Page 6 of 6

Re: Mokomoji medziaga ir medžioklės egzaminų bilietai

Posted: 2008-Apr-04 19:55
by medziotojas
10.3. Labiausiai Lietuvoje paplitę nemedžiojamų žvėrių rūšys.


Lietuvoje gyvena ir užklysta apie 70 žvėrių (žinduolių) rūšių, iš kurių 5 - tik Baltijos jūroje. Medžioklės taisyklėse 26 rūšių žvėrys įvardinti kaip medžiojamieji, bet dabar leidžiama medžioti tik 16 rūšių žvėris. Visų kitų žvėrių medžioklė draudžiama.

Vabzdžiaėdžiai. Jiems priskiriama ežys, kurmis ir kirstukai.

Ežys aptinkamas įvairiuose biotopuose. Minta labai įvairiu maistu: varliagyviais, peliniais graužikais, paukščių kiaušiniais ir jaunikliais, kirmėlėmis, vabzdžiais. Žiemą miega. Įmygis gilus, neprabunda iki pavasario. Daug jų žūva keliuose. Juos moka sudoroti lapės, mangutai.
Kurmis. Visą laiką praleidžia urveliuose. Priekinės kojos pritaikytos rausti žemę - su plačiomis letenėlėmis ir ilgais, plokščiais nagais. Ausų kaušelių nėra. Akys labai mažos, jos tik skiria šviesą ir tamsą. Minta vien gyvūniniu maistu, dažniausiai - sliekais. Labai ėdrus.
Kirstukai. Ilga uodega, nosis ištįsusi į neilgą šnipelį. Minta gyvūniniu maistų: vabzdžiais, kirmėlėmis ir kitais bestuburiais. Aktyvūs ir žiemą. Kirstukas nykštukas yra pats mažiausias Lietuvos žinduolis. Jo kūno masė tik nuo 2,5 iki 5,5 g. (Didžiausias Lietuvoje stumbras, jo kūno masė iki 1 tonos).
Šikšnosparniai. Vieninteliai žinduoliai gebantys laisvai skraidyti. Labai pailgėję priekinių galūnių II-V pirštai apjungti odine plėve. Aktyvūs sutemose ir naktį. Dieną tupi kabėdami žemyn galva įvairiuose rūsiuose, drevėse ir kitose panašiose vietose, kur didelė oro drėgmė (kad neperdžiūtų ir nesuplyštų sparnų plėvė). Minta vabzdžiais, kuriuos gaudo ore. Vienų rūšių šikšnosparniai žiemai užmiega, kitų - išskrenda į šiltesnio klimato kraštus. Jie skleidžia žmogaus ausiai negirdimą ultragarsą, pagal kurį orientuojasi erdvėje (echolokacija). Lietuvoje gyvena apie 15 rūšių, iš kurių 10 įrašyta į Raudonąją knygą.
Graužikai. Iš nemedžiojamų žvėrių tarpo graužikams priklauso voverė, miegapelės, pelės ir žiurkės, pelėnai.

Voverė. Gyvena uoksuose, inkiluose, pačių pasidarytuose lizduose. Labai vikriai bėgioja medžiais, net ploniausiomis šakomis. Toli nušoka ore. Tuomet ilga ir ilgais plaukais apaugusi uodega tarnauja kaip parašiutas. Minta gilėmis, riešutais, eglių ir kitomis sėklomis, paukščių kiaušiniais ir jaunikliais, ėda vaisius, uogas, grybus. Jų skaitlingumas labai sumažėjęs.
Miegapelės. Nedidelės, ilgomis, ilgais plaukais apaugusiomis uodegomis. Vikriai bėgioja medžiais. Minta augaliniu maistu, nors vasarą pasmaguriauja ir paukščių kiaušiniais bei jaunikliais. Aktyvios naktį. Dieną ir žiemą miega uoksuose, inkiluose. Lietuvoje 4 rūšys, iš kurių 3 įrašytos į Raudonąją knygą.
Pelės ir žiurkės. Jos, ypatingai žiurkės, padaro daug žalos ėsdamos ir teršdamos maisto produktus, grauždamos įvairius popierinius, medinius, medžiaginius, odinius, kailinius ir net plastiko dirbinius. Žiurkes sulaiko tik betonas ir metalas. Gyvena visur, net šaldytuvuose ir kanalizacijos trasose. Labai vislios. Žiurkės, pavyzdžiui, veisiasi ištisus metus, vadoje iki 17 jauniklių, 3-4 mėn. jaunikliai jau subręsta ir pradeda daugintis. Platina trichineliozės, bruceliozės, pasiutligės, maro, tuliaremijos, šiltinės ligų sukėlėjus. Lietuvoje aptinkamos 6 pelių ir 2 žiurkių rūšys. Juodąją žiurkę baigia nukonkuruoti didesnė ir agresyvesnė pilkoji žiurkė.
Pelėnai. Panašūs į peles ir daug kas juos vadina pelėmis. Nuo pelių lengvai skiriami pagal uodegos ilgį: pelėnų ji trumpesnė nei pusės kūno ilgio, pelių - apie 2/3 kūno ilgio. Gyvena laukuose. Minta augaliniu maistu.
Banginiai. Baltijos jūroje retkarčiais pasirodo delfinas jūrų kiaulė ir baltasis banginis. Tai tik vandenyje gyvenantys žinduoliai. Jų labai didelė galva. Kūnas aptakios verpstės formos, oda plika, elastinga, priekinės galūnės virtę krūtinės pelekais, uodega baigiasi horizontaliu dviskiaučiu peleku. Jaunikliai gimsta uodega į priekį ir tuoj pat iškyla įkvėpti pirmosios porcijos oro. Minta žuvimis, vėžiagyviais, moliuskais.
Ruoniai. Labai nejudrūs sausumoje, bet labai vikrūs vandenyje, todėl nuo vandens toli nesitraukia. Nuo šalčio vandenyje saugo ne kailis, o storas lašinių sluoksnis. Galūnės virtę plaukmenimis. Minta žuvimis. Baltijos jūroje aptinkamos trys rūšys.

Re: Mokomoji medziaga ir medžioklės egzaminų bilietai

Posted: 2008-Apr-04 19:56
by medziotojas
10.4. Kailių lupimo būdai ir jų pirminis paruošimas.


Priklausomai nuo žvėries, kailiai lupami trim būdais: "kilimu", "rankove" ar "maišeliu".

"Kilimu" lupami kanopiniai žvėrių kailiai. Lupant "kilimu", žvėris guldomas ant nugaros. Ties kulno sąnariu aplink perpjaunama užpakalinių kojų oda. Po to daromas odos pjūvis kiekvienos kojos vidine puse iki išeinamosios angos. Ties alkūnės sąnariu aplinkui apipjaunama priekinių kojų oda. Perpjaunama priekinių kojų oda nuo skersinio kojos pjūvio vidine kojos puse per krūtinę, kitos kojos vidine puse iki jos skersinio pjūvio. Galiausiai oda perpjaunama nuo išeinamosios angos per pilvo, krūtinės ir kaklo vidurį iki apatinės lūpos ir nuo išeinamosios angos iki uodegos galo. Po to, naudojantis aštriu peiliu, oda atskiriama nuo kūno.
"Rankove" lupami vilkai, lapės, mangutai kiaunės, audinės, šeškai, barsukai, bebrai (bebrai neretai lupami ir "kilimu"). Užpakalinės kojos perpjaunamos nuo pėdos vidurio vidine kojos puse iki išeinamosios angos. Nuo išeinamosios angos iki galo perpjaunama uodegos oda. Priekinėse kojose oda perpjaunama nuo pėdos vidurio iki alkūnės. Kailis pradedamas lupti nuo užpakalinių kojų. Nagai su paskutiniais pirštų nareliais paliekami prie kailio. Nulupus užpakalines kojas, toliau lupti patariama žvėrelį pakabinus patogiame aukštyje. Labai atsargiai, naudojantis aštriu nedideliu peiliu, nulupamas visas žvėrelis, įskaitant ir visą galvos odą (kailis išsiverčia tarsi rankovė). Pašalinamos ausų kremzlės, iš uodegos išimamas stimburys. Bebrai (jei lupami "rankove"), kiškiai, ondatros lupami apipjaunant priekinių ir užpakalinių kojų odą aplink, panašiai kaip lupant "kilimu" - oda nuo jų pėdų nelupama. Bebrų ir ondatrų uodega prie kailio nepaliekama todėl ir nelupama (oda perpjaunama aplink uodegos pamatą).
"Maišeliu" lupami patys mažiausi žvėreliai. Iš dabar leidžiamų medžioti žvėrelių šiuo būdu galėtų būti lupami nebent šeškai (paprastai jie lupami "rankove"). Ties kelio ir alkūnės sąnariais aplinkui apipjaunama užpakalinių ir priekinių kojų oda. Uodegos apatinės pusė viduriu iki jos galo perpjaunama uodegos oda. Lupti pradedama apipjaunant žvėrelio nasrus (oda neperpjaunama tik atskiriama nuo kaukolės) - viršutinė lūpa užverčiama į viršų, apatinė - į apačią. Taip per nasrus išverčiamas visas žvėrelio kūnas. Iš uodegos pašalinamas stimburys.
Nulupus kailį, nuo odos pašalinami raumenų likučiai, nuvalomi riebalai, iš ausų išimamos kremzlės. Kruvinos vietos išplaunamos šaltu vandeniu ir nusausinamos gerai drėgmę sugeriančiu audiniu, popieriumi.
Jei kailis išdirbamas ne tuoj pat, jį reikia užkonservuoti - išdžiovinti arba pasūdyti. "Rankove" nulupti kailiai džiovinami užmauti ant kailiamaučio plaukais į vidų (įvairių žvėrių kailiams džiovinti naudojami skirtingo dydžio kailiamaučiai), nulupti "maišeliu" - plaukais į viršų į vidų prikišus popieriaus, nulupti "kilimu" - ištempti ir visu perimetru prikalti prie skydo. Visais atvejais kailiai džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje 20-35 *C temperatūroje. Išdžiovinti kailiai laikomi sausoje patalpoje.

Sūdyti kailį galima tik visiškai atšalusį. Oda gerai įtrinama druska (reikia maždaug tiek druskos, kiek sveria kailis) ir kailis sulankstomas "voku" arba suritinamas ritinėliu. Taip užkonservuotas kailis laikomas vėsioje vietoje. Po 2-3 dienų jis persūdomas.

Re: Mokomoji medziaga ir medžioklės egzaminų bilietai

Posted: 2008-Apr-04 19:59
by medziotojas
10.5. Medžioklinių šautuvų sistemos, juos gaminancios firmos, optiniai taikikliai.


Medžiokliniai šautuvai skirstomi į dvi pagrindines grupes: su atlaužiamais ir su neatlaužiamais vamzdžiais.

Šautuvai su atlaužiamais vamzdžiais būna vienvamzdžiai, dvivamzdžiai, trivamzdžiai (trilingai) ir keturvamzdžiai. Dvivamzdžiai šautuvai būna su vertikaliai sujungtais vamzdžiais (bokflintai) ir su horizontaliai sujungtais vamzdžiais, su vienu arba su dviem nuleistukais. Šautuvai su atlaužiamais vamzdžiais būna lygiavamzdžiai, graižtviniai ir kombinuoti, su išoriniais arba su vidiniais gaidukais.

Šautuvai su neatlaužiamais vamzdžiais būna vienvamzdžiai ir dvivamzdžiai.
Vienvamzdžiai su neatlaužiamais vamzdžiais būna graižtviniai ir lygiavamzdžiai. Pagal užtaisymo principą vienvamzdžiai šautuvai būna automatiniai (pusiau automatiniai) ir užtaisomi ranka. Automatiniai šautuvai po kiekvieno šūvio automatiškai išmeta tūtelę ir, kol apkaboje (dėtuvėje) yra šovinių, automatiškai į šovinio lizdą įstumia naują šovinį. Šis procesas dažniausiai užtikrinamas nuo šūvio atatrankos slankiojant vamzdžiui arba nuo parako dujų slėgio veikiančiu užraktu. Ranka užtaisomų šautuvų užraktai būna trejopi: cilindrinis stumdomas užraktas fiksuojamas pasukant (dažniausiai naudojamas), užraktas veikiantis stumdant lovelį (taip vadinami "pompiniai" šautuvai) ir kilpinis svirtinis užraktas. Šautuvai su cilindriniu stumdomu užraktu būna vienašūviai ir su apkaba. Jei jie su apkaba, kol joje yra šovinių, išautos tūtelės išmetimas ir šovinio is apkabos įstūmimas į šovinio lizdą užima labai nedaug laiko.
Dvivamzdžiai šautuvai su neatlaužiamais vamzdžiais dažniausiai turi slankiojančią (atitraukiamą) "Darne" sistemos užraktą. Šie šautuvai nėra populiarus. Kiek populiaresni tik savo kilmės šalyje - Prancūzijoje.
Lietuvos medžiotojai medžioja įvairiose šalyse pagamintais medžiokliniais šautuvais. Tai Rusijoje Iževsko ginklų gamykloje pagaminti "Iž" ir llilos ginklų gamykloje pagaminti "TOZ", "MC", vokiški "Merkei", "Simson", "Sauer", "Ketner", Suhl", "Mauser", suomiški "Tikka", "Sako", JAV "Remington", "Winchester", "Henri", "Maverick", belgiški "Browning", čekiški "ZB" ("Zbrojovka"), "ČZ", "ZH", "ZBK", austriški "Manlicher", šveicariški "SHR" taip pat angliški, itališki, švediški šautuvai.

Optiniai taikikliai. Naudojami nusitaikyti į toliau esančius taikinius. Per juos gana ryškiai matoma prieblandoje ir net mėnesienoje. Jie įvairiais būdais tvirtinami prie šautuvo. Gali būti lengvai nuimami, užstoti arba neužstoti atvirą taikiklį.
Optinį taikiklį sudaro metalinis korpusas, kurio priekyje yra objektyvas, galinėje dalyje - okuliaras. Korpuso viduje yra lęšių ir taikymo sistemos. Korpuso išorėje yra du taikiklio reguliavimo būgneliai (suktukai): vertikalaus ir horizontalaus reguliavimo.

Optinio taikiklio ženklinimo simboliai nusako matymo kampo didinimo skaičių ir objektyvo skersmenį milimetrais. Šios dvi charakteristikos visada užrašomos ant korpuso. Pavyzdžiui, 6x40. Pirmasis skaičius reiškia matymo kampo didinimo skaičių, antrasis - objektyvo skersmenį milimetrais. Naudojami ir keičiamo didinimo (keičiamas jų židinio nuotolis) optiniai taikikliai. Pavyzdžiui, jei ant optinio taikiklio korpuso užrašyta 3-9x40, tai reiškia, kad matymo kampas didinamas nuo 3 iki 9 kartų. Yra taikiklių didinančių nuo 1,5 iki 12 kartų, bet dažniausiai naudojami nuo 1,5 iki 6 ir nuo 3 iki 9 kartų didinantys taikikliai. Didėjant padidinimui geriau matyti taikinys, bet sumažėja matymo laukas. Todėl šaudant iš arčiau, ypač į judantį taikinį, naudojami nedideli padidinimai, o šaudant iš toli į nejudantį taikinį - didesni padidinimai. Blogo apšvietimo sąlygomis naudotini taikikliai su didesniu objektyvo skersmeniu.
Optiniai taikikliai yra sudėtingi optiniai prietaisai. Juos reikia saugoti nuo smūgių, nuo didelio įkaitimo saulėje.
Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą (Žin., 2002, Nr. 13-467), optinius taikiklius gali įsigyti ir naudoti asmenys, turintys šaunamąjį ginklą medžioklei ar sportui.

Re: Mokomoji medziaga ir medžioklės egzaminų bilietai

Posted: 2008-Apr-04 20:03
by medziotojas
10.6. Medžioklei naudojami gyvūnai.

Tai įvarių veislių medžiokliniai šunys, prijaukinti plėšrieji paukščiai (ereliai, sakalai, vanagai), žirgas (medžiojant su plėšriaisiais paukščiais), paukščiai viliokliai. Medžioklės taisyklės medžiojamųjų gyvūnų priviliojimui leidžia naudoti gyvus ir nesužeistus gyvūnus. Daugelyje Europos šalių laukinių triušių medžioklei naudojamas naminis šeškas.

Re: Mokomoji medziaga ir medžioklės egzaminų bilietai

Posted: 2008-Apr-04 20:06
by medziotojas
10.7. Gyvunų aklimatizaja ir reaklimatizacija, veisimas nelaisvėje.


Aklimatizacija. Tiksliai pažodžiui - tai gyvūnų prisitaikymas gyventi prie naujų, neįprastų klimato sąlygų. Gyvūnai aklimatizuojasi (arba ne) po introdukcijos - naujos, iki tol toje vietovėje (regione, srityje, šalyje, žemyne) negyvenusios rūšies gyvūnų įvežimo ir paleidimo su tikslu juos aklimatizuoti.
Reaklimatizacija - gyvūnų prisitaikymas gyventi toje vietovėje (regione, srityje, šalyje, žemyne), kuriuoje kažkada jie gyveno, bet vėliau dėl įvairių priežasčių išnyko ar buvo išnaikinti. Reaklimatizacija būna po reintrodukcijos - gyvūnų įvežimo ir išleidimo su tikslu juos reaklimatizuoti toje vietovėje (regione, srityje, šalyje, žemyne), kurioje jie kažkada gyveno, bet vėliau dėl įvairių priežasčių išnyko ar buvo išnaikinti.
Medžiojamieji gyvūnai introdukuojami siekiant praturtinti vietinę fauną naujomis medžiojamųjų gyvūnų rūšimis. Lietuvoje buvo introdukuotos ir aklimatizavosi ondatros ir kanadinės audinės, sąlyginai aklimatizavosi danieliai ir muflonai. Mangutai Lietuvoje puikiai aklimatizavosi patys atsibastę iš Latvijos ar/ir Baltarusijos (tose šalyse jie buvo introdukuoti). Lietuvoje buvo introdukuoti, bet neaklimatizavosi dėmėtieji elniai, kurmėnai, voverės taleutkos, sibirinės stirnos, laukiniai triušiai.
Nors medžiojamieji gyvūnai (ir ne tik medžiojamieji) kaip taisyklė introdukuojami gerais ketinimais - norint vietinę fauną praturtinti naujomis rūšimis, jų aklimatizavimasis dažnai turi neigiamų pasekmių, nes kelia grėsmę ekosistemų stabilumui, natūralioms buveinėms, žmonių sveikatai ir net gyvybei. Nuo aklimatizuotų gyvūnų kenčia vietiniai gyvūnai arba kai kurie jų gali būti visai nukonkuruoti, kartais jie gali kenkti žmogaus ūkinės veiklos objektams. Tokių pavyzdžių yra ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, kanadinės audinės, būdamos stambesnės ir agresyvesnės, visiškai nukonkuravo Lietuvoje gyvenusias europines audines. Mangutai daro didžiulę žalą smulkiajai medžiojamajai faunai, be išimties visiems ant žemės perintiems paukščiams, ir daugumai kitų smulkiųjų gyvūnų. Ondatros, kai jų buvo daug, darė nemenką žalą, rausdamos urvus polderių Nemuno žemupyje ir įvairių tvenkinių pylimuose. Todėl Europos Sąjungos direktyvos, Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos (Berno) konvencija aklimatizaciją reikalauja uždrausti. Ji gali būti leidžiama tik pačiais būtiniausiais atvejais ir tik iš anksto detaliai įvertinus galimas pasekmes.
Lietuvoje buvo reintrodukuoti ir sėkmingai reaklimatizavosi bebras, taurusis elnias ir stumbras. Dėl reintrodukuotų gyvūnų reaklimatizacijos tokių skaudžių pasekmių, kaip kad dėl introdukuotų gyvūnų aklimatizacijos, paprastai nebūna. Tačiau, praėjus pakankamai daug laiko po rūšies išnykimo ar išnaikinimo toje vietovėje, gali būti tiek pakitusi aplinka, kad joje reintrodukuoti ir reaklimatizavęsi gyvūnai gali sudaryti nemažai problemų. Pavyzdžiui, po stumbrų reaklimatizavimosi Lietuvoje paaiškėjo, kad čia gyventi ne aptvaruose perspektyvų jie neturi - daro didelę žalą žemės ūkio pasėliams.
Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymas (Žin., 2001, Nr., 110-3988) numato, kad laukinius gyvūnus introdukuoti ar reintrodukuoti leidžiama tik Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka ir gavus jos leidimą. Draudžiama laukinius gyvūnus introdukuoti ar reintrodukuoti, o į laisvę ištrūkusius nelaisvėje laikytus laukinius gyvūnus būtina sugauti, jei Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija nustato, jog yra hibridizacijos (kryžminimosi) ar konkuravimo su giminingomis rūšimis, epidemijų išplitimo ir buveinių pakitimo pavojus arba kitaip gali būti sutrikdytas ekosistemų stabilumas ar kilti grėsmė žmonių sveikatai ir gyvybei.
Nelaisvėje gyvūnai veisiami trimis pagrindiniais tikslais: išsaugojimo ir pagausinimo (reti ir nykstantys), medžioklės (medžiojamieji) ir komerciniais (laikomi nelaisvėje, produkcijai gauti ir kt.).
Nelaisvėje išveisti reti ir nykstantys gyvūnai paleidžiami į laisvę jų gyvenamosiose vietose. Nelaisvėje išveisti medžiojamieji gyvūnai išleidžiami į laisvę arba į aptvarus medžioklės plotuose. Lietuvoje XX a. aštuntame - devintame dešimtmečiuose buvo gana gausiai veisimos didžiosios antys ir fazanai. Inkubatoriuose išperinti ir voljeruose kiek paauginti ančiukai bei fazaniukai būdavo išleidžiami į medžioklės plotus. Lietuvoje aptvaruose laikomi ir juose natūraliai veisiasi dėmėtieji elniai, danieliai, muflonai. Komerciniais tikslais veisiamos žuvys, ropliai, paukščiai, žinduoliai. Vieni jų laikomi kaip dekoratyviniai, kiti - kaip laboratoriniai gyvūnai, dar kiti auginami dėl vienokios ar kitokios produkcijos (kailiai, oda, mėsa ir pan.).

Paimti laukinius gyvūnus iš jų buveinių ir laikyti juos nelaisvėje be atskiro leidimo leidžiama tik globos ir gydymo tikslais. Išgijusius laukinius gyvūnus privalom grąžinti į buveinės, iš kurių jie buvo paimti, arba būtina perkelti į voljerus, aptvarus ar kitus statinius, įrengtus pagal Aplinko ministerijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tvirtinamas Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisykles, jeigu tikėtina, kad laisvėje šie gyvūnai neišgyvens.

Re: Mokomoji medziaga ir medžioklės egzaminų bilietai

Posted: 2008-Apr-04 20:09
by medziotojas
10.8. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje laikymosi kontrolė.


Medžioklės taisyklių vykdymo kontrolę atlieka Lietuvos Respublikos aplinkos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos bei jų vietos padaliniai, o taip pat kitos institucijos pagal savo kompetenciją. Asmenys, pažeidę Medžioklės taisykles, traukiami administracinėn, civilinėn ar baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. Šiurkščiais Medžioklės taisyklių pažeidimais laikomi pažeidimai, kai:

• medžioja asmenys, neturintys teisės medžioti;

• neteisėtai medžiojama zoologinio profilio draustiniuose ir rezervatuose;

• neteisėtai medžiojama svetimuose medžioklės plotuose;

• medžiojami draudžiami medžioti laukiniai gyvūnai arba medžiojamieji gyvūnai uždraustu juos medžioti laiku arba medžiojami gyvūnai, kurių medžiojimas licencijuojamas, neturint šių licencijų;

• medžiojama be galiojančio medžioklės lapo.

Saugus elgesys medžioklėje

1. Galimos šūvių kryptys iš flangų, medžiojant su varovais, kai medžiotojai išrikiuojami ir abiejuose flanguose.

Kairysis flangas. Jei kairiajame flange stovi tik vienas medžiotojas, prieš flanginę liniją jis gali šauti lygiagrečiai su pagrindine linija ir į kairę nuo jos, o taip pat bet kuria kryptimi už flanginės linijos (jo šaudymo sektorius yra 270 laipsnių).
Jei kairiajame flange stovi ne vienas medžiotojas, tai pirmasis medžiotojas (pirmasis nuo pagrindinės ir flanginės linijų susikirtimo) gali šauti lygiagrečiai su pagrindine linija ir į kairę, bet ne mažesniu kaip 30 laipsniu kampu nuo flanginės linijos. Jis taip pat gali šauti už flanginės linijos, bet ne mažesniu kaip 30 laipsnių kampu nuo jos į tą pusę, kurioje stovi kitas medžiotojas. Galinis flanginės linijos medžiotojas, gali šauti prieš flanginę liniją ir už flanginės linijos ne mažesniu kaip 30 laipsniu kampu nuo jos į tą pusę, kurioje stovi kitas flanginės linijos medžiotojas. Tarpiniai flanginės linijos medžiotojai (ne pirmas ir ne paskutinis flanginėje linijoje) gali šauti prieš flanginę liniją ir už flanginės linijos ne mažesniu kaip 30 laipsnių kampu nuo jos.
Dešinysis flangas. Jei dešiniajame flange stovi tik vienas medžiotojas, prieš flanginę liniją jis gali šauti lygiagrečiai su pagrindine linija ir į dešinę nuo jos, o taip pat bet kuria kryptimi už flanginės linijos (jo šaudymo sektorius yra 270 laipsnių).
Jei dešiniajame flange stovi ne vienas medžiotojas, tai pirmasis medžiotojas (pirmasis nuo pagrindinės ir flanginės linijų susikirtimo) gali šauti lygiagrečiai su pagrindine linija ir į dešinę, bet ne mažesniu kaip 30 laipsniu kampu nuo flanginės linijos. Jis taip pat gali šauti už flanginės linijos, bet ne mažesniu kaip 30 laipsnių kampu nuo jos j tą pusę, kurioje stovi kitas flanginės linijos medžiotojas. Galinis flanginės linijos medžiotojas, gali šauti prieš flanginę liniją ir už flanginės linijos ne mažesniu kaip 30 laipsniu kampu nuo jos į tą pusę, kurioje stovi kitas medžiotojas. Tarpiniai flanginės linijos medžiotojai (ne pirmas ir ne paskutinis flanginėje linijoje) gali šauti prieš flanginę liniją ir už flanginės linijos ne mažesniu kaip 30 laipsnių kampu nuo jos.

2. Saugus elgesys, šaudant iš medžioklinio šautuvo (lygiavamzdžio ar graižtvinio) kulkomis.

Medžioklinio lygiavamzdžio šautuvo kulka yra pavojinga 1-1,5 km atstumu, graižtvinio šautuvo kulka - 4-5 km atstumu. Draudžiama naudoti lygiavamzdžių medžioklinių šautuvų apvaliąsias kulkas (ir didesnius negu 9 mm skersmens grankulkes), kai medžiojama varant arba sėlinant. Draudžiam šaudyti iš graižtvinio medžioklinio šautuvo virš horizonto linijos, taip pat kitais atvejai, kai negalina nustatyti, kur lėks kulka.

3. Bokštelių išdėstymas ir medžiotojų pasiskirstymas tykojant žvėrių.

Bokšteliai išdėstomi taip, kad būtų gerai matomas šaudymo sektorius ir taikinys.

Medžiotojas privalo žinoti, kur ir kokiu atstumu išdėstyti kiti bokšteliai, įvertinti, ar paleistas šūvis bus nepavojingas.

4. Saugus elgesys medžiojant prie kelių.

Kai medžiojama varant, taip kitais medžioklės būdais, kai medžioja daugiau nei vienas medžiotojas, prie vingiuotų kelių ar miške be kvartalinių linijų medžioklės vadovas privalo sustatyti medžiotojus kuo tiesesne linija, kad greta stovintieji matytų arba žinotų, kur stovi kiti medžiotojai, o statomiems į šaudymo vietas medžiotojams būtina nurodyti galimas šaudymo kryptis, medžiotojas turi užtikrinti, kad jo šūvis nebus pavojingas kitiems.

Medžiojant prie didelio judėjimo kelių nereikėtų šaudyti į jų pusę (Medžioklės taisyklėse tai nereglamentuota).

5. Saugus elgesys sėlinant.

Medžioklė sėlinant leidžiama tik šviesiuoju paros metu - ne anksčiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo ir ne vėliau kaip pusantros valandos saulei nusileidus. Medžioklėje sėlinant būtina laikytis ir visų kitų saugaus elgesio medžioklėje reikalavimų.

Re: Mokomoji medziaga ir medžioklės egzaminų bilietai

Posted: 2008-Apr-04 20:13
by medziotojas
Visi bilietai įdėti, belieka tik Jums išsišifruoti :D , o man juos suredaguoti :(
Daugumą pakeitimų yra naujausiuose MT pakeitimuose, jais ir reikia vadovautis, nes bilietai yra 2003 m. ir per tą laiką terminai, būdai ir t.t. yra pasikeitę. Ką spėju, tą redaguoju vadovaujantis naujomis MT redakcijomis.


Sėkmės laikant egzaminus !!!

Re: Mokomoji medziaga ir medžioklės egzaminų bilietai

Posted: 2010-Jun-17 18:11
by medziotojas
Turiu dalį ir tokių bilietų su sprendimais. Čia sprendžiau pabandymui ir beveik visi atsakymai - 10 :roll:
bilietas1.JPG

Re: Mokomoji medžiaga ir medžioklės egzaminų bilietai

Posted: 2013-Feb-12 21:03
by medziotojas
Pabandžiau testą iš 20 klausimų - 3 atsakymai buvo neteisingi :pardon:

http://medziokle.peis.lt/testas.php

Manau mano turimi atsakymai su teisingais klausimais, turėtų gera paskata išsilaikyti egzus :beer:

Re: Mokomoji medžiaga ir medžioklės egzaminų bilietai

Posted: 2013-Jun-12 20:26
by medziotojas
Daug pakeičiau pagal naujausias medžioklės taisykles :idd30:

Pradedant medžioklės terminais, medžiojamą fauną, remiantis naujausiomis MT .

Manau senos redakcijos bilietai bus biski pasenę :pardon:

Tačiau prašau vadovautis naujausiais MT ir kitais norminias MT aktais.

Visą tą rasite pas mus pastoviai atnaujiname puslapyje !

Re: Mokomoji medžiaga ir medžioklės egzaminų bilietai

Posted: 2015-Jan-28 16:36
by medziotojas
Jei keisis taisyklės vėl, teks redaguoti bilietus iš naujo %)