Žurnalas „Medžiotojas ir meškeriotojas“
Leidėjas: Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija
Turinys Nr. 5 (116) 2012 m. rugsėjis–spalis.
Redaktoriaus žodis
3 p. Derliaus metas
Miškų ir vandenų šeimininkams, o tokiais turi būti medžiotojai ir meškeriotojai, ruduo ne mažiau prasmingas nei žemdirbiams, kuriems visų metų triūsas derliumi įprasminamas. Vėstant orams meškeriotojai vis dažniau traukia link upių ir ežerų – žuvys vėl kimba, o Medžiotojo kalendoriuje ima daugėti žalios spalvos – vis daugiau žvėrių galima medžioti.
Saulės ir mėnulio kalendorius
5 p. 2012 m. rugsėjis ir spalis
Aktualijos
6 p. Ar pasieks medžiotojus tauriųjų elnių kvieslių balsas?
Žinios
10 p. „Bresser“ kamera šėryklai
10 p. Steigiamas Baltijos jūros biosferos poligonas
11 p. „Chevalier“ aprengs ir medžiotojus, ir medžiotojas
11 p. Kas taps taikliausiais šauliais Šiauliuose?
Istorija
12 p. Konopištės pilis – liudija
Čekija garsėja ne tik įspūdingomis medžioklės tradicijomis. Ne mažiau kraštą garsina architektūros puošmenos – medžioklių pilaitės išsibarsčiusios po visą buvusios Austrijos–Vengrijos imperijos teritoriją. Bene garsiausia ir dažniausiai lankoma pilis Čekijoje – Konopištė.
Portretas
15 p. Kazys Giniūnas: medžioklė ir pagarba gamtai – neatsiejami
Savo mintimis ir rūpesčiais dalijasi buvęs šalies aplinkos apsaugos vadovas, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas, garbės medžiotojas K. Giniūnas, kuris spalį švenčia 80–metį.
Pažinkim
18 p. Ragus pučia ne tik medžioklėse
Vilniaus medžiotojų draugijos pučiamųjų medžioklinių ragų kolektyvas jau gerai žinomas, nors oficialiai gyvuoja neseniai, nuo 2011 m. Dabar klube 10 muzikantų. Ir visi jie – medžiotojai.
20 p.Veislė, kurią išvedė karantinas
Pikardijos žydrasis epanjolis vertinamas kaip universalus medžioklinis šuo, turintis puikią uoslę ir įgimtą troškimą medžioti. Pasaulyje skaičiuojama apie 2 000 šių šunų.
Žvėris
21 p. Lūšis – archainė Lietuvos gamtos dalis
Lūšis – vienintelis kačių rūšies gyvūnas Lietuvos miškuose. XX a. pradžioje lūšys buvo beišnykstą, XX a. viduryje – gan intensyviai medžiotos, vėliau – saugomos, o šiuo metu jų populiacija iš dalies atkuriama. Ar išliks Baltijos lūšių populiacija ateities kartoms – vienareikšmiško atsakymo nėra.
Vandenys
26 p. Vėžiai ir kaip jiems sekasi Lietuvoje
Nuo senų laikų žinota, kad jei telkinyje apsigyvena vėžiai, vadinasi jo vandens kokybė nepriekaištinga. Tačiau – tai pasakytina tik apie vietines vėžių rūšis. XX a. pabaigoje –XXI a. pradžioje vėžių kolonijos vandens grynumo indikatoriais tebus tik tada, jei mokėsime vėžius atpažinti – atskirti gausėjančius svetimšalius nuo retėjančių vietinių.
32 p. Povandeninės žūklės plotai (I dalis)
Nors povandenis pasaulis šalia – regimas, ranka pasiekiamas, naudojamas, tačiau jis visada išlieka „kita planeta“, kurioje žmonės ir XXI a. tėra tik retesni ar dažnesni svečiai. Apie Lietuvos povandeninio pasaulio įvairovę ir žūklę (arba medžioklę) po vandeniu pasakoja šios veiklos entuziastai.
Patarimai
34 p, „Sako“ rašo ginklų istoriją
Mes, medžiotojai, priklausome išskirtinei žmonių grupei – mylinčiai gamtą, poilsį joje bei galimybę jausti jėgą, galinčią nukauti stipriausią ir gudriausią žvėrį. Tikrai jaučiamės tvirtai, kai rankose turime su meile sukurtą medžioklinį ginklą.
Bendruomenės
36 p. Radviliškyje – modernus dirbtinių urvų kompleksas
Radviliškio medžiotojų ir žvejų draugijos kolektyvas įrengė modernią mokymų bazę urviniams šunims.
37 p. Šiauliečiai išsiaiškino taikliausius
Šiaulių medžiotojų ir žvejų draugija UAB „Vollit“ šaudymo centre surengė 2012 m. šaudymo varžybas.
37 p. Bazilionų medžiotojų būreliui – 50 metų
38 p. Joniškiečiai medžiotojai rinkosi Elnių slėnyje
39 p. Akmenės medžiotojai šventė 60 m. jubiliejų
39 p. Radviliškiečiai jau planuoja kitus metus
40 p. Šilalės medžiotojų šventėje rungtyniavo ir meras
40 p. Skuodo medžiotojų šventė
41 p. Šilutės medžiotojų šventė su liūdesio gaida
42 p. Medžiotojų šventė Kelmėje
42 p. Kupiškėnai sukvietė vėžiautojus
43 p. Apdovanojimai, užuojautos, skelbimai
Kelionės
44 p. Medžioklė Zimbabvėje
Jei esate priklausomas nuo Afrikos safario ir medžioklė Namibijos ar Pietų Afrikos fermose jums įprastas dalykas, tuomet pats laikas pereiti į kitą lygą. Tai Afrikos didžiųjų žvėrių medžioklė laukiniuose tyruose.
Virtuvė
49 p. Vėžienos patiekalai
Humoras
50 p. Anekdotai
___________________________________________________________________________________________________
Pranešimas žiniasklaidai Vilnius, 2012 08 31
Kaip prakalbinti taurųjį elnią?
„Medžiotojo ir meškeriotojo“ rudens numeryje klausiame, ar mokate susikalbėti su elniais? Tikriausiai ne, o štai keli žmonės Lietuvoje – tai moka. Bent jau tiek, kad elniai patiki, jog juos kviečia kiti elniai ir, jei kvietimą išgirsta rujos metu, ateina „aiškintis santykių“.
Spalį pirmą kartą Lietuvoje (ir Baltijos šalyse) vyks Europos tauriųjų elnių kvieslių čempionatas – geriausi Europos tauriųjų elnių kviesliai varžysis dėl čempiono vardo. Dalyvaus jame ir Lietuvos atstovai, tačiau svarbiausias čempionato surengimo mūsų šalyje tikslas, kad žinia apie šį medžioklės būdą ir meną persiristų per Lietuvą, sudomintų medžiotojų kolektyvus ir, laikui bėgant, galbūt mūsų medžioklės tradicijos pasipildys šia, su niekuo nepalyginama, todėl ir nuostabia medžioklės meno dalimi. Čempionate apsilankę žiūrovai galės pasiklausyti tikrų tikriausios įspūdingų žvėrių kalbos, kurios retai kuriam gamtoje teko ar kada teks išgirsti.
Visoje Europoje, kur esama tauriųjų elnių, egzistuoja ir šis elnių viliojimas imituojant žvėries, kito elnio patino, baubimą. Šis būdas labai praktiškas ir reikalingas vykdant selekcinę elnių atranką medžioklėse, be to, jis yra ne tik medžioklės būdo, bet medžioklės meno dalis, rašoma naujausiame žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ numeryje.
Anot Algimanto Kamičaičio, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos tarybos nario ir bene daugiausia tauriųjų elnių Lietuvoje prisikvietusio jų „pašnekovo“, toks įvairiapusis, įdomus, išraiškingas, ypač daug moduliacijų turintis balsas yra būdingas tik tauriesiems elniams, tik jiems balsas yra toks reikšmingas bendraujant tarpusavyje. Beje, A. Kamičaitis išduoda, kad taurieji elniai irgi turi savo „dialektą“, tarkim, Karpatų taurieji elniai baubia šiek tiek kitaip nei lietuviški. Ar atpažinsite šiuos skirtumus, kai Kaune užbaus „elniai“ iš visos Europos – retorinis klausimas.
Čempionatas vyks Miško, medžioklės ir aplinkos parodos „Sprendimų ratas 2012“ metu. Ten pat vyks kas 3 m. rengiama tradicinė Lietuvos medžioklės ir žūklės trofėjų paroda, į kurią eksponatus atveža ir kaimyninių šalių medžiotojai.
Priešpaskutiniame šių metų „Medžiotojo ir meškeriotojo“ numeryje taip pat kimbama į medžiotojams ir meškeriotojams aktualias bei įdomias temas. Aiškinamės, kaip sekasi atkurti didžiausių Lietuvos katinių – lūšių populiaciją. Medžiotojai šio žvėries įveisimą sutinka prieštaringai – kai kur, teigiama, jos gerokai apmažino stirnų.
Meškeriotojus supažindiname su šalyje gyvenančių vėžių rūšimis. Specialistai primena, kad yra vėžiai „svetimšaliai“, kurie mūsų vandenyse nepageidaujami, juos reikia gaudyti visus metus. Kaip jų nesupainioti su vieninteliu vietiniu nykstančiu plačiažnypliu vėžiu ir beveik vietiniu europiniu siauražnypliu, kuris, deja, irgi neatlaiko invazinių, iš kitų žemynų atvežtų vėžių antplūdžio.
Pradedame nagrinėti povandeninės žūklės subtilybes. Aiškinamės, ką galima, ir ko negalima vadinti povandenine žvejyba (o gal medžiokle – po vandeniu žuvis ne gaudo, o šaudo). Šiame numeryje daug vietos skiriame medžiotojų ir meškeriotojų bendruomenių gyvenimui aprašyti. Vasara, kaip žinia, iškylų metas. Ne išimtis ir mūsų kolegos, kurie susirinkę gamtoje bendravo, varžėsi, o apie jų nuotykius skaitykite rubrikoje „Bendruomenėse“.
„Medžiotojo ir meškeriotojo“ rugsėjo – spalio numeryje taip pat sužinosite apie ne tik Lietuvoje retą medžioklinį šunį – Pikardijos žydrąjį epanjolį, apie Radviliškyje įrengtą naują modernų dirbtinių urvų kompleksą šunims treniruoti, „Kelionių“ rubrika nukels į tolimąją Zimbabvę, kur galima sumedžioti 4 iš 5 didžiųjų „Afrikos penketo“ žvėrių. Ir, žinoma, geros nuotaikos pridės medžiotojų ir žvejų anekdotai, „užkandant“ juos virtų vėžių patiekalais – bent jau invazinių rainuotųjų, tikrai užteks kiekvienam stalui ir papuošti, ir pagardinti, o aktualios informacijos ras ir medžioklės, ir žvejybos mėgėjai.
Daugiau informacijos:
Artūras Mankevičius, žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ vyriausiasis redaktorius, tel. (8 5) 2790297, e. paštas:
mmredakcija@gmail.com