Page 1 of 1

Bendri elninių žvėrių medžioklės reikalavimai.

Posted: 2012-Mar-29 16:57
by medziotojas
BENDRI ELNINIŲ ŽVĖRIŲ MEDŽIOKLĖS REIKALAVIMAI


Natūraliomis sąlygomis dėl atšiaurių klimato sąlygų, pašarų stokos, ligų, plėšrūnų pirmiausia žūva silpni žvėrys. Intensyvaus medžioklės ūkio sąlygomis gamtos poveikis labai susilpnėjo. Pavyzdžiui, mūsų respublikos miškuose palygiti nedaug yra stambiųjų plėšrūnų, biotechninėmis priemonėmis papildomos natūralių pašarų atsargos. Todėl daugiausia medžiotojas turėtų atlikti atranką, laikydamasis žemiau išdėstytų reikalavimų.

1. Nepaisant lyties ir amžiaus, sumedžiojami visi ligoti, su pasišiaišusiu, neblizgančiu kailiu, užterštu veidrodėliu, sunkiai sužeisti, luoši, parazitų apipulti žvėrys. Lengvas sužeidimas, rago ataugos lūžis — ne selekciniai požymiai.
2. Medžiojami visi elniniai, nepasiekusieji savo amžiaus grupes augumo minimumo. Lemiamas požymis — kūno svoris ir išvaizda, papildomas (patinams) — ragų išsivystymas. Po sunkios žiemos žvėrių (ypač stirninų, danielių) ragai dažnai esti menkesni.
3. Nustatant selekcinio arba medžiojamo žvėries požymius, atsižvelgiama į jų ragų masyvumą, formą bei ataugų ilgį. Medžiojami tokie elniniai, kurių ragai nesiekia minimalių normų, nustatytų atitinkamoms amžiaus grupėms. Medžiojami taip pat selekciniai, žvėrys, kurių ragai, turi formos defektų, menkas, netaisyklingas ataugas.
4. Selekciniai žvėrys medžiojami prieš rują ir dalis — rujos meto stiprūs — po rujos ar, bent jos pabaigoje.
5. Stipriausi žvėrys nernedžiojami kuo ilgiau.
6. Stiprus jauniklis išauga tik iš stiprios patelės (žinomą, patinas irgi turi būti perspektyvus), todėl praktikuojamos ir atrankinės patelių medžioklės.
7. Žvėrių atranką reikia daryti jauniklių amžiaus grupėje (tai labai svarbu), nes:
a) jie neturi sulaukti rujojimo amžiaus;
b) šioje grupėje lengviausia pažinti silpnuosius, prasto, augumo žvėris;
c) sumažinant jauniklių, mažiau padaroma nuostolių miško ir žemės ūkio kultūroms.
Selekcinei medžioklei reikia labai kruopščiai ruoštis, gerai pažinti medžioklės plotus, jų žvėris. Iš anksto surandamos vietos, kur yra silp¬nų, blogai išsivysčiusių žvėrių, nustatoma minimali jų kūno svorio ir ragų išsivystymo norma, sužinomas apytikris pirmamečių ir antramečių skaičius.

Re: Bendri elninių žvėrių medžioklės reikalavimai.

Posted: 2012-Mar-29 17:01
by medziotojas
SELEKCINĖ PATELIŲ MEDŽIOKLĖ

Selekcinė patinų medžioklė nevisiškai išsprendžia kaimenės gerinimo problemą, nes silpnos patelės veda silpnus jauniklius. Todėl reikalingos atrankinės patelių medžioklės. Patelės yra be ragų, iš kurių galima būtų papildomai spręsti apie žvėries išsivystymą. Todėl pagrindiniai patelių ir abiejų lyčių jauniklių atrankos principai yra kitokie negu patinų.
Pirmamečių patelių lengviausia nustatyti išsivystymo trūkumus, todėl visas silpnas (mažas kūno svoris, ligotumas, blogi pašarai, pavėluota ruja ir kt.) jas reikia sumedžioti. Reikia sumedžioti ir šiuos jauniklius vedžiojančias subrendusias pateles. Našlaičiai taip pat sumedžiojami. Jie seka kaimenę iš didesnio atstumo, nes ši jų kartais neprisileidžia.
Pirmagimiai jaunikliai globojami, nes jie dažniausiai esti stiprūs ir gerai subręsta.
Antrametės patelės. Jei buvo atlikta pirmamečių atranka, medžiojamos tik pavienės, silpniausios antrametės patelės, kitos — globojamos. Dvynukai (ypač stirnų), atsiskyrę nuo patelės, dažniausiai kurį laiką būna kartu. Jei tokioje poroje patinėlis silpnas, tai ir patelė silpna. Pirmiausia nušaunama antrametė patele, nes patinėlio vertę galima nustatyti vėliau.
Atrankos metu jauniklių patinėlių sumedžiojama apie 1/6 pirmamečių ir 2/6 antramečių, nes jų kokybę rodo ir pirmieji ragai.
Senės (subrendusios) patelės kokybė nustatoma pagal jos jauniklį: jeigu stiprus jauniklis,—stipri ir patelė. Silpnas jauniklis nušaunamas pirmas, po to — patelė. Tiesa, išgirdusi šūvį, ji pabėga, bet dažnai grįžta ieškoti jauniklio. Jei kaimenė (pavyzdžiui, elnių, danielių) buvo nedidelė, patelė grįžta gana greitai, dažnai jau po valandos.
Elnio arba danieliaus patelė su silpnu jaunikliu pirmoji šaunama tada, kai vaikšto atskirai nuo kaimenės arba yra sužeista. Jaunikliai šiuo atveju irgi grįžta ieškoti motinos, o jei patelė nušaunama kaimenėje,— jie nubėga kartu su kitais žvėrimis.
Vėlai rujojančias ir vėlai vedančias pateles reikia sumedžioti, nes jų jaunikliai iki žiemos dar nespėja sustiprėti. Sumedžiojamos ir visos nusenusios patelės.

Re: Bendri elninių žvėrių medžioklės reikalavimai.

Posted: 2012-Mar-29 17:11
by medziotojas
ELNINIŲ ŽVĖRIŲ VYSTYMASIS IR SELEKCINIAI POŽYMIAI


BENDRI RAGŲ VYSTYMOSI YPATUMAI


Elninių žvėrių kokybė nustatoma pagal atitinkamai amžiaus grupei būdingą kūno išsivystymą, svorį, išvaizdą, elgseną ir kitus pažymius. Patinai vertinami, atsižvelgiant ir į jų ragų išsivystymą, formą, ataugų skaičių ir pan. Žvėrių ragų kokybę lemia ir vietinės sąlygos: medžioklės plotų, pašarų kokybė, kiekis, žvėrių tankumas, kaimenės struktūra ir t. t.
Lietuvoje besiveisiančių elninių žvėrių ragai skiriasi savo forma ir sudėtinėmis dalimis (jie esti mentėti, šakoti, perluoti ir kt.), tačiau yra ir bendrų dėsningumų. Ragus turi ir kasmet keičia tik patinai. Bendros yra ragų sudėtinės dalys
(žr. 16 pav.):


rožių koteliai (kelmeliai), rožės ir viršrožinė dalis — ragų kamienas. Ragų kamienas su ataugomis, mentėmis arba išsišakojusiomis viršūnėmis (karūnomis) sudaro ragų vainiką.
4—6 mėn. amžiaus patinėliams pradeda augti rožių koteliai. Gerai išsivysčiusiems žvėrims gali išaugti ir trumpučiai rageliai arba „kepurėlės" ant rožės kotelio, bet rožių neišauga. Tokie rageliai juos puošia 1-2 mėnesius.

RAGŲ ATAUGOS

Ataugomis ir atšakomis vadinami išsišakojimai, ilgesni kaip 2 cm.
Pagal ataugų skaičių ragai (taip pat žvėrys) vadinami iešmaragiais (stirninų — ylaragiais), šakiaragiais, šešiašakiais, aštuonšakiais ir t. t.
Iešmaragiai — ragai be ataugų arba su nedidelėmis šakelėmis viršūnėse (karūnos užuomazga). Tokie estį antramečių žvėrių ragai.
Šakiaragiai — ant rago išaugusi viena atšaka. Normalūs briedžio ragai yra šakotinė. Šakiaragis elnias (išaugusi akinė atauga, o rago viršūnė neišsišakojusi) yra selekcinis.
Šešiašakiai — su akine, pokarūnine ataugomis ir neišsišakojusia viršūne.

RAGŲ DEFEKTAI

Ragų defektai esti selekciniai (netaisyklingai išsivystę), ir mechaniniai (atsiradę dėl sužalojimo).
Selekciniai (12 pav.) yra:
13.JPG
gumbaragiai — nusenusio žvėries ragai, deformavęsi į kaulinius gumbus;
iešmaragiai — ragai, kurių viršūnė užsibaigia smailiu iešmu;
šakiaragiai — tretieji, ketvirtieji ar senesni šakotinės formos ragai be akinės ataugos arba ragai su akine atauga ir smailiu iešmu užsibaigiančia viršūne;
ragai – perukai – išaugę, sutrikus patino lyties organų veiklai;
rachitiko ragai — susukti, iškraipyti, su trumpesnėinis atšakomis arba be jų. Kartais rachito požymių atsiranda ir palyginti sveikiems patinams pelkėtame biotope po nesaulėtų žiemų, kai stokojama pašarų. Taigi šauti galima tik tokį žvėrį, kuris turi ryškių rachito požymių.
Ragai pakinta ir dėl mechaninių sužeidimų. Pažeidus rožės kotelį, gali išaugti mažesni ragai, tik ataugėlės, arba iš vieno kotelio keli ragai (13 pav.).
12.JPG
Jei medžioklės plotuose yra pakankamai perspektyvių patinų, žvėrį su taip pažeistais ragais galima sumedžioti.
Sužeidus ragą augimo stadijoje, sužalojimo vietoje išdygsta ataugėlės, atsiranda gumbai, ragas gali iškrypti, susisukti ir pan. Kitas ragas lieka sveikas. Sekančiais metais abu ragai esti normalūs. Kilus abejonei, ar žvėris rachitikas, ar tik su pažeistais ragais, — šūvį lemia elninio amžius, išsivystymas (paliegęs arba senas sumedžiojami), kaimenes struktūra (ar pakankama šios amžiaus grupės patinų). Patinas, kurio suaugęs ragas yra aplaužytas ar nulaužtas, nelaikomas selekciniu.

Re: Bendri elninių žvėrių medžioklės reikalavimai.

Posted: 2012-Mar-29 17:30
by medziotojas
BRIEDŽIAI

Briedžių biologinio amžiaus riba — 20—25 m., o jie gyvena vidutiniškai apie 14—16 m.
Vasarą briedžiai laikosi pavieniui arba patelė su 1—2 jaunikliais. Žiemą jie susiburia į nedideles 5—6, kartais 10—12 žvėrių kaimenes, ilgai ganosi tose pačiose vietose, kur gausu maisto. Kaimenę sudaro patelė su jaunikliais ir 1—3 patinėliais. Mišrių būrių priekyje eina sena patelė, o paskutinis — patinas (ilgesnį kelią briedžiai eina vorele). Kaimenėje, kurioje yra tik patinai, priekyje eina stipriausiasis.
Patinai lytiškai subręsta trečiaisiais metais (kai kurie ankstyvo vedimo ir stipresni — antraisiais, o vėlyvo vedimo ir silpnesni — ketvirtaisiais). Sulaukę 4—5 metų, jie aktyviai dalyvauja rujoje. 3—4 metų briedis yra visiškai subrendęs; patinas gali sverti 400 kg ar dar daugiau. Maždaug 8—9 metų žvėris daugiausia sveria, turi geriausius ragus. Nuo 11—12 metų briedžius, kaip pasiekusius ūkiškai leidžiamą amžiaus ribą, reikia visus sumedžioti.
Palelė lytiškai subręsta 1,5—2,5 m. ir sekančių metų pavasarį atsiveda pirmąjį jauniklį. Patelė sveria apie 80—100 kg mažiau negu patinas. Iki 10 m. amžiaus subrendusios sveikos patelės kasmet atsiveda jauniklių (po vieną jauniklį atsiveda apie 70—75 proc. patelių, du — 20—24 proc., tris — gana retai).
10—11 metų pateles reikia sumedžioti. Taip pat sumedžiotinos ir jaunesnės, silpniau išsivysčiusios (iki 200 kg) patelės.

RAGŲ VAINIKAS

Briedžiai pasipuošę mentėtaisiais arba šakotaisiais ragais (14 pav.).
14 briedžio ragai.JPG


Šakotieji ragai dažniausiai sudaryti iš 3—4 atšakų, kartais rago kamienas truputį paplatėjęs, tačiau mentės nesudaro. Yra ir pereinamojo tipo — tarp mentėtųjų ir elniškos formos šakotųjų ragų. Daugiausia ataugų (iki 10 ir daugiau ant vienos mentės) turi mentėtieji ragai. Bręstant briedžiui ir stiprėjant ragams, ataugų gausėja, tačiau jų skaičius nerodo patino amžiaus.



RAGŲ VYSTYMASIS IR SELEKCINIAI POŽYMIAI

Pirmaisiais metais išauga 2—3 cm ilgio, oda dengti gumbeliai — būsimųjų rožių koteliai.
Antrieji metai (pirmieji ragai). Antraisiais metais balandžio—gegužės mėn. iš pernykščių gumbelių pradeda augti pirmieji ragai. Jie esti iešmelio formos, o labai gerai išsivystę — su išsišakojusia viršūne (reti atvejai). Auga 2—2,5 mėnesio, iki pasiekia maždaug 2,5—4 cm storį, 15—28 cm ilgį. Juos briedis kartais nešioja iki sekančių metų kovo— balandžio mėn. Pirmieji ragai ne visada išauga taisyklingos formos. Jų pasitaiko be rožių, kreivų, nulinkusių. (Tai dar ne selekcinis požymis. Svarbiausia yra ragų ilgis ir storis.)
Selekciniai esti menko augumo (iki 200 kg) patinai su trumpais (7—8 cm bloguose plotuose, 10—15 cm geruose plotuose), plonais rageliais.
Tretieji metai (antrieji ragai). Tinkamai išaugę ragai dažniausiai yra 3—5 cm storio ir 25—35 cm ilgio taisyklingos formos išmeliai. Pasitaiko ragų su 2—3 atšakomis.
Selekciniai yra menko augumo (iki 250 kg) patinai su trumpesnias negu 25 cm, plonais, neišsišakojusiais ragais.
Katvirtieji metai (tretieji ragai). Ketvirtaisiais žvėries metais formuojasi šakų pavidalo jo ragai, o jei briedis labai gerai išsivystęs — mentės. Dažnai tretieji ragai būna tik dvišakiai, bet daug stambesni.
Selekciniai yra menko augumo (iki 250 kg) patinai, iešmaragiai, šakiaragiai su trumpesnėmis kaip 10 cm atšakomis.
Penktieji—šeštieji metai (ketvirtieji—penktieji ragai). Susiformuoja mentės, pavidalo ragai, kartais su keturiomis ataugomis. Nementėtieji šakotieji ragai yra su 3, o blogesniuose plotuose — su 2 stambiomis atšakomis.
Selekciniai yra menko augumo (iki 300 kg) patinai šakiaragiai (keturšakiai) ar šešiašakiais ragais su trumpomis ataugomis (10—15 cm) ir menkomis mentėmis.
Vėliau ragų mentės stambėja, platėja, gausėja ataugų. Nusenusių arba jaunų, bet blogose sąlygose augančių briedžių ragai esti menkesni, ataugų nedaug. Labai nusenusių briedžių ragai išauga silpni ir dažniausiai nenormalūs. Stambiausi ragai puošia 7—10 m. patinus, o 6 m. briedžio ragai dažnai turi daugiausia atšakų.

BRIEDŽIŲ AMŽIAUS NUSTATYMAS

Labai tiksliai galima atskirti antramečius briedžius, nuo trečiamečių ir vyresnių. Jau gimę briedukai (tiek patinai, tiek patelės) turi neryškią odos ataugėlę po kaklu. Žvėriui bręstant, ji didėja, gali siekti iki 10 cm. Po 4—5 mėnesių, kai jaunikliai pirmą kartą nusišeria, ataugėlė apauga ilgais plaukais, sudarydama pailgą barzdą. Prieš pradedančiam trečiuosius metus ir lytiškai subrendusiam žvėriui ataugėlė nukrinta ir barzda pabukėja ( 15 pav. ).
15 briedžiai.JPG
Pagal briedžio barzdą, ragų ilgį ir ataugų skaičių galima pažinti selekcinius žvėris jauniklių ir jaunų amžiaus grupėje. Pavyzdžiui, briedis, kurio ragai kaip antramečio, o barzda buka, yra selekcinis, nes pagal amžių turi neišsivysčiusius ragus.
Kita vertus, pirmieji antramečių žvėrių ragai, nors ir nemasyvus, gali būti dvišakiai, net trišakiai. Jei barzda smaili – briedis tik antrametis, taigi su perspektyviais ragais, neselekcinis.

Re: Bendri elninių žvėrių medžioklės reikalavimai.

Posted: 2012-Apr-03 11:10
by medziotojas
ELNIAI


Elniai gyvena įvairaus dydžio kaimenėmis. Didelėse kaimenėse paprastai gausu ligotų, nusenusių, nevaisingų žvėrių, greičiau plinta epidemijos, daromi didesni nuostoliai miškui ir t. t. Todėl patariama neleisti, kad susidarytų didelės kaimenės.
Mažose kaimenėse jokiu būdu negalima šauti vedlio, o labai stambiose net pageidaujama jį sumedžioti, kad kaimenė suskiltų į kelis pulkelius. Mažas kaimenes dažniausiai sudaro patinai, o stambias — mišrūs žvėrys, bet dominuoja patelės su jaunikliais.
Biologinė elnių amžiaus riba — apie 20—25 m., vidutiniškai jie gyvena 16—18 m.
Patinai visiškai subręsta apie 6—7 m. amžiaus, tačiau svorio ir vėliau kiek priauga, o trofėjai stambėja iki 11—14 m. Vėliau žvėrys pamažu sensta. Medžioklės ūkio požiūriu patinų amžiaus riba 12 m. Vyresni elniai visi sumedžiojami.
Patelės lytiškai subręsta antraisiais metais. Trečiųjų metų pradžioje apie 50—80 proc. patelių atsiveda pirmagimį. Geriausią prieauglį atsiveda 3—10 m. patelės. Kaimenės prieauglis nuo bendro patelių skaičiaus (antramečių ir senių) — apie 65 proc. Daugiausia sveria 4—6 m. amžiaus patelės. Sulaukusias 10 m. pateles visas reikėtų sumedžioti.
Tinkamiausias patinų ir patelių santykis kaimenėje yra 1,2—1,3 : 1 ar bent 1:1. Patelių turi būti ne daugiau kaip patinų. Tuo atveju rujoja stipriausieji, visiškai subrendę patinai. Jei patelių per daug, santykis reguliuojamas, jokiu būdu ne ribojant patinų medžioklę (tada kaimenėje išliktų silpnai išsivystę ir selekciniai žvėrys), o medžiojant jauniklius ir senas pateles.


RAGŲ VYSTYMASIS IR SELEKCINIAI POŽYMIAI


Elnio ragų forma, jų vystymasis turi didelę reikšmę, nustatant patino kokybę. Vertingesni masyvūs, nors ir trumpesni, ragai. Po ligos arba sužeidimo abiejų ragų ilgis ir storis gerokai skiriasi. Ragų masė turi bazuotis virš pokarūninės ataugos
16 Elnio.JPG
(16 pav.)

arba bent pasiskirstyti tolygiai. Jei jauno elnio ragų svoris susitelkęs po pokarūnine atauga, ateityje toks žvėris gali būti neperspektyvus. Nuo 7—9 m. elnio ragų svoris truputi persikelia žemyn. Ragų spalva ir perluotumas – selekciniu požiūriuantraeiliai požymiai. kuo raragai tamsesni ir labiau blizga, tuo žvėris stipresnis, perspektyvesnis.
Lygūs, šviesūs ragai esti tada, kai elnias jų pavasarį nenumeta. Tokie patinai selekciniai.
Karūnos galį būti įvairių formų (šakotinė, dviguba šakotinė, mentės, inkaro, vėduoklės formos ir kt. ). Pagal simetriškumą negalima spręsti, ar ragai yra taisyklingi. Pokarūninė atauga turėtų būti ilgesnė ir stambesnė už akinę ar bent su ja lygi. Jeigu ji menkesnė ir yra daugiau trūkumų, elnias gali būti selekcinis.
Tarpinė atauga nerodo elnio kokybės.
Akinė atauga jungiasi su ragu tuoj virš rožės. Akinė atauga, išaugusi 4—5 cm aukščiau rožės, — selekcijos požymis.

GERI IR BLOGI RAGAI


Pirmieji ragai (antrieji metai) yra iešmeliai, be rožių, tik su sustorėjimais jų vietoje. Normaliai išsivysčiusių žvėrių rageliai turi būti bent ausų grybelių ilgio — apie 20 cm, gerai išsivysčiusių — iki 40 cm. Viršūnės tamsios, kai kada sustorėjusios ar suplotos, retkarčiais išsišakojusios
17-2 elnio.JPG
(17 pav.)

Selekciniai jaunikliai yra su smailiais, ylos formos, trumpesniais už ausų grybelius rageliais.
Antrieji ragai (tretieji metai) yra mažiausiai šešiašakiai, su akine, pokarūnine ataugomis ir neišsišakojusia viršūne. Gerų ragų viršūnes bukos, niekad nebūna smailios ir baltos. Tarpinės ataugos dažnai esti didesnės už akines, bet tai ne ligotumo ar išsigimimo požymis. Gerai išaugę 2 m. žvėrys būna su aštuonšakiais, dešimtšakiais ragais, bet karūnų atšakos dar nevisiškai susiformavusios
18-3 elnio.JPG
(18 - 19 pav.).


Selekciniai esti iešmaragiai, šakiaragiai, taip pat šešiašakiai, kurių ataugos trumpesnes negu 5 cm, trikampio kontūrų ragai ir atgal išlenkta viršūne.
Tretieji ragai (ketvirtieji metai) esti mažiausiai aštuonšakiai; jei žvėrių vietos sąlygos blogos — šešiašakiai, bet pokarūninė atauga turi būti igesnė už akinę arba nors jai lygi. Rago viršūnė palinkusi į priekį. Apibrėžus rago kontūrus, turėtų išeiti keturkampis (19 pav.).

Jei išeina trikampis, elniai esti selekciniai.
Ketvirtieji ragai (penktieji metai) būna dešimtšakiai, mažausiai aštuonšakiai, keturkampio kontūro. Ragų viršūnė su gerai išsivysčiusia ragotine, tamsiais, bukais galais: akinė atauga trumpesnė už pokarūninę arba jos ilgio
20 elnias.JPG
(20 pav.).

Selekciniai yra visi elniai su mažesniais kaip aštuonšakiai arba su aštuonšakiais ragais, kurių akinė atauga ilgesnė už pokarūninę; taip pat su menka, smailiais galais ragotine; su akine, tarpine ir pokarūninę ataugomis bei neišsišakojusia rago viršūne.
Penktieji—šeštieji ragai (šeštieji—septintieji metai), normaliai vystydamiesi, būna su karūna bent ant vieno rago. Vienas keturkampio kontūrų ragas gali turėti 5, kitas — 4 ataugas ir atšakas
21 elnias.JPG
(21 pav.).

Pasitaiko keturiolikašakiais ir dar stambesniais ragais šio amžiaus elnių.
Selekciniai yra aštuonšakiai, trikampio kontūrų, menki ragai, kurių masė apačioje, ataugos plonos, pokarūninė atauga daug trumpesnė už akinę.
Septintieji lr kiti ragai (8 ir daugiau metų) esti mažiausiai dešimtšakiai. Jų karūna sudaryta bent iš 3 gerai išsivysčiusių atšakų. Ragai stambėja, tvirtėja, sunkėja, jų masė pamažu pasiskirsto vienodai

(22 - pav.).

Dešimtieji—keturioliktieji ragai būna stambiausi, nors karūnos atšakų kartais sumažėja, sumenkėja tarpinė atauga. Bet tai dar ne degeneracija. Ji prasideda 16-aisiais žvėries gyvenimo metais.

Re: Bendri elninių žvėrių medžioklės reikalavimai.

Posted: 2012-Apr-03 11:45
by medziotojas
PATINŲ AMŽIAUS NUSTATYMAS


Pagal išvaizdą ir ragus tiksliai nustatyti patino amžių yra nelengva. Vysresnių kaip 5 m. elnių amžių 2 - 3 m. tikslumu gali nustatyti tik patyrę medžiotojai. Tačiau visi šio amžiaus patinai globojami, todėl paklaida ypatingos reikšmės neturi

(23, 24, 25, 26 pav.)

Nusenstančius elnius pažinti yra lengviau. Amžius nustatomas pagal daugelį požymių (7 lentelė)

PATELIŲ AMŽIAUS NUSTATYMAS

Jaunos elnės oda lygi, atrodo lyg ištempta, nėra aštrių, kampuotų linijų, pilvas nenukaręs, kaklas lengvai išlenktas, dailus, galva proporcinga, iškelta aukštyn, ausys stačios, palenktos truputį į šonus

(27 pav. a)

Vidutinio amžiaus elnės liemuojau kaulėtesnis, išryškėjusi aštresnė nugaros linija, pilvas kiek nukaręs žemiau krūtinės ląstos, kaklas atrodo lyg truputį per ilgas, galva kaulėtesnė, ausys smarkiau pakrypusios į šonus. Žvėrys iš išvaizdos ne toks grakštus

(27 pav. b)


Sena elnė nepatraukli, liesa, kaulėta, tiesiog, "kampuota", nukarusiu pilvu. Kaklas, ant kurio dažnai išauga nedideli karčiai, atrodo per ilgas, giliau išlenktas. Galva neproporcingai didelė, kaulėta ir sunki. Atrodo, kad silpnas kaklas negali išlaikyti galvos ir linksta po jos svoriu. Ausys stovi beveik horizontaliai; sunerimusi elnė nepakelia jų aukštyn, bet pasuka į šoną. Einant ausys ritmingai linkčioja (27 pav., c).

Re: Bendri elninių žvėrių medžioklės reikalavimai.

Posted: 2012-Apr-03 12:21
by medziotojas
DANIELIAI


Danieliai gyvena stambiomis kaimenėmis, kartais net po 20—30 žvėrių. Paprastai kaimenė sudaryta iš suaugusių patelių ir abiejų lyčių jauniklių, turi savo vedlę patelę, nors ši ne visuomet eina kaimenės priešakyje. Išgąsdinti danieliai dažniausiai bėga virtine.
Biologinė danielių amžiaus riba — 18—20 m., vidutiniškai jie gyvena apie 15 m.
Patinai lytiškai subręsta trečiaisiais, o veržiasi rujoti ketvirtaisiais metais, nors tai nepageidaujama. Ketverių metų patinai aktyviai rujoja.
Danieliai suauga pagal svorį maždaug 4—5 metų. Didžiausią svorį ir geriausius ragus turi nuo 7—8 m. žvėrys. Ūkinė amžiaus riba — 10— 11 m. (visi sumedžiotini).
Patelės lytiškai subręsta antraisiais metais. Trečiųjų metų pradžioje beveik visos (apie 90—95 proc.) atsiveda jauniklių. Visos kaimenės prieauglis — 70 proc. antramečių — senių patelių skaičiaus, įskaitant ir jauniklių nuostolius.
Didžiausią svorį patelės pasiekia apie 5—6 m.; sulaukusios 8 m. (ūkinės amžiaus ribos) jos sumedžiotinos.


RAGŲ VAINIKAS


Danieliaus ragų elementai tokie pat, kaip elnio, tik vietoj karūnos yra plati mentė su ataugėlėmis. Ragų vainikas

(28 pav.)28 pav. Danieliaus ragų vainikas:
1 —akinė atauga, 2— tarpinė atauga, 3—pomentlnė atauga, 4 — pentinas, 5 — mentės ataugėlės, 6 — mentė

gali būti V, U raidžių, širdies arba kriaušės formos. Vainiko skėstumas turi būti ne didesnis už ragų ilgio vidurkį.
Akinė atauga — išaugusi į priekį tuoj virš rožės.
Tarpinė atauga irgi nukreipta į priekį, bet dažnai danieliai jos neturi.
Pomentinė atauga labiau pasukta į vidų. Tuoj už jos ragas kiek linksta atgal ir išauga į mentę.
Mentė turi būti be gilesnių iškarpų, iš vidaus truputį įdubusi išorėje iškili, su negiliais, spinduliu išsiskleidžiančiais grioveliais — buvusio rago apvalkalo stambiųjų gyslų pėdsakais. Užpakalinė briauna nusėta įvairaus dydžio ataugėlių. Pirmoji iš apačios vadinama pentinu. Mentės turi būti vienodo dydžio, simetriškos, tamsiai bronzinės spalvos. Jos esti labai įvairios formos

(29 pav.).

Bręstant danieliui, mentės forma keičiasi iki penktųjų ragų; vėliau tekinta jos ataugėlių skaičius ir ilgis. Dėl šios savybės daugelį metų pagal mentes galima atpažinti tuos pačius danielius, papildomai palyginant ir akines ataugas, kurios lieka tos pačios formos ir linkimo krypties.
Plačioji keturkampio kontūrų danieliaus ragų mentė yra ideali.
Pailgoji mentė — ilga, stambi, keturkampio kontūrų, perspektyvi.
Pleištinė, arba trikampė, mentė yra nusenusio arba neperspektyvaus — selekcinio — danieliaus požymis.
Mažoji mentė — ant aukšto kotelio, maža, kvadratinė — neperspektyvi. Danieliai tokiais ragais yra selekciniai.
Išlenktosios mentės pagrindas pleišto pavidalo, viršūnė užlenkta ir susmailėjusi. Tokie ragai esti neperspektyvaus žvėries.
Karpytoji mentė su V raidės formos iškarpomis būdinga jauniems danieliams (vėliau iškarpos išnyksta). Ragai rodo žvėrį esant perspektyvų.
Karpytoji mentė su ovalo formos iškarpomis — selekcinio žvėries požymis. Tos iškarpos išlieka per visą danieliaus amžių.
Suplėšytoji mentė sudaryta iš gilių V ir ovalo formos iškarpų, kurios neišnyksta. Jei tokie ragai yra ketvirti ar vėlesni, žvėris yra selekcinis. Šių ragų nereikia painioti su antraisiais - trečiaisiais ragais, kurių mentės dar nesusiformavusios ir yra panašaus pavidalo.
Rago kamienas turi būti stambus ir apvalus.

Re: Bendri elninių žvėrių medžioklės reikalavimai.

Posted: 2012-Jun-29 13:41
by medziotojas
Pirmieji ragai (antrieji metai) būna iešmelio formos, išauga apie balandžio vidurį, sukaulėja liepos—rugpjūčio mėnesiais. Šiuo metu patinai lusivalo nuo ragų kailį. Priešingai elniams, danieliai jaunikliai ragus ivalo anksčiau negu seniai. Meta ragus sekančių metų balandžio pabaigoje ar gegužės mėnesį. Pirmieji ragai yra be rožių, o su kriaušės formos sustorėjimais.
30 pav. Pirmieji ragai
Geruose plotuose: a — geri. b — vidutiniai, c — blogi; bloguose plotuose: d — geri, e — vidutiniai, f - blogi
Geri ragai ir geruose plotuose būna 20—40 cm, bloguose — 10— 20 cm ilgio (30 pav.).

Selekciniai danieliai esti mažo kūno svorio, trumpesniais kaip 10 cm rageliais, labai plonais arba labai nevienodo ilgio ragais.

Antrieji ragai (tretieji metai) yra su akine ir pomentine ataugomis, sustorėjusiomis arba suplotomis viršūnėmis. Tai menčių susidarymo pradžia. Geruose plotuose danielių ragai esti 45—50 cm ilgio, ties rože — 8—10 cm apimties. Bloguose plotuose ir atšiauresniame klimate gali būti tik stori, ilgesni kaip 20 cm iešmeliai arba 30—35 cm ilgio šešiašakiai ragai. Itin globojami danieliai, kurių ragai su bukoms, tamsiomis, lygi sutrūnijusiomis viršūnėmis

(31 pav.).

Selekciniai esti iešmaragiai, nors danielių tarpe tokių reta. Nuo antramečio iešmaragiai skiriasi tuo, kad turi rožes. Selekcijos požymis — silpnai išsivysčiusios akinės arba pomentinės ataugos arba jų nėra (danieliaus ragų ataugėlės dažniau nulūžta nagu elnio, todėl reikia saugotis klaidos), nėra sustorėjimų ragų viršūnėse. Selekcijos požymis yra skirtingo ilgio, nevienodai išsišakoję, labai ploni ar trumpi (iki 15 -20 cm) ragai.
Tretieji ragai (ketvirtieji metai) turi būti su EMitemis, nors jos dar esti siauros. Mentės jau turi ataugėles. Bloguose p k tuose vietoj mentės esti ilga šakotinė su bukais, suplotais galais, pastebina mentės formavimosi pradžia

(32 pav.).

32 pav. Tretieji ragai:

a — gerl. b — blogi, su ovalo formos iškarpomis, kairiojo rago metė pleištinė, ant ilgo kotelio

Selekciniai ragai yra be akinės ir pomentinės ataugos, labai nevienodai išsivystę, itin ploni ir trumpi, o geruose plotuose — nementėti; ragų mentės su ovalo formos iškarpomis; mažos, ant ilgo kotelio pleištinės (trikampės) mentės.

Ketvirtieji—penktieji ragai (penktieji—šeštieji metai).
Gerų ragų mentės turi būti stambios, keturkampio kontūro, su gausiomis ataugėlėmis nugarinėje dalyje, taip pat stambiomis akine ir pomentine ataugomis

(33 pav.).

Selekciniai ragai esti silpni, nevienodo augumo; su silpnai išsivysčiusiomis akine ir pomentine ataugomis arba be jų; su trikampio formos aukštai iškilusiomis mentėmis arba su mentėmis, turinčiomis ovalo foimos iškarpas.

Šeštieji—septintieji ragai (septintieji—aštuntieji metai) yra dar nebaigę vystytis, bet jau labai stambūs, su ilgomis, plačiomis, keturkampio kontūro mentėmis. Vėliau ragai ir mentės dar storėja, stambėja.

Selekciniai ragai esti su tokiais pat trūkumais, kaip ketvirtieji—penktieji, taip pat su maža, pleištine, išlenktąja karpytąja (ovalo formos iškarpomis) ir suplėšytąja mentėmis (žr. 29 pav. Danieliaus ragų menčių formos).

Aštuntieji ir vėlesni ragai. Geriausi būna aštuntieji—vienuoliktieji ragai. Vėliau pamažu jie ima menkėti: siaurėja ir plonėja mentės, įgauna trikampio kontūrą; dažnai mentės arba ragai iškrypsta, susisuka; kartais išauga vienas arba du mentėti ragai be mentės ataugėlių.


PATINŲ AMŽIAUS NUSTATYMAS

Patinų amžius nustatomas pagal 8 lentelę.


Antramečiai ir trečiamečiai patinai ragus meta gegužės viduryje, trečiuosius ragus — iki gegužės vidurio, ketvirtuosius ir penktuosius — balandžio pabaigoje, šeštuosius—septintuosius — nuo balandžio vidurio iki pabaigos, aštuntuosius— vienuoliktuosius — nuo balandžio vidurio, nusenę — balandžio viduryje. Pirmuosius ragus patinai valo rugpjūčio viduryje, antruosius — dvyliktuosius — nuo rugpjūčio pabaigos iki rugsėjo pradžios, nusenę — rugsėjo pradžioje (34, 35, 36 pav.)


PATELIŲ AMŽIAUS NUSTATYMAS

Pirmametėms patelėms (ir patinėliams) pakaklėje auga ilgi šeriai ir pagal tai jas galima atskirti nuo antramečių. Galva trumpa, apvalių formų, vaikiškai smalsios akys, kaklas plonas

(37 pav. a)

Antrametės patelės galva truputį ilgesnė už pirmametės, tačiau apvalių formų, figūra grakštesnė, negu vyresnių patelių, kaklas plonas, kojos ilgos, pilvas nenukaręs (37 pav., b).

Trečiametės patelės galva pailga tačiau apvaliu formų, figūra jau sustambėjusi, papilnėjusi, nors dar pakankamai grakšti, nugara truputį iškili, kaklas stambesnis, kojos atrodo trumpesnės (37 pav. c).

Vidutinio amžiaus patelės, kuri turi jauniklių, matyti tešmuo, galva pailga, ausys atrodo ilgos, pilvas ryškiau nukaręs (37 pav., d).

Senos patelės kaklas ilgas, plonas, galva sausa, kaulėta; patelė pasiekusi didžiausią svorį. Ryškiausi šio amžiaus grupės požymiai — įlenkta nugara, įkritę šonai, nukaręs pilvas (37 pav,, e).

Nusenusios pateles galva liesa, kaklas plonas, jos šonai ryškiai įdubę, pilvas nukaręs, nugara stipriai išlenkta (37 pav., f).

Re: Bendri elninių žvėrių medžioklės reikalavimai.

Posted: 2012-Jun-29 14:32
by medziotojas
STIRNOS


Miškų stirnos gyvena nedideliais būreliais — patelė ir keli pirmamečiai bei antramečiai jaunikliai. Žiemą jos susiburia į didesnes kaimenes, sudarytas iš vieno ar kelių patelių ir pirmamečių bei antramečių jauniklių. Vyresni stirninai dažniausiai laikosi atokiau.
Laukų stirnos vasarą vaikščioja mažais būreliais miškeliuose, tarpulaukių krūmuose, o žiemą susiburia į didesnes mišrias kaimenes (po 30—40 ir daugiau žvėrių). Jos ganosi želmenyse, krūmuose ir krūmokšniuose. Šių stirnų vidutinis svoris truputį mažesnis negu miško stirnų.
Stirnų biologinio amžiaus riba — 16—18 m., tačiau laisvėje jos retai kada išgyvena iki 11—12 m.
Patinai lytiškai subręsta antraisiais metais. Antrametis rujoja tik tada, kai nėra kaimenėje pakankamai brandžių patinų. Trečiametis rujoja, tačiau vengia vyresnių patinų. Stirninai didžiausio svorio esti apie 5—7 m., geriausi jų trofėjai — 4—7 m. Ūkinė amžiaus riba, nuo kurios visi stirninai sumedžiotini — 8—9 m.
Patelės lytiškai subręsta antraisiais metais ir trečiųjų pradžioje sulaukia pirmagimio. Didžiausio augumo esti apie 3—4 m. Maždaug 6 m. jos pasiekia ūkinę amžiaus ribą ir yra sumedžiojamos. Miškų stirnos prieauglis gali būti iki 70 proc. visų patelių skaičiaus, laukų stirnų — apie 40 proc., įskaitant ir jauniklių nuostolius.

RAGŲ VYSTYMASIS IR SELEKCINIAI POŽYMIAI

Pirmamečiam stirninui (5—8 mėnesių) išauga apie 7 mm ilgio gumbeliai (ragų užuomazgos). Labai geraį nuaugusiam jaunikliui gali išaugti ir trumpučiai rageliai arba „kepurėlės" ant rožių kotelio (be rožių). Tokie stirnino ragai esti 1—1,5 mėn., vėliau (vasario, kovo mėn.) žvėris juos meta, ir pradeda augti pirmieji tikrieji ragai.
Visi jaunikliai bent jau su gumbeliais — ragų užuomazgomis — yra perspektyvūs.
Selekciniai žvėrys yra labai silpni, ligoti, labai vėlai gimę pirmamečiai, silpni ir vidutinio augumo dvynukai.
Pirmieji ragai (antrieji metai) pradeda formuotis sausio—vasario ar net balandžio—gegužės mėn., jei jauniklis jau turėjo ragelius. Vidutiniški ragai turėtų būti bent ausų grybelių ilgio. Gerai išsivystę ragai jau esti su ataugėlėmis (38 pav.).
Silpni jaunikliai arba tie, kurių motinos buvo nušautos anksti rudenį, turi gumbelius arba labai trumpus iešmelius ant plonų, dažnai Į vidų palinkusių rožių kotelių. Pirmieji ragai būna beveik neperluoti, be rožių. Stirninas ragus meta lapkričio—gruodžio mėn.
Selekciniai yra tokie antramečiai, kurių ragai gerokai trumpesni už ausų grybelius (geruose plotuose) arba kurių ragai — tik vos pastebimi gumbeliai (bloguose plotuose).
Selekciniai žvėrys yra labai silpni, ligoti, labai vėlai gimę pirmamečiai, silpni ir vidutinio augumo dvynukai.
Pirmieji ragai (antrieji metai) pradeda formuotis sausio—vasario ar net balandžio—gegužės mėn., jei jauniklis jau turėjo ragelius. Vidutiniški ragai turėtų būti bent ausų grybelių ilgio. Gerai išsivystę ragai jau esti su ataugėlėmis (38 pav.).
Silpni jaunikliai arba tie, kurių motinos buvo nušautos anksti rudenį, turi gumbelius arba labai trumpus iešmelius ant plonų, dažnai Į vidų palinkusių rožių kotelių. Pirmieji ragai būna beveik neperluoti, be rožių. Stirninas ragus meta lapkričio — gruodžio mėn.
Selekciniai yra tokie antramečiai, kurių ragai gerokai trumpesni už ausų grybelius (geruose plotuose) arba kurių ragai — tik vos pastebimi gumbeliai (bloguose plotuose).
Antrieji ragai (tretieji metai) geromis sąlygomis esti vidutinio stambumo, tamsūs, matinėmis viršūnėmis, šešiašakiai, o blogomis sąlygomis — penkiašakiai arba keturšakiai (2—3, 2—2). Ataugos dažnai esti neilgos, bukais galais rožės susiformavusios, bet plonos, tarpusavyje nesusisiekia.
Selekciniai žvėrys esti tie, kurių ragai birželio mėnesį, liepos pradžioje yra su apvalkalu. Taip pat reikėtų sumedžioti ylaragius, su plonais (mažiau kaip 8 mm) keturšakiais (2—2, 3—1) ragais bei trumpesnėmis kaip 2 cm ataugomis.
Antrieji ragai (tretieji metai) geromis sąlygomis esti vidutinio stambumo, tamsūs, matinėmis viršūnėmis, šešiašakiai, o blogomis sąlygomis — penkiašakiai arba keturšakiai (2—3, 2—2). Ataugos dažnai esti neilgos, bukais galais rožės susiformavusios, bet plonos, tarpusavyje nesusisiekia.
Selekciniai žvėrys esti tie, kurių ragai birželio mėnesį, liepos pradžioje yra su apvalkalu. Taip pat reikėtų sumedžioti ylaragius, su plonais (mažiau kaip 8 mm) keturšakiais (2—2, 3—1) ragais bei trumpesnėmis kaip 2 cm ataugomis.
Tretieji—penktieji ragai (ketvirtieji—šeštieji metai). Šio amžiaus stirninų ragai esti gerai išsivystę, masyvūs, perluoti, šešiašakiai, rožės storos, dažnai susisiekia viena su kita. Tokie žvėrys nemedžiojami; jie — kaimenės pagrindas.
Selekciniai yra lešmaragiai (keturšakiai) stirninai. Atrinkti juos gana sunku, nes nelengva nustatyti tikslų amžių. Svarbiausias požymis — ragų masyvumas. Jų forma turėtų būti taisyklinga. Tačiau stirninas su stambiais ragais ir šiokiais tokiais simetrijos trūkumais yra neselekcinis.
Šeštieji—septintieji ragai (septintieji—aštuntieji metai) esti geriausi, masyvūs, peiluoti, tik Vėliau pamažu ima menkėti: pirmiausia blogose sąlygose gyvenančių stirninų, po 2—3 m.— ir likusių (39 pav.).
Devintieji ir vėlesni ragai (nuo dešimtųjų metų) dažnai esti iškrypusių formų, gali išnykti arba labai sumenkėja ataugos, rožės neretai būna stogelio formos. Seniai stirninai kartais metus ir ilgiau nenumeta ragų. Tokius ragus galima pažinti iš šviesios spalvos, jie esti neperluoti, ne-masyvūs, ploni (40 pav.).
Selekciniai yra visi nusenę stirninai.