370 PATARIMŲ ŠUNŲ AUGINTOJAMS.

Knygos, žurnalai, literatūra ir pan.
Книги, журналы, литература и т.д.
Locked
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

370 PATARIMŲ ŠUNŲ AUGINTOJAMS.

Post by medziotojas »

patarimai.jpg
Kam patariu įsigyti šunį

1. KAS MYLI GYVULIUS IR NORI ABIPUSĖS MEILĖS - TEGU TAS ĮSIGYJA ŠUNĮ.
Joks gyvulys nesugeba taip mylėti, kaip šuo. Jis puikiai jaučia, kaip mes su juo elgiamės, ir už tai atsimoka ištikimybe, prisirišimu ir net savo gyvybe.
2. KAM REIKALINGAS ŠEIMOS IR BUTO, NAMO IR KIEMO SARGAS — TAS TEGUL ĮSIGYJA ŠUNĮ.
Mes — jo šeimininkas ir šeimynykščiai — esame jo bendrai. Butas, daržas, namas ir kiemas — jo valdos. Visa tai jis saugos ir gins. Dresuotas sarginis šuo sulaikys įsibrovelį, kambarinis šuo bent užkirs jam kelią, ir net mažas šuo, garsiai lodamas, atkreips šeimininko dėmesį ir perspės.
3. KAM GYDYTOJAS PATARIA ARBA LIEPIA JUDĖTI, BŪTI GRYNAME ORE, KASDIEN PASIVAIKŠČIOTI — TAS TEGUL ĮSIGYJA ŠUNĮ.
Kiek daug gerų gydytojo patarimų mielai išklausome, bet nevykdome. Prie jų priklauso patarimai daugiau buti gryname ore ir daugiau judėti. Ko nepasiekia gydytojas, ta dažnai padaro šuo. Mes privalėsime eiti pasivaikščioti vien todėl, kad to reikia šuniui, ir šie pasivaikščiojimai niekad nenusibos, o keturkojis bičiulis neleis ilgiau stovėti vienoje vietoje.
4. KAS IR TYLOS VALANDĄ NORI TURĖTI ŠALIA GYVĄ BŪTYBĘ — TAS TEGUL ĮSIGYJA ŠUNĮ.
Joks kitas gyvulys taip neprisiriša prie žmogaus, kaip šuo. Jei būsi šu­niui nuoširdus, šuo puikiai jaus šeimininko nuotaiką ir dalinsis tiek džiaugsmu, tiek liūdesiu.
5. PAGYVENUSIAI PORAI, KURIŲ VAIKAI JAU IŠSISKIRSTĖ, ŠUO TIKRAI BUS GERAS NAMIŠKIS.
Jį reikia rūpestingai prižiūrėti, maitinti, glamonėti ir net palepinti. Bet tuo pačiu būtina šunį nuosekliai, tvirtai ir apgalvotai auklėti. Tam reikia darbo ir jėgų, bet šuo atsilygina meile, ištikimybe ir prieraišumu.
6. KAS NEMĖGSTA GYVULIŲ IR MANO, KAD JAIS NEREIKIA RŪPINTIS, IR GYVULĮ VERTINA TIKTAI KAIP INSTINKTŲ IR POLINKIŲ VALDOMĄ, PADARĄ — TAM NEREIKIA ŠUNS.
Žmogaus ir šuns geri santykiai yra pagrįsti abipusiu supratimu ir dėmesiu. Jei žmogus tokių savybių neturi, prie gyvulio prisirišti negali, nebus geras šuniui, ir abu nuo tokio gyvenimo tiktai kentės.

Prieš pirkdami šunį, apgalvokite


7. IŠ ANKSTO PAGALVOKITE, KODĖL PERKATE ŠUNĮ IR KAS IŠ TO IŠEIS.
Šunį reikia pasirinkti pagal tai, kur jūs gyvenate ir ko iš šuns norite. Kambariniai ir dekoratyviniai šunys netinka darbui. Tai mieli keturkojai draugai. Sarginiams ir tarnybiniams šunims reikia tvirtai vadovauti, ir jie turi turėti apibrėžtas užduotis. Medžiokliniai šunys turi gyventi pas medžiotojus. Miestas ar kaimas, atskiras ar daugiabutis namas — visa tai pateikia šuniui skirtingus reikalavimus.
8. ĮSITIKINKITE, KAIP SUMANYMĄ ĮSIGYTI ŠUNĮ VERTINS JŪSŲ ŠEIMA IR KAIMYNAI.
Kas gyvena kaime ar priemiestyje, atskirame name — tam kaimynų nuomone nerūpi. Taip pat gali elgtis ir tie, kurie gyvena nors ir dideliame mieste, bet vienai šeimai skirtame name, su sąlyga — jeigu jų šuo per gar­siai ir per dažnai neloja. Bet kuo glaudžiau supa mus aplinkiniai, tuo labiau turime į juos atsižvelgti. Ir vis dėlto principinis klausimas yra ne tai, bet šuns išauklėjimas. Net mažiausiame, mažagabaritiniame bute galima laikyti gerai išauklėtą šunį.
9. NEAPTVERTAS KIEMAS TARP DIDELIŲ NAMŲ — NETINKAMA VIETA JŪSŲ ŠUNIUI IŠEITI BŪTINŲ REIKALŲ.
Kiemuose, kuriuose yra lysvės, vaikų žaidimo aikštelės, gazonai, jūsų šuo, atlikdamas tam tikrus savo reikalus, gali sukelti kaimynų priešiškumą ir net tapti kivirčų priežąstimi. To nebūna, jei šuo savo reikalus tokiame kieme atlieka tik vienoje, jam parinktoje vietoje, bet tai yra reta išimtis.
10. ŠUNS LOJIMAS, KAIP ATSAKAS Į APLINKOS TRIUKŠMĄ, KARTAIS GALI ATNEŠTI VISAI NEKOKIAS PASEKMES.
Kaime arba ten, kur aplinkui yra pakankamai daug erdves, šuo nedraudžiamas gali loti, kai pamato pastininką ar svečius. Jis laiku praneša apie ateinančius ir atstoja durų skambutj. Visai kitaip yra daugiabučiuose namuose. Tenai dažnai gyvena nervingi kaimynai, kuriuos dirgina garsėlesnis šuns lojimas. Kantriai auklėdami, galime vampsėtoją paversti maloniu namiškiu. Tačiau dar yra tarškesiai, svetimi žmonės, skambučiai, trenksmai ir telefonai, kurie, lydimi tylesnio ar garsesnio lojimo, drumsčia drauge gyvenančių ramybę.
11. ŠUNS DYDIS PRIKLAUSO NUO BUTO DYDŽIO.
Mažoje patalpoje arba labai baldų prigrūstame kambaryje didelis šuo yisur ir visada kiiūva. Šuo pats jaučiasi prislėgtas, kankinasi ir nenoromis padaro nemalonumų - ,,Geriau truputį per mažas, bet ne per didelis" — toks turi būti šūkis. Yra labai daug veislinių šunų, kuriuos jįsigiję, mažiau­siame bute galime suteikti šuniui jo ,,nuosavą valdą".
12. KIEKVIENAM ŠUNIUI BŪTINA KASDIEN LAISVAI PABĖGIOTI.
Kiek šuniui reikia leisti pabėgioti — priklauso nuo jo dydžio ir veislės.
Miestuose, kur didelis judėjimas, parkuose ir skveruose, kur šunis reikalaujama vedžioti tik už pavadėlio, sunku šį reikalavimą įvykdyti. Bet šuniui būtina kasdien bent pusvalandjį pasivaikščioti.
13. KAS GYVENA VIENAS IR YRA LABAI UŽSIEMĘS, ĮSIGYDAMAS ŠUNĮ TURI GERAI PAGALVOTI.
Žinoma, tokiam žmogui ištikimas šuo gali būti mylimas draugas. Bet, kas išeina anksti ryte ir grįžta tik po pietų ar net vėlai vakare, gali įsigyti šunį tik tuo atveju, jei dieną bus kam šunimi pasirūpinti. Kiekviena šunį reikia kasdien du ar tris kartus išleisti pabėgioti, kad jis atliktų savo gamtinius reikalus. Šuo, nuolatos ir ilgai neturėdamas galimybės nusišlapinti, kankinasi. Tai kenkia šuns sveikatai.
14. VAIKAS TIK TADA GALI NEPRIŽIŪRIMAS ŽAISTI SU ŠUNIMI,
jeigu yra toks protingas ir supratingas, kad nesiduos šuns laižomas, žaisdamas nelies rankomis savo veido ir, pažaidęs su šunimi, rūpestingai nusiplaus rankas.
Šunų parazitai žmogui nepavojingi, išskyrus mažą kaspinuotį. Juo užsikrečiama per gleivines, ir tai gali sukelti rimtus susirgimus. Todėl kūdikiui glaustytis su šunimi negalima leisti.
15. ŽMONĖS, KURIE PIRMA KARTĄ ĮSIGYJA ŠUNĮ, DAŽNIAUSIAI PERKA PATINĄ, O NE KALĘ.
Kalė rujoja du kartus per metus. Rujojanti kalė gali ištepti savo guolį. Be to iš arti ir toli pas ją subėgę šunys, aišku, gali sukelti tam tikrų komplikacijų. Rujos metu ją reikia atidžiau ir griežčiau prižiūrėti, tada neatsiras nepageidaujamo prieauglio. Bet tai lengviau patarti, negu praktiškai padaryti.
16. KAS TURI PAKANKAMAI LAIKO IR TIKRAI MĖGSTA ŠUNIS, BŪTI­NAI ĮSIGYJA JAUNA ŠUNIUKĄ.

Dviejų trijų mėnesių šuniukas lengvai pasiduoda auklėjamas ir nuo pirmųjų dienų užkariauja šeimininko širdį. Bet, jį auginant, kyla įvairių uždavinių, ir tai atima nemažai laiko. Kas to nenori ar negali sau leisti, gali įsigyti šešių - dešimties mėnesių šunį, buvusį pas gerą šeimininką, kuris jj tinkamai auklėjo ir išvarė visokius nikius.
17. VISADA NAUDINGIAU ĮSIGYTI GRYNAVEISLĮ, O NE NEŽINOMOS KILMĖS ŠUNĮ.
Šunų veislės — tai ilgo ir kruopštaus žmogaus darbo, galima sakyti, net meno rezultatas. Tai pasiekta atrenkant ir paveldėjimo keliu ugdant tam tikras tiek šunų būdo, tiek išorės savybes, kurios buvo pripažintos gražiomis arba naudingomis. Įsigijus jauną šuniuką, be abejo, sunku pasakyti, kas iš jo išaugs. Veislei būdingi bruožai išryskėja tik po pusės metų, todėl įsigykite šunį tik iš žinomo lizdo.
18. VENKITE ĮSIGYTI SENĄ ŠUNĮ.
Kuo šuo senesnis, tuo sunkiau pakeisti jo būdą. Seno šuns įpročiai yra taip įsišakniję ir įsitvirtinę, kad vargiai juos pavyks pakeisti. Kiekviena nauja aplinka jam yra ir lieka ilgą laiką svetima. Toks šuo labai sunkiai taps tikrai ištikimas naujam šeimininkui.
19. KAS NORI ŠUNĮ DOVANOTI, TENESITIKI DĖKINGUMO.
Grynaveisliai šunys retai dovanojami. Bet kada krepsyje juda penki ar šeši šunyčiai, kurių tėvas nežinomas, o šeimininkas iš meilės ar klaidingai suprasto gailestingumo nenori jų visų ar dalies sunaikinti, jam belieka juos dovanoti. Net ir toks nežinomos kilmės mišris gali būti ištikimas, prieraišus, vertas meiles. Net gražus, kaip ir grynaveislis šuo! Bet dažniausiai — išryškėja jo atsitiktine kilmė. Kas gi norėtų eiti gatve su špico ir dogo mišriu?
20. APSKAIČIUOKITE IŠLAIDAS, KURIŲ PRIREIKS ŠUNIUI ĮSIGYTI IR JĮ IŠLAIKYTI.
Apsvarstykime:
1. Kiek kainuos šuo, kurio kainą nustato šunų mėgėjų klubai ir kuri priklauso nuo šuns veisles ir amžiaus.
2. Kiek kainuos kasdieninis šuns maistas. Tai priklauso nuo suns dydžio ir amžiaus.
3. Kai kuriij veisliij sunims reikia daryti. kosmetines operacijas. O tai
irgi reikia tureti galvoje, skaiciuojant suns isiaikymo ka§tus.
21. PASIRENKANT SUNS VEISLE, REIKIA BOTINAI ATSIZVELGTI,
KOKIO DYDZIO SUO REIIKALINGAS ESAMOMIS SALYGOMIS.
Kiekvienai veislei budingi matai nustatomi pagai suaugusj Sunj. Per-kant maz^ suniukg, is jo augintojo reikia suzinoti, kokio dydzio bus su-auges suo. Suns aukstis matuojamas nuo ismes iki gugos, esancios tarp menc'iij, ant nugarkaulio.
22. KAS NORIT {SIGYTI LABAI DIiDELI SUNJ -- APSKAICIUOKITE
KIEK KAINUOS J[ ISMAlflNTI.
Sisaugusiam serbernarui reikia per dien^ dvieju, kilograrnij mesos, niu faundlendui ne k<j maziau. Gauti pigios arklienos labai sunku. Suniui rei-ka!ing4 mesos kiekj tik is dalies galima pakeisti kitais produktais: kaulais rnesos atliekomis, aviziniais dribsniais, ryziais.
23. ILGAPLAUKIS AR TRUMPAPLAUKIS SUO — TURI NUSPREST1
NAMV SElMININiKE.
ligaplaukiai sunys sta~iasi pavasarj ir rudenj, be to, tam tikras plaukij kiekis krinta istisus metus. Prie ju. lengvai limpa ir gatves nesvarumai, ir sniegas, ypac prie kojij pirsttj. Ilgapiaukio Suns paliktus plaukus nelengva nurinkti dulkiij siurbliu nuo kilimij, apmuSalij ir apdangali;, bet tai nebus didele blogybe, jeigu suni reguliariai su:kuositc. Prikibusj snieg^ ir nesvaru mas nuo suns nesunku nuvalyti siurksclu skudureliu.
24. PASIRENKANT SUNS VEISLE, REIKIA ATSIZVELGTI NE VIEN
I TAI, KOKS SUO JUMS PATINRA. BET IR I LAIKOTARPIO SKON{.
O kickvierias laikotarpis turi savo skonj, kuris keiciasi. Sio siimtmeCio pradzioje Vokietijoje buvo madingiausi taksai, 1930 metais — foksterjerai, 1958 metais — aviganiai. Pagal suniuku. jrasymo j kilmes knygas statisti-k^ galima nustatyti tokig siuo metu madingiausii} veisliq eile: 1. vokie-ciij aviganiai, 2. taksai, 3. pudeliai, 4. bokseriai, 5. spanieliai, 6. foksterjerai, 7. evergsnauceriai.
25 GERIAUSI SARGINIAI SUNYS: VOKISKIEJI AVIGANIAI, SPICAI DOGAI, BOKSERIAI, SENBERNARAI, ROTVEILERIAI, LEONBERGE RIAL
Sarginis suo turi buti nepatiklus ir budrus. Pasirenkant sunj siarn tiks lui, pirmenybe teikiama judriems, sargiems Sunims, kurie, pajute ka non jtartino, akimirksniu sugeba apzvelgti savo valdas, greitai ir priesiska reaguoja j isorinio pasaulio dirgiklius ir garsiai lodarni jspeja Seiminink%.
26, IR MAZAS GALI BOTI PUIKUS SARGAS.
*tsisakytij savo keslij, nes vien 13 faalso jis negali a4*kirti, kick ..pavojin-gas ir piktas suo" ant jo loja.
27. KAS NORI TUO PACIU TURETI IR ZIURKIU BEI PELIU GAUDY-TOJA. - TEGUL {SIGYJA PINCER}, FQKSTeRJERsi ARBA SNAUCER{. Mazijjt} veisliu. pinceriai ir Snauceriai yra*' ptiikus -'Zalingu. grauiiku. nai-kintojai. Jt| net nereikia ypatingai dresuoti. iDarzoyli} rusiuose, didesniuo-se maisto sandeliuose ir kitose panasiose vietose Stifiys - ziurkiu. gaudyto-Jai hutini.
328. LABAI DIRGLIEMS. TROKSTANTIEMS RAMYBES IR NERVIN-GIEMS 2MONEMS NETINKA SIOS SUNU VEISLES:
foksterjerai, bulterjerai,, airiij ir velso terjerai. Siq veisliij sunys yra ypac iinksmi, temperamentingi ir nepapastai judrus. Su jais reikia elgtis iabai vienodai ir islaikytai.
•29. KAS NORI VIDUTINIO TEMPERAMENTO, VIDUTINISKAI JUD-RAUS, VIDUTINISKAI ATKAKLAUS IR VIDUTINISKAI LOJANCIO SUNS, PASIRENKA SIAS VEISLES:
kai kuriuos spanielius, prancuzij buldoga, pudelj, italij kurta, skotij ter-jera arba taksa (trumpaplaukj arba siurksciaplaiikj). Aisku, ne kiekvienos siij veisliij suo yra visiskai ,,vidutiniskas", bet tinkamai auklejami jie daz-niausiai tokie buna.
30. JEIGU REIKALINGAS SUO NAMUOSE, NESVYRUOJANT GALIMA
PASIRINKTI VIENA GAUSiy TARNYBINIU SUNy VEISLiy.
Is siij gausiij ir jvairiij veisliij reikia pasirinkti tokj sunj, kuris po grieztos dresuros tinka vienai, tarn tikrai tarnybai ir to atitinkamai moko-mas. Bet tai nereiskia, kad toks suo ir be kryptingos dresuros nebus puikus namiskis. Neisskaiciuojami terjerai, koli, afganij kurtai, rusij knrtai, miuns-terlenderiai, jvairus sarginiai sunys puikiai pasiteisina ir kaip ,,bedarbiai". Daugeliu atvejij sie sunys buna labai inteligentiski ir gabus. Medziokliniu. veisliy sunis turi auginti tik medziotajai.
31. JEIGU ISIGYS1TE TARNYBINJ SUNJ. KAIP NAMy SUN{, NEGA-
LESITE REIKALAUTI, KAD JOSy PACiy METODAIS JIS [GYTy SPE^
CIALIA. DRESOR4.
Sunkiausia yra pati dresavimo pradzia. Ir tai paprastai atlieka specia-listai. Reikia atsizvelgti ir j tai, kad paveldejimo keliu jgytos savybes dau-giau ar maziau apriboja suns darbo sritj. Afganinio suns nepadarysite me-dziokliniu, sargj.nio suns nepaversite medziokliniu pjudymo sunimi.
32 KAS IGYJA GERAI DRESUOTA TARNYBIN{ SUN[, TURI NUOSEK-
LIAI LAIKYTIS DRESUOTES REIKALAVIMy.
Kiekvieng dresuotg reikia nuolatos kartoti, atlikineti reikiamus pratimus. Jei toks suo ilgai nejaucia savo seianininko grieztu reikalavimij, jis greitai apsileidzia. Sargumas ar medziokles aistra islieka, bet pritruksta paklusnu-mo, tarp 5uns ir jo seimininko kyla nesutarimai ir nemalonumai.
33 KAI KURiy VEISLiy SUNIMS REIKIA DAUG JUDETI, KITAIP JIE
BLOGAI JAUCIASI IR TAMPA LIODNI.
Jie turi priklausyti tokiems zmonems, kurie patys toli eitij su jais pa-sivaikscioti arba leistij jiems begti salia dviraCio. Didelis, ramus plotas, kur jie vieni galetij pakankamai pabegioti, — neblogas pasivaiksciojimu pakaita-!as, taciaii visiskai jij atstoti — negali. Tai ypac svarbu^sioms veislems: airiij terjerams, dogams, dobermanams, airiu, seteriams ir snauceriams.

MEDZIOK-
84. 2EMIAU ISVARDINTy VEISLiy SUNYS TtNKft
lA.ll .
kurtsharai, dratharai, langharai, Stichelharai, vokfskiejt ferakai, vokiSkaa medzioklinis terjeras, vokiskas Wachtel, grifonai, veimaranertai, Honovershet Schweisshund, Bayrischer Gebirgs schweisshund, pointeriai ir pudeliniai pointeriai. Siij veislitj sufiys .gerai jauciasi tik tada, jeigu su jais mediio-jama. (2inoma, musuose ne visos sios veisies papldtu§i6g. Red.).
^^ AP1E
Pudelio ..sukuosena" keiciasi pagal ,,mada", o be to, yra skirtinga ivairio-se Salyse. Ja reikia aptarti su sio klausimo specialistu, kuris patars kokia forma visu. tmkamiausia. Si ..sukuosena" reikalauja rupestingos ir dafno$ pneziuros.
36 AR SUO GRYNAVEISLIS, GALIMA NUSTATYTI TIK PAGAL KIL-MES DOKUMENT4 KURIAME SURASYTI VISI SUNS PROTEVIAI.
Kilmes dokumentas, kurj gauname pirkdami grynaveislj suniuka, yra i5-irauka is kilmes knygij. Paprastai jrasomi proproseneliai, t. y 30 prote-vnj. Kilmes dokumenta turi pasirasyti suns augintojas ir asmuo ' tvarkantis kilmes knygas.
37. SUO, PRIPAZINTAS GRYNAVEISLIU, KILMES KNYGOJE JRASO-
MAS SPECIALIU VARDU.
Sio vardo pirmoji raide priklauso nuo laidos. Viso lizdo suniukij vardai prasides is vienos raides, greta to vardo rasomas vietoves arba augintojo nustatytas vardas. Pvz.: ,,Boldiunas is Leichenbergo". Sis kilmes knygij vardas musij nevarzo ir galime savo sunj pavadinti kaip norime.
38. DVIEjy VEISLINiy SUNy PALIKUONYS VOKIETIJOJE TIK TADA
BUNA PRIPA2INTI GRYNAVEISLIAIS, JEI KILMES KNYGOJE YRA
TOKIE IRASAI:
Sukergimo aktas pagal padengusio suns savininko pazymejimg.
Kales savininko pazymejimas apie vada.
Vados apziurejimo (ekspertizes) jrasas ir veislei netinkamij suniukij
sunaikinimo aktas, kuriuos pasirase sunij veislininkystes specialistas.
Kas nori, kad suniukai butij pripazinti veisliniais,. turi laikytis sii| nuro-
39. KAS NORI SU2INOTI VEISLINIO SUNS V1SUS PROTEVIUS TURI PER2IORETI KILMES KNYGAS.
knygose yra surasyti net simtmecio senumo proteviai, o veisliij, Tcurios dar neturi simto metij, kilmes knygos surasytos nuo tij veisliij pripa-zinimo datos. Vokietijoje daugelio veisliij kilmes knygos yra spausdintos.
40. SUNYS, KURIE SAVO ISVAIZDA ARBA KITOMIS SAVYBEMIS YRA NUKRYPE NUO VEISLES STANDARTO, NEGALI BOTI IRASOMI I KILMES KNYGAS IR NEPRIPAZiSTAMI KAIP VEISLINIAI.
Tai kai kada atsitinka, nors suniukij tevai buna tikri grynaveisliai. Todel renkantis suniukq nors ir is vienos vados, reikia ziureti, kad su-niuko isvaizda labiausiai atitiktij konkrecios veisies standart^.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: 370 PATARIMŲ ŠUNŲ AUGINTOJAMS.

Post by medziotojas »

41. GRYNAVEISLIAI ŠUNYS KILĘ IŠ PRIPAŽINTOS VADOS, TURI KIEK GALIMA DAUGIAU ATITIKTI VEISLĖS STANDARTĄ.
..Standartas" — tai kiekvienai veislei grieZtai nustatyta ideali isvaizda jr taip pat idealiai isreikstos kitos savybes. Dazniausiai — tik priartejama prie ,,standarto". Todel yra nustatyta galimi} variavimtj skale. I kilmes kny-igas gali buti jrasomas suo, kurio isvaizda ir savybes neiseina uz sios varia-•afiinij skales ribu..
42. IŠ KILMĖS KNYGŲ GALIMA NUSTATYTl, KAIP IR KIEK TOLI ŠUNS GIMINĖJE SIEKIA INCUCHTAS (vok. Inzucht — Įvaisa).
Incuchtas -- tai pakartotinas betarpiskai giminingu. arba antrojo gimi-ningumo laipsnio sumj kergimas (specialioie literaturoje sis reiskinys vadi-namas ir angliskos kilmes zodziu — inbridingas — inbreeding. Red.). Kuo <Jazniau naudojamas incuchtas — tuo greiciau pavyksta pasiekti reikalau-jamo veisles standarfo, nes tokiu budu reikiamos savybes greiciau sukaupia-mos ir fiksuojatnos. Bet greta to kaupiami ir trukumai, kaip antai — palin-Mmai ligoms, opumas, charakterio trukumai ir kiti. Apskritai, siuo metu vengiama zalingo incuchto, bet retq sunq veislii| praktikoje to sunku 15-vengti, nes nedaug tera ttj veisliij reproduktoriij.
43. PIRKIMAS PIRMA KARTA PERKANT ŠUNĮ, GERIAUSIA PASIKVIESTI TALKON SPECIALISTĄ.
Reikia nemazos praktikos ir patyrimo, norint pastebeti mazo suniuko ydas ir trukumus, teisingai jvertinti kilmes pazymejimg ir is keturiij ar sesiij suniuku, vados atsirinkti tinkamiausiq ir geriausig.
Todel specialistas siuo atveju pades daugiau negu megejas.
44. NAUDINGIAUSIA ĮSIGYTI ŠUNIUKĄ IŠ PRIPAŽINTO ŠUNŲ AUGINTOJO, AUGINANČIO MŪSŲ PASIRINKTOS VEISLĖS ŠUNIS.
Jei norimij suniukij kol kas nera arba ju. truksta, tada vertiau, susitarus •su sunq augintoju, palaukti.
45. ĮGYJAMAS ŠUNIUKAS TURI BŪTI NE JAUNESNIS KAIP 8 SAVAIČIŲ, O DIDESNIŲ VEISLIŲ — 12 SAVAIČIŲ.
'Suntj augintojai, visai suprantama, yra suinteresupti kaip galima grei-«iau jaunus suniukus parduoti, dazniausiai ziuredami kales interesij, kuri daug greiciau atsigauna, sumazinus suniuki} skaiciij. Bet cia negalima nu-sileisti ir butina grieztai laikytis 8—12 savaiciij normos.
46. PERKANT REIKIA KRITIŠKAI APŽIŪRĖTI ŠUNIUKĄ, DAR KRITIŠKIAU — KALĘ, O JEIGU YRA GALIMYBĖ — IR ŠUNĮ REPRODUKTORIŲ.
Mazo suniuko nerangumas ir mielas zvilgsnis mus suzavi, bet nieko ne-pasako apie tai, kas jame slypi ir ateityje issivystys. Tai galima numatyti tik gerai apziurejus suniuko tevus. Suniuko teva. reciau galima pamatyti, todel pageidautina nors jo nuotrauka.
47. PERKANT ŠUNIUKĄ, REIKIA SUŽINOTI, KADA PASIRINKTAJAM ŠUNIUKUI BUVO PADARYTA DEHELMINTIZACIJA (GYDYMAS NUO KIRMINŲ) IR KADA JI TURI BŪTI PAKARTOTA.
Nežiurint į tai, ar šuniukas turi kirminų ar ne, dehelmintizacija turi būti kartojama.
48. VESLINIAMS ŠUNIMS, KURIEMS BŪTINAI TURI BŪTI SUTRUMPINTA UODEGA IR APKARPYTOS AUSYS, PIRKIMO METU ŠIŲ KOSMETlNIŲ OPERACIJŲ ŽAIZDOS TURI BŪTI UŽGIJUSIOS.
Uodega amputuojama (trumpinama) 5-ta diena arba veliausiai — 2-iu savaiciq amziaus suniukams. Ausys apkarpomos 8-iij savaiciij amziaus su-niukams. Visa tai turi buti atlikta, kol dar suniukas yra pas kale, kuri pati moka gerai priziureti zaizdas. Tuo paciu metu turi buti pasalintas, ieigu yra penktas pirstas, vadinamas ,,vilko nagas".
49. ŠUNIUKO AUGINTOJO ARBA PARDAVĖJO REIKIA IŠKLAUSINĖTI VISKĄ APIE ŠUNIUKO PRIEŽIŪRĄ.
Kaip suniukas buvo maitinamas? Maitiniimo laikas? Kokia kasdienine pie-no doze? Kas yra suniuko tevo savininkas? Ar to paties lizdo suniukai jau isparduoti ir kam? Tai tik keletes klausimij pavyzdiiii. Rekomenduojame ru-pimus klausimus is anksto uzsirasyti. Kas daug klausia, daug suzino.
50. KAS NORI ĮSIGYTI 8—10 MĖNESIŲ AMŽIAUS ŠUNĮ TURI KREIPTIS Į PATIKIMA PREKIAUTOJĄ, NES PAS AUGINTOJĄ TOKIO NEGAUSITE.
Reikia buti garantuotam, kad duomenys apie kilme, veisle, gabumus ir dresurg atitinka tikrove ir kad kilmes dokumentas tikrai priklauso tarn su-niui. Pirmiausia pasiteiraujama apie sunq pardavejq, pasistengiama suzinoti,, kokie apie jj atsiliepimai.
51. PERKANT PAIMAMAS ŠUO IR BŪTINAI — JO KILMĖS DOKU­MENTAS.
Jei mes perkame veislinj sunj, jo kilmes dokumentas yra tas jrodymas, kuris visa, gyvenimg ji lydes, bylodamas apie jo grynaveisliskumg ir kilme. Be sio dokumento veisles grynumu besirupinanti organizacija nepripazins nei padengimo, nei vados. Jokiu budu negalime sutikti su pazadu, kad kil­mes dokumentai bus atsiqsti veliau,
52. JOKIU BŪDU NEPIRKIME ŠUNS GATVEJE AR IŠ NEŽINOMO ŽMOGAUS.
Suo gali atrodyti puikiai ir visai grynaveislis, o be to, gali uz ji ir visai pigiai prasyti, taciau privalome atmesti kiekvien^ panasij pasiulymq. Gyvulys gali buti ,,netyciukas", o be to, pabeges ar net pavogtas, ir galime susilaukti didziuliij rupesciij.
53. SAVO ŠUNS VARDĄ GERIAUSIA SUGALVOTI PATIEMS.
Parenkant suns varda. neprivalu laikytis kilmes dokumentuose jrasyto,.
nuo ,,laidos" (zr. 39) priklausancio vardo. Paprastai, parenkant suniuf vard% dalyvauja visa Seima, bet kadangi jq pasiulymai retai sutampa, le-miamas zodis priklauso tiesioginiam suns seimininkui.
54. GERIAUSIAS VARDAS VIENSKIEMENIS ARBA DVISKIEMENIS, KURĮ GALIMA GARSIAI, AIŠKIAI IŠTARTI.
Geri vardai — kurie turi skardzius garsus: Kora, Tref, GriK ir pan. Ne-tinka triskiemeniai ir daugiau skiemenu. turintieji dusliu garsq vardai, pvz., Balduinas, Liuciperis...
55. ŠUNS VARDAI TURI BŪTI AIŠKŪS IR NESIPAINIOTI SU ŽMONIŲ VARDAIS.
Jei mes parke arba medziokleje saukiame sunj, o vienam ar kitam zmogui airodo, kad jj kalbiname, teisingai busime apkaltinti takto stoka.
56. ANTKAKLIS — SVARBIAUSIAS ŠUNS DAIKTAS.
Uz antkaklio galime 5unj ir sugriebti, ir stipriai laikyti. Prie antkaklia pritvirtintoje lenteleje gali buti nurodytas Suns savininkas, prie jo kabina-mas ir Suns Zenklas. Antkaklis daromas is stiprios odos, prikiausomai nuo suns dydzio, nuo 1 iki 3 cm plpdio. Antkaklis uidedamas suniui ant kaklo ir susegamas sagtirni. Antkakliai su jvairiais pagrazinimais, arba pakinktu., uzdedamij per visg kriitine, formos — tinkamas suniui papuosalas. Suo, budamas ne namie, butinai turi buti su antkakliu.
57. PAVADĖLIS DAROMAS IŠ STIPRIOS ODOS 1—2 cm PLOČIO IR APIE 120 cm ILGIO.
Viename pavadelio gale turi buti sagtis, kuria prisegame pavadelj prie antkaklyje jtvirtinto ziedo, o kitame gale kilpa, \ kuriq laisvai telpa ranka. Jeigu iseiname su sunimi is narny: kiemo, buto, namo ar sodo — privalo-ine pasiimti pavadelj, nors Juo ir buti} [prates vaiksfiioti greta ir labai pa-klusnus. Visada gali pasitaikyti tokiu. situaciju., kada butina sunj laikyti ui pavadelio.
58. ANTSNUKIS NEMEGIAMAS NEI ŠUNS, NEI JO ŠEIMININKO, BET VIS DĖLTO — PRIVALOMAS ŠUNS DAIKTAS.
Mes sutaupysime ir pinigij, ir nerv^, jeigu keliaudami visuomeninemis susisiekimo priemonemis, eidami j parkg ir kitur, kur tai tikslinga, uZdesi-me suniui antsnukj. Net taikiausiam Suniui pasitaiko taip jpykti ir grybstelti dantimis, kad tai gali buti jvertinta kaip ,,kuno suzalojimas". Ten, kur pa* sitaike pasiutimo ligos atvejij, antsnu'kis butinas. Antsnukis gaminamas iS' minkstos odos ir turi suniui nespausti ir netrinti.
59. ŠUNS GUOLIS, JO GULĖJIMO VIETA TURI BŪTI TOKIO DYDŽIO, KAD ŠUO GERAI TEN TILPTU IR JAUSTŲSI SAUGIAI IR MALONIAI.
Guolis suniui — pagrindine vieta, jo ramybes polius, kur jis labiausiai pasitiki savimi ir jauciasi saugiausiai. Sergantis ir net paskutines savo valan-das- gyvenantis Suo iesko savo guolio. Nenoredami suns skriausti, turime paskirti nuolating viet^ guoliui.
60. GUOLYJE PADĖTA MLNlKŠTA PAGALVĖLĖ KENKIA KAILIUI.
Visai netinka plunksnines ir pukines pagalves, Suniui skirtg pagalvg galima prikimsti asuttj, juri| zoles ar kitos panasios stangrios medziagos. Pagalve apvelkama atsegamu uzvalkciu, kur{ esant reikalui butt} galima isskalbti.
61. MAŽAM ŠUNIUKUI GUOLĮ GALIMA ĮRENGTI ATVIROJE, GERAI NUOBLIUOTOJE DĖŽĖJE, IŠPJOVUS VIENAME ŠONE ANGĄ ĮLIPTI.
Pasirinkdami deze, neuzmirskime, kad suniukas augs. Jauni suniukai megsta grauzti kas pakliuvo. Grauzdamas deze jis sj malonum^ tures,. nedarydamas niekam zalos. O iSauges iS grauzimo amziaus, jis gaus nau-J5, ugiui pritaikytq guolj.
61. DIDELIEMS TARNYBINIAMS IR NEMEDŽIOKLINIAMS ŠUNIMS, KURIE DĖL ĮVAIRIŲ PRIEŽĄSČIŲ NEGALIME LAIKYTI NAMIE, REIKIA SODE AR KIEME ĮRENGTI NARVĄ - APTVARĄ SU BŪDA.
Aptvaras turi buti tokio dydzio, kad jame Suniui butq pakankamai vie-tos judeti, Jis aptveriamas vieliniu tinklu, kuris turi buti jleistas giliai i
2esne, kad «uo negalettj pasikasti. Tinklo aukstis turi buti toks, kad sue negaletii persoktl. Aptvar^ geriausia iScementuoti ir padaryti nuolydj van-deniui. Jei aptvare paliekama paprasta ieme — patartina j^ uZpilti rupaus ivyro sluoksniu. Aptvaras neturi buti saules atokaitoje, bet puse dienos j jj turi sviesti saule.
63. DARYDAMI ŠUNIUI BŪDĄ, TURĖKIME GALVOJE, KAD ANT JOS LIS IR SNIGS.
Budos lentos turi buti tinkamai suleistos ispjovomis. Sienos turi buti <lvigubos, o tarpas tarp lentij — pripiltas kokios nors izoliacines medziagos <stiklo vatos, slako ir pan.) Bud? reikia pakelti ant plytij ar cemento pamato, jokiu budu nestatyti tiesiog ant zemes. Atsikises ir nuolaidus stogas turi glaudziai prigulti, bet reikia, kad jis butij nuimamas, kad buty galima bu-d^ isvalyti. Ziemos metu patartina angq uzleisti tankia, stora medziaga. Bu-<3os dydis turi atitikti suns ugj, neuzmirstant to, kad suo savo bud| apsit do tik savo kunu, todel ji neturi buti ir perdaug erdvi.
64. ŠUNIUI REIKALINGAS INDAS MAISTUI, KURIS TURI BŪTI NAUDOJAMAS TIK TAM REIKALUI.
{vairus apdauzyti virtuves dubeneliai, lekstes ar kit! indai tam netinka, nes suo turi iprasti esti tik is savo indo, o visi kiti indai turi buti jam ta­bu. Indas turi buti toks, kad suo negaletij jo lengvai vartyti ir kad laisvai galetu. jkisti snukj. Svaros sumetimais dedame indg ant patiesalo ar medi-nio dangcio, kuriame padaryta skyle indui jstatyti. Sunims, turintiems ilgas, nukarusias ausis, rekomenduojamas siauresnis ir aukstesnis indas, tada ne-reikes ji} austj pries edant susegineti virs galvos.
65. GĖRIMUI INDAS GALI BŪTI LENGVESNIS, NES SKYSTĮ ŠUO LAKA TIK LIEŽUVIU.
Sio indo jis nestumdo, net jeigu jis visai lengvas. Tiek maisto, tiek ge-rimo indas turi stoveti visada toje pacioje vietoje.
66. SVIEDINYS IR KAULAS — NEPAKEIČIAMI ŠUNS ŽAISLAI.
Abu patenkina jo norg grauzti ir nepadaro jokios zalos. Sviedinys turi buti is neplystancios vientisos gumos ir tokio dydzio, kad suo negaleti| jo praryti. Oro pripusti sviediniai netinka, nes suo gali juos perpleSti ir ga-balus praryti. Toks gabalas gali jstrigti, ir tik operacija gali jj pasalinti.
67. KAS SU ŠUNIMI EINA PASIVAIKŠČIOTI Į ERDVESNIUS PLOTUS - ĮSIGYJA ŠVILPUKĄ.
Siam tikslui tinka tiek paprasti, tiek treliniai svilpukai. Geri ultragarsiniai Svilpukai, nes jie netrikdo gamtos ramybes, o suo juos gera! ir aiskiai girdi.
68. ŠUNS PAĖMIMAS IŠ AUGINTOJO IR ĮPRATINIMAS PRIE NAUJŲ NAMŲ.
Nusipirke suniukg, is augintojo jj pasiimkite dienos metu.
Jaunas suniukas prie dienos sviesos apziuri savo naujq aplinkg ir leng-viau pakelia atskyrimg nuo motinos ir broliq. Suniukas gabenamas didelia-me, atvirame krepsyje. Neleiskite, kad keliones metu jj kalbintij ir glamone-tii svetimi zmones.
69. JEIGU ŠUNIUKĄ VEŠITE MAŠINA - ĮSPĖKITE AUGINTOJĄ, KAD NEDUOTŲ JAM ĖSTI.
Daugelis šunų blogai pakelia važiavimą automobiliu ir turi buti prie jopripratinami. Jei pirmon kelionėn imamas prisiėdęs šuniukas, jam gali pasidaryti bloga, gali atsirasti sąlyginis refleksas, kurį, toliau pratinant, bus sunku nugalėti. Veždami saugokite šuniuką nuo skersvėjų.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: 370 PATARIMŲ ŠUNŲ AUGINTOJAMS.

Post by medziotojas »

scan0026.jpg
scan0027.jpg
scan0028.jpg
scan0029.jpg
scan0030.jpg
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: 370 PATARIMŲ ŠUNŲ AUGINTOJAMS.

Post by medziotojas »

scan0031.jpg
scan0032.jpg
scan0033.jpg
scan0034.jpg
scan0035.jpg
scan0036.jpg
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: 370 PATARIMŲ ŠUNŲ AUGINTOJAMS.

Post by medziotojas »

scan0037.jpg
scan0038.jpg
scan0039.jpg
scan0040.jpg
scan0041.jpg
scan0042.jpg
scan0043.jpg
scan0044.jpg
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Locked