Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17310
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: MEDŽIOKLĖS TAISYKLĖS (naujausia redakcija 2015.05.01 d.)

2018-Vas-13 11:21

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS



DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2000 M. BIRŽELIO 27 D. ĮSAKYMO NR. 258 „DĖL MEDŽIOKLĖS LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOJE TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO



2018 m. vasario 12 d. Nr. D1-98

Vilnius



1. Pakeičiu Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“:

1.1. papildau nauju 421 punktu:

„421. Medžioklės plotų naudotojai privalo vieną kartą per medžioklės sezoną atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus sniege pagal Medžioklės taisyklių 5 priede nurodytą metodiką.“;

1.2. papildau nauju 5 priedu (pridedama).

2. Pavedu:

2.1. Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui organizuoti Pranešimų priėmimo ir aplinkosauginių ekstremalių situacijų valdymo skyriaus darbą registruojant medžioklės plotų naudotojų teikiamus pranešimus apie pradedamą medžiojamųjų gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus sniege;

2.2. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos:

2.2.1. organizuoti saugomų teritorijų direkcijų darbą atliekant medžiojamųjų gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus sniege gamtiniuose rezervatuose;

2.2.2. priimti medžiojamųjų gyvūnų apskaitos pagal pėdsakus sniege vykdytojų teikiamus duomenis, juos analizuoti ir rezultatus viešinti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos tinklalapyje.



APLINKOS MINISTRAS KĘSTUTIS NAVICKAS

______________



Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių

5 priedas



MEDŽIOJAMŲJŲ GYVŪNŲ APSKAITOS PAGAL PĖDSAKUS SNIEGE METODIKA



I SKYRIUS

APSKAITOS TIKSLAS



1. Medžiojamųjų gyvūnų apskaitos pagal pėdsakus sniege (toliau – apskaita) tikslas – nustatyti kanopinių žvėrių ir didžiųjų plėšrūnų paplitimą, taip pat santykinę gausą, įvertintą kaip pėdsakų dažnumo indeksas, šalyje ir atskiruose jos regionuose.



II SKYRIUS

APSKAITOS VYKDYTOJAI, MARŠRUTO NUSTATYMAS IR APSKAITOS ŽEMĖLAPIO PARENGIMAS



2. Apskaitos vykdytojai – medžioklės plotų naudotojai ir saugomų teritorijų direkcijos, atsakingos už gamtinio rezervato apsaugą ir tvarkymą.

3. Apskaita atliekama kasmet tuose pačiuose nuolatiniuose apskaitos maršrutuose, kurių po vieną nustatoma kiekviename medžioklės plotų vienete ir gamtiniame rezervate, įskaitant rezervatus, esančius valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose (toliau – apskaitos teritorija) ir pažymima žemėlapyje. Jeigu gamtinis rezervatas, esantis valstybiniame parke ar biosferos rezervate, yra mažesnis kaip 100 ha, atskiras maršrutas tokiame rezervate nenustatomas, o jo plotas integruojamas į vykdomos apskaitos teritoriją greta esančiame medžioklės plotų vienete.

4. Apskaitos vykdytojai, prieš pirmą kartą vykdydami apskaitą, sudaro nuolatinį apskaitos maršrutą (toliau – maršrutas) pagal šioje metodikoje nurodytus reikalavimus, o kitais kalendoriniais metais apskaitą vykdo tuo pačiu maršrutu.

5. Reikalavimai maršrutui sudaryti:

5.1. maršruto forma – uždaras daugiakampis, kurio teritorijos siauriausia vieta yra ne mažiau kaip 1 km;

5.2. sudaromas maršrutas turi proporcingai apimti medžioklės plotų vienete vyraujančias miškų, krūmynų ir pelkių buveines (toliau – buveinės). Maršruto dalys gali būti nustatytos ir atvirais biotopais, jeigu būtina numatyti perėjimą iš nesusisiekiančių tiriamų buveinių plotų;

5.3 maršrutą rekomenduojama nustatyti miško kvartalinėmis linijomis, tačiau negalima nustatyti intensyviai naudojamais keliais (valstybinės reikšmės keliais: automagistralėmis, I–V kategorijos keliais, vietinės reikšmės viešaisiais keliais);

5.4. maršruto ilgis turi būti pasirenkamas toks, kad kiekvienam 1000 ha tiriamų buveinių būtų nustatyta ne mažiau kaip 5 km maršruto, tačiau bendras maršruto ilgis neviršytų 12 km viename medžioklės plotų vienete ar rezervate;

5.5. rekomenduojama vengti vietų, kur tikėtina, gali būti sutinkami palaidi naminiai šunys.

6. Sudarytą maršrutą apskaitos vykdytojas nubrėžia ant žemėlapio, kuriame turi būti atvaizduoti šie elementai: miško, krūmynų ir pelkių plotai, miško kvartalinių linijų ir kelių tinklas, vandens telkiniai. Maršrutas žemėlapyje pažymimas raudona linija. Maršrutas gali būti nubrėžiamas ranka ant atspausdinto žemėlapio arba, naudojantis GIS technologijomis, iš anksto įbrėžiamas žemėlapyje ir atspausdinamas lauko darbams. Rekomenduojamas žemėlapio mastelis 1:10000 – 1:25000. Žemėlapis su pažymėtu maršrutu spausdinamas ant ne mažesnio kaip A4 formato popieriaus lapo. Žemėlapyje turi būti nurodyta (įrašyta ranka ar atspausdinta) ši informacija: savivaldybės (-ių) pavadinimas (-ai), medžioklės plotų vieneto arba gamtinio rezervato pavadinimas, apskaitos atlikimo data.



III SKYRIUS

APSKAITOMI MEDŽIOJAMIEJI GYVŪNAI, DAŽNUMAS, PROCEDŪRA IR DUOMENŲ SUTVARKYMAS



7. Gyvūnai, kurių pėdsakai registruojami: vilkas, lūšis, paprastasis šakalas, rudasis lokys, šernas, stirna, taurusis elnias, danielius, briedis, stumbras. Kartu registruojami ir naminių šunų pėdsakai.

8. Apskaitą maršrutuose būtina atlikti vieną kartą per medžioklės sezoną sausio – kovo mėnesiais Konkretų laiką pasirenka apskaitos vykdytojas, kai yra ištisinė sniego danga, atsižvelgiant į šioje metodikoje nustatytus reikalavimus sniego dangai.

9. Apskaita viename maršrute (visame jo ilgyje) turi būti atlikta per vieną dieną. Nepavykus užbaigti apskaitos per vieną dieną, apskaita kartojama iš naujo kitą dieną.

10. Apskaita atliekama tik, jeigu sniego danga ir oro sąlygos atitinka šiuos požymius:

10.1. sniego danga ištisinė ir nesuledėjusi, ir ne senesnė kaip 72 val., bet ne šviežesnė kaip 24 val.;

10.2. po snygio nebuvo vėjo ir sniegas nebuvo pustomas;

10.3. apskaitos metu nesninga arba sninga tik tiek, kad tai neturės įtakos apskaitos kokybei.

11. Medžioklės plotų naudotojas apie pradedamą vykdyti apskaitą praneša Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo ir aplinkosauginių ekstremalių situacijų valdymo skyriui telefonu 8(5) 273 2995, kuris užregistruoja informaciją apie vykdomą apskaitą.

12. Apskaita atliekama einant pėsčiomis arba šliuožiant slidėmis. Draudžiama apskaitą atlikti naudojant transporto priemones.

13. Atliekant apskaitą būtina turėti: apskaitos dokumentus: maršruto žemėlapį (žemėlapius) ir nustatytos formos apskaitos anketą (pridedama), skaitmeninį fotoaparatą arba fotografuojantį telefoną, kuriame yra laiko registravimo funkcija, liniuotę ar ruletę pėdsakų dydžiui išmatuoti, apie 10x10 cm dydžio popieriaus lapelių pėdsakų numeriui užrašyti ir rašiklį (rekomenduojama mėlynai rašantis).

14. Pradėdamas apskaitą, apskaitos vykdytojas apskaitos anketoje užrašo datą, laiką, nurodo meteorologines sąlygas, savo vardą ir pavardę, kontaktinę informaciją. Pritrūkus vietos įrašams viename lape, imamas naujas apskaitos lapas, apskaitos anketos I dalyje nurodytina pagrindinė informacija pakartojama. Apskaitos anketos II dalis pildoma tęsiant pėdsakų numeraciją toliau.

15. Aptikęs kiekvieną pėdsakų grandinę, kuri kerta apskaitos maršrutą arba kad žvėrių eita tuo pačiu keliu, kuriuo vykdoma apskaita, apskaitos vykdytojas:

15.1. žemėlapyje brūkšnine linija pažymi pėdsakų trajektoriją, nurodo judėjimo kryptį, suteikia pėdsakams numerį, pradėdamas nuo 1;

15.2. apskaitos anketoje įrašo pėdsako numerį ir nurodo identifikuoto gyvūno rūšį;

15.3. nustatęs, kad keletas tos pačios rūšies individų maršrutą kirto vienu taku, jų pėdsakus registruoja kaip vieną pėdsaką, suteikdamas vieną numerį žemėlapyje ir apskaitos anketoje, įrašydamas joje vieną eilutę;

15.4. nustatęs. kad keletas tos pačios rūšies individų maršrutą kirto aiškiai matomomis atskiromis pėdsakų trajektorijomis, jų pėdsakus registruoja kaip atskirus pėdsakus, suteikdamas jiems atskirus numerius žemėlapyje ir apskaitos anketoje, įrašydamas joje atskiras eilutes;

15.5. įtaręs, kad tuo pačiu pėdsaku skirtingomis kryptimis praėjo individų grupė, seka pėdsakais, kol nustato tikėtiną individų skaičių. Jeigu pėdsakų grandinę paliko didelė individų grupė, apskaitos vykdytojas gali intuityviai nuspręsti, kiek buvo individų, išskyrus registruojamų plėšriųjų žvėrių, kurių skaičių siekiama nustatyti tiksliai. Tais atvejais, kai spėjama, kad individai ar jų grupės skirtingomis kryptimis praėjo tuo pačiu pėdsaku, apskaitos vykdytojas patikrina šią aplinkybę pasitraukdamas nuo maršruto iki pėdsakų išsiskyrimo vietos. Pasitvirtinus spėjimui, žemėlapyje ir anketoje pėdsakams suteikiami atskiri numeriai (taip žymima net, jei vykdytojas mano, kad abiem atvejais būta to paties individo ar jų grupės);

15.6. pėdsakus priskyręs kuriai nors apskaitomų plėšriųjų žvėrių rūšiai, naminiam šuniui ar stumbrui, nustato pėdsakus palikusių individų skaičių (jeigu reikia patikslinti galima pasitraukti nuo maršruto iki pėdsakų išsiskyrimo vietos) ir įrašo į apskaitos anketą. Šernų ir elninių žvėrių individų skaičius nenustatinėjamas;

15.7. pėdsakus priskyręs kuriai nors apskaitomų plėšriųjų žvėrių rūšiai, stumbrui ar naminiam šuniui, pėdsakus nufotografuoja ir į apskaitos anketą įrašo fotografavimo laiką 5 minučių tikslumu.

16. Fotografuojant pėdsakus turi būti:

16.1. fotografuojamas pėdsakas, geriausiai atitinkantis identifikuojamos rūšies požymius;

16.2. fotografuojama: vienas atskiras pėdsakas atspaudo ir pėdsakų grandinės vaizdas;

16.3. fotografuojama iš viršaus, prie pėdsako pridėjus liniuotę ar ruletę pėdsako dydžiui nustatyti ir lapelį, ant kurio prieš tai užrašomas pėdsako numeris, atitinkantis nurodomą apskaitos anketoje.

17. Baigęs apskaitą, apskaitos vykdytojas pasirašo apskaitos anketoje, parengia apskaitos suvestinės elektroninę lentelę Exel formatu pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – tarnyba) interneto tinklalapyje paskelbtą formą ir ne vėliau kaip per 10 dienų visus apskaitos dokumentus perduoda tarnybai elektroniniu paštu zveriuapskaita@vstt.lt prieš tai juos sutvarkęs pagal šiuos reikalavimus:

17.1. maršruto žemėlapis ir apskaitos anketa (anketos) skenuojami spalvoto skenavimo režimu arba fotografuojami skaitmeniniu fotoaparatu ar fotografuojančiu telefonu. Maršruto žemėlapis ir apskaitos anketa (anketos) išsaugomi .pdf arba .jpg formatu. Išsaugant šiuos elektroninius dokumentus, nurodomas medžioklės plotų vieneto arba gamtinio rezervato pavadinimas ir apskaitos metai, pavyzdžiui, „Girele 2018. jpg“;

17.2. pėdsakų nuotraukos išsaugomos .jpg formatu. Pėdsakų nuotraukos elektroninio dokumento pavadinime nurodoma nuotraukos padarymo data, laikas ir pėdsakų numeris, atitinkantis nurodytą apskaitos anketoje, pavyzdžiui, „2018-02-20 12-45 Nr. 13.jpg“;

17.3. apskaitos anketos (arba anketų, jeigu buvo užpildyta daugiau nei viena anketa) duomenys suvedami į vieną elektroninės lentelės dokumentą. Elektroninės lentelės formą apskaitos vykdytojas parsisiunčia iš tarnybos tinklalapio rubrikos „Žvėrių apskaita“. Elektroninė lentelė išsaugoma .xls formatu;

17.4. visi elektroniniai dokumentai, susiję su atlikta apskaita viename apskaitos maršrute, sutraukiami į atskirą elektroninį archyvą (pavyzdžiui, 7-zip). Elektroniniam archyvui suteikiamas pavadinimas, kuriame nurodomas savivaldybės pavadinimas, medžioklės plotų vieneto ar gamtinio rezervato pavadinimas ir apskaitos metai, pavyzdžiui, „Sirvintos Girele 2018.zip“.

18. Apskaitos duomenis analizuoja tarnyba. Analizuojant apskaitos duomenis pirmą kartą, įskaitmeninami maršrutai, apskaičiuojamas jų ilgis kilometrais. Kasmet iki gegužės 1 d. tarnyba apskaičiuoja kiekvienos žvėrių rūšies pėdsakų dažnumo indeksus šalies mastu ir atskirose apskrityse ir paskelbia juos tarnybos interneto tinklalapyje:

18.1. 1 km pėdsakų maršruto, kuris nustatomas aptiktų pėdsakų skaičių padalijus iš maršruto ilgio;

18.2. 1 km pėdsakų maršruto per 24 val., kuris nustatomas aptiktų pėdsakų skaičių padalijus iš maršruto ilgio ir parų, praėjusių po sniego iškritimo, skaičiaus.

19. Tarnyba, atlikusi duomenų analizę, apie medžioklės plotų naudotojus, kurie neatliko apskaitos arba nepateikė jos duomenų, informuoja atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentą.


apskaitos-metodika.jpg
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17310
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: MEDŽIOKLĖS TAISYKLĖS (naujausia redakcija 2015.05.01 d.)

2018-Geg-07 15:01

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2000 M. BIRŽELIO 27 D. ĮSAKYMO NR. 258 “DĖL MEDŽIOKLĖS LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOJE TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2018 m. gegužės 7 d. Nr. D1-365

Vilnius

1. Pakeičiu Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“:


1.1. pripažįstu netekusiu galios 2.2 papunktį;


1.2. pripažįstu netekusiu galios 16.4 papunktį;


1.3. pakeičiu 17 punktą ir jį išdėstau taip:



„17. Medžioklės lapus išduoti turi teisę medžioklės plotų naudotojai − fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo reikalavimus išduotą leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, arba Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento įgaliotas darbuotojas, kai medžioklės lapai, vadovaujantis Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 513 „Dėl Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos patvirtinimo“, išduodami asmenims, vykdysiantiems medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo priemones teritorijose, kuriose medžioti draudžiama. Panaudoti medžioklės lapai saugomi 3 metus po to, kai jie grąžinami juos panaudojus.

Medžioklės lapas nesuteikia teisės medžioti medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, neturint nustatyto limito šiems gyvūnams sumedžioti ar jį išnaudojus.“;


1.4. pakeičiu 18 punktą ir jį išdėstau taip:

„18. Medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimo ataskaitos teikiamos vadovaujantis Licencijų medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti išdavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 444 „Dėl Licencijų medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti išdavimo tvarkos patvirtinimo;“

1.5. papildau nauju 191 punktu ir jį išdėstau taip:

„191 Medžioklės lapai turi būti įregistruoti ir pažymėti Medžioklės taisyklių 8 priede nurodyta tvarka.“;

1.6. pakeičiu 20 punktą ir jį išdėstau taip:

„20. Jeigu medžioklės lape nėra bent vieno iš Medžioklės taisyklių 19.1–19.4 papunkčiuose nurodytų duomenų arba jei medžioklės lapas nėra įregistruotas ar pažymėtas Medžioklės taisyklių 8 priede nustatyta tvarka, toks medžioklės lapas laikomas negaliojančiu. Medžioklės vadovas ar individualiai medžiojantis medžiotojas, gavęs tokį medžioklės lapą, neturi teisės organizuoti ir vykdyti medžioklę. Duomenis medžioklės lape rašo medžioklės plotų vieneto naudotojas (juridinio asmens atveju juridinio asmens vadovas arba jo įgaliotas asmuo), išduodantis medžioklės lapą, arba atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento įgaliotas darbuotojas, kai medžioklės lapai, vadovaujantis Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijoje, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos nuostatomis, išduodami asmenims, vykdysiantiems medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo priemones teritorijose, kuriose medžioti draudžiama.“;

1.7. pakeičiu 22 punktą ir jį išdėstau taip:

„22. Prieš išvežant sumedžiotus gyvūnus, kurių medžioklė yra limituojama iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, arba prieš pradedant sumedžiotų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, dorojimą, priklausomai nuo to, kuris iš šių veiksmų pirmiau pradedamas, medžioklės lape įrašoma, kiek ir kokių gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, sumedžiota.

Sumedžiojus elninių žvėrių patinus, duomenys apie jų ragus ir šių gyvūnų sumedžiojimo data įrašomi medžioklės lapo antrojoje pusėje (briedžio patino dešiniojo ir kairiojo ragų šakų skaičius, kotų apimtis, skėtra; tauriojo elnio patino dešiniojo ir kairiojo ragų šakų skaičius, ilgis, apimtis ragų apačioje, stirnos patino dešiniojo ir kairiojo ragų šakų skaičius).

Sumedžiojus šernus, duomenys apie jų amžių (pirmametis, antrametis, vyresnis nei antrametis) ir lytį nurodomi medžioklės lapo antrojoje pusėje).

Jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus, išskyrus duomenis apie sumedžiotų elninių žvėrių patinų ragus bei šernų amžių ir lytį, nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape, tokie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai, išskyrus atvejus, numatytus Medžioklės taisyklių 15.3, 28 ir 51 punktuose.“;

1.8. pakeičiu 23 punktą ir jį išdėstau taip:

„23. Už teisingą medžioklės lapo užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 21 ir 22 punktų reikalavimus atsako medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas. Medžiotojas privalo informuoti medžioklės vadovą apie sumedžiotą ar sužeistą medžiojamąjį gyvūną.“;

1.9. pakeičiu 24.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

„24.1. turėti jam išduotą galiojantį medžioklės lapą ir užpildyti jį Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka;“

1.10. pakeičiu 24.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

„24.3. patikrinti prieš medžioklę visų medžioklėje dalyvaujančių medžiotojų bilietus ir leidimus laikyti (nešiotis) medžioklinį ginklą ir ginklo, kuriuo bus medžiojama, pažymėjimą (jei asmeniui toks išduotas), pasirūpinti pirmosios pagalbos priemonėmis;“;

1.11. pakeičiu 25 punktą ir jį išdėstau taip:

„25. Medžioklės vadovas turi teisę šalinti iš medžioklės medžiotojus, nevykdančius teisėtų medžioklės vadovo reikalavimų laikytis Medžioklės taisyklių ar medžioklės plotų naudotojų nustatytų papildomų reikalavimų medžioklėje, apie tai įrašydamas medžioklės lapo antrojoje pusėje ir patvirtindamas įrašą savo parašu.“;

1.12. pakeičiu 28 punktą ir jį išdėstau taip:

„28. Medžiojamieji gyvūnai, kurių medžioklė yra limituojama: briedis, taurusis elnias, danielius, stirna, vilkas.

Limitas briedžio patinui sumedžioti arba Limitas tauriojo elnio patinui sumedžioti gali būti panaudotas sumedžioti atitinkamai briedžio jauniklį iki vienerių metų arba tauriojo elnio jauniklį iki vienerių metų. Panaudojus Limitą briedžio patinui sumedžioti arba Limitą tauriojo elnio patinui sumedžioti ir sumedžiojus atitinkamai briedžio jauniklį iki vienerių metų arba tauriojo elnio jauniklį iki vienerių metų, apie tai pažymima kitoje medžioklės lapo pusėje.

Kai medžioklėje varant vieno varymo metu sumedžiojama daugiau medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, nei yra nustatyto limito šiems gyvūnams sumedžioti likutis, medžioklės lape nedelsiant (pasibaigus varymui) įrašomas atitinkamas įrašas apie šį atvejį ir surašomas nustatytos formos aktas (1 priedas), kuris ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną pateikiamas atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono (savivaldybės) agentūrai.

Kai medžioklėje varant, teisėtai medžiojant stirnų ir/ar briedžių pateles ir jauniklius sumedžiojamas ragus numetęs stirnos ar briedžio patinas arba medžioklėje varant, teisėtai medžiojant antramečius tauriųjų elnių ir/ar briedžių patinus sumedžiojamas ne to amžiaus (amžius negali skirtis daugiau kaip 2 metais) gyvūnas arba sumedžiojamas sužeistas medžiojamasis gyvūnas, kuriam yra nustatytas jo medžiojimo terminas, medžioklės lape nedelsiant (pasibaigus varymui) įrašomas atitinkamas įrašas apie šį atvejį ir surašomas nustatytos formos aktas (2 priedas), kuris ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną pateikiamas atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono (savivaldybės) agentūrai.

Medžioklės plotų naudotojai apie tai, kad medžioklėje varant vieno varymo metu sumedžiota daugiau medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, nei yra nustatyto limito likutis šiems gyvūnams sumedžioti, arba medžioklėje varant teisėtai medžiojant stirnų ir/ar briedžių pateles ir jauniklius sumedžiotas ragus numetęs stirnos ar briedžio patinas, arba medžioklėje varant, teisėtai medžiojant antramečius tauriųjų elnių ir/ar briedžių patinus sumedžiotas ne to amžiaus gyvūnas, arba sumedžiotas sužeistas medžiojamasis gyvūnas, kuriam yra nustatytas jo medžiojimo terminas, prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, telefonu 8(5) 273 2995 informuoja Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Informacijos priėmimo ir valdymo centrą.

Medžioklės plotų naudotojai, sumedžioję vilką, prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, turi apie vilko sumedžiojimą telefonu 8(5) 273 2995 informuoti Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Informacijos priėmimo ir valdymo centrą ir ne vėliau kaip per 12 valandų pateikti atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono (savivaldybės) agentūrai nustatytos formos (3 priedas) pranešimą, o ši gautą pranešimą turi tą pačią darbo dieną pateikti Aplinkos ministerijai el. paštu.“;

1.13. pakeičiu 29.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

„29.2. valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos, privačių miškų savininkus vienijančių organizacijų (asociacijų), Lietuvos žemės savininkų asociacijos skyrių (jei tokie yra šioje savivaldybėje);“;

1.14. pakeičiu 30 punktą ir jį išdėstau taip:

„30. Komisija sudaroma taip, kad joje būtų vienodai atstovaujamos skirtingos įstaigos ir organizacijos ar jų grupės, nurodytos Medžioklės taisyklių 29.1–29.3 punktuose, bet bendras narių skaičius būtų ne didesnis kaip 9 nariai. Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos ir privačių miškų savininkus vienijančių organizacijų (asociacijų) atstovai į Komisiją skiriami priklausomai nuo valstybinių ir privačių miškų plotų santykio savivaldybėje (nuo 1 iki 3 atstovų). Atstovai iš medžiotojų organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, skiriami proporcingai jų vienijamų narių skaičiui (nuo 1 iki 3 atstovų).“;

1.15. pakeičiu 32 punktą ir jį išdėstau taip:

„32. Kasmet iki balandžio 1 d. valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos darbuotojai pagal Elninių žvėrių daromo neigiamo poveikio želdiniams, žėliniams vertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 120, turi įvertinti pokytį neigiamo poveikio, daromo elninių žvėrių miško želdiniams ir medynams. Apie tokį vertinimą turi būti informuojami medžioklės plotų naudotojai, kurie, jei pageidauja, gali dalyvauti vertinimo metu. Vertinimo rezultatus valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija iki kiekvienų metų balandžio 5 d. teikia Komisijai.“;

1.16. pakeičiu 35 punktą ir jį išdėstau taip:

„35. Komisija kasmet iki balandžio 15 d. priima sprendimą dėl sumedžiojimo limitų nustatymo. Priimdama sprendimą, Komisija privalo atsižvelgti į medžioklės plotų naudotojų prašymus, praėjusios medžioklės sezono sumedžiojimo duomenis, elninių žvėrių miško želdiniams ir medynams daromo neigiamo poveikio pokytį, jeigu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija nenustato specialių reikalavimų dėl atskirų medžiojamųjų gyvūnų rūšių sumedžiojimo limitų. Komisija privalo atitinkamai sumažinti nustatytą tam tikros limituojamo medžiojamojo gyvūno rūšies sumedžiojimo limitą dėl Medžioklės taisyklių 15.3 ir 28 punktuose nurodytų atvejų. Esant reikalui, Komisija gali medžioklės plotų naudotojus ar valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos prašyti papildomos informacijos, reikalingos sprendimui priimti.“;

1.17. pripažįstu netekusiu galios 38 punktą;

1.18. pakeičiu 39 punktą ir jį išdėstau taip:

„39. Medžioklės plotų naudotojai, kurių medžioklės plotuose medžioklės sezono metu dėl labai padidėjusio stirnų, briedžių, tauriųjų elnių ar danielių tankumo pasireiškia didelė žala žemės ūkio ar miško naudmenoms, taip pat medžioklės plotų naudotojai, kurių naudojamuose medžioklės plotuose nustatytą medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitą dėl objektyvių priežasčių būtina peržiūrėti, gali iki konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies medžioklės sezono pabaigos kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą, kad būtų skirtas papildomas limitas šiems gyvūnams sumedžioti. Su prašymu turi būti pateikiamas ir Komisijos posėdžio, kuriame buvo pritarta šiam prašymui, protokolas. Medžioklės plotų naudotojams pageidaujant, Komisija turi teisę iki konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies medžioklės sezono pabaigos peržiūrėti medžioklės plotų naudotojams nustatytus šių gyvūnų sumedžiojimo limitus, neviršijant bendro limito, nustatyto išskirtoje elementarios populiacijos teritorijoje.“;

1.19. pakeičiu 52 punktą ir jį išdėstau taip:

„52. Nelaisvėje medžiojamieji gyvūnai gali būti laikomi, naudojami ir į laisvę paleidžiami, aptvarai ir voljerai jiems laikyti steigiami tik laikantis Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių reikalavimų. Medžioklės taisyklių reikalavimai aptvaruose ir voljeruose laikomų medžiojamųjų gyvūnų naudojimui netaikomi, išskyrus reikalavimus dėl leidžiamų medžioklės įrankių ir priemonių naudojimo, saugaus elgesio medžioklės metu reikalavimus.“;

1.20. pakeičiu VIII skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip;


„VIII. MEDŽIOKLĖ ŽUVININKYSTĖS TVENKINIŲ TERITORIJOSE, PRIE VALSTYBINIŲ GAMTINIŲ REZERVATŲ IR JŲ BUFERINĖSE APSAUGOS ZONOSE, VALSTYBINIUOSE PARKUOSE, GAMTINIUOSE DRAUSTINIUOSE IR BIOSFEROS REZERVATUOSE“


1.21. pakeičiu 56.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

„56.1. draudžiama medžioti vilkus ir paukščius;“;

1.22. pakeičiu 56.5 papunktį ir jį išdėstau taip:


„56.5. draudžiama įrengti šėryklas kanopiniams žvėrims, kitaip juos jaukinti ir vilioti;“;

1.23. pripažįstu netekusiu galios 56.7 papunktį;

1.24. papildau nauju 571 punktu:

„571. Valstybinių gamtinių rezervatų buferinės apsaugos zonose, valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose, gamtiniuose draustiniuose draudžiama įrengti medžioklės įrenginius medžiuose. Nurodytose saugomose teritorijose taip pat draudžiama įrengti gyvūnų šėryklas, viliojimo vietas ar kitaip jaukinti gyvūnus Europos Bendrijos svarbos pievų ir pelkių buveinėse ir arčiau kaip 100 m iki saugomų rūšių informacinėje sistemoje registruotų saugomų rūšių radviečių.“;

1.25. papildau nauju 58.38 papunkčiu:

„58.38. medžioti paukščius švininiais arba švino junginių turinčiais šratais;

1.26. papildau nauju 58.39 papunkčiu:

„58.39. medžioti kanopinius žvėris šratais ir grankulkėmis.“;


1.27. pakeičiu 71.6 papunktį ir jį išdėstau taip:

„71.6. pagrindinėje medžiotojų linijoje stovintis medžiotojas turi teisę šauti ne mažesniu kaip 30 laipsnių kampu nuo jos (Medžioklės taisyklių 6 priedas). Jeigu medžiotojai statomi medžiotojų linijos flanguose, pirmasis medžiotojas linijoje ir pirmasis flange turi stovėti ne arčiau kaip 50 metrų nuo pagrindinės ir flanginės linijų susikirtimo vietos, o pagrindinės linijos galuose stovintys medžiotojai gali šaudyti tik tiesiai prieš save (lygiagrečiai su flangine linija, jeigu kampas tarp pagrindinės linijos ir flango nėra status) ir į priešingą pusę nuo gretimo flango, taip pat už medžiotojų linijos, laikydamiesi 30 laipsnių kampo taisyklės. Pirmas medžiotojas, stovintis dešiniajame flange, gali šaudyti tik lygiagrečiai su pagrindine linija ir į dešinę nuo jos, o pirmas stovintis kairiajame flange – tik lygiagrečiai su pagrindine linija ir į kairę nuo jos. Abiejuose flanguose stovintys medžiotojai gali šaudyti ir už flangų linijos. Jeigu flangų linijoje stovi daugiau kaip vienas medžiotojas, jie gali šaudyti tik laikydamiesi 30 laipsnių kampo taisyklės (Medžioklės taisyklių 7 priedas);“;

1.28. pakeičiu 71.13 papunktį ir jį išdėstau taip:

„71.13. medžiojant varant, grandine ar katilu ir sėlinant medžiotojai privalo ryšėti ryškios (oranžinės, raudonos, geltonos) spalvos juostas ant kepurių arba dėvėti ryškios (oranžinės, geltonos, raudonos) spalvos drabužius. Medžioklėje varant dalyvaujantis šuo apvelkamas ryškios (oranžinės, raudonos, geltonos) spalvos liemene arba jam uždedamas ryškios (oranžinės, raudonos, geltonos) spalvos antkaklis arba šuo pažymimas kitu ryškios (oranžinės, raudonos, geltonos) spalvos elementu.“;

1.29. pakeičiu Medžioklės taisyklių 1 priedą ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama);

1.30. papildau nauju 8 priedu (pridedama).


2. Nustatau, kad:

2.1. šis įsakymas, išskyrus 1.25 ir 1.26 papunkčius, įsigalioja 2018 m. gegužės 15 d.;

2.2. šio įsakymo 1.25 ir 1.26 papunkčiai įsigalioja 2021 m. balandžio 1 d.


Aplinkos ministras
Kęstutis Navickas
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Grįžti į

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 2 ir 0 svečių