti į Seimą rinkimų daugiamandatėje apygardoje, pateikėme 12 klausimų. Juos nekoreguotus ir spausdiname šiame numeryje. Kviečiame gerai išanalizuoti atsakymus ir sau patiems atsakyti bei su kolegomis pasitarti, kuri partija verta tavo – medžiotojo ir meškeriotojo – balso.
Prasidėjus medžioklės sezonui vis dažniau lipame į medžioklės bokštelius, naudojamės kita medžioklei skirta įranga ir priemonėmis. Primenu, kad bet kuris medžiotojas ar klubas, kurie patys susimeistravo įrangą, gali dalyvauti „Medžioklės įrenginių konkurse“ ir pretenduoti gauti vertingų žurnalo prizų (plačiau apie konkursą skaitykite 35 p.). Prizai laukia ir meškeriotojų. Apie jums skirtą žurnalo „Žvejybos laimikių konkursą“ plačiau skaitykite 48 p.
Rudenį skaičiuojame ir žurnalo prenumeratorius – jų šiuo metų laiku sulaukiame daugiausiai. Ir tai logiška, nes dabar geriausias metas – pigiausia – užsisakyti žurnalą 2017-iesiems. Kaip gauti 6-is žurnalo numerius 25 % pigiau, informaciją rasite 11 p.
Viršelyje jau matėte, kad šio numerio žvėris – muflonas. Su specialistais aiškinamės, kaip iš Viduržemio jūros salų atklydusiems gyvūnams sekasi aklimatizuotis Lietuvoje, kokios galimybės juos medžioti ne tik aptvaruose, bet ir laukinėje gamtoje, kokioje artimiausioje šalyje galima pelnyti jų trofėjų ir kiek tai kainuoja. Susipažinkite su tauriųjų elnių kvieslių 1-ojo atviro Lietuvos čempionato rezultatais, sužinokite, kas Lietuvą atstovaus Europos čempionate.
Rubrikoje „Kelionės“ vykstame medžioti dramblių ir aiškinamės, kur šį trofėjų galima sumedžioti, kokios jų perspektyvos, kaip draudimai medžioti dramblius... juos – paradoksas – naikina.
Smagaus laiko ir su mūsų žurnalu.
Medžiokliai ir žvejybai valio!

Artūras Mankevičius, žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas" vyriausiasis redaktorius, tel. (85) 2790297, e. paštas mmredakcija@gmail.com
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: "Medžiotojas ir meškeriotojas" naujausio numerio anonsas.

2016-Lap-08 12:05

„Medžiotojas ir meškeriotojas“ Nr. 6 (141)

MM-141-virselis.jpg


Turinys

3 p. Redaktoriaus žodis
5 p. Saulės ir mėnulio kalendorius
5 2016 m. lapkritis ir gruodis

Aktualija
6 p. Pralaimėjome?
7 p. Ar tuos išsirinkome, parodys darbai

Žinios
8 p. Parodos „Sprendimų ratas 2016“ atgarsiai
9 p. Parakas ir FACE
10 p. Šv. Huberto šventė Kaune
10 p. Trakų Vokėje pagerbtas M. Girdvainis
10 p. Leista sumedžioti 60 vilkų
11 p. Šventė gomuriui ir skrandžiui
12 p. Tarptautinės varžybos „Baltijos slanka 2016“
12 p. Medžioklės rago taurę pelnė kauniečiai
12 p. San Marinas tapo FACE nariu
12 p. Vyninė su tauriojo elnio ragu

Kinologija
14 p. Lietuvių skalikai–kraujasekiai
Apie lietuvių skalikų veislės istoriją, eksterjerą, naudojimą varyminėse medžioklėse žinome daug, nemažai medžiotojų nacionalinės šunų veislės atstovus renkasi kolektyvinėms medžioklėms. Tačiau medžiotojai randa ir naują šių skalikų panaudojimo nišą – sėkmingai ieško sužeistų žvėrių.

Kalendoriai
23 p. Meškeriotojo kalendorius 2017 m.
24 p. Medžiotojo kalendorius 2017 m.

Pažinkim
25 p. Estijoje – briedžių medžioklė „Tik Moterims“
Estijos medžiotojų draugija kartu su Estijos moterų medžiotojų klubu Taagepera pilies apylinkėse organizavo briedžių medžioklę tik moterims.

Patarimai
31p. Kaip išsirinkti naktinius žiūronus

Žvėris
32 p. Ar vilkas taps normaliu kaimynu?
Kad vilkai Lietuvos teritorijoje jau daugelį metų nelietė žmonių, tėra sąlyginis refleksas – žmogus pavojingas, jo reikia saugotis. Išnyko sąlyga – medžioklė, nyksta ir refleksas. Metai iš metų vilkų plėšikavimai artėja prie žmogaus būsto, daugelio kaimų gyventojai jaučiasi nesaugiai.

Žuvis
36 p. Kaip klimato kaita veikia lašišų ir šlakių populiacijas
Prognozuojama, kad Baltijos jūra per šį šimtmetį atšils apie 3–5°C. Kaip tai paveiks mūsų regiono lašišų ir šlakių populiacijas?

Konkursai
38 p. Žvejybos laimikių konkurso nugalėtojai
40 p. Medžioklės įrenginių konkurso nugalėtojai

Bendruomenės
42 p. Vašuokėnuose medžioklės sezono pradžia ir įkurtuvės
43 p.Ir rungtyniavo, ir vaišinosi
43 p. Knyga apie Gilvyčių medžiotojų būrelį
43 p. Skelbimai

Kelionės
44 p. Europos stirninai ir Europos medžiotojų kasdienybė
Naivus, dar nepatyręs „bachūrėlis“ (medžioklės stažo prasme) nuvariau į Lenkiją stirninų medžioti. Medžioklė buvo puiki: per tris dienas po šešis ožiukus paėmėm. Po kurio laiko kilo azartas: o kodėl negalėčiau sumedžioti po stirniną kiekvienoje Europos valstybėje?

Virtuvė
49 p. Elniena – pirmoje vietoje
Virtuvės šefas dalinasi patirtimi, kaip pagaminti šviežią smulkintą elnieną, išsaugant geriausias šios mėsos savybes.

Humoras
50 p. Žemaičiuose girdėti anekdotai apie medžiotojus, žvejus ir žvėris
50 p Šunelio Nato nuotykiai. Šernų puota

__________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


Pranešimas žiniasklaidai Vilnius, 2016-11-08

Lietuvių skalikai–kraujasekiai

Medžiotojai randa naują vienintelės nacionalinės šunų veislės lietuvių skalikų panaudojimo nišą – su jais sėkmingai ieško sužeistų žvėrių. Tai gera žinia ne tik nacionalinės skalikų veislės propaguotojams, bet ir visai medžioklės tradicijai Lietuvoje. Apie tai plačiai rašoma paskutiniame šių metų žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ numeryje.

Apie lietuvių skalikų veislės istoriją, eksterjerą, panaudojimą varyminėse medžioklėse žinome ganėtinai daug. Tačiau varymines medžiokles vis dažniau keičia tykojimas bokšteliuose, šios medžioklės ribojamos dėl afrikinio kiaulių maro, tad mažėja poreikis turėti tik joms tinkamų šunų. Tad jei vienintelė nacionalinė darbinių šunų veislė liktų „be darbo“, ji virstų salonine, tik eksterjero tikslais saugotina veisle – tai taptų pabaigos nuosprendžiu lietuvių skalikams.
Nauja panaudojimo medžioklėse paskirtis – lietuvių skalikai–kraujasekiai – dar neįprastas derinys, tačiau būtent šias savo skalikų savybes stengiasi ugdyti čekų, slovakų, lenkų, vokiečių skalikų augintojai. Keičiasi požiūris į medžioklę, didėja poreikis rasti visus medžioklėse pašautus žvėris, todėl gerų kraujasekių šunų veislės Lietuvoje turės paklausą. Nors tinkamai paruoštų sekti kraujo pėdsaku lietuvių skalikų mes palyginti turime nedaug, tačiau apie šią jų panaudojimo paskirtį jau galima diskutuoti. Štai Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) sudarytame Sužeistų žvėrių ieškotojų sąraše iš 50 medžiotojų, kurie talkina kolegoms su profesionaliai paruoštais šunimis, dirbančių su lietuvių skalikais – 14. Taigi, darbas su lietuvių skalikais–kraujasekiais jau nebėra įdomi išimtis, o tai leidžia kalbėti ir apie šios veiklos patirtį, gerus pavydžius, įsimintinus nutikimus, medžiokles, kuriose svarbiausia ne žvėries laukimas rymant bokštelyje, o aktyvi jo paieška, rizika, faunos pažinimo egzaminas ir rezultatas – ieškomo žvėries suradimo džiaugsmas.
Apie sužeistų žvėrių paieškos patirtį su lietuvių skalikais „Medžiotojui ir meškeriotojui“ papasakojo Valdas Juodviršis, Anykščių r. Skiemonių medžiotojų būrelio medžiotojas, Kavarsko girininkijos girininkas, medžiojantis nuo 1992 m. ir beveik tiek pat laiko užsiimantis sužeistų žvėrių paieška su lietuvių skalikų pagalba. Pasiekimai iš tiesų įspūdingi – per daugelį metų surasta šimtai pašautų žvėrių. Nueitas tolimiausias atstumas sekant pėdsaku – 12 km, žvėris susektas praėjus daugiau kaip 50 val. po šūvio. Tokiais rezultatais gali pasigirti tik medžiotojai dirbantys su specializuotomis pėdsekių veislėmis – Hanoverio ar Bavarijos kalnų pėdsekiais bei Alpių taksiniais skalikais.
„Gaila, bet Lietuvoje daugelis medžiotojų iš viso neturi ir nenaudoja medžioklinių šunų. Juk medžiotojo pasididžiavimas visada buvo žirgas ir šuo. Žirgus pakeitė automobiliai, prie senųjų transporto priemonių nebegrįšime, bet medžioklinio šuns – niekas nepakeitė. Medžiotojai įsigyja galingiausius džipus, brangiausius šautuvus, tačiau medžioklinių šunų – neturi. Lietuvių skalikai dėl mūsų gamtinių sąlygų, medžioklės būdų, šunų charakterio, darbinių savybių, įdėjus šiek tiek pastangų patiems ar pasitelkus profesionalius dresuotojus, yra puikūs, atsidavę pagalbininkai, dirbantys iki jėgų išsekimo ir beveik visada atliekantys tai, ko iš jų mes, medžiotojai, tikimės“, – teigia V. Juodviršis.
Netaiklių šūvių pasitaiko visiems medžiotojams visame pasaulyje, pasitaiko jų ir Lietuvos medžioklės plotuose. Daugumoje mums artimų šalių – Vokietijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Lenkijoje, Danijoje – medžioklinių šunų panaudojimas po šūvio ne išimtis, o taisyklė. LMŽD kinologų ir pasišventusių, civilizuotus medžioklės būdus skatinančių medžiotojų dėka ir Lietuvoje medžioklė vystosi panašia kryptimi kaip Centrinės Europos šalyse. Jei medžiotojai kraujasekių funkcijai pasirinks lietuvių skalikus, bus tausojami ne tik medžioklės plotų faunos ištekliai, bet ir praturtinta medžioklės kultūra Lietuvoje, tikra, reikalinga, tik primiršta nacionaline medžioklinės šunininkystės tradicija.
Naujajame „Medžiotojo ir meškeriotojo“ numeryje skaitytojai ras ne tik išsamios informacijos apie lietuvių skalikus, tačiau ir daug kitų įdomių temų, medžioklių ir žvejybos aprašymų – apie moterų medžiotojų vystomas tradicijas Estijoje, apie vilkų daromas eibes galvijų augintojų ganyklose, stirninų medžioklės Europoje tradicijas, prognozes, kaip medžioklę, žvejybą paveiks pokyčiai politikoje po Seimo rinkimų. Meškeriotojams jau tampa aktuali tema, kaip klimato kaita veikia skirtingų žuvų populiacijas, taip pat, kokio dydžio žvejybos laimikių per metus buvo pelnyta Lietuvoje. Žurnalo puslapiuose skaitytojai ras gurmaniškų elnienos patiekalų receptų, sodraus gyvenimiško humoro, aktualijų, patarimų, žinių bei naujienų.

Daugiau informacijos:
Artūras Mankevičius, žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ vyriausiasis redaktorius, tel. (85) 2790297, e. paštas mmredakcija@gmail.com
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: "Medžiotojas ir meškeriotojas" naujausio numerio anonsas.

2016-Gru-27 21:14

Mieli kolegos,
Su Šv. Kalėdom ir artėjančiais 2017-iaisiais metais!
Pagarbiai,
„Medžiotojo ir meškeriotojo“ redakcija

Sveikinimas_MM (2).jpg
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: "Medžiotojas ir meškeriotojas" naujausio numerio anonsas.

2016-Gru-31 06:04

„Medžiotojas ir meškeriotojas“
2017 m. Nr.1 (142)

mm.jpg


Turinys

5 p. Saulės ir mėnulio kalendorius
2017 m. sausis ir vasaris

Aktualija
6 p. Medžiotojų indelis į Europos ekonomiką – 16 milijardų eurų
6 p. Praplėsta elninių žvėrių patinų medžioklė

Žinios
8 p. Vilniuje – nauja parduotuvė medžiotojams
10 p. Atnaujinta CIC ekspertų kvalifikacija
10 p. Projektas „Stambiųjų plėšrūnų apskaita“
11 p. Tauriųjų elnių patinų dvikova

Fotoreportažas
12 p. Tauriųjų elnių dvikova

Kinologija
14 p. Su jagdterjeru pašautų žvėrių pėdsakais
Rudenį atnaujintame Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Sužeistų žvėrių ieškotojų sąraše vienas šuo ypač intriguoja. Jagdterjeras Daksas – vienintelis šios veislės atstovas, talkinantis medžiotojams ieškant pašautų žvėrių.

Rėmėjo turinys
20 p. Skaitmeninių NMP rinkos naujiena – „Pulsar Digiforce X970“

Ginklas
22 p. „Blaser“ sėkmės ginklas

Žvėris
24 p. Susitikimas su vilkais Guodžių durpyne
Grįžęs į tėviškę visada nuvykstu į Guodžių durpyną pasižiūrėti, ar ten tebegyvena vilkai. Eidamas jau nuo seno pasirinktu maršrutu ieškau vilkų ir jų veiklos žymių.

Pažinkim
26 p. Medžioklė moterims
Kelmės rajono Raudgirio medžiotojų būrelio kolektyvas organizavo bene vieną iš pirmųjų medžioklių su varovais Lietuvoje tik moterims.
27 p. Medžioklė moterims su orkestro muzika

Žuvis
28 p. Vandens telkinių žuvinimo perspektyvos
Be žuvininkų pagalbos mūsų ežerai ir upės būtų gerokai tuštesni ir meškeriotojų nedžiugintų ne tik gausiais, bet ir įdomiais, stambiais laimikiais.

Vandenys
30 p. Vandens telkinių aeravimas – kaip ir kuo?
Nesvarbu, ar turite didelį įžuvintą tvenkinį, ar mažą kūdrą, dekoratyvinį baseiną – žiemą verta, o neretai ir būtina, pasirūpinti jų vandens aeravimu – papildomu oro tiekimu, ypač jei vandens telkinyje gausu žuvies.

Patarimai
32 p. Bronzinis–selekcinis tauriojo elnio trofėjus
Tauriųjų elnių atrankinės medžioklės principai turėtų būti žinomi visiems šauliams, išlaikiusiems medžiotojo selekcininko egzaminą ir įgijusiems teisę medžioti elninius gyvūnus. Tačiau, ar teorinių žinių pakanka medžioklės plotuose, kai pamatomas tikras elnias su įspūdinga karūna, o ne jo kūno, ragų ir dantų schemos?
37 p. Ėdžios–jaukykla


Bendruomenės
38 p. Su pagarba visiems Lietuvos medžiotojams
39 p. Trijų medžiotojų būrelių gera kaimynystė
40 p. Kėdainių MŽD turi dvi šaudyklas
40 p. Šv. Huberto minėjimas Utenoje
41 p. Taurios „Ažugirio“ medžiotojų tradicijos
41 p. Gedimino Tursos patirtis knygoje
42 p. Šv. Huberto šventė Kurtuvėnų ir Lygudų būreliuose
42 p. Troškūnuose – įspūdinga šv. Huberto šventė
43 p. Mokymai pradedantiems medžioklinių šunų vedliams
43 p. Sveikiname!

Kelionės
44 p. Safaris Šiaurės Australijoje
Esu Lietuvos safario klubo narys. Medžiokle safariuose susidomėjau daugiau kaip prieš dešimt metų. Medžiojau daugelyje valstybių, bemaž visuose žemynuose. Prieš metus pradėjau domėtis tolima kelione į patį mažiausią žemyną, kur dar neteko medžioti, – Australiją.

Virtuvė
49 p. Elnienos troškinys su „porteriu“ ir obuolių koše
49 p. Lėtai, išsaugant skonius

Humoras
50 p. Medžiotojų ir meškeriotojų anekdotai

__________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

Pranešimas žiniasklaidai Vilnius, 2016–12–30

Kad gamta stebintų grožiu

Pirmasis 2017 m. „Medžiotojo ir meškeriotojo“ numeris papuoštas mūsų miškų grakštuoliais – tauriaisiais elniais. Viršelyje bei žurnalo puslapiuose gėrėkitės tauriųjų elnių kova dėl įtakos tarp gentainių ir giminės pratęsimo. Fotografui Raimondui Ginkui pavyko pagauti nuostabių akimirkų Žagarės regioninio parko miškuose. Tai vaizdai, dėl kurių daugelis ir traukiame į miškus.

Medžiotojas ir fotografas Kostas Slivskis savo straipsnyje žurnale, net akcentuoja: „...mano devizas – modelių nemedžioju. Jei man patiko žvėries elgesys, jei jis ne kasdien matomas ir aš jį nufotografavau, tai į jį šautuvo nekeliu, nors turiu tokią teisę.“ Manau, daugelis pritars ir tokiam požiūriui.
Elnių temą plėtojame ir straipsnyje „Bronzinis – selekcinis tauriojo elnio trofėjus.“ Kad ir medžioklės, ir fotomedžioklės trofėjais gėrėtumėmės bei didžiuotumėmės, gamtai reikia pagelbėti. Daugeliui žinomas medžiotojas ir elnių kvieslys Algimantas Kunigėlis dalinasi patirtimi, kokie yra tauriųjų elnių atrankinės medžioklės principai, kurį žvėrį būtina sumedžioti, o kuris turi būti išsaugotas, kad po metų kitų jo palikuonys nustebintų savo puošniais ragais.
Šiame numeryje ir daugiau straipsnių apie gyvosios gamtos grožį ir joje vykstančius procesus. Drauge su gamtininku Vitalijumi Stirke apsilankykime Guodžių durpyne, Biržų r., kur vaikus veda vilkai, ir bent trumpam pažiūrėkime, kaip jie gyvena.
Daugelis jau neįsivaizduojame medžioklės be keturkojo pagalbininko, jie tampa vis reikalingesni ir dažnesni ne tik medžioklėse, bet ir po jų, kai pasitaiko ne visai taiklūs šūviai ir reikia rasti sužeistus žvėris. Šiame numeryje straipsnis apie jagdterjerą Daksą. Jis – vienintelis šios veislės atstovas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos sudarytame Sužeistų žvėrių ieškotojų sąraše, talkinantis medžiotojams ieškant pašautų žvėrių.
Rubrikoje „Kelionės“ susipažinkime ir su tolimojo žemyno gamta. Arūnas Kulikauskis straipsnyje pasakoja apie safarį Šiaurės Australijoje, čia matytus gyvūnus, įgytus trofėjus.
Meškeriotojams aktualus straipsnis apie specialistų nuomonę ir pasiūlymus, kokias žuvis vertėtų veisti bei jomis turtinti mūsų vandenis.
Ir, suprantama, neliks nepastebėta, kad numeryje net du straipsniai apie medžiokles, kurios buvo skirtos... tik moterims. Puiku, kad dailiosios lyties atstovės vis dažniau įsilieja į medžiotojų tarpą.
Daugiau informacijos:

Artūras Mankevičius, žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ vyriausiasis redaktorius, tel. 8 606 04881,e. paštas mmredakcija@gmail.com
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: "Medžiotojas ir meškeriotojas" naujausio numerio anonsas.

2017-Kov-09 10:37

„Medžiotojas ir meškeriotojas“, Nr. 2 (143) 2017 m. kovas–balandis

MM_Vilkas.jpg


Turinys

Saulės ir mėnulio kalendorius
5 p. 2017 m. kovas ir balandis

Aktualija
6 p. Medžiotojų ir medžioklės laukia pokyčiai
Pokalbis su Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku dr. Kęstučiu Mažeika apie medžioklės reguliavimą ir medžiotojų aktualijas.
9 p. Nedidelio jubiliejaus proga
Nepraėjo net treji metai ir mūsų su jumis darbas tapo įvertintas! Neprofesionaliojo mokslo projekto, skirto stambiųjų plėšrūnų registravimui, patirtis, veikiausiai, taps naujosios apskaitos pagrindu.
12 p. Ką gina Medžioklės įstatymas?

Žinios
13 p. Norima keisti Medžioklės įstatymą
13 p. „Fazanų medžioklė Gedeminui Kiesiui atminti“
14 p. Naujojoje parduotuvėje – ir ginklininko paslaugos
14 p. Paskutinis safaris

Pažinkim
16 p. Kaip trofėjus vertina kaimynai lenkai
Kaip medžioklės trofėjų apžiūros – svarbios medžioklės kokybės kontrolės priemonės – organizuojamos ir vyksta Lenkijoje.

Kinologija
18 p. Žvėrių ir paukščių medžioklės bei pėdsekystė su vachteliais
Reikėjo laiko ir patirties, kad atsakytume į klausimą – pritaps ir pasiliks vachteliais Lietuvos medžioklės plotuose, ar tebus įdomios iniciatyvos pavyzdžiu.
25 p. LMŽD 2017 m. medžioklinių šunų parodų, bandymų ir varžybų tvarkaraštis

Žvėris
26 p. Vilkai žolės neėda
Vilkų Lietuvoje neišvengiamai daugėja, nes sumedžiojimo limitai neišsemia realaus prieaugio. Atitinkamai didėja ir jų daroma žala.
28 p. Apie žmonių ir vilkų santykius
Kadangi vilkų medžioklės sezonas jau baigėsi, o iki kito dar daug vandens turės nutekėti, vilkus būtų galima ir pamiršti. Tačiau visiškai šių plėšrūnų medžioklė šiais metais dar neturėtų baigtis.

Žuvis
32 p.Vandens telkinių žuvinimas 2017 metais
Prasidėjus 2017-iesiems ir žuvininkystėje pajutome naujus politinius skersvėjus.

Vandenys
34 p. Senus karpius keičia jaunos sterlės
Kokie Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Aplinkos ministerijos padalinių užmojai, galimybės bei darbai šiais metais pradžiugins žvejus mėgėjus ir verslininkus?

Bendruomenės
37 p. Apie lietuvių medžioklės dievus ir simbolius
Kokio medalio nusipelnė garbingiausi Lietuvos medžiotojai: šv. Huberto ar Žvorūnos?
39 p. Kviečia Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos suvažiavimas
39 p. Skelbimas
39 p. Sveikiname!

Rėmėjo turinys
40 p. „Helion“ temovizoriai – „karščiausia“ terminės „Pulsar“ technikos naujiena

Kelionės
42 p. Dramblio ir krokodilų medžioklė Zimbabvėje
Iš safarių Afrikoje Lietuvos medžiotojai visada grįžta kupini įspūdžių, puikių prisiminimų ir naujų planų vėl juodąjį žemyną aplankyti. Gyvūnijos laukinėje gamtoje gausa bemaž visada garantuoja, kad po safario Lietuvą pasieks didesnių ar mažesnių sumedžiotų egzotinių, įspūdingų žvėrių trofėjai.

Virtuvė
48 p. Paukštienos ir žvėrienos patiekalai

Humoras
50  Medžiotojų ir meškeriotojų anekdotai



Geras ar blogas žvėris yra vilkas?

Vilkas žmogui – draugas ar priešas? Šį klausimą dar gerokai seniau nei prieš 2000 metų iškėlė senovės romėnai, bet vienareikšmiško atsakymo į jį nepateikė. Jo tebeieškoma ir šiandien: vilkai skaičiuojami, saugomi ir medžiojami tuo pat metu. Plėšrūnų šalyje, nepaisant laukinių žvėrių nelabai mėgstamo dėmesio iš žmonių pusės jų atžvilgiu, daugėja. Vilkų skaičiaus šalyje nustatymo problemos, saugojimo motyvai ir ribotos medžioklės specifika nagrinėjama antrajame 2017-ųjų metų „Medžiotojo ir meškeriotojo“ numeryje.

Vilkų apskaita pagal pėdsakus sniege vėl bus atidėta neribotam laikui, kadangi sąlygos jai atlikti labiau priklauso nuo kosmoso, ūkinės veiklos planetoje, klimato atšilimo, nei nuo sprendimų valstybinių institucijų kabinetuose. Atitinkama situacija ir su vilkų medžiokle: jų išmedžiojimo limitas paskelbtas, kaip numatyta „Vilko apsaugos plane“, remiantis jau kažin kada pasenusiais skaičiavimais. Prasidėjus vilkų medžioklės sezonui per pora mėnesių tai viename, tai kitame krašte, tai vienas, tai kitas vilkas „savo medžiotoją“ susirado. Tikslinė vilkų medžioklė nebuvo vykdoma.
Pasak Eugenijaus Tijušo, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojo, ir vilkų apskaita, ir vilkų medžioklė staigmenų nepateikė. Apskaita pagal pėdsakus sniege galima tik tuomet, kai yra šviežiai pasnigta. Nors apskaitos metu kai kuriuose rajonuose snyguriavo, tačiau kituose sniegas buvo senas, sušalęs, kai kur iš viso jo nebuvo, tad apie surinktų duomenų tikslumą kalbėti neverta. Kitokią vilkų bei lūšių apskaitą atlieka Gamtos tyrimų centro mokslininkai bendradarbiaudami su Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, vilkai ir lūšys stebimi, fiksuojami jų pėdsakai, veiklos žymės, nemažai plėšrūnų buvo nufilmuota medžiotojų naudojamomis stebėjimo kameromis, tačiau šiais duomenimis nustatant vilkų sumedžiojimo limitą nebuvo remiamasi. Pernai metais Gamtos tyrimų centro mokslininkai rekomendavo vilkų populiaciją sumažinti 120–150 individų, tačiau Aplinkos ministerija nustatė tris kartus mažesnį jų išmedžiojimo limitą.
Anot LMŽD pirmininko pavaduotojo, tikslinė vilkų medžioklė praėjusį medžioklės sezoną nebuvo vykdoma, nes jai irgi reikia sąlygų: kad būtų šviežiai snigta, taip pat reikalingos priemonės – vėliavėlės, kurios jau senai nenaudojamos sudūlėjo garažuose. Be to, kadangi medžioklė yra ne darbas, o pomėgis, kuriam žmonės gali skirti tik savo laisvą laiką, reikia, kad būtų savaitgalis. Visa tai jau sunkiai įmanoma, visos sąlygos nebeišpildomos, o vienos neišpildžius – ir visos kitos negalioja.
Visi vilkai sumedžioti atsitiktinai – tai reiškia, kad jų išties daug. Kolektyvinėse medžioklėse tais laikais, kai vilkų buvo sumedžiojama gerokai daugiau, – per varymines jų krisdavo vienetai. O dabar visi – arba per varymus, arba ne laiku ir vietoj pakliuvę šerno tykojančiam medžiotojui.
Kadangi vilkų medžioklės sezonas jau baigėsi, o iki kito dar daug vandens turės nutekėti, vilkus būtų galima ir pamiršti. Tačiau visiškai šių plėšrūnų medžioklė šiais metais dar neturėtų baigtis. Kaip ir kasmet, o jei vilkų yra daugiau – tai dar intensyviau, vilkai atšilus orams imsis ūkininkų galvijų „medžioklės“. Tad Aplinkos ministerija vietovėse, kur vilkai ypač įsismagins, leis vieną kitą jų sumedžioti.
Pasak Rimanto Pečkaus, Anykščių medžiotojų ir žvejų draugijos vadovo, kadangi Anykščių krašte vilkai nuolat pridaro žalos ūkininkams, rajonui skiriama licencijų ne sezono metu vilkams sumedžioti, bet skiriama ne visiems teisę medžioti turintiems medžiotojams, o tik keliems – vardiniai leidimai. Tarsi vilkas pats turėtų susirasti medžiotoją, kuris turi teisę jį sumedžioti. Licencijas skyrė jau 3 metus, bet tik praėjusiais metais jos buvo išnaudotos. Matyt, vilkų priviso tiek, kad jie ir tuos kelis medžiotojus, kurie turėjo leidimus, pagaliau susirado“, – juokauja Anykščių medžiotojų vadovas.
Kadangi visuomenėje susiformavo žmonių grupė, kuri vilkus ypač pamėgo, informacija apie juos patraukliai pristatoma ir diskusija plėtojasi ne tiek gamtos ir civilizacijos neišvengiamų XXI a. konfliktų kontekste, kiek vidiniuose visuomenės politinių, socialinių diskusijų diskursuose, kur pagrindinė tema – „geras ar blogas žmogaus draugas yra vilkas“. Todėl tikėtina, kad racionalinių sprendimų taip ir nebus rasta, tačiau vilkų tematika nuolat ir šiais metais sulauks visuomenės dėmesio.
Apie vilkų apskaitą ir jų kiekio tikėtiną, stebėjimo duomenimis paremtą, skaičių „Medžiotojo ir meškeriotojo“ žurnale rašo dr. Linas Balčiauskas, Gamtos tyrimų centro Žinduolių ekologijos laboratorijos vadovas. Aleksandras Valentas, „Medžiotojo ir meškeriotojo“ žurnalistas rašo apie vilkų medžioklės patirtį Anykščių r. bei žvėrių – žmonių ir vilkų saugojimo šalininkų inicijuotus konfliktus su medžiotojais bei jų pristatymo visuomenėje kontekstą. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas E. Tijušas, žurnale paaiškina vilkų „saugojimo“ organizacijos atsiradimo motyvus. Algimantas Kamičaitis, vienas iš labiausiai patyrusių Lietuvos medžiojamosios faunos žinovų, pateikia informacijos iš Vokietijos kraštų apžvalgą, kur ūkininkai dėl vilkų žalos rengia protestus. Nors pas juos, pvz. per praėjusius metus užfiksuota tik 714 atvejų, kai vilkai pridarė žalos ūkininkams, tuo tarpu tik Alytaus r. per tą patį laiką užfiksuoti 75 atvejai, nors teritorijų plotai skiriasi kelis šimtus kartų.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: "Medžiotojas ir meškeriotojas" naujausio numerio anonsas.

2017-Geg-10 12:41

Žurnalas "Medžiotojas ir meškeriotojas"

Nr.3 (144) 2017 m. gegužė - birželis

MM-144.jpg



Pranešimas žiniasklaidai

Vilnius, 2016–09–10

Medžiotojai Lietuvoje: kas yra kas?

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) atliko savo organizacijos sociologinį tyrimą bei surinko duomenis apie medžiotojų kolektyvų žmogiškuosius ir materialinius resursus, socialinę sudėtį, santykius su vietos bendruomene ir publikavo juos žurnale „Medžiotojas ir meškeriotojas“. Atlikti tyrimą paskatino Medžioklės įstatymo pakeitimo iniciatyvos, argumentuojamos pavyzdžiais, kurie iki šiol nebuvo medžiotojų bendruomenėje pastebimi, juolab – sureikšminami.

Tyrimu siekta sužinoti medžiotojų sumokamus mokesčius valstybei, medžioklės plotų miškų boniteto sudėtį, gyvūnijos populiacijų reguliavimo rezultatus, kolektyvų turimą turtą, konfliktų su žemių ir miškų savininkais atvejus bei pageidaujančių formuoti atskirus medžioklės plotus skaičių, teritorinius medžiotojų klubų nesutarimus, medžiotojų santykį su medžioklės plotais, kuriuose medžioja, vietinių ir nuosavos žemės turinčių medžiotojų skaičių bei socialinę medžiotojų kolektyvų sudėtį. Duomenis LMŽD per regionines draugijas pateikė 566 medžiotojų kolektyvai – klubai ir būreliai (juridiniai asmenys), vienijantys 19 001 medžiotoją (fizinį asmenį).
Pasak Eugenijaus Tijušo, LMŽD pirmininko pavaduotojo, kuriamus mitus apie medžiotojų bendruomenėje tariamai tvyrančią įtampą, tarpusavio konfliktus bei nesutarimus su vietos gyventojais ar medžioklės plotuose esančių miškų ir žemių savininkais, gali patvirtinti arba paneigti tik faktai, skaičiai, o ne nuomonėmis ir išimtimis pagrįsti argumentai.
Surinkti duomenys akivaizdžiai paneigia mitą, kad medžiotojų kolektyvuose dominuoja miestų gyventojai, ignoruojami vietose gyvenančių žmonių interesai. Bemaž pusė medžiotojų kolektyvų narių yra vietiniai arba kilę iš tų vietovių, kur yra jų medžioklės plotai, bemaž pusė medžiotojų nuosavybės teise turi žemės arba miško medžioklės plotuose arba kitur. Tuo pačiu tyrimas paneigia bene esminį mitą sukurtą Medžioklės įstatymo pakeitimo sumanytojų – medžiotojų kolektyvų konfliktus su miškų ir žemių savininkais. Konfliktų per visą Lietuvą esama su 48 savininkais, o vien tik pačiuose medžiotojų kolektyvuose yra 7 809 žemės ir miškų savininkai, kuriems konfliktų susijusių su medžioklės ir nuosavybės santykiais nekyla. 15 % medžiotojų (2 850 asmenys) yra ūkininkai – tai reikšminga medžiotojų visuomenės dalis.
Asmenų, kurie norėtų suformuoti savo nuosavybės teise valdomuose žemėse ar miškuose medžioklės ploto vienetus yra tik 49, tai sudaro 0,2 % nuo bendro medžiotojų skaičiaus ir 1,7 % nuo bendro ūkininkų skaičiaus medžiotojų kolektyvuose. Medžioklės įstatymo iniciatoriai įvertindami kelių dešimčių asmenų interesus ir akcentuodami kelias konfliktines situacijas neįvertina tūkstančių asmenų interesų, kuriems nusistovėjusi medžioklės valdymo tvarka priimtina ir konfliktų dėl jos nekyla.
„Įstatymu, keičiant visą efektyviai funkcionuosiančią sistemą, bandoma išspręsti probleminius atvejus, kelias išimtis, dažnai net nesusijusias su medžiokle. Medžioklės plotų skaidymas į mažesnius, atsiejus tai nuo gyvūnijos apsaugos ir gausinimo funkcijos, o susiejus tik su nuosavybe, veda į aklavietę, kelių stambių ūkininkų interesas turėti savo medžioklės plotus sukurs begalę konfliktinių situacijų su tais, kurie norėtų ne tik „plotų“, bet ir gyvūnijos tuose plotuose. Kadangi gyvūnijos be buveinių, miško ar krūmynų, tik laukuose, nebūna. Būtent todėl patys savininkai, medžiotojų klubų ir būrelių nariai, rado nekonfliktinius būdus, kaip savo interesus suderinti su kitais bendruomenės nariais, būtent todėl medžiotojų bendruomenei priklauso beveik 3 000, o ne 49 ūkininkai“, – teigia medžiotojų lyderis.
Anot E. Tijušo, namų be dūmų nebūna, tačiau stebina, kai siekiama ne pagerinti, o pabloginti situaciją. Kadangi patenkinus, tegu turtingos ir garbingos 0,2 % visuomenės grupės interesus, bus pažeista, pabloginta 99,8 % visuomenės, įvairių jos socialinių grupių medžiotojų, interesai.

Artūras Mankevičius, žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ vyriausiasis redaktorius, tel. 8 606 04881,e. paštas mmredakcija@gmail.com
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: "Medžiotojas ir meškeriotojas" naujausio numerio anonsas.

2017-Bir-30 17:54

MM-145.jpg


Turinys

Saulės ir mėnulio kalendorius
5 p. 2017 m. liepa ir rugpjūtis

Aktualija
6 p. Pagal Vilko apsaugos planą Lietuvoje – tik 292 vilkai
8 p. Mokestis už gamtos išteklių naudojimą nedidės
Seimas nusprendė, kad artimiausiu metu mokestis už teisę naudoti gamtos išteklius medžiotojų kolektyvams nebus didinamas.

Žinios
10 p. Per Lietuvą keliauja meškos
10 p. CIC akiratyje raganosiai, jaunimas ir moterys

Pažinkim
12 p. Stirninų trofėjų vertės Baltijos šalyse skiriasi. Priežastys?
Trys Baltijos šalys yra viena šalia kitos, tačiau elninių žvėrių medžioklės tvarka ir tradicijos skiriasi. Lietuvoje nuo 2002 m. vykdoma teisės aktais reglamentuota atrankinė elninių žvėrių medžioklė, o Estijoje ir Latvijoje tokie medžioklės principai netaikomi. Kaip tai paveikė trofėjus?

Kinologija
16 p. Dratharai Vokietijoje ir Lietuvoje
Jei naudojate įvairius medžioklės būdus ir šiems tikslams reikia universalaus medžioklinio šuns, kuris visur ir visada pagelbėtų – juo gali tapti šiurkščiaplaukis vokiečių vižlas – dratharas.
18 p. Dratharai lauko bandymuose ir medžioklės plotuose (II dalis)
Lietuvoje gimę ir parengti medžioklėms dratharai gali būti neprilygstami savam krašte, tačiau kurioje lygoje žaidžia mūsų čempionai, įvertinti galima tik dalyvaujant kitose šalyse rengiamuose šunų lauko bandymuose. Tik du medžiotojai su dratharais iš Lietuvos dalyvavo garsiojoje dratharų olimpiadoje – Hegevaldo lauko bandymuose Vokietijoje.

Žvėris
24 p. Stirnų atrankinė medžioklė – kokie trofėjai vertingiausi?
Jau ne pirmus metus „Ažugirio“ medžiotojų klubas vykdo stirninų selekciją: pirmiau išmedžioja menkaverčius ožius, o jau po to tikisi sulaukti išaugant ir trofėjinių.

30 p. Žuvys
Šaltas pavasaris – kaip tai paveiks žuvų išteklius?

Vandenys
32 p. Verslinės ir mėgėjų žvejyba Lietuvoje
Ir žvejai mėgėjai, ir žvejai verslininkai sugauna daug, todėl vieni kitiems turi įtakos.

Ginklas
36 p. „Browning BAR MK3“ – pusautomačių etalonas
Daugeliui Lietuvos medžiotojų pusautomatis asocijuojasi su konkrečiu ginklo vardu – „Browning BAR“.

Rėmėjo turinys
38 p. Nauja skaitmeninių NMP vystymosi kryptis – „Stream Vision“

Patarimai
40 p. Konteineriniai šaldikliai žvėrienai

Bendruomenės
41 p. Kviečia taurių elnių kvieslių čempionatas Žagarėje
41 p. Sveikiname!

Kelionės
42 p. Žaliųjų ir brakonierių kovos Afrikoje
Afrikos gyvūnijos naikinimą ypač paskatino vadinamųjų žaliųjų pergalės. Gyvūnijos likimas perduotas į vietos gyventojų rankas, kurių požiūriu – žvėrys arba valgomi priešai, arba tiesiog valgomi. O brakonieriai žvėris paprasčiausiai iššaudo.

Virtuvė
48 p. Žvėrienos ir žuvies patiekalai

Humoras
50 p. Laukio bandymai Baltijos lokiams
50 p. Šunelio Nato nuotykiai. Nuvilioti šernai

___________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

Pranešimas žiniasklaidai

Vilnius, 2017-06-30

Mišką kerta, skiedros lekia

Ši lietuviška patarlė apibūdina ir dabartinio Seimo švaistymąsi įstatymų kirviu. Tik kelių balsų persvara nebuvo priimtas įstatymas, kuriuo siekta kelis kartus padidinti mokestį medžiotojų kolektyvams už teisę naudoti gamtos ištekliais. Absoliuti dauguma medžiotojų teigė, kad kelis kartus padidintu mokesčiu medžioklę norima padaryti elitinės grupelės užsiėmimu. Apie tai plačiau rašoma naujausiame žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ numeryje.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD), laiku susirūpino Seimo koridoriuose ir kabinetuose kylančiomis (ir dirbtinai kildinamomis) idėjomis pertvarkyti nusistovėjusią ir tarptautinių ekspertų teigiamai vertinamą medžioklės ir medžiotojų reguliavimo tvarką mūsų šalyje. LMŽD dar vasarį atliko savo organizacijos sociologinį tyrimą bei surinko duomenis apie medžiotojus, jų socialinę sudėtį. Duomenis pateikė Seimo ir Vyriausybės nariams, kad politikai, pavyzdžiui, svarstydami mokesčio didinimą už teisę naudoti gamtos išteklius medžiotojų kolektyvams galėtų remtis objektyvia informacija apie medžiotojų kolektyvus, jų narių pajamas, galimybes. LMŽD informacija lėmė, kad artimiausiu metu šis mokestis medžiotojų kolektyvams nebus didinamas..
Seime svarstomas dar vienas specialistų kontraversiškai vertinamas Medžioklės įstatymo pakeitimo projektas. Yra pateikti bent keli alternatyvūs įstatymo pataisų variantai, susiję su medžioklės plotų ribų peržiūrėjimu ir keitimu, minimaliu ir maksimaliu medžioklės ploto dydžio nustatymu, naujų medžioklės ploto vienetų kūrimo tvarkos keitimu ir t. t. Už kurio nuostatas politikai balsuos, nuo to priklausys medžioklės ateitis.
Naujajame „Medžiotojo ir meškeriotojo“ numeryje taip pat rašoma ir apie kitas įdomias, kontraversiškas aktualijas, medžioklės ir žvejybos tendencijas ir problemas. Pavyzdžiui, remiantis Vilko apsaugos plane nustatyta vilkų apskaitos metodika, šalyje vis dar tebėra, kaip ir 2015 m., tie patys 292 vilkai, Gamtos tyrimų centro mokslininkai, medžiotojai ir ūkininkai kalba apie kitokius skaičius – vilkų esą virš tūkstančio. Bet remdamiesi tuo pačiu Vilko apsaugos planu valdininkai su gamta nuolat susiduriančių piliečių apskaitos duomenų neprižįsta.
Kitame straipsnyje rašoma, kad mokslininkai, ištyrę trijų Baltijos šalių stirninų trofėjus, visai to nesiekdami atsakė į klausimą, kodėl mūsų šalies medžioklės tvarką gerai vertina kitų šalių ekspertai – dėka atrankinės medžioklės praktikavimo puikiai nuaugusių trofėjinų stirninų Lietuvoje gerokai daugiau nei kitose Baltijos šalyse.
O mėgstantieji į viską pažiūrėti su šypsena, kviečiami drauge su Latvijos medžiotojais rugpjūčio 5 d. švęsti Miunhauzeno dieną ir dalyvauti šunų bandymuose susidūrus su meškomis, kurių šiais metais Lietuvoje sutiko ir medžiotojai, ir gamtosaugininkai, o Lietuvos pasienyje nelegalių rudųjų pėdsakus skaičiavo pasieniečiai.
Išsamiai apie tai, o taip pat Lietuvos medžiotojo susidūrimą su brakonieriais Afrikoje, žvejų laukiamas permainas dėl ketinamos reformuoti Žuvininkystės tarnybos skaitykite naujajame žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ numeryje.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Grįžti į

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 1 ir 0 svečias