GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMAS.2010.11.18
Posted: 2010-Dec-07 15:44
LIETUVOS RESPUBLIKOS
GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir paskirtis
1. Šio įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą.
2. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas.
3. Šio įstatymo nuostatos netaikomos:
1) branduoliniams, cheminiams, biologiniams ar kitokiems masinio naikinimo ginklams;
2) daiktams ir įrenginiams, kurių konstrukcija ar įranga nėra skirta naudoti juos kaip ginklus, bet jie gali būti naudojami kaip ginklai;
3) ginklams, kurių sviedinio kinetinė energija yra iki 2,5 J;
4) startiniams įtaisams;
5) sportui skirtiems lankams ir jų strėlėms;
6) karinei technikai ir jos įrangai;
7) pirotechnikos priemonėms ir jų paleidimo įtaisams;
8.) civilinėje apyvartoje naudojamiems sprogmenims;
9) sprogstamosioms medžiagoms.
4. Daiktų ir įrenginių modelius ginklams ir konkrečiai jų kategorijai priskiria Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) arba jos įgaliotos institucijos sudaryta ekspertų komisija.
5. Specialaus statuso subjektų veiklai, susijusiai su ginklų apyvarta, galioja jų veiklą reglamentuojantys įstatymai, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus.
6. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Automatinis šaunamasis ginklas – šaunamasis ginklas, kuris po kiekvieno šūvio užsitaiso automatiškai ir kuriuo, vieną kartą nuspaudus nuleistuką, galima iššauti daugiau kaip vieną kartą.
2. Civilinė ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų apyvarta – ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų apyvarta, kurią vykdo fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus specialaus statuso subjektus.
3. Dujinis ginklas – nešaunamasis ginklas, iš kurio gali būti paleistos kenksmingosios, dirginančiosios medžiagos ar jų užtaisas. Dujiniai pistoletai (revolveriai) priskiriami šaunamiesiems ginklams.
4. Ekspansyvioji kulka – kulka su susilpnintu smaigaliu, kuri skverbdamasi į kliūtį staiga deformuojasi.
5. Elektros šoko įtaisas – nešaunamasis ginklas, sukonstruotas ar pritaikytas tiesiogiai prisilietus ar per atstumą paveikti taikinį elektros srove.
6. Europos fizinis asmuo – Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės pilietis ar nuolatinis gyventojas.
7. Europos juridinis asmuo – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo.
8. Europos šaunamojo ginklo leidimas – dokumentas, patvirtinantis šaunamojo ginklo priklausymą asmeniui ir suteikiantis teisę šį ginklą bei jam skirtus šaudmenis įvežti į Europos Sąjungos valstybes nares.
9. Ginklas – įrenginys ar daiktas, sukonstruotas ar pritaikytas gyviesiems ar kitiems objektams, taikiniams naikinti, žaloti ar kitaip jiems paveikti.
10. Ginklininkas – fizinis asmuo, atsakingas už subjekto, kuris verčiasi šiame įstatyme nustatyta licencijuojama veikla, ar jo padalinio ginklų, šaudmenų gabenimą, priėmimą, laikymą, išdavimą, apskaitą.
11. Ginklo ir (ar) šaudmenų laikymas – ginklo, šaudmenų valdymas (faktinis turėjimas savo žinioje) fizinio asmens būste ar juridinio asmens patalpose arba kitose vietose, turinčiose aiškiai apibrėžtas ribas.
12. Ginklo ir šaudmenų gabenimas – ginklo transportavimas (pervežimas, pernešimas) tokiomis sąlygomis, kurios užtikrina, kad ginklo nebus galima panaudoti nedelsiant (ginklas neužtaisytas, įdėtas į dėklą ar kitą tam tinkamą daiktą, dėtuvė išimta iš ginklo, šaudmenys išimti iš dėtuvės, būgnelio ir vamzdžio).
13. Ginklo ir šaudmenų nešiojimasis – ginklo, šaudmenų turėjimas su savimi tokiomis sąlygomis, kuriomis ginklą galima panaudoti nedelsiant.
14. Ginklo ir šaudmenų perdirbimas – ginklo, šaudmenų kokybinių savybių pakeitimas.
15. Ginklo naudotojas – fizinis asmuo, kuris turi teisę nešiotis ar laikyti tam tikros kategorijos ginklą ir kuriam ginklo savininkas suteikia teisę naudotis jo ginklu.
16. Ginklo priedėlis – duslintuvas, lazerinis, optinis ir naktinis taikikliai.
17. Ginklo, šaudmenų turėjimas – ginklo, šaudmenų laikymas, nešiojimasis, saugojimas, naudojimas.
18. Ginklo taisymas – ginklo defektų pašalinimas.
19. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų apyvarta – ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų gamyba, taisymas, pardavimas, perdavimas, įgijimas, dovanojimas, laikymas, saugojimas, gabenimas, nešiojimasis, naudojimas, paėmimas, realizavimas, sunaikinimas, eksportas (išvežimas iš Lietuvos Respublikos), importas (įvežimas į Lietuvos Respubliką), taip pat kiti šio įstatymo reglamentuojami veiksmai.
20. Ginklų, jų pagrindinių dalių, priedėlių ir šaudmenų gamyba – ginklų, jų pagrindinių dalių, priedėlių ir šaudmenų gaminimas, jų dalių surinkimas į visumą.
21. Ginklų, jų priedėlių ir šaudmenų klasifikacija – šiame įstatyme nustatytas ginklų, jų priedėlių ir šaudmenų priskyrimas pagal jų pavojingumą vienai iš kategorijų (A, B, C arba D). Pavojingiausi yra A kategorijos ginklai, jų priedėliai ir šaudmenys, mažiausiai pavojingi – D kategorijos ginklai ir šaudmenys.
22. Ginklų, šaudmenų, tūtelių ar kulkų kolekcija – ginklų, šaudmenų, jų dalių, turinčių istorinę, kultūrinę, kriminalistinę ar kitokią pažintinę vertę, rinkinys.
23. Ilgasis šaunamasis ginklas – šaunamasis ginklas, kurio vamzdis ilgesnis kaip 30 cm arba kurio visas ilgis viršija 60 cm.
24. Imitacinis šaudmuo – šaudmuo be sviedinio (susidedantis iš tūtos, kapsulės, parako užtaiso ir kamščio ar be kamščio) šūviui iš šaunamojo ginklo imituoti.
25. Išankstinis sutikimas dėl ginklų, šaudmenų, jų dalių įvežimo – dokumentas, kuriuo Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija patvirtina, kad neprieštarauja dėl dokumente nurodytų ginklų, šaudmenų, jų dalių įvežimo į šios valstybės teritoriją.
26. Karinės technikos įranga – įrankiai, prietaisai, įtaisai karinės technikos veikimui ir jos sėkmingam naudojimui užtikrinti.
27. Karinė technika – technikos priemonės kariniam naudojimui.
28. Kontroliuojantysis asmuo – fizinis asmuo, kuris būdamas juridinio asmens akcininkas (pajininkas, narys) pats turi daugiau kaip trečdalį visų balsų arba turi teisę išrinkti (paskirti) daugumą stebėtojų tarybos (valdybos) narių, administracijos vadovus arba faktiškai kontroliuoja juridinio asmens priimamus sprendimus.
29. Leidimas įsigyti ginklus, šaudmenis – dokumentas, patvirtinantis, kad juridinis ar fizinis asmuo gali įsigyti leidime įrašytus ginklus ir (ar) šaudmenis.
30. Leidimas laikyti ginklus – dokumentas, patvirtinantis, kad juridinis ar fizinis asmuo turi teisę laikyti jame nurodytus ginklus.
31. Leidimas nešiotis ginklus – dokumentas, patvirtinantis, kad fizinis asmuo turi teisę laikyti ir nešiotis jame nurodytus ginklus.
32. Leidimas vežti ginklus, šaudmenis, jų dalis – dokumentas, kuriuo suteikiama teisė vežti ginklus, šaudmenis, jų dalis iš vienos Europos Sąjungos valstybės narės į kitą Europos Sąjungos valstybę narę.
33. Licencija – valstybės institucijos išduotas oficialus dokumentas, suteikiantis teisę verstis licencijoje nurodyta veikla, laikantis nustatytų sąlygų.
34. Naktinis taikiklis – tvirtinamas prie ginklo ir skirtas ginklui nutaikyti į taikinį prietaisas, kuriuo, pasinaudojus elektronika, išryškinamas silpnai apšviestas arba neapšviestas taikinys.
35. Nešaunamasis ginklas – ginklas, kuriuo taikinys paveikiamas nenaudojant sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėgos. Nešaunamiesiems ginklams priskiriami ir visiškai netinkami naudoti ginklai bei svoriniai-gabaritiniai ginklų maketai.
36. Pertaisomas šaunamasis ginklas – šaunamasis ginklas, kuris po kiekvieno šūvio ranka atliekamu veiksmu užtaisomas šaunamuoju mechanizmu iš dėtuvės ar būgnelio.
37. Pneumatinis ginklas – nešaunamasis ginklas, iš kurio paleidžiamos kulkos ar kitokio sviedinio kryptingas judėjimas atsiranda dėl suspausto oro ar kitų dujų jėgos.
38. Profesinė veikla – fizinio ar juridinio asmens veikla, už kurią šis asmuo gauna pajamų ir kuriai vykdyti įstatymų nustatyta tvarka reikia nešiotis (naudoti) ginklus.
39. Pusiau automatinis šaunamasis ginklas – šaunamasis ginklas, kuris po kiekvieno šūvio užsitaiso automatiškai, tačiau vienu nuleistuko paspaudimu negalima iššauti daugiau kaip vieną kartą.
40. Senovinis ginklas – šaunamasis ginklas, kurio modelis sukurtas iki 1870 metų.
41. Signalinis ginklas – šaunamasis ginklas, skirtas garso, šviesos signalui sukurti signaliniu pirotechnikos įtaisu ar signaliniais šaudmenimis.
42. Specialaus statuso subjektai – Specialiųjų tyrimų tarnyba, Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, vidaus reikalų statutinės įstaigos, Valstybės saugumo departamentas, Generalinė prokuratūra, Lietuvos Respublikos ginklų fondas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Ginklų fondas), Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, Lietuvos šaulių sąjunga, jų padaliniai ir pavaldžios įstaigos, taip pat Lietuvos Respublikos muitinė.
43. Sviedinys – šaudmens dalis (kulka, šratai, artilerijos sviedinys ar kt.), strėlė, skirti taikiniui paveikti.
44. Svorinis-gabaritinis ginklo maketas – nešaunamasis ginklas, pagamintas naudojant šaunamojo ginklo dalis ar jų pusgaminius (pagrindines šaunamojo ginklo dalis, tik netinkamas naudoti pagal paskirtį), savo išvaizda, matmenimis ir svoriu nesiskiriantis nuo to modelio šaunamojo ginklo.
45. Šaltasis ginklas – nešaunamasis ginklas, kuriuo, naudojantis raumenų jėga, per atstumą arba esant tiesioginiam sąlyčiui galima sunaikinti ar kitaip mechaniškai paveikti taikinį (durti, pjauti, kirsti, smogti, triuškinti). Šaltaisiais ginklais nelaikomi ūkinės ar buitinės paskirties įrankiai.
46. Šaudykla – vietovė, pritaikyta saugiai šaudyti.
47. Šaudmens dalis – sviedinys, užtaisas, kapsulė, kapsulinė tūtelė, tūtelė.
48. Šaudmuo – tai, kuo šaudoma iš šaunamųjų ginklų.
49. Šaunamasis ginklas – ginklas, iš kurio sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga per vamzdį gali būti paleisti kulkos, sviediniai arba kenksmingosios, dirginančiosios medžiagos mechaniškai, termiškai, chemiškai ar kitaip taikiniui per atstumą paveikti arba duotas garso ar šviesos signalas. Šaunamaisiais ginklais šiame įstatyme laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys.
50. Šaunamojo ginklo dalis – bet kuri šaunamojo ginklo dalis, būtina tam, kad šaunamasis ginklas veiktų, įskaitant pistoleto (revolverio) rėmą, jo ir pagrindinių šaunamojo ginklo dalių pusgaminius. Vamzdis, būgnelis, spyna (užraktas), spynos (užrakto) rėmas, šovinio lizdas (kai jis yra atskira dalis) ir į šaunamojo ginklo vamzdį įdedamas įdėklas (mažesnio kalibro vamzdis) priskiriami pagrindinėms šaunamojo ginklo dalims.
51. Šovinys – šaudmuo, susidedantis iš tūtos ar tūtelės su kapsule, sviedžiamojo užtaiso, sviedinio.
52. Templinis ginklas – nešaunamasis ginklas, kurio sviediniui, naudojantis raumenų jėga ar mechaniniais įrenginiais, energiją suteikia tamprus elementas.
53. Tiras – statinys, specialiai įrengtas saugiai šaudyti.
54. Trečiosios šalies gyventojas – fizinis asmuo, kuris nėra Europos fizinis asmuo.
55. Trumpasis šaunamasis ginklas – šaunamasis ginklas, kurio vamzdis ne ilgesnis kaip 30 cm arba kurio visas ilgis neviršija 60 cm.
56. Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė arba Europos ekonominės erdvės valstybė.
57. Vienašūvis šaunamasis ginklas – šaunamasis ginklas su vienu ar keliais vamzdžiais be šovinių dėtuvės, kurį prieš kiekvieną šūvį reikia užtaisyti ranka šovinį įdedant į šovinio lizdą ar į užtaisymo mechanizmą.
58. Visiškai netinkamas naudoti ginklas – nešaunamasis ginklas, kuris gaunamas perdirbant ar paveikiant šaunamąjį ginklą taip, kad visos jo pagrindinės dalys yra negrįžtamai sugadintos ar sugedusios ir jų neįmanoma atkurti, sutaisyti ar pakeisti, kad jis vėl taptų tinkamas naudoti pagal tiesioginę paskirtį.
ANTRASIS SKIRSNIS
GINKLŲ, ginklų priedėlių IR ŠAUDMENŲ klasifikacija
3 straipsnis. A kategorijos ginklai, ginklų priedėliai ir šaudmenys
A kategorijai priskiriami:
1) karinės raketos su sprogstamaisiais užtaisais ir jų paleidimo įtaisai;
2) automatiniai šaunamieji ginklai;
3) ginklai, užmaskuoti kaip kiti daiktai;
4) šaudmenys su šarvamušiais, sprogstamaisiais arba padegamaisiais sviediniais ir šių šaudmenų sviediniai bei jų paleidimo įtaisai;
5) pistoletų ir revolverių šoviniai su ekspansyviosiomis kulkomis ir kulkos tokiems šoviniams, išskyrus atvejus, kai tokius šovinius ir kulkas medžioklei ar sportui naudoja turintys tam teisę asmenys;
6) duslintuvai, naktiniai taikikliai;
7) visų kalibrų patrankos, haubicos, mortyros, minosvaidžiai;
8.) granatos ir granatsvaidžiai, tarp jų ir ašarinės granatos bei jų paleidimo įtaisai;
9) visų rūšių bombos, torpedos, minos, jų užtaisyti ir neužtaisyti sviediniai bei jų paleidimo įtaisai;
10) liepsnosvaidžiai ir visi padegamieji sviediniai;
11) ginklai, kurių lazerio spindulys naudojamas karo tikslams ar taikiniui sunaikinti;
12) ginklai, skirti taikiniui chemiškai sunaikinti;
13) templiniai ginklai, kurių visa įtempimo jėga viršija 1 200 N;
14) šaunamieji ginklai, kurių konstrukcija leidžia panaudoti juos išardytus ar jie pakeičiami taip, kad tampa lengvai paslepiami;
15) ginklai, kuriuose kaip taikinį naikinanti ar kitaip jį žalojanti priemonė naudojamas radioaktyvusis, elektromagnetinis, šviesos, šilumos, infragarso ar ultragarso spinduliavimas, pavojingas biologinis poveikis, pavojingos gyvybei dujos ar kitokios pavojingos sveikatai ar gyvybei medžiagos arba energija;
16) šaudmenys, skirti tik A kategorijos ginklams;
17) snaiperiniai šaunamieji ginklai, skirti kariniam naudojimui.
4 straipsnis. B kategorijos ginklai
B kategorijai priskiriami:
1) pusiau automatiniai arba pertaisomi trumpieji šaunamieji ginklai;
2) vienašūviai trumpieji šaunamieji ginklai, šaudantys centrinio įskėlimo šoviniais;
3) vienašūviai trumpieji šaunamieji ginklai, kurių visas ilgis yra mažesnis kaip
28 cm, šaudantys žiedinio įskėlimo šoviniais;
4) pusiau automatiniai ilgieji šaunamieji ginklai, kurių dėtuvėje ir šovinio lizde kartu telpa daugiau kaip trys šoviniai;
5) pusiau automatiniai ilgieji šaunamieji ginklai, kurių dėtuvėje ir šovinio lizde kartu telpa ne daugiau kaip trys šoviniai, jeigu jų dėtuvė nuimama arba ginklo konstrukcija negarantuoja, kad su paprastais įrankiais jo negalima perdirbti į ginklą, kurio dėtuvėje ir šovinio lizde kartu tilptų daugiau kaip trys šoviniai;
6) pertaisomi arba pusiau automatiniai ilgieji lygiavamzdžiai šaunamieji ginklai ne ilgesniais kaip 60 cm vamzdžiais;
7) pusiau automatiniai šaunamieji ginklai, neskirti kariniam naudojimui, panašūs į karinius ginklus su automatiniais mechanizmais;
8.) templiniai ginklai, kurių visa įtempimo jėga yra nuo 200 N iki 1 200 N.
5 straipsnis. C kategorijos ginklai
C kategorijai priskiriami:
1) pertaisomi ilgieji šaunamieji ginklai, išskyrus pertaisomus ilguosius lygiavamzdžius šaunamuosius ginklus ne ilgesniais kaip 60 cm vamzdžiais;
2) ilgieji vienašūviai graižtviniai ir lygiavamzdžiai šaunamieji ginklai;
3) pusiau automatiniai ilgieji šaunamieji ginklai, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 4–7 punktuose išvardytus ginklus;
4) vienašūviai trumpieji šaunamieji ginklai, kurių bendras ilgis ne mažesnis kaip 28 cm, šaudantys žiedinio įskėlimo šoviniais;
5) pneumatiniai ginklai, kurių sviedinio kinetinė energija viršija 7,5 J;
6) dujiniai pistoletai (revolveriai);
7) senoviniai ginklai;
8.) šaunamieji ginklai, kurie atitinka kitų kategorijų kriterijus, tačiau joms nepriskiriami dėl nedidelės nukaunamosios galios, ir kurių sviedinio kinetinė energija yra nuo 2,5 J iki 7,5 J.
6 straipsnis. D kategorijos ginklai
D kategorijai priskiriami:
1) signaliniai šautuvai, pistoletai (revolveriai);
2) pneumatiniai ginklai, kurių sviedinio kinetinė energija yra nuo 2,5 J iki 7,5 J;
3) dujiniai aerozoliniai įrenginiai, įtaisai;
4) šaltieji ginklai, nepriskirti draudžiamiesiems ginklams;
5) elektros šoko įtaisai savigynai;
6) visiškai netinkami naudoti ginklai;
7) prietaisai ar daiktai, sukonstruoti kaip svoriniai-gabaritiniai ginklų maketai.
TREČIASIS SKIRSNIS
DraudžIami GINKLAI, GINKLŲ PRIEDĖLIAI IR ŠAUDMENYS
7 straipsnis. Draudžiami ginklai, ginklų priedėliai ir šaudmenys
1. Lietuvos Respublikoje draudžiami visi ginklai, ginklų priedėliai ir šaudmenys, kuriuos draudžia Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.
2. Lietuvos Respublikoje draudžiami A, B, C kategorijų graižtviniai ir lygiavamzdžiai šaunamieji ginklai, neturintys identifikacinių numerių. Tokius ginklus gali turėti tik kriminalistinės ekspertizės įstaigos, taip pat šio įstatymo 38 straipsnio nustatyta tvarka perdirbtus ginklus – juos kolekcionuojantys asmenys.
3. Civilinėje apyvartoje draudžiami:
1) A kategorijos ginklai, ginklų priedėliai ir šaudmenys, skirti tik A kategorijos ginklams, išskyrus atvejus, kai juos naudoja Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, gaminantys A kategorijos ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis A kategorijos ginklams, jų dalis, valstybinės kriminalistinės ekspertizės įstaigos, valstybiniai muziejai, A kategorijos ginklus, šaudmenis, jų dalis ir priedėlius tiriančios ir konstruojančios mokslinio tyrimo įstaigos;
2) bet kokie savadarbiai šaunamieji ginklai;
3) dujiniai ginklai su nuodingosiomis medžiagomis, šaunamųjų ginklų šaudmenys su nuodingosiomis medžiagomis;
4) begarsiai šoviniai;
5) šoviniai, kurių kulkos yra su kieto metalo šerdimi ar kieto metalo apvalkalu;
6) lazeriniai taikikliai, išskyrus sportui naudojamus lazerinius taikiklius;
7) kastetai, blakštai, mėtomosios žvaigždės ir kiti šaltieji smogiamojo ir svaidomojo pobūdžio ginklai;
8.) elektros šoko įtaisai su iššaunamosiomis adatomis, lanksčiais laidais sujungtomis su aukštosios įtampos elektros energijos šaltiniu.
4. Civilinėje apyvartoje draudžiami šaltieji ginklai su automatiškai iššokančia ar atsilenkiančia geležte, kurie atitinka bent vieną iš šių kriterijų:
1) iššokanti ar atsilenkianti geležtė yra ilgesnė kaip 8,5 cm;
2) geležtė per vidurį yra siauresnė kaip 14 proc. jos ilgio;
3) geležtė yra paaštrinta iš abiejų pusių.
5. Sprendimą dėl daiktų, skleidžiančių radioaktyvųjį, elektromagnetinį, šviesos, šilumos, infragarso ar ultragarso spinduliavimą, pavojingą biologinį poveikį, pavojingas gyvybei dujas ar kitokias pavojingas sveikatai ar gyvybei medžiagas arba energiją, pripažinimo ginklais, nurodytais šio įstatymo 3 straipsnio 15 punkte, priima ekspertų komisija, nurodyta šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
Ginklų registras ir Ginklų APSKAITA
8 straipsnis. Ginklų registras
1. Visi teisėtai Lietuvos Respublikoje esantys A, B, C kategorijų ginklai Ginklų registro nuostatų nustatyta tvarka registruojami Ginklų registre.
2. Ginklų registras yra valstybės registras. Ginklų registro vadovaujančioji tvarkymo įstaiga yra Ginklų fondas. Ginklų registro tvarkymo įstaigą (įstaigas) skiria Vyriausybė.
9 straipsnis. Ginklų apskaita
1. Specialaus statuso subjektai privalo tvarkyti savo ginklų apskaitą. Šie subjektai A, B, C kategorijų ginklų duomenis Ginklų registro nuostatų nustatyta tvarka privalo teikti Ginklų registrui.
2. Civilinėje apyvartoje esančių ginklų, jų savininkų ir valdytojų apskaitą tvarko policijos įstaigos. Duomenis apie civilinėje apyvartoje esančius A, B, C kategorijų ginklus, jų savininkus ir valdytojus Ginklų registro nuostatų nustatyta tvarka Ginklų registrui teikia vidaus reikalų ministro įgaliota įstaiga.
PENKTASIS SKIRSNIS
GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ ĮSIGIJIMAS IR TURĖJIMAS
10 straipsnis. Ginklų ir šaudmenų nuosavybės teisės subjektai
Ginklų ir šaudmenų nuosavybės teisės subjektais gali būti valstybė, fiziniai ir juridiniai asmenys.
11 straipsnis. Subjektų teisė gaminti, perdirbti, nuomoti, taisyti, įsigyti ir turėti ginklus bei šaudmenis ar eksploatuoti tirus, šaudyklas
1. Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai ir Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys gali įsigyti ir turėti ginklus, šaudmenis šiems tikslams:
1) medžioklei;
2) sportui;
3) savigynai;
4) profesinei veiklai;
5) kolekcijoms sudaryti;
6) mokymui;
7) moksliniam tyrimui;
8.) kitiems tikslams, jeigu tai neprieštarauja įstatymams, tarptautinėms sutartims ir susitarimams.
2. Europos fiziniai ir Europos juridiniai asmenys, išskyrus asmenis, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, gali įsigyti ir turėti ginklus, šaudmenis šiems tikslams:
1) profesinei veiklai;
2) mokymui;
3) kitiems tikslams, jeigu tai neprieštarauja įstatymams, tarptautinėms sutartims ir susitarimams.
3. Europos fiziniai ir Europos juridiniai asmenys turi teisę įsigyti šaudmenų ginklams, kuriuos jie turi teisę turėti.
4. Europos juridinio asmens, kuris nori gaminti, perdirbti, nuomoti, taisyti, įsigyti ir turėti ginklų, šaudmenų ar eksploatuoti tirus, šaudyklas, darbuotoju, tiesiogiai susijusiu su ginklų, šaudmenų apyvarta, taip pat ginklininku negali būti asmuo, kuriam taikomi šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 ir (ar) 4 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai. Šioje dalyje nurodyto Europos juridinio asmens administracijos vadovu ar kontroliuojančiuoju asmeniu negali būti asmuo, kuriam taikomi šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai.
5. Draudžiama įsigyti ginklus, šaudmenis, jų dalis, ginklų priedėlius, išskyrus šaltuosius D kategorijos ginklus, iš subjektų, kurie neturi teisės verstis ginklų, šaudmenų, jų dalių, ginklų priedėlių prekyba ar ginklų, šaudmenų, jų dalių, ginklų priedėlių prekybos tarpininko veikla.
12 straipsnis. Bendrieji leidimų išdavimo reikalavimai
1. Leidimus įsigyti A, B, C kategorijų ginklus išduoda policijos įstaigos.
2. Leidimai įsigyti A, B, C kategorijų ginklus išduodami:
1) asmenims, turintiems teisę įsigyti tokių kategorijų ginklus;
2) Europos fiziniams ir Europos juridiniams asmenims, gavusiems šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 6 punktuose nurodytos veiklos licencijas ir turintiems teisę įsigyti tokių kategorijų ginklus;
3) Europos fiziniams ir Europos juridiniams asmenims, vykdantiems profesinę veiklą ir turintiems teisę įsigyti tokių kategorijų ginklus.
3. Patikrinimus, siekdamos nustatyti, ar asmenims, pretenduojantiems gauti leidimus įsigyti ginklus, netaikomi šio įstatymo nustatyti apribojimai, atlieka policijos įstaigos, gavusios prašymą įsigyti ginklus. Patikrinimai atliekami ir sprendimas dėl leidimo išdavimo priimamas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos.
4. Gavusi prašymą įsigyti ginklus, policijos įstaiga ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą, kad prašymas gautas. Patvirtinime taip pat nurodoma šio straipsnio 3 dalyje nurodytas terminas leidimui išduoti, sprendimo apskundimo tvarka bei terminai ir tai, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos negauna jokio atsakymo, yra laikoma, kad priimamas teigiamas sprendimas.
5. Asmenims, kurie turi galiojančius leidimus nešiotis ginklus ar leidimus laikyti ginklus, leidimus įsigyti naujus ginklus policijos įstaigos išduoda ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas nuo prašymo pateikimo dienos. Tokiais atvejais patikrinimai, nurodyti šio straipsnio 3 dalyje, neatliekami.
6. Atsisakymas išduoti leidimą turi būti motyvuotas vadovaujantis šio įstatymo nustatytais reikalavimais. Pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo atsisakymą išduoti leidimą įsigyti ginklą turi teisę ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų apskųsti teismui.
7. Jeigu pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos negauna jokio atsakymo, yra laikoma, kad priimamas teigiamas sprendimas.
8. Leidimas įsigyti ginklą galioja 6 mėnesius nuo leidimo įsigyti ginklą išdavimo dienos. Neįsigijus ginklo per 6 mėnesius, dėl kito leidimo įsigyti ginklą gavimo galima kreiptis bendra tvarka į policijos įstaigą.
9. Leidimai įsigyti ginklus suteikia teisę įsigyti šaudmenų.
10. Leidimai įsigyti A, B, C kategorijų ginklus, jų šaudmenis fiziniams ir juridiniams asmenims išduodami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Įsigyti ginklai turi būti įregistruojami Ginklų registre ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo įsigijimo dienos. Įregistravus ginklus, išduodamas leidimas nešiotis ginklus arba leidimas laikyti ginklus. Fiziniams asmenims gali būti išduodamas tik vienas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Jame nurodoma, kokius ginklus asmuo gali laikyti, kokius – nešiotis. Dėl šio įstatymo 5 straipsnio 5, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytų ginklų gali būti išduodamas vienas bendras neterminuotas leidimas įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus. Šiame leidime ginklų duomenys neįrašomi.
11. Tvarką, reglamentuojančią A, B, C kategorijų ginklų įsigijimą, registravimą, perregistravimą trečiųjų šalių gyventojams, nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
12. Leidimas įsigyti A, B, C kategorijų ginklus nepaprastosios ir karo padėties metu, kitais šio įstatymo nustatytais atvejais neišduodamas.
13 straipsnis. Tam tikrų kategorijų ar rūšių ginklų, šaudmenų įsigijimo ir turėjimo reikalavimai
1. Veikiančius A kategorijos ginklus, jų priedėlius, šaudmenis gali įsigyti ir turėti tik specialaus statuso subjektai, valstybinės kriminalistinės ekspertizės įstaigos, taip pat Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, kurie verčiasi A kategorijos ginklų, jų priedėlių, šaudmenų A kategorijos ginklams, jų dalių gamyba, A kategorijos ginklų, šaudmenų, jų dalių ir priedėlių tyrimais ir konstravimu užsiimančios mokslinio tyrimo įstaigos, Lietuvos bankas.
2. Medžioklei B ir C kategorijų ilguosius graižtvinius, lygiavamzdžius, pneumatinius ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 18 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, turintys galiojantį medžiotojo bilietą, ir subjektai, turintys licenciją nuomoti ginklus, gavę leidimą.
3. Sportui B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 16 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai – šaudymo sporto organizacijų nariai ir Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, gavę leidimą.
4. Savigynai B ir C kategorijų trumpuosius šaunamuosius ginklus, jų šovinius gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 23 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, išlaikę egzaminą ir gavę leidimą. Savigynai šio įstatymo 5 straipsnio 6 ir 8 punktuose nurodytus ginklus gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 21 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, gavę leidimą.
5. Savigynai B ir C kategorijų ilguosius lygiavamzdžius ginklus, jų šovinius gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 21 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, išlaikę egzaminą ir gavę leidimą.
6. Profesinei veiklai B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti Europos fiziniai ir Europos juridiniai asmenys, gavę leidimą. Nešiotis šiuos ginklus, vykdydami tarnybines pareigas, gali ne jaunesni kaip 21 metų Europos fiziniai asmenys, Europos juridinių asmenų darbuotojai, išlaikę egzaminą ir gavę leidimą. Automatinius šaunamuosius ginklus, jų šaudmenis, gavęs leidimą, turi teisę įsigyti ir turėti Lietuvos bankas, šiuos ginklus, vykdydami tarnybines pareigas, gali nešiotis Lietuvos banko darbuotojai – ne jaunesni kaip 21 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, išlaikę egzaminą ir gavę leidimą.
7. Kolekcijoms sudaryti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, perdirbtus taip, kad jų nebūtų galima panaudoti pagal paskirtį, gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 23 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, išlaikę egzaminą ir gavę leidimą, ir Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, gavę leidimą. A kategorijos ginklus, šaudmenis kolekcijoms sudaryti gali įsigyti institucijos, turinčios teisę įsigyti veikiančius A kategorijos ginklus. Valstybiniai muziejai, gavę leidimą, gali įsigyti visų kategorijų ginklus, šaudmenis ir ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų privalo perdirbti juos taip, kad jų nebūtų galima panaudoti pagal paskirtį. Ginklų perdirbimu į netinkamus naudoti pagal paskirtį laikomas toks ginklų perdirbimas, kai juos atkurti galima tik pakeičiant reikiamas dalis naujomis dalimis.
8. Moksliniam tyrimui, savo pagamintų ginklų, jų priedėlių, šaudmenų ir jų dalių išbandymui A, B, C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, gavę leidimą.
9. D kategorijos ginklus, jų šaudmenis be leidimų gali įsigyti ir turėti juridiniai asmenys bei fiziniai asmenys nuo 18 metų, jais prekiaujančiai įmonei pateikę asmens dokumentus. Sportui D kategorijos pneumatinius ginklus, jų šaudmenis be leidimų gali įsigyti ir turėti fiziniai asmenys nuo 16 metų – šaudymo sporto organizacijų nariai, jais prekiaujančiai įmonei pateikę asmens dokumentus, sporto organizacijos tarpininkavimo raštą ir galiojantį šios organizacijos nario pažymėjimą. Šie ginklai neregistruojami.
10. Lazerinius taikiklius gali įsigyti, turėti ir naudoti asmenys, turintys šaunamąjį ginklą sportui.
11. Mokymui B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti Europos fiziniai ir Europos juridiniai asmenys, gavę leidimą.
12. Visų kategorijų šaunamuosius ginklus, gavę leidimą, gali įsigyti ir turėti teatrai ir kiti juridiniai asmenys, kurie verčiasi teatralizuotų vaidinimų kūrimu ar filmų gamyba arba televizijos laidų kūrimu. Jie privalo per 30 kalendorinių dienų nuo įsigijimo perdirbti šaunamuosius ginklus taip, kad jais būtų galima šaudyti tik imitaciniais šaudmenimis. Perdirbtus šaunamuosius ginklus galima naudoti tik vaidinimo ar filmavimo vietose. Ginklų perdirbimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
14 straipsnis. Tam tikrų asmenų teisė įsigyti ir turėti ginklus, šaudmenis
1. Akredituotas ir reziduojantis užsienio valstybių diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir tarptautinių organizacijų atstovybių diplomatinis, administracinis techninis ir aptarnaujantysis personalas, jų šeimos nariai, taip pat kiti asmenys, kuriems atitinkamas privilegijas suteikia tarptautiniai susitarimai, Lietuvos Respublikoje gali įsigyti ir turėti ginklus, šaudmenis šiems tikslams:
1) medžioklei;
2) sportui;
3) savigynai;
4) kolekcijoms sudaryti;
5) kitiems tikslams, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ir tarptautiniams susitarimams.
2. Teisėtai į Lietuvos Respubliką atvykę ne jaunesni kaip 21 metų trečiųjų šalių gyventojai, taip pat Europos fiziniai asmenys, kurie nėra Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, įsipareigoję, kad įsigyti ginklai ir (ar) šaudmenys iš Lietuvos Respublikos bus išvežti ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo jų įsigijimo, turi teisę įsigyti Lietuvos Respublikoje B, C kategorijų ginklus, jų šaudmenis.
3. Asmenys, nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, norintys Lietuvos Respublikoje įsigyti B, C kategorijų ginklų ir (ar) šaudmenų, privalo pateikti valstybės, kurios piliečiai jie yra ar kurioje nuolat gyvena, kompetentingos institucijos išduotą išankstinį sutikimą dėl ginklų ir (ar) šaudmenų įvežimo arba kitą dokumentą, patvirtinantį teisę įvežti ginklą, šaudmenis į užsienio valstybę, ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gauti leidimą.
4. Asmenims, nurodytiems šio straipsnio 2 dalyje, įsigyjantiems ginklą, šaudmenis šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai netaikomi, išskyrus 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
15 straipsnis. Ginklų įsigijimo reikalavimai tam tikriems asmenims
1. Asmenys, nurodyti šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje, ginklus ir šaudmenis Lietuvos Respublikoje įsigyja, juos laiko, įveža į Lietuvos Respubliką, išveža iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
2. Jeigu planuojama ginklus, kurie Lietuvos Respublikoje įsigyjami turint leidimus, laikyti ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų, šie ginklai turi būti įregistruoti policijos įstaigoje ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo jų įsigijimo dienos.
16 straipsnis. Ginklo ir šaudmenų naudotojas
1. Fizinis asmuo jam priklausantį B ar C kategorijos ginklą gali perleisti nuolat naudoti tik kartu gyvenančiam šeimos nariui, turinčiam teisę laikyti ar nešiotis tos kategorijos ginklą. Laikyti ar nešiotis ginklą kartu gyvenantis šeimos narys gali tik nustatyta tvarka gavęs leidimą.
2. Fizinis asmuo jam priklausantį B ar C kategorijos ginklą jam dalyvaujant gali laikinai perleisti naudoti kitam asmeniui, turinčiam teisę laikyti ir nešiotis tos kategorijos ginklą:
1) medžioklės metu;
2) sportinių varžybų ir pratybų metu;
3) mokymų metu.
3. Juridinis asmuo jam priklausančius B ar C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali perleisti nuolat naudoti juridinio asmens darbuotojui, turinčiam teisę laikyti ir nešiotis tos kategorijos ginklą.
4. Juridinis ar fizinis asmuo jam priklausančius B ar C kategorijų ginklus, jų šaudmenis turi teisę šaudymo varžybų, pratybų, mokymų metu laikinai perleisti naudoti fiziniams asmenims, prižiūrint treneriui ar kitam atsakingam už saugų šaudymą asmeniui.
17 straipsnis. Teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai
1. B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo:
1) jaunesnis, negu šio įstatymo nustatyto amžiaus;
2) nesantis nepriekaištingos reputacijos;
3) sergantis kai kuriomis ligomis ar turintis fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklu;
4) įrašytas į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar esantis sveikatos priežiūros įstaigos priežiūroje dėl psichikos ligos ar sutrikimo;
5) nenurodęs gyvenamosios vietos;
6) nepateikęs ginklui įsigyti, registruoti, perregistruoti reikalingų dokumentų arba pateikęs sąmoningai klaidingą informaciją ar suklastotus dokumentus;
7) neišlaikęs atitinkamo egzamino;
8.) neturintis tinkamų sąlygų laikyti ginklą;
9) kuriam dėl ginklo praradimo buvo panaikintas leidimas laikyti ar leidimas nešiotis ginklą, ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai;
10) gyvenantis kartu su kitais asmenimis, kurie atitinka šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–12 punktų nuostatas. Šis punktas netaikomas, jeigu asmuo, norintis įsigyti ginklą ar jį turintis, ginklą įsipareigoja laikyti ar laiko ne savo būste, o kitose tam pritaikytose vietose;
11) apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus.
2. Ligų ir fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo, sąrašą nustato Sveikatos apsaugos ministerija.
3. Fizinių asmenų, norinčių gauti leidimą įsigyti ginklus, medicininio patikrinimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija, suderinusi su Vidaus reikalų ministerija.
4. Šio straipsnio 1 dalies 3, 7, 8 ir 10 punktų nuostatos netaikomos asmenims, norintiems įsigyti ir turėti šio įstatymo 5 straipsnio 5, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytus ginklus.
5. Šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 7 punktų nuostatos netaikomos specialaus statuso subjektų pareigūnams, turintiems teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą ir norintiems gauti leidimą įsigyti ginklus.
18 straipsnis. Nepriekaištingos reputacijos asmuo
1. Šiame įstatyme nepriekaištingos reputacijos asmeniu laikomas asmuo, kuriam netaikomos šio straipsnio 2 dalies nuostatos.
2. Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo:
1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – Baudžiamasis kodeksas) numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo;
2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;
3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kuris padarytas naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus;
4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo;
5) turintis teistumą;
6) per pastaruosius 3 metus dėl šios dalies 1–4 punktuose nurodytų nusikaltimų teismo sprendimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, arba dėl lengvinančių aplinkybių;
7) per pastaruosius metus teistas už baudžiamąjį nusižengimą;
8.) įstatymų nustatyta tvarka įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką;
9) kuriam Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai;
10) per pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip 2 kartus baustas už šiurkštų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimą;
11) kuris per pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip 2 kartus padarė administracinius teisės pažeidimus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;
12) kuriam leidimas nešiotis, leidimas laikyti ginklą buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio pagrindais, taip pat už kitus ginklų apyvartos pažeidimus, ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
ūkinė KOMERCINĖ VEIKLA, susijusi su ginklais, ginklų priedėliais ir šaudmenimis
19 straipsnis. Bendrieji ūkinės komercinės veiklos, susijusios su ginklais ir šaudmenimis, reikalavimai
1. Licencijuojama ūkinė komercinė veikla yra:
1) ginklų, A kategorijos ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių gamyba;
2) ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių importas, eksportas;
3) prekyba civilinėje apyvartoje ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis;
4) ginklų taisymas, ginklų ir šaudmenų perdirbimas;
5) tirų, šaudyklų eksploatavimas;
6) ginklų nuoma.
2. Licenciją verstis šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta veikla turi teisę gauti tik Europos juridiniai asmenys. Licencijas verstis šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodyta veikla turi teisę gauti Europos fiziniai asmenys ir Europos juridiniai asmenys.
3. Lietuvos Respublikoje verstis šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodyta veikla turi teisę kitų valstybių narių paslaugų teikėjai, pateikę licencijas išduodančiai institucijai savo registracijos valstybėje narėje gautas licencijas verstis atitinkama veikla. Licencijas išduodanti institucija, patikrinusi pateiktos licencijos galiojimą ir gavusi licenciją išdavusios valstybės narės patikrintų asmenų, kurie turi teisę dirbti su licencijuojama veikla tiesiogiai susijusį darbą, sąrašus, išduoda rašytinį sutikimą vykdyti Lietuvos Respublikoje licencijuojamą veiklą. Toks sutikimas neišduodamas, jeigu gaunama duomenų, kad juridinio asmens registracija ar licencija negalioja, taip pat jeigu į patikrintų asmenų sąrašus yra įtraukti asmenys, neturintys teisės dirbti su licencijuojama veikla tiesiogiai susijusį darbą. Jeigu per 30 kalendorinių dienų nuo licencijos pateikimo dienos negaunamas joks atsakymas, laikoma, kad priežasčių neišduoti sutikimo nėra.
4. Sprendimas dėl licencijos išdavimo priimamas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo visų dokumentų, reikalingų licencijai išduoti, pateikimo dienos.
5. Gavusi prašymą išduoti licenciją, licencijas išduodanti institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą, kad prašymas gautas. Patvirtinime taip pat nurodoma šio straipsnio 4 dalyje nurodytas terminas licencijai išduoti, sprendimo apskundimo tvarka bei terminai ir tai, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo per 30 kalendorinių dienų nuo visų dokumentų, reikalingų licencijai išduoti, pateikimo dienos negauna jokio atsakymo, yra laikoma, kad priimamas teigiamas sprendimas.
6. Atsisakymas išduoti licenciją turi būti motyvuotas vadovaujantis šio įstatymo nustatytais reikalavimais. Pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo atsisakymą išduoti licenciją turi teisę ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo gavimo dienos apskųsti teismui.
7. Jeigu pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo per 30 kalendorinių dienų nuo visų dokumentų, reikalingų licencijai išduoti, pateikimo dienos negauna jokio atsakymo, yra laikoma, kad priimamas teigiamas sprendimas.
8. Ūkinės komercinės veiklos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausybė.
9. Sprendimas dėl sutikimo verstis licencijuojama veikla išdavimo ar neišdavimo paslaugų teikėjui, pateikusiam kitoje valstybėje narėje išduotą licenciją, priimamas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo turimos licencijos pateikimo licencijas išduodančiai institucijai dienos. Jeigu paslaugų teikėjas per 30 kalendorinių dienų nuo licencijos pateikimo dienos negauna jokio atsakymo, yra laikoma, kad priimamas teigiamas sprendimas.
10. Licencija turi būti patikslinta (papildyta), jeigu pasikeičia bent vienas juridinio (pavadinimas, teisinė forma, kodas, adresas) ar fizinio (vardas, pavardė, asmens kodas, licencijoje nurodytos vykdomos veiklos adresas) asmens, kuris verčiasi licencijuojama veikla, rekvizitas. Tokiu atveju juridinis ar fizinis asmuo, kuris verčiasi licencijuojama veikla, ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo dienos turi pateikti licenciją išdavusiai institucijai rašytinį prašymą patikslinti (papildyti) išduotą licenciją, turimą licencijos originalą (dublikatą) ir dokumentus, patvirtinančius pasikeitusius duomenis. Licenciją išdavusi institucija per 10 darbo dienų nuo nurodytų dokumentų gavimo dienos patikslina (papildo) licenciją.
11. Licencijos turėtojas licencijas išduodančios institucijos yra įspėjamas apie galimą licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimo sustabdymą, jeigu jis pažeidžia šiame skirsnyje nustatytus ūkinės komercinės veiklos reikalavimus. Licencijos turėtojas, įspėtas apie galimą licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimo sustabdymą, turi pašalinti licencijuojamos veiklos pažeidimus per licencijas išduodančios institucijos nustatytą laiką.
12. Licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimas yra sustabdomas, jeigu:
1) licencijos turėtojas, įspėtas apie galimą licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimo sustabdymą, per nustatytą laiką nepašalina šių pažeidimų;
2) paaiškėja, kad licencijos turėtojo kontroliuojančiajam asmeniui, administracijos vadovui iškilo bent viena šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė, o ginklininkui ar bet kuriam darbuotojui, kurio darbas tiesiogiai susijęs su licencijuojama veikla, – bent viena šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė;
3) licencijas išduodančioje institucijoje gautas policijos įstaigų ar kitų kontroliuojančiųjų institucijų motyvuotas pasiūlymas sustabdyti licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimą dėl įstatymų, kitų teisės aktų, nustatančių licencijuojamos veiklos sąlygas, pažeidimų.
13. Rašytinio sutikimo galiojimas sustabdomas ir tuo atveju, kai iš licencijos registracijos valstybės narės gaunama informacija apie šioje valstybėje narėje priimtą sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą.
14. Licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimas panaikinamas, jeigu:
1) licencijos turėtojas raštu prašo panaikinti licenciją ar rašytinį sutikimą;
2) licencijos turėtojas per 3 mėnesius nuo licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimo sustabdymo nepašalina licencijuojamos veiklos pažeidimo (pažeidimų);
3) licencijos turėtojas, kuris įspėtas apie galimą licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimo sustabdymą arba kuriam sustabdytas licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimas, per vienus metus antrą kartą padaro pažeidimą, susijusį su licencijuojama veikla;
4) licencijos turėtojas – juridinis asmuo likviduotas;
5) licencijos turėtojas miršta;
6) nustatoma, kad licencijos turėtojas policijos įstaigai pateikė su licencijuojama veikla susijusią tikrovės neatitinkančią informaciją;
7) licencijos turėtojas per 3 metus nuo licencijos ar rašytinio sutikimo išdavimo nepradeda licencijoje nurodytos veiklos arba daugiau kaip 3 metus iš eilės nevykdo licencijoje ar rašytiniame sutikime nurodytos veiklos;
8.) licencijos turėtojas, kurio licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimas sustabdytas, vykdo licencijuojamą veiklą.
15. Rašytinio sutikimo galiojimas panaikinamas ir tuo atveju, kai iš licencijos registracijos valstybės narės gaunama informacija apie šioje valstybėje narėje priimtą sprendimą panaikinti licencijos galiojimą.
GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir paskirtis
1. Šio įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą.
2. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas.
3. Šio įstatymo nuostatos netaikomos:
1) branduoliniams, cheminiams, biologiniams ar kitokiems masinio naikinimo ginklams;
2) daiktams ir įrenginiams, kurių konstrukcija ar įranga nėra skirta naudoti juos kaip ginklus, bet jie gali būti naudojami kaip ginklai;
3) ginklams, kurių sviedinio kinetinė energija yra iki 2,5 J;
4) startiniams įtaisams;
5) sportui skirtiems lankams ir jų strėlėms;
6) karinei technikai ir jos įrangai;
7) pirotechnikos priemonėms ir jų paleidimo įtaisams;
8.) civilinėje apyvartoje naudojamiems sprogmenims;
9) sprogstamosioms medžiagoms.
4. Daiktų ir įrenginių modelius ginklams ir konkrečiai jų kategorijai priskiria Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) arba jos įgaliotos institucijos sudaryta ekspertų komisija.
5. Specialaus statuso subjektų veiklai, susijusiai su ginklų apyvarta, galioja jų veiklą reglamentuojantys įstatymai, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus.
6. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Automatinis šaunamasis ginklas – šaunamasis ginklas, kuris po kiekvieno šūvio užsitaiso automatiškai ir kuriuo, vieną kartą nuspaudus nuleistuką, galima iššauti daugiau kaip vieną kartą.
2. Civilinė ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų apyvarta – ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų apyvarta, kurią vykdo fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus specialaus statuso subjektus.
3. Dujinis ginklas – nešaunamasis ginklas, iš kurio gali būti paleistos kenksmingosios, dirginančiosios medžiagos ar jų užtaisas. Dujiniai pistoletai (revolveriai) priskiriami šaunamiesiems ginklams.
4. Ekspansyvioji kulka – kulka su susilpnintu smaigaliu, kuri skverbdamasi į kliūtį staiga deformuojasi.
5. Elektros šoko įtaisas – nešaunamasis ginklas, sukonstruotas ar pritaikytas tiesiogiai prisilietus ar per atstumą paveikti taikinį elektros srove.
6. Europos fizinis asmuo – Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės pilietis ar nuolatinis gyventojas.
7. Europos juridinis asmuo – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo.
8. Europos šaunamojo ginklo leidimas – dokumentas, patvirtinantis šaunamojo ginklo priklausymą asmeniui ir suteikiantis teisę šį ginklą bei jam skirtus šaudmenis įvežti į Europos Sąjungos valstybes nares.
9. Ginklas – įrenginys ar daiktas, sukonstruotas ar pritaikytas gyviesiems ar kitiems objektams, taikiniams naikinti, žaloti ar kitaip jiems paveikti.
10. Ginklininkas – fizinis asmuo, atsakingas už subjekto, kuris verčiasi šiame įstatyme nustatyta licencijuojama veikla, ar jo padalinio ginklų, šaudmenų gabenimą, priėmimą, laikymą, išdavimą, apskaitą.
11. Ginklo ir (ar) šaudmenų laikymas – ginklo, šaudmenų valdymas (faktinis turėjimas savo žinioje) fizinio asmens būste ar juridinio asmens patalpose arba kitose vietose, turinčiose aiškiai apibrėžtas ribas.
12. Ginklo ir šaudmenų gabenimas – ginklo transportavimas (pervežimas, pernešimas) tokiomis sąlygomis, kurios užtikrina, kad ginklo nebus galima panaudoti nedelsiant (ginklas neužtaisytas, įdėtas į dėklą ar kitą tam tinkamą daiktą, dėtuvė išimta iš ginklo, šaudmenys išimti iš dėtuvės, būgnelio ir vamzdžio).
13. Ginklo ir šaudmenų nešiojimasis – ginklo, šaudmenų turėjimas su savimi tokiomis sąlygomis, kuriomis ginklą galima panaudoti nedelsiant.
14. Ginklo ir šaudmenų perdirbimas – ginklo, šaudmenų kokybinių savybių pakeitimas.
15. Ginklo naudotojas – fizinis asmuo, kuris turi teisę nešiotis ar laikyti tam tikros kategorijos ginklą ir kuriam ginklo savininkas suteikia teisę naudotis jo ginklu.
16. Ginklo priedėlis – duslintuvas, lazerinis, optinis ir naktinis taikikliai.
17. Ginklo, šaudmenų turėjimas – ginklo, šaudmenų laikymas, nešiojimasis, saugojimas, naudojimas.
18. Ginklo taisymas – ginklo defektų pašalinimas.
19. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų apyvarta – ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų gamyba, taisymas, pardavimas, perdavimas, įgijimas, dovanojimas, laikymas, saugojimas, gabenimas, nešiojimasis, naudojimas, paėmimas, realizavimas, sunaikinimas, eksportas (išvežimas iš Lietuvos Respublikos), importas (įvežimas į Lietuvos Respubliką), taip pat kiti šio įstatymo reglamentuojami veiksmai.
20. Ginklų, jų pagrindinių dalių, priedėlių ir šaudmenų gamyba – ginklų, jų pagrindinių dalių, priedėlių ir šaudmenų gaminimas, jų dalių surinkimas į visumą.
21. Ginklų, jų priedėlių ir šaudmenų klasifikacija – šiame įstatyme nustatytas ginklų, jų priedėlių ir šaudmenų priskyrimas pagal jų pavojingumą vienai iš kategorijų (A, B, C arba D). Pavojingiausi yra A kategorijos ginklai, jų priedėliai ir šaudmenys, mažiausiai pavojingi – D kategorijos ginklai ir šaudmenys.
22. Ginklų, šaudmenų, tūtelių ar kulkų kolekcija – ginklų, šaudmenų, jų dalių, turinčių istorinę, kultūrinę, kriminalistinę ar kitokią pažintinę vertę, rinkinys.
23. Ilgasis šaunamasis ginklas – šaunamasis ginklas, kurio vamzdis ilgesnis kaip 30 cm arba kurio visas ilgis viršija 60 cm.
24. Imitacinis šaudmuo – šaudmuo be sviedinio (susidedantis iš tūtos, kapsulės, parako užtaiso ir kamščio ar be kamščio) šūviui iš šaunamojo ginklo imituoti.
25. Išankstinis sutikimas dėl ginklų, šaudmenų, jų dalių įvežimo – dokumentas, kuriuo Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija patvirtina, kad neprieštarauja dėl dokumente nurodytų ginklų, šaudmenų, jų dalių įvežimo į šios valstybės teritoriją.
26. Karinės technikos įranga – įrankiai, prietaisai, įtaisai karinės technikos veikimui ir jos sėkmingam naudojimui užtikrinti.
27. Karinė technika – technikos priemonės kariniam naudojimui.
28. Kontroliuojantysis asmuo – fizinis asmuo, kuris būdamas juridinio asmens akcininkas (pajininkas, narys) pats turi daugiau kaip trečdalį visų balsų arba turi teisę išrinkti (paskirti) daugumą stebėtojų tarybos (valdybos) narių, administracijos vadovus arba faktiškai kontroliuoja juridinio asmens priimamus sprendimus.
29. Leidimas įsigyti ginklus, šaudmenis – dokumentas, patvirtinantis, kad juridinis ar fizinis asmuo gali įsigyti leidime įrašytus ginklus ir (ar) šaudmenis.
30. Leidimas laikyti ginklus – dokumentas, patvirtinantis, kad juridinis ar fizinis asmuo turi teisę laikyti jame nurodytus ginklus.
31. Leidimas nešiotis ginklus – dokumentas, patvirtinantis, kad fizinis asmuo turi teisę laikyti ir nešiotis jame nurodytus ginklus.
32. Leidimas vežti ginklus, šaudmenis, jų dalis – dokumentas, kuriuo suteikiama teisė vežti ginklus, šaudmenis, jų dalis iš vienos Europos Sąjungos valstybės narės į kitą Europos Sąjungos valstybę narę.
33. Licencija – valstybės institucijos išduotas oficialus dokumentas, suteikiantis teisę verstis licencijoje nurodyta veikla, laikantis nustatytų sąlygų.
34. Naktinis taikiklis – tvirtinamas prie ginklo ir skirtas ginklui nutaikyti į taikinį prietaisas, kuriuo, pasinaudojus elektronika, išryškinamas silpnai apšviestas arba neapšviestas taikinys.
35. Nešaunamasis ginklas – ginklas, kuriuo taikinys paveikiamas nenaudojant sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėgos. Nešaunamiesiems ginklams priskiriami ir visiškai netinkami naudoti ginklai bei svoriniai-gabaritiniai ginklų maketai.
36. Pertaisomas šaunamasis ginklas – šaunamasis ginklas, kuris po kiekvieno šūvio ranka atliekamu veiksmu užtaisomas šaunamuoju mechanizmu iš dėtuvės ar būgnelio.
37. Pneumatinis ginklas – nešaunamasis ginklas, iš kurio paleidžiamos kulkos ar kitokio sviedinio kryptingas judėjimas atsiranda dėl suspausto oro ar kitų dujų jėgos.
38. Profesinė veikla – fizinio ar juridinio asmens veikla, už kurią šis asmuo gauna pajamų ir kuriai vykdyti įstatymų nustatyta tvarka reikia nešiotis (naudoti) ginklus.
39. Pusiau automatinis šaunamasis ginklas – šaunamasis ginklas, kuris po kiekvieno šūvio užsitaiso automatiškai, tačiau vienu nuleistuko paspaudimu negalima iššauti daugiau kaip vieną kartą.
40. Senovinis ginklas – šaunamasis ginklas, kurio modelis sukurtas iki 1870 metų.
41. Signalinis ginklas – šaunamasis ginklas, skirtas garso, šviesos signalui sukurti signaliniu pirotechnikos įtaisu ar signaliniais šaudmenimis.
42. Specialaus statuso subjektai – Specialiųjų tyrimų tarnyba, Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, vidaus reikalų statutinės įstaigos, Valstybės saugumo departamentas, Generalinė prokuratūra, Lietuvos Respublikos ginklų fondas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Ginklų fondas), Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, Lietuvos šaulių sąjunga, jų padaliniai ir pavaldžios įstaigos, taip pat Lietuvos Respublikos muitinė.
43. Sviedinys – šaudmens dalis (kulka, šratai, artilerijos sviedinys ar kt.), strėlė, skirti taikiniui paveikti.
44. Svorinis-gabaritinis ginklo maketas – nešaunamasis ginklas, pagamintas naudojant šaunamojo ginklo dalis ar jų pusgaminius (pagrindines šaunamojo ginklo dalis, tik netinkamas naudoti pagal paskirtį), savo išvaizda, matmenimis ir svoriu nesiskiriantis nuo to modelio šaunamojo ginklo.
45. Šaltasis ginklas – nešaunamasis ginklas, kuriuo, naudojantis raumenų jėga, per atstumą arba esant tiesioginiam sąlyčiui galima sunaikinti ar kitaip mechaniškai paveikti taikinį (durti, pjauti, kirsti, smogti, triuškinti). Šaltaisiais ginklais nelaikomi ūkinės ar buitinės paskirties įrankiai.
46. Šaudykla – vietovė, pritaikyta saugiai šaudyti.
47. Šaudmens dalis – sviedinys, užtaisas, kapsulė, kapsulinė tūtelė, tūtelė.
48. Šaudmuo – tai, kuo šaudoma iš šaunamųjų ginklų.
49. Šaunamasis ginklas – ginklas, iš kurio sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga per vamzdį gali būti paleisti kulkos, sviediniai arba kenksmingosios, dirginančiosios medžiagos mechaniškai, termiškai, chemiškai ar kitaip taikiniui per atstumą paveikti arba duotas garso ar šviesos signalas. Šaunamaisiais ginklais šiame įstatyme laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys.
50. Šaunamojo ginklo dalis – bet kuri šaunamojo ginklo dalis, būtina tam, kad šaunamasis ginklas veiktų, įskaitant pistoleto (revolverio) rėmą, jo ir pagrindinių šaunamojo ginklo dalių pusgaminius. Vamzdis, būgnelis, spyna (užraktas), spynos (užrakto) rėmas, šovinio lizdas (kai jis yra atskira dalis) ir į šaunamojo ginklo vamzdį įdedamas įdėklas (mažesnio kalibro vamzdis) priskiriami pagrindinėms šaunamojo ginklo dalims.
51. Šovinys – šaudmuo, susidedantis iš tūtos ar tūtelės su kapsule, sviedžiamojo užtaiso, sviedinio.
52. Templinis ginklas – nešaunamasis ginklas, kurio sviediniui, naudojantis raumenų jėga ar mechaniniais įrenginiais, energiją suteikia tamprus elementas.
53. Tiras – statinys, specialiai įrengtas saugiai šaudyti.
54. Trečiosios šalies gyventojas – fizinis asmuo, kuris nėra Europos fizinis asmuo.
55. Trumpasis šaunamasis ginklas – šaunamasis ginklas, kurio vamzdis ne ilgesnis kaip 30 cm arba kurio visas ilgis neviršija 60 cm.
56. Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė arba Europos ekonominės erdvės valstybė.
57. Vienašūvis šaunamasis ginklas – šaunamasis ginklas su vienu ar keliais vamzdžiais be šovinių dėtuvės, kurį prieš kiekvieną šūvį reikia užtaisyti ranka šovinį įdedant į šovinio lizdą ar į užtaisymo mechanizmą.
58. Visiškai netinkamas naudoti ginklas – nešaunamasis ginklas, kuris gaunamas perdirbant ar paveikiant šaunamąjį ginklą taip, kad visos jo pagrindinės dalys yra negrįžtamai sugadintos ar sugedusios ir jų neįmanoma atkurti, sutaisyti ar pakeisti, kad jis vėl taptų tinkamas naudoti pagal tiesioginę paskirtį.
ANTRASIS SKIRSNIS
GINKLŲ, ginklų priedėlių IR ŠAUDMENŲ klasifikacija
3 straipsnis. A kategorijos ginklai, ginklų priedėliai ir šaudmenys
A kategorijai priskiriami:
1) karinės raketos su sprogstamaisiais užtaisais ir jų paleidimo įtaisai;
2) automatiniai šaunamieji ginklai;
3) ginklai, užmaskuoti kaip kiti daiktai;
4) šaudmenys su šarvamušiais, sprogstamaisiais arba padegamaisiais sviediniais ir šių šaudmenų sviediniai bei jų paleidimo įtaisai;
5) pistoletų ir revolverių šoviniai su ekspansyviosiomis kulkomis ir kulkos tokiems šoviniams, išskyrus atvejus, kai tokius šovinius ir kulkas medžioklei ar sportui naudoja turintys tam teisę asmenys;
6) duslintuvai, naktiniai taikikliai;
7) visų kalibrų patrankos, haubicos, mortyros, minosvaidžiai;
8.) granatos ir granatsvaidžiai, tarp jų ir ašarinės granatos bei jų paleidimo įtaisai;
9) visų rūšių bombos, torpedos, minos, jų užtaisyti ir neužtaisyti sviediniai bei jų paleidimo įtaisai;
10) liepsnosvaidžiai ir visi padegamieji sviediniai;
11) ginklai, kurių lazerio spindulys naudojamas karo tikslams ar taikiniui sunaikinti;
12) ginklai, skirti taikiniui chemiškai sunaikinti;
13) templiniai ginklai, kurių visa įtempimo jėga viršija 1 200 N;
14) šaunamieji ginklai, kurių konstrukcija leidžia panaudoti juos išardytus ar jie pakeičiami taip, kad tampa lengvai paslepiami;
15) ginklai, kuriuose kaip taikinį naikinanti ar kitaip jį žalojanti priemonė naudojamas radioaktyvusis, elektromagnetinis, šviesos, šilumos, infragarso ar ultragarso spinduliavimas, pavojingas biologinis poveikis, pavojingos gyvybei dujos ar kitokios pavojingos sveikatai ar gyvybei medžiagos arba energija;
16) šaudmenys, skirti tik A kategorijos ginklams;
17) snaiperiniai šaunamieji ginklai, skirti kariniam naudojimui.
4 straipsnis. B kategorijos ginklai
B kategorijai priskiriami:
1) pusiau automatiniai arba pertaisomi trumpieji šaunamieji ginklai;
2) vienašūviai trumpieji šaunamieji ginklai, šaudantys centrinio įskėlimo šoviniais;
3) vienašūviai trumpieji šaunamieji ginklai, kurių visas ilgis yra mažesnis kaip
28 cm, šaudantys žiedinio įskėlimo šoviniais;
4) pusiau automatiniai ilgieji šaunamieji ginklai, kurių dėtuvėje ir šovinio lizde kartu telpa daugiau kaip trys šoviniai;
5) pusiau automatiniai ilgieji šaunamieji ginklai, kurių dėtuvėje ir šovinio lizde kartu telpa ne daugiau kaip trys šoviniai, jeigu jų dėtuvė nuimama arba ginklo konstrukcija negarantuoja, kad su paprastais įrankiais jo negalima perdirbti į ginklą, kurio dėtuvėje ir šovinio lizde kartu tilptų daugiau kaip trys šoviniai;
6) pertaisomi arba pusiau automatiniai ilgieji lygiavamzdžiai šaunamieji ginklai ne ilgesniais kaip 60 cm vamzdžiais;
7) pusiau automatiniai šaunamieji ginklai, neskirti kariniam naudojimui, panašūs į karinius ginklus su automatiniais mechanizmais;
8.) templiniai ginklai, kurių visa įtempimo jėga yra nuo 200 N iki 1 200 N.
5 straipsnis. C kategorijos ginklai
C kategorijai priskiriami:
1) pertaisomi ilgieji šaunamieji ginklai, išskyrus pertaisomus ilguosius lygiavamzdžius šaunamuosius ginklus ne ilgesniais kaip 60 cm vamzdžiais;
2) ilgieji vienašūviai graižtviniai ir lygiavamzdžiai šaunamieji ginklai;
3) pusiau automatiniai ilgieji šaunamieji ginklai, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 4–7 punktuose išvardytus ginklus;
4) vienašūviai trumpieji šaunamieji ginklai, kurių bendras ilgis ne mažesnis kaip 28 cm, šaudantys žiedinio įskėlimo šoviniais;
5) pneumatiniai ginklai, kurių sviedinio kinetinė energija viršija 7,5 J;
6) dujiniai pistoletai (revolveriai);
7) senoviniai ginklai;
8.) šaunamieji ginklai, kurie atitinka kitų kategorijų kriterijus, tačiau joms nepriskiriami dėl nedidelės nukaunamosios galios, ir kurių sviedinio kinetinė energija yra nuo 2,5 J iki 7,5 J.
6 straipsnis. D kategorijos ginklai
D kategorijai priskiriami:
1) signaliniai šautuvai, pistoletai (revolveriai);
2) pneumatiniai ginklai, kurių sviedinio kinetinė energija yra nuo 2,5 J iki 7,5 J;
3) dujiniai aerozoliniai įrenginiai, įtaisai;
4) šaltieji ginklai, nepriskirti draudžiamiesiems ginklams;
5) elektros šoko įtaisai savigynai;
6) visiškai netinkami naudoti ginklai;
7) prietaisai ar daiktai, sukonstruoti kaip svoriniai-gabaritiniai ginklų maketai.
TREČIASIS SKIRSNIS
DraudžIami GINKLAI, GINKLŲ PRIEDĖLIAI IR ŠAUDMENYS
7 straipsnis. Draudžiami ginklai, ginklų priedėliai ir šaudmenys
1. Lietuvos Respublikoje draudžiami visi ginklai, ginklų priedėliai ir šaudmenys, kuriuos draudžia Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.
2. Lietuvos Respublikoje draudžiami A, B, C kategorijų graižtviniai ir lygiavamzdžiai šaunamieji ginklai, neturintys identifikacinių numerių. Tokius ginklus gali turėti tik kriminalistinės ekspertizės įstaigos, taip pat šio įstatymo 38 straipsnio nustatyta tvarka perdirbtus ginklus – juos kolekcionuojantys asmenys.
3. Civilinėje apyvartoje draudžiami:
1) A kategorijos ginklai, ginklų priedėliai ir šaudmenys, skirti tik A kategorijos ginklams, išskyrus atvejus, kai juos naudoja Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, gaminantys A kategorijos ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis A kategorijos ginklams, jų dalis, valstybinės kriminalistinės ekspertizės įstaigos, valstybiniai muziejai, A kategorijos ginklus, šaudmenis, jų dalis ir priedėlius tiriančios ir konstruojančios mokslinio tyrimo įstaigos;
2) bet kokie savadarbiai šaunamieji ginklai;
3) dujiniai ginklai su nuodingosiomis medžiagomis, šaunamųjų ginklų šaudmenys su nuodingosiomis medžiagomis;
4) begarsiai šoviniai;
5) šoviniai, kurių kulkos yra su kieto metalo šerdimi ar kieto metalo apvalkalu;
6) lazeriniai taikikliai, išskyrus sportui naudojamus lazerinius taikiklius;
7) kastetai, blakštai, mėtomosios žvaigždės ir kiti šaltieji smogiamojo ir svaidomojo pobūdžio ginklai;
8.) elektros šoko įtaisai su iššaunamosiomis adatomis, lanksčiais laidais sujungtomis su aukštosios įtampos elektros energijos šaltiniu.
4. Civilinėje apyvartoje draudžiami šaltieji ginklai su automatiškai iššokančia ar atsilenkiančia geležte, kurie atitinka bent vieną iš šių kriterijų:
1) iššokanti ar atsilenkianti geležtė yra ilgesnė kaip 8,5 cm;
2) geležtė per vidurį yra siauresnė kaip 14 proc. jos ilgio;
3) geležtė yra paaštrinta iš abiejų pusių.
5. Sprendimą dėl daiktų, skleidžiančių radioaktyvųjį, elektromagnetinį, šviesos, šilumos, infragarso ar ultragarso spinduliavimą, pavojingą biologinį poveikį, pavojingas gyvybei dujas ar kitokias pavojingas sveikatai ar gyvybei medžiagas arba energiją, pripažinimo ginklais, nurodytais šio įstatymo 3 straipsnio 15 punkte, priima ekspertų komisija, nurodyta šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
Ginklų registras ir Ginklų APSKAITA
8 straipsnis. Ginklų registras
1. Visi teisėtai Lietuvos Respublikoje esantys A, B, C kategorijų ginklai Ginklų registro nuostatų nustatyta tvarka registruojami Ginklų registre.
2. Ginklų registras yra valstybės registras. Ginklų registro vadovaujančioji tvarkymo įstaiga yra Ginklų fondas. Ginklų registro tvarkymo įstaigą (įstaigas) skiria Vyriausybė.
9 straipsnis. Ginklų apskaita
1. Specialaus statuso subjektai privalo tvarkyti savo ginklų apskaitą. Šie subjektai A, B, C kategorijų ginklų duomenis Ginklų registro nuostatų nustatyta tvarka privalo teikti Ginklų registrui.
2. Civilinėje apyvartoje esančių ginklų, jų savininkų ir valdytojų apskaitą tvarko policijos įstaigos. Duomenis apie civilinėje apyvartoje esančius A, B, C kategorijų ginklus, jų savininkus ir valdytojus Ginklų registro nuostatų nustatyta tvarka Ginklų registrui teikia vidaus reikalų ministro įgaliota įstaiga.
PENKTASIS SKIRSNIS
GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ ĮSIGIJIMAS IR TURĖJIMAS
10 straipsnis. Ginklų ir šaudmenų nuosavybės teisės subjektai
Ginklų ir šaudmenų nuosavybės teisės subjektais gali būti valstybė, fiziniai ir juridiniai asmenys.
11 straipsnis. Subjektų teisė gaminti, perdirbti, nuomoti, taisyti, įsigyti ir turėti ginklus bei šaudmenis ar eksploatuoti tirus, šaudyklas
1. Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai ir Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys gali įsigyti ir turėti ginklus, šaudmenis šiems tikslams:
1) medžioklei;
2) sportui;
3) savigynai;
4) profesinei veiklai;
5) kolekcijoms sudaryti;
6) mokymui;
7) moksliniam tyrimui;
8.) kitiems tikslams, jeigu tai neprieštarauja įstatymams, tarptautinėms sutartims ir susitarimams.
2. Europos fiziniai ir Europos juridiniai asmenys, išskyrus asmenis, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, gali įsigyti ir turėti ginklus, šaudmenis šiems tikslams:
1) profesinei veiklai;
2) mokymui;
3) kitiems tikslams, jeigu tai neprieštarauja įstatymams, tarptautinėms sutartims ir susitarimams.
3. Europos fiziniai ir Europos juridiniai asmenys turi teisę įsigyti šaudmenų ginklams, kuriuos jie turi teisę turėti.
4. Europos juridinio asmens, kuris nori gaminti, perdirbti, nuomoti, taisyti, įsigyti ir turėti ginklų, šaudmenų ar eksploatuoti tirus, šaudyklas, darbuotoju, tiesiogiai susijusiu su ginklų, šaudmenų apyvarta, taip pat ginklininku negali būti asmuo, kuriam taikomi šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 ir (ar) 4 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai. Šioje dalyje nurodyto Europos juridinio asmens administracijos vadovu ar kontroliuojančiuoju asmeniu negali būti asmuo, kuriam taikomi šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai.
5. Draudžiama įsigyti ginklus, šaudmenis, jų dalis, ginklų priedėlius, išskyrus šaltuosius D kategorijos ginklus, iš subjektų, kurie neturi teisės verstis ginklų, šaudmenų, jų dalių, ginklų priedėlių prekyba ar ginklų, šaudmenų, jų dalių, ginklų priedėlių prekybos tarpininko veikla.
12 straipsnis. Bendrieji leidimų išdavimo reikalavimai
1. Leidimus įsigyti A, B, C kategorijų ginklus išduoda policijos įstaigos.
2. Leidimai įsigyti A, B, C kategorijų ginklus išduodami:
1) asmenims, turintiems teisę įsigyti tokių kategorijų ginklus;
2) Europos fiziniams ir Europos juridiniams asmenims, gavusiems šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 6 punktuose nurodytos veiklos licencijas ir turintiems teisę įsigyti tokių kategorijų ginklus;
3) Europos fiziniams ir Europos juridiniams asmenims, vykdantiems profesinę veiklą ir turintiems teisę įsigyti tokių kategorijų ginklus.
3. Patikrinimus, siekdamos nustatyti, ar asmenims, pretenduojantiems gauti leidimus įsigyti ginklus, netaikomi šio įstatymo nustatyti apribojimai, atlieka policijos įstaigos, gavusios prašymą įsigyti ginklus. Patikrinimai atliekami ir sprendimas dėl leidimo išdavimo priimamas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos.
4. Gavusi prašymą įsigyti ginklus, policijos įstaiga ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą, kad prašymas gautas. Patvirtinime taip pat nurodoma šio straipsnio 3 dalyje nurodytas terminas leidimui išduoti, sprendimo apskundimo tvarka bei terminai ir tai, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos negauna jokio atsakymo, yra laikoma, kad priimamas teigiamas sprendimas.
5. Asmenims, kurie turi galiojančius leidimus nešiotis ginklus ar leidimus laikyti ginklus, leidimus įsigyti naujus ginklus policijos įstaigos išduoda ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas nuo prašymo pateikimo dienos. Tokiais atvejais patikrinimai, nurodyti šio straipsnio 3 dalyje, neatliekami.
6. Atsisakymas išduoti leidimą turi būti motyvuotas vadovaujantis šio įstatymo nustatytais reikalavimais. Pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo atsisakymą išduoti leidimą įsigyti ginklą turi teisę ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų apskųsti teismui.
7. Jeigu pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos negauna jokio atsakymo, yra laikoma, kad priimamas teigiamas sprendimas.
8. Leidimas įsigyti ginklą galioja 6 mėnesius nuo leidimo įsigyti ginklą išdavimo dienos. Neįsigijus ginklo per 6 mėnesius, dėl kito leidimo įsigyti ginklą gavimo galima kreiptis bendra tvarka į policijos įstaigą.
9. Leidimai įsigyti ginklus suteikia teisę įsigyti šaudmenų.
10. Leidimai įsigyti A, B, C kategorijų ginklus, jų šaudmenis fiziniams ir juridiniams asmenims išduodami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Įsigyti ginklai turi būti įregistruojami Ginklų registre ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo įsigijimo dienos. Įregistravus ginklus, išduodamas leidimas nešiotis ginklus arba leidimas laikyti ginklus. Fiziniams asmenims gali būti išduodamas tik vienas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Jame nurodoma, kokius ginklus asmuo gali laikyti, kokius – nešiotis. Dėl šio įstatymo 5 straipsnio 5, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytų ginklų gali būti išduodamas vienas bendras neterminuotas leidimas įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus. Šiame leidime ginklų duomenys neįrašomi.
11. Tvarką, reglamentuojančią A, B, C kategorijų ginklų įsigijimą, registravimą, perregistravimą trečiųjų šalių gyventojams, nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
12. Leidimas įsigyti A, B, C kategorijų ginklus nepaprastosios ir karo padėties metu, kitais šio įstatymo nustatytais atvejais neišduodamas.
13 straipsnis. Tam tikrų kategorijų ar rūšių ginklų, šaudmenų įsigijimo ir turėjimo reikalavimai
1. Veikiančius A kategorijos ginklus, jų priedėlius, šaudmenis gali įsigyti ir turėti tik specialaus statuso subjektai, valstybinės kriminalistinės ekspertizės įstaigos, taip pat Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, kurie verčiasi A kategorijos ginklų, jų priedėlių, šaudmenų A kategorijos ginklams, jų dalių gamyba, A kategorijos ginklų, šaudmenų, jų dalių ir priedėlių tyrimais ir konstravimu užsiimančios mokslinio tyrimo įstaigos, Lietuvos bankas.
2. Medžioklei B ir C kategorijų ilguosius graižtvinius, lygiavamzdžius, pneumatinius ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 18 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, turintys galiojantį medžiotojo bilietą, ir subjektai, turintys licenciją nuomoti ginklus, gavę leidimą.
3. Sportui B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 16 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai – šaudymo sporto organizacijų nariai ir Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, gavę leidimą.
4. Savigynai B ir C kategorijų trumpuosius šaunamuosius ginklus, jų šovinius gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 23 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, išlaikę egzaminą ir gavę leidimą. Savigynai šio įstatymo 5 straipsnio 6 ir 8 punktuose nurodytus ginklus gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 21 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, gavę leidimą.
5. Savigynai B ir C kategorijų ilguosius lygiavamzdžius ginklus, jų šovinius gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 21 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, išlaikę egzaminą ir gavę leidimą.
6. Profesinei veiklai B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti Europos fiziniai ir Europos juridiniai asmenys, gavę leidimą. Nešiotis šiuos ginklus, vykdydami tarnybines pareigas, gali ne jaunesni kaip 21 metų Europos fiziniai asmenys, Europos juridinių asmenų darbuotojai, išlaikę egzaminą ir gavę leidimą. Automatinius šaunamuosius ginklus, jų šaudmenis, gavęs leidimą, turi teisę įsigyti ir turėti Lietuvos bankas, šiuos ginklus, vykdydami tarnybines pareigas, gali nešiotis Lietuvos banko darbuotojai – ne jaunesni kaip 21 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, išlaikę egzaminą ir gavę leidimą.
7. Kolekcijoms sudaryti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, perdirbtus taip, kad jų nebūtų galima panaudoti pagal paskirtį, gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 23 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, išlaikę egzaminą ir gavę leidimą, ir Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, gavę leidimą. A kategorijos ginklus, šaudmenis kolekcijoms sudaryti gali įsigyti institucijos, turinčios teisę įsigyti veikiančius A kategorijos ginklus. Valstybiniai muziejai, gavę leidimą, gali įsigyti visų kategorijų ginklus, šaudmenis ir ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų privalo perdirbti juos taip, kad jų nebūtų galima panaudoti pagal paskirtį. Ginklų perdirbimu į netinkamus naudoti pagal paskirtį laikomas toks ginklų perdirbimas, kai juos atkurti galima tik pakeičiant reikiamas dalis naujomis dalimis.
8. Moksliniam tyrimui, savo pagamintų ginklų, jų priedėlių, šaudmenų ir jų dalių išbandymui A, B, C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, gavę leidimą.
9. D kategorijos ginklus, jų šaudmenis be leidimų gali įsigyti ir turėti juridiniai asmenys bei fiziniai asmenys nuo 18 metų, jais prekiaujančiai įmonei pateikę asmens dokumentus. Sportui D kategorijos pneumatinius ginklus, jų šaudmenis be leidimų gali įsigyti ir turėti fiziniai asmenys nuo 16 metų – šaudymo sporto organizacijų nariai, jais prekiaujančiai įmonei pateikę asmens dokumentus, sporto organizacijos tarpininkavimo raštą ir galiojantį šios organizacijos nario pažymėjimą. Šie ginklai neregistruojami.
10. Lazerinius taikiklius gali įsigyti, turėti ir naudoti asmenys, turintys šaunamąjį ginklą sportui.
11. Mokymui B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti Europos fiziniai ir Europos juridiniai asmenys, gavę leidimą.
12. Visų kategorijų šaunamuosius ginklus, gavę leidimą, gali įsigyti ir turėti teatrai ir kiti juridiniai asmenys, kurie verčiasi teatralizuotų vaidinimų kūrimu ar filmų gamyba arba televizijos laidų kūrimu. Jie privalo per 30 kalendorinių dienų nuo įsigijimo perdirbti šaunamuosius ginklus taip, kad jais būtų galima šaudyti tik imitaciniais šaudmenimis. Perdirbtus šaunamuosius ginklus galima naudoti tik vaidinimo ar filmavimo vietose. Ginklų perdirbimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
14 straipsnis. Tam tikrų asmenų teisė įsigyti ir turėti ginklus, šaudmenis
1. Akredituotas ir reziduojantis užsienio valstybių diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir tarptautinių organizacijų atstovybių diplomatinis, administracinis techninis ir aptarnaujantysis personalas, jų šeimos nariai, taip pat kiti asmenys, kuriems atitinkamas privilegijas suteikia tarptautiniai susitarimai, Lietuvos Respublikoje gali įsigyti ir turėti ginklus, šaudmenis šiems tikslams:
1) medžioklei;
2) sportui;
3) savigynai;
4) kolekcijoms sudaryti;
5) kitiems tikslams, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ir tarptautiniams susitarimams.
2. Teisėtai į Lietuvos Respubliką atvykę ne jaunesni kaip 21 metų trečiųjų šalių gyventojai, taip pat Europos fiziniai asmenys, kurie nėra Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, įsipareigoję, kad įsigyti ginklai ir (ar) šaudmenys iš Lietuvos Respublikos bus išvežti ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo jų įsigijimo, turi teisę įsigyti Lietuvos Respublikoje B, C kategorijų ginklus, jų šaudmenis.
3. Asmenys, nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, norintys Lietuvos Respublikoje įsigyti B, C kategorijų ginklų ir (ar) šaudmenų, privalo pateikti valstybės, kurios piliečiai jie yra ar kurioje nuolat gyvena, kompetentingos institucijos išduotą išankstinį sutikimą dėl ginklų ir (ar) šaudmenų įvežimo arba kitą dokumentą, patvirtinantį teisę įvežti ginklą, šaudmenis į užsienio valstybę, ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gauti leidimą.
4. Asmenims, nurodytiems šio straipsnio 2 dalyje, įsigyjantiems ginklą, šaudmenis šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai netaikomi, išskyrus 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
15 straipsnis. Ginklų įsigijimo reikalavimai tam tikriems asmenims
1. Asmenys, nurodyti šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje, ginklus ir šaudmenis Lietuvos Respublikoje įsigyja, juos laiko, įveža į Lietuvos Respubliką, išveža iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
2. Jeigu planuojama ginklus, kurie Lietuvos Respublikoje įsigyjami turint leidimus, laikyti ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų, šie ginklai turi būti įregistruoti policijos įstaigoje ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo jų įsigijimo dienos.
16 straipsnis. Ginklo ir šaudmenų naudotojas
1. Fizinis asmuo jam priklausantį B ar C kategorijos ginklą gali perleisti nuolat naudoti tik kartu gyvenančiam šeimos nariui, turinčiam teisę laikyti ar nešiotis tos kategorijos ginklą. Laikyti ar nešiotis ginklą kartu gyvenantis šeimos narys gali tik nustatyta tvarka gavęs leidimą.
2. Fizinis asmuo jam priklausantį B ar C kategorijos ginklą jam dalyvaujant gali laikinai perleisti naudoti kitam asmeniui, turinčiam teisę laikyti ir nešiotis tos kategorijos ginklą:
1) medžioklės metu;
2) sportinių varžybų ir pratybų metu;
3) mokymų metu.
3. Juridinis asmuo jam priklausančius B ar C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali perleisti nuolat naudoti juridinio asmens darbuotojui, turinčiam teisę laikyti ir nešiotis tos kategorijos ginklą.
4. Juridinis ar fizinis asmuo jam priklausančius B ar C kategorijų ginklus, jų šaudmenis turi teisę šaudymo varžybų, pratybų, mokymų metu laikinai perleisti naudoti fiziniams asmenims, prižiūrint treneriui ar kitam atsakingam už saugų šaudymą asmeniui.
17 straipsnis. Teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai
1. B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo:
1) jaunesnis, negu šio įstatymo nustatyto amžiaus;
2) nesantis nepriekaištingos reputacijos;
3) sergantis kai kuriomis ligomis ar turintis fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklu;
4) įrašytas į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar esantis sveikatos priežiūros įstaigos priežiūroje dėl psichikos ligos ar sutrikimo;
5) nenurodęs gyvenamosios vietos;
6) nepateikęs ginklui įsigyti, registruoti, perregistruoti reikalingų dokumentų arba pateikęs sąmoningai klaidingą informaciją ar suklastotus dokumentus;
7) neišlaikęs atitinkamo egzamino;
8.) neturintis tinkamų sąlygų laikyti ginklą;
9) kuriam dėl ginklo praradimo buvo panaikintas leidimas laikyti ar leidimas nešiotis ginklą, ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai;
10) gyvenantis kartu su kitais asmenimis, kurie atitinka šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–12 punktų nuostatas. Šis punktas netaikomas, jeigu asmuo, norintis įsigyti ginklą ar jį turintis, ginklą įsipareigoja laikyti ar laiko ne savo būste, o kitose tam pritaikytose vietose;
11) apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus.
2. Ligų ir fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo, sąrašą nustato Sveikatos apsaugos ministerija.
3. Fizinių asmenų, norinčių gauti leidimą įsigyti ginklus, medicininio patikrinimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija, suderinusi su Vidaus reikalų ministerija.
4. Šio straipsnio 1 dalies 3, 7, 8 ir 10 punktų nuostatos netaikomos asmenims, norintiems įsigyti ir turėti šio įstatymo 5 straipsnio 5, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytus ginklus.
5. Šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 7 punktų nuostatos netaikomos specialaus statuso subjektų pareigūnams, turintiems teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą ir norintiems gauti leidimą įsigyti ginklus.
18 straipsnis. Nepriekaištingos reputacijos asmuo
1. Šiame įstatyme nepriekaištingos reputacijos asmeniu laikomas asmuo, kuriam netaikomos šio straipsnio 2 dalies nuostatos.
2. Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo:
1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – Baudžiamasis kodeksas) numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo;
2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;
3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kuris padarytas naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus;
4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo;
5) turintis teistumą;
6) per pastaruosius 3 metus dėl šios dalies 1–4 punktuose nurodytų nusikaltimų teismo sprendimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, arba dėl lengvinančių aplinkybių;
7) per pastaruosius metus teistas už baudžiamąjį nusižengimą;
8.) įstatymų nustatyta tvarka įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką;
9) kuriam Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai;
10) per pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip 2 kartus baustas už šiurkštų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimą;
11) kuris per pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip 2 kartus padarė administracinius teisės pažeidimus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;
12) kuriam leidimas nešiotis, leidimas laikyti ginklą buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio pagrindais, taip pat už kitus ginklų apyvartos pažeidimus, ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
ūkinė KOMERCINĖ VEIKLA, susijusi su ginklais, ginklų priedėliais ir šaudmenimis
19 straipsnis. Bendrieji ūkinės komercinės veiklos, susijusios su ginklais ir šaudmenimis, reikalavimai
1. Licencijuojama ūkinė komercinė veikla yra:
1) ginklų, A kategorijos ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių gamyba;
2) ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių importas, eksportas;
3) prekyba civilinėje apyvartoje ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis;
4) ginklų taisymas, ginklų ir šaudmenų perdirbimas;
5) tirų, šaudyklų eksploatavimas;
6) ginklų nuoma.
2. Licenciją verstis šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta veikla turi teisę gauti tik Europos juridiniai asmenys. Licencijas verstis šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodyta veikla turi teisę gauti Europos fiziniai asmenys ir Europos juridiniai asmenys.
3. Lietuvos Respublikoje verstis šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodyta veikla turi teisę kitų valstybių narių paslaugų teikėjai, pateikę licencijas išduodančiai institucijai savo registracijos valstybėje narėje gautas licencijas verstis atitinkama veikla. Licencijas išduodanti institucija, patikrinusi pateiktos licencijos galiojimą ir gavusi licenciją išdavusios valstybės narės patikrintų asmenų, kurie turi teisę dirbti su licencijuojama veikla tiesiogiai susijusį darbą, sąrašus, išduoda rašytinį sutikimą vykdyti Lietuvos Respublikoje licencijuojamą veiklą. Toks sutikimas neišduodamas, jeigu gaunama duomenų, kad juridinio asmens registracija ar licencija negalioja, taip pat jeigu į patikrintų asmenų sąrašus yra įtraukti asmenys, neturintys teisės dirbti su licencijuojama veikla tiesiogiai susijusį darbą. Jeigu per 30 kalendorinių dienų nuo licencijos pateikimo dienos negaunamas joks atsakymas, laikoma, kad priežasčių neišduoti sutikimo nėra.
4. Sprendimas dėl licencijos išdavimo priimamas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo visų dokumentų, reikalingų licencijai išduoti, pateikimo dienos.
5. Gavusi prašymą išduoti licenciją, licencijas išduodanti institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą, kad prašymas gautas. Patvirtinime taip pat nurodoma šio straipsnio 4 dalyje nurodytas terminas licencijai išduoti, sprendimo apskundimo tvarka bei terminai ir tai, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo per 30 kalendorinių dienų nuo visų dokumentų, reikalingų licencijai išduoti, pateikimo dienos negauna jokio atsakymo, yra laikoma, kad priimamas teigiamas sprendimas.
6. Atsisakymas išduoti licenciją turi būti motyvuotas vadovaujantis šio įstatymo nustatytais reikalavimais. Pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo atsisakymą išduoti licenciją turi teisę ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo gavimo dienos apskųsti teismui.
7. Jeigu pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo per 30 kalendorinių dienų nuo visų dokumentų, reikalingų licencijai išduoti, pateikimo dienos negauna jokio atsakymo, yra laikoma, kad priimamas teigiamas sprendimas.
8. Ūkinės komercinės veiklos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausybė.
9. Sprendimas dėl sutikimo verstis licencijuojama veikla išdavimo ar neišdavimo paslaugų teikėjui, pateikusiam kitoje valstybėje narėje išduotą licenciją, priimamas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo turimos licencijos pateikimo licencijas išduodančiai institucijai dienos. Jeigu paslaugų teikėjas per 30 kalendorinių dienų nuo licencijos pateikimo dienos negauna jokio atsakymo, yra laikoma, kad priimamas teigiamas sprendimas.
10. Licencija turi būti patikslinta (papildyta), jeigu pasikeičia bent vienas juridinio (pavadinimas, teisinė forma, kodas, adresas) ar fizinio (vardas, pavardė, asmens kodas, licencijoje nurodytos vykdomos veiklos adresas) asmens, kuris verčiasi licencijuojama veikla, rekvizitas. Tokiu atveju juridinis ar fizinis asmuo, kuris verčiasi licencijuojama veikla, ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo dienos turi pateikti licenciją išdavusiai institucijai rašytinį prašymą patikslinti (papildyti) išduotą licenciją, turimą licencijos originalą (dublikatą) ir dokumentus, patvirtinančius pasikeitusius duomenis. Licenciją išdavusi institucija per 10 darbo dienų nuo nurodytų dokumentų gavimo dienos patikslina (papildo) licenciją.
11. Licencijos turėtojas licencijas išduodančios institucijos yra įspėjamas apie galimą licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimo sustabdymą, jeigu jis pažeidžia šiame skirsnyje nustatytus ūkinės komercinės veiklos reikalavimus. Licencijos turėtojas, įspėtas apie galimą licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimo sustabdymą, turi pašalinti licencijuojamos veiklos pažeidimus per licencijas išduodančios institucijos nustatytą laiką.
12. Licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimas yra sustabdomas, jeigu:
1) licencijos turėtojas, įspėtas apie galimą licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimo sustabdymą, per nustatytą laiką nepašalina šių pažeidimų;
2) paaiškėja, kad licencijos turėtojo kontroliuojančiajam asmeniui, administracijos vadovui iškilo bent viena šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė, o ginklininkui ar bet kuriam darbuotojui, kurio darbas tiesiogiai susijęs su licencijuojama veikla, – bent viena šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė;
3) licencijas išduodančioje institucijoje gautas policijos įstaigų ar kitų kontroliuojančiųjų institucijų motyvuotas pasiūlymas sustabdyti licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimą dėl įstatymų, kitų teisės aktų, nustatančių licencijuojamos veiklos sąlygas, pažeidimų.
13. Rašytinio sutikimo galiojimas sustabdomas ir tuo atveju, kai iš licencijos registracijos valstybės narės gaunama informacija apie šioje valstybėje narėje priimtą sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą.
14. Licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimas panaikinamas, jeigu:
1) licencijos turėtojas raštu prašo panaikinti licenciją ar rašytinį sutikimą;
2) licencijos turėtojas per 3 mėnesius nuo licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimo sustabdymo nepašalina licencijuojamos veiklos pažeidimo (pažeidimų);
3) licencijos turėtojas, kuris įspėtas apie galimą licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimo sustabdymą arba kuriam sustabdytas licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimas, per vienus metus antrą kartą padaro pažeidimą, susijusį su licencijuojama veikla;
4) licencijos turėtojas – juridinis asmuo likviduotas;
5) licencijos turėtojas miršta;
6) nustatoma, kad licencijos turėtojas policijos įstaigai pateikė su licencijuojama veikla susijusią tikrovės neatitinkančią informaciją;
7) licencijos turėtojas per 3 metus nuo licencijos ar rašytinio sutikimo išdavimo nepradeda licencijoje nurodytos veiklos arba daugiau kaip 3 metus iš eilės nevykdo licencijoje ar rašytiniame sutikime nurodytos veiklos;
8.) licencijos turėtojas, kurio licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimas sustabdytas, vykdo licencijuojamą veiklą.
15. Rašytinio sutikimo galiojimas panaikinamas ir tuo atveju, kai iš licencijos registracijos valstybės narės gaunama informacija apie šioje valstybėje narėje priimtą sprendimą panaikinti licencijos galiojimą.