BARSUKAS ( Meles meles)

Skyrelis skirtas norintiems tapti medžiokliais ir ja besidomintiems.
Форум для начинающих и зрелых охотников.
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

BARSUKAS ( Meles meles)

Post by medziotojas »

Tai vienintelis plešrūnas, kuris gyvena savo išsikastuose urvuose. Miškuose, krūmuose, dažniausiai pietvakarinėje pakilios vietos ar šlaito pusėje, po medžių šaknimis ar stambiais rieduliais, netoli vandens telkinio barsukai įsirengia gyvenvietę. Urvų gylis priklauso nuo gruntinių vandenų lygio, kartais siekia net 2,5 m. Urvų kasmet daugėja, gausėja angų, susidaro labai sudėtingos kelių aukštų kolonijos. Iškastas žemes barsukas iš urvo albulas išstumia viena kryptimi, tuo būdu susidaro takas su 25—30 cm pločio ir apie 20 cm aukščio pylimais iš šonų. Kuo toliau nuo angos, tuo pylimai žemesni, iki lieka tik tolygiai išbarstytos žemės. Žemės nuo angos nustumiamos net iki 7,5 m. Toks kasimo būdas būdingas tik barsukui, pavyzdžiui, lapė iš urvo žemes išžeria vėduoklės forma aplink angą. Barsuko kolonijų dydis priklauso nuo jose gyvenančių žvėrelių skaičiaus: suaugę vaikai pasilieka toje pačioje kolonijoje, tik ja išplečia.
Didesnę gyvenimo dalį barsukas praleidžia urvuose. Jau rudenį jis pradeda ruoštis žiemos miegui. Intensyviai maitindamasis jis sukaupia dideles riebalų atsargas, kurias naudoja miegodamas. (Suaugę barsukai sveria apie 10 kg, rudenį - apie 15 kg.) Užėjus šalčiams, barsukas užmiega. Įmigio metu, kuris trunka apie 5 mėn., visi gyvybiniai žvėrelio procesai sulėtėja, krenta kūno temperatūra. Atodrėkių metu kartais barsukas išeina iš urvo, taciau neėda. Neėda barsukas tuo metu nei zoologijos soduose, nei kitomis nelaisvės salygomis.
Jaunikliai lytiškai subręsta tik antraisiais gyvenimo metais. Po žiemos įmigio dar neišėjusi iš urvo (kovo—balandžio mėn.), patelė atveda 2—3 (rečiau 5) jauniklius. Nėštumas jos trunka 10—11 mėn., būdinga 8—9 mėn. diapauzė, kurios metu embriono vystymasis sustoja. Barsu­kas gyvena 12—15 m.
Barsukas išeina medžioti saulei nusileidus ir sugrižta į urvus prieš aušrą. Jis labai ėdrus. Minta varlėmis, pilkaisiais pelėnais, vandeninėmis žiūrkėmis, kūrmiais, sliekais, moliuskais, karkvabalio vikšrais (gegužės mėnesį užmušto barsuko skrandyje aptikta apie 400 karkvabalio vikšrų - 40 proc. suėstų vabalų buvo žemės ūkio kenkėjai). Ėda barsu­kas negyvas žuvis, neatsisako žemėje perinčių paukščių, augalinio maisto: uogų, vaisių. Geriausiai išlavėjusi barsuko klausa. Išeinantį į medžioklę ji išgasdina menkiausias šakos brakštelėjimas ar krentančio lietaus tekštelėjimas. Grįždamas iš medžioklės, barsukas eina sunkiai ir menkiau reaguoja į aplinką. Uoslė ir rega jo silpna. Barsukų, ypač patinų, gerai išlavėjusios pauodegio liaukos, gaminančios labai stipraus nemalonaus kvapo skystį.
Šeriasi barsukai vieną kartą per metus (nuo -balandžio pabaigos). Vasarą barsuko kailis be poplaukio; jis pradeda augti rugpjučio pabaigoje, rudeni pailgėja, patankėja ir lapkričio pradžioje subręsta.
Savotiški yra barsuko santykiai su kitais urviniais plėšrūnais — lapėmis, mangutais. Pasitaiko kolonijų, kuriose vienu metu visos trys rūšys veda vaikus. Tačiau pastebėta, kad barsukai apleidžia savo ilgai eksploatuotas kolonijas, jeigu jose apsigyvena mangutai. Barsukai Iabai švarūs ir tvarkingi žvėreliai, urvus nuolat valo, švarina, nustumia šiuksles ir ...
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas