"Medžiotojas ir meškeriotojas" naujausio numerio anonsas.

[medziotojas]

Žurnalas „Medžiotojas ir meškeriotojas“
Leidėjas: Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija

Turinys Nr. 6 (111) 2011 m. lapkritis–gruodis.

3 p. Redaktoriaus žodis – Gyvename su jumis
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos žurnalas šiemet atgimė po kelerių metų pertraukos. Metai prabėgo nepastebimai. Jau vartote paskutinį, šeštąjį, šių metų žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ numerį. Kad žurnalas tampa vis labiau skaitomas, esame dėkingi mūsų pagalbininkams, įvairių sričių ekspertams, neetatiniams bendraautoriams, fotografams, rašytojams, medžiotojams, žvejams, visiems gamtos gerbėjams. Žurnalus reguliariai jus pasieks ir 2012 m.
5 p. Saulės ir mėnulio kalendorius, 2011 m. lapkritis–gruodis.

Aktualijos
6 p. Medžioklės įstatymas turi atitikti Konstitucijai
8 p. Elnių šaukliai iš visos Europos rinksis Lietuvoje

Žinios
10 p. Medžioklei skirta paroda Bernardinuose
10 p. „Volkl“ ir „Rascher“ naujienos
10 p. „Hillman“ apranga Lietuvoje
11 p. „Sprendimų ratas“ sukvietė gamtos gerbėjus
12 p. Varžėsi pėdsekiai profesionalai
13 p. Lietuvos erelė medžiojo Čekijoje

Istorija
15 p. Ne tik apie hubertinių ištakas
Lietuvoje hubertinių medžioklių, švenčių tradicija palyginti jauna, ji siekia tik XVIII a. Į mūsų kraštą ją atvežė rinkti karaliai iš Saksonijos – Augustas II Stiprusis ir Augustas III. Deja, atvežė tik tradicijos pavadinimą. Netgi XX a. pradžioje dar nebuvo įprasta pagerbti šakele žvėrį sumedžiojusį medžiotoją, o gyvūnus tvarkingai išguldyti eglišakių rate ir taip pat juos pagerbti.

Pažinkim
22 p. Medžioklės lanku praeitis ir ateitis Lietuvoje
Daugelyje Europos valstybių medžioklė su lankais turi gilias tradicijas ir aiškiai reglamentuotą praktiką. Su lankais medžiojama 15 ES šalių. Lietuvoje medžioti lanku įstatymas nedraudžia, bet draudžia taisyklės. Apie lankininkų ateitį kalbame su pirmaisiais šalyje medžioklės lanku instruktoriais: Mantu Balsiu ir Karoliu Giruliu.

Žvėris
25 p. Dievai jį mums išsaugojo
Dievų pagalba retai kada įgauna tokį konkretų ir nedviprasmišką pavidalą, kokiu ji buvo suteikta gražiam ir įdomiam elninių šeimos žvėriui – danieliui. Grakščiai šokuojančius sutiksime juos mūsų girose.

Žuvis
29 p. Ežerų princesės
Seliavoms neoficialiai suteikiamas „ežerų princesių“ titulas, kitur jos vadinamos „ežerų lašišaitėmis“, nes yra artimos lašišoms ir upėtakiams, „baltosiomis žuvimis“ jas vadina prancūzai ir šveicarai.

Vandenys
31 p. Zarasų krašto vandens telkiniai
Zarasų rajonas – ežerų kraštas. Gausiuose vandens telkiniuose, gausu ir žuvies rūšių. Nuo visur sutinkamų kuojų, lydekų, ešerių, lynų, aukšlių, karšių, raudžių, plakių iki retesnių seliavų, ežerinių stintų, margųjų upėtakių, meknių, strepečių. Dėl šių priežasčių ir pamėgo Zarasus žvejai, vandens turistai ir visi prieglobsčio gamtoje gerbėjai.

Patarimai
34 p. Medžiotojo apranga medžioklėje. Kokia ji?
Kokias uniformomis medžiotojai dėvi savo medžioklės plotuose, ten – kur jie nuolat matomi, atsiduria vietinių bendruomenių dėmesio centre. Kuo medžiotojai aprangos skiriasi nuo ne medžiotojų ieškome atsakymo kartu su rūbų pardavėjais ir gamintojais.

Bendruomenės
38 p. Šv. Huberto diena paminėta visoje Lietuvoje
Šiemet medžiotojų globėjo diena buvo minima ne tik sostinėje, bet ir atokiausiuose Lietuvos kampeliuose: nuo Kretingos iki Zarasų, nuo Alytaus iki Pasvalio...
42 p. Vakarų Lietuvos medžiotojų šventė
43 p. Ginkūnų medžiotojai treniravosi
43 p. Sveikinimai, skelbimai

Kelionės
44 p. Afrikietiška svajonė
Pirmieji olandų būrai 1725 m. išsilaipinę Afrikos pietuose nė nenutuokė, kad po kelių šimtų metų jų užkariautame laukiniame krašte įvyks pasaulio futbolo čempionatas, o žvėrių gausybė vilios medžiotojus iš viso pasaulio. Dabar ši šalis garsėja geriausiai organizuojamais safariais.

Virtuvė
49 p. Žvėrienos, paukštienos ir žuvies patiekalai

Humoras
50 p. Istorijos iš medžioklių



Pranešimas žiniasklaidai 2011 11 24

Gyvename su jumis – „Medžiotojo ir meškeriotojo“ naujame numeryje

Šiemet atnaujinus Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ leidybą, jus pasiekia šeštasis 2011 m. numeris. Jame skaitykite apie medžioklės lanku ateitį Lietuvoje, hubertinių tradicijų ištakas, Zarasų vandenų puošmeną – seliavą, safarį Afrikoje bei daug kitų žinių medžiotojams, žvejams ir visiems gamtos mėgėjams, kurios pasieks jus ir 2012 m.

Metai, kaip daugelis dažnai ir teigiame, prabėgo nepastebimai. Jau vartote paskutinį, šeštąjį, šių metų žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ numerį.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos žurnalas šiemet atgimė po kelerių metų pertraukos. Pirmieji numeriai parodė, kad jis skaitytojų buvo laukiamas. Mums malonu, kad prisiekę medžiotojai ir meškeriotojai, nespėję užsiprenumeruoti nuo pirmojo metų numerio ir jau neradę jo įsigyti parduotuvėse, kreipiasi į redakciją, nes nori „turėti visus iki vieno numerius“.
Tai rodo, kad savo puslapiuose žurnalas nagrinėja jus dominančias temas, straipsniuose pateikiama informacija aktuali ne tik šiandien, bet ir po mėnesio ar metų. Džiaugiamės sulaukę atsiliepimų, kad žurnalas įdomus ir naudingas skaitytojams, nes stengiasi atspindėti medžiotojų ir meškeriotojų šiandieną, jiems rūpimas problemas, pasakoti apie tai, kas ir šiandien svarbu, ir turi išliekamąją vertę.
Kad žurnalas tampa vis labiau skaitomas, esame dėkingi mūsų pagalbininkams, įvairių sričių ekspertams, neetatiniams bendraautoriams. Jie padeda atrasti įdomiausias temas, parašyti straipsnius, atsiunčia originalių nuotraukų, suteikia informacijos apie savo kolegų, būrelių, krašto gyvenimą. Ir kitais metais laukiame jų neįkainojamos pagalbos, nes ji padeda kurti vertingą ir informatyvų žurnalą.
Naujausiame numeryje skaitykite apie medžioklės lanku ateitį Lietuvoje, hubertinių ištakas ir šių metų šventimą įvairiuose šalies kampeliuose, apie numatomus Medžioklės įstatymo pakeitimus, Lietuvoje pirmą kartą rengiamą Europos elnių šauklių čempionatą, sugrįžusius į mūsų miškus danielius, Zarasų vandenis ir ežerų princeses seliavas, kaip išsirinkti aprangą medžioklei, safarį Pietų Afrikos Respublikoje ir, kaip visuomet, žvėrienos bei žuvų patiekalų receptai, humoras iš medžioklių gyvenimo.
Kai jus pasieks šis, paskutinysis 2011 m. numeris, dar galite suskubti žurnalą užsiprenumeruoti ateinantiems metams. Jis skaitytojus taip pat pasieks šešis kartus per metus. Beje, 2012 m. pirmąjį numerį galėsite vartyti jau Naujųjų metų išvakarėse, gruodžio pabaigoje. Kiti numeriai išeis kas du mėnesiai.
Iki malonių ir prasmingų susitikimų 2012-aisiais!

Daugiau informacijos:
Artūras Mankevičius, žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ vyriausiasis redaktorius, tel. (8 5) 2790297, +37060604881, e. paštas: mmredakcija@gmail.com

[medziotojas]

[medziotojas]

TURINYS

5 Redaktoriaus žodis

Aktualijos

6 Meilė vilkui?
Vilkų medžioklės limitas netikėtai sumažintas iki 5 sumedžiotinų individų. Sprendimas nustebino ir medžiotojus, ir faunos būklę tyrinėjančius mokslininkus.

Žinios

8 Vėgėlės neršia – jas draudžiama žvejoti
8 Vilniuje – nauja parduotuvė medžiotojams
8 Medeinos kalendorius
9 „Medžioklės ragas“ pasiliko Kaune
9 Naujas universalus ginklas
10 Lietuvos medžiotojas pelnė vertingą Rusijos prizą
10 Profesionalūs dresuotojai talkins medžiotojams

Istorija

12 Po šimtmečių pertraukos (Ne tik apie hubertinių ištakas II d.)
Hubertines šių dienų medžiotojai pradėjo švęsti palyginti neseniai, tad nieko nuostabaus, kad dar nenusistovėjo šventės tradicijos, o senuosius papročius pridengė užmaršties skraistė.

Pažinkim

14 Žvejybos trofėjai ir jų vertinimas
Medžioklės trofėjų matavimas ir vertinimas turi gilias, viduramžius siekiančias tradicijas, o kaip vertinti žūklės trofėjus?

16 Medžiotojų rengimui būtina kvalifikacija

Žvėris

19 Lokys – Lietuvos miškų senbuvis ir svečias
Galingiausias Europos kraštų plėšrūnas – tik retkarčiais beužklysta į Lietuvos girias. „Meškų akademija“ garsėjusiame krašte šių gudrių, o retsykiais ir pavojingų gyvūnų, nebeliko. Nusistovėjusi nuomonė, kad paskutinė Lietuvos meška sumedžiota 1883 m. ar 1885 m. Iš tiesų viskas yra šiek tiek kitaip.

Žvejo kalendorius

25 Kada žvejoti?

Medžiotojo kalendorius

26 Kada medžioti?

Žuvis

31 Ir maža žuvis išauga į didelę
Žuvų įvairovė ir gausa nėra nulemti tik savaiminių gamtos procesų. Nemažai šalies vandenų nuolat įžuvinami retesnėmis, vertingesnėmis žuvų rūšimis, o pernai į mūsų vandenis jau išplaukė tūkstančiai erškėtukų, vienas jų, pažymėtas žymekliu, net suspėjo „susipažinti“ su žvejais.

Paukštis

36 Kurapka – 2012 metų paukštis

Patarimai

38 Lesyklos ir slėptuvės kurapkoms

39 Dekoracijos iš trofėjų
Turbūt nėra nė vieno vyresnio medžiotojo, kuris neturėtų gausybės menkaverčių trofėjų. O juk iš jų galima pasigaminti įvairiausių gražių dalykų – suvenyrų, papuošalų, šventinių dekoracijų.

Bendruomenės

40 Medžioklė su valdų savininkais
40 Kaišiadorių medžiotojų klubų vadovų tradicijos
40 Skelbimai
41 „Medžiotojas ir meškeriotojas“ dėkoja
Redakcija dėkoja žurnalo partneriams, ekspertams, patarėjams ir pašnekovams, tekstų ir fotografijų autoriams.
41 Šiaulių krašte – tradicinė parodomoji medžioklė

Kelionės

42 Meškų tykojimas Estijoje ir Kanadoje
Pirmojo lokio tykojimas tolimoje taigoje ir netikėta jo medžioklė pas kaimynus estus. Kupinos nuotykių, įtampos ir sveiko humoro medžiotojo pasakotos safarių istorijos.

Virtuvė

49 Žvėrienos, paukštienos ir žuvies patiekalai

Humoras

50 Istorijos iš medžioklių




Naujame „Medžiotojo ir meškeriotojo“ numeryje naujos istorinės žinios

Pirmajame 2012 m. „Medžiotojo ir meškeriotojo“ numeryje naujienos keičiančios Lietuvos medžioklės istoriją – meškų medžioklė mūsų krašte baigėsi gerokai vėliau nei iki šiol manyta. Esama ir žūklės istorijos vertų naujų žinių – jos apie šią vasarą pirmųjų įveistų 30 eršketukų nuotykius Lietuvos vandenyse.

Pirmajame 2012 m. žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ numeryje pateikiami nauji faktai, kurie buvo žinomi tik keliolikai žmonių, o ir tų jau beveik pamiršti. Šio numerio viršelį puošia paskutinė Lietuvoje legaliai sumedžiota meška. Ar žinote kada? Ilgai buvo teigiama, jog paskutinė meška Lietuvoje sumedžiota 1883 m. ar 1885 m. – bet kokiu atveju dar XIX a. pabaigoje. Žurnalui „Medžiotojas ir meškeriotojas“ pavyko išsiaiškinti, kad šis teiginys klaidingas, nuo tiesos nutolęs daugiau kaip 100 m.
Taigi, „Medžiotojas ir meškeriotojas“ reikšmingai patikslina istorinius faktus. Paskutinė Lietuvoje legaliai sumedžiota meška buvo... mažiau nei prieš 24 m., 1988-ųjų vasarą, Biržų rajone, šalia Kvetkų miestelio. Šios meškos iškamša dabar saugoma Biržų tvirtovėje įsikūrusiame muziejuje „Sėla“. Kas, kur ir kaip – plačiau apie meškas skaitykite šio žurnalo puslapiuose. Ir ne tik apie lietuviškas, bet ir apie jų medžioklę Estijoje bei Kanadoje.
2011 m. žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ numeriuose aiškinomės, ar į Lietuvos vandenis sugrįš kažkada žvejus džiuginę eršketai, kurių nesugaunama jau daugiau kaip pusę amžiaus. Ir ką manote? Vasarą rašėme, kad į Lietuvos vandenis įžuvinimo specialistai paleido pirmuosius 30 eršketukų – toks kiekis išties tik „lašas jūroje“ – tačiau lapkritį nutiko neįtikėtinas dalykas – žvejai Kuršių mariose informavo apie sugautą žymėtą aštriašnipį eršketą (vieną iš tų 30-ies). Palinkėję sugrįžti į Lietuvos upes, žvejai išleido jau 20 cm ūgtelėjusią žuvelę atgal į marių vandenis. Apie įžuvinimo stebuklus taip pat daugiau sužinosite šiame žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ numeryje.
Žurnalo puslapiuose rasite patarimų, kaip papuošti namus ar medžioklės namelį dekoracijomis iš ne itin brangių, tačiau per ilgą laiką medžiojant, leidžiant laisvalaikį gamtoje prisikaupusių trofėjų bei įdomesnių gamtos radinių.
Lietuvoje jau įpusėjo kalendorinė žiema, tad priminsime, kad „baltojo bado“ mėnesiais (jei toks gyvūniją 2012-iaisiais ištiktų) derėtų pasirūpinti ne tik žvėrimis, bet ir paukščiais. 2012-uosius ornitologai skiria mūsų laukų vištelėms – kurapkoms. Žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ puslapiuose rasite patarimų kaip šiems paukščiams įrengti žiemines lesyklas, padėti joms įveikti žiemos negandas.
Kaip vertinti, matuoti ir paruošti žvėrių trofėjus – žino bemaž visi medžiotojai, tačiau kaip vertinti žuvų trofėjus, vargu ar žino visi žvejai? Vertingų patarimų apie žuvų trofėjų paruošimą ir vertinimą skaitytojams pateikia profesionalai.
Ir kaip visada žurnalo puslapiuose rasite tradicinių ir netradicinių patiekalų receptų, sodraus gyvenimiško humoro, aktualijų, žinių bei naujienų.
2012 m. „Medžiotojas ir meškeriotojas“ taip pat bus leidžiamas kas antras mėnuo, 6 kartus per metus, kiekvieno neporinio mėnesio pirmosiomis dienomis.

[medziotojas]

Jau paruoštas naujausias MM numeris, laukite anonso

[medziotojas]

Žurnalas „Medžiotojas ir meškeriotojas“
Leidėjas: Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija

Turinys Nr. 2 (113) 2012 m. kovas–balandis

3 p. Redaktoriaus žodis – Mūsų daugėja
Nuo šio numerio žurnalą „Medžiotojas ir meškeriotojas“ skaitytojams rasti dar lengviau. Tie, kas jo neužsiprenumeravo ar nuolat neužsuka įsigyti savo draugijoje, gali nusipirkti daugelyje parduotuvių. Dabar juo prekiaujama ne tik didžiuosiuose prekybos centruose „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Prisma“, „Rimi“, bet ir „Čia Market“, „Senukai“, „Šilas“, taip pat „Lietuvos spaudos“ ir „R-Kiosk“ spaudos kioskuose, „Lukoil“ degalinėse. Žurnalas kas mėnesį tampa populiaresnis ir labiau skaitomas. Todėl nuo šio numerio jo tiražas padidintas iki 2 500 egzempliorių – tai 500 egzempliorių daugiau nei žurnalo skaitytojų buvo prieš metus.

5 p. Saulės ir mėnulio kalendorius, 2012 m. kovas ir balandis

Aktualijos

6 p. Žūklautojams nauja mėgėjiškos žvejybos tvarka

Žinios

7 p. Į „Jagd & Hund“ sugrįžo Lietuvos atstovai
7 p. FACE naujienos
8 p. LMŽD 2012 m. medžioklinių šunų parodų, bandymų ir varžybų tvarkaraštis
9 p. Baltarusijos vilkai pergudravo
9 p. „Sabatti Rover 870“ atėjo į Lietuvą
9 p. Žuvintas – UNESKO rezervatų tinkle
10 p. Akies taiklumą kviečia išbandyti LKMŠF varžybos
11 p. „Swarovski optika“ naujienos

Portretas

12 p. „Medžioklė – tai susitikimas su paslaptinga gamta...“
„Jeigu kiekvienas LMŽD draugijos narys pasodintų po vieną ąžuoliuką, Lietuvoje sužaliuotų keliasdešimt tūkstančių ąžuolų“, – sako akademikas Alfonsas Merkys, Lietuvos augalų fiziologų draugijos pirmininkas, augalų augimo fiziologijos mokyklos kūrėjas.

Pažinkim

18 p. Medžiotojų trofėjų „mažosios“ apdovanojimų sistemos
Be plačiai pasaulyje paplitusių trofėjų vertinimo sistemų, esama ir tarptautinių siauresnės specializacijos, atskirų žemynų ar valstybių bei medžiotojų organizacijų įsteigtų medžiotojų trofėjininkų apdovanojimų sistemų bei prizų, tad gal vertėtų įvertinti ir sėkmingiausius visų laikų mūsų šalies trofėjų medžiotojus? Ar apdovanosime juos prizu „Lietuvos penketas“?

Žvėris

22 p. Lietuvoje sumedžioti pirmieji meškėnai
23 p. Meškėno pavojus gamtai negali būti pervertintas
24 p. Nauja žvėrių rūšis Lietuvoje
Per pastaruosius 10 m. tai viename, tai kitame krašte išgirstama gandų, kad kažkas matė keistą žvėrelį – lyg ir mangutą, bet kitokio kūno sudėjimo, daug ilgesne ir dryžuota uodega. Kas tai? Mitas ar tikrovė. Ar tikrai Lietuvoje meškėnai jau gyvena?

Žuvis

26 p. Laimikiai, kuriuos „sužvejojame“ parduotuvėse
Daugiausia vertingos žuvies išauginama ir gyvos ar skrostos patiekiama vartotojams iš tvenkinių, kur jas augina ir realizuoja žuvininkystės bendrovės, jos taip pat užsiima veisimu, mailiaus pardavimu privačių tvenkinių savininkams bei valstybinių vandens plotų nuomotojams.

Vandenys

30 p. Telšių krašto vandenys

Oficialu

32 p. Pasikeitė žūklės leidimų išdavimo tvarka
32 p. Žūklės leidimų išdavimo tvarkos aprašas

Patarimai

34 p. „308 Winchester“ įtiko ir sportui, ir medžioklei
36 p. Pavojingi užtaisai, nesirenkantys taikinio
Nemanykite, kad gyvūnai gali išeiti į kelią tik naktį ar rujos metu. Dažniausiai jie pasirodo netikėtai – išvengti susidūrimo gali padėti tik šaltakraujiškumas ir patirtis.


Bendruomenės

39 p. Kelmės miškuose įsikūrė danieliai
39 p. Jaunieji medžiotojai rinkosi Dzūkijoje
40 p. Medžiotojų būreliui – Tado Ivanausko vardas
40 p. Naujametinė medžioklė Šlapaberžės miške
41 p. Kaimynai pamedžiojo kartu
41 p. LMŽD regionų kinologai, įgalioti tvarkyti medžioklinės šunininkystės dokumentus
41 p. Skelbimai

Kelionės

42 p. Alpinių gemzių medžioklė
Europos medžiotojai gemzę vertina kaip vieną garbingiausių trofėjų, o jos medžioklę – kaip vieną įspūdingiausių. Dėl sniego ir pūgų, dažnai sunku pasiekti medžioklės vietą. Ne veltui šių gyvūnų sumedžiojimo limitai Austrijoje skiriami 2 metams.

Virtuvė

48 p. Žvėrienos, paukštienos ir žuvies patiekalai

Humoras

50 p. Katinas persirengęs kiškiu ir netikri šoviniai
50 p. Kaip pataikūnas apsijuokė

Pranesimas ziniasklaidai_medziotojas_ir_meskeriotojas.doc

(33.5 KiB) Atsisiųsta 181 kartus(ų)

[medziotojas]

Nr. 3 (114) 2012 m. gegužė–birželis

Žurnalas „Medžiotojas ir meškeriotojas“
Leidėjas: Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija

Turinys Nr. 3 (114) 2012 m. gegužė–birželis

Redakcijos skiltis
3 p. Jėga vienybėje
5 p. Saulės ir mėnulio kalendorius 2012

Aktualijos
6 p. Organizacija turi keistis ir tvirtėti
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos veiklos metus apibendrina ir naujus iššūkius įvardina prof. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Rimantas Benetis.
8 p. Krūmai kiškiui pasislėpti

Žinios
10 p.Lietuvos taksidermistų sėkmė
10 p. Naujas rūbų salonas
11 p. Kviečia tradicinės „Oksalio“ varžybos
11 p. Vilniuje nauja šaudykla
12 p. Į Latviją kviečia „MMD Cup 2012“ varžybos
12 p. LMŽD 2012 m. gegužės ir birželio medžioklinių šunų parodų, bandymų ir varžybų tvarkaraštis
14 p. Žiemos žūklės čempionai paaiškėjo Telšiuose
14 p. „Geco ammunition“ naujienos

Istorija
15 p. Santarvėje su Medeina
Bene visi medžiotojai Medeinos vardą žino, laiko ją medžioklės globėja, tačiau pirmosios Lietuvos valstybės religijos deivės byla nėra lengvai išsprendžiama, suprantama ir pristatoma.
18 p. Žvėrūna–Medeina – XIII a. Lietuvos valstybinės religijos deivė
Lietuvoje IX–XIII a. vyko politiniai procesai, kurių metu buvo įgyvendinta lietuvių religijos reforma, įsteigusi Lietuvos valstybės dievų panteoną, iškėlusį 4 pagrindinius dievus – ugnies dievą Perkūną, mirusiųjų dievą Kalvelį, vandenų dievą Andoją ir miškų bei medžioklės deivę Žvėrūną–Medeiną. Ši religinė struktūra buvo užmiršta įvedus naują religiją – krikščionybę.

Pažinkim
21 p. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos garbės vardai ir medaliai
Pateikiame draugijos nariams gal primirštą, o gal nepakankamai įsisavintą informaciją apie medžioklei ir žvejybai nusipelniusių žmonių įvertinimą.

Žvėris
23 p. Ar galima Lietuvos „stepėse“ sutikti bizonų? I dalis
Jei patikslintume klausimą ir kalbėtume ne apie atviras, bet apie aptvertas laukymes bei gojalius – atsakymas būtų „Taip“. Tradicija laikyti aptvaruose vietinių ir svetimų kraštų laukinių gyvūnų sulaukia vis daugiau pasekėjų.

Vandenys
28 p. LMŽD vandens telkinių nuoma
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos ir padaliniai nuomoja nemenkus plotus vandens telkinių, jie prižiūrimi, saugomi nuo brakonierių, žuvinami. Pasikeitus žvejybos leidimų išdavimo tvarkai bei kainoms, meškeriotojams turėtų kilti klausimų, kur geriau užmesti meškerę.
32 p. Elektroninių leidimų mėgėjų žvejybai išdavimas

Patarimai
33 p. Kraujasiurbės erkės – ligų nešėjos
Kaip saugotis patiems ir apsaugoti savo augintinius nuo erkių, kaip elgtis joms įsisegus.
34 p. Gaminkime gerus ir kokybiškus inkilus
Žodis„inkilas“ dažniausiai asocijuojasi su standartine dėžute paukščiams, kuri turi dugną, stogelį ir landą. Tačiau pagaminti tinkamą paukščiams perėti „dėžutę“ reikia tam tikrų įgūdžių ir žinių.
38 p. „223 Rem.“ – smulkiajai faunai ir treniruotėms

Bendruomenės
39 p. Šakiuose – medžioklės sezono uždarymo šventė
40 p. Netekome iškilaus gamtos puoselėtojo ir žurnalisto
41 p. Pavasario medžioklėse slankas keičia fazanai
41 p. Apdovanojimai, sveikinimai, skelbimai

Kelionės
42 p. Mažųjų elninių medžioklė Anglijoje
Jau kelis metus planavau papildyti savo medžioklės namelio kolekciją vandeninės stirnos ir muntžako trofėjais. Anglija – vienintelis kraštas, kur juos galima legaliai sumedžioti ir išsivežti trofėjų į savo šalį.
45 p. Pasimatymas su Baikalu
Apie Baikalą, unikalaus ir visame pasaulyje garsaus ežero gamtą, šalia jo gyvenusius žmones, jų likimą – parašyta daug straipsnių. Net trumpam ir netikėtai atsidūrus prie šio ežero, nepasidalinti patirtais įspūdžiais – būtų neįmanoma.

Virtuvė
49 p. Žvėrienos ir žuvies patiekalai

Humoras
50 p. Uodegos bebrui priminti nepavyko arba – kazbareina



Istorija ir egzotika „Medžiotojo ir meškeriotojo“ naujajame numeryje

Trečiasis „Medžiotojo ir meškeriotojo“ numeris kviečia prisiminti Medeiną–Žvorūną, Mindaugo Lietuvos valstybinės religijos deivę, pažinti naujas gyvūnijos gerbėjų tradicijas, veiklos bei verslo sritis, tarp jų – bizonų auginimą Lietuvos „prerijose“, o sutinkant pavasarį – pasirūpinti paukščiais giesmininkais, žinoti paukščių namams–inkilams „keliamus“ reikalavimus.

Balandžio pabaigoje įvyko Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos suvažiavimas, kurio metu priimti nutarimai atspindintys medžiotojų bendruomenės susirūpinimą šios veiklos srities reglamentavimu, siekis, kad krašto laukinė gyvūnija išliktų valstybės, t. y. mūsų visų nuosavybe, o netaptų privačių miškų ir žemių savininkų malonės ir interesų įkaite. Apie medžiotojų bendrijos rūpesčius žurnalo puslapiuose kalba dr. Rimantas Benetis, Lietuvos medžiotojų ir meškeriotojų pirmininkas. Žinomas šalies kardiochirurgas, išgelbėjęs šimtus gyvybių, su žurnalo skaitytojais pasidalina savo pavojinga patirtimi susidūrus su aptvare auginamo dėmėtojo elnio agresija.
Aptvaruose auginamos laukinės gyvūnijos tradicijos šalyje sulaukia vis daugiau pasekėjų. Elniai, danieliai, muflonai besiganantys privačiuose aptvaruose jau nieko nestebina, o štai šalia Kelmės, 100 ha „prerijose“ klajojanti 60 bizonų banda – išties yra netikėta egzotika. Mūsų miškuose jų nepamatysime, tačiau Lietuvos pievose šių Šiaurės Amerikos prerijų milžinų jau esama.
Medžiotojai, istorijos ir gamtos žinovai žino Medeiną, Žvorūną, kitus senovės lietuvių dievus, tačiau mažai kas yra pažvelgęs į tų laikų religiją mokslininko žvilgsniu. Su Lietuvos mitologija, ją suvokiant kaip senovės ideologiją, filosofiją ir kultūrą, skaitytojus supažindina senovės religijų tyrinėtojai dr. Vykintas ir Daiva Vaitkevičiai. Pateikiami intriguojantys jų tyrinėjimų duomenys apie IX–XIII a. Lietuvoje vykusią religinę reformą (ją patvirtina archeologinių tyrimų duomenys), rašytiniuose šaltiniuose paliudytą Valstybės dievų panteoną.
Šiame pavasariu alsuojančiame numeryje gausu patarimų: kokie turi būti inkilai įvairių rūšių paukščiams, kaip juos gaminti, į ką reikėtų ypač atkreipti dėmesį, kad šie „nameliai“ medžiuose patiktų ne tik jų gamintojams, bet ir sparnuočiams; kokie želdiniai laukuose, pievose ir dirvonuose palankūs smulkiajai gyvūnijai – ant žemės perintiems paukščiams, jauniklių besilaukiančioms stirnoms ir zuikiams.
Kelionių puslapiai skaitytojus nukels į unikalaus Baikalo ežero platybes, o safario Didžiojoje Britanijoje aprašymas supažindins su keistais elninių šeimos gyvūnais: vandenine antilope (elniu be ragų, tačiau su iltimis) ir muntžaku (elniu ir su rageliais, ir su iltimis).
Žvejai ras naudingos informacijos apie naują žvejybos leidimų platinimo tvarką bei Medžiotojų ir žvejų draugijos nuomojamus vandens telkinius.
Kaip visada žurnalo puslapiuose skaitytojai ras tradicinių ir netradicinių patiekalų receptų, sodraus gyvenimiško humoro, aktualijų, žinių bei naujienų.

Daugiau informacijos:
Artūras Mankevičius, žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ vyriausiasis redaktorius, tel. (8 5) 2790297, +37060604881, e. paštas: mmredakcija@gmail.com

[medziotojas]

Žurnalas „Medžiotojas ir meškeriotojas“
Leidėjas: Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija

Naujajame „Medžiotojo ir meškeriotojo“ numeryje skaitykite:

Kada Lietuvoje buvo medžiojami liūtai?

Vasaros numeryje žurnalas „Medžiotojas ir meškeriotojas“ analizuoja įdomias ir aktualias kiekvienam medžiotojui bei meškeriotojui temas, siūlo praplėsti istorines žinias apie Lietuvos medžioklės dievus, sužinoti, kokių egzotinių žvėrių galima sutikti šalies miškeliuose ir laukuose, kada Lietuvoje buvo gainiojamasi paskui liūtus, kokia yra žalioji medžioklė.

Visiems medžiotojams aktuali tema – Medžioklės įstatymo svarstymo ir priėmimo Seime peripetijos, bandymai rasti sutarimą tarp skirtingų interesų grupių. Reikėtų įsiklausyti į Kazimiero Šiaulio, Lietuvos miškų savininkų asociacijos vicepirmininko, verslininko ir medžiotojo nuomonę, kad užsitęsusios diskusijos, žeriami abipusiai priekaištai – žalingi visoms organizacijoms, nes dialogai nejučia perauga į monologus, o esminiai, tarp organizacijų suderinti sprendimai, taip ir netampa stimulu iš nekonstruktyvių ginčų pereiti prie konstruktyvios partnerystės.
Meškeriotojams aktualūs straipsniai apie Seime priimtą, tačiau Prezidentės grąžintą atgal į Seimą svarstyti Mėgėjų žvejybos įstatymą. Jį priimant įvyko pokyčių ir Žuvininkystės įstatymo formuluotėse – visai pagrįstas klausimas: ar reglamentuojant žuvininkystę įvertinti mėgėjų žūklės interesai ir ypatumai?
Žurnale primename, kad Europos Sąjungos institucijos svarsto galimybę uždrausti naudoti švino šaudmenis. Dar yra laiko pareikšti vieningą Lietuvos medžiotojų nuomonę. Kokia ji?
Tęsiame praėjusiame numeryje pradėtą temą apie Lietuvos dievų panteoną. Suprantama, mums įdomiausia panagrinėti medžiotojams ir kariams aktualiausią deivės Žvėrūnos–Medeinos kultą.
Šio numerio straipsnyje „Ar Lietuvos giriose išgirsime riaumojant liūtą?“ skambantis klausimas nėra retorinis. Pasirodo, ir liūtą riaumojant, ir Butano takiną bindzenant, kitų egzotinių mūsų gamtai gyvūnų galime sutikti Lietuvos laukuose bei miškuose. Tiesa, tik aptvaruose, nors vienas kitas ir į laisvę prasiveržia. Straipsnyje atrasite, kokių ir kiek egzotinių gyvūnų šiais laikais laksto Lietuvos voljeruose, kaip dar tarybiniais laikais Lietuvoje buvo medžiojami... liūtai.
Meškeriotojai ras informacijos apie paslaptingąją perpelę, dar vadinamą Kuršmarių silke. Mokslininkams iki šiol nepavyksta išsiaiškinti, kodėl ji tai beveik pranyksta, tai jos tonomis galima sugauti.
Šiame numeryje pasakojame ir apie Lietuvoje dar nepraktikuojamą žaliąją medžioklę. Prie taip sumedžioto raganosio Pietų Afrikos Respublikoje taiklusis šaulys įsiamžina, kad turėtų trofėjaus įrodymą, o pats trofėjus po keliasdešimt minučių... nuskuodžia į savo gamtos namus. Šiuo atveju iš tiesų tinka patarlė: ir vilkas sotus, ir avis sveika.

Daugiau informacijos:
Artūras Mankevičius, „Medžiotojas ir meškeriotojas“ vyriausiasis redaktorius, tel. (8 5) 2790297, e. paštas: mmredakcija@gmail.com

„Medžiotojas ir meškeriotojas“ Nr. 4 (115) TURINYS

Saulės ir mėnulio kalendorius
5 p. 2012 m. liepa ir rugpjūtis

Aktualijos
6 p. Ar briedis įsiklausys į teisės aktų reikalavimus?
Medžioklės įstatymo pakeitimų svarstymai tebekelia medžiotojų, ūkininkų ir miškininkų aistras. Nors visos suinteresuotos pusės buvo jau besurandą priimtinus kompromisus, tačiau ir vėl pažerta naujų idėjų ir pasiūlymų.

Žinios
9 p. Švino šaudmenys gali būti uždrausti
9 p. Naujiena iš kompanijos „Sauer“
9 p. „Zala Arms“ nauji šoviniai
10 p. Sužeistų kanopinių žvėrių ieškotojai
Medžioklėje sužeisto žvėries paieška ir suradimas – medžiotojo etikos dalis. Tarp Lietuvos medžiotojų kolektyvų ši nuostata sulaukia vis daugiau palaikymo.

Istorija
12 p. Žvėrūnos–Medeinos kulto pėdsakais
Ypač įdomus, išsiskiriantis iš indoeuropiečių religinės tradicijos, palikęs pėdsaką Lietuvos apeiginių švenčių kalendoriuje ir vietovardžių geografijoje yra Žvėrūnos–Medeinos kultas. Kokių deivės „ženklų“ galima užtikti nūdienos Lietuvoje?

Pažinkim
18 p. Medžiotojai Lietuvoje
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos atlikto sociologinio tyrimo rezultatai pateikia įdomių ir netikėtų faktų apie medžiotojų bendruomenę.
21 p. Medžiojamoji fauna Lietuvos miškuose
22 p. Žiemojančių kurapkų apskaitos rezultatai 2011–2012 m. žiemą
Paskelbus kurapką 2012 m. paukščiu, 2011–2012 m. žiemą buvo organizuota žiemojančių paukščių apskaita, siekta įvertinti rūšies populiacijos būklę bei žiemojančių kurapkų gausą.

Žvėris
23 p. Ar Lietuvos giriose išgirsime riaumojant liūtą?
Lietuvoje pamatyti vietinių rūšių gyvūnų auginamų aptvaruose bei voljeruose jau nebėra retenybė. Tačiau noras pažinti pasaulio gyvūniją, patirti nematytos egzotikos jaudulį skatina laukinės gyvūnijos augintojus neapsiriboti vietine fauna.

Žuvis
30 p. Perpelė – išnykstanti ir vėl atgimstanti žuvis
Kuršmarių silkės – solidus kiekvieno žvejo laimikis. Perpelės gali užaugti net iki 1,5 kg svorio.

Vandenys
32 p. Mėgėjiškos žūklės įstatymo pakeitimas: kaip žvejosime ateityje
32 p.Kaip vieną žuvį į du krantus ištraukti?

Patarimai
33 p. Žolės pjovimo gidas
33 p. Šernas Nr. 007
34 p. Žvelk giliau – matyk daugiau
36 p. Pagrindinės šaudymo taisyklės
Medžiotojai mėgsta medžioti, šauliai mėgsta pašaudyti – visi nori pataikyti. Kas kaltas kai nepasiseka? Šautuvas, šoviniai, o gal... medžiotojas?

Bendruomenės
40 p. Lietuvos medžiotojų ir žvejų suvažiavimas Kaune
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos suvažiavimas numatė naujus uždavinius ir darbus, laukiančius medžiotojų ir žvejų bendruomenės. Priimti sprendimai ir jų įgyvendinimo sėkmė lems medžioklės, žūklės bei pačios organizacijos ateitį.
42 p. Kuršėnų medžiotojų būreliui – 50
42 p. Pagerbti draugijos garbės pirmininkai
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijoje atidengti stendai draugijos įkūrėjui ir ilgamečiam jos pirmininkui prof. Tadui Ivanauskui bei Lietuvos prezidentui ir draugijos garbės pirmininkui Algirdui Mykolui Brazauskui.
43 p. Apdovanojimai, sveikinimai, skelbimai, užuojautos

Kelionės
44 p. Žalioji raganosio medžioklė Afrikoje
Žaliąja medžiokle vadinamas toks medžiojimo būdas, kai gyvūnas specialaus šautuvo šūviu užmigdomas, o po foto sesijos ir mokslininkų bei veterinarų apžiūros, išmatavimo – prikeliamas ir paleidžiamas gyvuoti toliau. Lietuvos medžiotojai tokiose medžioklėse jau dalyvauja.

Virtuvė
49 p. Žvėrienos ir žuvies patiekalai

Tikros istorijos
50 p. Bemiegė naktis su 2 asilais
50 p. Daugiafunkcinis medžioklės įrenginys

[medziotojas]

Žurnalas „Medžiotojas ir meškeriotojas“
Leidėjas: Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija

Turinys Nr. 5 (116) 2012 m. rugsėjis–spalis.

Redaktoriaus žodis
3 p. Derliaus metas
Miškų ir vandenų šeimininkams, o tokiais turi būti medžiotojai ir meškeriotojai, ruduo ne mažiau prasmingas nei žemdirbiams, kuriems visų metų triūsas derliumi įprasminamas. Vėstant orams meškeriotojai vis dažniau traukia link upių ir ežerų – žuvys vėl kimba, o Medžiotojo kalendoriuje ima daugėti žalios spalvos – vis daugiau žvėrių galima medžioti.

Saulės ir mėnulio kalendorius
5 p. 2012 m. rugsėjis ir spalis

Aktualijos
6 p. Ar pasieks medžiotojus tauriųjų elnių kvieslių balsas?

Žinios
10 p. „Bresser“ kamera šėryklai
10 p. Steigiamas Baltijos jūros biosferos poligonas
11 p. „Chevalier“ aprengs ir medžiotojus, ir medžiotojas
11 p. Kas taps taikliausiais šauliais Šiauliuose?

Istorija
12 p. Konopištės pilis – liudija
Čekija garsėja ne tik įspūdingomis medžioklės tradicijomis. Ne mažiau kraštą garsina architektūros puošmenos – medžioklių pilaitės išsibarsčiusios po visą buvusios Austrijos–Vengrijos imperijos teritoriją. Bene garsiausia ir dažniausiai lankoma pilis Čekijoje – Konopištė.

Portretas
15 p. Kazys Giniūnas: medžioklė ir pagarba gamtai – neatsiejami
Savo mintimis ir rūpesčiais dalijasi buvęs šalies aplinkos apsaugos vadovas, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas, garbės medžiotojas K. Giniūnas, kuris spalį švenčia 80–metį.

Pažinkim
18 p. Ragus pučia ne tik medžioklėse
Vilniaus medžiotojų draugijos pučiamųjų medžioklinių ragų kolektyvas jau gerai žinomas, nors oficialiai gyvuoja neseniai, nuo 2011 m. Dabar klube 10 muzikantų. Ir visi jie – medžiotojai.
20 p.Veislė, kurią išvedė karantinas
Pikardijos žydrasis epanjolis vertinamas kaip universalus medžioklinis šuo, turintis puikią uoslę ir įgimtą troškimą medžioti. Pasaulyje skaičiuojama apie 2 000 šių šunų.

Žvėris
21 p. Lūšis – archainė Lietuvos gamtos dalis
Lūšis – vienintelis kačių rūšies gyvūnas Lietuvos miškuose. XX a. pradžioje lūšys buvo beišnykstą, XX a. viduryje – gan intensyviai medžiotos, vėliau – saugomos, o šiuo metu jų populiacija iš dalies atkuriama. Ar išliks Baltijos lūšių populiacija ateities kartoms – vienareikšmiško atsakymo nėra.

Vandenys
26 p. Vėžiai ir kaip jiems sekasi Lietuvoje
Nuo senų laikų žinota, kad jei telkinyje apsigyvena vėžiai, vadinasi jo vandens kokybė nepriekaištinga. Tačiau – tai pasakytina tik apie vietines vėžių rūšis. XX a. pabaigoje –XXI a. pradžioje vėžių kolonijos vandens grynumo indikatoriais tebus tik tada, jei mokėsime vėžius atpažinti – atskirti gausėjančius svetimšalius nuo retėjančių vietinių.

32 p. Povandeninės žūklės plotai (I dalis)
Nors povandenis pasaulis šalia – regimas, ranka pasiekiamas, naudojamas, tačiau jis visada išlieka „kita planeta“, kurioje žmonės ir XXI a. tėra tik retesni ar dažnesni svečiai. Apie Lietuvos povandeninio pasaulio įvairovę ir žūklę (arba medžioklę) po vandeniu pasakoja šios veiklos entuziastai.

Patarimai
34 p, „Sako“ rašo ginklų istoriją
Mes, medžiotojai, priklausome išskirtinei žmonių grupei – mylinčiai gamtą, poilsį joje bei galimybę jausti jėgą, galinčią nukauti stipriausią ir gudriausią žvėrį. Tikrai jaučiamės tvirtai, kai rankose turime su meile sukurtą medžioklinį ginklą.

Bendruomenės
36 p. Radviliškyje – modernus dirbtinių urvų kompleksas
Radviliškio medžiotojų ir žvejų draugijos kolektyvas įrengė modernią mokymų bazę urviniams šunims.
37 p. Šiauliečiai išsiaiškino taikliausius
Šiaulių medžiotojų ir žvejų draugija UAB „Vollit“ šaudymo centre surengė 2012 m. šaudymo varžybas.
37 p. Bazilionų medžiotojų būreliui – 50 metų
38 p. Joniškiečiai medžiotojai rinkosi Elnių slėnyje
39 p. Akmenės medžiotojai šventė 60 m. jubiliejų
39 p. Radviliškiečiai jau planuoja kitus metus
40 p. Šilalės medžiotojų šventėje rungtyniavo ir meras
40 p. Skuodo medžiotojų šventė
41 p. Šilutės medžiotojų šventė su liūdesio gaida
42 p. Medžiotojų šventė Kelmėje
42 p. Kupiškėnai sukvietė vėžiautojus
43 p. Apdovanojimai, užuojautos, skelbimai

Kelionės
44 p. Medžioklė Zimbabvėje
Jei esate priklausomas nuo Afrikos safario ir medžioklė Namibijos ar Pietų Afrikos fermose jums įprastas dalykas, tuomet pats laikas pereiti į kitą lygą. Tai Afrikos didžiųjų žvėrių medžioklė laukiniuose tyruose.

Virtuvė
49 p. Vėžienos patiekalai

Humoras
50 p. Anekdotai


___________________________________________________________________________________________________

Pranešimas žiniasklaidai Vilnius, 2012 08 31

Kaip prakalbinti taurųjį elnią?

„Medžiotojo ir meškeriotojo“ rudens numeryje klausiame, ar mokate susikalbėti su elniais? Tikriausiai ne, o štai keli žmonės Lietuvoje – tai moka. Bent jau tiek, kad elniai patiki, jog juos kviečia kiti elniai ir, jei kvietimą išgirsta rujos metu, ateina „aiškintis santykių“.

Spalį pirmą kartą Lietuvoje (ir Baltijos šalyse) vyks Europos tauriųjų elnių kvieslių čempionatas – geriausi Europos tauriųjų elnių kviesliai varžysis dėl čempiono vardo. Dalyvaus jame ir Lietuvos atstovai, tačiau svarbiausias čempionato surengimo mūsų šalyje tikslas, kad žinia apie šį medžioklės būdą ir meną persiristų per Lietuvą, sudomintų medžiotojų kolektyvus ir, laikui bėgant, galbūt mūsų medžioklės tradicijos pasipildys šia, su niekuo nepalyginama, todėl ir nuostabia medžioklės meno dalimi. Čempionate apsilankę žiūrovai galės pasiklausyti tikrų tikriausios įspūdingų žvėrių kalbos, kurios retai kuriam gamtoje teko ar kada teks išgirsti.
Visoje Europoje, kur esama tauriųjų elnių, egzistuoja ir šis elnių viliojimas imituojant žvėries, kito elnio patino, baubimą. Šis būdas labai praktiškas ir reikalingas vykdant selekcinę elnių atranką medžioklėse, be to, jis yra ne tik medžioklės būdo, bet medžioklės meno dalis, rašoma naujausiame žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ numeryje.
Anot Algimanto Kamičaičio, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos tarybos nario ir bene daugiausia tauriųjų elnių Lietuvoje prisikvietusio jų „pašnekovo“, toks įvairiapusis, įdomus, išraiškingas, ypač daug moduliacijų turintis balsas yra būdingas tik tauriesiems elniams, tik jiems balsas yra toks reikšmingas bendraujant tarpusavyje. Beje, A. Kamičaitis išduoda, kad taurieji elniai irgi turi savo „dialektą“, tarkim, Karpatų taurieji elniai baubia šiek tiek kitaip nei lietuviški. Ar atpažinsite šiuos skirtumus, kai Kaune užbaus „elniai“ iš visos Europos – retorinis klausimas.
Čempionatas vyks Miško, medžioklės ir aplinkos parodos „Sprendimų ratas 2012“ metu. Ten pat vyks kas 3 m. rengiama tradicinė Lietuvos medžioklės ir žūklės trofėjų paroda, į kurią eksponatus atveža ir kaimyninių šalių medžiotojai.
Priešpaskutiniame šių metų „Medžiotojo ir meškeriotojo“ numeryje taip pat kimbama į medžiotojams ir meškeriotojams aktualias bei įdomias temas. Aiškinamės, kaip sekasi atkurti didžiausių Lietuvos katinių – lūšių populiaciją. Medžiotojai šio žvėries įveisimą sutinka prieštaringai – kai kur, teigiama, jos gerokai apmažino stirnų.
Meškeriotojus supažindiname su šalyje gyvenančių vėžių rūšimis. Specialistai primena, kad yra vėžiai „svetimšaliai“, kurie mūsų vandenyse nepageidaujami, juos reikia gaudyti visus metus. Kaip jų nesupainioti su vieninteliu vietiniu nykstančiu plačiažnypliu vėžiu ir beveik vietiniu europiniu siauražnypliu, kuris, deja, irgi neatlaiko invazinių, iš kitų žemynų atvežtų vėžių antplūdžio.
Pradedame nagrinėti povandeninės žūklės subtilybes. Aiškinamės, ką galima, ir ko negalima vadinti povandenine žvejyba (o gal medžiokle – po vandeniu žuvis ne gaudo, o šaudo). Šiame numeryje daug vietos skiriame medžiotojų ir meškeriotojų bendruomenių gyvenimui aprašyti. Vasara, kaip žinia, iškylų metas. Ne išimtis ir mūsų kolegos, kurie susirinkę gamtoje bendravo, varžėsi, o apie jų nuotykius skaitykite rubrikoje „Bendruomenėse“.
„Medžiotojo ir meškeriotojo“ rugsėjo – spalio numeryje taip pat sužinosite apie ne tik Lietuvoje retą medžioklinį šunį – Pikardijos žydrąjį epanjolį, apie Radviliškyje įrengtą naują modernų dirbtinių urvų kompleksą šunims treniruoti, „Kelionių“ rubrika nukels į tolimąją Zimbabvę, kur galima sumedžioti 4 iš 5 didžiųjų „Afrikos penketo“ žvėrių. Ir, žinoma, geros nuotaikos pridės medžiotojų ir žvejų anekdotai, „užkandant“ juos virtų vėžių patiekalais – bent jau invazinių rainuotųjų, tikrai užteks kiekvienam stalui ir papuošti, ir pagardinti, o aktualios informacijos ras ir medžioklės, ir žvejybos mėgėjai.

Daugiau informacijos:
Artūras Mankevičius, žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ vyriausiasis redaktorius, tel. (8 5) 2790297, e. paštas: mmredakcija@gmail.com

[medziotojas]

Žurnalas „Medžiotojas ir meškeriotojas“
Leidėjas: Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija

Turinys Nr.6 (117) 2012 m. lapkritis–gruodis

3 p. Redaktoriaus žodis
5 p. Saulės ir mėnulio kalendorius
2012 m. lapkritis ir gruodis

Aktualijos
6 p. Medžioklės tradicijų prasmė šiandieną
Senos ir naujos tradicijos randa atgarsį medžiotojų bendrijoje. Kukliau ar triukšmingiau pažymimos medžiotojų šventės, tačiau ar visada suvokiame jų turinį?

Žinios
8 p. „Medžioklės rago“ taurė – Anykščių medžiotojams
10 p. „Sprendimų ratas“ subūrė bendraminčius
11 p. Medžioklės ir žūklės trofėjų paroda
Trofėjai – medžiotojų ir žvejų 3 m derliaus vaisiai, jų gausa ir kokybė atspindi faunos populiacijų būklę.
12 p. Vėjo riaumojimas neužgožė elnių kvieslių balso
Lietuvoje įvyko 14–asis Europos tauriųjų elnių kvieslių čempionatas.
14 p. „Hunter“ vėl veikia
14 p. Medžioklinių batų naujienos
15 p. FACE – 35 metai
15 p. Prezidento trofėjai Medininkų pilyje
16 . XXVII Lietuvos medžioklinių šunų paroda

Istorija
12 p. Akademikui prof. Tadui Ivanauskui – 130 metų
“Geras emocijas, pasitenkinimą ir poilsį gamtoje turi kelti ne šūvių gausa, o šūvio tikslumas, medžiotojo etika, pagarba medžiojamam žvėriui ir medžioklės kaimynams”, – primena mums Lietuvos gamtosaugos patriarchas, Lietuvos taisyklingosios medžioklės draugijos įkūrėjas.

Pažinkim
18 p. Putpelinis šuo, kuris neturi nieko bendro su putpelėmis
Vis dažniau medžioklėse pamatome ilgaplaukius, rudos ar rudai pilkos spalvos, kresnus, azartiškus šunis, džiuginančius savo darbinėmis savybėmis – tai vokiečių vachtelhundai.

Žvėris
22 p. Vilkų medžioklės takas
Apie pilkąjį mūsų miškų plėšrūną apstu pasakojimų, sakmių, tikrų ir susigalvotų žinių. Tiesa ir prasimanymai apie stambiausią mūsų faunos mėsėdį – medžiojamąjį ir medžiojantįjį gyvūną.

Vandenys
29 p. Povandeninės žūklės plotai (II dalis)
Povandenės žūklės atstovų rudens darganos neišgąsdina – priešingai, atšalus orams – vanduo nuskaidrėja, todėl atsiranda galimybių pasinerti į tuos ežerus ir tvenkinius, kuriuos šiltuoju metu laiku dėl prasto matomumo tekdavo aplenkti.

Patarimai
36 p. „Deerhunter“ drabužiai – visoms medžioklės rūšims
38 p. Yra daugybė priežasčių, kodėl modelis „Sako A7“ gali tapti vienu iš labiausiai mėgstamų.

Bendruomenės
40 p. Medžioklė – mano gyvenimo dalis
41 p. Šilalės rajone – bebrų medžioklės varžybos
41 p. Varžėsi Šiaulių medžiotojai
42 p. Taikliųjų Plungės medžiotojų diena
42 p. Sveikinimai, apdovanojimai, skelbimai

Kelionės
43 p. Argentina – neatrasta Lietuvos medžiotojų šalis
Iki šiol Argentinoje yra medžioję tik 7 Lietuvos medžiotojai. Šeši iš jų šios šalies medžioklės plotus aplankė šią vasarą. Medžiotojams, kurių tikslas – ne tik gerai praleisti laiką, pažinti svečią šalį, bet, svarbiausia, sumedžioti trofėjų, kelionė tapo atradimu.

Virtuvė
49 p. Žvėrienos, paukštienos ir žuvies patiekalai

Humoras
50 p. Šveitėme šerno „kiaušius“


Atnaujintam žurnalui „Medžiotojas ir meškeriotojas“ – dveji metai

Medžiotojus, meškeriotojus, gamtos stebėtojus ir joje vykstančių procesų aktyvius dalyvius pasiekia paskutinis šiais metais žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ numeris. Regis, ką tik atgaivinome žurnalo leidybą, o nuo pirmojo atkurto žurnalo numerio prabėgo jau dveji metai, per šį laikotarpį išleista 12 žurnalo numerių ir 117 numerių nuo 1927 m., kai medžiotojams skirtą žurnalą pradėjo leisti prof. Tadas Ivanauskas, kurio 130 gimimo metines minėsime gruodžio 16 d.

Nors prabėgo vos ne šimtmetis, tačiau ir XX a., ir XXI a. pradžioje aktualiai tebeskamba Lietuvos gamtosaugos ir medžioklės patriarcho priesakas: „Geras emocijas, pasitenkinimą ir poilsį gamtoje turi kelti ne šūvių gausa, o šūvio tikslumas, medžiotojo etika, pagarba medžiojamam žvėriui ir medžioklės kaimynams“.
„Medžiotojo ir meškeriotojo“ š. m. šeštasis numeris skaitytojus pasiekia tarp dviejų visiems, ypač medžiotojų bendruomenei, reikšmingų švenčių – medžiotojų globėjo šv. Huberto dienos paminėjimo ir šv. Kalėdų. Apie medžiotojų švenčių turinį su skaitytojais mintimis dalinasi kunigas kanauninkas, teologijos licenciatas Saulius Filipavičius, Troškūnų Švč. Trejybės parapijos klebonas ir medžiotojų bendrijos narys.
Kaip ir kiekviename numeryje, taip ir šiame rasite įvairios įdomios ir naudingos informacijos. Apibendriname pirmą kartą Lietuvoje vykusį Europos tauriųjų elnių šauklių čempionatą, pateikiame tradicinės trofėjų parodos rezultatus, pristatome naują, bet sparčiai populiarėjančią tarp medžiotojų šunų veislę – vokiečių vachtelhundus.
Šiame numeryje daugiau dėmesio skiriame vilkams, leidžiamės jų medžioklės takais. Apie pilkąjį mūsų miškų plėšrūną apstu pasakojimų, sakmių, tikrų ir susigalvotų žinių, todėl žurnalo puslapiuose bandome atskirti tiesą nuo prasimanymų apie šį stambiausią mūsų faunos mėsėdį – medžiojamąjį ir medžiojantįjį gyvūną.
Šiame numeryje pratęsiame pažintį su povandeninės žūklės (ar vis dėlto medžioklės?) entuziastais, „neriame“ su jais pasižvalgyti į mūsų krašto hidrosferos pasaulį. O medžioti trofėjų „keliaujame“ į tolimąją Argentiną – šalį, kurioje iki šio tėra medžioję 7 Lietuvos medžiotojai. Šeši iš jų šios šalies medžioklės plotus aplankė šią vasarą.
Skaitytojai žurnalo puslapiuose ras žinių apie ginklus, medžioklės rūbus, žvėrienos, paukštienos ir žuvies patiekalų receptų bei sodraus medžiotojų humoro – pačių tikriausių nutikimų medžioklėse ar šalia jos.
Per pastaruosius dvejus metus žurnalas daug rašė apie gamtos paslaptis, kaip jas atskleisti, kaip pažinti žvėris ir žuvis, apie medžioklės ir žvejybos tradicijas, medžiotojų ir žvejų pasiekimus – ir gausinant žvėrių bei žuvų populiacijas bei įvairovę, ir tų pastangų rezultatus – apdovanojimų vertus trofėjus. Minėdami atnaujinto žurnalo kuklią, dviejų metų, sukaktį, norėtume pacituoti garbingą jubiliejų švenčiantį Antaną Mališauską, buvusį ilgametį Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Garbės teismo pirmininką, garbės medžiotoją (pokalbis su juo – naujajame žurnalo numeryje). Jo vadovaujamas kolektyvas buvo pirmasis, kurio visi medžiotojai gaudavo „Medžiotoją ir meškeriotoją“, nes būrelio valdyba pritarė pirmininko iniciatyvai kasmet skirti lėšų žurnalo prenumeratai ir savišvietai. A. Mališausko nuomone, turime surasti būdą, kad žurnalas pasiektų jei ne visus, tai bent didesnę dalį draugijos narių. Jis nuolat skatina savo būrelio medžiotojus labiau domėtis medžiokline literatūra, gilinti žinias apie medžioklę, plėsti akiratį, skaityti draugijos žurnalą, nes medžiotojui būtina pažinti gamtą, būti išprususiam, išmanyti žvėrių ir paukščių biologiją, laikytis medžiotojų etikos ir garbės kodekso.
Esame dėkingi gausiam būriui entuziastų, savo srities profesionalų, kurie prisideda, kad žurnalas gyvuotų ir tobulėtų, kad jame nuolat būtų gvildenamos medžiotojams ir meškeriotojams aktualios, o kai kada ir skaudžios temos. Medžiotojų ir žūklautojų bendruomenės padedami stengiamės būti aktualijų sūkuryje ir jas atspindėti savo puslapiuose.
Linkime, kad besibaigiantys metai dar spėtų atnešti džiugių akimirkų gamtoje, medžioklėje ir žvejyboje.
Anei tauko, anei plauko!

Daugiau informacijos:
Artūras Mankevičius, žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ vyriausiasis redaktorius, tel. (85) 2790297, e. paštas mmredakcija@gmail.com

[medziotojas]

[medziotojas]

Žurnalas „Medžiotojas ir meškeriotojas”
Leidėjas: Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija

Turinys Nr. 1 (118) 2013 m. sausis–vasaris

Saulės ir mėnulio kalendorius
5 p. 2013 m. sausis ir vasaris

Aktualijos
6 p. Kas šiandien yra LMŽD ir kokia turėtų būti LMD?
Iki Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos eilinio suvažiavimo 2013 m. balandžio pabaigoje lieka vis mažiau laiko. Gediminas Vaitiekūnas, LMŽD tarybos bei darbo grupės „LMŽD finansinėm problemom spręsti“ narys analizuoja 2012 m. situciją ir siūlo sprendimus.

Žinios
8 p. Ginklų ir amunicijos parduotuvė padvigubėjo
8 p. Europos medžiotojos surengė pirmąją konferenciją
9 p. Kunigo Benedykto Gierzevski taurė vėl Lietuvoje
10 p. Medžioklės apdovanojimus papildys „Lietuvos penketas“
11 p. Lašišų užtiksime ne tik parduotuvėse

Pažinkim
11 p. Tolimi artimų draugų interesai
Lietuvos miškų savininkų ir medžiotojų santykių įstatyminis reglamentavimas atsidūrė Švedijos miškų pramonės atstovų, turinčių interesų užsienyje, akiratyje.
14 p. Vilpišių kaimas Tiuringijoje
Ar vilpišiams lemta sugrįžti ir į Lietuvą? Juk ne taip senai juos išbraukėme iš mūsų šalyje gyvenančių žinduolių sąrašo.

Žvėrys
18 p. Stirninų medžioklės trofėjai
Praėjusio stirninų medžioklės sezono nuotykiai ir sumedžioti trofėjai.
18 p. Pasaka apie Oželį
20 p. Senas pažįstamas
20 p. Stirninas perukiniais ragais

Žuvis
22 p. Povandeninė medžioklė – argumentai už ir prieš
Laikas suprasti, kad povandeninė medžioklė nėra žvejyba. Kad šis užsiėmimas rastų vietą „po saule“ būtina aiškiai nustatyti taisykles, apibrėžti kokio galingumo, kokios konstrukcijos ginklai gali būti naudojami.

Žvejo kalendorius
25 p. Kada žvejoti?

Medžiotojo kalendorius
26 p. Kada medžioti

Patarimai
29 p. Sotus žvėris šalčio nebijo
30 p. Apsodų įvairovė
Daugumai pradedančių medžiotojų kyla klausimas, su kokia buože šautuvą pasirinkti: medine, plastiko ar klijuotos medienos?
32 p. Tęsiama kurapkų globos žiemą ir inventorizacijos akcija
34 p. Žuvų dusimas – kaip to išvengti

Bendruomenės
35 p. „Šilo rago“ medžiotojų šventė
36 p. Naujas medžiotojų ir žvejų bendruomenės narys
37 p. Šv.Huberto dienai – fotografijų paroda
37 p. Sveikinimai

Kelionės
38 p. Reportažas iš Kirgizijos apie arklius, medžioklę ir kita
Kirgizų kurtai taiganai ir arkliai – kiekvieno kalniečio pasididžiavimas ir turtas. Be jų medžioklė netektų žavesio, o daugeliui vakariečių taptų neįmanoma.
44 p. Ebro upės auksas
Vienas iš Ebro upės savitymų – pagrindinėje srovėje karpiai prisibijo šamų, maitinasi arčiau kranto šabakštynų, kuriuos sudaro sugriuvę medžiai, apkibę meškeriotojų nutrauktais valais. Auksiniai paršeliai ten jaučiasi saugūs ir rengia puotas rytą vakarą.

Virtuvė
49 p. Žvėrienos, paukštienos ir žuvies patiekalai

Humoras
50 p. Anekdotai, įvairenybės


Pranešimas žiniasklaidai
Vilnius, 2013-01-03

Ar gali į Lietuvą sugrįžti miškiniai katinai – vilpišiai?

Skaitytojus pasiekia pirmasis šiais metais Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ numeris, kuriame kviečiame prisiminti miškinius katinus arba (kaip juos pavadino prof. Tadas Ivanauskas) vilpišius. Teigiama, kad Lietuvoje vilpišiai išnyko XIX a., tačiau kitose, net ir labiau urbanizuotose Europos šalyse (Vokietijoje, Slovakijoje, Lenkijoje), šie plėšrūnai tebegyvena, o kad miškinių kačių populiacija išliktų vientisa ir gyvybinga, joms įrengiami tūkstančius kilometrų besitęsiantys žalieji migracijos koridoriai. Tad gal vilpišiai gali sugrįžti ir į Lietuvą? Jei taip nutiktų – ar juos atpažintume?

Naujame „Medžiotojo ir meškeriotojo“ numeryje apie vilpišių populiacijos išsaugojimo problemas ir užmojus Vokietijoje pasakoja dr. Laima Balčiauskienė ir dr. Linas Balčiauskas, Gamtos tyrimų centro biologai.
Pasak jų, išvaizda ir dydžiu miškinė katė labai panaši į rainą naminę katę, nors su žieminiu kailiu atrodo stambesnė ir stipresnė. Labiausiai skiriasi tankiais pūkais apaugusi, juodai dryžuota uodega su buku juodu galu. Kailio raštai labiau išblukę nei naminės katės, ryškūs išlieka tik platūs juodi dryžiai, besitęsiantys nuo pakaušio į sprandą. Svarbiausia dabartinė grėsmė miškinių kačių išlikimui yra kryžminimasis su naminėmis katėmis. Sulaukėjusios naminės katės konkuruoja su miškinėmis dėl grobio ir erdvės, perduoda pastarosioms ligas.
Pasak Eugenijaus Tijušo, LMŽD pirmininko pavaduotojo, dar prieš 30 m., Lietuvos mokslų akademijos zoologijos ir parazitologijos instituto mokslininkus pasiekdavo per medžiotojų bendruomenę nuvilnijantys gandai, kad kažkur buvo pastebėti vilpišiai. Gandai nebuvo paneigti, nebuvo ir patvirtinti. Mokslininkams nuvykus į vietoves, kur „buvo vilpišių“, tie nebepasirodydavo, o iš pėdsakų apie šių žvėrelių buvimą išvadų nepadarysi, kadangi miškinių ir naminių kačių pėdsakai identiški: apskritas kontūras, pagalvėlė ir 4 pirštai.
E. Tijušo nuomone, jai pritaria ir dr. L. Balčiauskas, būtų visapusiškai sveikintina idėja, vilpišių populiaciją Lietuvoje atkurti. Juk vilpišys – vietinis, visoje Europoje kažkada paplitęs gyvūnas, jo konkurentai dėl maisto – mangutai, meškėnai (tik laiko klausimas, kada jie Lietuvoje įsitvirtins) – invaziniai, darantys milžinišką žalą vietinei gyvūnijai. O vilpišiai – natūrali mūsų ekosistemos dalis. Suprantama, būtų problemiška išsaugoti atkurtosios populiacijos genetinį grynumą, tačiau, kaip rodo Vokietijos pavyzdys, – tai įmanoma. Tad vilpišys Lietuvoje – laukiamas, o jei atvyktų, būtų sutiktas ne kaip svečias, o kaip šeimininkas ir kaimynas.
Pirmajame šių metų „Medžiotojo ir meškeriotojo“ numeryje taip pat rašoma apie medžiotojų ir žvejų organizacijos problemas spręstinas pavasarį įvyksiančiame LMŽD suvažiavime, apie užsienio miškų pramonės atstovų susidomėjimą mūsų miškais ir juose tarpstančia gyvūnija, prisimenamas tik ką pasibaigęs stirninų medžioklės sezonas, sumedžioti trofėjai, tarp kurių vienas ypač retas – perukiniais ragais stirninas, analizuojami povandeninės medžioklės reglamentavimo ypatumai, pateikiama patarimų, kaip žiemą reikėtų pasirūpinti žvėrimis, paukščiais, žuvimis.
Medžiotojai ir žvejai, kuriuos vilioja tolimų kraštų egzotika, žurnalo puslapiuose užtiks medžioklės atšiauriuose Kirgizijos Tian Šanio kalnuose įspūdžių bei milžiniškų šamų ir karpių žvejybos Ispanijos upėse jaudulio.
Kaip visada žurnalo puslapiuose skaitytojai ras tradicinių ir netradicinių patiekalų receptų, sodraus gyvenimiško humoro, aktualijų, žinių bei naujienų.
Žurnalas „Medžiotojas ir meškeriotojas“ skaitytojus pasieks 6 kartus per metus, kiekvieno neporinio mėnesio pirmosiomis dienomis.

Daugiau informacijos:
Artūras Mankevičius, žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ vyriausiasis redaktorius, tel. (85) 2790297, e. paštas mmredakcija@gmail.com

[medziotojas]

Pranešimas žiniasklaidai Vilnius, 2013-03-01

Medžioklė atgimstanti paveiksluose
Naujajame „Medžiotojo ir meškeriotojo“ žurnalo numeryje pristatoma ispanų dailininko natūralisto, Migelio Santakruzo kūryba, kuriai įkvėpimo jis sėmėsi ir Ispanijos, ir Lietuvos gamtoje. Gyvosios gamtos tapyba yra gan paplitusi meno sritis. Ypatingai daug dėmesio sulaukianti JAV, Kanadoje, kai kuriose Europos šalyse: Anglijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje. Lietuvoje apie ją žinoma mažiau – turime tik žymių gamtos fotomenininkų ir beveik neturime šios srities dailininkų.

Migelis Angel Moraleda Santakruzas (Miguel Angel Moraleda Santacruz) yra nepaprastai talentingas dailininkas natūralistas, iliustratorius bei meno direktorius Ispanijos kino filmų industrijoje. Jo darbai yra eksponuojami daugelio šalių meno galerijose ir muziejuose, ne kartą buvo pripažintas geriausiu laukinės gyvūnijos dailininku – natūralistu Europoje. Pelnęs ne vieną tarptautinį apdovanojimą už savo darbus ir kultūrinę veiklą. Darbų autoriui puikiai žinoma kiekvieno tapomo gyvūno ar paukščio anatomija, elgsena gamtoje ir konkrečiai rūšiai būdingi ypatumai.
„Tapyba ir potraukis gamtai bei gyvūnams, mano atveju visada buvo kartu, taip pat ir medžioklė. Tai neatskiriami dalykai. Aš nesijaučiu labai skirtingu nuo paleolitinio žmogaus, kuris, prieš išeidamas į medžioklę, dar savo urve, įsivaizdavo medžiojamą gyvūną. Tapti laukinės gamtos, gyvūnijos, medžioklės siužetų dailininku buvo būtinybė, o ne pasirinkimas“, – teigia M. Santakruzas.
Dailininko paveiksluose dominuoja įvairiuose Europos kraštuose, taip pat ir Lietuvoje, paplitusi gyvūnija. Pirmą kartą į mūsų šalį dailininkas atvyko beveik prieš 10 metų. Pasak M. Santakruzo, Lietuva turi nuostabius miškus, gražią gamtą, šalis turtinga savo gyvūnija. Čia jis randa beveik visus Europoje sutinkamus gyvūnus, gali juos stebėti, fotografuoti. Dailininkui ir medžiotojui didžiausią įspūdį paliko Labanoro giria, Punios šilas, išsiskiriantis Europoje pirmykščio, tarsi laike užkonservuoto miško autentika.
Lietuvos gamtos gerbėjai turėjo progos dailininko tapybą išvysti Vilniaus Bernardinų bažnyčios ekspozicijų erdvėje bei miško, medžioklės ir aplinkos parodos „Sprendimų ratas 2012“ ekspozicijoje Kaune, o šįkart su dailininko kūryba kviečiame susipažinti žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ puslapiuose.
Naujajame žurnalo numeryje rasite ir daugiau į ką akis paganyti – tai Botsvanos laukinę gamtą užfiksavusios fotomenininko ir medžiotojo Valdo Danilevičiaus nuotraukos, medžioklę su lanku dokumentuojančios Lietuvos lankininkų išvykos į medžioklę Suomijoje akimirkos.
Antrajame šiais metais „Medžiotojo ir meškeriotojo“ numeryje apstu aktualijų: medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo leidimų pabaiga ir naujų leidimų įsigijimas, leidimų naudoti žūklės plotus termino pabaiga ir naujų leidimų naudoti žvejybos plotus įsigijimas – kaip sklandžiai šie klausimai bus išspręsti, lems ir medžiotojų, ir žvejų galimybes ilgiems metams užsiimti tuo, kas džiugina jų sielą. Žurnalo puslapiuose taip pat supažindiname su keturkojais medžiotojų pagalbininkais – kontinento vižlais, pakviečiame mintimis persikelti į bebrų medžioklę, susipažinti su 20 kg sveriančių laukinių karpių žūkle Lietuvoje.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos laukia permainos – LMŽD pirmininkas prof. Rimantas Benetis atsistatydina iš užimamų pareigų dėl asmeninių priežasčių (yra žinoma, kad toli už šalies ribų žinomas kardiologas šią medicinos sritį plėtos svetur – dirbs Kazachstane). Primename, kad prieš pora metų jis ganėtinai vieningai buvo perrinktas antrai penkerių metų kadencijai – šalies medžiotojai ir meškeriotojai palankiai įvertino jo vadovavimą draugijai, nuveiktus darbus. Naujas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas bus renkamas organizacijos narių suvažiavime balandžio 10 d.
Ilgalaikės permainos, artėjančio pavasario rūpesčiai – faunos medžioklės plotuose pagausėjimas, dabarties aktualijos – prasidėjusi ryžtinga kova su brakonieriavimu – apie visa tai naujajame „Medžiotojo ir meškeriotojo“ numeryje.

Daugiau informacijos:
Artūras Mankevičius, žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ vyriausiasis redaktorius, tel. (85) 2790297, e. paštas mmredakcija@gmail.com

[medziotojas]

Medžiotojas ir meškeriotojas

nr.3 (120) 2013 m.

Pranešimas žiniasklaidai Vilnius, 2013-05-10

Apie senus vilkų konfliktus su žmonėmis naujajame „Medžiotojas ir meškeriotojas“ numeryje

Žaliųjų organizacijų pastangomis pastaraisiais dešimtmečiais viešojoje erdvėje nuolat įrodinėjama, kad vilkai nekelia jokios grėsmės žmonėms. Susidarė paradoksali situacija – visiškai neliko priešingos informacijos, dažnai netgi nebeaišku, su kuo polemizuojama ir kokią nuomonę bandoma neigti. Perteklinis žinių srautas apie „neperskiriamą“ vilkų ir žmonių draugystę paskatino pasidomėti, ką apie vilkų grėsmę mano dabartiniai Lietuvos gamtos mokslo atstovai, prisiminti šaltinius bei autorius apie vilkus turėjusius ne tokią draugišką nuomonę.

Šiuo atžvilgiu įdomiausi yra Rusijos mokslininkų pateikiami šaltiniai, kadangi mūsų miškuose įsikuriantys ar laikinai čia užklystantys vilkai priklauso tai pačiai, visą Rusijos europinę dalį apimančiai vilkų populiacijai.
Nuo seno Rusijoje vilkai sietini su negandomis. „Ženklus vilkų pagausėjimas visada sutapdavo su visuomenės nuskurdimo, socialinių neramumų, karų laikotarpiais, todėl vilkai tapo grėsmingu visuomenės bejėgiškumo, neturto, socialinės netvarkos simboliu“, – XIX a. pabaigoje rašė žymus rusų zoologas Leonidas Sabanevas (Leonid Sabanev, 1844 –1898). Vilko grėsmės įvaizdį palaikė tikri ar tariami nutikimai, kai vilkai tiesiogiai pasikėsindavo į žmonių gyvybę. Daugiausia žinių apie juos XIX a. šaltiniuose. Knygoje „Medžioklės ūkio Rusijoje apžvalga nuo 1870 iki 1887 m.“, rusų biologas Anatolijus Silantjevas (Anatolij Silantjev; 1868–1918) pateikia duomenis surinktus iš 49 Rusijos europinės dalies gubernijų, kur per nurodytą laikotarpį vilkų agresijai priskirti 1 445 žmonių mirtimi pasibaigę atvejai. Kitame šaltinyje, „Rusijos imperijos vidaus reikalų ministerijos žurnale“ (1840–1861 m.), taip pat reguliariai rašoma apie vilkų sudraskytus žmones. Nors skaičiai neįtikėtini, tačiau šalia statistikos, pateikiama ir atvejų aprašymai, nurodomos tikslios vietovės, aukos, įvykių aplinkybės, liudininkai.
XX a. antrosios pusės atvejus, kai vilkai užpuolė ir sudraskė žmones (dažniausiai vaikus) nagrinėjo Michailas Pavlovas (Michail Pavlov; 1920–2009), biologijos mokslų daktaras, medžiotojas. Surinktus duomenis jis paskelbė 1982 m. išleistoje monografijoje „Vilkas“, kur aprašo vilkų–žmogėdrų siautėjimą Rusijoje po 2–ojo Pasaulinio karo. Nors Rusijos mokslininko teiginiai ir įžvalgos sulaukė aršios šuninių šeimos gyvūnų mylėtojų kritikos, tačiau pateikiamus faktus autorius pagrindė pakankamai svariais įrodymais, tad jo surinkta medžiaga ir atlikto darbo vertė išlieka aktuali bei įdomi ir šiandienos skaitytojui.
Ištraukas iš M. Pavlovo monografijos, papildytas kita šio autoriaus įvairiuose šaltiniuose skelbta informacija, pateikiame žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ skaitytojams straipsnyje „Kiek vilką bemaitintum – vis vien į mišką žiūri“.
Vilkų konfliktų su žmonėmis problematikai neliko abejingi ir Lietuvos mokslininkai. Žurnalo skaitytojams pateikiame gamtos mokslų habil. dr. Lino Balčiausko straipsnį „Vilkų konfliktai su žmonėmis“, kur gamtininkas pristato apibendrintus duomenis apie vilkų ir žmonių susidūrimus per pastaruosius 300 m., fiksuotus įvairiose Europos ir pasaulio šalyse.
Pasak autoriaus, stambiųjų plėšrūnų baimė yra genetiškai užkoduota mūsų pasąmonėje ir jos išvengti nepadės jokios masinio informavimo priemonės arba jaunuoliai, prie Aplinkos ministerijos demonstruojantys savo meilę plėšrūnams ir prieštaraujantys jų medžioklei. Lietuvos visuomenės apklausa parodė, kad apie 80 % respondentų teigia, kad „Jei miške gyventų vilkai, jame lankantis būtų neramu dėl šeimos saugumo“ (apklausa atlikta: 2004–2010 m. Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje, apklausta daugiau kaip 8 000 gyventojų, vyresnių nei 15 m.). Žmonių mirtimi pasibaigusių susidūrimų su vilkais yra pasitaikę pas kaimynus lenkus, latvius, estus.
„Vilkų ir žmonių tiesioginiam konfliktui reikalingos tam tikros sąlygos – suirutė (pvz., Afganistanas), visiškas skurdas kaime (Indija), natūralaus maisto stoka (Ispanija). Tačiau atmesti galimą – būtent, galimą ir tikėtiną – vilkų potencialų pavojų platinant pasiutligę, nevertėtų. Apie tai, kodėl vilkai kelia baimę, galėtų pareikšti savo nuomonę kuo platesnis visuomenės ratas. Tai suteiks dar vieną atspalvį kol kas labai jau siaurai diskusijai – medžioti vilkus ar juos saugoti“,– teigia L. Balčiauskas.
Naujajame „Medžiotojo ir meškeriotojo“ numeryje skaitytojai ras ir daugiau įdomių ir aktualių straipsnių: apie senovės lietuvių vandens stichijos (taigi ir žvejų) dievą Andoją, paukščių karmoranų įtaką žinduoliams, medžioklę Burkina Fase, medžioklinio ginklo įsigijimo sąlygas Anglijoje, iš Tolimųjų Rytų kilusias ir mūsų tvenkiniuose veisiamas žuvis amūrus bei plačiakakčius. Taip pat apie pokyčius Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) vadovybėje – pristatomas naujasis draugijos vadovas Seimo narys, medžiotojas ir gamtosaugos specialistas Bronius Bradauskas, kalbamasi su buvusiuoju LMŽD vadovu prof. Rimantu Benečiu.
Apie visa tai skaitykite 3–ame žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ numeryje.

Daugiau informacijos:
Artūras Mankevičius, žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ vyriausiasis redaktorius, tel. (85) 2790297, e. paštas mmredakcija@gmail.com

[medziotojas]

„Medžiotojas ir meškeriotojas“ Nr. 4 (121) 2013 m. liepa-rugpjūtis

5 p. Saulės ir mėnulio kalendorius
2013 m. liepa ir rugpjūtis

Aktualijos
6 p. Priimtos Medžioklės įstatymo pataisos
Medžioklės Lietuvos Respublikoje įstatymo pataisų priėmimo epopėja truko beveik 10 metų. Įstatymas – kompromisinis, tačiau jei būtų atsižvelgta į visas nuomones jis, tikriausiai, niekada nebūtų priimtas.

Žinios
8 p. Trofėjų paroda Latvijoje
9 p. Lietuvoje išsiveržę į lyderius – Čekijoje nenusileido
9 p. Trofėjų vertintojams – naujienos iš CIC asamblėjos
10 p. „Zoli Taiga“ – revoliucinis ir klasikinis
10 p. Buria „Vollit“ klubą
11 p. Kupiškyje – pirmoji medžioklės prekių parduotuvė

Pažinkim
12 p. Šv. Huberto ordino riterius turi ir Lietuva
Su Saint–Huberto miesteliu Belgijoje bei medžiotojų globėjo Šv. Huberto vardu nuo šiol Lietuvą sieja naujas ryšis – du Lietuvos medžiotojai intronizuoti į Šv. Huberto brolijos ordino riterius.

Kinologija
14 p. Kinologijos klasika ir medžioklės emocijos
Anglija laikoma šiuolaikinės kinologijos tėvyne, o anglų seteriai ir pointeriai – žymiausi paukščių medžioklėms naudojami šunys.

Žvėris
18 p. Esė apie stumbro garbę, naudą ir žalą
Stumbras – didžiausias Lietuvos gyvūnas, įrašytas į Tarptautinę ir Lietuvos raudonąsias knygas. Nepaisydamas jam rodomos garbės ir pripažinimo, stumbras tampa ir viena iš Lietuvos gamtotvarkos problemų.

Žuvis
25 p. Nemuno deltos žuvys
Gali niekur žuvys nekibti, bet iš Nemuno deltos tuščiomis negrįši. O jei žvejosi pačioje didžiausioje Lietuvos upėje ir dar per naktį, tai laimikis gali būti neeilinis – užkibs ungurys ar šamas. To ir tikėjosi grupė Plungės žvejų, neseniai dvi paras mirkiusių meškeres Nemune.

Vandenys
28 p. Meškerioti į pamarį
Vakarų Lietuva – pajūris, Kuršių marių pakrantės, Nemuno delta – gal tik Žemaitijos žvejams artimas. Didžiajai daliai Lietuvos gyventojų vis dar išlieka „kitas“, šiek tiek egzotinis kraštas.

Patarimai
35 p. Taiklumas – tai tinkamas ginklas, žinios ir įgūdžiai (II dalis)
Taikliai šaudyti reikia ir galima išmokti, tai kelia žmogaus savivertę, pagrįstą pasididžiavimą savimi.

Bendruomenės
39 p. Pagausėjo Kauno medžiotojų, jie išsirinko naują vadovybę
39 p. Paaiškėjo taikliausi šauliai
40 p. Kviečia medžiotojo–fotomenininko parodos
40 p. Žemdirbiai pasikvietė medžiotojus
41 p. Dr. Egidijui Bukelskiui – prestižinė premija
41 p. Sveikinimai, skelbimai

Kelionės
42 p. Raudonosios kurapkos medžioklė La Mančoje
Kaip Alpių kalnų medžiotojui garbė sumedžioti gemzę, Šiaurės Europos medžiotojui – šerną ar elnią, taip La Mančos lygumų medžiotojo širdyje labai svarbią vietą užima raudonoji kurapka. Jo medžioklė reikalauja daug fizinių jėgų ir geros ištvermės. Taip pat ir strategijos!
46 p. Fazanų medžioklė AnglijojeAnglijoje du sezonus teko dalyvauti fazanų medžioklėse. Ji beveik tokia pat tradiciška ir puošni kaip šioje šalyje buvusi populiariausia – lapių medžioklė.
Virtuvė
49 p. Žvėrienos ir žuvies patiekalai

Humoras
50 p. Istorijos iš medžioklių

_______________________________________________________________________________


Pranešimas žiniasklaidai Vilnius, 2013-06-04

Meškerioti – į pamarį

Vasarą daugelis gyventojų, tarp jų medžiotojai ir meškeriotojai, traukiame link pajūrio. Naujausiame žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ numeryje pasidomėjome, ko Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje gali tikėtis meškeriotojas, kokia žuvingiausio šalies vandens telkinio ateitis, kas daroma ar turi būti daroma, kad mus džiugintų dažnesni ir didesni laimikiai.

Ichtiologo dr. Arvydo Švagždžio, Žuvininkystės tarnybos vyr. specialisto bei Klaipėdos universiteto biologijos katedros dėstytojo, teigimu, žvejams įdomiausios ir svarbiausios Kuršių marios, nes jos didžiausias ir žuvingiausias Lietuvos vandens telkinys, tačiau taip pat patrauklus ir Nemuno žemupys, užliejamų pievų kanalai, vadinamieji polderiai, kuriuose irgi susikaupia nemaži žuvų kiekiai, taip pat Minija, su savo žymiąja senvage pritraukiančia didelius meškeriotojų būrius.
„Pamarys tuo ir skiriasi nuo kitų Lietuvos vietovių, kad kur benuvažiuosi ar benueisi vis viena susidursi su vandens telkiniu. Kone visi pamario telkiniai išsiskiria ir žuvingumu, ir ichtiofaunos gausumu, ir jos įvairove. Yra nustatyta, kad čia gyvena beveik visos gėlavandenės mūsų vandenų žuvų rūšys, išskyrus tas, kurioms tarpti reikalingos sraunumos“, – sako A. Švagždys.
Mokslininkas džiaugiasi, kad padaugėjus lėšų, pradėta didesniais kiekiais žuvinti vandens telkinius. Nemuno žemupį tikslingiausia žuvinti plėšriosiomis žuvimis, ypač lydekomis, kurios yra sėslesnės, todėl didesnė tikimybė, kad jų vėliau sugaus ne tik mūsų kaimynai Kaliningrade, bet ir Lietuvos žvejai ar į pajūrį atvykę pailsėti mūsų krašto svečiai. Perspektyvu Kuršių marias žuvinti unguriais, jei pavyktų dėl to sutarti su kolegomis Kaliningrade. Tačiau žuvinimo mąstai, norint, kad pamario žuvies ištekliai pastebimai padidėtų, turėtų būti šimtus kartų didesni.
„Jei norime sugauti bent 200 t daugiau žuvies, atitinkamus kiekius mailiaus turėtume ir išleisti. Iš pirmo žvilgsnio atrodo daug, kai milijonu starkiukų pagausiname Nemuno žemupį, tačiau tą patį milijoną ikrų išneršia 2 sterkai ar vėgėlė... Jeigu bent maža dalis išnerštų lervučių kuriais nors metais išgyvena – tai didžiąja dalimi ir nulemia žuvų išteklių pagausėjimą Kuršių marių vandenyse po kelerių metų“ – teigia ichtiologas.
Žuvų neršto sąlygos pamaryje priklauso ne tik nuo gamtos valios, bet ir nuo žmogaus veiklos. Iš Kuršių marių neršti į aukštupius, užliejamas pievas prieš srovę kyla lašišos, šlakiai, žiobriai ir kt. žuvys, o pasroviui iš sukultūrintų laukų į Kuršių marias plaukia vandenyje ištirpusios organinės ir neorganinės medžiagos. Nors Lietuvai tenka tik kiek daugiau nei 46 % Nemuno baseino, tačiau jis apima bent 72 % šalies teritorijos, todėl nuo mūsų požiūrio į pagrindinio Lietuvos žuvitakio gamtos turtų eksploatavimą didele dalimi priklausys, ką ateityje žvejosime ir kokiais laimikiais džiaugsimės. Apie pamario žuvies išteklių eksploatavimą, rūšinę kaitą, vietinių bei atvykstančių žvejų ir ichtiologų rūpesčius bei džiaugsmus daugiau skaitykite žurnalo „Medžiotojo ir meškeriotojo“ 4-ajame numeryje.
Vasariškame „Medžiotojo ir meškeriotojo“ numeryje taip pat skaitykite apie pirmuosius dabartinės Lietuvos Šv. Huberto ordino riterius, apie po 10-ies metų pagaliau priimtas Medžioklės įstatymo pataisas ir jų reikšmę kiekvienam medžiotojui, apie italą, kuris augina ir ugdo mūsų šalies garbę ginančius pointerius ir seterius.
Atrodo, kad nuo išnykimo išsaugota ir į miškus grąžinta gyvūnų rūšis turėtų būti vertintina tik kaip didelė sėkmė. Pasirodo, ne visuomet. Žurnale mokslininkai ir gamtosaugininkai aiškina, kad didžiausias mūsų miškų žvėris stumbras ne tik puošia gamtą, bet ir eibių prikrečia, nes nesugeba prisitaikyti prie žmogaus pakeistos aplinkos.
Praėjusiame numeryje pateikėme patarimų, kaip šaudyti taisyklingai. Šiame numeryje tęsiame temą pasakojimu, kaip teisingai pasirinkti šautuvą, kas svarbiausia jį renkantis, kam turime skirti ypatingą dėmesį.
Šio „Medžiotojo ir meškeriotojo“ puslapiuose keliaujame po Ispaniją ir Angliją. Pasakojame apie legendomis apipintą ir Ispanijoje ypač garbinamą raudonųjų kurapkų medžioklę La Mančoje, o taip pat fazanų medžioklės ypatumus tradicijomis garsėjančioje Anglijoje.
Smagios jums vasaros ir prasmingo skaitymo!

[medziotojas]

„Medžiotojas ir meškeriotojas“ Nr. 5 (1212) 2013 m. rugsėjis ir spalis

Turinys

3 Redaktoriaus žodis
Pavojai miškuose ir vandenyse

5 2013 m. Saulės ir mėnulio kalendorius
2013 m. rugsėjis ir spalis

Aktualijos
6 Nuo afrikinio kiaulių maro Lietuvą skiria 40 kilometrų
Afrikinis kiaulių maras plinta. Įžengė į Baltarusiją, iš kitos pusės, Pskovo, priartėjo prie kaimyninių šalių Estijos bei Latvijos. Jei užkratas peržengs Lietuvos sieną, bus sunaikintas pagrindinis mūsų medžioklių objektas – šernai.

Žinios
13 Renavo dvare – auksiniai trofėjai
14 Įspūdžiai iš Estijos medžiotojų sąskrydžio
15 Kviečia Miško, medžioklės ir aplinkos paroda „Sprendimų ratas 2013“
16 Naujos „Haenel Jaeger 10“ versijos
16 Prožektorius pusei kilometro
16 Pakaba su lokio nagais
17 Knyga „Afrikos safariuose“

Kinologija
18 Kada, kaip ir kodėl skelbiama: „Medžioklė draudžiama!“
Metų pradžioje uždrausta kurapkų medžioklė, o rugpjūčio mėn. netikėtai atidėta vandens paukščių medžioklės pradžia. Nors paukščių medžioklės sezonas bus, tačiau uždraudus medžioti kurapkas Lietuvoje sunaikinamas laukų paukščių medžioklės su šunimis būdas, kadangi kito panašaus medžioklės objekto Lietuvoje nėra.

Žvėris
22 Tarpamai – išlikimo istorija
29 Tarpanų palikuonys jau Lietuvoje
Susipažinti su laukinių arklių tarpanų palikuonimis, jau galima ir Lietuvoje. Iš Belovežo nacionalinio parko į Ignalinos r. Ažvinčių k. esančius Skirmantės ir Valdo Danilevičių aptvarus atvežti pirmieji du arkliukai.
Žuvis
30 Hibridai – ateities žuvys
Žvejams mėgėjams ir profesionalams bei ichtiologijos mokslo atstovams pasitaiko Lietuvos vandenyse sužvejoti žuvelių, kurios atrodo lyg būtų kažkoks tarpinis variantas tarp karšio, plakio ir kuojos arba lašišos ir šlakio, o žuvininkystės ūkiuose galima užtikti ir specialiai veisiamų plačiakakčių, karpių–karosų ir erškėtinių žuvų hibridų.

Vandenys
35 Nauji LMŽD žvejybos varžybų principai

Oficialu
37 Medžioklės ir žvejybos taisyklių pakeitimai

Patarimai
38 Taiklumas – tai tinkamas ginklas, elgsena ir įgūdžiai (III dalis)

Bendruomenės
39 Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos atkūrimo 65-metis

39 Paroda „Dzūkijos briedis“

40 Oninės, kurių dėmesio centre – medžiotojai

41 „Palangos“ medžiotojų klubo šventė

41 Skelbimai

Kelionės
42 Ten, kur klaidžioja baltosios meškos
Inuitų sukaupta lokių medžioklės patirtis perduodama iš kartos į kartą. Kartu su jais, spaudžiant 30–40°C šalčiui, diena iš dienos judame užšalusio Arkties vandenyno pakrante. Pagaliau, tolumoje pastebime kažką judant. Palei ledo sangrūdas neskubėdamas pėdina didžiulis baltasis lokys.

Virtuvė
49 Žvėrienos, paukštienos ir žuvies patiekalai

Humoras
50 Tikros istorijos





Pranešimas žiniasklaidai
Vilnius, 2013-09-04

Pavojai miškuose ir vandenyse

Rudeninio žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ numeryje tenka analizuoti labai realius pavojus, kurie gresia ir mūsų šalies miškų, ir vandenų gyventojams. Baltarusijoje siaučiantis afrikinis kiaulių maras graso persimesti į Lietuvą, o hibridinės žuvys – jau atplaukė. Jos plinta iš lėto, tačiau laikui bėgant gali radikaliai pasikeisti ne tik vietinius verslinės žuvies išteklius, bet vietinių žuvų genofondą.

Ar galite įsivaizduoti, kad, tarkim, jau kitąmet Lietuvoje neliks nei vieno šerno? Taip, nė vieno gyvo šerno. Na, gal vienas kitas ir blaškysis po miškus ar laukus, bet jau vargu, ar bus vertinamas kaip galimas medžioklės trofėjus. Manote, kad tokia perspektyva skamba nerealiai? Kad prognozė, jog šalies miškus ir laukus nuklos tūkstančiai šernų gaišenų, – perdėtas gąsdinimas? Kas per keletą mėnesių gali išnaikinti, kaip teigiama, iki 80 000 Lietuvoje gyvenančių knyslių?
Kad pavojaus varpais skambinama ne tuščiai, suprasite atidžiai perskaitę šio numerio „Aktualiją“ „Nuo afrikinio kiaulių maro Lietuvą skiria 40 kilometrų“. Specialistai ir ekspertai analizuoja, kokia grėsmė iškilo Lietuvos ir mūsų šalies kaimynų, o gal net visos Europos laukinėms kiaulėms dėl Rusijoje ir Baltarusijoje siaučiančio afrikinio kiaulių maro. Tai ypač klastinga liga, kuri masiškai guldo ir kiaules, ir šernus. Nuo jos neatrasta jokių gynybos priemonių, jokių vakcinų, ligos sukėlėjas gali ramiai tūnoti metų metus, o po to vėl netikėtai smogti.
Kitas pavojus mūsų gamtai jau atplaukė po vandeniu. Koks tai pavojus, suprasite skaitydami straipsnį „Hibridai – ateities žuvys“. Tiesa, jis, ne kaip afrikinis kiaulių maras, negrasina išnaikinti kurios nors žuvų rūšies. Priešingai, mūsų upėse ir ežeruose jau galima sugauti žuvų,... kurių negali atpažinti net save patyrusiais laikantys meškeriotojai. Naujos rūšys? Dar ne – tai žuvys hibridai, atsiradę susikryžminus tolimesniems giminaičiams. Kol kas neaišku, kaip jie paveiks vandenų ekosistemą, bet kai kuriose šalyse hibridai jau sudaro didesnę dalį žuvų, patenkančių ant žmonių stalo. Kokios hibridų perspektyvos, kokius pavojus, jie atplukdo ir kodėl hibridinių žuvų daugėja? Atsakymai straipsnyje.
Šiame numeryje pasakojama ir dar apie vieną naują mūsų šalies gyventoją. Tiksliau, gyvūną, kuris buvo išnaikintas prieš kelis šimtmečius, o šią vasarą vėl apgyvendintas. Tai laukinis arklys – tarpanas.
Straipsnyje „Kada, kaip ir kodėl skelbiama: „Medžioklė draudžiama!“ analizuojame ir medžiotojams paukštininkams skaudžią temą – draudimą medžioti kurapkas. Pasirodo, kad toks dirbtinis draudimas ne saugo, o naikina gyvūnus – kitaip to nepavadinsi, kai išsiaiškini, kad medžiotojai į gamtą paleidžia du, tris kartus daugiau kurapkų, nei jų per sezoną sumedžioja.
Kaip ir visuomet, žurnale „Medžiotojas ir meškeriotojas“ rasite ir daugiau gamtos gerbėjams aktualių žinių, naudingų patarimų, linksmų ir intriguojančių istorijų – apie baltosios meškos medžioklę Kanados arktyje, apie Estijos medžiotojų šventes, Lietuvos medžiotojų vasaros renginius, naują LMŽD žvejybos varžybų organizavimo tvarką, kaip visada bus gurmaniškų receptų ir pasakojimų apie linksmus nutikimus medžioklėse.
Smagaus skaitymo ilgėjančiais vakarais!

Daugiau informacijos:
Artūras Mankevičius, žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ vyriausiasis redaktorius, tel. (85) 2790297, e. paštas mmredakcija@gmail.com