MEDŽIOKLĖS TAISYKLĖS. (senos redakcijos - negaliojančios)
Posted: 2009-Oct-28 18:05
Čia rasite visus naujausius MT pakeitimus ir redakcijas.
SENA REDAKCIJA
I DALIS.
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
2000 m. birželio 27 d. Nr. 258
Vilnius
DĖL MEDŽIOKLĖS LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOJE
TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
Vadovaudamasis Medžioklės Lietuvos Respublikoje nuostatų (Žin., 200, Nr. 32-905) 2 punktu ir Aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353) 11.5 punktu:
1. T v i r t i n u Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles (pridedama).
2. Neteko galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 511 (nuo 2002 m. spalio 10 d.)
(Žin., 2002, Nr. 97-4308).
3. Neteko galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 511
(nuo 2002 m. spalio 10 d.)
(Žin., 2002, Nr. 97-4308).
4. Laikau netekusiais galios:
4.1. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 1996 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. 142 „Dėl aptvarų medžiojamajai faunai laikyti steigimo ir naudojimo laikinosios tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 133-2595);
4.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. 114* „Dėl lapių medžioklės sezono nustatymo ir medžiojamosios faunos sąrašo pakeitimo“ (Žin., 1999, Nr. 38-1177).
5. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „gyvūnija, „valdymo sistema“.
6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. D1-30
(nuo 2006 m. sausio 27 d.)
(Žin., 2006, Nr. 10-392) redakcija.
Pavedu Aplinkos ministerijos Bendrųjų reikalų departamentui, atsižvelgus į apskričių viršininkų administracijų pateiktas paraiškas dėl Lietuvos Respublikos medžiotojo bilieto blankų poreikio, organizuoti Lietuvos Respublikos medžiotojo bilieto blankų pagaminimą.
Aplinkos ministras Danius Lygis
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos
ministro 2000 m. birželio 27 d.
įsakymu Nr. 258
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 511
(nuo 2002 m. spalio 10 d.)
(Žin., 2002, Nr. 97-4308) redakcija.
Nustatyta, kad Medžioklės Lietuvos Respublikos
teritorijoje taisyklių naujos redakcijos
13 punktas neteko galios nuo 2004 m. balandžio 1 d.
MEDŽIOKLĖS LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOJE TAISYKLĖS
I. BENDROJI DALIS
1. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės (toliau – Medžioklės taisyklės) nustato medžiojamųjų gyvūnų rūšių sąrašą ir šių gyvūnų leidžiamus medžioklės terminus, leidžiamus medžioklės būdus ir jų taikymo terminus, draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius, medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžiojimas yra ribojamas, sąrašą bei kasmetinio jų sumedžiojimo limitų nustatymo atskiruose medžioklės plotų vienetuose ir Lietuvos Respublikoje tvarką, saugaus elgesio medžioklėje reikalavimus bei kitus medžiojimo reikalavimus.
2. Medžiojamieji gyvūnai – tai gyvūnai, kurie dėl visuomeniniais ir asmeniniais tikslais grindžiamose vertės bei susiklosčiusių tradicijų buvo medžiojami praeityje, yra šiuo metu medžiojami ar gali būti medžiojami ateityje.
3. Medžiojamieji gyvūnai skirstomi į stambiąją ir smulkiąją medžiojamąją fauną. Prie stambiosios medžiojamosios faunos priskiriami šie gyvūnai: rudoji meška, stumbras, briedis, taurusis elnias, dėmėtasis elnias, danielius, muflonas, stirna, šernas, vilkas, lūšis, kurtinys. Prie smulkiosios medžiojamosios faunos priskiriami šie gyvūnai: lapė, mangutas, ūdra, miškinė kiaunė, akmeninė kiaunė, europinė audinė, kanadinė audinė, juodasis šeškas, barsukas, šermuonėlis, žebenkštis, pilkasis kiškis, baltasis kiškis, bebras, ondatra, laukinės žąsys, laukinės antys, laukys, tetervinas, virbė (jerubė), kurapka, fazanas, putpelė, laukiniai karveliai, slanka, perkūno oželis, didysis kormoranas, pilkasis garnys, varniniai paukščiai.
4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2008 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. D1-697
(nuo 2009 m. sausio 11 d.)
(Žin., 2009, Nr. 3-63) redakcija
Medžiojamieji gyvūnai medžiojami Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka, atsižvelgiant į populiacijų gausumo lygį, geografinį paplitimą ir veisimosi greitį, siekiant nepakenkti pastangoms apsaugoti jas jų paplitimo areale.
Medžioti leidžiama tik tuos medžiojamuosius gyvūnus, kuriems Medžioklės taisyklėse yra nustatytas leistinas jų medžioklės terminas. Žvėris ir paukščius, kurie nėra priskirti medžiojamiesiems, taip pat medžiojamuosius gyvūnus, kuriems nėra nustatytas leistinas jų medžiojimo terminas, be atskiro Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos leidimo medžioti, tyčia žudyti ir gaudyti kitais būdais draudžiama visus metus. Šis reikalavimas netaikomas naikinant pelinius graužikus, kurie nėra įtraukti į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 „Dėl Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331), bei kurmius. Benamiai šunys ir katės nėra laikomi medžiojamaisiais gyvūnais, tačiau medžioklės plotų naudotojai turi teisę gaudyti ir numarinti medžioklės plotuose sutiktus benamius šunis ir kates, laikydamiesi Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2728) reikalavimų. Sunaikinti benamius šunis ir kates jų nesugavus leidžiama tik tuo atveju, jeigu benamis šuo ar katė kelia grėsmę žmonių sveikatai ar turtui, taip pat jeigu atitinkamoje vietovėje tam tikru laiku Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba užfiksavo šių gyvūnų platinamų užkrečiamųjų ligų atvejus ir medžioklės plotų naudotojams išdavė tai liudijančią pažymą arba vietovė savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu yra paskelbta pasiutligės grėsmės zona.“.
5. Pagal šias Medžioklės taisykles jaunikliais laikomi medžioklės sezono (nuo vienų metų balandžio l d. iki kitų metų kovo 31 d.) metu gimę (atvesti, išsiritę) medžiojamieji gyvūnai iki kito medžioklės sezono pradžios. Vėliau jie laikomi suaugusiais ir antrąjį medžioklės sezoną vadinami antramečiais, sulaukę trečiojo medžioklės sezono – trečiamečiais ir t.t.
II. TEISĖS MEDŽIOTI SUTEIKIMAS IR MEDŽIOTOJO BILIETO IŠDAVIMAS
6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2004 m. gegužės 14 d.)
(nuo 2004 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2004, Nr. 79-2814) redakcija
Apskrities teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisija medžioklės egzaminą organizuoja ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Informacija apie rengiamą medžioklės egzaminą ir saugaus elgesio medžioklėje žinių patikrinimą, organizuojama pagal Medžioklės taisyklių 9 punkto reikalavimus, Apskrities teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisija paskelbia apskrities spaudoje, nurodydama komisijos darbo kalendorinį grafiką, vietą, laiką bei Medžioklės taisyklių 7 punkte išvardytų dokumentų pateikimo terminą.
7. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2004 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. D1-255
(nuo 2004 m. gegužės 14 d.)
Asmuo, pageidaujantis įgyti teisę medžioti ir kuriam pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (Žin., 2002, Nr. 65-2634 14 straipsnio 1 dalies reikalavimus tokia teisė gali būti suteikta, privalo Apskrities teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijai iki nustatyto termino pateikti šiuos dokumentus ir jų kopijas (dokumentų orginalai, įsitikinus kopijų tikrumu, gražinami juos pateikusiam asmeniui):
7.1. asmens dokumentą su fotonuotrauka, kuriame būtų nurodyta gimimo data arba asmens kodas;
7.2. nustatytos formos pažymėjimus apie baigtus medžiotojų mokymo kursus ir atliktą stažuotę pagal Medžiotojų mokymo kursų ir stažuotės programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 510 (Žin., 2002, Nr. 97-4307) arba aukštojo ar aukštesniojo mokslo diplomą, liudijantį įgytą aukštąjį ar aukštesnįjį biologinio profilio išsilavinimą, bei šio diplomo priedą apie studijų metu išklausytą specialų medžioklės kursą bei išlaikytą atitinkamą egzaminą;
7.3. prašymą Apskrities teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijai leisti laikyti medžioklės egzaminą;
7.4. pažymas, numatytas pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 ir 2-5 punktų reikalavimus;
7.5. dvi amžių atitinkančias fotonuotraukas, skirtas dokumentams įforminti.
8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2006 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. D1-30
(nuo 2006 m. sausio 27 d.)
(Žin., 2006, Nr. 10-392) redakcija
Visus 7 punkte nurodytus dokumentus pateikusiems ir išlaikiusiems medžioklės egzaminą asmenims medžiotojo bilietą apskrities teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos pirmininkas išduoda per 30 kalendorinių dienų. Išduodamas medžiotojo bilietas turi būti patvirtintas atitinkamos apskrities teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos spaudu su įrašu „________ apskrities teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisija – medžiotojų bilietams“ ir medžiotojo bilietą išduodančio asmens parašu. Už išduodamą medžiotojo bilietą turi būti sumokėtos medžiotojo bilieto pagaminimo išlaidos. Apskrities teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos pirmininkas Medžiotojų bilietų išdavimo registravimo žurnale įrašo medžiotojo bilieto išdavimo datą, medžiotojo bilieto numerį, asmens, kuriam išduodamas medžiotojo bilietas, vardą, pavardę, gyvenamąją vietą. Žurnale pasirašo medžiotojo bilietą gavęs medžiotojas ir bilietą išdavęs asmuo, nurodydamas savo vardą, pavardę ir pareigas. Pametus arba sugadinus medžiotojo bilietą, apskrities teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos pirmininkas išduoda jo dublikatą. Medžiotojo bilieto pavyzdinę formą tvirtina bei medžiotojo bilieto blankų gamybą pagal apskričių viršininkų administracijų pateiktas paraiškas organizuoja Aplinkos ministerija. Paraiškoje nurodyto medžiotojo bilieto blankų kiekio pagaminimo išlaidas iš anksto sumoka juos užsakiusioji apskrities viršininko administracija.
9. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2004 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. D1-255
(nuo 2004 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2004, Nr. 79-2814) redakcija
Kas treji metai medžiotojų visuomeniniu organizacijų valdymo organai organizuoja savo medžiotojų saugaus elgesio medžioklėje žinių patikrinimą, tai nurodydamos medžiotojo bilieto paskutiniajame puslapyje „Kitos žymos“. Tokį pat medžiotojų visuomeninėms organizacijoms nepriklausančių medžiotojų žinių patikrinimą organizuoja Apskrities teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos. Informaciją apie organizuojamą saugaus elgesio medžioklėje žinių patikrinimą apskrities teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisija skelbia kartu su 6 punkte numatyta skelbti informacija. Patikrinimas atliekamas pagal Medžioklės egzamino teorinio egzamino programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 510 (Žin., 2002, Nr. 97-4307), pateikus saugaus elgesio medžioklėje klausimus.
10. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2004 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. D1-255
(nuo 2004 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2004, Nr. 79-2841) redakcija
Asmenims, kuriems už Medžioklės taisyklių pažeidimus teisė medžioti, vykdant nutarimą aplinkos apsaugos administracinio teisės pažeidimo byloje, buvo laikinai atimta paimant medžiotojo bilietą trumpesniam negu vienerių metų terminui, iš jų paimti dokumentai gražinami, pasibaigus šiam terminui. Asmenys, kuriems už Medžioklės taisyklių pažeidimus teisė medžioti, vykdant nutarimą aplinkos apsaugos administracinio teisės pažeidimo byloje, buvo laikinai atimta paimant medžiotojo bilietą vieneriems metams ar ilgesniam laikui, prieš atsiimdami medžiotojo bilietą, privalo Apskrities teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijoje išlaikyti egzaminą pagal Medžioklės egzamino teorinio egzamino programos dalį bei pateikti tai patvirtinančią pažymą pareigūnui, laikinai paėmusiam medžiotojo bilietą. Jei asmuo minėtus teisės pažeidimus padarė būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, pasibaigus terminui iš asmens paimti dokumentai grąžinami, įvykdžius anksčiau išvardytus reikalavimus bei pateikus dokumentus, liudijančius, kad asmuo teisės aktų nustatyta tvarka išklausė paskaitų kursą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai.
III. MEDŽIOKLĖS ĮRANKIAI IR PRIEMONĖS, MEDŽIOKLĖS BŪDAI IR
TERMINAI
11. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2004 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. D1-255
(nuo 2004 m. gegužės 14 d.)
( Žin., 2004, Nr. 79-2814) redakcija
Vadovaujantis Medžioklės taisyklių 60 punkte nustatytais apribojimais ir draudimais, medžiojant leidžiama naudoti šiuos įrankius ir priemones:
11.1. įrankius:
11.1.1. medžioklinius lygiavamzdžius, graižtvinius ir kombinuotus šautuvus su optiniais taikikliais ar be jų;
11.1.2. tinklus, graibštus, gaudykles, užtikrinančias gyvo ir nesužeisto gyvūno pagavimą;
11.1.3. selektyviuosius spąstus, užtikrinančius staigią pagauto gyvūno žūtį;
11.2. priemones:
11.2.1. iškamšas, profilius, miliažus, natūralų masalą, feromoninius jaukus, gyvus ir nesužeistus gyvūnus;
11.2.2. peilius, vėliavėles;
11.2.3. grynaveislius medžioklinius šunis, plėšriuosius paukščius, žirgus;
11.2.4. žiūronus, naktinio stebėjimo prietaisus, stacionarius ar kilnojamuosius tykojimo bokštelius bei dirbtines priedangas, slėptuves;
11.2.5. sausumos ir vandens transporto priemones;
11.2.6. medžioklinius prožektorius, kurių šviestuvas žibintas pristatytas prie šautuvo, o maitinamoji baterija nešiojama (leidžiama naudoti tik medžiojant šernus tykojant).
12. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2004 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. D1-255
(nuo 2004 m. gegužės 14 d.)
( Žin., 2004, Nr. 79-2814) redakcija
Medžioti leidžiama šiais būdais:
12.1. varant – kai medžiojamuosius gyvūnus medžiotojų, stovinčių ant žemės arba esančių tam skirtuose bokšteliuose, medžiotojų linijoje ar jos flanguose, ar kitose tikėtinose medžiojamųjų gyvūnų pasirodymo vietose, link gena varovai su medžiokliniais šunimis ar be jų arba tik medžiokliniai šunys. Medžiotojų, varovų ir šunų skaičius neribojamas;
12.2. tykojant – kai medžiojamųjų gyvūnų laukiama tam skirtame medžioklės bokštelyje, slėptuvėje, valtyje, specialiai įrengtoje priedangoje ar be jos. Tykojamus medžiojamuosius gyvūnus galima vilioti masalu, iškamšomis, muliažais, profiliais, viliokliais ir vilbynėmis, feromoniniais ir cheminiais jaukais, krykštėmis. Tykojamus šernus leidžiama apšviesti Medžioklės taisyklių 11.2.6 punkte nurodytomis priemonėmis.
12.3. sėlinant – kai prie medžiojamojo gyvūno prisėlinama, gyvūną pabaido ar sustabdo medžioklinis šuo, medžiojamasis gyvūnas priviliojamas viliokliu ar vilbyne. Vandens paukščius, bebrus, ondatras leidžiama medžioti iriantis irkline (nemotorine) valtimi. Medžioklė sėlinant leidžiama tik šviesiuoju paros metu – ne anksčiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo ir ne vėliau kaip pusantros valandos saulei nusileidus;
12.4. su šunimis – kai su medžiokliniai šunimis žvėrys gaudomi jų urvuose ar nameliuose arba yra šaudomi šunų išvaryti iš urvų ar namelių, ar jie gaudomi atkasant urvą, arba, kai šuo pasiveja ir pagauna plėšrųjį žvėrį ar kiškį;
12.5. grandine – kai medžiotojai, sustoję linija, eina atviru lauku;
12.6. katilu – kai medžiotojai eina į centrą, apsupę tam tikrą atvirą lauko plotą;
12.7. su plėšriaisiais paukščiais – kai smulkioji fauna gaudoma, pasitelkus specialiai apmokytą plėšrųjį paukštį;
12.8. gaudant spąstais, gaudyklėmis – kai gyvūnai gaudyklėmis gaudomi gyvi ir nesužeisti arba plėšrieji žvėrys (išskyrus vilką), bebrai ir ondatros gaudomi spąstais, kurie garantuoja staigią pagauto gyvūno žūtį ir pagal jų naudojimo sąlygas garantuoja, kad nebus sugauti kiti gyvūnai, kuriems gaudyti jie nera skirti;
12.9. su vėliavėlėmis – kai medžiojamieji gyvūnai medžiojami medžioklės plotų dalį apjuosiant specialia virve su vėliavėlėmis.
13. Neteko galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 511
(nuo 2004 m. balandžio 1 d.)
(Žin., 2002, Nr. 97-4308)
14. Medžioklės metu leidžiama naudoti tik kilmės dokumentus turinčius medžioklinių veislių šunis. Medžioklinius šunis ir plėšriuosius paukščius tam tikram medžioklės būdui parengti arba lauko bandymus, varžybas medžioklės plotuose natūraliomis sąlygomis vykdyti leidžiama tik leidžiamu šiais būdais medžioti terminu. Šiems renginiams medžioklės plotuose organizuoti privaloma turėti visus medžioklei būtinus dokumentus. Kitais atvejais medžioklės plotuose šunys vedžiojami tik su pavadėliais.
15. Medžioklėje su plėšriaisiais paukščiais leidžiama naudoti tik legaliai įsigytus arba nelaisvėje išaugintus plėšriuosius paukščius. Leidimus nelaisvėje veisiamų ar legaliai iš užsienio šalių įvežtų plėšriųjų paukščių laikymui išduoda Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Plėšriuosius paukščius paimti iš laisvės medžioklės tikslams draudžiama.
16. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2004 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. D1-255
(nuo 2004 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2004, Nr. 79-2814) ir
2008 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. D1-184
(nuo 2008 m. balandžio 13 d.)
(Žin., 2008, Nr. 42-1575) redakcija
Suaugusius elninių žvėrių patinus, vadovaujantis Elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 124 (Žin., 2002, Nr. 32-1221), gali medžioti tik medžiotojo selekcininko kvalifikaciją turintis medžiotojas. Asmenims, turintiems užsienio šalyse išduotus medžiotojo bilietui analogiškus dokumentus, reikalavimas turėti medžiotojo selekcininko kvalifikaciją netaikomas, tačiau, prieš prasidedant medžioklei, medžioklės vadovas turi supažindinti šiuos medžiotojus su Elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatų reikalavimais.
17. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2006 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. D1-545
(nuo 2006 m. gruodžio 1 d.)
( Žin., 2006, Nr., 130-4918) redakcija
Medžioklės terminai (datos nurodomos imtinai):
17.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2008 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. D1-184
(nuo 2008 m. balandžio 13 d.)
(Žin., 2008, Nr. 42-1575) redakcija
medžiojamuosius gyvūnus (išskyrus suaugusius elninių žvėrių patinus) medžioti varant leidžiama nuo spalio 15 d. iki vasario 1 d., atsižvelgiant į Medžioklės taisyklių 17.2 punkte nustatytus atskirų medžiojamųjų gyvūnų rūšių medžioklės terminus. Lapes, mangutus ir kanadines audines, miškines ir akmenines kiaunes, juoduosius šeškus medžioti varant ne miškuose leidžiama nuo spalio 15 d. iki balandžio 15 d. Kitais Medžioklės taisyklių 12 punkte nurodytais medžioklės būdais tam tikrus medžiojamuosius gyvūnus medžioti leidžiama Medžioklės taisyklių 17.2 punkte nurodytais terminais;
17.2. medžiojamuosius gyvūnus medžioti leidžiama:
2008 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. D1-697
(nuo 2009 m. sausio 11 d. )
(Žin., 2009, Nr. 3-63)
17.2.1. briedžius:
patinus - nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 15 d. (tik medžiotojams selekcininkams);
pateles ir jauniklius - nuo spalio 1 d. iki lapkričio 15 d.;
17.2.2. tauriuosius elnius:
patinus - nuo rugpjūčio 15 d. iki spalio 15 d. (tik medžiotojams selekcininkams);
pateles ir jauniklius - nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.;
17.2.3. danielius:
patinus - nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 15 d. (tik medžiotojams selekcininkams);
pateles ir jauniklius - nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.;
17.2.4. stirnas:
patinus - nuo birželio 1 d. iki lapkričio 1 d. (tik medžiotojams selekcininkams);
pateles ir jauniklius - nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.;
17.2.5. šernus:
jauniklius, visus antramečius šernus ir vyresnius nei antramečiai patinus - nuo gegužės 1 d. iki kovo 1 d. (nuo vasario 2 d. iki kovo 1 d. tik tykojant bokšteliuose);
vyresnes nei antrametes pateles - nuo spalio 1 d. iki vasario 1 d.;
17.2.6. vilkus - nuo gruodžio 1 d. iki balandžio 1 d. (išnaudojus nustatytą vilkų sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas nutraukiamas anksčiau);
17.2.7. miškines ir akmenines kiaunes, juoduosius šeškus - nuo liepos 1 d. iki balandžio 1 d.;
17.2.8. barsukus - nuo spalio 1 d. iki gruodžio 1 d.;
17.2.9. pilkuosius kiškius - nuo lapkričio 3 d. iki vasario 1 d. (laukuose per medžioklės sezoną leidžiama organizuoti ne daugiau kaip 2 medžiokles medžioklės plotų vienete, kurio dydis yra ne daugiau kaip 4000 ha, ir 4 medžiokles medžioklės plotų vienete, kurio dydis yra daugiau kaip 4000 ha. Apie konkrečias pilkųjų kiškių medžioklių laukuose datas iš anksto informuojama atitinkama Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono (miesto) agentūra);
17.2.10. bebrus - nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 15 d.;
17.2.11. ondatras - nuo spalio 1 d. iki gruodžio 1 d.;
17.2.12. želmenines ir baltakaktes žąsis - nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 15 d.;
17.2.13. didžiąsias ir rudagalves antis, dryžgalves ir rudagalves krykles, klykuoles - nuo rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 15 d.;
17.2.14. kuoduotąsias antis, laukius – nuo rugsėjo 15 d. iki gruodžio 15 d.;
17.2.15. perkūno oželius, slankas - nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 1 d.;
17.2.16. kurapkas - nuo spalio 1 d. iki lapkričio 15 d.;
17.2.17. fazanus - nuo rugsėjo 1 d. iki kovo 1 d.;
17.2.18. keršulius – nuo rugsėjo 15 d. iki gruodžio 1 d.;
17.2.19. kovus, pilkąsias varnas - nuo liepos 1 d. iki kovo 1 d.;
17.2.20. lapes, mangutus, kanadines audines, - visus metus;
17.3. medžioklės plotų naudotojai, siekdami nutraukti sunkiai sergančio ar sužeisto medžiojamojo gyvūno kančias, turi teisę bet kuriuo metu sumedžioti šiuos medžiojamuosius gyvūnus. Apie jų sumedžiojimą būtina nedelsiant pažymėti medžiokles lape ir per 48 val. pranešti atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūrai, o sumedžiotus gyvūnus pristatyti rajono valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kad šioji nustatytų sužeidimo pobūdį ar ligą, sumedžioto gyvūno tinkamumą vartoti žmonių maistui bei surašytų aktą, kuriame būtų nurodytas būtinojo sumedžiojimo pagrįstumas. Medžioklės plotų naudotojai privalo vykdyti veterinarijos specialistų nurodymus dėl tolesnio šios medžioklės produkcijos naudojimo.
IV. MEDŽIOKLĖS DOKUMENTAI
18. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2004 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. D1-255
(nuo 2004 m. gegužės 14 d.)
( Žin., 2004, Nr. 79-2814) redakcija
Medžioklės metu privaloma turėti šiuos dokumentus:
18.1. medžiotojo bilietą, su žyma, įrašyta ne daugiau kaip prieš vienerius metus, apie duomenų medžiotojų sąvadui pateikimą (ši žyma nėra privaloma 1 metus nuo teisės medžioti suteikimo datos);
18.2. galiojantį medžioklės lapą;
18.3. galiojantį leidimą laikyti ir nešioti medžioklinį šautuvą, jeigu medžiojama su šaunamuoju ginklu;
18.4. licencijas medžiojamiesiems gyvūnams medžioti, jeigu medžiojami gyvūnai, kurių medžioklė yra licencijuota;
18.5. medžioklinio šuns kilmės liudijimą arba registracijos taloną ar kitą dokumentą, liudijantį šuns kilmę ar įregistravimą medžioklinių šunų registraciją vykdančioje organizacijoje, jeigu medžiojama su medžiokliniu šunimi.
19. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2003 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. 453
(nuo 2003 m. gruodžio 1 d.)
( Žin., 2003, Nr. 90-4088) redakcija
Medžioklės lapas – tai dokumentas, kurio medžioklės plotų naudotojas leidžia jame nurodytam medžiotojui medžioti arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose nurodytu laikotarpiu. Medžioklės lapas nesuteikia teisės medžioti medžiojamųjų gyvūnų, nurodytų Medžioklės taisyklių 30 punkte, neturint licencijų šiems gyvūnams sumedžioti. Medžioklės lapus išduoti turi teisę tik medžioklės plotų naudotojai – fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo reikalavimus išduotą leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete.
20. Medžioklės lapai ir licencijos medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti medžioklės plotų naudotojas išduodami bei medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimo ataskaitos pateikiamos vadovaujantis Licencijų medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti išdavimo tvarka (Žin., 2002, Nr. 84-3667).
21. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2004 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. D1-255
(nuo 2004 m. gegužės 14 d.)
( Žin., 2004, Nr. 79-2814) redakcija
Medžioti leidžiantis asmuo pirmoje medžioklės lapo pusėje turi:
21.1. įrašyti medžiotojo, kuriam leidžiama medžioti, arba medžioklės vadovo, kuriam leidžiama organizuoti medžioklę, vardą, pavardę;
21.2. nurodyti medžioklės plotų vieneto, kuriame leidžiama medžioti, pavadinimą;
21.3. nurodyti medžioklės lapo galiojimo laiką. Medžioklės lapas gali būti išduodamas ne ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui (datos nurodomos imtinai). Pratęsti to paties medžioklės lapo galiojimą draudžiama;
21.4. nurodyti savo vardą, pavardę, pareigas, pasirašyti medžioklės lape nurodytoje vietoje bei pažymėti medžioklės lapą medžioklės plotų naudotojo antspaudu (jei medžioklės plotų naudotojas yra juridinis asmuo).
22. Jeigu medžioklės lape nėra bent vieno iš Medžioklės taisyklių 21.1 – 21.4 punktuose nurodytų duomenų, toks medžioklės lapas laikomas negaliojančiu. Duomenis į medžioklės lapą įrašo medžioklės plotų vieneto naudotojas (juridinio asmens atveju – juridinio asmens vadovas arba jo įgaliotas asmuo), išduodantis medžioklės lapą, arba atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento įgaliotas darbuotojas, kai medžioklės lapai, vadovaujantis Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijoje, kuriose medžioti draudžiama, tvarka, išduodami asmenims, vykdysiantiems medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo priemones teritorijose, kuriose medžioti draudžiama.
23. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2004 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. D1-255
(nuo 2004 m. gegužės 14 d.)
( Žin., 2004, Nr. 79-2814) redakcija
Prieš pradedant medžioti medžioklės vadovas medžioklės lapo antroje pusėje turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, jų medžiotojų bilietų numerius. Medžiotojai pasirašo medžioklės lape nurodytoje vietoje. Medžioklei pasibaigus, prieš išvykstant iš medžioklės lape nurodytų medžioklės plotų, medžioklės lape nurodoma, kiek ir kokių gyvūnų yra sumedžiota, bei surašomi panaudotų licencijų medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti numeriai.
24. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2008 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. D1-184
(nuo 2008 m. balandžio 13 d.)
(Žin., 2008, Nr. 42-1575) redakcija
Licencija medžiojamajam gyvūnui sumedžioti tai dokumentas, kuriuo leidžiama sumedžioti joje nurodytą gyvūną. Licencija galioja, tik medžiojant jame nurodytame medžioklės plotų vienete arba tik tam tikroje medžioklės plotų vieneto dalyje (miške, seniūnijos teritorijoje ir pan.), jeigu tikslus medžioklės plotų vieneto dalies pavadinimas turi būti įrašomas, vadovaujantis atitinkamu rajono medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisijos sprendimu, priimtu pagal Medžioklės taisyklių 40 punkte nustatytą tvarką. Medžioklės plotų vieneto arba jo dalies, kurioje galioja licencija, pavadinimą, prieš išduodamas licenciją, įrašo atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento įgaliotas asmuo. Licencijos atkarpa turi būti užpildyta prieš išvežant sumedžiotą gyvūną iš medžioklės plotų arba prieš pradedant sumedžioto gyvūno apdorojimą priklausomai nuo to, kuris iš šių veiksmų pirmiau pradedamas, išskyrus atvejus, kai medžioja vienas medžiotojas. Individualiai medžiojantis medžiotojas licencijos atkarpą privalo užpildyti nedelsdamas gyvūno sumedžiojimo vietoje, o užpildytos licencijos numerį įrašyti į medžioklės lapą. Licencija medžiojamajam gyvūnui sumedžioti nesuteikia teisės medžioti neturint medžioklės lapo ir kitų būtinų medžioklės dokumentų.
25. Už teisingą medžioklės lapo pirmosios pusės užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 21 punkto reikalavimus atsako medžioklės lapą išduodantis asmuo, o antrosios pusės užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 23 punkto reikalavimus – medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas. Už teisingą licencijos medžiojamajam gyvūnui sumedžioti užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 24 punkto reikalavimus atsako medžioklės vadovas (arba individualiai medžiojantis medžiotojas) bei medžiojamąjį gyvūną sumedžiojęs medžiotojas.
V. MEDŽIOKLĖS EIGA
26. Kai medžioklėje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas medžioklei turi vadovauti medžioklės vadovas, kurį paskiria medžioklės plotų naudotojas (juridinio asmens atveju – juridinio asmens vadovas arba jo įgaliotas asmuo), išduodantis medžioklės lapą. Medžioklės vadovas privalo:
26.1. turėti jo vardu išduotą medžioklės lapą, reikiamas licencijas medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti ir Medžioklės taisyklių 23 ir 24 punktuose nustatyta tvarka juos užpildyti;
26.2. organizuoti medžioklę Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka;
26.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2006 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. D1-545
(nuo 2006 m. gruodžio 1 d.)
( Žin., 2006, Nr. 130-4918) redakcija
patikrinti prieš medžioklę visų medžioklėje dalyvaujančių medžiotojų bilietus ir leidimus laikyti bei nešiotis medžioklinį šautuvą, pasirūpinti pirmosios pagalbos priemonėmis;
26.4. patikrinti prieš medžioklę, ar visų medžioklėje dalyvaujančių šunų savininkai turi šunų dokumentus, nurodytus Medžioklės taisyklių 18.5 punkte, bei parodyti šiuos šunis visiems medžioklėje dalyvaujantiems medžiotojams;
26.5. priminti visiems medžioklėje dalyvaujantiems medžiotojams saugaus elgesio medžioklėje reikalavimus;
26.6. pranešti visiems medžioklėje dalyvaujantiems medžiotojams, kiek ir kokių žvėrių bei paukščių bus medžiojama;
26.7. nurodyti medžiotojams jų individualios sėlinimo teritorijos ribas, jeigu bus medžiojama sėlinant;
26.8. medžioklės su varovais atveju paskirti varovų vadovą, supažindinti jį ir kitus medžioklės dalyvius su medžioklės tvarka, būdu, žvėrių bei paukščių varymo kryptimi, nustatyti rinkimosi vietą, laiką, užtikrinti, kad varovai vilkėtų ryškios (oranžinės, raudonos, geltonos) spalvos liemenes;
26.9. sustabdyti medžioklę, esant nepalankioms oro sąlygoms, žmonių judėjimui ar susitelkimui medžioklės vietose, įvykus nelaimingam atsitikimui;
26.10. per 48 valandas informuoti atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūrą apie medžioklės metu padarytus Medžioklės taisyklių pažeidimus;
26.11. įvykus nelaimingam atsitikimui, pasirūpinti, kad nukentėjusiajam būtų suteikta skubi medicininė pagalba, o jeigu nelaimingas atsitikimas susijęs su medžioklinio ginklo panaudojimu – pažymėti ir apsaugoti jo vietą, sudaryti schemą ir jį aprašyti (schemą ir aprašymą turi patvirtinti įvykį matę medžioklės dalyviai);
26.12. informuoti policijos komisariatą ir atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūrą apie kiekvieną medžioklės metu įvykusį nelaimingą atitikimą, kurio metu medžiokliniu ginklu buvo sužeistas žmogus;
26.13. užtikrinti, kad sumedžiotų gyvūnų skrodimo ir dorojimo atliekos būtų sumetamos tik į pirminio žvėrių dorojimo aikštelių žvėrienos atliekų duobes bei laikomasi Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų;
26.14. užtikrinti, kad būtų atlikta šernienos veterinarinė ekspertizė, ir nurodyti medžiotojams nenaudoti šios žvėrienos, kol nėra gautų ekspertizės išvadų;
26.15. organizuoti medžioklės metu sužeistų gyvūnų paiešką. Kai sužeisto gyvūno paieška tęsiama už medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo sužeistas gyvūnas, ribų, apie tai būtina prieš išeinant už šio medžioklės plotų vieneto ribų įrašyti medžioklės lape ir per 24 valandas apie tai pranešti gretimų medžioklės plotų naudotojui arba atitinkamam Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento padaliniui, jeigu sužeisto gyvūno ieškota teritorijoje, kurioje medžioklė yra uždrausta.
27. Medžioklės vadovas turi teisę šalinti iš medžioklės medžiotojus, nevykdančius Medžioklės taisyklių, teisėtų medžioklės vadovo ar medžioklės vieneto naudotojo nustatytų papildomų reikalavimų medžioklėje.
28. Medžioklės vadovas turi teisę įgalioti kitą asmenį vadovauti medžioklei, pažymėdamas apie tai medžioklės lapo pirmojoje pusėje ir patvirtindamas įrašą savo parašu, jeigu medžioklės eigoje paaiškėja, kad medžioklės vadovas dėl nenumatytų aplinkybių nebegali toliau vadovauti medžioklei.
29. Medžioklės plotų naudotojams, siekiantiems užtikrinti geresnę medžiojamųjų gyvūnų apsaugą nuo neteisėto medžiojimo, rekomenduojama kas trys mėnesiai pateikti jų planuojamų surengti medžioklių grafiką atitinkamiems Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų padaliniams, nurodant planuojamų medžioklių laiką ir vietoves, kad minėti padaliniai galėtų tinkamai įvertinti gautus pranešimus apie kitu, nei nurodyta grafike, laiku vykdomą manomai neteisėtą medžioklę ir prireikus ją kontroliuoti.
VI. MEDŽIOJAMŲJŲ GYVŪNŲ SUMEDŽIOJIMO LIMITŲ NUSTATYMAS
30. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2005 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. D1-441
(nuo 2005 m. rugsėjo 23 d.)
( Žin., 2005, Nr. 113-4137) redakcija
Medžiojamieji gyvūnai, kurių naudojimas reguliuojamas limituojant jų medžioklę, yra šie: briedis, taususis elnias, danielius, stirna, vilkas. Medžiojamieji gyvūnai, kurių naudojimas reguliuojamas licencijuojant jų medžioklę, yra šie: briedis, taususis elnias, danielius, stirna.
31. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2004 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. D1-255
(nuo 2004 m. gegužės 14 d.)
( Žin., 2004, Nr. 79-2814) redakcija
Medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra licencijuojama, sumedžiojimo limitus kiekviename rajone (savivaldybėje) nustato atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymu sudaryta rajono (savivaldybės) medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisija (toliau šiame skyriuje – Komisija), į kurią atstovai skiriami iš:
31.1. Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono (miesto) agentūros;
31.2. valstybinių miškų valdytojų ir Lietuvos miško savininkų asociacijos ir Lietuvos žemės savininkų asociacijos rajonų skyrių (jei tokie yra šiame rajone);
31.3. medžiotojų visuomeninių organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius.
32. Komisija sudaroma taip, kad joje būtų vienodai gausiai atstovaujamos skirtingos įstaigos ir organizacijos ar jų grupės, nurodytos Medžioklės taisyklių 31.1, 31.2 ir 31.3 punktuose, bet bendras narių skaičius būtų ne didesnis kaip 9 nariai. Valstybinių miškų valdytojų (miškų urėdijų ar nacionalinio parko) ir Lietuvos miško savininkų asociacijos atitinkamo rajono skyriaus atstovai į Komisiją skiriami priklausomai nuo valstybinių ir privačių miškų plotų santykio rajone (nuo 1 iki 3 atstovų). Atstovai iš visuomeninių medžiotojų organizacijų skiriami proporcingai jų vienijamų narių skaičiui rajone (nuo 1 iki 3 atstovų).
33. Komisijos darbą organizuoja pirmininkas, skiriamas Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymu. Komisijos sprendimai laikomi priimtais tik tuo atveju, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai jos narių, o už sprendimą balsuoja dauguma posėdyje dalyvaujančių narių. Kai Komisijos posėdyje dalyvaujančių narių balsai dėl kurio nors sprendimo pasiskirsto po lygiai, tokiu atveju sprendžiamąjį balsą turi Komisijos pirmininkas. Posėdžiai protokoluojami, protokolą pasirašo visi posėdyje dalyvavę Komisijos nariai.
34. Kasmet iki balandžio l d. miškų urėdija (nacionalinių parkų) darbuotojai pagal Elninių žvėrių daromo neigiamo poveikio želdiniams, žėliniams vertinimo metodiką ( Žin., 2001, Nr. 20-677) turi įvertinti neigiamo poveikio, daromo elninių žvėrių miško želdiniams bei medynams, pokytį. Apie tokį vertinimą turi būti informuojami medžioklės plotų naudotojai, kurie, jei pageidauja, gali dalyvauti vertinimo metu. Vertinimo rezultatus miškų urėdijų ir nacionalinių parkų direkcijos iki kiekvienų metų balandžio 5 d. pateikia Komisijai.
35. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2004 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. D1-255
( nuo 2004 m. gegužės 14 d.)
( Žin., 2004, Nr. 79-2814) redakcija
Kasmet iki balandžio 5 d. medžioklės plotų naudotojai Komisijai turi pateikti nustatytos formos prašymą – pasiūlymą dėl sumedžiojimo limitų nustatymo (priedas). Jei medžioklės plotų vienetas įsiterpia į daugiau kaip vieno rajono (savivaldybės) teritoriją, prašymas – pasiūlymas dėl sumedžiojimo limitų nustatymo pateikiamas to rajono (savivaldybės) Komisijai, kurio teritorijoje yra didesnė konkretaus medžioklės plotų vieneto dalis. Šiame dokumente medžioklės plotų naudotojai turi nurodyti:
35.1. praėjusios medžioklės sezono medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra licencijuojama, sumedžiojimo limitus;
35.2. kiek medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra licencijuojama, praėjusiame medžioklės sezone buvo faktiškai sumedžiota pagal atskiras rūšis;
35.3. preliminarius prašymo – pasiūlymo formoje nurodytų medžiojamųjų gyvūnų apskaitos duomenis;
35.4. pasiūlymą dėl medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra licencijuojama, sumedžiojimo limitų nustatymo ateinančiam medžioklės sezonui.
36. Prieš pradėdama nagrinėti medžioklės plotų naudotojų pateiktus prašymus – pasiūlymus dėl sumedžiojimo limitų nustatymo, Komisija turi priimti sprendimą dėl rajono teritorijos suskirstymo pagal atskirų elninių žvėrių rūšių elementarių populiacijų užimamas teritorijas. Rūšies elementarios populiacijos teritorijai gali būti priskiriamas vienas didesnis ar keletas mažesnių miško masyvų, kuriuose viso medžioklės sezono metu vyksta elementariai populiacijai priklausančių gyvūnų migracija. Šių teritorijų ribos turi eiti aiškiomis gamtinėmis ribomis ir stirnoms sudaryti 1 – 1,5 tūkst. ha medžioklės plotų, briedžiams ir tauriesiems elniams priklausomai nuo rajono gamtinių sąlygų – 10 - 30 tūkst. ha ir daugiau. Miško masyvai paprastai neskaidomi. Atliekant tokį suskirstymą, medžioklės plotų vienetai negali būti skaidomi. Esant reikalui, siekdama geriau koordinuoti sumedžiojimo limitų nustatymą dideliuose, per keletą rajonų besidriekiančiuose masyvuose, Komisija gali konsultuotis (organizuoti bendrus posėdžius) su gretimų rajonų analogiškomis komisijomis.
37. Komisija kasmet iki balandžio 15 d. priima sprendimą dėl sumedžiojimo limitų nustatymo. Priimdama sprendimą, Komisija privalo atsižvelgti į medžioklės plotų naudotojų, pasiūlymus, praėjusios medžioklės sezono sumedžiojimo duomenis ir miškų ūkio specialisto išvadą dėl žvėrių daromo poveikio miško želdiniams bei medynams, jeigu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija nenustato specialių reikalavimų dėl atskirų medžiojamųjų gyvūnų rūšių sumedžiojimo limitų. Esant reikalui, Komisija gali kreiptis į medžioklės plotų naudotojus ar valstybinių miškų valdytojus dėl papildomos informacijos reikalingos sprendimui priimti, pakeitimo.
38. Visų medžioklės plotų vienetų, įeinančių į nustatytą tam tikros rūšies elninių žvėrių elementarios populiacijos teritoriją, naudotojų prašymai – pasiūlymai dėl šios rūšies sumedžiojimo limitų nustatymo turi būti svarstomi kompleksiškai. Iš pradžių nustatomas visos minėtos teritorijos gyvūnų sumedžiojimo limitas, o vėliau jis paskirstomas atskiriems medžioklės plotų vienetams priklausomai nuo juose esančių miškų bai laukų medžioklės plotų.
39. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2005 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. D1-441
( nuo 2005 m. rugsėjo 23 d.)
( Žin., 2005, Nr. 113-4137) redakcija
Vilkų medžioklė yra limituojama. Medžioklės plotų naudotojai, sumedžioję vilką, turi ne vėliau kaip per 48 valandas apie tai raštu pranešti atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono (miesto) agentūrai, o ši visą reikalingą informaciją raštu nedelsdama pateikia Valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai. Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija 1 kartą per savaitę informuoja Aplinkos ministeriją apie vilkų sumedžiojimo limito panaudojimą.
40. Esant ginčams tarp besiribojančių medžioklės plotų naudotojų dėl medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra licencijuojama, neracionalaus medžiojimo prie medžioklės plotų vieneto ribos, Komisija, gavusi suinteresuoto medžioklės plotų naudotojo raštišką argumentuotą prašymą, gali priimti sprendimą, kad atitinkamas Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento padalinys, išduodamas pagal nustatytą limitą licencijas medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti, jas išduotų tik su įrašytu tiksliu medžioklės plotų vieneto dalies (miško, seniūnijos ir pan.), kurioje medžiojant galioja licencija medžiojamajam gyvūnui sumedžioti, pavadinimu.
41. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2004 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. D1-659
(nuo 2004 m. gruodžio 28 d.)
( Žin., 2004, Nr. 185-6868) redakcija
Medžioklės plotų naudotojai, kurių medžioklės plotuose medžioklės sezono metu dėl labai padidėjusio stirnų, briedžių ir tauriųjų elnių tankumo pasireiškia didelė žala žemės ūkio ar miško naudmenoms, taip pat kiti medžioklės plotų naudotojai, kurių naudojamuose medžioklės plotuose nustatyta medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitą dėl objektyvių priežasčių yra būtina peržiūrėti, gali iki konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies medžioklės sezono pabaigos kreiptis į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, kad būtų skirtos papildomos licencijos šiems gyvūnams sumedžioti. Kartu su tokiu prašymu turi būti pateikiamas ir Komisijos posėdžio, kuriame buvo pritarta prašymui, protokolas. Medžioklės plotų naudotojams pageidaujant, Komisija turi teisę iki konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies medžioklės sezono pabaigos peržiūrėti medžioklės plotų naudotojams nustatytus šių gyvūnų sumedžiojimo limitus, neviršijant bendro limito, nustatyto išskirtoje elementarios populiacijos teritorijoje.
42. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2004 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. D1-255
(nuo 2004 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2004, Nr. 79-2814) redakcija
Komisijos sprendimas padidinti kurios nors rūšies medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitą konkretaus rajono (savivaldybės) teritorijoje daugiau kaip 50 procentų (palyginti su paskutiniu medžioklės sezonu, kai šios rūšies gyvūnų medžiojimas buvo leidžiamas) turi būti suderintas su atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentu, pateikiant tokio sprendimo motyvus.
43. Ginčus dėl sumedžiojimo limitų nustatyto tarp medžioklės plotų vienetų naudotojų ir Komisijos nagrinėja Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai.
44. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2005 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. D1-441
(nuo 2005 m. rugsėjo 23 d.)
(Žin., 2005, Nr. 113-4137) redakcija
Bendrą medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo limitą Lietuvos Respublikoje pagal Aplinkos ministerijos regionų aplinkos departamentų iki kiekvienų metų balandžio 20 d. pateiktus suvestinius duomenis tvirtina Aplinkos ministerija.
VII. MEDŽIOKLĖS PRODUKCIJA IR JOS NAUDOJIMAS. VETERINARINIAI
REIKALAVIMAI
45. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2004 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. D1-255
(nuo 2004 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2004, Nr. 79-2814) redakcija
Medžioklės produkcija – sumedžioti (nušauti, sugauti gyvi ar negyvi) medžiojamieji gyvūnai, kuriems yra nustatytas leistinas jų medžioklės terminas, ar šių gyvūnų dalys, numeti ragai, kiti medžiojamųjų gyvūnų gyvybinės veiklos produktai priklauso medžioklės plotų naudotojams. Medžioklės plotų naudotojams taip pat priklauso medžioklės plotų vieneto teritorijoje rasti sužeisti, nugaišę, dėl susidūrimo su transporto priemonėmis žuvę bei į teritorijas, kuriose medžioti draudžiama (išskyrus rezervatus), iš greta esančių medžioklės plotų vienetų atklydę ir čia rasti sužeisti ar nugaišę, žuvę medžiojamieji gyvūnai ir jų dalys. Neteisėtai sumedžioti, įgyti ar pasisavinti gyvūnai ar jų dalys medžioklės plotų naudotojams neperduodami ir yra realizuojami arba sunaikinami nustatytąja tvarka.
46. Medžioklės plotų naudotojai, radę nugaišusius medžiojamuosius gyvūnus, turi ne vėliau kaip per 48 valandas apie tai pranešti rajono valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūrai bei vykdyti šių tarnybų nurodymus dėl tolesnio šių gyvūnų naudojimo ar sunaikinimo. Medžioklės plotų naudotojai, radę dėl susidūrimo su transporto priemonėmis žuvusius medžiojamuosius gyvūnus, turi ne vėliau kaip per 48 valandas apie tai pranešti atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūrai. Kiti asmenys, radę nugaišusius, žuvusius ar sergančius medžiojamuosius gyvūnus, turi apie tai pranešti atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūrai arba medžioklės plotų naudotojams.
47. Medžioklės trofėjai yra teisėtai sumedžiotų medžiojamųjų gyvūnų dalys, matuojamos bei vertinamos pagal Tarptautinės medžioklės ir medžiojamosios faunos apsaugos tarybos (CIC) medžioklės trofėjų vertinimo formules arba kitas vertinimo sistemas (ragai su kaukole, iltys ir kiti dantys, plėšriųjų žvėrių kaliai ir kaukolės). Medžioklės trofėjais yra laikomos šios Lietuvoje medžiojamųjų gyvūnų dalys: stumbrų, briedžių, tauriųjų ir dėmėtųjų elnių, danielių, muflonų, stirninų ragai su kaukole ar jos dalimi, vilkų, lūšių, barsukų, lapių, mangutų kaukolės, šernų iltys, vilkų ir lūšių kailiai. Įvairios kritusių medžiojamųjų gyvūnų dalys, nežinomos kilmės (kai nežinomas medžiotojas arba sumedžiojimo data ar vieta) gaminiai iš medžiojamųjų gyvūnų dalių, taip pat numesti ragai nėra medžioklės trofėjai.
48. Medžiotojas, sumedžiojęs elninius žvėris, jų ragus, pasibaigus medžioklės sezonui, pristato į medžioklės trofėjų apžiūrą. Medžioklės trofėjų, pristatomų medžioklės trofėjų apžiūrai, paruošimo, jų pristatymo bei vertinimo reikalavimus nustato Medžioklės trofėjų apžiūros tvarka (Žin., 2002, Nr. 32-1221).
49. Medžioklės plotų naudotojas privalo savo medžioklės plotuose įrengti pirminio žvėrių apdorojimo aikštelę. Kanopinių žvėrių dorojimo atliekos, plėšriųjų žvėrių kūnai turi būti sumesti į apdorojimo aikštelės žvėrienos atliekų duobę. Medžioklė leidžiama tik tuose medžioklės plotų vienetuose, kurių naudotojai yra gavę rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos žvėrių pirminio apdorojimo aikštelės apžiūros aktą, liudijantį aikštelės tinkamumą naudoti. Aikštelių tinkamumo naudoti terminą nustato rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistas.
50. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2004 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. D1-659
(nuo 2004 m. gruodžio 28 d.)
(Žin., 2004, Nr. 185-6868) redakcija
Atlikus Medžioklės taisyklių 26.14 punkte numatytą šernienos veterinarinę ekspertizę, medžioklės vadovas informuoja medžioklėje dalyvavusius medžiotojus apie šernienos tinkamumą maistui.
51. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2006 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. D1-545
(nuo 2006 m. gruodžio 1 d.)
(Žin., 2006, Nr. 130-4918) redakcija
Medžioklės plotų naudotojai, parduodami elninių žvėrių žvėrieną ją superkančioms įmonėms, privalo pateikti ir palikti šioms įmonėms licenciją medžiojamajam gyvūnui sumedžioti.
52. Medžiotojas, sumedžiojęs žieduotą ar kitaip pažymėtą paukštį arba žvėrį, privalo apie tai pranešti atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūrai, o ši reikalingą informaciją pateikia Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus Žiedavimo centrui.
53. Medžiotojas, sugavęs draudžiamą medžioti gyvūną, jeigu šis nėra sužeistas, turi ji paleisti. Jeigu toks gyvūnas žuvęs arba yra akivaizdu, kad dėl sužalojimų jis neišgyvens, medžiotojas sugavimo vietoje apie tai turi įrašyti medžioklės lape ir ne vėliau kaip per 48 valandas nugabenti jį į atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūrą, kuri, esant reikalui, šį gyvūną nugabena į Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejų.
54. Nelaisvėje medžiojamieji gyvūnai gali būti laikomi, naudojami ir į laisvę paleidžiami bei aptvarai ir voljerai jiems laikyti steigiami, tik laikantis Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisyklių reikalavimų, ir šių Medžioklės taisyklių reikalavimai aptvaruose ir voljeruose laikomų medžiojamųjų gyvūnų naudojimui netaikomi, išskyrus reikalavimus dėl leidžiamų medžioklės įrankių naudojimo ir saugaus elgesio medžioklės metu reikalavimus.
VIII. MEDŽIOKLĖ ŽUVININKYSTĖS TVENKINIŲ TERITORIJOSE IR
VALSTYBINIŲ GAMTINIŲ REZERVATŲ BUFERINĖS APSAUGOS ZONOSE,
VALSTYBINIUOSE PARKUOSE BEI BIOSFEROS REZERVATUOSE
(Antraštė – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2004 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. D1-255
(nuo 2004 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2004, Nr. 79-2814) redakcija)
55. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2004 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. D1-255
(nuo 2004 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2004, Nr. 79-2814) ir
2008 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. D1-697
(nuo 2009 m. sausio 11 d.)
(Žin., 2009, Nr. 3-63) redakcija
56 – 58 punktų reikalavimai taikomi tik medžiojant medžioklės plotų vienetuose, sudarytuose žuvininkystės tvenkinių teritorijose pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnio 8 dalies reikalavimus (toliau šiame skyriuje – Žuvininkystės tvenkiniai). Kiti šiame skyriuje neaptarti reikalavimai, susiję su medžiokle Žuvininkystės tvenkiniuose, sprendžiami bendra Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka.
56. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2008 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. D1-697
(nuo 2009 m. sausio 11 d.)
(Žin., 2009, Nr. 3-63) redakcija
Žuvininkystės tvenkiniuose leidžiama medžioti tik smulkiuosius medžiojamuosius gyvūnus (nuo kovo 1 d. iki rugpjūčio 15 d. medžioti leidžiama tik Žuvininkystės tvenkinių darbuotojams):
56.1. Neteko galio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2008 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-697
(nuo 2009 m. sausio 11 d.)
(Žin., 2009, Nr. 3-63)
56.2. bebrus ir ondatras – visus metus;
56.3. kitus smulkiuosius medžiojamuosius gyvūnus – Medžioklės taisyklių 17.2 punkte nustatytais terminais.
57. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2008 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. D1-697
(nuo 2009 m. sausio 11 d.)
(Žin., 2009, Nr. 3-63) redakcija
Didžiųjų kormoranų gausa Žuvininkystės tvenkinių teritorijoje reguliuojama vadovaujantis Didžiojo kormorano populiacijos gausos reguliavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-358 (Žin., 2005, Nr. 89-3366), nustatyta tvarka.“.
58. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2004 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. D1 - 255
(nuo 2004 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2004, Nr. 79 – 2814) redakcija
Ardyti bebrų ir ondatrų urvus, namelius ir užtvankas, esančius Žuvininkystės tvenkiniuose, leidžiama visus metus.
59. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2004 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. D1 - 255
(nuo 2004 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2004, Nr. 79 – 2814) redakcija
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu, atsižvelgiant į vietos sąlygas, greta esančias paukščių apsaugai svarbias teritorijas ir kitus veiksnius, medžioklė Žuvininkystės tvenkiniuose gali būti draudžiama arba ribojama, nustatant trumpesnius leidžiamus medžiojamųjų gyvūnų medžioklės terminus, papildomai uždraudžiant tam tikrus medžioklės būdus, tam tikrų įrankių ar priemonių naudojimą ar nustatant kitus reikalavimus;
59.1. medžioklė valstybinių gamtinių rezervatų buferinės apsaugos zonose gali būti vykdoma tik vadovaujantis šiais reikalavimai:
59.1.1. draudžiama medžioti elninius žvėris, vilkus, barsukus ir paukščius, išskyrus pilkąsias varnas ir kovus;
59.1.2. draudžiama medžioti medžioklės būdais „varant“ ir „sėlinant“;
59.1.3. leidžiama medžioti tik medžioklės būdu „tykojant“ iš bokštelių, pastatytų ne arčiau kaip 300 metrų iki valstybinio gamtinio rezervato ribos;
59.1.4. leidžiama sekti sužeistus medžiojamuosius gyvūnus tik iki gamtinio rezervato ribos;
59.1.5. draudžiama įrengti šėryklas kanopiniams žvėrims, taip pat kitaip juos jaukinti ir vilioti, išskyrus pašarinius laukelius, įrengiamus šernų medžiojimui;
59.1.6. draudžiama ardyti bebravietes, išskyrus tas, kurias saugomos teritorijos direkcija įvertino kaip neperspektyvias dėl bebrų daromos žalos žmogus ūkinės veiklos objektams;
59.1.7. medžioklės plotų naudotojas prieš kiekvieną atvykimą medžioti į valstybinio gamtinio rezervato buferinės apsaugos zoną privalo ryšio priemonėmis pranešti apie tai valstybinio gamtos rezervato direkcijai;
59.2. Valstybinių parkų rekreacinėse zonose draudžiama medžioti nuo gegužės l d. iki spalio 1 d. Kitu laikotarpiu šiose zonose draudžiama medžioti medžioklės būdu „varant“;
59.3. 300 m. zonoje apie valstybiniuose parkuose bei biosferos rezervatuose esančius rezervatus, taip pat valstybinius rezervatus, kai nėra nustatytos valstybinio gamtinio rezervato buferinės apsaugos zonos, privaloma laikytis apribojimų, nustatytų Medžioklės taisyklių 59.1.4 – 59.1.6 punktais;
59.4. Saugomų teritorijų tvarkymo planais gali būti nustatomi kiti medžioklės apribojimai, galiojantys valstybinių gamtinių rezervatų buferinės zonose, valstybiniuose parkuose bei biosferos rezervatuose.
SENA REDAKCIJA
I DALIS.
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
2000 m. birželio 27 d. Nr. 258
Vilnius
DĖL MEDŽIOKLĖS LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOJE
TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
Vadovaudamasis Medžioklės Lietuvos Respublikoje nuostatų (Žin., 200, Nr. 32-905) 2 punktu ir Aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353) 11.5 punktu:
1. T v i r t i n u Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles (pridedama).
2. Neteko galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 511 (nuo 2002 m. spalio 10 d.)
(Žin., 2002, Nr. 97-4308).
3. Neteko galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 511
(nuo 2002 m. spalio 10 d.)
(Žin., 2002, Nr. 97-4308).
4. Laikau netekusiais galios:
4.1. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 1996 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. 142 „Dėl aptvarų medžiojamajai faunai laikyti steigimo ir naudojimo laikinosios tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 133-2595);
4.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. 114* „Dėl lapių medžioklės sezono nustatymo ir medžiojamosios faunos sąrašo pakeitimo“ (Žin., 1999, Nr. 38-1177).
5. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „gyvūnija, „valdymo sistema“.
6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. D1-30
(nuo 2006 m. sausio 27 d.)
(Žin., 2006, Nr. 10-392) redakcija.
Pavedu Aplinkos ministerijos Bendrųjų reikalų departamentui, atsižvelgus į apskričių viršininkų administracijų pateiktas paraiškas dėl Lietuvos Respublikos medžiotojo bilieto blankų poreikio, organizuoti Lietuvos Respublikos medžiotojo bilieto blankų pagaminimą.
Aplinkos ministras Danius Lygis
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos
ministro 2000 m. birželio 27 d.
įsakymu Nr. 258
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 511
(nuo 2002 m. spalio 10 d.)
(Žin., 2002, Nr. 97-4308) redakcija.
Nustatyta, kad Medžioklės Lietuvos Respublikos
teritorijoje taisyklių naujos redakcijos
13 punktas neteko galios nuo 2004 m. balandžio 1 d.
MEDŽIOKLĖS LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOJE TAISYKLĖS
I. BENDROJI DALIS
1. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės (toliau – Medžioklės taisyklės) nustato medžiojamųjų gyvūnų rūšių sąrašą ir šių gyvūnų leidžiamus medžioklės terminus, leidžiamus medžioklės būdus ir jų taikymo terminus, draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius, medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžiojimas yra ribojamas, sąrašą bei kasmetinio jų sumedžiojimo limitų nustatymo atskiruose medžioklės plotų vienetuose ir Lietuvos Respublikoje tvarką, saugaus elgesio medžioklėje reikalavimus bei kitus medžiojimo reikalavimus.
2. Medžiojamieji gyvūnai – tai gyvūnai, kurie dėl visuomeniniais ir asmeniniais tikslais grindžiamose vertės bei susiklosčiusių tradicijų buvo medžiojami praeityje, yra šiuo metu medžiojami ar gali būti medžiojami ateityje.
3. Medžiojamieji gyvūnai skirstomi į stambiąją ir smulkiąją medžiojamąją fauną. Prie stambiosios medžiojamosios faunos priskiriami šie gyvūnai: rudoji meška, stumbras, briedis, taurusis elnias, dėmėtasis elnias, danielius, muflonas, stirna, šernas, vilkas, lūšis, kurtinys. Prie smulkiosios medžiojamosios faunos priskiriami šie gyvūnai: lapė, mangutas, ūdra, miškinė kiaunė, akmeninė kiaunė, europinė audinė, kanadinė audinė, juodasis šeškas, barsukas, šermuonėlis, žebenkštis, pilkasis kiškis, baltasis kiškis, bebras, ondatra, laukinės žąsys, laukinės antys, laukys, tetervinas, virbė (jerubė), kurapka, fazanas, putpelė, laukiniai karveliai, slanka, perkūno oželis, didysis kormoranas, pilkasis garnys, varniniai paukščiai.
4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2008 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. D1-697
(nuo 2009 m. sausio 11 d.)
(Žin., 2009, Nr. 3-63) redakcija
Medžiojamieji gyvūnai medžiojami Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka, atsižvelgiant į populiacijų gausumo lygį, geografinį paplitimą ir veisimosi greitį, siekiant nepakenkti pastangoms apsaugoti jas jų paplitimo areale.
Medžioti leidžiama tik tuos medžiojamuosius gyvūnus, kuriems Medžioklės taisyklėse yra nustatytas leistinas jų medžioklės terminas. Žvėris ir paukščius, kurie nėra priskirti medžiojamiesiems, taip pat medžiojamuosius gyvūnus, kuriems nėra nustatytas leistinas jų medžiojimo terminas, be atskiro Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos leidimo medžioti, tyčia žudyti ir gaudyti kitais būdais draudžiama visus metus. Šis reikalavimas netaikomas naikinant pelinius graužikus, kurie nėra įtraukti į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 „Dėl Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331), bei kurmius. Benamiai šunys ir katės nėra laikomi medžiojamaisiais gyvūnais, tačiau medžioklės plotų naudotojai turi teisę gaudyti ir numarinti medžioklės plotuose sutiktus benamius šunis ir kates, laikydamiesi Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2728) reikalavimų. Sunaikinti benamius šunis ir kates jų nesugavus leidžiama tik tuo atveju, jeigu benamis šuo ar katė kelia grėsmę žmonių sveikatai ar turtui, taip pat jeigu atitinkamoje vietovėje tam tikru laiku Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba užfiksavo šių gyvūnų platinamų užkrečiamųjų ligų atvejus ir medžioklės plotų naudotojams išdavė tai liudijančią pažymą arba vietovė savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu yra paskelbta pasiutligės grėsmės zona.“.
5. Pagal šias Medžioklės taisykles jaunikliais laikomi medžioklės sezono (nuo vienų metų balandžio l d. iki kitų metų kovo 31 d.) metu gimę (atvesti, išsiritę) medžiojamieji gyvūnai iki kito medžioklės sezono pradžios. Vėliau jie laikomi suaugusiais ir antrąjį medžioklės sezoną vadinami antramečiais, sulaukę trečiojo medžioklės sezono – trečiamečiais ir t.t.
II. TEISĖS MEDŽIOTI SUTEIKIMAS IR MEDŽIOTOJO BILIETO IŠDAVIMAS
6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2004 m. gegužės 14 d.)
(nuo 2004 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2004, Nr. 79-2814) redakcija
Apskrities teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisija medžioklės egzaminą organizuoja ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Informacija apie rengiamą medžioklės egzaminą ir saugaus elgesio medžioklėje žinių patikrinimą, organizuojama pagal Medžioklės taisyklių 9 punkto reikalavimus, Apskrities teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisija paskelbia apskrities spaudoje, nurodydama komisijos darbo kalendorinį grafiką, vietą, laiką bei Medžioklės taisyklių 7 punkte išvardytų dokumentų pateikimo terminą.
7. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2004 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. D1-255
(nuo 2004 m. gegužės 14 d.)
Asmuo, pageidaujantis įgyti teisę medžioti ir kuriam pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (Žin., 2002, Nr. 65-2634 14 straipsnio 1 dalies reikalavimus tokia teisė gali būti suteikta, privalo Apskrities teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijai iki nustatyto termino pateikti šiuos dokumentus ir jų kopijas (dokumentų orginalai, įsitikinus kopijų tikrumu, gražinami juos pateikusiam asmeniui):
7.1. asmens dokumentą su fotonuotrauka, kuriame būtų nurodyta gimimo data arba asmens kodas;
7.2. nustatytos formos pažymėjimus apie baigtus medžiotojų mokymo kursus ir atliktą stažuotę pagal Medžiotojų mokymo kursų ir stažuotės programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 510 (Žin., 2002, Nr. 97-4307) arba aukštojo ar aukštesniojo mokslo diplomą, liudijantį įgytą aukštąjį ar aukštesnįjį biologinio profilio išsilavinimą, bei šio diplomo priedą apie studijų metu išklausytą specialų medžioklės kursą bei išlaikytą atitinkamą egzaminą;
7.3. prašymą Apskrities teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijai leisti laikyti medžioklės egzaminą;
7.4. pažymas, numatytas pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 ir 2-5 punktų reikalavimus;
7.5. dvi amžių atitinkančias fotonuotraukas, skirtas dokumentams įforminti.
8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2006 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. D1-30
(nuo 2006 m. sausio 27 d.)
(Žin., 2006, Nr. 10-392) redakcija
Visus 7 punkte nurodytus dokumentus pateikusiems ir išlaikiusiems medžioklės egzaminą asmenims medžiotojo bilietą apskrities teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos pirmininkas išduoda per 30 kalendorinių dienų. Išduodamas medžiotojo bilietas turi būti patvirtintas atitinkamos apskrities teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos spaudu su įrašu „________ apskrities teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisija – medžiotojų bilietams“ ir medžiotojo bilietą išduodančio asmens parašu. Už išduodamą medžiotojo bilietą turi būti sumokėtos medžiotojo bilieto pagaminimo išlaidos. Apskrities teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos pirmininkas Medžiotojų bilietų išdavimo registravimo žurnale įrašo medžiotojo bilieto išdavimo datą, medžiotojo bilieto numerį, asmens, kuriam išduodamas medžiotojo bilietas, vardą, pavardę, gyvenamąją vietą. Žurnale pasirašo medžiotojo bilietą gavęs medžiotojas ir bilietą išdavęs asmuo, nurodydamas savo vardą, pavardę ir pareigas. Pametus arba sugadinus medžiotojo bilietą, apskrities teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos pirmininkas išduoda jo dublikatą. Medžiotojo bilieto pavyzdinę formą tvirtina bei medžiotojo bilieto blankų gamybą pagal apskričių viršininkų administracijų pateiktas paraiškas organizuoja Aplinkos ministerija. Paraiškoje nurodyto medžiotojo bilieto blankų kiekio pagaminimo išlaidas iš anksto sumoka juos užsakiusioji apskrities viršininko administracija.
9. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2004 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. D1-255
(nuo 2004 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2004, Nr. 79-2814) redakcija
Kas treji metai medžiotojų visuomeniniu organizacijų valdymo organai organizuoja savo medžiotojų saugaus elgesio medžioklėje žinių patikrinimą, tai nurodydamos medžiotojo bilieto paskutiniajame puslapyje „Kitos žymos“. Tokį pat medžiotojų visuomeninėms organizacijoms nepriklausančių medžiotojų žinių patikrinimą organizuoja Apskrities teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos. Informaciją apie organizuojamą saugaus elgesio medžioklėje žinių patikrinimą apskrities teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisija skelbia kartu su 6 punkte numatyta skelbti informacija. Patikrinimas atliekamas pagal Medžioklės egzamino teorinio egzamino programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 510 (Žin., 2002, Nr. 97-4307), pateikus saugaus elgesio medžioklėje klausimus.
10. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2004 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. D1-255
(nuo 2004 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2004, Nr. 79-2841) redakcija
Asmenims, kuriems už Medžioklės taisyklių pažeidimus teisė medžioti, vykdant nutarimą aplinkos apsaugos administracinio teisės pažeidimo byloje, buvo laikinai atimta paimant medžiotojo bilietą trumpesniam negu vienerių metų terminui, iš jų paimti dokumentai gražinami, pasibaigus šiam terminui. Asmenys, kuriems už Medžioklės taisyklių pažeidimus teisė medžioti, vykdant nutarimą aplinkos apsaugos administracinio teisės pažeidimo byloje, buvo laikinai atimta paimant medžiotojo bilietą vieneriems metams ar ilgesniam laikui, prieš atsiimdami medžiotojo bilietą, privalo Apskrities teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijoje išlaikyti egzaminą pagal Medžioklės egzamino teorinio egzamino programos dalį bei pateikti tai patvirtinančią pažymą pareigūnui, laikinai paėmusiam medžiotojo bilietą. Jei asmuo minėtus teisės pažeidimus padarė būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, pasibaigus terminui iš asmens paimti dokumentai grąžinami, įvykdžius anksčiau išvardytus reikalavimus bei pateikus dokumentus, liudijančius, kad asmuo teisės aktų nustatyta tvarka išklausė paskaitų kursą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai.
III. MEDŽIOKLĖS ĮRANKIAI IR PRIEMONĖS, MEDŽIOKLĖS BŪDAI IR
TERMINAI
11. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2004 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. D1-255
(nuo 2004 m. gegužės 14 d.)
( Žin., 2004, Nr. 79-2814) redakcija
Vadovaujantis Medžioklės taisyklių 60 punkte nustatytais apribojimais ir draudimais, medžiojant leidžiama naudoti šiuos įrankius ir priemones:
11.1. įrankius:
11.1.1. medžioklinius lygiavamzdžius, graižtvinius ir kombinuotus šautuvus su optiniais taikikliais ar be jų;
11.1.2. tinklus, graibštus, gaudykles, užtikrinančias gyvo ir nesužeisto gyvūno pagavimą;
11.1.3. selektyviuosius spąstus, užtikrinančius staigią pagauto gyvūno žūtį;
11.2. priemones:
11.2.1. iškamšas, profilius, miliažus, natūralų masalą, feromoninius jaukus, gyvus ir nesužeistus gyvūnus;
11.2.2. peilius, vėliavėles;
11.2.3. grynaveislius medžioklinius šunis, plėšriuosius paukščius, žirgus;
11.2.4. žiūronus, naktinio stebėjimo prietaisus, stacionarius ar kilnojamuosius tykojimo bokštelius bei dirbtines priedangas, slėptuves;
11.2.5. sausumos ir vandens transporto priemones;
11.2.6. medžioklinius prožektorius, kurių šviestuvas žibintas pristatytas prie šautuvo, o maitinamoji baterija nešiojama (leidžiama naudoti tik medžiojant šernus tykojant).
12. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2004 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. D1-255
(nuo 2004 m. gegužės 14 d.)
( Žin., 2004, Nr. 79-2814) redakcija
Medžioti leidžiama šiais būdais:
12.1. varant – kai medžiojamuosius gyvūnus medžiotojų, stovinčių ant žemės arba esančių tam skirtuose bokšteliuose, medžiotojų linijoje ar jos flanguose, ar kitose tikėtinose medžiojamųjų gyvūnų pasirodymo vietose, link gena varovai su medžiokliniais šunimis ar be jų arba tik medžiokliniai šunys. Medžiotojų, varovų ir šunų skaičius neribojamas;
12.2. tykojant – kai medžiojamųjų gyvūnų laukiama tam skirtame medžioklės bokštelyje, slėptuvėje, valtyje, specialiai įrengtoje priedangoje ar be jos. Tykojamus medžiojamuosius gyvūnus galima vilioti masalu, iškamšomis, muliažais, profiliais, viliokliais ir vilbynėmis, feromoniniais ir cheminiais jaukais, krykštėmis. Tykojamus šernus leidžiama apšviesti Medžioklės taisyklių 11.2.6 punkte nurodytomis priemonėmis.
12.3. sėlinant – kai prie medžiojamojo gyvūno prisėlinama, gyvūną pabaido ar sustabdo medžioklinis šuo, medžiojamasis gyvūnas priviliojamas viliokliu ar vilbyne. Vandens paukščius, bebrus, ondatras leidžiama medžioti iriantis irkline (nemotorine) valtimi. Medžioklė sėlinant leidžiama tik šviesiuoju paros metu – ne anksčiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo ir ne vėliau kaip pusantros valandos saulei nusileidus;
12.4. su šunimis – kai su medžiokliniai šunimis žvėrys gaudomi jų urvuose ar nameliuose arba yra šaudomi šunų išvaryti iš urvų ar namelių, ar jie gaudomi atkasant urvą, arba, kai šuo pasiveja ir pagauna plėšrųjį žvėrį ar kiškį;
12.5. grandine – kai medžiotojai, sustoję linija, eina atviru lauku;
12.6. katilu – kai medžiotojai eina į centrą, apsupę tam tikrą atvirą lauko plotą;
12.7. su plėšriaisiais paukščiais – kai smulkioji fauna gaudoma, pasitelkus specialiai apmokytą plėšrųjį paukštį;
12.8. gaudant spąstais, gaudyklėmis – kai gyvūnai gaudyklėmis gaudomi gyvi ir nesužeisti arba plėšrieji žvėrys (išskyrus vilką), bebrai ir ondatros gaudomi spąstais, kurie garantuoja staigią pagauto gyvūno žūtį ir pagal jų naudojimo sąlygas garantuoja, kad nebus sugauti kiti gyvūnai, kuriems gaudyti jie nera skirti;
12.9. su vėliavėlėmis – kai medžiojamieji gyvūnai medžiojami medžioklės plotų dalį apjuosiant specialia virve su vėliavėlėmis.
13. Neteko galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 511
(nuo 2004 m. balandžio 1 d.)
(Žin., 2002, Nr. 97-4308)
14. Medžioklės metu leidžiama naudoti tik kilmės dokumentus turinčius medžioklinių veislių šunis. Medžioklinius šunis ir plėšriuosius paukščius tam tikram medžioklės būdui parengti arba lauko bandymus, varžybas medžioklės plotuose natūraliomis sąlygomis vykdyti leidžiama tik leidžiamu šiais būdais medžioti terminu. Šiems renginiams medžioklės plotuose organizuoti privaloma turėti visus medžioklei būtinus dokumentus. Kitais atvejais medžioklės plotuose šunys vedžiojami tik su pavadėliais.
15. Medžioklėje su plėšriaisiais paukščiais leidžiama naudoti tik legaliai įsigytus arba nelaisvėje išaugintus plėšriuosius paukščius. Leidimus nelaisvėje veisiamų ar legaliai iš užsienio šalių įvežtų plėšriųjų paukščių laikymui išduoda Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Plėšriuosius paukščius paimti iš laisvės medžioklės tikslams draudžiama.
16. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2004 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. D1-255
(nuo 2004 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2004, Nr. 79-2814) ir
2008 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. D1-184
(nuo 2008 m. balandžio 13 d.)
(Žin., 2008, Nr. 42-1575) redakcija
Suaugusius elninių žvėrių patinus, vadovaujantis Elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 124 (Žin., 2002, Nr. 32-1221), gali medžioti tik medžiotojo selekcininko kvalifikaciją turintis medžiotojas. Asmenims, turintiems užsienio šalyse išduotus medžiotojo bilietui analogiškus dokumentus, reikalavimas turėti medžiotojo selekcininko kvalifikaciją netaikomas, tačiau, prieš prasidedant medžioklei, medžioklės vadovas turi supažindinti šiuos medžiotojus su Elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatų reikalavimais.
17. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2006 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. D1-545
(nuo 2006 m. gruodžio 1 d.)
( Žin., 2006, Nr., 130-4918) redakcija
Medžioklės terminai (datos nurodomos imtinai):
17.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2008 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. D1-184
(nuo 2008 m. balandžio 13 d.)
(Žin., 2008, Nr. 42-1575) redakcija
medžiojamuosius gyvūnus (išskyrus suaugusius elninių žvėrių patinus) medžioti varant leidžiama nuo spalio 15 d. iki vasario 1 d., atsižvelgiant į Medžioklės taisyklių 17.2 punkte nustatytus atskirų medžiojamųjų gyvūnų rūšių medžioklės terminus. Lapes, mangutus ir kanadines audines, miškines ir akmenines kiaunes, juoduosius šeškus medžioti varant ne miškuose leidžiama nuo spalio 15 d. iki balandžio 15 d. Kitais Medžioklės taisyklių 12 punkte nurodytais medžioklės būdais tam tikrus medžiojamuosius gyvūnus medžioti leidžiama Medžioklės taisyklių 17.2 punkte nurodytais terminais;
17.2. medžiojamuosius gyvūnus medžioti leidžiama:
2008 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. D1-697
(nuo 2009 m. sausio 11 d. )
(Žin., 2009, Nr. 3-63)
17.2.1. briedžius:
patinus - nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 15 d. (tik medžiotojams selekcininkams);
pateles ir jauniklius - nuo spalio 1 d. iki lapkričio 15 d.;
17.2.2. tauriuosius elnius:
patinus - nuo rugpjūčio 15 d. iki spalio 15 d. (tik medžiotojams selekcininkams);
pateles ir jauniklius - nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.;
17.2.3. danielius:
patinus - nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 15 d. (tik medžiotojams selekcininkams);
pateles ir jauniklius - nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.;
17.2.4. stirnas:
patinus - nuo birželio 1 d. iki lapkričio 1 d. (tik medžiotojams selekcininkams);
pateles ir jauniklius - nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.;
17.2.5. šernus:
jauniklius, visus antramečius šernus ir vyresnius nei antramečiai patinus - nuo gegužės 1 d. iki kovo 1 d. (nuo vasario 2 d. iki kovo 1 d. tik tykojant bokšteliuose);
vyresnes nei antrametes pateles - nuo spalio 1 d. iki vasario 1 d.;
17.2.6. vilkus - nuo gruodžio 1 d. iki balandžio 1 d. (išnaudojus nustatytą vilkų sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas nutraukiamas anksčiau);
17.2.7. miškines ir akmenines kiaunes, juoduosius šeškus - nuo liepos 1 d. iki balandžio 1 d.;
17.2.8. barsukus - nuo spalio 1 d. iki gruodžio 1 d.;
17.2.9. pilkuosius kiškius - nuo lapkričio 3 d. iki vasario 1 d. (laukuose per medžioklės sezoną leidžiama organizuoti ne daugiau kaip 2 medžiokles medžioklės plotų vienete, kurio dydis yra ne daugiau kaip 4000 ha, ir 4 medžiokles medžioklės plotų vienete, kurio dydis yra daugiau kaip 4000 ha. Apie konkrečias pilkųjų kiškių medžioklių laukuose datas iš anksto informuojama atitinkama Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono (miesto) agentūra);
17.2.10. bebrus - nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 15 d.;
17.2.11. ondatras - nuo spalio 1 d. iki gruodžio 1 d.;
17.2.12. želmenines ir baltakaktes žąsis - nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 15 d.;
17.2.13. didžiąsias ir rudagalves antis, dryžgalves ir rudagalves krykles, klykuoles - nuo rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 15 d.;
17.2.14. kuoduotąsias antis, laukius – nuo rugsėjo 15 d. iki gruodžio 15 d.;
17.2.15. perkūno oželius, slankas - nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 1 d.;
17.2.16. kurapkas - nuo spalio 1 d. iki lapkričio 15 d.;
17.2.17. fazanus - nuo rugsėjo 1 d. iki kovo 1 d.;
17.2.18. keršulius – nuo rugsėjo 15 d. iki gruodžio 1 d.;
17.2.19. kovus, pilkąsias varnas - nuo liepos 1 d. iki kovo 1 d.;
17.2.20. lapes, mangutus, kanadines audines, - visus metus;
17.3. medžioklės plotų naudotojai, siekdami nutraukti sunkiai sergančio ar sužeisto medžiojamojo gyvūno kančias, turi teisę bet kuriuo metu sumedžioti šiuos medžiojamuosius gyvūnus. Apie jų sumedžiojimą būtina nedelsiant pažymėti medžiokles lape ir per 48 val. pranešti atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūrai, o sumedžiotus gyvūnus pristatyti rajono valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kad šioji nustatytų sužeidimo pobūdį ar ligą, sumedžioto gyvūno tinkamumą vartoti žmonių maistui bei surašytų aktą, kuriame būtų nurodytas būtinojo sumedžiojimo pagrįstumas. Medžioklės plotų naudotojai privalo vykdyti veterinarijos specialistų nurodymus dėl tolesnio šios medžioklės produkcijos naudojimo.
IV. MEDŽIOKLĖS DOKUMENTAI
18. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2004 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. D1-255
(nuo 2004 m. gegužės 14 d.)
( Žin., 2004, Nr. 79-2814) redakcija
Medžioklės metu privaloma turėti šiuos dokumentus:
18.1. medžiotojo bilietą, su žyma, įrašyta ne daugiau kaip prieš vienerius metus, apie duomenų medžiotojų sąvadui pateikimą (ši žyma nėra privaloma 1 metus nuo teisės medžioti suteikimo datos);
18.2. galiojantį medžioklės lapą;
18.3. galiojantį leidimą laikyti ir nešioti medžioklinį šautuvą, jeigu medžiojama su šaunamuoju ginklu;
18.4. licencijas medžiojamiesiems gyvūnams medžioti, jeigu medžiojami gyvūnai, kurių medžioklė yra licencijuota;
18.5. medžioklinio šuns kilmės liudijimą arba registracijos taloną ar kitą dokumentą, liudijantį šuns kilmę ar įregistravimą medžioklinių šunų registraciją vykdančioje organizacijoje, jeigu medžiojama su medžiokliniu šunimi.
19. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2003 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. 453
(nuo 2003 m. gruodžio 1 d.)
( Žin., 2003, Nr. 90-4088) redakcija
Medžioklės lapas – tai dokumentas, kurio medžioklės plotų naudotojas leidžia jame nurodytam medžiotojui medžioti arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose nurodytu laikotarpiu. Medžioklės lapas nesuteikia teisės medžioti medžiojamųjų gyvūnų, nurodytų Medžioklės taisyklių 30 punkte, neturint licencijų šiems gyvūnams sumedžioti. Medžioklės lapus išduoti turi teisę tik medžioklės plotų naudotojai – fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo reikalavimus išduotą leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete.
20. Medžioklės lapai ir licencijos medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti medžioklės plotų naudotojas išduodami bei medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimo ataskaitos pateikiamos vadovaujantis Licencijų medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti išdavimo tvarka (Žin., 2002, Nr. 84-3667).
21. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2004 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. D1-255
(nuo 2004 m. gegužės 14 d.)
( Žin., 2004, Nr. 79-2814) redakcija
Medžioti leidžiantis asmuo pirmoje medžioklės lapo pusėje turi:
21.1. įrašyti medžiotojo, kuriam leidžiama medžioti, arba medžioklės vadovo, kuriam leidžiama organizuoti medžioklę, vardą, pavardę;
21.2. nurodyti medžioklės plotų vieneto, kuriame leidžiama medžioti, pavadinimą;
21.3. nurodyti medžioklės lapo galiojimo laiką. Medžioklės lapas gali būti išduodamas ne ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui (datos nurodomos imtinai). Pratęsti to paties medžioklės lapo galiojimą draudžiama;
21.4. nurodyti savo vardą, pavardę, pareigas, pasirašyti medžioklės lape nurodytoje vietoje bei pažymėti medžioklės lapą medžioklės plotų naudotojo antspaudu (jei medžioklės plotų naudotojas yra juridinis asmuo).
22. Jeigu medžioklės lape nėra bent vieno iš Medžioklės taisyklių 21.1 – 21.4 punktuose nurodytų duomenų, toks medžioklės lapas laikomas negaliojančiu. Duomenis į medžioklės lapą įrašo medžioklės plotų vieneto naudotojas (juridinio asmens atveju – juridinio asmens vadovas arba jo įgaliotas asmuo), išduodantis medžioklės lapą, arba atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento įgaliotas darbuotojas, kai medžioklės lapai, vadovaujantis Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijoje, kuriose medžioti draudžiama, tvarka, išduodami asmenims, vykdysiantiems medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo priemones teritorijose, kuriose medžioti draudžiama.
23. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2004 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. D1-255
(nuo 2004 m. gegužės 14 d.)
( Žin., 2004, Nr. 79-2814) redakcija
Prieš pradedant medžioti medžioklės vadovas medžioklės lapo antroje pusėje turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, jų medžiotojų bilietų numerius. Medžiotojai pasirašo medžioklės lape nurodytoje vietoje. Medžioklei pasibaigus, prieš išvykstant iš medžioklės lape nurodytų medžioklės plotų, medžioklės lape nurodoma, kiek ir kokių gyvūnų yra sumedžiota, bei surašomi panaudotų licencijų medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti numeriai.
24. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2008 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. D1-184
(nuo 2008 m. balandžio 13 d.)
(Žin., 2008, Nr. 42-1575) redakcija
Licencija medžiojamajam gyvūnui sumedžioti tai dokumentas, kuriuo leidžiama sumedžioti joje nurodytą gyvūną. Licencija galioja, tik medžiojant jame nurodytame medžioklės plotų vienete arba tik tam tikroje medžioklės plotų vieneto dalyje (miške, seniūnijos teritorijoje ir pan.), jeigu tikslus medžioklės plotų vieneto dalies pavadinimas turi būti įrašomas, vadovaujantis atitinkamu rajono medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisijos sprendimu, priimtu pagal Medžioklės taisyklių 40 punkte nustatytą tvarką. Medžioklės plotų vieneto arba jo dalies, kurioje galioja licencija, pavadinimą, prieš išduodamas licenciją, įrašo atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento įgaliotas asmuo. Licencijos atkarpa turi būti užpildyta prieš išvežant sumedžiotą gyvūną iš medžioklės plotų arba prieš pradedant sumedžioto gyvūno apdorojimą priklausomai nuo to, kuris iš šių veiksmų pirmiau pradedamas, išskyrus atvejus, kai medžioja vienas medžiotojas. Individualiai medžiojantis medžiotojas licencijos atkarpą privalo užpildyti nedelsdamas gyvūno sumedžiojimo vietoje, o užpildytos licencijos numerį įrašyti į medžioklės lapą. Licencija medžiojamajam gyvūnui sumedžioti nesuteikia teisės medžioti neturint medžioklės lapo ir kitų būtinų medžioklės dokumentų.
25. Už teisingą medžioklės lapo pirmosios pusės užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 21 punkto reikalavimus atsako medžioklės lapą išduodantis asmuo, o antrosios pusės užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 23 punkto reikalavimus – medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas. Už teisingą licencijos medžiojamajam gyvūnui sumedžioti užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 24 punkto reikalavimus atsako medžioklės vadovas (arba individualiai medžiojantis medžiotojas) bei medžiojamąjį gyvūną sumedžiojęs medžiotojas.
V. MEDŽIOKLĖS EIGA
26. Kai medžioklėje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas medžioklei turi vadovauti medžioklės vadovas, kurį paskiria medžioklės plotų naudotojas (juridinio asmens atveju – juridinio asmens vadovas arba jo įgaliotas asmuo), išduodantis medžioklės lapą. Medžioklės vadovas privalo:
26.1. turėti jo vardu išduotą medžioklės lapą, reikiamas licencijas medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti ir Medžioklės taisyklių 23 ir 24 punktuose nustatyta tvarka juos užpildyti;
26.2. organizuoti medžioklę Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka;
26.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2006 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. D1-545
(nuo 2006 m. gruodžio 1 d.)
( Žin., 2006, Nr. 130-4918) redakcija
patikrinti prieš medžioklę visų medžioklėje dalyvaujančių medžiotojų bilietus ir leidimus laikyti bei nešiotis medžioklinį šautuvą, pasirūpinti pirmosios pagalbos priemonėmis;
26.4. patikrinti prieš medžioklę, ar visų medžioklėje dalyvaujančių šunų savininkai turi šunų dokumentus, nurodytus Medžioklės taisyklių 18.5 punkte, bei parodyti šiuos šunis visiems medžioklėje dalyvaujantiems medžiotojams;
26.5. priminti visiems medžioklėje dalyvaujantiems medžiotojams saugaus elgesio medžioklėje reikalavimus;
26.6. pranešti visiems medžioklėje dalyvaujantiems medžiotojams, kiek ir kokių žvėrių bei paukščių bus medžiojama;
26.7. nurodyti medžiotojams jų individualios sėlinimo teritorijos ribas, jeigu bus medžiojama sėlinant;
26.8. medžioklės su varovais atveju paskirti varovų vadovą, supažindinti jį ir kitus medžioklės dalyvius su medžioklės tvarka, būdu, žvėrių bei paukščių varymo kryptimi, nustatyti rinkimosi vietą, laiką, užtikrinti, kad varovai vilkėtų ryškios (oranžinės, raudonos, geltonos) spalvos liemenes;
26.9. sustabdyti medžioklę, esant nepalankioms oro sąlygoms, žmonių judėjimui ar susitelkimui medžioklės vietose, įvykus nelaimingam atsitikimui;
26.10. per 48 valandas informuoti atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūrą apie medžioklės metu padarytus Medžioklės taisyklių pažeidimus;
26.11. įvykus nelaimingam atsitikimui, pasirūpinti, kad nukentėjusiajam būtų suteikta skubi medicininė pagalba, o jeigu nelaimingas atsitikimas susijęs su medžioklinio ginklo panaudojimu – pažymėti ir apsaugoti jo vietą, sudaryti schemą ir jį aprašyti (schemą ir aprašymą turi patvirtinti įvykį matę medžioklės dalyviai);
26.12. informuoti policijos komisariatą ir atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūrą apie kiekvieną medžioklės metu įvykusį nelaimingą atitikimą, kurio metu medžiokliniu ginklu buvo sužeistas žmogus;
26.13. užtikrinti, kad sumedžiotų gyvūnų skrodimo ir dorojimo atliekos būtų sumetamos tik į pirminio žvėrių dorojimo aikštelių žvėrienos atliekų duobes bei laikomasi Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų;
26.14. užtikrinti, kad būtų atlikta šernienos veterinarinė ekspertizė, ir nurodyti medžiotojams nenaudoti šios žvėrienos, kol nėra gautų ekspertizės išvadų;
26.15. organizuoti medžioklės metu sužeistų gyvūnų paiešką. Kai sužeisto gyvūno paieška tęsiama už medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo sužeistas gyvūnas, ribų, apie tai būtina prieš išeinant už šio medžioklės plotų vieneto ribų įrašyti medžioklės lape ir per 24 valandas apie tai pranešti gretimų medžioklės plotų naudotojui arba atitinkamam Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento padaliniui, jeigu sužeisto gyvūno ieškota teritorijoje, kurioje medžioklė yra uždrausta.
27. Medžioklės vadovas turi teisę šalinti iš medžioklės medžiotojus, nevykdančius Medžioklės taisyklių, teisėtų medžioklės vadovo ar medžioklės vieneto naudotojo nustatytų papildomų reikalavimų medžioklėje.
28. Medžioklės vadovas turi teisę įgalioti kitą asmenį vadovauti medžioklei, pažymėdamas apie tai medžioklės lapo pirmojoje pusėje ir patvirtindamas įrašą savo parašu, jeigu medžioklės eigoje paaiškėja, kad medžioklės vadovas dėl nenumatytų aplinkybių nebegali toliau vadovauti medžioklei.
29. Medžioklės plotų naudotojams, siekiantiems užtikrinti geresnę medžiojamųjų gyvūnų apsaugą nuo neteisėto medžiojimo, rekomenduojama kas trys mėnesiai pateikti jų planuojamų surengti medžioklių grafiką atitinkamiems Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų padaliniams, nurodant planuojamų medžioklių laiką ir vietoves, kad minėti padaliniai galėtų tinkamai įvertinti gautus pranešimus apie kitu, nei nurodyta grafike, laiku vykdomą manomai neteisėtą medžioklę ir prireikus ją kontroliuoti.
VI. MEDŽIOJAMŲJŲ GYVŪNŲ SUMEDŽIOJIMO LIMITŲ NUSTATYMAS
30. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2005 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. D1-441
(nuo 2005 m. rugsėjo 23 d.)
( Žin., 2005, Nr. 113-4137) redakcija
Medžiojamieji gyvūnai, kurių naudojimas reguliuojamas limituojant jų medžioklę, yra šie: briedis, taususis elnias, danielius, stirna, vilkas. Medžiojamieji gyvūnai, kurių naudojimas reguliuojamas licencijuojant jų medžioklę, yra šie: briedis, taususis elnias, danielius, stirna.
31. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2004 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. D1-255
(nuo 2004 m. gegužės 14 d.)
( Žin., 2004, Nr. 79-2814) redakcija
Medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra licencijuojama, sumedžiojimo limitus kiekviename rajone (savivaldybėje) nustato atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymu sudaryta rajono (savivaldybės) medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisija (toliau šiame skyriuje – Komisija), į kurią atstovai skiriami iš:
31.1. Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono (miesto) agentūros;
31.2. valstybinių miškų valdytojų ir Lietuvos miško savininkų asociacijos ir Lietuvos žemės savininkų asociacijos rajonų skyrių (jei tokie yra šiame rajone);
31.3. medžiotojų visuomeninių organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius.
32. Komisija sudaroma taip, kad joje būtų vienodai gausiai atstovaujamos skirtingos įstaigos ir organizacijos ar jų grupės, nurodytos Medžioklės taisyklių 31.1, 31.2 ir 31.3 punktuose, bet bendras narių skaičius būtų ne didesnis kaip 9 nariai. Valstybinių miškų valdytojų (miškų urėdijų ar nacionalinio parko) ir Lietuvos miško savininkų asociacijos atitinkamo rajono skyriaus atstovai į Komisiją skiriami priklausomai nuo valstybinių ir privačių miškų plotų santykio rajone (nuo 1 iki 3 atstovų). Atstovai iš visuomeninių medžiotojų organizacijų skiriami proporcingai jų vienijamų narių skaičiui rajone (nuo 1 iki 3 atstovų).
33. Komisijos darbą organizuoja pirmininkas, skiriamas Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymu. Komisijos sprendimai laikomi priimtais tik tuo atveju, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai jos narių, o už sprendimą balsuoja dauguma posėdyje dalyvaujančių narių. Kai Komisijos posėdyje dalyvaujančių narių balsai dėl kurio nors sprendimo pasiskirsto po lygiai, tokiu atveju sprendžiamąjį balsą turi Komisijos pirmininkas. Posėdžiai protokoluojami, protokolą pasirašo visi posėdyje dalyvavę Komisijos nariai.
34. Kasmet iki balandžio l d. miškų urėdija (nacionalinių parkų) darbuotojai pagal Elninių žvėrių daromo neigiamo poveikio želdiniams, žėliniams vertinimo metodiką ( Žin., 2001, Nr. 20-677) turi įvertinti neigiamo poveikio, daromo elninių žvėrių miško želdiniams bei medynams, pokytį. Apie tokį vertinimą turi būti informuojami medžioklės plotų naudotojai, kurie, jei pageidauja, gali dalyvauti vertinimo metu. Vertinimo rezultatus miškų urėdijų ir nacionalinių parkų direkcijos iki kiekvienų metų balandžio 5 d. pateikia Komisijai.
35. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2004 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. D1-255
( nuo 2004 m. gegužės 14 d.)
( Žin., 2004, Nr. 79-2814) redakcija
Kasmet iki balandžio 5 d. medžioklės plotų naudotojai Komisijai turi pateikti nustatytos formos prašymą – pasiūlymą dėl sumedžiojimo limitų nustatymo (priedas). Jei medžioklės plotų vienetas įsiterpia į daugiau kaip vieno rajono (savivaldybės) teritoriją, prašymas – pasiūlymas dėl sumedžiojimo limitų nustatymo pateikiamas to rajono (savivaldybės) Komisijai, kurio teritorijoje yra didesnė konkretaus medžioklės plotų vieneto dalis. Šiame dokumente medžioklės plotų naudotojai turi nurodyti:
35.1. praėjusios medžioklės sezono medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra licencijuojama, sumedžiojimo limitus;
35.2. kiek medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra licencijuojama, praėjusiame medžioklės sezone buvo faktiškai sumedžiota pagal atskiras rūšis;
35.3. preliminarius prašymo – pasiūlymo formoje nurodytų medžiojamųjų gyvūnų apskaitos duomenis;
35.4. pasiūlymą dėl medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra licencijuojama, sumedžiojimo limitų nustatymo ateinančiam medžioklės sezonui.
36. Prieš pradėdama nagrinėti medžioklės plotų naudotojų pateiktus prašymus – pasiūlymus dėl sumedžiojimo limitų nustatymo, Komisija turi priimti sprendimą dėl rajono teritorijos suskirstymo pagal atskirų elninių žvėrių rūšių elementarių populiacijų užimamas teritorijas. Rūšies elementarios populiacijos teritorijai gali būti priskiriamas vienas didesnis ar keletas mažesnių miško masyvų, kuriuose viso medžioklės sezono metu vyksta elementariai populiacijai priklausančių gyvūnų migracija. Šių teritorijų ribos turi eiti aiškiomis gamtinėmis ribomis ir stirnoms sudaryti 1 – 1,5 tūkst. ha medžioklės plotų, briedžiams ir tauriesiems elniams priklausomai nuo rajono gamtinių sąlygų – 10 - 30 tūkst. ha ir daugiau. Miško masyvai paprastai neskaidomi. Atliekant tokį suskirstymą, medžioklės plotų vienetai negali būti skaidomi. Esant reikalui, siekdama geriau koordinuoti sumedžiojimo limitų nustatymą dideliuose, per keletą rajonų besidriekiančiuose masyvuose, Komisija gali konsultuotis (organizuoti bendrus posėdžius) su gretimų rajonų analogiškomis komisijomis.
37. Komisija kasmet iki balandžio 15 d. priima sprendimą dėl sumedžiojimo limitų nustatymo. Priimdama sprendimą, Komisija privalo atsižvelgti į medžioklės plotų naudotojų, pasiūlymus, praėjusios medžioklės sezono sumedžiojimo duomenis ir miškų ūkio specialisto išvadą dėl žvėrių daromo poveikio miško želdiniams bei medynams, jeigu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija nenustato specialių reikalavimų dėl atskirų medžiojamųjų gyvūnų rūšių sumedžiojimo limitų. Esant reikalui, Komisija gali kreiptis į medžioklės plotų naudotojus ar valstybinių miškų valdytojus dėl papildomos informacijos reikalingos sprendimui priimti, pakeitimo.
38. Visų medžioklės plotų vienetų, įeinančių į nustatytą tam tikros rūšies elninių žvėrių elementarios populiacijos teritoriją, naudotojų prašymai – pasiūlymai dėl šios rūšies sumedžiojimo limitų nustatymo turi būti svarstomi kompleksiškai. Iš pradžių nustatomas visos minėtos teritorijos gyvūnų sumedžiojimo limitas, o vėliau jis paskirstomas atskiriems medžioklės plotų vienetams priklausomai nuo juose esančių miškų bai laukų medžioklės plotų.
39. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2005 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. D1-441
( nuo 2005 m. rugsėjo 23 d.)
( Žin., 2005, Nr. 113-4137) redakcija
Vilkų medžioklė yra limituojama. Medžioklės plotų naudotojai, sumedžioję vilką, turi ne vėliau kaip per 48 valandas apie tai raštu pranešti atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono (miesto) agentūrai, o ši visą reikalingą informaciją raštu nedelsdama pateikia Valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai. Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija 1 kartą per savaitę informuoja Aplinkos ministeriją apie vilkų sumedžiojimo limito panaudojimą.
40. Esant ginčams tarp besiribojančių medžioklės plotų naudotojų dėl medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra licencijuojama, neracionalaus medžiojimo prie medžioklės plotų vieneto ribos, Komisija, gavusi suinteresuoto medžioklės plotų naudotojo raštišką argumentuotą prašymą, gali priimti sprendimą, kad atitinkamas Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento padalinys, išduodamas pagal nustatytą limitą licencijas medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti, jas išduotų tik su įrašytu tiksliu medžioklės plotų vieneto dalies (miško, seniūnijos ir pan.), kurioje medžiojant galioja licencija medžiojamajam gyvūnui sumedžioti, pavadinimu.
41. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2004 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. D1-659
(nuo 2004 m. gruodžio 28 d.)
( Žin., 2004, Nr. 185-6868) redakcija
Medžioklės plotų naudotojai, kurių medžioklės plotuose medžioklės sezono metu dėl labai padidėjusio stirnų, briedžių ir tauriųjų elnių tankumo pasireiškia didelė žala žemės ūkio ar miško naudmenoms, taip pat kiti medžioklės plotų naudotojai, kurių naudojamuose medžioklės plotuose nustatyta medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitą dėl objektyvių priežasčių yra būtina peržiūrėti, gali iki konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies medžioklės sezono pabaigos kreiptis į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, kad būtų skirtos papildomos licencijos šiems gyvūnams sumedžioti. Kartu su tokiu prašymu turi būti pateikiamas ir Komisijos posėdžio, kuriame buvo pritarta prašymui, protokolas. Medžioklės plotų naudotojams pageidaujant, Komisija turi teisę iki konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies medžioklės sezono pabaigos peržiūrėti medžioklės plotų naudotojams nustatytus šių gyvūnų sumedžiojimo limitus, neviršijant bendro limito, nustatyto išskirtoje elementarios populiacijos teritorijoje.
42. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2004 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. D1-255
(nuo 2004 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2004, Nr. 79-2814) redakcija
Komisijos sprendimas padidinti kurios nors rūšies medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitą konkretaus rajono (savivaldybės) teritorijoje daugiau kaip 50 procentų (palyginti su paskutiniu medžioklės sezonu, kai šios rūšies gyvūnų medžiojimas buvo leidžiamas) turi būti suderintas su atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentu, pateikiant tokio sprendimo motyvus.
43. Ginčus dėl sumedžiojimo limitų nustatyto tarp medžioklės plotų vienetų naudotojų ir Komisijos nagrinėja Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai.
44. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2005 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. D1-441
(nuo 2005 m. rugsėjo 23 d.)
(Žin., 2005, Nr. 113-4137) redakcija
Bendrą medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo limitą Lietuvos Respublikoje pagal Aplinkos ministerijos regionų aplinkos departamentų iki kiekvienų metų balandžio 20 d. pateiktus suvestinius duomenis tvirtina Aplinkos ministerija.
VII. MEDŽIOKLĖS PRODUKCIJA IR JOS NAUDOJIMAS. VETERINARINIAI
REIKALAVIMAI
45. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2004 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. D1-255
(nuo 2004 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2004, Nr. 79-2814) redakcija
Medžioklės produkcija – sumedžioti (nušauti, sugauti gyvi ar negyvi) medžiojamieji gyvūnai, kuriems yra nustatytas leistinas jų medžioklės terminas, ar šių gyvūnų dalys, numeti ragai, kiti medžiojamųjų gyvūnų gyvybinės veiklos produktai priklauso medžioklės plotų naudotojams. Medžioklės plotų naudotojams taip pat priklauso medžioklės plotų vieneto teritorijoje rasti sužeisti, nugaišę, dėl susidūrimo su transporto priemonėmis žuvę bei į teritorijas, kuriose medžioti draudžiama (išskyrus rezervatus), iš greta esančių medžioklės plotų vienetų atklydę ir čia rasti sužeisti ar nugaišę, žuvę medžiojamieji gyvūnai ir jų dalys. Neteisėtai sumedžioti, įgyti ar pasisavinti gyvūnai ar jų dalys medžioklės plotų naudotojams neperduodami ir yra realizuojami arba sunaikinami nustatytąja tvarka.
46. Medžioklės plotų naudotojai, radę nugaišusius medžiojamuosius gyvūnus, turi ne vėliau kaip per 48 valandas apie tai pranešti rajono valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūrai bei vykdyti šių tarnybų nurodymus dėl tolesnio šių gyvūnų naudojimo ar sunaikinimo. Medžioklės plotų naudotojai, radę dėl susidūrimo su transporto priemonėmis žuvusius medžiojamuosius gyvūnus, turi ne vėliau kaip per 48 valandas apie tai pranešti atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūrai. Kiti asmenys, radę nugaišusius, žuvusius ar sergančius medžiojamuosius gyvūnus, turi apie tai pranešti atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūrai arba medžioklės plotų naudotojams.
47. Medžioklės trofėjai yra teisėtai sumedžiotų medžiojamųjų gyvūnų dalys, matuojamos bei vertinamos pagal Tarptautinės medžioklės ir medžiojamosios faunos apsaugos tarybos (CIC) medžioklės trofėjų vertinimo formules arba kitas vertinimo sistemas (ragai su kaukole, iltys ir kiti dantys, plėšriųjų žvėrių kaliai ir kaukolės). Medžioklės trofėjais yra laikomos šios Lietuvoje medžiojamųjų gyvūnų dalys: stumbrų, briedžių, tauriųjų ir dėmėtųjų elnių, danielių, muflonų, stirninų ragai su kaukole ar jos dalimi, vilkų, lūšių, barsukų, lapių, mangutų kaukolės, šernų iltys, vilkų ir lūšių kailiai. Įvairios kritusių medžiojamųjų gyvūnų dalys, nežinomos kilmės (kai nežinomas medžiotojas arba sumedžiojimo data ar vieta) gaminiai iš medžiojamųjų gyvūnų dalių, taip pat numesti ragai nėra medžioklės trofėjai.
48. Medžiotojas, sumedžiojęs elninius žvėris, jų ragus, pasibaigus medžioklės sezonui, pristato į medžioklės trofėjų apžiūrą. Medžioklės trofėjų, pristatomų medžioklės trofėjų apžiūrai, paruošimo, jų pristatymo bei vertinimo reikalavimus nustato Medžioklės trofėjų apžiūros tvarka (Žin., 2002, Nr. 32-1221).
49. Medžioklės plotų naudotojas privalo savo medžioklės plotuose įrengti pirminio žvėrių apdorojimo aikštelę. Kanopinių žvėrių dorojimo atliekos, plėšriųjų žvėrių kūnai turi būti sumesti į apdorojimo aikštelės žvėrienos atliekų duobę. Medžioklė leidžiama tik tuose medžioklės plotų vienetuose, kurių naudotojai yra gavę rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos žvėrių pirminio apdorojimo aikštelės apžiūros aktą, liudijantį aikštelės tinkamumą naudoti. Aikštelių tinkamumo naudoti terminą nustato rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistas.
50. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2004 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. D1-659
(nuo 2004 m. gruodžio 28 d.)
(Žin., 2004, Nr. 185-6868) redakcija
Atlikus Medžioklės taisyklių 26.14 punkte numatytą šernienos veterinarinę ekspertizę, medžioklės vadovas informuoja medžioklėje dalyvavusius medžiotojus apie šernienos tinkamumą maistui.
51. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2006 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. D1-545
(nuo 2006 m. gruodžio 1 d.)
(Žin., 2006, Nr. 130-4918) redakcija
Medžioklės plotų naudotojai, parduodami elninių žvėrių žvėrieną ją superkančioms įmonėms, privalo pateikti ir palikti šioms įmonėms licenciją medžiojamajam gyvūnui sumedžioti.
52. Medžiotojas, sumedžiojęs žieduotą ar kitaip pažymėtą paukštį arba žvėrį, privalo apie tai pranešti atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūrai, o ši reikalingą informaciją pateikia Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus Žiedavimo centrui.
53. Medžiotojas, sugavęs draudžiamą medžioti gyvūną, jeigu šis nėra sužeistas, turi ji paleisti. Jeigu toks gyvūnas žuvęs arba yra akivaizdu, kad dėl sužalojimų jis neišgyvens, medžiotojas sugavimo vietoje apie tai turi įrašyti medžioklės lape ir ne vėliau kaip per 48 valandas nugabenti jį į atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūrą, kuri, esant reikalui, šį gyvūną nugabena į Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejų.
54. Nelaisvėje medžiojamieji gyvūnai gali būti laikomi, naudojami ir į laisvę paleidžiami bei aptvarai ir voljerai jiems laikyti steigiami, tik laikantis Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisyklių reikalavimų, ir šių Medžioklės taisyklių reikalavimai aptvaruose ir voljeruose laikomų medžiojamųjų gyvūnų naudojimui netaikomi, išskyrus reikalavimus dėl leidžiamų medžioklės įrankių naudojimo ir saugaus elgesio medžioklės metu reikalavimus.
VIII. MEDŽIOKLĖ ŽUVININKYSTĖS TVENKINIŲ TERITORIJOSE IR
VALSTYBINIŲ GAMTINIŲ REZERVATŲ BUFERINĖS APSAUGOS ZONOSE,
VALSTYBINIUOSE PARKUOSE BEI BIOSFEROS REZERVATUOSE
(Antraštė – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2004 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. D1-255
(nuo 2004 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2004, Nr. 79-2814) redakcija)
55. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2004 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. D1-255
(nuo 2004 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2004, Nr. 79-2814) ir
2008 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. D1-697
(nuo 2009 m. sausio 11 d.)
(Žin., 2009, Nr. 3-63) redakcija
56 – 58 punktų reikalavimai taikomi tik medžiojant medžioklės plotų vienetuose, sudarytuose žuvininkystės tvenkinių teritorijose pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnio 8 dalies reikalavimus (toliau šiame skyriuje – Žuvininkystės tvenkiniai). Kiti šiame skyriuje neaptarti reikalavimai, susiję su medžiokle Žuvininkystės tvenkiniuose, sprendžiami bendra Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka.
56. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2008 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. D1-697
(nuo 2009 m. sausio 11 d.)
(Žin., 2009, Nr. 3-63) redakcija
Žuvininkystės tvenkiniuose leidžiama medžioti tik smulkiuosius medžiojamuosius gyvūnus (nuo kovo 1 d. iki rugpjūčio 15 d. medžioti leidžiama tik Žuvininkystės tvenkinių darbuotojams):
56.1. Neteko galio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2008 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-697
(nuo 2009 m. sausio 11 d.)
(Žin., 2009, Nr. 3-63)
56.2. bebrus ir ondatras – visus metus;
56.3. kitus smulkiuosius medžiojamuosius gyvūnus – Medžioklės taisyklių 17.2 punkte nustatytais terminais.
57. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2008 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. D1-697
(nuo 2009 m. sausio 11 d.)
(Žin., 2009, Nr. 3-63) redakcija
Didžiųjų kormoranų gausa Žuvininkystės tvenkinių teritorijoje reguliuojama vadovaujantis Didžiojo kormorano populiacijos gausos reguliavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-358 (Žin., 2005, Nr. 89-3366), nustatyta tvarka.“.
58. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2004 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. D1 - 255
(nuo 2004 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2004, Nr. 79 – 2814) redakcija
Ardyti bebrų ir ondatrų urvus, namelius ir užtvankas, esančius Žuvininkystės tvenkiniuose, leidžiama visus metus.
59. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2004 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. D1 - 255
(nuo 2004 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2004, Nr. 79 – 2814) redakcija
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu, atsižvelgiant į vietos sąlygas, greta esančias paukščių apsaugai svarbias teritorijas ir kitus veiksnius, medžioklė Žuvininkystės tvenkiniuose gali būti draudžiama arba ribojama, nustatant trumpesnius leidžiamus medžiojamųjų gyvūnų medžioklės terminus, papildomai uždraudžiant tam tikrus medžioklės būdus, tam tikrų įrankių ar priemonių naudojimą ar nustatant kitus reikalavimus;
59.1. medžioklė valstybinių gamtinių rezervatų buferinės apsaugos zonose gali būti vykdoma tik vadovaujantis šiais reikalavimai:
59.1.1. draudžiama medžioti elninius žvėris, vilkus, barsukus ir paukščius, išskyrus pilkąsias varnas ir kovus;
59.1.2. draudžiama medžioti medžioklės būdais „varant“ ir „sėlinant“;
59.1.3. leidžiama medžioti tik medžioklės būdu „tykojant“ iš bokštelių, pastatytų ne arčiau kaip 300 metrų iki valstybinio gamtinio rezervato ribos;
59.1.4. leidžiama sekti sužeistus medžiojamuosius gyvūnus tik iki gamtinio rezervato ribos;
59.1.5. draudžiama įrengti šėryklas kanopiniams žvėrims, taip pat kitaip juos jaukinti ir vilioti, išskyrus pašarinius laukelius, įrengiamus šernų medžiojimui;
59.1.6. draudžiama ardyti bebravietes, išskyrus tas, kurias saugomos teritorijos direkcija įvertino kaip neperspektyvias dėl bebrų daromos žalos žmogus ūkinės veiklos objektams;
59.1.7. medžioklės plotų naudotojas prieš kiekvieną atvykimą medžioti į valstybinio gamtinio rezervato buferinės apsaugos zoną privalo ryšio priemonėmis pranešti apie tai valstybinio gamtos rezervato direkcijai;
59.2. Valstybinių parkų rekreacinėse zonose draudžiama medžioti nuo gegužės l d. iki spalio 1 d. Kitu laikotarpiu šiose zonose draudžiama medžioti medžioklės būdu „varant“;
59.3. 300 m. zonoje apie valstybiniuose parkuose bei biosferos rezervatuose esančius rezervatus, taip pat valstybinius rezervatus, kai nėra nustatytos valstybinio gamtinio rezervato buferinės apsaugos zonos, privaloma laikytis apribojimų, nustatytų Medžioklės taisyklių 59.1.4 – 59.1.6 punktais;
59.4. Saugomų teritorijų tvarkymo planais gali būti nustatomi kiti medžioklės apribojimai, galiojantys valstybinių gamtinių rezervatų buferinės zonose, valstybiniuose parkuose bei biosferos rezervatuose.