"Medžiotojas ir meškeriotojas" naujausio numerio anonsas.

"Žurnalas apie gamtą", "Medžiotojas ir medžioklė", "Žurnaliukas LUTUTĖ"
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: "Medžiotojas ir meškeriotojas" naujausio numerio anonsas

Post by medziotojas »

Žurnalas „Medžiotojas ir meškeriotojas“
Leidėjas: Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija
MM-123-virselis_rekordas.jpg
Turinys Nr. 6 (111) 2011 m. lapkritis–gruodis.

3 p. Redaktoriaus žodis – Su šypsena ir trofėjais
5p. Saulės ir mėnulio kalendorius (2013 m. lapkritis ir gruodis).

Aktualijos

6 p. Gamtos apsauga – ne tik valstybės institucijų rūpestis
Kiekvienų metų pradžioje pratęsiami galiojantys ir suteikiami nauji įgalinimai neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams. Medžiotojai ir žvejai, kurie nori ne tik naudoti bei prižiūrėti gamtos išteklius, bet ir prisidėti prie jų apsaugos, kviečiami papildyti gamtos saugotojų gretas.

Žinios

11 p. LMŽD bendradarbiaus su kariškiais
11 p. Baltarusių šernus baido repelentais
11 p. Lietuva turės 2 rojus – bet tik žvejybos
11 p. Meškėnai jau Kuršių nerijoje
12 p. Medžiotojai parodoje „Sprendimų ratas 2013“
13 p. Eršketukai išplaukia į Baltiją
13 p. Radiatoriai – į batus

Kinologija

14 p. Visapusiški vižlų bandymai Nemenčinėje
Visapusiški vižlų bandymai Lietuvoje rengiami tik antrą kartą. Pavadinimas – „visapusiški“ sufleruoja, kad vertinamos visos šunų savybės, jų elgsena medžiojant laukuose, vandenyje bei miškuose.

Pažinkim

16 p. Medžioklė amerikiečių akimis

Žvėris

17 p. Rekordiniai stirnino ragai
Lietuvos rekordas – 751 g svorio, 350 kub/cm tūrio, 214,85 balo įvertinti stirnino ragai – europinės stirnos trofėjų pasaulio dešimtuke užima garbingą 6 vietą. Vytautas Kivaras, medžiotojų klubo „Melkys“ prezidentas, šį stirniną sumedžiojo 2000 m. Vilniaus rajone.
18 p. Stirnų medžioklė, trofėjai ir rekordai
22 p. Eksperto požiūris

Žvejo kalendorius

25 p. Kada žvejoti?

Medžiotojo kalendorius

26 p. Kada medžioti?

Žuvis

30 p. Grundalų invazija į Lietuvos vandenis
Invazinės žuvys kuriasi mūsų krašto vandenyse: balose ir ežeruose – nuodėgulinis grundalas, Baltijos jūroje – grundalas rubuilis, o Nerimi atplaukia kaspijinis upinis grundalas.

Vandenys

34 p. Ežerų valymas: kaip pasiekti geriausią rezultatą?

Patarimai

38 p. Žvėrių pagerbimas po medžioklės

Bendruomenės

40 p. Giliname medžioklinio šaudymo įgūdžius
41 p. „Medžioklės rago“ taurė iškeliavo į Žemaitiją
41 p. Apdovanojimai
42 p. Medžioklė ribojama, todėl vilkų daugėja
42 p. Ūkininkus terorizuos 21 vilku mažiau

Kelionės

43 p. Juodasis stirninas
Juodųjų stirnų sutinkama nedideliame šiaurės vakarų Vokietijos areale – tai trikampis tarp Hanoverio, Brėmeno ir Hamburgo. Jos smulkios, ypatingai juodos, tarpinių atspalvių ar margų stirnų nėra sumedžiota.
47 p. Gyvename šalia stirnų rojaus

Virtuvė

49 p. Žvėrienos, paukštienos ir žuvies patiekalai

Humoras

50 p. Velnias kamine
50 p. Ką sumedžiojo?
50 p Konkurso „Medžioklė su šypsena“ nugalėtai

_______________________________________________________________________________



Pranešimas žiniasklaidai Vilnius, 2012-11-07

Stirnų medžioklė, trofėjai ir rekordai

Medžiotojus, meškeriotojus, gamtos stebėtojus ir joje vykstančių procesų aktyvius dalyvius pasiekia paskutinis šiais metais žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ numeris, kuriame daugiausia vietos skiriame stirnoms – dažniausiam mūsų medžiotojų trofėjui, o meškeriotojus plačiau supažindiname su grundalais, vis dažniau sužvejojamomis invazinėmis mūsų vandenų žuvimis.

Stirnų populiacija krašte patiria klestėjimo laikus, tačiau pravartu atminti, kad šią Lietuvos faunos puošmeną privalu tausoti, vertinti ir pažinti, medžioti atsakingai, išsaugant populiacijos perspektyvą, nes ir dabartiniai stirnų gausos laikai – ne tik gamtos sąlygų, bet ir rūpesčio gyvūnija, tausojančios, atrankinės medžioklės rezultatas.
Atrankinės medžioklės principai buvo suformuluoti 8-ame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Pradėjus juos taikyti, jau per dešimtmetį pasiekta pastebimų rezultatų. Vienas pagrindinių atrankinės medžioklės tikslų – pasiekti, kad būtų nemedžiojami perspektyvūs, populiacijos gyvybingumui svarbiausi žvėrys. Pradėtos rengti trofėjų apžiūros, kur buvo susisteminami bei vertinami duomenys, kokie laimikiai dominuoja medžiotojų laimikiuose ir kokia yra žvėrių populiacijos būklė šalyje.
Rimanto Baleišio, biomedicinos mokslų daktaro, kanopinių gyvūnų žinovo, Tarptautinės medžioklės ir gyvūnų apsaugos tarybos medžioklės trofėjų eksperto bei atrankinės medžioklės ir trofėjinkystės tradicijų Lietuvoje vieno iš pradininkų bei kūrėjų, teigimu, rezultatai džiugino: palyginti pirmųjų ir vėliau vykusių trofėjų apžiūrų duomenis matyti akivaizdus perspektyvių žvėrių medžioklės laimikiuose sumažėjimas. Jei 1975–1976 m. perspektyvių stirninų ragai sudarė 57,9 %, tai po dešimtmečio 1989 – 1994 m. – tik 26,8 %, atitinkamai pasikeitė ir kitų elninių žvėrių sumedžiojimo proporcijos. Tai rodė, kad žvėrys buvo medžiojami atsakingiau. Trofėjų parodų organizavimas, medžioklės objektų atrankos, žinios sukauptos medžiotojų mokymuose suformavo naują kvalifikuotą ir kultūringesnį mūsų medžiotojų supratimą apie kanopinių žvėrių medžioklę bei trofėjus.
Stirnų populiacijos sustiprėjimas lėmė, kad pasiekta ir kitų, medžiotojus džiuginančių, rezultatų: 2009 m. aukščiausius įvertinimus pelnė daugiau trofėjų nei jų prieš 20 m. iš viso buvo pristatyta parodoms. Lietuvos rekordas, Vytauto Kivaro šalia Vilniaus 2000 m. sumedžioto stirnino ragai, netgi atsidūrė pasauliniame europinių stirnų trofėjų penketuke (šiuo metu šešti).
„Stirnino ragai yra tikslus ekologinės būklės gamtoje indikatorius, todėl tiksliai dokumentuoti trofėjai turi išliekamąją ne tik medžioklinę, bet ir mokslinę vertę“, – teigia dr. R. Baleišis.
Meškeriotojus naujasis žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ numeris plačiau supažindina su grundalais. Nuo seno Baltijos jūroje gyveno trys grundalinių rūšių žuvys: smėlinis grundalas, paplūdimių grundalas ir dvidėmis grundalėlis. Tačiau dabar pasirodė dar dvi grundalinės žuvys, kurios dėl agresyvaus poveikio vietinei vandens faunai, priskirtos invazinėms rūšims. Baltijos jūroje sparčiai plinta grundalas rubuilis, o Baltarusijoje Neries upėje užtiktas kaspijinis upinis grundalas, kuris jei dar nepasiekė, tai artimiausiu metu pasieks ir Lietuvos vandenis. Lietuvoje jau yra išplitusi ir kita invazinė žuvis – nuodėgulinis grundalas. Nors žuvis vadinama „grundalu“, tačiau iš tiesų ji net ne grundalinių šeimos, t. y. kilusi ne iš grundalinių tėvynės Kaspijos ir Juodosios jūros baseinų, bet iš Tolimųjų rytų. Priemonių, kaip apsisaugoti nuo plintančių grundalinių žuvų – kol kas neranda ir mūsų, ir kitų pasaulio šalių mokslininkai ichtiologai. O vadinamojo nuodėgulinio grundalo plitimą mūsų vandenyse gali suvaldyti gausesnis jų žuvinimas lydekomis bei kitomis plėšriomis žuvimis.
Naujame žurnalo numeryje taip pat rasite informacijos apie neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veiklą, ežerų valymo efektyvumo problemas, kelionių rubrikoje sužinosite šį tą netikėto apie puikai visų pažįstamas europines stirnas – viename nedideliame Vokietijos regione gyvena juodosios stirnos, visiškai juodos spalvos kailio europinių stirnų mikropopuliacija.
Kaip visada žurnalo puslapiuose skaitytojai ras tradicinių ir netradicinių patiekalų receptų, sodraus gyvenimiško humoro, aktualijų, patarimų, žinių bei naujienų.
Linkime, kad besibaigiantys metai dar spėtų atnešti džiugių akimirkų gamtoje, medžioklėje ir žvejyboje.
Anei tauko, anei plauko!
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: "Medžiotojas ir meškeriotojas" naujausio numerio anonsas

Post by medziotojas »

MM_Sveikinimas_2013_2014.jpg
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: "Medžiotojas ir meškeriotojas" naujausio numerio anonsas

Post by medziotojas »

Žurnalas „Medžiotojas ir meškeriotojas“
Leidėjas: Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija
MM-124-virselis.jpg
Turinys Nr. 1 (124) 2014 m. sausis–vasaris.


3 p. Redaktoriaus žodis – Sveikiname su Naujaisiais metais!
5 p. Saulės ir mėnulio kalendorius (2014 m. sausis ir vasaris).

Aktualijos
6 p. Pokyčių medžioklės plotuose valdymas

Žinios
8 p. Vilkų apskaitos limitas
9 p. CIC trofėjų teisėjai ir matuotojai
9 p. Sezono rekordas
9 p. Keltuvas–pagalvė automobiliui
10 p. Brakonierius gaudys eiguliai
10 p. Maras guldo šernus
10 p. Žvejai mėgėjai bando vienytis
10 p. Revizuojami mokomieji medžioklės plotai

Istorija
11 p. Metraštininkams humoras buvo nesvetimas

Pažinkim
12 p. Sukurti nacionaliniai medžioklės šaukiniai
Iki šiol mūsų medžiotojai grojo ne savus, lietuviškus medžioklės signalus, o pasiskolintus iš vokiečių, austrų, lenkų ir kt. šalių. Muziko Petro Vyšniausko iniciatyva sukurtos nacionalinės medžioklinės melodijos skirtos žvėrims pagerbti bei medžioklėms organizuoti.
14 p. „Po Žvėrūnos žvaigžde“
16 p. Medžioklės su lankais profesionalai

Kinologija
20 p. Medžioklinės kinologijos dabartis ir rytdiena

Žvėris
24 p. Rudoji lapė – gausiausiai papalitęs Lietuvos plėšrūnas
18 p. Lapių medžioklės tradicijos
Lapės medžiojamos sėlinant, tykant, viliojant jas specialiomis pelių ar sužeistų kiškių garsus skleidžiančiomis vilbynėmis, taip pat viliojamos masalu, medžiojamos jos ir su urviniais šunimis olose. Lietuvoje yra medžiotojų, kurie per metus sumedžioja ne 2–3, bet 70 plėšrūnių.

Žuvis
32 p. Stinta, didstintė ir stintelė – ar tai skirtingos žuvys?
Ar žinote, kad ne stintos kvepia agurkais, bet agurkai stintomis, bei kodėl viena ir ta pati žuvis vadinama keliais vardais.

Patarimai
34 p. Šiluminio vaizdo kamera – darbinis arkliukas

Bendruomenės
36 p. Šv. Huberto dienos minėjimas Lietuvoje
36 p. Kauno medžiotojai Šv. Hubertą minėjo bažnyčioje
37 p. Šventė Troškūnų Švč. Trejybės bažnyčioje
37 p. Huberto dienos minėjimas Kėdainiuose
38 p. Švenčiame, globojame, medžiojame
38 p. Širvintų medžiotojai Šv. Hubertą paminėjo Kernavėje
38 p. Gyvenkime Dievo akivaizdoje
39 p. Hubertinės Kelmėje
39 p. Zarasų krašto medžiotojai pagerbė Šv. Hubertą
39 p. Netekome iškilaus ichtiologo – mokslininko ir bičiulio
39 p. Skelbimai

Kelionės
40 p. Rusiška medžioklė Chabarovske
Apie galimybę pamedžioti paslaptingame Usūrio krašte, kur medžiotojai dar nepraradę rusiškos dvasios, žvėrių pilna taiga, o upėse gausu žuvies, kiekvienas pasvajojame.

Virtuvė
49 p. Žvėrienos, paukštienos ir žuvies patiekalai

Humoras
50 p. Pelėda
50 p. Vilkas ir šautuvas

_________________________________________________________________________________________________________

Pranešimas žiniasklaidai

Vilnius, 2013-12-31

Medžioklės plotuose – lietuviški medžioklės šaukiniai

Medžiotojų bendruomenę pasiekia intriguojanti žinia – sukurti nacionaliniai, lietuviški medžioklės signalai ir šaukiniai. Šią kūrybinę idėją realizavo profesionalūs muzikai: Petras Vyšniauskas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, saksofonininkas bei Kazys Daugėla, kompozitorius, aranžuotojas bei dirigentas, o pirmą kartą juos atliko bei įrašė Dominykas Vyšniauskas, trimitininkas, Lietuvos ir tarptautinių muzikos festivalių laureatas. Apie tai, kuo praėjusieji metai buvo išskirtini medžiotojų ir žvejų bendruomenei, kokiomis tradicijomis, įgūdžiais, patirtimi praturtėję pradedame naujuosius metus – rašome pirmajame 2014 m. „Medžiotojo ir meškeriotojo“ numeryje.

Medžioklinių ragų melodijos mūsų krašte girdimos vis dažniau, tačiau ne visada medžiotojų atpažįstamos. Taip nutinka todėl, kad medžioklės šaukiniai Lietuvoje, nors skirti tiems patiems žvėrims ar veiksmams, yra skirtingi, medžiotojų trimitininkų perimti iš įvairiausių kraštų.
Pasak P. Vyšniausko, prieš 7 m., kuomet jis tapo medžiotoju, pradėjęs dalyvauti medžioklėse išgirdo, kad mūsų medžiotojai groja ne savus, lietuviškus medžioklės signalus, o pasiskolintus iš vokiečių, austrų, lenkų ir kt. šalių, kur medžiotojai turi bei naudoja savitus, nacionalinius medžioklės šaukinius, medžioklės melodijas. Profesionalų muziką, Lietuvos muzikinės kultūros kūrėją ir propaguotoją, tokia spraga Lietuvos medžioklės kultūros terpėje nuvylė.
„Pasiklausius kitų šalių medžiotojų atliekamų nacionalinių medžioklės melodijų, stebint kaip jie didžiuojasi savo medžioklės kultūra, istorija, tradicijomis ir žinant, kokia situaciją mūsų krašte, kilo idėja sukurti savas, lietuviškas melodijas, kad ir mes turėtume medžioklės šaukinius kilusius iš mūsų krašto, susijusius su mūsų muzikos ir medžioklės kultūra, istorija, tradicijomis“, – sakė muzikas.
Pasak profesoriaus, idėjos įgyvendinimas užtruko 5 m. Reikėjo peržiūrėti begalę informacijos: mūsų ir kitų šalių medžioklės istoriją, su medžiokle susijusią muzikinę literatūrą, perklausyti su gamtos ar medžioklės tematika sietinus kompozitorių kūrinius, lietuvių liaudies dainas, t. y., pažinti tą lobyną, kurį Lietuva turi ir iš jo paimti tai, kas derėtų Lietuvos medžioklinei muzikai.
Kol kas yra sukurtos solinės melodijos atliekamos vienu instrumentu. Jos dažniausiai medžioklėse ir yra naudojamos. Tačiau ketinama darbą pratęsti, praplėsti repertuarą ir parengti medžioklės melodijas skirtas atlikti medžioklinių ragų orkestrams, šventinių koncertų, medžiotojų sambūrių progomis.
Naujame „Medžiotojo ir meškeriotojo“ numeryje taip pat rašome apie pirmąjį Lietuvoje sukurtą filmą išsamiai ir reprezentatyviai žiūrovams pristatantį medžioklės mūsų krašte tradicijas, istorinius faktus, faunos ir medžioklės būdų įvairovę. Filmo „Po Žvėrūnos žvaigžde“ autorius, režisierius bei operatorius Arvydas Barysas.
2013 m. Lietuvoje pirmą kartą surengti medžioklės su lankais mokymai pagal tarptautinę lankininkų rengimo programą. 8 medžiotojams, išlaikiusiems teorinių žinių bei praktinių įgūdžių patikrinimo testus, suteikti medžiotojų lankininkų kvalifikaciją patvirtinantys sertifikatai, duomenys apie juos įtraukti į tarptautinę lankininkų medžiotojų duomenų bazę. Nors Lietuvoje su lankais nemedžiojama, tačiau profesionalūs lankininkai šį pomėgį galės realizuoti kitose Europos ir pasaulio šalyse, kur šis istorinis medžioklės būdas leistinas, propaguojamas ir yra labai populiarus.
Naujo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ numerio pagrindinė tema skirta gausiausiai mūsų krašte paplitusiam plėšriam žvėreliui – lapei. Straipsnyje pasakojama, kaip patyręs medžiotojas, kuris, matyt, Lietuvoje yra sumedžiojęs daugiausiai lapių, sugeba perprasti ilgauodegių elgesį ir jas pergudrauti. Perskaitę žurnalą susipažinsite su ta patirtimi, kurią jūsų kolegos sukaupė per dešimtmečius. O ja pasinaudoję galėsite kaip lygiavertis susirungti su šiomis rudakailėmis gudruolėmis, kurios medžiojamos ir tykant, ir sėlinant, ir viliojant ir kurių gausa, kitai smulkiajai žeme bėgiojančiai ir padangėmis skraidančiai faunai yra pražūtinga.
Šiame numeryje pasakojama ir apie žmogų gamtoje ne vien su šautuvu, o ir su keturkoju ištikimuoju palydovu – šunimi. Lietuvoje populiarėja medžiokliniai šunys, o kokie jie gali būti, kaip juos išauklėti tikraisiais medžioklės pagalbininkais – patirtimi dalijasi kinologijos ir medžioklės specialistai.
Kaip ir visuomet, žurnale „Medžiotojas ir meškeriotojas“ rasite ir daugiau gamtos mylėtojams aktualių žinių, naudingų patarimų, linksmų ir intriguojančių istorijų.
Anei plauko, anei tauko! Ir anei žvyno, anei uodegos! Arba, kaip skelbia nauja tradicija, – Medžioklei ir Žvejybai Valio!

Daugiau informacijos:
Artūras Mankevičius, žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ vyriausiasis redaktorius, tel. (85) 2790297, e. paštas mmredakcija@gmail.com
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: "Medžiotojas ir meškeriotojas" naujausio numerio anonsas

Post by medziotojas »

Žurnalas „Medžiotojas ir meškeriotojas“
Leidėjas: Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija
MM-125-virselis.jpg
Turinys Nr. 2 (125) 2014 m. kovas–balandis

Saulės ir mėnulio kalendorius
5 p. 2014 m. kovas ir balandis

Aktualija
6 p. Šernai: būti ar nebūti?
Afrikinis kiaulių maras, siautęs kaimyninėse šalyse, pradėjo guldyti ir Lietuvos šernus. Užsikrėtę juo žūva visi šernai ir kiaulės – vaistų nuo jo kol kas nėra. Kaip kovoti su šia neganda, koks likimas laukia šernų – pagrindinio medžioklės objekto.

Žinios
16 p. Europos geriausiųjų 10-uke – Lietuvos tauriųjų elnių kvieslys
16 p. Stovas – vienu paspaudimu
17 p. Suvienijo jėgas prieš afrikinį kiaulių marą
17 p. Aplinkos ministerijoje gamtos mažiau
18 p. Estų medžiotojai perima Lietuvos patirtį
18 p. Poledinės žūklės varžybos „Mindūnai 2014“
19 p. Pasaulio žinios
20 p. Nauja parduotuvė Vilniuje
UAB „Yukon Advanced Optics Worldwine“, prekės ženklų „Yukon“ ir „Pulsar“ optikos įrangos gamintoja, Vilniuje atidarė medžioklė reikmenų ir optikos prekių parduotuvę.

Istorija
22 p. Medžioklių asorti
24 p. Kas tas vachtelis?
Nedidelis, neįnoringas šuo vachtelis turi pašaukimą įtikti daugeliui.

Pažinkim
26 p. Visas gyvenimas ir naujas puslapis Lietuvos medžioklės istorijoje
Antano Truskausko Medžioklės ir gamtos muziejaus atidarymas vidurio Aukštaitijoje – išskirtinis įvykis Lietuvos medžiotojų bendruomenei.

Žvėris
30 p. Šernų medžioklės metamorfozės
Seniai pamirštos galingo, drąsaus, atsargaus ir grėsmingo žvėries medžioklės, apie kurį mūsų protėviai pagarbiai sakydavo: „Ruošiesi mešką medžioti – pasiruošk patalą, ruošiesi šerną medžioti – pasiruošk karstą“.


Vandenys
32 p. Dirbtinės nerštavietės Alaušo ežere
Asociacija „Utenos nardymo klubas“, siekdama išsaugoti ir atkurti žuvų išteklius bei pagerinti vandens kokybę Alaušo ežere, jame įrengė dirbtinių nerštaviečių ir pasirūpino vandens valymu biologinėmis priemonėmis.
34 Dirbtinės nerštavietės – ne panacėja, bet efektyvu

Oficialu
35 p. Aplinkos ministro įsakymas dėl Medžioklės taisyklių pakeitimo
35 p. Išmokų už sumedžiotus šernus skaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašas
36 p. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija medžiotojams
36 p. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija dėl mėginių tyrimo

Patarimai
37 p. Kaip teisingai paimti kraujo mėginį sumedžiotam šernui
37 p. Kaip teisingai paimti organų mėginį sumedžiotam šernui

Bendruomenėse
38 p. Šaukiamas eilinis medžiotojų ir žvejų suvažiavimas
38 p. Garbingas draugijos vadovo jubiliejus
38 p. LMŽD trofėjų ekspertai
39 p. Sveikiname!
39 p. Netekome Ričardo Adamonio

Kelionės
40 p. Nuo Zimbabvės savanų iki Magadano sopkų
Kad Visvaldas Matijošaitis, „Vičiūnų įmonių grupės“ steigėjas ir vadovas, visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ lyderis, yra medžiotojas – niekam ne paslaptis. Medžiotoju jis tapo daugiau kaip prieš 20 metų. Tačiau į rimtas safario medžiokles išbandė tik prieš pora metų.

Virtuvė
48 p. Žvėrienos, paukštienos ir žuvies patiekalai

Humoras
50 p. „Big“ šernas
50 p. Medžiotojų ir žvejų humoras





______________________________________________________________________________________________________

Pranešimas žiniasklaidai

Vilnius, 2014-03-06

Dirbtinės nerštavietės – ne panacėja, bet efektyvu

Pavasaris – laikas, kai sulaukiama faunos pagausėjimo ne tik ant žemės, bet ir povandeniniame pasaulyje. Nutirpus ledui prasideda ešerių ir lydekų nerštas, o iki vasaros pradžios išneršia ir didžioji dalis kitų žuvų rūšių. Kad vandens faunos gausėtų, efektyvus ir nebrangus būdas – įrengti dirbtines nerštavietes. Kodėl žuvų neršto gyvybingumui reikia pagalbos ir kokios priemonės pasiteisina, rašoma naujajame žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ numeryje.

Skirtingos rūšių žuvys išneršia nuo kelių tūstančių iki milijono ikrelių, jei nors maža dalis jų apvaisinama, tampa lervutėmis, nežūva ir užauga ligi brandžių žuvų – vandens išteklių būklė gerėja, džiugina ir žvejus mėgėjus, ir žvejybos organizatorius.
Daugiausiai dėl žmonių ūkinės veiklos, vandens užterštumo mineralinėmis medžiagomis, ežerų uždumblėjimo, pasikeitusių gamtinių sąlygų vandens telkiniai užželia nendrėmis, kita augmenija, todėl nuolat mažėja natūralių nerštaviečių ežeruose, ne geresnė situacija ir upėse bei upeliukuose, kur dėl užtvankų, hidromelioracinių įrenginių aukštupių nepasiekia į juos neršti palaukiančios žuvys. Žalos žuvų nerštui pridaro ir užtvankas renčiantys bebrai. Nors šias „natūralias“ kliūtis žuvys įveikia, tačiau užlietuose plotuose susidarę tvenkinėliai sparčiai uždumblėja, todėl beveik visi išneršti ikrai ar išsiritusios lervutės žūva šių tvenkinėlių dumble.
Pasak dr. Egidijaus Bukelskio, ichtiologo, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojo, stovinčiame, surūgusiame vandenyje negali išgyventi net vienos atspariausių mūsų žuvų, auksinių karosų palikuonys. Dar viena priežastis, dėl kurios vandens telkiniuose pradėjo nykti ir nebeatsistato vietinių žuvų populiacijos, yra gamtos dermės nesuvokiančių „vandens grynintojų“ veikla.
„Norėdami vandens telkinius išvalyti nuo augmenijos, turėti atvirus vandens plotus, žmonės prileidžia amūrų, kurie išėda visą augaliją. Dėl to vietinės žuvys: kuojos, karšiai, ešeriai – nebeturi kur neršti, o jei ir išneršia, ikreliai nusėda ant dugno ir žūva. Tuomet vandens telkinių savininkai, naudotojai, žvejai skundžiasi, kad ežeruose nebeliko lydekų, nepagalvodami, kuo gi lydekos galėtų ežere, kuriame nebėra žuvų mailiaus, maitintis“, – atkreipia dėmesį mokslininkas.
Pasak ichtiologo, kai kurių žuvų (ešerių, karšių, karosų, lydekų, sterkų, netgi – karpių) neršto sąlygoms pagerinti dirbtinės nerštavietės nebloga priemonė. Deja, ne visoms žuvims jas įmanomas įrengti, be to, jų panaudojimo galimybės ribotos ir dėl darbų apimčių, ir dėl „žuvų globėjų“ ichtiologinių žinių stokos.
Tačiau neblogų pavyzdžių esama. „Utenos nardytojų klubas“ užsimojo įrodyti, kad dirbtinės nerštavietės gali išgelbėti bent dalies žuvų neršto gyvybingumą. Jie Alaušo ežere (Utenos raj.) nerštavietėms ešeriams įrengti naudoja iš sintetinių medžiagų pagamintus natūralių vandens augalų pakaitalus.
„Nerštavietėms įrengti gali būti naudojamos ir spygliuočių medžių (eglišakių, kadagių) šakos, tačiau reikia atminti, kad panaudotas eglišakių girliandas ar kaištinių nerštaviečių „stalus“ po neršto per 2–3 savaites būtina iš vandens ištraukti, nes šakos apsineš dumblu, taps neefektyvios, po kurio laiko pradės pūti, rūgštinti vandenį ir pridarys daugiau žalos nei naudos. Kad būtų kur neršti lydekoms, reikia bent 2–3 kartus per metus išpjauti priekrantės nendrynus. Augalija metai iš metų auga, pūva, krenta į dugną. Nors lydekos tokiuose „pūdymuose“ neršia, tačiau ikreliai neišgyvena“, – teigia ichtiologas.
Anot mokslininko, nėra vieno modelio, kurį būtų galima pritaikyti visiems vandens telkiniams, todėl norint imtis nerštaviečių įrenginėjimo, ypač didžiuosiuose natūraliuose vandenyse, derėtų konsultuotis su ichtiologais, hidrologais, kitaip galima gamtai ne pagelbėti, o pakenkti. Tikslingiausia dirbtines nerštavietes įrengti privačiuose, iškastiniuose tvenkiniuose. Taip galima ne tiks savo vandens telkinių fauną pagausinti, bet ir sutaupyti lėšų brangiai įžuvinimo medžiagai pirkti.
Naujajame žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ numeryje taip pat rašoma apie Lietuvos medžiotojų bendruomenei valstybės iškeltą uždavinį – gelbėti šalies kiaulių ūkius nuo gresiančios katastrofos – afrikinio kiaulių maro. Kaip prevencinę priemonę apsisaugoti nuo maro plitimo gamtoje valdžios vyrai reikalauja išnaikinti 90 % šernų, Jei tikėsime skelbiama statistika, tai reikės sunaikinti apie 54 000 individų.
Medžioklę ir gamtą mėgstančius skaitytojus taip pat sudomins straipsniai apie patikimuosius medžiotojų pagalbininkus šunis vachtelius, žinia apie naują medžioklės ir gamtos muziejų Molėtų raj., Mindūnuose, safarius Zimbabvėje ir Magadane.
Kaip ir visuomet, žurnale „Medžiotojas ir meškeriotojas“ rasite ir daugiau gamtos mylėtojams aktualių žinių, naudingų patarimų, linksmų ir intriguojančių istorijų.

Daugiau informacijos:
Artūras Mankevičius, žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ vyriausiasis redaktorius, tel. (85) 2790297, e. paštas mmredakcija@gmail.com
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: "Medžiotojas ir meškeriotojas" naujausio numerio anonsas

Post by medziotojas »

Žurnalas „Medžiotojas ir meškeriotojas“
Leidėjas: Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija

Turinys Nr.3 (126) 2014 m. gegužė-birželis
MM-126-mangutas.jpg
Saulės ir mėnulio kalendorius
5 p. 2014 m. gegužė ir birželis

Aktualija
6 p. Naujas sezonas, naujos ir taisyklės
Pradedant naują medžioklės sezoną medžiotojams tikslinga išstudijuoti naujus Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pakeitimus, kad medžioklėse nekiltų nesusipratimų.
8 p. Gamta – mūsų krašto turtas
Sukanka metai, kai buvo pasirašyta Lietuvos medžiotojų ir žvejų
draugijos ir Krašto apsaugos ministerijos bendradarbiavimo sutartis.
Kalbamės su krašto apsaugos ministru Juozu Oleka.

Žinios
9 p. Medžiotojų ir kariuomenės bendradarbiavimas
9 p. Išmanioji žvėrių stebėjimo kamera
10 p. Aplinkos ministras sveikino naujus medžiotojus
10 p. Paroda „Medžioklė ir žūklė“ Latvijoje
10 p. Šernai – sveiki
11 p. Pasaulio medžioklinio šaudymo meistrai Lietuvoje
12 p. Pabaigos niekada nebus
12 p. Šakalai Latvijoje?
13 p. Iššoviau, patikrinau, suradau
14 p. Globalios ir lokalios CIC asamblėjos aktualijos

Istorija
15 p. Medžioklių asorti

Kinologija
16 p. Slankos Lietuvoje

Žvėris
18 p. Usūrio gyventojui Lietuvoje patiko
20 p. Mangutų invazijos sėkmės priežastys
22 p. Usūrinis šuo – medžioklės objektas
Daugelis medžiotojai vieną kitą mangutą yra sumedžioję, kai kuriuose medžiotojų kolektyvuose medžioti plėšrūnus tapo skatintina tradicija, kitur – tai atsitiktiniai laimikiai.
23 p. Rekordinis trofėjus
Manguto kaukolė – CIC pripažintas trofėjus

Žuvis
24 p. Baltijos jūroje apsigyvena eršketai
Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos pastangomis į Baltijos jūrą sugrįžta karališkosios žuvys – eršketai.

Vandenys
26 p. Dirbtinės nerštavietės – ne panacėja, bet efektyvu

Oficialu
29 p. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės

Patarimai
37 p. Paukščių stebėtojo komplektas
39 p. Paukščių stebėtojai Lietuvoje
Paukščių stebėjimas – viena iš įdomiausių santykio su gamta formų. Pasaulyje tuo užsiima milijonai žmonių – ornitologijos specialistų ir mėgėjų.

Bendruomenėse
40 p. LMŽD suvažiavimas – rezultatai ir uždaviniai
42 p. Tupdė karališkus paukščius
42 p. Garbės medžiotojui – 70
43 p. Medžiotojai traukė savo himną
43 p. Sveikiname!

Kelionės
44 p. Gemzės medžioklė Austrijos Alpėse
46 p. Monterija – tradicinė ispanų medžioklė
Monterija – ispaniška karališkoji medžioklė, kuri nusipelnė ypatingos medžioklės tradicijų gerbėjų pagarbos. Tai viena seniausių medžioklės sistemų, kurios tradicijos ir taisyklės susiformavo dar XIII amžiuje.

Virtuvė
49 p. Žvėrienos, paukštienos ir žuvies patiekalai

Humoras
50 p. Medžiotojų ir žvejų juokai
50 p. Drauge su Jėgerių trofėjais



_________________________________________________________________________________________________________

Pranešimas žiniasklaidai
Vilnius, 2014-05-12

Su valdžia nejuokaujama

Naujasis žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ numeris turi būti ypač skaitomas medžiotojų. Jie turi gerokai pasigilinti ir pastudijuoti naujus Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pakeitimus, kurie skelbiami žurnale. Jų ir daug, ir tokie svarbūs, kad pagrįstai galima teigti, jog priimta nauja Taisyklių redakcija.

Teigiama, kad keičiant medžioklę reglamentuojančias teisės normas išgirsta ir medžioklės, ir gamtosaugos specialistų nuomonė, tad medžioklės procesas, užtikrinantis tausojantį medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, turėtų tapti sklandesnis, tačiau ir atsakingesnis Lietuvos medžiotojus ir žvejus buriančios draugijos nariams.
Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės spausdinamos šio žurnalo puslapiuose, jas rekomenduotina atidžiai išnagrinėti ir aptarti su kolegomis iki naujojo medžioklės sezono. Beje, skiltyje Aktualija rasite Valdo Vaičiūno, Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktoriaus, kuruojančio medžioklės reikalus, Taisyklių komentarus, jis atkreipia medžiotojų dėmesį į svarbesnes naujoves ir pakeitimus. Kaip sakoma, su valdžios institucijomis, jei nesilaikoma jų nustatytos tvarkos, nejuokaujama...
Neretai pasitaiko, kad patys nevertiname ar neįvertiname savo pasiekimų. Todėl skiltyje Kinologija bus smagu paskaityti italo kinologo Lidio Riva nuomonę apie Lietuvoje rengtas „Field trial“ varžybas britų vižlams „Baltijos slanka“, apie ypač palankius mūsų medžiotojų – kinologų vertinimus. Šis straipsnis buvo spausdinamas itališkame žurnale „Gazzetta Cinofilia“.
Džiugi žinia ir meškeriotojams. Skaitydami žurnalą sužinosite, kad Baltijos jūra ir mūsų vidaus vandenys praturtinami karališkąja žuvimi – eršketu. Drauge su Baltijos jūros kaimynais iš Vokietijos, Lenkijos, Latvijos ir Estijos mūsų šalies specialistai į Nerį išleido jau trečią aštriašnipių eršketų vadą. Straipsnyje sužinosite, kaip reikia elgtis ir kam pranešti, jei eršketas taptų jūsų laimikiu, kada, jei su gamta elgsimės pagal taisykles ir sąžinę, galima tikėtis šimtakilograminių laimikių.
Daugiausiai vietos šiame žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ numeryje skiriame „ateiviui“ mangutui. Skaitytojai sužinos, kaip šis svetimšalis atkeliavo į Lietuvą, kaip jo buvimą vertina mokslininkai, medžiotojai ir trofėjininkai. Įdomu, kad į Tarptautinės medžioklės ir medžiojamosios faunos apsaugos tarybos (CIC) vertintinų trofėjų sąrašą manguto kaukolė buvo įtraukta Lietuvos trofėjų vertintojų iniciatyva. Ilgą laiką pirmasis tame sąraše buvo (jis buvo ir pasaulio rekordas) dar 1957 m. Rokiškio rajone sumedžioto manguto trofėjus. Didesnį mangutą pavyko sumedžioti tik 2010 m. – irgi Rokiškio rajone. Rekordinį mangutą sumedžiojo Aidus Rinkevičius, Rokiškio medžiotojų ir žvejų draugijos medžiotojas.
Žurnale taip pat rasite informacijos apie dirbtinių nerštaviečių įrengimą, paukščių stebėjimui skirtą įrangą, medžiotojų bendradarbiavimo su kariuomene iniciatyvas, taiklaus šaudymo varžybų pristatymus, mūsų medžiotojų keliones į Alpes medžioti gemzių ir į Ispaniją dalyvauti Monterijoje – Ispanijos karališkojoje medžioklėje, kurios tradicijos ir taisyklės susiformavo dar XIII amžiuje.
Kaip ir visuomet, žurnale „Medžiotojas ir meškeriotojas“ rasite ir daugiau gamtos gerbėjams aktualių žinių, naudingų patarimų, linksmų ir intriguojančių istorijų.
Anei plauko, anei tauko! Ir Anei žvyno, anei uodegos!

Daugiau informacijos:
Artūras Mankevičius, žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ vyriausiasis redaktorius, tel. (85) 2790297, e. paštas mmredakcija@gmail.com
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: "Medžiotojas ir meškeriotojas" naujausio numerio anonsas

Post by medziotojas »

Žurnalas „Medžiotojas ir meškeriotojas“
Leidėjas: Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija
MM-127-virselis.jpg
Turinys Nr. 4 (127) 2014 m. liepa–rugpjūtis

Saulės ir mėnulio kalendorius
5 p. 2014 m. liepa ir rugpjūtis

Aktualija
6 p. Žvejų yra – pinigų nėra
Ežerų valdytojai keiksnoja Aplinkosaugos leidimų išdavimo sistemą (ALIS), nes pradėjus jai veikti labai sumažėjo lėšų, gaunamų už žvejybos leidimus į nuomojamus ežerus.
9 p. Nauji medžiotojams ir žvejams svarbūs dokumentai

Žinios
10 p. Bizonų Lietuvoje daugiau nei stumbrų
10 p. Aplinkos ministerijos apdovanojimas – Valdui Adamkui
10 p. Kauno medžiotojai išbandė akies taiklumą
11 p. Afrikinis maras šernams tebegraso
11 p. Plėšrūnai siaučia
11 p. Muziejų naktis Mindūnuose


Kinologija
12 p. Šventė medžiotojams ir jų keturkojams draugams
Raseiniuose vyko XXVIII Lietuvos medžioklinių šunų paroda, kurioje pristatyti 21 veislės, 48 medžiokliniai šunys.
12 p. Būsimųjų medžioklės pagalbininkų bandymai
13 p. Urvinių šunų bandymai Radviliškyje

Istorija
15 p. Medžioklių asorti

Žvėris
18 p. Stirninų rujos ir medžioklės metas

Patarimai
21 p. Kaip prisivilioti stirniną?
Pastarųjų metų medžioklės trofėjų parodų ir apžiūrų rezultatai rodo, kad stirninų medžioklėse galima tikėtis puikiausių trofėjų. Jų turėtume kur kas daugiau, jei vasarą populiaresnės taptų stirninų viliojimo medžioklės vasarą.
23 p. Stirnino pamėgdžiojimas
24 p. Kompaktiški ir patikimi „Point“ žiūronai

Žuvis
26 p. Karosai – rūšys ir rekordai
Naujas Lietuvos rekordas – Šakių medžiotojų ir žvejų draugijos nuomojame Sintautų tvenkinyje sužvejotas beveik 4 kg svorio ir daugiau nei 0,5 m. ilgio sidabrinis karosas.

Paukštis
28 p. Baltieji gandrai žieduojami spalviniais žiedais
29 p. Gandrai vienus vaikus „atneša“, kitus – išneša
Baltųjų gandrų maisto pagrindą sudaro išskirtinai gyvūninės kilmės objektai, todėl dirbtinai skatindami gandrų populiacijos gausėjimą, skatiname kitų populiacijų menkėjimą.

Oficialu
32 p. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų Kodekso pakeitimai
33 p. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Įstatai
37 p. LMŽD Medžioklės trofėjų ekspertų Nuostatai
37 p. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro Įsakymas

Bendruomenėse
38 p. LMŽD renginiai
42 p. Tauriųjų elnių kvieslių kursai
43 p LMŽD ir T. Ivanausko zoologijos muziejaus bendradarbiavimas
43 p. Sveikiname!

Kelionės
40 p. Elnio viliojimas ir kurtinio medžioklė Baltarusijoje
44 p. Pavasarinė paukščių medžioklė Baltarusijoje
Viena iš didžiausių Lietuvos medžiotojų sudėtų aukų stojant į ES – uždrausta pavasarinė paukščių medžioklė. Nors mėginame save guosti, kad atsiradusią tuštumą užpildo pratęsta bebrų medžioklė, tačiau galop turime pripažinti, kad graužikas yra graužikas – skraidyti nesutvertas. Todėl ir ieškome paukščių pavasarinės medžioklės žavesio svečiose šalyse.

Virtuvė
49 p. Žvėrienos, paukštienos ir žuvies patiekalai

Humoras
50 p. Jaunas – aistringas, bet kvailas
50 p. Medžioklės bokštelio nuotraukų konkursas


_________________________________________________________________________________________________________


Pranešimas žiniasklaidai Vilnius, 2014-06-30

Gandrai vienus vaikus „atneša“, kitus – išneša

Gandrams priskirta daug taurių ir gražių simbolinių reikšmių – jie ir nuo gaisro saugo, ir santarve šeimoje rūpinasi, ir vaikus atneša. Tačiau naujajame žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ numeryje gamtininkai teigia: realybė kitokia – gandrai vaikus tik išneša, tiesa, ne žmonių, o smulkiųjų žinduolių ir pievų bei šlapynių paukščių. Dėl gandrų gausos kenčia net į Raudonąją knygą įrašyti gyvūnai.

Eugenijaus Tijušo, biologo, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojo, teigimu, negerai, kai visuomenėje pradedama proteguoti vieną gyvūnų rūšį, juolab, kai ta rūšis yra plėšri – tai pasakytina ir apie vilkus, ir apie gandrus.
„Pagal zoologinę sistematiką gandrai nieko bendro su plėšriaisiais paukščiais neturi. Tačiau pagal mitybą gandrai yra plėšrūnai, nes jų maisto pagrindą sudaro gyvūninės kilmės objektai. Kai gandrai minta sliekais ir žiogais – žmonių tai netrikdo. Tačiau kieme gandras gali nutverti kačiuką, o pievose jo medžioklės objektais tampa kiškių ir paukščių jaunikliai, kurmiai, driežai, gyvatės, žalčiai, varlės. Kai kurie šių gyvūnų saugomi, nykstantys, įtraukti į Lietuvos Raudonąją knygą“, – sako gamtininkas.
Anot jo, gandrai – saugoma paukščių rūšis, todėl kelti klausimą dėl jų naikinimo būtų net nekorektiška, tačiau reikia klausti, ar mums gandrų neužtenka ir reikia jų vis daugiau ir daugiau. Prie kiekvienos sodybos keldami lizdus gandrams dirbtinai skatiname jų gausėjimą ir taip prisidedame prie pievų ir šlapynių paukščių, mažųjų žinduolių ir kitos smulkiosios faunos naikinimo. Jeigu žmonės gandrams specialiai nesudarytų sąlygų susisukti lizdų, šių paukščių sumažėtų 2–3 kartus ir problemos nebeliktų.
Anot Arūno Pranaičio, Žuvinto biosferos rezervato direktoriaus, jei gandrų saugomose teritorijose nebūtų, kitoms rūšims būtų šiek tiek geriau, nes ne grūdeliais ir vabzdeliais gandrai maitinasi.
„Nors gandrai saugomi, žmonių globojami, stebimi jų migracijos keliai, tačiau išsamių ir visapusiškų mokslinių duomenų apie šiuos paukščius stinga, ypač – apie gandrų mitybą. Norint ištirti, kuo gandrai maitinasi, nebūtina jų galabyti. Šiais laikas yra humaniškesnių, modernesnių būdų, tarkim, galima lizduose įrengti filmavimo kameras, matyti, kokį maistą gandrai neša jaunikliams, atlikti gandrų ekskrementų tyrimus ir pan. Kad gandrai daro žalą smulkiajai faunai – specialistai sutinka, tačiau reikalingi moksliniai tyrimai, kuriais remiantis galėtume daryti pagrįstas išvadas: kuo gandrai minta konkrečiose vietovėse, konkrečiu metų laiku, kokią įtaką daro buveinėms. Tuomet būtų galima rekomenduoti, kaip su jais elgtis. Tokių tyrimų labai reikėtų – jei ne visur, tai bent saugomose teritorijose. Dabar žmonių požiūris į gandrus paremtas emocijomis. Vieniems šis paukštis gražus, kitiems, kurie mato, kuo jie užsiima nušienautose pievose, ežerų priekrantėse – gandrai teigiamų emocijų kelia kur kas mažiau“, – teigia gamtininkas.
Žurnale „Medžiotojas ir meškeriotojas“ taip pat diskutuojama, ar baltasis gandras laikytinas Lietuvos nacionaliniu paukščiu. „Nacionaliniu“ jis buvo išrinktas dar sovietmečiu. Iš tiesų gandrą derėtų vadinti ne nacionaliniu, o internacionaliniu paukščiu, nes jis „nacionalinis“ ir Armėnijoje, Baltarusijoje, Vokietijoje, naudojamas daugelio kitų kraštų simbolikoje. Pagrįstų argumentų, kad Lietuvoje senaisiais laikais gandrai būtų kaip nors ypatingai pagerbti – nėra.
Jeigu gandras – internacionalinis paukštis, koks paukštis galėtų būtų nacionaliniu, mūsų šalį reprezentuojančiu sparnuočiu? Paieškojus istoriniuose šaltiniuose pirmasis sąraše, be abejo, atsidurtų „margas sakalėlis“, greta jo būtų ir lakštingala, paslaptinga nakties giesmininkė, kurios balsu, anot mitologijos tyrinėtojų, su Lietuvos valdovais bendravo senieji mūsų krašto dievai.
Pasak gamtininko E. Tijušo, jei jam kas leistų, nacionaliniu paukščiu nedelsdamas skelbtų kurapką – pilką, visų užmirštą mūsų laukų paukštelį. Net ir per baisiausius speigus ištikimą gimtinei. Tikrą motinystės ir tėvystės simbolį (patelės peri iki 20 kiaušinių ir abu poros nariai visą vasarą, rudenį ir žiemą kantriai rūpinasi savo vaikais), žemdirbio pagalbininką, sulesantį daugybę piktžolių sėklų. Tikrą pavasario pranašą (pirmoji kurapka, o ne vieversys laukuose paskelbia pavasarį). Kuo ne nacionalinis paukštis?
Daugiau apie baltojo gandro saugojimą, žiedavimą ir jo daromą žalą gamtai rašoma žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ ketvirtajame numeryje.
Taip pat naujajame žurnalo numeryje rasite straipsnius apie stirninų viliojimą ir medžioklę rujos metu, žvejybos leidimų pardavimo sistemos ALIS trūkumus, medžioklinės šunininkystės naujienas, kelionių po Baltarusijos miškus įspūdžius kurtinių tuoktuvių metu.

Daugiau informacijos:
Artūras Mankevičius, žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ vyriausiasis redaktorius, tel. (85) 2790297, e. paštas mmredakcija@gmail.com
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: "Medžiotojas ir meškeriotojas" naujausio numerio anonsas

Post by medziotojas »

2014-09-11
MM-128-virselis.jpg
Matyt, daugelį skaitytojų naujajame „Medžiotojo ir meškeriotojo“ žurnalo numeryje labiausiai intriguos rubrikos „Kelionės“ straipsnis „Didžiojo Afrikos penketo medžioklė“. Sumedžioti juodajame žemyne didžiojo penketo trofėjus – liūtą, buivolą, raganosį, dramblį ir leopardą – ne vieno medžiotojo viso gyvenimo svajonė ir tikslas.

Tam gali reikėti ne vienos kelionės, o trofėjinių žvėrių sėkminga paieška gali trukti dešimtmečius. Tačiau šiame straipsnyje aprašomas unikalus įvykis – visas trofėjinis penketas Lietuvos medžiotojo buvo sumedžiotas per vieną kelionę.
Pagal „Tarptautinio safario klubo“ (SCI) pateikiamus duomenis, medžiotojų, kurie yra pelnę šį įvertimą pasaulyje, yra apie 450. Lietuvis, bent iki šiol, tik vienas – Antanas Truskauskas.
Trofėjininkų, kurie gali didžiuotis šiuo pasiekimu, sąrašas ilgėja labai lėtai, Priežasčių – daug. Kiekviena „penketuko“ žvėries medžioklė yra ne tik įvykis ir nuotykis, bet ir nelengvas išbandymas. Galimybė praturtėti įspūdingais trofėjais kainuoja begalę laiko, pastangų ir resursų, sėkmė irgi lydi ne kiekvieną medžiotoją. Be to, mažėjant laukinių gyvūnų gyvenamiesiems arealams, mažėja ir stambiosios medžiojamosios faunos.
Nedidina žvėrių skaičiaus ir įvairūs medžioklės draudimai, apimantys ir atskiras žvėrių rūšis, ir jų gyvenamas teritorijas. Dauguma pasaulio gamtininkų pripažįsta, kad gyvūnų rūšies medžioklės uždraudimas – pirmas žingsnis į jos išnykimą. Deja, mados ir tendencijos pasaulyje tokios, kad šie „žingsniai“ populiarėja, o alternatyvų neatsiranda, žvėrių ir galvijų galabijimo aptvaruose ar rezervatuose perspektyva medžioklių nepakeis. Trofėjinių žvėrių medžioklė išliks nepaprastu pomėgiu, potyriu ir iššūkiu tol, kol egzistuos atviri medžioklės plotai, kuriuose laisvai klajos laukiniai žvėrys.
Kol kas tokia galimybė išlieka ir aistringas medžiotojas vis dar gali leistis į didžiausią savo gyvenimo nuotykį, įžengti į pačius nuošaliausius laukinės pasaulio gamtos kampelius.
Medžiotojams parengėme ir kelis straipsnius ypač aktualia, „degančia“ tema – afrikinis kiaulių maras ir jo pasekmės šernų populiacijai. Šis maras grėsmingai plinta ne tik kaimyninėse šalyse, bet veržiasi ir į Lietuvą, vasarą mūsų šalyje išaiškinti keli nauji židiniai. Pasitelkę mokslininkus ir įvairių sričių specialistus ieškome atsakymų, ką daryti, kad maras neišguldytų šernų, kaip turi elgtis medžiotojai.
Ir medžiotojams, ir gamtos stebėtojams bus įdomu susipažinti su didžiausiais Lietuvoje medžiojamais paukščiais – baltakaktėmis ir želmeninėmis žąsimis bei žąsų būriui priskiriama kanadine bernikle. Apie jų stebėjimo ir medžiojimo ypatybes pasakoja šios medžioklės entuziastai. Beje, mūsų šalyje peri vienintelė žąsis – pilkoji, kuri nemedžiojama.
Meškeriotojams pateikiame informacijos apie limituotą žvejybą, kaip ją galima organizuoti savo vandens telkiniuose.
Beje, informuojame, kad pratęsėme ypač patrauklų pasiūlymą – užsiprenumeruoti savo žurnalą 2015-iesiems net su 36 procentų nuolaida dar galite iki spalio 15 d. Populiariausio ir didžiausiu tiražu leidžiamo žurnalo medžiotojams 6-ių numerių prenumerata su pristatymu į namus ar kitu nurodytu adresu kainuoja tik 32,70 Lt (9,47 euro), t. y. vienas numeris kainuoja vos 5,45 Lt (1,58 euro).
Prenumeruokite ir skaitykite! Anei plauko, anei tauko! Anei žvyno, anei uodegos!
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: "Medžiotojas ir meškeriotojas" naujausio numerio anonsas

Post by medziotojas »

Žurnalas „Medžiotojas ir meškeriotojas“
MM_Elnias.PNG
Turinys Nr. 6 (129) 2014 m. lapkritis ir gruodis

Saulės ir mėnulio kalendorius
5 p. 2014 m. rugsėjis ir spalis

Aktualija
6 p. AKM žudo ne tik šernus, bet ir medžioklės tvarką
Atsirandant vis naujiems afrikinio kiaulių maro (AKM) židiniams, ligai apimant naujas krašto teritorijas, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius priėmė sprendimą dėl „Medžioklių organizavimo“, kuriuo įteisinami nauji medžioklės suvaržymai, pakeistos ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės.
10 p. Priimtas vilkų apsaugos planas
Įsigaliojo Vilko (Canis lupus) apsaugos planas, kuriame pateikta vilkų populiacijos būklės Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse nauja interpretacija, įvardintos populiacijai kylančios grėsmės, nustatytos vilkų apskaitos ir jų gausos valdymo tvarkos.
16 p. Tauriųjų elnių kvieslių sezono laimikiai
Jurbarke, miesto 755 m. jubiliejaus šventės metu, vyko pirmosios šalies tauriųjų elnių kvieslių varžybos.

Žinios
18 p. Kaip prisikviesti vilką?
18 p. Stumbrų laukia iškeldinimas
19 p. Bebras – baltadantis
20 p. „Yukon“ parduotuvė Vilniuje
20 p. Panevėžyje – medžioklės trofėjų paroda
20 p. „Medžioklės rago“ taurė – Kauno medžiotojams
21 p. Medžiotojų vaišės „Sprendimų rato 2014“ dalyviams
21 p. CIC leidinys trofėjų matuotojams
22 p. „Hunter“ nauji namai Vilniuje ir Švenčionyse
22 p. Tradicinės „Gunstalk.lt“ varžybos
22 p. Rekordinis „Parakas.lt“ trofėjus
23 p. Šaudymo įgūdžius tobulina simuliatorius

Pažinkim
24 p. Lietuvos invaziniai gyvūnai

Kinologija
26 p. Tarptautinės ir nacionalinės medžioklinių šunų varžybos

Žvėris
28 p. Kokią žinią atneša kiškis?
Pilkasis kiškis – visiems medžiotojams puikiai pažįstamas, bet vis rečiau sumedžiojamas pievų ir dirvonų gyventojas. Prieš keliasdešimt metų kiškiai buvo bene dažniausiai pasitaikantis medžioklės laimikis.

Vandenys
34 p. Ar limituota žvejyba – alternatyva mėgėjų žvejybai?
Norint organizuoti limituotą žvejybą būtina vandens telkinius gausiau žuvinti, prižiūrėti pakrantes, įrengti žvejybos vietas, pasirūpinti, kad žvejai džiaugtųsi ne tik įspūdingais laimikiais, bet ir gerai praleistu laiku.

Patarimai
38 p. Medžioklės bokšteliai
Kad medžioti būtų patogiau, efektyviau, o prietemoje – ir ramiau, medžiotojai susirenčia daug įvairiausių medžioklės bokštelių, kuriais ir patys naudojasi, ir su bičiuliais pasidalina. Atrinkome penkis įdomius bokštelių sprendimus.

Bendruomenėse
40 p. Tradicinės Pietvakarių Lietuvos medžioklinio šaudymo varžybos
Pietvakarių Lietuvos medžiotojai kas keletą metų renkasi Alytaus medžiotojų ir žvejų draugijos šaudykloje išsiaiškinti taikliausius šaulius.
40 p. Skelbimai
41 p. Šiauliuose šventė medžiotojai ir žvejai
41 p. Sveikinimai!

Kelionės
42 p. Turo medžioklė Osetijoje
Geras vynas ir šeimininkų svetingumas suteikė nepakartojamą kaukazietišką atspalvį vienai sunkiausių medžioklių, kuriose pastaraisiais metais teko dalyvauti – Dagestano turo medžioklei Kaukazo kalnuose, Šiaurės Osetijoje.

Virtuvė
48 p. Žvėrienos, paukštienos ir žuvies patiekalai

Humoras
50 p. Ir žvirbliukai raiši

_________________________________________________________________________________________________________


Pranešimas žiniasklaidai

Vilnius, 2014-11-06

Prisikviesti galima ne tik elnią, bet ir vilką

Su tauriaisiais elniais pabendrauti elnių „kalba“ susigundo vis daugiau medžiotojų, todėl paskutiniame šių metų „Medžiotojo ir meškeriotojo“ numeryje pateikiame intriguojančių naujienų apie tauriųjų elnių kvieslių sezono laimikius. Pasirodo, imituojant elnio baubimą galima prisikviesti ne tik elnią, bet ir vilką. Tai, ko gero, pats aukščiausias tauriųjų elnių kvieslio įvertinimas, nes jo sugebėjimus „sertifikuoja“ ne bet koks, bet plėšriausias ir gudriausias mūsų girių gyventojas.

Bene visi žino, kad yra medžiotojų, kurie sugeba prisikviesti elnius, tačiau, kai pasklido žinia, kad Jurbarke, miesto 755 m. jubiliejaus šventės metu, vyko tauriųjų elnių kvieslių varžybos – buvo griaustinis iš giedro dangaus. Iš kur pas mus tiek elnių kvieslių atsirado, kad rajono centre net varžybas rengia? Juk iki šiol vos trijų medžiotojų komandą sukomplektuodavome dalyvauti Europos tauriųjų elnių kvieslių čempionatuose. Jurbarko varžybose teisėjų komandoje sutikome Tautvydą Pankevičių, naująjį Lietuvos elnių kvieslių lyderį Europos turnyruose ir visą būrį jo bendraminčių. Jis, nurimus „elnių“ balsams Jurbarke ir besibaigiant elnių medžioklės sezonui, papasakojo, kaip sujudino naujas ir senstančias Lietuvos medžioklės tradicijas, kaip sekėsi su elniais bendrauti medžioklės plotuose.
T. Pankevičius šiemet nutarė pasidalinti sukaupta patirtimi medžiojant elnius rujos metu ir organizavo elnių šauklių kursus. Net pačiam buvo keista, koks didelis buvo medžiotojų susidomėjimas. Išmokti prisikviesti elnius nori tie, kuriems svarbiausia medžioklėje ne mėsa ar šaudymas, o emocijos, trofėjus, neišdildomi įspūdžiai ir iššūkiai.
„Medžioklėje sėlinant link trofėjaus tenka ir batus nusiauti, ir perbristi melioracijos griovį, ir visą naktį praleisti miške. Elniui vilioti naudojama „triūba“ (rezonatorius) nėra burtininko lazdelė ir klysta tie, kurie galvoja, kad pramoko baubti, atsisėdo vidury lauko, pabaubinėjo ir pradeda elniai lysti iš miško. Mokiau medžiotojus, kaip pasirinkti medžioklės vietą, kokį signalą naudoti vienu ar kitu atveju. Pats, kai dar nesuprasdavau žvėrių balso reikšmės, išgirdęs riaumojantį miško karalaitį bandydavau jį pamėgdžioti, ne tik, kad elnias neatsakydavo, bet kaimuose net šunys nustodavo loti“, – juokavo tauriųjų elnių kvieslys.
Anot jo, kai išmoko – jis elnius ir elniai jį pradėjo „suprasti“ – ryžosi organizuoti elnių kvieslių kursus, o dabar džiaugiasi savo „studentų“ pasiekimais ir medžioklės plotuose, ir turnyruose. Beveik visiems, su kuriais pasidalino sukaupta patirtimi, pavyko pabendrauti su tauriaisiais elniais.
Labiausiai patyręs tauriųjų elnių kvieslys Lietuvoje Algimantas Kunigėlis, Vilniaus medžioklinių ragų klubo trimitininkas, medžiotojų klubo „Ažugiris“ prezidentas, mokantis prabilti ne tik elnių, bet ir kitų žeme bėgiojančiųjų bei dangumi skrendančiųjų balsiais, šiemet su girių karalaičiais tik bendravo, jų nesumedžiojo, tačiau patyrė nepaprastą nuotykį – prisikvietė vilką.
„Jau temo, tačiau mėnesienoje viskas puikiai matėsi. Eidamas iš medžioklės nusprendžiau pakalbinti elnius. Subaubiu, sustoju, įsiklausau. Šalia keliuko buvo sukrautos nukirstų žabų krūvos. Išgirdau, kaip nuo jų kažkas metėsi į mišką, trakštelėjo šakelės. Tapo įdomu. Sustingau, pasislėpiau, luktelėjau ir paėmęs vilbinę baubtelėjau. Girdžiu, vėl trakštelėjo šakelės. Žvėris grįžta! Stebiu vietą, kur gyvūnas turėtų išlįsti. Ir staiga matau, kaip ant kelio šasteli ir sustingsta vilkas! Žado netekau iš nuostabos. Bet atitokęs pamaniau – smagu. Gudrus plėšrūnas mano sugebėjimus įvertino, „pagerbė“, atėjo. Sudomino vilką „bėdos ieškantis“ elnias,“ – linksmą nuotykį „Medžiotojo ir meškeriotojo“ redakcijai papasakojo medžiotojas. Pilkis po akimirkos susigaudęs, kad „kažkas negerai“ su tuos elniu, nėrė atgal į mišką.
Paskutiniame šių metų žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ numeryje skelbiame ir daugiau medžiotojams, meškeriotojams ir visiems gamtos gerbėjams aktualių žinių. Medžiotojams ypač svarbu, kaip bus įveikiamas šernus guldantis afrikinis kiaulių maras, kokius sprendimus dėl to priėmė valdžios kabinetuose, kaip jie paveiks medžioklę. Ne mažiau aktualūs ir sprendimai dėl vilkų statuso, jų apsaugos ir medžiojimo – apie tai atskiras išsamus straipsnis. Šiame numeryje pradedame nagrinėti ir dar vieną ypač skaudžią temą – kodėl nyksta kiškiai, koks jų gelbėjimo planas.
Meškeriotojams, vandens telkinių savininkams ir žvejybos organizatoriams bus ypač įdomu perskaityti straipsnį „Ar limituota žvejyba – alternatyva mėgėjų žvejybai?“. Kaip visada skaitytojai žurnale „Medžiotojas ir meškeriotojas“ ras naudingų patarimų, žinių, žvėrienos ir žuvies receptų, sodraus humoro ir kitų medžiotojams bei meškeriotojams svarbių temų.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: "Medžiotojas ir meškeriotojas" naujausio numerio anonsas

Post by medziotojas »

Sveikinimas_MM.jpg
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: "Medžiotojas ir meškeriotojas" naujausio numerio anonsas

Post by medziotojas »

Žurnalas „Medžiotojas ir meškeriotojas“

Leidėjas: Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija
Turinys Nr. 1 (130) 2015 m. sausis ir vasaris
MM_kiskis.jpg
5 p. Saulės ir mėnulio kalendorius

Aktualija
6 p. Neprofesionalių stebėtojų dalyvavimas moksliniuose tyrimuose – ar gali medžiotojai suskaičiuoti vilkus?
8 p. Vilkų daugiau – medžioklės mažiau
9 p. Afrikinio kiaulių ir šernų maro kronika

Žinios
10 p. „Google“ pagerbė prof. Tadą Ivanauską
10 p. Tai nutinka nedažnai
11 p. Medžiotojų įgūdžiai kraštui reikalingi
11 p. „Yukon“ optikos parduotuvė

Pažinkim
12 p. Lietuvos stumbrai ir medžioklės tradicijos Kazachstane
Artūras Kibiša, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos tarybos narys, Kauno medžiotojų sąjungos prezidentas, keleri metai darbuojasi Kazachstano medžioklės plotuose. Jis pasakoja, kaip atsidūrė tolimoje, egzotiškoje šalyje, ką ten pavyko patirti bei nuveikti.

Kinologija
17 p. Vokiečių vachtelhundų pristatymas Latvijoje
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija bei Latvijos medžiotojų asociacija surengė vokiečių vachtelhundų veislės pristatymą Latvijos medžiotojams.

Istorija
18 p. Lietuvos medžioklės istorija sugula knygoje
Šiemet pasirodys baigiama rengti knyga (kol kas sąlyginis pavadinimas „Medeinės takai“) apie medžioklės istoriją nuo Lietuvos valstybės susiformavimo (XIII a.) iki šių dienų. Pateikiame jos ištrauką.

Žvėris
22 p. Kokią žinią atneša kiškis? II dalis
Sena lietuvių tradicija Kalėdų stalui susimedžioti kiškį – vis retesnė. Taip nutinka todėl, kad kiškį susimedžioti tampa vis sudėtingiau. Jų mažėja ir Lietuvoje, ir visoje Europoje. Kaip mūsuose pagausinti skeltalūpių?

Žvejo kalendorius
25 p. Kada žvejoti?

Medžiotojo kalendorius
26 p. Kada medžioti?

Žuvis
34 p. Kuoja – paprasta, bet ne prasta mūsų vandenų žuvis
Tai viena plačiausiai paplitusių žuvų pasaulyje. Todėl galima teigti, kad jas gali sugauti beveik visuose Eurazijos gėluosiuose, kartais ir druskėtuose vandenyse.

Vandenys
34 p. Ar limituota žvejyba – alternatyva mėgėjų žvejybai? III dalis
Stebint mėgėjų bei verslinės žvejybos reglamentavimo tendencijas gali kilti įtarimas, kad siekiama palikti tik vieną žvejybos formą – mėgėjišką žvejybą valstybiniuose vandenyse.

Patarimai
38 p. „Jaeger 1.5-6x42“ – pirmasis naujųjų „Yukon“ optinių taikiklių testas
Visi girdėjo, bet niekas neturėjo rankose – ši sentencija tiksliausiai apibūdina naujus bendrovės „Yukon“ optinius taikiklius „Jaeger“, kurie 2014 m. demonstruoti daugelyje medžioklės parodų, tačiau įsigyti juos galima buvo tik metų pabaigoje.

Bendruomenėse
40 p. Pakutuvėnai – lyg medžioklės šventavietė
40 p. Skaitytojų laiškai
41 p. Tauriai paminėta medžiotojų globėjo šventė
41 p. Šv. Huberto diena Kėdainiuose
41 p. Sveikinimai!

Kelionės
42 p. Lokių medžioklė Kamčiatkoje
Kamčiatka – rudųjų lokių kraštas. Žinomi Lietuvoje žmonės ir medžiotojai dr. Rimantas Benetis, Visvaldas Matijošaitis ir Arūnas Aišparas dalinasi įspūdžiais iš sėkmingos medžioklės Rusijos Tolimuosiuose Rytuose.

Virtuvė
48 p. Žvėrienos, paukštienos ir žuvies patiekalai

Tikros istorijos
50 p. Istorijos su kiškiais
50 p. Konkursai


_________________________________________________________________________________________________________


Pranešimas žiniasklaidai Vilnius, 2014-12-30

Kokią žinią atneša kiškis?

Lietuvoje populiarėja amerikietiška mada per Kalėdų šventes kepti kalakutą. Sena lietuvių tradicija – Kalėdų stalui susimedžioti kiškį – vis retesnė. Taip nutinka ne todėl, kad savo tradicijų negerbtume, o todėl, kad kiškį susimedžioti tampa vis sudėtingesne užduotimi. Kodėl pilkųjų kiškių populiacija mažėja ir Lietuvoje, ir visoje Europoje, – nagrinėjama 2015 m. pirmajame žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ numeryje.

Pilkasis kiškis, dar vadinamas zuikiu, – visiems puikiai pažįstamas, bet vis rečiau sutinkamas pievų ir dirvonų gyventojas. Prieš keliasdešimt metų kiškiai buvo bene dažniausiai pasitaikantis medžioklės laimikis, o dar seniau kiškių medžioklė turėjo sakralinę reikšmę. Istorikai yra iškėlę hipotezę, kad kiškiai buvo senovės lietuvių ritualiniais tikslais medžioti gyvūnai. Iš senųjų laikų išliko pavadinimas ir tradicija – Kalėdinė kiškių medžioklė. Pažvelgus į Lietuvos valstybės kūrimosi priešaušrį, istoriniuose rašytiniuose šaltinuose kiškio paminėjimus užtiksime vienus pirmųjų. Sumanaus, bet bailaus gyvūnėlio įvaizdį žvėrelis pelnė gerokai vėliau, tapęs jau naujaisiais laikais sukurtų pasakų ir animacinių filmų herojumi. O buvo metas, kai net krašto valdovai kiškio privengdavo, nes jis buvo ne šiaip ilgaausis, žolėdis padarėlis, bet pačios Medeinos požiūrio į medžiotojus, jos valios ir nuotaikų kaitos pranašas. Malalos kronikoje (1261 m.) aprašoma situacija, kai Lietuvos karaliui Mindaugui vykstant į medžioklę susiduriama su zuikiu ir dėl to keičiasi valdovo planai: „Jei vykstant į medžioklę išbėgdavo į lauką zuikis, į mišką (Mindaugas) nežengdavo ir nedrįsdavo jame nei rykšties nulaužti“.
Praėjusio amžiaus 3-ojo dešimtmečio pabaigoje Ūkio ministerija skelbė, kad Lietuva kasmet eksportuoja apie 17 t kiškio kailiukų. 10 kailiukų sveria apie 1 kg, vadinasi, vien tik buvo eksportuojama apie 170 000 kiškių kailiukų. Tikėtina, kad medžiotojai pasilikdavo kokį kailiuką ir sau. Štai ir 200 000. O 30 000 Lietuvos medžiotojų armija, pvz., 2012 m. ,,tesukrapštė“ vos 2 850 zuikelius, t. y. beveik 100 kartų mažiau! Kad ir kaip būtų liūdna, kiškių mažėja visoje Europoje. Lenkijoje per pastaruosius 40 m. kiškių sumažėjo 9 kartus: nuo 4,5 mln. iki 0,5 mln. Tik vienintelėje Europos šalyje – Austrijoje – kiškių populiacija ne mažėja, o šiek tiek auga.
Pasak žymaus Lenkijos biologo, Liublino universiteto prof. Romano Dziedzico, tyrinėjančio smulkiųjų žinduolių biologiją ir ekologiją, priežasčių, kodėl kiškių populiacija mažėja beveik visose Europos šalyse, gana daug. Austrai įvardija tris kiškių populiacijos mažėjimo priežastis: 1) plėšrūnai, 2) irgi plėšrūnai ir 3) taip pat plėšrūnai. Bėgiojantys, skraidantys ar naminiai plėšrūnai (katės ir šunys) bebūtų, bet jie laikomi pagrindine priežastimi. Austrams pavyko šioje srityje šį tą nuveikti, kai kuriose vietovėse pradėtos reguliuoti plėšriųjų paukščių populiacijos.
„Kiškių populiacijos mažėjimo priežasčių randama įvairių. Tarkim, visose Europos šalyse buvo siekiama suvaldyti pasiutligės plitimą tarp lapių, vykdoma jų vakcinacija. Pasiutligės plitimas suvaldytas, tačiau neįvertintas šalutinis poveikis – pagausėjo lapių, padidėjo ir jų daroma žala smukiajai faunai. Europos Sąjungos šalyse draudžiama plėšriųjų paukščių medžioklė, pastebimas jų pagausėjimas, atitinkamai didėja ir jų daromas poveikis faunai, kuri yra jų grobis. Turi įtakos agrokultūriniai pokyčiai. Ten, kur dideli laukai užsėjami kukurūzais, kviečiais – kiškiams vietos nebelieka. Tokiu atveju nepadės ir plėšrūnų naikinimas, ir bandymai kiškių populiaciją atkurti juos veisiant, kaip daroma kai kuriose Lenkijos vaivadijose. Pilkiesiems kiškiams reikalinga laukų floros įvairovė“, – žurnale „Medžiotojas ir meškeriotojas“ teigia lenkų gamtininkas.
Kai kurie Lietuvos medžiotojų kolektyvai matydami, kad kiškių jų plotuose beveik neliko, sutaria nutraukti ilgaausių medžioklę. Kiškių nepagausėja – tiesiog ir šie gyvūnai, ir jų medžioklės būdai po metų kitų pamirštami. Tokia „saviplaka“ primena Aplinkos ministerijos prieš 1,5 m. priimtą sprendimą uždrausti 30-iai medžiotojų per metus sumedžioti 30 kurapkų. Jei iki tol medžiotojai kurapkomis rūpinosi žiemą, net buvo pradėję jas veisti, medžiojo plėšrūnus, – tai dabar kurapkos tiesiog pamirštos. Dar po metų kitų ornitologų išsaugotos šių paukščių fotonuotraukos, ko gero, bus įkeltos į Lietuvos raudonąją knygą. Tad ar kiškių, atsisakius jų medžioklių, neištiktų toks pat likimas?
Kai problemos priežasčių daug ir jos skirtingos, dažniausiai priimamas sprendimas – nieko nedaryti. Nes pašalinus vieną priežastį, dar liks 9 ir problema nebus išspręsta. Dėl kiškių būtent tokia situacija ir susiklosto. Be to, abejotina, ar be medžiotojų dar kam nors ši problema rūpi... Nebent kiškis būtų paskelbtas nacionaliniu Lietuvos gyvūnu. Argumentų – mitologinių, biologinių, medžioklės tradicijų – pakaktų. Tačiau drąsos Lietuvai būdingu gyvūnu laikyti ne plėšrų ir didelį, bet taikų ir žolėdį padarą, vargu ar atsirastų. Nors kas ten žino... Kiškis gi ne šiaip koks svieto perėjūnas, bet, anot mitologijos žinovų,– pats tikriausias lietuvių deivės Medeinos palydovas ir pasiuntinys.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: "Medžiotojas ir meškeriotojas" naujausio numerio anonsas

Post by medziotojas »

Žurnalas „Medžiotojas ir meškeriotojas“
Leidėjas: Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija
MM131-virselis.jpg

Pranešimas žiniasklaidai Vilnius, 2015-03-05

Barsukas – mažas lietuviškas „lokys“

Ką žinote apie vieną paslaptingesnių mūsų faunos atstovų – barsuką? Be to, kad jis viduržiemį „įvertina“ meteorologines sąlygas, verčiasi ant kito šono ir toliau sau miega... Atsakymus, – kuo ypatingas šis dryžuotasis požemių gyventojas, rasite žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ naujausiame numeryje. O jei reikia ne tik žinių, bet ir vaistų – garsiųjų barsuko taukų – rasite ir patarimų, kaip pelnyti šio sumanaus ir atsargaus plėšrūno trofėjų.

Barsukai vidutinio dydžio plėšrūnų grupėje, greta lapių ir mangutų, užima ypatingą vietą. Šiai grupei būdingas bruožas – gyventi urvuose. Bet tik barsukai yra urvų statybos profesionalai. Lapėms urvai būtini tik veisimosi laikotarpiu – kitu metu gali apsieiti be jų. Primityvias olas lapės išsikasa pačios. Mangutai – prasti kasėjai, gali iš viso, jei žiemos nešaltos, be urvų išsiversti. Tačiau užtikę barsukų išraustus urvus abu šie gyvūnai mielai pasinaudoja svetimo darbo vaisiais ir barsukų urvuose įsikuria, o lapės nepasikuklina ir šeimininkus iš namų išprašyti.
Pasak dr. Aliaus Ulevičius, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Ekologijos ir aplinkotyros centro specialisto, barsukas – kiauninių šeimos plėšrūnas, nors į kiaunę visiškai nepanašus. Barsuko pėdsakai – tarsi miniatiūriniai lokio pėdsakai, nes juos padidinus (pvz., fotonuotraukoje) – pėdsakai bus identiški. Be to, barsuko kūno konstitucija irgi primena lokio, tik kelis kartus sumažinto. Kaip ir lokiai, barsukai įminga giliu žiemos miegu, nors šiltesniuose kraštuose, pvz., Didžiosios Britanijos salyne, Kaukaze, barsukai būna aktyvūs visus metus. Lietuvių mitologijoje viduržiemį ant kito šono miegoti verčiasi ne tik barsukai, bet ir meškos, nors mokslininkai duomenų apie tokius gyvūnų instinktus neturi, taigi, mitų nepatvirtina.
Dar viena išskirtinė barsukų savybė – jie yra „estetai“, stropiai valo savo urvus. Jei barsukų urvuose apsigyvena lapės – tai iš karto galima nustatyti, nes šios yra „nevaleikos“, šalia pagrindinės olos paskleidžia nemalonų kvapą, mėtosi grobio likučiai, ekskrementai ir pan. Barsukai iš urvų išgabentų atliekų bet kur nesuverčia, turi tam pasirinktą vietą. Peržiūrėjus, ką barsukai iš savo urvų išneša, galime šį tą įdomaus sužinoti apie gyvūnų požeminį gyvenimą. Neretai tarp išneštų dalykų pasitaiko senų barsukų kaukolių. Tai reikštų, kad barsukai savo požeminėse tvirtovėse ne tik gimsta, gyvena ir miega, bet ir nugaišta.
„Barsukas, nors ir plėšrūnas, bet yra tipiškas rankiotojas. Kas gali nuo jo pabėgti, tai ir pabėga, nes žvėrelis nevikrus. Pagrindinis jo maistas – bestuburiai: sliekai, grambuolių lervos, vabzdžiai, jei suranda pelinių graužikų ar paukščių lizdų, jų irgi neaplenkia. Minta ir augaliniu maistu: uogomis, šaknimis, grūdais. Neatsisako ir maitos. Žiemą trumpakojis, nevikrus padaras maisto prasimanyti negali, todėl šaltuoju metų laiku prisitaikęs miegoti. Miego metu gyvybinėms funkcijoms palaikyti organizmas naudoja sukauptus riebalus. Liaudies medicinoje vertinami barsuko taukai. Jie labai patvarūs, naudojami net metalo antikorozinei apsaugai, yra stabilūs, nesuyra. Oda tvirta, kailis retas, dėl originalaus rašto naudojamas kilimėliams. Iš barsukų (ir voverių) kailio plaukų gaminami labai patvarūs teptukai“, – sakė dr. Alius Ulevičius.
Lietuvoje barsukiena maistui nenaudojama. Tačiau kitose šalyse barsukų mėsa valgoma. Žvėreliai – visaėdžiai, kaip ir meškos ar šernai, tad jų mėsos naudojimas maistui neturėtų stebinti. Tik nusprendus barsukienos paragauti, ją reikėtų ištirti, ar mėsa neužkrėsta trichinelėmis.
Pasak Eugenijaus Tijušo, gamtininko, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojo, studentai gamtininkai dažnai klausia, kodėl mangutas yra „blogis“, o barsukas – „gėris“? Juk minta jie tais pačiais gyviais... Skirtumas toks, kad barsukai mūsų kraštuose gyvena tūkstančius metų, plėšrūnų ir aukų santykiai nusistovėję. Barsukai turi savo teritorijas, kur yra tinkamos sąlygos urvams išsikasti, negyvena lygumose. O mangutai bastosi visur ir, jei žiemos šiltesnės, visus metus, todėl jų daromas poveikis vietinei faunai iš esmės skiriasi.
Barsukų Lietuvoje pastaraisiais metais sumedžiojama po 100–200, o kitose šalyse, pvz., Vokietijoje – po keliasdešimt tūkstančių. Stambiausio barsuko trofėjų Lietuvoje yra pelnęs Ramūnas Keraitis, Šakių r. medžiotojas, Tado Ivanausko zoologijos muziejaus taksidermistas. Gyvūnas buvo sumedžiotas 2011 m. Šakių rajone, Rusijos pasienyje.

____________________________________________________________________________________________________________________________


Turinys

5 p. Saulės ir mėnulio kalendorius, 2015 m. kovas ir balandis

Aktualija
6 p. Gyvūnų apskaita: kiek jų turime ir kaip suskaičiuojame?
7 p. Trofėjų paroda – Lietuvos kultūros sostinėje
8 p. Ką jau suskaičiavo mokslininkai–mėgėjai?

Žinios
10 p. Pirmasis „Lietuvos penketo“ prizininkas
10 p. Sumedžiotas stumbras
11 p. Žiemos žūklės šventė „Mindūnai 2015“
11 p. Naujos knygos medžiotojams

Pažinkim
12 p.Sakalai virš Arabijos
Įspūdžiais iš didžiausio medžioklinės sakalininkystės sambūrio pasaulyje – Abu Dabyje vykusio 3-ojo tarptautinio medžioklinės sakalininkystės festivalio – dalinasi jo dalyvis, medžiotojas sakalininkas Benediktas Bernotas.

Istorija
16 p. Apie Augusto II (Augusto Stipriojo) medžioklės pomėgius
XVII a. antroje pusėje karališkųjų medžioklių klestėjimas buvo kiek prigesęs. Jis vėl atsigavo Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu tapus Saksonijos kiurfiurstui Augustui II.
17 p. Šautuvas su šimtamete istorija, kurią galite tęsti
Pradedame straipsnių ciklą apie šautuvus, kurie turi šimtametę istoriją. Straipsniuose bus pristatomi ne šiaip šautuvai, o tik tokie, kuriuos mūsų medžiotojai gali įsigyti.

Kinologija
18 p. Mano medžioklių talkininkė
Medžiotojas Kostas Slivskis pasakoja apie savo pirmą legendinę talkininkę kalaitę Zuzą ir kitus keturkojus pagalbininkus.

Žvėris
22 p. Barsukas – kertinė rūšis
Barsukai vidutinio dydžio plėšrūnų grupėje užima ypatingą vietą. Šiai grupei būdinga gyventi urvuose, bet tik barsukai yra jų statybos profesionalai.
24 p. Barsukų tykojimas ir urvinė medžioklė
Ne kiekvienas medžiotojas galėtų pasigirti barsuko trofėjumi, ypač, kad jis buvo sumedžiotas iškasus šį tvirtą gyvūną jo tvirtovėje – urvų labirintuose.
29 p. Rekordinis barsuko trofėjus
Apie barsuko milžino ir kitų barsukų medžioklės nuotykius pasakoja Ramūnas Keraitis, Šakių rajono medžiotojas, taksidermistas.

Žuvis
31 p. Karšių žvejyba žiemą – mitai ir tikrovė
Kai kam gali atrodyti, kad tokia žvejyba kone iš fantastikos srities – kokie gali būti karšiai žiemą? Tačiau...
32. p. Ach, tie mūsų karšiai

Vandenys
34 p. Ežerų ir tvenkinių ichtiologinių tyrimų rezultatai
Gamtos tyrimų centro, Klaipėdos ir Vilniaus universitetų ichtiologai 2014 m. ištyrė daugiau kaip 80 Lietuvos ežerų ir tvenkinių. Tyrimų rezultatai pranoko lūkesčius.

Ginklas
36 p. „Haenel Jaeger 10“ – praktiškas ir patikimas ginklas
Medžiotojai vyrai ir moterys turi tą patį, vienintelį ir nepakeičiamą draugužį medžioklėje – savo šautuvą. Šiame straipsnyje išsamiau pasakojame apie „Haenel Jaeger 10“.

Patarimai
39 p. Viduramžių medžioklės ir prieskonių ypatumai
Viduramžių didikų virtuvės išmintį galima pritaikyti ir šiandien, juk kažkada prabangos preke laikytų prieskonių šiandien galime lengvai įsigyti.

Bendruomenėse
40 p. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos narių suvažiavimas
40 p. Uteniškiai pasirinko medžiotojus
41 p. Bebrų reikalu
41 p. Į anapus išėjo Gintautas Barčiauskas

Kelionės
42 p. Endeminių žvėrių medžioklė Masajų krašte
Apie medžioklę Afrikoje sakoma, kad daugelis medžiotojų atsisako vykti medžioti į Juodąjį žemyną pirmą kartą, tačiau nei vienas neatsisako antrą. Ne išimtis ir Tanzanija, kurioje išsitenka bent 4 skirtingų gyvūnų arealai, sutraukiantys medžiotojus trofėjininkus iš viso pasaulio.

Virtuvė
48 p. Žvėrienos ir žuvies patiekalai

Tikros istorijos
50 p. Kerštingas barsukas
50 p. Bokštelio remontas
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: "Medžiotojas ir meškeriotojas" naujausio numerio anonsas

Post by medziotojas »

„Medžiotojo ir meškeriotojo“ Nr. 3 (132) anonsas
2015-05-07
MM-132-virselis (1).jpg
Užmušk bebrą, išsaugok lašišą

Naujajame „Medžiotojo ir meškeriotojo“ žurnalo numeryje rasite įdomių, aktualių ir intriguojančių žinių: kokius garsus gamtoje išgirdę medžiotojai, meškeriotojai ir visi gyvūnus miškuose baidantys poilsiautojai, galės konstatuoti, kad šakalų Lietuvoje vis dėlto esama, koks gerokai stambesnis už šakalą gyvūnas galimai „pasižymėjo“ teritoriją Neries regioninio parko tankumynuose ir, didžiojo žvejybos sezono pradžios proga, kaip išsivirti ne žuvies sriubos, bet tikros kuršių žuvienės.

Šiame numeryje medžiotojai privalo perskaityti „Aktualijos“ straipsnį apie tai, kad nuo gegužės 1 d. įsigaliojo keletas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pakeitimų. Juos žurnale komentuoja Valdas Vaičiūnas, Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius, koordinavęs teisės akto rengimą. Beje, taisyklėse pirmą kartą numatyta, kad visus metus Lietuvoje galima medžioti... paprastuosius šakalus. Dar prieš keletą savaičių daugelis medžiotojų turbūt būtų nustebę ir pirštu prie smilkinio pasukioję: „Visai tie biurokratai išprotėjo – leido medžioti Lietuvoje negyvenantį žvėrį...“ Deja, šakalas jau sumedžiotas Šakių rajone (tiesa, tai dar turi patvirtinti specialūs tyrimai, bet specialistai linkę manyti, kad buvo sumedžiotas pirmasis invazinis žvėris, kurio iki šiol Lietuvoje niekas nematė). Šiame žurnalo numeryje perskaitysite, kad daugelis specialistų neabejojo, jog šio pavojingo mūsų faunai plėšrūno turėjome sulaukti. Juk jau beveik pora dešimčių šakalų sumedžiota Latvijoje, nukauta jų ir Estijoje. O kodėl šių žvėrių bijoma ir jiems dar neužplūdus Lietuvos leista medžioti – specialistai aiškina straipsnyje „Ar išgirsime šakalų aimanas ir juoką Lietuvoje?“
Žurnalo puslapiuose primename medžiotojams ir žvejams, kad jų pelnyti trofėjai yra laukiami Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) kas trejus metus rengiamoje tradicinėje medžioklės ir žūklės trofėjų parodoje. Šiemet ši paroda vyks Lietuvos kultūros sostine tapusioje Žagarėje, kuri jau nuo XX a. pradžios tituluojama ir Lietuvos tauriųjų elnių sostine.
Medžiotojų dėmesio, neabejoju, sulauks straipsniai apie medžioklės pagalbininkus – šunis, o taip pat populiarų ir istorinį šautuvus. Ypač rekomenduojama susipažinti su pavojais, kuriuos šunims kelia erkės įkandimas.
Meškeriotojams pateikiame mokslininkų tyrinėjimus, kaip bebrai galabija... lašišines žuvis. Toks teiginys skamba kiek neįtikėtinai – bebrai juk ne lokiai, lašišų negaudo. Tačiau šiame teiginyje tiesos yra. Pasirodo, užtvenkdami upes, kuriose neršia lašišinės žuvys, bebrai iš jų atima ir nerštavietes, ir augimvietes. Todėl meškeriotojai turėtų pasitelkti medžiotojus ir tinkamai reguliuoti bebravietes, padėti lašišinėms žuvims ir pravalant kelius į nerštavietes, o kur reikia, – ir visai bebrus išgujant, kad neišnyktų lašišinės žuvys, mūsų upių perlas. Išsamiau su mokslininkų rekomendacijomis, kaip reikėtų elgtis su bebravietėmis išsaugant lašišines žuvis, skaitykite straipsnyje „Bebrų poveikis mažoms lašišinėms upėms“. Beje, susipažinęs su mokslininkų tyrimais dėl bebrų poveikio lašišinėms žuvims, prisiminiau gamtininkų folklorą: „Užmušk bebrą – išsaugok medį!“ Pasirodo, kad tai padeda išsaugoti ir žuvis...
Prenumeruokite ir skaitykite! Anei plauko, anei tauko! Anei žvyno, anei uodegos!

Daugiau informacijos:
Artūras Mankevičius, žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ vyriausiasis redaktorius, tel. (85) 2790297, e. paštas mmredakcija@gmail.com

____________________________________________________________________________________________________________________________________________________

Turinys

Saulės ir mėnulio kalendorius
5 p. 2015 m. gegužė ir birželis

Aktualija
6 p. Medžioklės taisyklių pakeitimai
7 p Per 4 mėnesius stebėta daugiau kaip 300 stambiųjų plėšrūnų
Neries regioniniame parke keliavęs Algimantas Frankonis prie Vilbės upės rado „pažymėtus“ tris juodalksnius – panašiai teritoriją žymi rudieji lokiai.
8 p. Elninių žvėrių populiacijų būklė
9 p. Trofėjų paroda Žagarėje

Žinios
10 p. Išmanioji automatinė šėrykla
10 p. Naujasis „Browning“ pusautomatis
10 p. Vilkų ir lūšių pėdsakai ant sniego
11 p. Latvijoje gaudė Lietuvos medžiotojų ragai
12 p. CIC susitikimas Rygoje
12 p. FACE susitikimas Šveicarijoje
12 p. AKM aktualijos Europoje
13 p. Latvijos medžioklės trofėjų vertinimas ir paroda

Pažinkim
14 p. CIC trofėjų vertinimo sistemos atnaujinimas
CIC pradėjo keisti organizacinę trofėjų vertinimo sistemos struktūrą, siekdama pagerinti darbo organizavimą, komunikavimą bei vertinimo objektyvumą, taip pat įdiegiama elektroninė trofėjų vertinimo sistema.
15 p. CIC trofėjų vertinimo sistema: kuo ji gali būti naudinga medžiotojui?
16 p. Ežerų žvejybos muziejus Mindūnuose
17 p. Medžioklės aidai ir atspindžiai

Istorija
18 p. Caro Aleksandro medžioklė XIX a. viduryje Belovežo girioje
19 p. Medžiotojas jaunas – šautuvas prosenelio

Kinologija
20 p. Vilniaus medžioklinių šunų paroda
Medžioklėse svarbiausia – šunų darbinės savybės ir sugebėjimai. Tačiau atitikimas veislei – taip pat svarbus, nes veislės nurodo įgimtas šunų savybes, kurias ir stengiamasi išnaudoti konkrečioms užduotims medžioklėje atlikti.

Žvėris
22 p. Ar išgirsime šakalų aimanas ir juoką Lietuvoje?
Baltijos regione šakalai pirmiausia pastebėti ir sumedžioti Estijos vakarinėje dalyje, po pusmečio, 2013 m. žiemą, jų sumedžiota Latvijoje. 2015 m. vasarį pasklido žinia, kad šakalas sumedžiotas Lietuvoje, Šakių rajone.

Vandenys
28 p. Bebrų poveikis mažoms lašišinėms upėms
Į bebraviečių įtaką lašišinių žuvų gausai vertėtų atkreipti dėmesį ne tik meškeriotojams, bet ir medžiotojams.

Patarimai
31 p. „Yukon“ naktinės optikos naujienos
32 p. Erkės – mirtinas pavojus šunims

Ginklas
34 p. „Sauer 202“ – vardas, patikimumas ir modifikacijų įvairovė
Graižtvinis šautuvas „Sauer 202“ gaminamas nuo 1993 m. Du dešimtmečiai „Premium“ klasės ginklams nėra labai daug, tačiau pakankamas laiko tarpas įvertinti ginklo trūkumus ir privalumus.

Bendruomenėse
40 p. LMŽD suvažiavimas dirbo produktyviai
41 p. Kupiškėnų medžiotojų iniciatyva
41 p. Tradicinė fazanų medžioklė Mažeikiuose
41 p. Sveikiname!

Kelionės
42 p. Vakarų Europos medžioklės parodos ir mugės
46 p. Sibirinio stirnino medžioklė Kalnų Altajuje
Staiga tolumoje ant kalno pamatėme stirną su stirninu – po minutės žvėrys dingo. Sibiriniai stirninai ir jų ragai žymiai didesni už europinius. Žvėrys labai atsargūs, gerai užuodžia, akylūs ir reaguoja į menkiausią garsą.

Virtuvė
48 p. Medžiotojo žmona: žvėrienos gamyba – maloniausias ritualas
49 p. Kuršių žuvienės paslaptis – druska, nuodėgulys ir degtinė

Tikros istorijos
50 p. Tradicijos
50 p. Laukiniai
50 p. Žvejys
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: "Medžiotojas ir meškeriotojas" naujausio numerio anonsas.

Post by medziotojas »

MM-133-virselis-mazas.jpg

Turinys

Saulės ir mėnulio kalendorius
5 p.2015 m. liepa ir rugpjūtis

Aktualija
6 p. Pamedžioti – į profesionalios medžioklės plotus
Norintieji medžioti Lietuvoje esančiuose profesionalios medžioklės plotuose, tai gali padaryti iš anksto užsiregistravę profesionalius medžioklės plotus valdančiose miškų urėdijose.
10 p. Žagarės dvaro rūmuose – Lietuvos medžiotojų trofėjai

Žinios
13 p. Lietuvos tauriųjų elnių kviesliai Europoje – ketvirti
14 p. Baltijos–Šiaurės regionų medžiotojų susitikimas Žagarėje
14 p. Apie Lietuvos medžioklę ir medžiotojus angliškai
15 p. Kosto Slivskio knyga apie bebrus ir jų medžioklę
15 p. AKM iš Lietuvos nesitraukia
15 p. Naktinio matymo prietaisai medžioklėse?
16 p. I vieta Tarptautiniame medžioklinės muzikos festivalyje Lenkijoje
17 p. Vilkpėdės kalvą Vilniuje papuošė skulptūra

Kinologija
18 p. Lietuviški skalikai – Gedimino kalno papėdėje
Vilniuje atidengta skulptūra pagerbti vienintelei lietuviškai šunų veislei – lietuvių skalikui.
18 p. Šunų bandymai Radviliškyje

Istorija
20 p. Iš Raudondvario Tiškevičių medžioklių XIX a.
21 p. „Sauer 3000“ – „Made in West Germany“

Pažinkim
22 p. Rudasis lokys – nedažnas svečias Lietuvoje

Žvėris
24 p. Apie stumbrų apsaugą, perkėlimą ir medžioklę
Lietuvos stumbrų populiaciją planuojama išskaidyti: dalį palikti Pašilių stumbryne ir gretimuose miškuose, dalį perkelti į Telšių miškų urėdijos aptvarą (Žvėrinčių), o didžiąją dalį – į Varėnos miškų urėdijos ir Dzūkijos nacionalinio parko aptvarą.

Vandenys
29 p. Žvejų, žuvų ar žvejybos rojus?
Aiškiai įvardinti tikslai leistų suformuluoti konkrečią „Žvejybos rojaus“ programą: kas turi būti padaryta per tam tikrus terminus, tam tikroje vietoje, už tam tikras lėšas ir kas prisiims atsakomybę (arba garbę). Deja...

Oficialu
32 p. Profesionalios medžioklės plotų tvarkymo ir naudojimo nuostatai

Ginklas
34 p. „Zoli Columbus“ – šautuvas sportui ir medžioklei
Italų kompanijos „Antonio Zoli“ dviejų vertikalių vamzdžių konstrukcijos šautuvas „Zoli Columbus“ – aukštos „Premium“ klasės lygiavamzdis paukščių medžioklės entuziastams ir sportininkams.

Patarimai
37 p. Pažintis su naktinio matymo prietaisu „Recon 870“
38 p. Kaip teisingai elgtis su gyvūnu?
Padaugėjo šunų, kurie turi problemų dėl medžiagų apykaitos sutrikimų. Pasirodo, kad maždaug 20 % sutrikimų pagrindinė priežastis – paršeliams, o ne mėsėdžiams tinkantis šėrimo racionas.

Bendruomenėse
40 p. Kėdainiuose – nauja moderni šaudykla
40 p. Išmokime saikingai vartoti
41 p. Jaunieji medžiotojai – Medininkų pilyje

Kelionės
42 p. Liūtas
Šiuo metu liūtus galima medžioti 9 valstybėse. Išskirtinę vietą užima Pietų Afrikos Respublika, nes joje kasmet sumedžiojama dvigubai daugiau liūtų, nei visas kitas šalis drauge sudėjus.

Virtuvė
48 p. Laukiniams paukščiams – prieskonių trijulė

Tikros istorijos
50 p. Akistata su lūšimi
50 p. Šunelio Nato nuotykiai

________________________________________________________________________________________________________________________

Pranešimas žiniasklaidai

Vilnius, 2015-07-03

Medžiotojai pasigrožėti trofėjais kviečia į... Vyšnių festivalį

Žagarė Lietuvoje garsi bent dėl dviejų priežasčių – žagarvyšnėmis ir tauriaisiais elniais. Nuo XVIII a. žinomas Žagarės vyšnias garsina kasmet rengiamas Žagarės vyšnių festivalis, o kraštą, laikomą Lietuvos tauriųjų elnių tėvyne, šiemet garsina ir Lietuvos medžioklės ir žvejybos daugiau kaip 1 200 trofėjų paroda, surengta Žagarės (D. Naryškino) dvaro rūmuose – rašoma naujame žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ numeryje.

Žagarė nuo seno garsi vyšniomis. Vaismedis ne žiemgališkos kilmės, tačiau prigijo Žagarės žemėje. XX a. pradžioje Peterburgo turguje buvęs net atskiras žagarvyšnių skyrius, o vienas Rygos fabrikas iš žagarvyšnių gamino likerį. XVIII a. Žagarėje būta įstatymo, kuriame reikalauta sodybose pasodinti pasirinktinai porą vaismedžių, tarp kurių būtų vyšnia. Idėja surengti festivalį skirtą Žagarės vyšnioms kilo prieš 11 metų. Sutraukia jis lankytojus ir iš Lietuvos, ir iš Latvijos, nes tapo vienu iš įdomiausių, originalių, puikiai organizuotų renginių, kuriame kasmet koncertuoja garsūs Lietuvos ir užsienio šalių atlikėjai. 2014 m. festivalio dalyvius pradžiugino „Brainstorm“, o šiemet festivalio vinimi taps legendinė grupė – „Smokie“.
Ne tik vyšniomis Žagarė garsi. Žagarės kraštas yra laikomas Lietuvos (iš dalies ir Latvijos) tauriųjų elnių gimtine ir jų sostine. Už tai, kad taurieji elniai Lietuvoje išliko ir išplito, turime būti dėkingi buvusiam Žagarės rūmų šeimininkui grafui Dimitrijui Naryškinui, kuris XIX a. pabaigoje į Žagarę atsivežė ir pradėjo aptvaruose auginti tauriuosius elnius. Iš jo aptvarų XX a. pradžioje paleisti ar pabėgę elniai tapo Lietuvoje šiais laikais klestinčios tauriųjų elnių populiacijos pagrindu. Sprendimą surengti Lietuvos medžiotų ir žvejų draugijos kas 3metus vykstančią Medžioklės ir žvejybos trofėjų parodą Žagarėje, bene, labiausiai ir nulėmė tai, kad parodai suteikta nepaprasta erdvė. Buvo rengiamos parodas dvaro rūmų pastatuose, Trakų pilyje, tačiau medžioklės trofėjų vieta ne gynybinio pobūdžio įtvirtinimuose, ne dvaro arklidėse, nors ir paverstose reprezentatyviomis salėmis, juolab – ne sandėliuose ar angaruose, nors ir skirtuose parodoms. Medžioklės trofėjai visada puošė Lietuvos ir visų Europos šalių didikų dvarų, reprezentacijai, svečių priėmimui skirtų menių, gyvenamųjų patalpų sienas. Tai pasakytina ir apie visus dvarus apskritai, ir apie konkretų grafų Platono Zubovo pastatytą ir D. Naryškino perstatytą Žagarės dvarą. Puošė šio dvaro sienas elnių, lokių ir briedžių trofėjai ir prieš 100–150 m.
Pasak Mindaugo Balčiūno, Žagarės regioninio parko direktoriaus, didžiausio lankytojų srauto trofėjų parodoje laukiama per Vyšnių festivalį, kuris Žagarėje prasidės iškart po Mindauginių. Jau per pirmąjį parodos mėnesį sulaukta bent dviejų medžiotojų delegacijų iš Latvijos, atvyksta labai daug vaikų grupių, kurie domisi mūsų krašto ir tolimų kraštų fauna, atvyksta medžiotojų pavieniui ar grupėmis iš tolimesnių Lietuvos rajonų. Parodą jau palankę Šiaurės ir Baltijos šalių medžiotojų organizacijų ir Europos medžioklės ir gamtos apsaugos asociacijų federacijos vadovai. Labai geri atsiliepimai ir iš vietinės bendruomenės. Pažiūrėti parodos jau buvo užsukę bene visi Žagarės gyventojai. Kadangi Žagarė šiais metais yra tapusi Lietuvos kultūros sostine, be to, yra Europos mažųjų miestelių chartijos narė, tad svečių miestelyje ir lankytojų Žagarės dvaro rūmuose gausu bus visus metus, nes vyksta daug nacionalinių, tarptautinių renginių.
„Džiaugiamės, kad ir vyresniajai, ir jaunesniajai kartai, ir Lietuvos svečiams galime tinkamai pristatyti Lietuvos medžioklės kultūrą, istoriją ir tradicijas. Manome, kad Žagarės dvaro rūmams į naudą tai, kad juose vyksta ši paroda, tačiau ir parodai, eksponuojamiems trofėjams naudinga, kad jie pristatomi tinkamoje, jiems derančioje aplinkoje. Žagarės vyšnių festivaliui – tai taip pat naudingas akcentas. Medžiotojai ir visi miestelio lankytai galės linksmai, įdomiai bei gerai praliesti laiką festivalyje ir pasigrožėti Žagarės rūmais, jų autentišku medžiokliniu interjeru, susipažinti su kelių metų medžioklės trofėjų, pelnytų Lietuvoje ir tolimuose pasaulio kraštuose, laimikiais. Medžiotojams – tai pati tikriausia galimybė vienu šūviu nušauti du zuikius“, – juokauja Žagarės regioninio parko direktorius.
Žagarės festivalis vyks liepos 9 –12 d., Medžioklės ir žvejybos trofėjų paroda veiks iki š. m. rugpjūčio 24 d. Lankymas į abu renginius nemokamas.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: "Medžiotojas ir meškeriotojas" naujausio numerio anonsas.

Post by medziotojas »

„Medžiotojas ir meškeriotojas“ Nr. 5 (134)
MMm-134-virselis.JPG
Turinys

Saulės ir mėnulio kalendorius
5 p. 2015 m. rugsėjis ir spalis

Aktualija
6 p. Trofėjų parodos Žagarėje rezultatai
8 p. Trofėjų vertė ir medžiotojų kvalifikacija

Žinios
10 p. Paukščių medžioklės sezono atidarymas
11 p. Lietuvos taksidermistų laimėjimai
12 p. Dronai DJI – medžioklei, apsaugai, laisvalaikiui
12 p. LMŽD žvejybos varžybos Kupiškio mariose

Pažinkim
14 p. Tolimos lokio Iwo ir vilko Alano kelionės
Istorija
16 p. Mykolo Oginskio Mykolinių medžioklės
17 p. Ginklas su turkiška prabanga

Kinologija
18 p. Vokiečių jagdterjeras – universalus medžioklinis šuo
Būtent įvairiapusiškam panaudojimui medžioklėse ši veislė buvo išveista Vokietijoje.

Žvėris
20 p. Rekordinių stirnino ragų trofėjus
Netoli Kalvarijos sumedžiotas stirninas su įspūdinga ragų karūna – pretendentas į naują Lietuvos stirninų trofėjų rekordą ir pasaulinį trofėjų penketuką.
24 p. Gamta ir stirninų medžioklė Punsko–Suvalkų krašte
Apie stirninų medžioklę, tradicijas ir faunos įvairovę Lenkijos Suvalkų–Punsko krašte pasakoja aistringas medžiotojas, Varšuvos medžiotojų klubo „Brzask“ narys Jurgis Uzdila.

Vandenys
30 p. Žvejų, žuvų ar žvejybos rojus? (II dalis)
Ar turtingi žuvimi „Žvejybos rojaus“ Molėtų raj. Galuonų, Išnarų, Kertuojų, Baltųjų Lakajų, Bebrusų, Stirnių, Rudesos ežerai ir Zarasų raj. Luodžio, Asavo, Sartų ežerai, Antalieptės HE tvenkinys bei Šventosios upė tarp Luodžio ir Sartų ežerų?

Patarimai
32 p. Ginklų remontas ir paruošimas sezonui
Kaip paruošti ginklą naujam medžioklės sezonui, kad jis nenuviltų šaulio.
34 Rugsėjį – antrasis erkių suaktyvėjimo laikotarpis

Ginklas
36 p. Karabinas „Browning Euro Bolt“
Prekės ženklu „Browning“ pažymėti ginklai – vieni iš tų, kuriuos vieną kartą pasirinkus jų gerbėju dažniausiai tampama visiems laikams.

Bendruomenėse
38 p. Jei negloboji, tai ir nemedžioji
39 p. Skuodo medžiotojai aiškinosi taikliausius
39 p. Ar švęsime Medeinės dieną?
40 p. Medžiotojų būrelio „Volungė“ 25-etis
40 p. Šalčininkų medžiotojų šventė Gaujos pakrantėje
41 p. Universalusis Bobas

Kelionės
42 p. Medžioklė Beringo jūroje
Pagrindinis šios kelionės tikslas – tradicinė jūrų vėplių medžioklė. Bet stipriausias motyvas buvo – organizatorių pažadas pasiimti mus į banginio medžioklę.

Virtuvė
48 p. Žvėrienos, paukštienos ir žuvies receptai

Tikros istorijos
50 p. Ilgos medžioklės akimirkos
50 p. Ištikimą draugą – nelaimėje pažinsi


__________________________________________________________________________________________________________________________


Pranešimas žiniasklaidai Vilnius, 2015-09-07

Trofėjai įvertinti – atėjo metas naujiems rekordams

Lietuvos medžiotojams ir meškeriotojams praėjusių trejų metų darbų bei medžioklės ir žvejybos sėkmės įvertinimas – buvo pasibaigusi vasara. Šių metų Lietuvos kultūros sostinėje Žagarėje, jos rūmuose, beveik tris mėnesius buvo eksponuojami geriausi pastarųjų metų šalies medžiotojų ir meškeriotojų trofėjai. Medžioklės rezultatai apibendrinti, tačiau ši vasara jau spėjo pateikti ir naujų siurprizų – prie Kalvarijos mūsų tautiečio iš Suvalkų sumedžioto stirnino trofėjus pretenduoja ne tik į naują Lietuvos rekordą, bet ir į vertingiausių šios kategorijos trofėjų penketuką pasaulyje, rašoma naujausiame žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ numeryje.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Medžioklės ir žvejybos trofėjų paroda „Žagarė 2015“, kaip žurnale teigia specialistai, išsiskyrė ne tik trofėjų gausa, bet ir kokybe: buvo pristatyta 1 214 trofėjų, iš kurių 202 pelnė aukso, 414 – sidabro, 437 – bronzos medalius, užfiksuoti ir du šalies trofėjų rekordai (vilko ir barsuko kaukolės).
Kad ateityje Lietuvoje bus rekordinių trofėjų, liudija mūsų tautiečio Lenkijos medžiotojo Vito Uzdilos stirnino trofėjus, kurį jis pelnė svečiuodamasis Lietuvoje, medžioklėje netoli Kalvarijos, prie sienos su Lenkija. Naujajame „Medžiotojo ir meškeriotojo“ numeryje pasakojama ir apie rekordinės medžioklės peripetijas, ir Lenkijos medžiotojų tradicijas, gyvenimą, bendradarbiavimą su Lietuvos medžiotojais.
Visi Lenkijos medžiotojai yra susibūrę į vieną organizaciją – Lenkijos medžiotojų sąjungą (Polski Związek Lowiecki). Sąjunga struktūriškai padalinta į klubus, turinčius savo medžioklės plotus, kurie pagal Lenkijos įstatymus negali būti mažesni nei 3 000 ha. Taip pat yra komerciniai medžioklės plotai, kuriuos valdo miškų urėdijos arba nacionalinė Lenkijos medžiotojų sąjunga. Iš viso Lenkijoje yra 127 000 medžiotojų. Iš Punsko – Suvalkų krašte gyvenančių apie 15 000 lietuvių, medžiotojų per visus klubus susidarytų apie 40. Daugiausia jų Seinų medžiotojų klube, kur dominuoja vietos medžiotojai.
Bendravimas ir bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Lenkijos pasienio medžiotojų užsimezgė jau prieš dešimtmetį. Marijampolės medžiotojai, turintys medžioklės plotus prie Lenkijos–Lietuvos sienos, drauge su Suvalkų medžiotojais iš abiejų sienos pusių savo plotuose įkurdino po 7 danielius, kurie sudarė bendrą bandą. Šiuo metu priskaičiuojama jau 60 danielių banda. Šių dailių žvėrių pagausėjo tiek, kad jie pasklido ir po aplinkinius Lenkijos–Lietuvos pasienio medžiotojų būrelių ir klubų plotus. Valstybinės sienos žvėrių populiacijų nedalina, abipus sienos ganosi tos pačios elnių, briedžių, stirnų bandos. Įdomu ir net simboliška, kad naująjį stirnino trofėjaus rekordą Lietuvoje bus pelnęs Lenkijos medžiotojas, atstovaujantis senai ir garbingai Lietuvos medžiotojų giminei.
Nors Lenkijos–Lietuvos pasienyje gyvena gan sėslūs žvėrys, tačiau to negalima pasakyti apie visas žvėrių rūšis. Skaitytojai žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ puslapiuose ras informacijos apie vilką, kuris į mūsų kraštą buvo atsibastęs net iš Vokietijos, taip pat istoriją apie lokį, kuris ieškojo vietos įsikurti bent trijose valstybėse.
Naujame „Medžiotojo ir meškeriotojo“ numeryje naudingos informacijos užtiks medžioklinės kinologijos gerbėjai. Jiems bus įdomu „atrasti“ vokiečių jagdterjerus – vienus universaliausių medžioklinių šunų. Specialistai teigia, kad Lietuvos medžioklės plotuose jie dar bus atrasti iš naujo, nes keičiantis medžioklės kultūrai, būdams, atsiranda ir atitinkamų savybių šunų poreikis.
Kelionės šį kartą veda į... Beringo jūrą medžioti banginių. Šiuos didžiausius pasaulio žinduolius vietos medžiotojai čiukčiai vis dar medžioja tradiciškai – laidydami harpūnus.
Meškeriotojams toliau pasakojama apie kuriamo „Žvejybos rojaus“ dabartį ir perspektyvas, pasiekimus ir klaidas. Ieškoma atsakymo į klausimą, kokių laimikių „Žvejybos rojaus“ vandenyse gali tikėtis žvejai mėgėjai.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: "Medžiotojas ir meškeriotojas" naujausio numerio anonsas.

Post by medziotojas »

„Medžiotojas ir meškeriotojas“ Nr. 2 (137) 2016 m. kovas–balandis
MM-137.jpg
Turinys

Saulės ir mėnulio kalendorius
5 p. 2016 m. kovas ir balandis

Aktualija
6 p.Plėšrūnų stebėjimai registruojami 13 mėnesių: žiūrim, ką turim
Pagrindinis tikslas – daugiau objektyvumo apie stambiųjų plėšrūnų gausą – neabejotinai pasiektas. Jei vilkų apskaita 2016 m. nebus atliekama, projekto rezultatai gali tapti vieninteliais duomenimis apie plėšrūnų skaičių.

Žinios
10 p. Įteisinta Kauno medžiotojų sąjungos šaudykla
10 p. „Cerakote“ – ginklo apsaugai ir išskirtinumui
11 p. Išsamiai apie danielius
12 p. AKM plitimo kronika
12 p. Medžioklė vilkų gausėjimo nesustabdė

Pažinkim
14 p. Skamba lietuviška medžioklinė muzika
Pasak prof. Petro Vyšniausko, mes, medžiotojai, esame Lietuvos – valstybės kultūros dalis. Į mus žiūri. Mūsų klauso, ką ir kaip kalbame, kaip atrodome, ką grojame ir net muzikinius kūrinius rašome.

Portretas
16 p. Algirdas Brukas: liksiu dėkingas likimui

Kinologija
18 p. Šuns parengimas varyminėms medžioklėms
Medžioklinio šuns rengimas varyminėms medžioklėms neprasideda ir nesibaigia tuo, kad šuo paprasčiausiai paleidžiamas į mišką ir jam leidžiama lakstyti po medžioklės plotą kaip laukiniam žvėriui.
22 p. Kraujasekiai

Žvėris
24 p. Danieliai Lietuvos medžioklės plotuose
Sėkmingos danielių introdukcijos ir pas mus, ir kitur Europoje pavyzdžiai leidžia tikėtis neblogų rezultatų ir gražios perspektyvos šiems mažesniesiems elnių pusbroliams.

Žuvis
30 p. Ar pagrįstai pamiršta peledė?
Peledė – viena vertingiausių žuvų. Jų žuviena pasižymi geromis maistinėmis savybėmis, ypač skani šalto ar karšto rūkimo, savotiškai unikalaus skonio sūdyta.

Ginklas
34 p. „Merkel“ sujungė istoriją su modernumu

Patarimai
35 p. Žinduolių apskaitos metodai
36 p. Kelių įtaka kanopiniams gyvūnams: kurios rūšys ir kur?
38 p. NMT – atsisakėm, bet AKM – neatsisakysi

Bendruomenėse
42 p. Laimikis – šernas
42 p. Kultūringas yra tik apsišvietęs medžiotojas
42 p. Atnaujintas trofėjų ekspertų sąrašas
43 p. Tradicija, kuri, regis, nesibaigs niekada
43 p. LMŽD suvažiavimas
43 p. Apdovanojimai

Kelionės
44 p. Medžioklė „prancūziškame“ Benine
Pagrindiniai medžioklės objektai, kurių ir vykstama į Beniną, – stambieji ir vidutiniai Afrikos kanopiniai: buivolai, arklinės ir karvinės antilopės, vandeniniai ir pelkiniai ožiai, Nagoro pelkinės redunkos, margosios antilopės, oribės, krūmininiai ir rudašoniai diukeriai.

Virtuvė
49 p. Žvėrienos, paukštienos ir žuvies patiekalai

Tikros istorijos
50 p. Kas nežino Petro...
50 p. Šunelio Nato nuotykai

__________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

Pranešimas žiniasklaidai Vilnius, 2016-03-04

Kiek Lietuvoje vilkų, lūšių ir lokių?

Jau metus trunkančio Gamtos tyrimų centro ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos vykdomo stambiųjų plėšrūnų apskaitos projekto rezultatai pristatomi naujajame „Medžiotojo ir meškeriotojo“ kovo–balandžio mėn. numeryje. Medžiotojai, miškininkai, gamtininkai ir kiti gamtos gerbėjai iki 2016 m. vasario pateikė 464 gyvūnų stebėjimo anketas su tiksliu stebėtų gyvūnų vietos, laiko, stebėjimo pobūdžio aprašymu bei nemažai plėšrūnų fotonuotraukų.

Pagrindinis tikslas, kurio siekė Gamtos tyrimų centro mokslininkai ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos nariai, neprofesionaliojo mokslo projekto, skirto stambiųjų plėšrūnų apskaitai iniciatoriai ir vykdytojai, – daugiau objektyvumo apie stambiųjų plėšrūnų skaičių Lietuvoje. Tai ypač aktualu, kai žiemomis nesusidaro pastovi sniego danga ir nėra galimybių atlikti plėšrūnų apskaitas pagal pėdsakus sniege, kurią vykdo miškų urėdijos ir saugomų teritorijų tarnybos valstybiniuose miškuose ir draustiniuose.
Pasak dr. Lino Balčiausko, Gamtos tyrimų centro Žinduolių ekologijos laboratorijos vadovo, pagal projekto dalyvių pateiktą informaciją apie lūšių skaičių galime pasakyti gan tiksliai, nes dauguma lūšių stebėjimų yra iš skirtingų teritorijų. Iš stebėtų 105 individų kelis kartus galėjo būti stebėti tik keli, Šilalės ir Vilniaus rajonuose, todėl šiuo metu Lietuvoje gyvenančių lūšių skaičius yra tikrai didesnis nei 100 individų. Daugiausia lūšių gyvena Biržų, Kupiškio ir Rokiškio r. miškuose. Neabejotinai lūšių daugėja ir vakarinėje Lietuvos dalyje. Apie vilkų skaičių visoje Lietuvoje kalbėti galima, tačiau paklaida vis dar per didelė, nes duomenų iš daugelio rajonų nepakanka. Per pirmus metus gauta informacijos apie 600 vilkų stebėjimus. Visai negauta pranešimų apie stambiųjų plėšrūnų stebėjimus iš Mažeikių, Skuodo ir Kretingos rajonų, t. y. šiaurės–vakarų Lietuvos dalies, nors šie rajonai anksčiau niekada „nesiskundė“ vilkų stygiumi: 2006–2013 m. apskaitų pagal pėdsakus sniege duomenimis vilkai buvo registruojami ne vienoje girininkijoje. Negauta pranešimų apie stebėjimus Pasvalio ir Pakruojo rajonuose, tačiau juose daug vilkų veikiausia ir nėra, nes 2006–2013 m. apskaitose jų nurodoma tik keli individai.
Daugiausia pranešimų apie stebėtus plėšrūnus gauta iš Šilalės, Švenčionių, Biržų, Varėnos ir Ukmergės rajonų. Iš viso projekte per metus jau dalyvavo daugiau kaip 100 žmonių, kurių dauguma užpildė po 1–3 anketas.
Pagal pateiktus duomenis galima spręsti, kad, tarkim, Šilalės rajone vilkų skaičius yra 40–50 individų (įvertinus galimus pasikartojimus, stebėjimų vietas ir stebėtų individų skaičių). Vilkai per 2015 m. rajone papjovė daugiau kaip 150 naminių gyvūnų. Vien tik pietrytinėje Biržų girios pusėje ir keliuose miškuose šalia ribos su Rokiškio ir Kupiškio rajonais laikosi ne mažiau kaip 10 įvairaus amžiaus vilkų. Kitose Biržų girios dalyse, taip pat ir už jos ribų, keli respondentai pranešė apie stebėtas 5–8 ir net 12 vilkų grupes.
„Vienas svarbesnių šio projekto rezultatų – daugiau kaip 40 % stebėtų vilkų buvo trijų ir daugiau individų grupės. Didėjantis (lyginant su 2006–2012 m. apskaitomis) grupės dydis rodo, kad vilkų populiacija Lietuvoje auga. Didžiausias vidutinis vilkų grupės dydis buvo stebimas Šiaulių, Panevėžio, Tauragės, Kelmės, Šilalės, Biržų, Raseinių ir Ignalinos rajonuose. Kalbant apie lūšis, vienu metu stebėti keli individai yra, kaip taisyklė, patelė su jaunikliu arba jaunikliais – taigi, tokių grupių skaičius rodo vados buvimą. Vados sudaro 13,6 % visų lūšių stebėjimų“, – teigia dr. L. Balčiauskas.
Prasidedant neprofesionaliojo mokslo plėšrūnų apskaitos projektui buvo abejonių, ar verta į būsimų stebėjimų anketas be vilkų ir lūšių įtraukti ir ruduosius lokius. Dabar jau aišku, kad buvo verta. Pernai gegužės pirmomis dienomis Gamtos tyrimų centrą pasiekė pranešimas apie rudojo lokio pasirodymą Lietuvoje, Biržų rajono Šaltosios Azijos miške. Gyvūnas buvo nufotografuotas žvėrių registravimo kamera. Lokių veiklos žymės taip pat pastebėtos Ignalinos, Švenčionių ir, galimai, Vilniaus rajonuose. Iš viso projekto vykdytojams yra pateiktos 8 lokių stebėjimo anketos.
Kaip ir kiekvieną kartą, naujajame žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ numeryje skaitytojai ras daug naudingos informacijos, patarimų, aprašymų apie Lietuvos ir tolimų kraštų fauną, miškų ir vandenų gyvūniją. Šio numerio puslapiuose daugiausia vietos skiriama danieliams, kurių Lietuvos miškuose jau priskaičiuojama virš 3 000, ir meškeriotojų beveik pamirštoms peledėms, kurių žvejyba pradžiugintų kiekvieną meškeriojimo museline meškere entuziastą.

Daugiau informacijos:
Artūras Mankevičius, žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ vyriausiasis redaktorius, tel. (8 5) 2790297, e. paštas mmredakcija@gmail.com
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Locked