medzioklis
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Pranešimai: 1229
Užsiregistravo: 2006-Rgs-06 12:13
Miestas: Trakai

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2018-Lie-18 14:15

Rusniškiai apsiprato su į salą paleistais danieliais


Dalia Bikauskaitė,
ve.lt ‎
2018‎.‎07‎.‎18‎,

Rusnės salos gyventojai pernai skundėsi, kad atvežtiniai danieliai, paleisti iš aptvarų, daro didžiulę žalą salos gyventojams – eina į sodybas, nuskabo vaismedžius ir kt. Rusniškius labiausiai piktino tai, kad gyvūnai buvo paleisti į salą net neatsiklausus žmonių. Tačiau nei Šilutės rajono valdžia, nei medžiotojai, nei aplinkosaugininkai jokios danielių problemos neįžvelgė. Jie replikavo, kad potvynis pernai sunaikino kur kas daugiau ūkininkų pasėlių nei tie keli danieliai. „Šiemet jau viskas nutilo. Ko gero, su gyventojais susitarta, tad jokių atgarsių dėl šios problemos negirdėjome. Greičiausiai tie danieliai laikomi užtvaruose ir nepaleidžiami. Žinoma, kas juos laikė, tas tebelaiko, nes tai verslas“, – vakar sakė Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis. Pyko, kad neatsiklausė „Niekas mūsų neklausė, paėmė ir kažkiek jų paleido į salą. Iš pradžių aiškino, kad jie atvežtiniai, paskui kad iš kažkokio veislyno“, – pernai aiškino Rusnės seniūnė Dalia Drobienė. Ji pasakojo, kad danieliai į Rusnės salą, kurios gyventojai gyvūnų stoka niekada nesiskundė, buvo paleisti užpernai. Po kurio laiko sužinota, kad tai padarė fizinis asmuo – viena moteris. Pasak seniūnės, ir danielių, ir elnių aptvaruose Vorusnės kaime turi Remigijus Žemaitaitis. Kadangi jie aptverti, yra jo žemėje, gyventojams jokių problemų nekyla.
O tie atvežtiniai danieliai, pasak seniūnės, buvo auginti aptvaruose, o paskui paleisti, nebijodami žmonių ėjo į jų sodybas kaime, viską nudraskė, nuskabė visus vaiskrūmius, vaismedžius ir spygliuočius, dekoratyvinius augalus, gėles, daržoves, naikino ūkininkų pasėlius. Daugiausia žalos jie padarė žiemą. Vasarą, kai atsiranda daug žalumos, žmonės jų nebemato. „Rajono Savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus posėdyje kalbėjome apie tai, kad negalima to daryti be bendruomenės sutikimo. Nereikia pamiršti, kad šioje saloje gyvena ir žmonės. Kas kad įstatymai nepažeisti, reikėjo pirmiausia jų atsiklausti“, – kalbėjo D. Drobienė. Žala nenustatyta Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovai neprieštaravo, kad Jūratei Simėnaitei pagal panaudos sutartį priklausantys danieliai iš Kazio Rakicko aptvaro būtų paleisti į laisvę medžiotojų klubo „Skirvytė“ plote. Jų nuomone, danielių paleidimas vyko teisėtai. 3 nuotr. Danieliai. Paklaustas, kieno tie atvežtiniai danieliai Rusnės saloje, medžiotojų klubo „Skirvytė“ narys Viktoras Kazlauskas atsakė, kad valstybės. Jis nemanė, kad tie dešimt danielių gali daryti kokią nors žalą gyventojams. Saloje yra daug stirnų ir kitų gyvūnų, kurie galėtų padaryti kur kas didesnės žalos. Anot medžiotojo, pastaruoju metu Lietuvoje madinga laikyti danielius aptvaruose. Paklaustas kodėl, atsakė, kad dėl gražumo. Ypač tai populiaru kaimo sodybose. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas neturėjo duomenų, kad tie danieliai darytų žalą Rusnės salos gyventojams. Jis taip pat neturėjo duomenų, kad klubas „Skirvytė“ nesilaikytų medžioklę reglamentuojančių įstatymų. Aplinkosaugininkai teigė, kad medžiotojai turi teisę gausinti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ir nematė pagrindo naikinti „Skirvytei“ duoto leidimo. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius S. Šeputis manė, kad dešimt danielių tikrai nenusiaubė Rusnės salos. „Žmonės skundžiasi, bet manau, kad ten viskas gerai. Sudaryta komisija tikrino ir nenustatė jokios žalos ar kokių nors pažeidimų„, – sakė jis. Paklaustas, tai kodėl žmonės skundžiasi, atsakė: „Turime ir mes rašytojų, kurie rašo skundus prezidentei, ši persiunčia juos Savivaldybei, mes sudarome komisijas. Tokie rašytojai tik be reikalo duoda darbo valdininkams, tarsi jie neturėtų kuo užsiimti. Danielių problema tikrai neprilygsta potvynio sukeltoms problemoms. Pernai jis buvo išskirtinis, nes dėl per didelio iškritusio kritulių kiekio (per dvi dienas iškrito mėnesio norma) mes patvinome ne Nemuno vagoje, bet tiesiog visuose laukuose. Patvino ir Šyša, ir Šustis, ir Tenenys, apsėmė visus ūkininkų pasėlius todėl buvo paskelbta ekstremali padėtis. Tikrai kad turėjome ką veikti ir be danielių problemos.“ Taip pat skaitykite:

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17549
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2018-Lie-19 22:55

Medžioklės taisyklėse – daug pakeitimų


laikrastisplunge.lt
Parašė: 2018-06-07

Neseniai aplinkos ministras Kęstutis Navickas savo įsakymu patvirtino Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pakeitimus. Dėl vietos stokos laikraštyje visų naujovių neįmanoma pateikti. Tačiau daugumą jų pakomentavo Plungės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Virgilijus Ostasevičius:
„Turbūt pirmiausia medžiotojams būtina žinoti (ir tai jau taikoma), kad nuo šiol medžioklės lapus registruoja ir juos tvirtina rajonų aplinkos apsaugos agentūros.
Kita naujovė – nebebus žvėrims sumedžioti licencijų ir teks laikytis nustatyto limito. Neaišku, gerai tai ar blogai, tačiau, mano įsitikinimu, nemažai medžiotojų dar reikia auklėti, nes jie mano, kad medžioklės plotuose gyvenantys žvėrys yra lyg jų nuosavybė. O licencijos sudrausmina.
Gali būti, kad per vieną varymą (varovinėje medžioklėje), pagaliau ir medžioklėje tykant ar sėlinant, bus sumedžiota leistinų žvėrių daugiau nei pagal limitą. Tada prieš pradedant žvėrį išdoroti ar išvykstant iš savo medžioklės plotų privalu informuoti aplinkosaugos agentūrą.
Medžioklėje varant jau seniai medžiotojai privalo turėti raudonas juostas ar liemenes. Dabar taip teks papuošti ir medžioklinius šunis – antkaklis ar liemenė.
Nuo šiol į kanopinį žvėrį leidžiama šauti tik kulkomis.
Seime ruošiamas projektas dėl 1 000 ha medžioklės ploto.
Daugiau apie pakeitimus galima sužinoti internete.
Praėjusį penktadienį Šiauliuose egzaminus laikė būsimieji medžiotojai. Iš septynių pasisekė šešiems. Tie, kurie nespėjo susitvarkyti dokumentų, turės galimybę laikyti egzaminą birželį.“
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17549
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2018-Rgp-06 09:25

TŪKSTANČIUS SUGRAUDINUSI LAPIUKŲ ISTORIJA: NUŠAUTI – LEGALU, BET AR ŽMOGIŠKA?


kauno.diena.lt
2018-08-05
Kamilė Ščavinskaitė


Prieš kelias savaites marijampolietis miškininkas Vaidas Karpavičius socialinėje erdvėje pasidalijo širdį veriančia lapiukų istorija. Savo fotografijose įstabius gamtos ir gyvūnų vaizdus mėgstančiam įamžinti vyrui pro akis neprasprūdo ir rudakailė, kuri, kaip paaiškėjo vėliau, buvo atsivedusi jauniklių. Tačiau neilgai ji ir jos mažieji džiugino aplinkinius – vieną ankstų rytą mama ir vienas jauniklis buvo rasti pakirsti kulkų. „Baisiausia, kad viskas legalu, tik ar žmogiška“, – apmaudo neslepia vyras.

Su portalo skaitytojais vyras sutiko pasidalinti, kaip ši istorija klostėsi nuo pradžių.

„Gyveno sau miške lapė, peles medžiojo. Jei pasisekdavo, tai ir stambesnio grobio nepraleisdavo. Nežinau nei kuriame urve, nei kada, nei kiek lapiukų susilaukė, tačiau birželiui besibaigiant ant smėlėto miško keliuko žaidė, miegojo ir vienas kitą vaikė trys pūkuoti lapiukai. Juk atviroje vietoje prieš saulutę kur kas maloniau leisti dienas, nei tamsiame urve. Lapiukai įsitaisė tiesiog ant miško žvėrių magistralės... Kartais keliu praeidavo elnių grupelė ar briedė su jaunikliu, kiek dažniau pasirodydavo iš mišką supančių pasėlių grįžtančios šernės su šerniukais.... Tada lapiukai tyliai sulįsdavo į pakelės žoles, o keliui ištuštėjus vėl sugrįždavo. Keletą kartų stebėjau juos per fotoaparato objektyvą. O jau smalsumas mažylių... pasižiūrėti nepažįstamo padaro (manęs) prieidavo per vos dešimtį metrų, o patenkinę žingeidumą tiesiog vietoje susisukdavo į kamuoliuką ir snausdavo...“, – taip dar džiaugsmingus prisiminimus apibūdina marijampolietis.

Tačiau vieną vakarą, jau temstant, vyras nuėjo aplankyti lapiukų, tačiau kelias buvo tuščias.

„Ilgokai pralaukus, jau beveik sutemus, į kelią vietoje lapiukų išėjo elnė su elniuku. Jiems ten tebesidairant, per kelią paskubomis prabėgo vienas iš lapiukų. Netrukus sutemo visiškai, teko grįžti namo. Rytą nuvykau ten pat. Ant kelio kažkas gulėjo. Pagalvojau, kad mama lapė bus atitempus savo mažyliams kiškį, bet klydau. Kelio viduryje gulėjo ji pati. Kulkos skylutė buvo pakankamai iškalbinga – lapė krito vietoje. Pakelėje gulėjo ir vienas iš lapiukų... Taip pat su nediduke skylute“, – tragišką gyvūnų lemtį nupasakoja V. Karpavičius.

Pašnekovas įtaria, kad mažieji miško draugai buvo pakirsti netoliese neretai įsikuriančių medžiotojų.

„Nesunku atkurti įvykius. Iki nuotraukoje matomo „geriausių gamtos draugų“ bokštelio – 200 metrų. Graižviniam šautuvui su optika tai vos ne optimalus atstumas... Sėdėjo sau medžioklis bokštelyje, laukė šėrykloje pasirodant šernų. O šalimais pas lapiukus vakare keliu atbėgo jų mama. „Pykšt“, ir lapė jau guli. Lapiukai, žinoma, spruko į žoles, bet po kurio laiko vienas kyštelėjo galvą apsidairyti. Dar vienas „pykšt“... Šernai greičiausiai neatėjo, antraip kam šauti į šiuo sezonu visiškai bevertę lapę?“, – galimą scenarijų braižo miškininkas.

Kaip pokalbio metu užsimena vyras, labiausiai šioje situacijoje liūdina tai, jog toks medžiojimas – visiškai legalus.

„Atrodo nesuvokiama, tačiau lapių medžioklės sezonas trunka ištisus metus be jokių apribojimų, taigi formaliai įstatymas nepažeistas. Plėšrūnų naikinimas netgi skatinamas. O paliktos supūti lapės – apskritai dėmesio nevertas nusižengimas. Juk medžiotojas geriau žino, kaip jam elgtis, ką nušauti, o kam leisti dar šiek tiek pagyventi... – egzistuojančius, bet neretai žmogiškumo ribas peržengiančius medžiojimo ypatumus vardija jis. – Medžioklė man apskritai neatrodo nei gražus, nei garbingas užsiėmimas, tačiau toks atvejis net ir padoriam medžiotojui turėtų būti nepriimtinas. Galėjo bent jau susitvarkyt savo purvino darbo rezultatus...“.

Ši istorija netruko sulaukti didžiulio susidomėjimo ir prieštaringų vertinimų. Vieni smerkė tokį medžiotojų elgesį, kiti puolė ginti „geriausių gamtos draugų“ primindami, kad tokiu būdu reguliuojamas plėšrūnų skaičius.

„Kad ir kaip mums tai atrodytų baisu ar nepriimtina, tačiau plėšrūnų skaičių reguliuoti privaloma. Tačiau šiuo atveju – tai akivaizdus medžioklės taisyklių pažeidimas: „Medžioklės plotų naudotojas privalo savo medžioklės plotuose įrengti pirminio žvėrių apdorojimo aikštelę. Sumedžiotų gyvūnų skrodimo ir dorojimo atliekos, plėšriųjų gyvūnų kūnai turi būti sumesti į apdorojimo aikštelės žvėrienos atliekų duobę.“ Praneškite gamtos apsaugai, medžiotojas šiuo atveju baudos išvengs, nes nebus įrodyta, kas šovė, tačiau būrelio viduje sulauks atitinkamų sankcijų“, – rašė komentatorius Marius.

Tačiau optimizmu trykštantis V. Karpavičius vakar pasidalijo kiek linksmesne žinia apie kitus, gyvus likusius lapiukus.

„Neseniai rašiau apie tėtį lapiną, nešusį grobį vienam iš lapiukų. Galvojau, kad tik vienas išliko. Šįryt pamačiau, kad išgyveno du iš trijų. Vėl žaidžia, šildosi prieš saulę pamiršę, kas buvo. Taip, lapės – plėšrūnai. Taip, padaro žalos paukščių augintojams. Bet ar tai pateisina jauniklių naikinimą? Ar tokios jos baisios/blogos? Nejaugi negalima leisti jiems užaugti?“, – savo pasakojimą retoriniais klausimais, priverčiančiais susimąstyti, baigia gyvūnų mylėtojas
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17549
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2018-Rgp-06 09:28

IŠ KURŠIŲ MARIŲ IŠTRAUKTAS BRIEDŽIO JAUNIKLIS

kaunodiena.lt
2018-08-05
Ieva Liškevičiūtė

Mariose, ties Perkėlos gatve, žvejys pastebėjo plūduriuojantį nugaišusį briedį. Iškviesti ugniagesiai gelbėtojai ištraukė sunkų gyvūno kūną iš vandens. Prireikė ir narų pagalbos.

Apie nugaišusį briedį informuoti policijos pareigūnai, Klaipėdos regiono gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba „Nuaras“.

Žvejys briedį pastebėjo netoli kranto. Apie incidentą pranešta Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinei, tačiau laivu priplaukti prie jauniklio buvo per seklu.

Ugniagesiai narai nubrido iki briedžio, pririšo prie kojos virvę ir partempė jį į krantą. Vėliau gyvūno kūnu pasirūpino „Nuaras“.

Nėra aišku, kas nutiko briedžio jaunikliui, ypač žinant tai, kad šie gyvūnai moka plaukti.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17549
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2018-Rgs-05 12:00

Neblaivus jaunas vyras sudegino medžiotojų namelį

KAUNAS.KASVYKSTA.LT INF.
2018/09/04


Šeštadienio vėlyvą vakarą ugniagesiai gavo pranešimą, kad Kėdainių rajone dega medžiotojų bokštelis. 24 metų įtariamajam nustatytas girtumas, jis uždarytas į areštinę.

Kaip informavo Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, rugsėjo 3 d., apie 21.35 val., pastebėta, kad Pamiškių kaime padegtas Balsių medžiotojų klubui priklausantis medžioklės namelis.

Jis degė atvira liepsna, o stogas buvo įkritęs. Patirti nuostoliai siekia 10 tūkst. eurų: nudegė stogas, apdegė perdanga, visas vidus bei viduje esantys daiktai.

Įtariamasis įpūtė 1,14 prom.

Papildyta 16.37 val.

Su „Kas vyksta Kaune“ antradienio popietę susisiekęs kėdainiškis, priklausantis Balsių medžiotojų klubui, patikslino, kad degė ne bokštelis, o medžiotojų namelis.

„Nuotraukų kol kas neturiu. Namas buvo nupirktas avarinės būklės. Medžiotojų būrelio nariai jame irengė naują koklinį pečių, židinį, sutvarkė kaminą, įvedė naują elektros instaliaciją. Taip pat apšildino pusę namelio, iš dalies atnaujino vidinę apdailą, išbetonavo dalį grindų, idėjo 5 naujus plastikinius langus, naujai apkalti buvo ir stogo skliautai“, – pasakoja jis.

Šį rudenį, pasak kėdainiškio, buvo planuojama įrengti naują namelio išorės apdailą. „Viduje sudegė viskas – ir ten buvę baldai ir statybinės medžiagos, reikalingos tolimesniems remonto darbams atlikti“, – skundžiasi medžiotojų būrelio narys.

Jis tikina, jog įtariamasis apylinkėse žinomas kaip išgėrinėjantis ir ne visada savo veiksmus kontroliuojantis asmuo. Galimai jis kaltas ir dėl neseniai apylinkėse užsiliepsnojusių šieno stirtų.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17549
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2018-Rgs-13 07:56

Mažais kiekiais gaminantiems žvėrienos produktus – paprastesni veterinarijos reikalavimai


2018 m. rugsėjis 12 d.
vmvt.lt

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), siekdama nustatyti lengvesnes veiklos sąlygas smulkiesiems gamintojams, rengia atskiroms verslo šakoms taikomus supaprastintus reikalavimus, taikomus mažais kiekiais gaminantiems ūkio subjektams. Šiuo metu yra parengti ir Europos Komisijai derinti pateikti supaprastinti Mažais kiekiais gaminamos laukinių medžiojamųjų gyvūnų mėsos veterinarijos reikalavimai, kurių turėtų laikytis smulkieji laukinių medžiojamųjų gyvūnų – žvėrių, kiškinių ir paukščių – mėsos tvarkymu ir jos teikimu vartotojams užsiimantys gamintojai.

Parengtu teisės akto projektu aiškiau apibrėžta, koks per metus sumedžiojamų laukinių gyvūnų skaičius yra laikomas mažu kiekiu. Svarbu ir tai, kad šiais palengvinimais galės pasinaudoti ne tik medžiotojai, bet ir nedidelės įmonės, per savaitę į rinką pateikiančios ne daugiau kaip 500 kg laukinių medžiojamųjų gyvūnų mėsos.

„Kurdami paprastesnius reikalavimus smukiesiems maisto produktų gamintojams, siekiame išnaudoti visas teisės aktuose numatytas galimybes ir sudaryti Lietuvoje kuo palankesnes ir paprastesnes sąlygas smulkiajam verslui. Naujieji reikalavimai mažais kiekiais tvarkyti žvėrieną galėtų paskatinti ne tik medžiotojus, bet ir nedideles mėsos tvarkymo įmones regionuose imtis iniciatyvos ir pasiūlyti Lietuvos vartotojui platesnį įvairesnės mėsos asortimentą. Galimybė nedideliais kiekiais tvarkyti ir tiekti rinkai žvėrieną gali tapti viena iš alternatyvų būtent smulkiesiems gamintojams, kuriems sunku konkuruoti su stambiaisiais gamintojais tradiciniais laikomuose kiaulienos, jautienos ar paukštienos gamybos sektoriuose“, – sakė VMVT direktorius Darius Remeika.

Teisės akto projekte taip pat numatyta, kad mažais kiekiais tvarkant laukinių medžiojamųjų gyvūnų mėsą, nebūtina turėti tam tikrų atskirų maisto tvarkymo patalpų, jei laikomasi mėsos tvarkymo procesų eiliškumo, užtikrinami tvarkymo higienos reikalavimai, taip pat detalizuotas galimas gamybos patalpų įrengimas, apibrėžti kiti taikomi supaprastinti reikalavimai.

Dokumentas įsigalios gavus oficialų patvirtinimą iš Europos Komisijos. Su dokumento projektu galima susipažinti čia. - https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct ... 8f0fea665f
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17549
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2018-Spa-01 11:28

Įdomus rašinys apie medžioklę

https://www.15min.lt/media/timeline/byl ... -medziokle

KT apgynė savininkų teisę patiems spręsti, kaip naudoti savo nuosavybę



Ar žinote, kokios bylos buvo reikšmingiausios Lietuvos valstybei ir padarė didelę įtaką jos raidai? 15min ir 25 metus švenčiantis Konstitucinis Teismas (KT) siūlo prisiminti ir iš arčiau susipažinti su svarbiausiomis bylomis, kurios keitė mūsų valstybę.

Kiekvieną savaitę jums pristatysime po naują projekto „Bylos, pakeitusios Lietuvą“ multimediją. Aštuonioliktoji – apie medžioklę. Konstitucinis Teismas 2005 m. gegužės 13 d. nutarimu pripažino, kad žemės sklypų savininkai gali patys spręsti, ar nori leisti medžioklę savo sklype.

KT pirmą kartą sprendė, kaip pasiekti teisingą pusiausvyrą tarp dviejų konstitucinių vertybių: asmens nuosavybės teisių ir viešojo intereso, kad laukinės gyvūnijos ištekliai būtų naudojami, atkuriami ir gausinami racionaliai ir kad laukinė gyvūnija būtų saugoma.

Nutarimu KT apgynė žemės sklypų savininkų teisę patiems spręsti – leisti ar drausti medžioklę savo sklype.

KT pabrėžė, kad įstatymas turi nustatyti protingą ir pakankamą terminą, per kurį savininkas gali išreikšti savo nuomonę, ar jam priklausančiame sklype gali būti medžiojama.

Nutarime KT pažymėjo ir riziką, kurią turi prisiimti žemės sklypų savininkai: uždraudęs medžioti jam priklausančioje žemėje, savininkas prisiima riziką, kad gyvūnai gali padaryti tam tikrą žalą, tačiau reikalauti šios žalos atlyginimo jis neturi pagrindo.

KT išaiškino, kad minimalaus medžioklės ploto vieneto dydžio nustatymas reguliuojant medžiojamųjų laukinių gyvūnų išteklius savaime savininkų nuosavybės teisių nepažeidžia.

KT konstatavo ir tai, kad keisdama ūkinės veiklos sąlygas ar nutraukdama tam tikrą ūkinę veiklą valstybė turi paisyti Konstitucijoje įtvirtinto teisėtų lūkesčių apsaugos principo.


Anot to meto žiniasklaidos, daugeliui savininkų susigrąžinus žemes ir miškus, kilo pavojus, jog prie nevaržomų sovietinių medžioklių pratę nomenklatūrininkai neteks įprastų medžioklės plotų. Juo labiau kad 1999–2000 metais buvo leista privačių žemių savininkams steigti privačius medžioklės ūkius ne mažesnėje negu 100 ha teritorijoje. Tokių ūkių atsirado greitai, net buvo įkurta Privačių medžioklės plotų savininkų asociacija.

Po 2000 m. Seimo rinkimų buvo skubiai parengtas ir priimtas Medžioklės įstatymas, į kurį buvo perkeltos sovietų okupacijos metų medžiotojų lengvatos ir privilegijos.

Tuo nepatenkinti Seimo nariai inicijavo kreipimąsi į KT. Pareiškėjų prašymas dėl Medžioklės įstatymo atitikties Konstitucijai iš esmės buvo grindžiamas tuo, kad ginčijamose nuostatose įtvirtinta medžioklės privačiuose žemės sklypuose leidžiamumo prezumpcija galėjo nepagrįstai apriboti savininkų teises laisvai naudotis savo privačiu turtu.

Seimo narių nepasitenkinimą sukėlė tai, kad pagal įstatymą žemės savininkas galėjo uždrausti medžioti privačiame sklype tik dėl galimos žalos miškui ar pasėliams, tačiau neturėjo galimybės uždrausti medžioti kitais pagrindais – pavyzdžiui, dėl asmenų saugumo ar asmeninių įsitikinimų.

KT nutarė, kad dalis įstatymo prieštarauja Konstitucijai

KT nutarime pripažino, kad Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, kuriose nustatyta, kad nuosavybė yra neliečiama ir nuosavybės teises saugo įstatymai, prieštarauja trys Medžioklės įstatymo dalys:

Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 9 dalis, pagal kurią privačios žemės sklypo savininkas apie tai, kad jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ketinama naudoti medžiojimui, informuojamas ne tiesiogiai, o preliminarų medžioklės plotų vieneto sudarymo projektą paskelbus šalies bei vietinėje spaudoje, ja taip pat yra nustatytas 1 mėnesio terminas, per kurį sklypo savininkai raštu gali pateikti reikalavimus dėl medžioklės plotų vieneto sudarymo projekto. Taip pat Konstitucijai prieštarauja nuostata, kad, pasikeitus žemės sklypo savininkui, toks pareiškimas gali būti pateikiamas per 1 mėnesį po nuosavybės teisės įregistravimo.

Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 10 dalis tiek, kiek nustatyta, jog komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti gali ir neatsižvelgti į privačios žemės, miško, vandens telkinio savininko valią, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, miške, vandens telkinyje nebūtų medžiojama.

Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata tiek, kiek joje nenumatyta privačios žemės sklypo savininko teisė nevaržomai uždrausti medžioti jam priklausančioje žemėje ne tik jeigu medžioklės metu žemės ūkio pasėliams arba miškui bus daroma žala, bet ir visais kitais atvejais (pavyzdžiui, dėl asmenų saugumo ar asmeninių gyvūnų globos įsitikinimų).

Medžioklės ploto vieneto nustatymas Konstitucijai neprieštarauja

Pareiškėjai taip pat prašė ištirti, ar Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostata, kad medžioklės plotų vienetas turi apimti ne mažiau kaip 1000 ha vientisų medžioklės plotų, neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai („Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva“).

Pareiškėjo nuomone, ši nuostata nepagrįstai apribojo privačių savininkų teises naudoti medžioklei mažesnius nei 1000 ha medžioklės plotus ir varžė privačią medžioklės verslo iniciatyvą.

KT konstatavo, kad nustatytas minimalus medžioklės plotų vienetas Konstitucijai neprieštarauja, tačiau neatitinkančiu Konstitucijoje įtvirtinto teisėtų lūkesčių apsaugos principo pripažino teisinį reguliavimą, pagal kurį asmenys, iki Medžioklės įstatymo įsigaliojimo suformavę ir naudoję tam tikrus individualius mažesnius nei 1000 ha medžioklės plotus, po šio įstatymo priėmimo tokiais plotų vienetais medžioklei naudotis nebegalėjo.

Pareiškėjas ginčijo ir Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 7 dalies, kurioje nustatyta, kad medžiojamų gyvūnų padaryta žala neatlyginama, jeigu ji padaryta žemės sklypuose, kuriuose jų savininkas nustatyta tvarka uždraudė medžioti, atitiktį Konstitucijai.

KT, išaiškinęs, kad uždraudęs medžioti jam priklausančioje žemėje, savininkas pats prisiima atitinkamą riziką, konstatavo, kad toks teisinis reguliavimas Konstitucijai neprieštarauja.

KT pasakė, kad laukiniai gyvūnai yra vertybė

Savo nutarime KT konstatavo, kad laukinė gyvūnija yra savita visuomenės, visos žmonijos gamtinio paveldo estetinė, mokslinė, kultūrinė, rekreacinė ir ekonominė vertybė. Laukinė gyvūnija yra ne tik nacionalinė vertybė – ji turi ir visuotinę reikšmę. Iš Konstitucijos 54 straipsnio valstybei kyla priedermė užtikrinti, kad laukinių gyvūnų (jų rūšių) populiacijos būtų tinkamai valdomos, kad būtų užtikrinta laukinės gyvūnijos apsauga ir racionalus naudojimas.

Medžioklė – senas tradicijas turinti žmogaus laisvalaikio ir ūkinės veiklos rūšis – yra vienas iš laukinių gyvūnų populiacijų valdymo būdų, taigi ir viena iš laukinių gyvūnų apsaugos ir racionalaus naudojimo priemonių. KT pažymėjo, kad teisė medžioti nėra konstitucinė teisė, ji kyla iš žemesnės galios teisės aktų ir turi būti įgyvendinama taip, kaip numatyta teisės aktuose; ši teisė yra ginama kaip įgytoji teisė.

Pasirinkdama medžioklės planavimo ir organizavimo modelį ir jį įtvirtindama teisės aktuose valstybė turi plačią diskreciją. Reguliuodama šiuos santykius valstybė privalo sudaryti prielaidas užtikrinti racionalų medžiojamųjų laukinių gyvūnų išteklių naudojimą ir apsaugą, atsižvelgdama ir į šių išteklių dydį bei jų gausos reguliavimo poreikį.

Medžioklė negali paneigti privačios nuosavybės

KT pažymėjo, kad siekdama užtikrinti viešąjį interesą – laukinės gyvūnijos apsaugą ir racionalų naudojimą, atkūrimą bei gausinimą – valstybė gali, o tam tikrais atvejais ir privalo, nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo įsiterpiama į privačių žemės sklypų, miškų, vandens telkinių savininkų nuosavybės teises, tačiau nepaneigiama savininkų privačios nuosavybės teisės esmė.

Teismas pabrėžė, jog dviejų konstitucinių vertybių – asmens nuosavybės teisių ir viešojo intereso, kad laukinės gyvūnijos ištekliai būtų naudojami, atkuriami ir gausinami racionaliai ir kad laukinė gyvūnija būtų saugoma, – sandūroje būtina rasti sprendimus, kurie užtikrintų šių vertybių teisingą pusiausvyrą – tai, kad nė viena iš šių vertybių nebus paneigta.

Teisės aktuose reglamentuojant laukinių gyvūnų populiacijų valdymą privačių žemės sklypų, miškų, vandens telkinių savininkų nuosavybės teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek būtina tam, kad būtų užtikrinta laukinės gyvūnijos apsauga, jos išteklių racionalus naudojimas, atkūrimas ir gausinimas.

Pagal nutarimą, įstatymų leidėjas, reguliuodamas medžioklės ir su ja susijusius santykius, negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad privačios žemės sklypuose esančiuose medžioklės plotuose būtų leidžiama medžioti be šių žemės sklypų savininkų sutikimo.

Nutarime pažymėta, kad šiuo atžvilgiu savininkas negali būti varžomas kokiais nors teisės aktuose nustatomais pagrindais, kurių nesant būtų galima jam nuosavybės teise priklausančioje žemėje, miške, vandens telkinyje medžioti ignoruojant jo valią.

Jeigu asmeniui privačia nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ketinama naudoti medžiojimui, šio sklypo savininkui apie tai turi būti pranešta tinkamu būdu – tiesiogiai, ir turi būti nustatytas protingas, taigi pakankamas, terminas, per kurį savininkas turėtų realią galimybę laisvai išreikšti valią dėl to, ar tame sklype gali, ar negali būti medžiojama, taip pat kokiomis sąlygomis jis sutinka, kad tame sklype būtų medžiojama.

Nutarime taip pat teigiama, kad siekdama užtikrinti viešąjį interesą – laukinių gyvūnų (jų išteklių) apsaugą ir racionalų naudojimą, atkūrimą ir gausinimą, valstybė, reguliuodama medžioklę kaip ūkinę veiklą, gali įstatymu nustatyti specifines ūkinės veiklos sąlygas, taip pat ir medžioklės plotų dydžius; jie nustatomi atsižvelgiant ir į medžiojamųjų laukinių gyvūnų išteklių dydį bei jų gausos reguliavimo poreikį.

Minimalaus medžioklės ploto vieneto dydžio nustatymas įstatymu savaime nepažeidžia savininkų nuosavybės teisių, jų ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos ir nėra pakankamai teisinių argumentų, kurie pagrįstų, jog įstatymu nustatytas minimalus medžioklės ploto vieneto dydis – 1000 ha neatitinka medžiojamųjų laukinių gyvūnų išteklių dydžio bei jų gausos reguliavimo poreikio ir dėl to turėtų būti kitoks.

Kartu KT pažymėjo, kad pagal teisės aktus, galiojusius iki Medžioklės įstatymo įsigaliojimo, galėjo būti suformuoti ir mažesni nei 1000 ha medžioklės plotų vienetai, todėl asmenys, pagal galiojusius teisės aktus suformavę individualius medžioklės plotų vienetus, galėjo pagrįstai tikėtis galėsią juos naudoti medžioklei tol, kol atsiras įstatymuose numatytų aplinkybių, dėl kurių tolesnis jų naudojimas medžioklei pagrįstai taptų negalimas.

Teismas konstatavo, kad keisdama ūkinės veiklos sąlygas ar nutraukdama tam tikrą ūkinę veiklą valstybė turi paisyti Konstitucijoje įtvirtinto teisėtų lūkesčių apsaugos principo, taip pat kad valstybei gali atsirasti pareiga atlyginti (kompensuoti) ūkio subjektams ir kitiems asmenims praradimus, jų patirtus dėl teisinio reguliavimo pakeitimo.

Įdomūs faktai apie bylą

Rengiant bylą KT posėdžiui gauta įvairių institucijų rašytinių paaiškinimų ir nuomonių, posėdyje apklausti specialistai ir liudytojai – su medžiokle susijusių asociacijų ir draugijų vadovai ir ekspertai.

KT posėdis buvo išskirtinis trukme – vyko net tris dienas, o nutariamas priimtas tik po beveik pusantro mėnesio nuo pirmojo posėdžio.

KT šiame nutarime itin plačiai istoriniu aspektu apžvelgė medžioklės ir su ja susijusių santykių teisinį reguliavimą – nuo Kazimiero teisyno (1468 m.), Lietuvos statutų, po 1918 m. atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės teisinio reguliavimo iki medžioklės teisės aktų raidos šiuolaikinėje Lietuvoje.

Po KT nutarimo atitinkami Medžioklės įstatymo pakeitimai buvo priimti tik 2013 m. Respublikos Prezidentė pataisas vetavo, pasak jos, dėl Konstitucijos ir Seimo statuto pažeidimų – vienas Seimo narys balsavo už kitą, tačiau pataisų turiniui pastabų neturėjo. Seimas Prezidentės veto atmetė.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17549
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2018-Spa-18 20:47

Šis žavus gyvūnas patinka ne visiems: gyvenantys nuošaliau skaičiuoja nuostolius


Justina Maciūnaitė,
www.GRYNAS.lt
2018 m. spalio 18 d.



Turbūt visi gyventojai yra girdėję apie ūdrą. Dalis tų, kurie savo sklypuose turi išsikasę tvenkinukus ir juose augina žuvis, ko gero, dar ir yra susidūrę su ūdromis akis į akį. Ūdra yra įtraukta į dar galiojančią Lietuvos raudonąją knygą. Tačiau gamtininkai sako, kad šio žinduolio populiacija yra išaugusi ir taip griežtai saugoti ūdros nebereikia. Kokia iš tiesų ūdrų populiacija Lietuvoje ir kas tai per žinduolis?


Žavus plėšrus žinduolis

Ūdra – kiauninių šeimos plėšrus žinduolis. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Natūralių priešų praktiškai neturi, bet rimtais konkurentais gali būti kanadinės audinės.
Ūdros dažniausiai būna nuo 50 centimetrų iki 1 metro ilgio. Jų aukštis – 30 centimetrų. Sveria ūdros 6–10 kilogramų, turi raumeningą, plokščią, 25–55 centimetrų uodegą. Jos storumas priklauso ir nuo ūdros įmitimo, nes čia kaupiasi riebalų atsargos. Kūnas ištįsęs, aptakus. Pėda panaši į šuns, tik ne su 4, o su 5 pirštais.
Ūdrų ausys beveik paslėptos plaukuose. Ūdrai nardant, ausų angos ir šnervės užsidaro. Jos stiprūs žandikauliai ir aštrūs dantys leidžia patikimai sugriebti žuvį. Įdomu tai, kad šlapias ūdros kailis yra labai lygus, o išdžiūvęs tampa panašus į dyglius – tai padeda greičiau nutekėti vandeniui. Ūdra nebijo ir paties šalčiausio vandens, kokį galime išmatuoti Lietuvoje.

Gyvena šalia vandens telkinių

Ūdros gyvena iki maždaug 20 metų. Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto prof. dr. Gediminas Brazaitis sako, kad ūdrų populiacija jau kuris laikas yra laikoma stabilia. 2007 metais išleistos Lietuvos raudonosios knygos duomenimis, ūdrų populiacija Lietuvoje gali sudaryti apie 3000 individų. Tiesa, dar ankstesniais laikais tiesiog nebuvo metodikos, kaip suskaičiuoti šalyje gyvenančias ūdras.


udra-79345983.jpg

© Wikimedia Commons

„Ūdrų populiacija visada buvo gausi, aišku, sunku pasakyti, kokia ji buvusi 6–7 dešimtmetyje, tačiau manoma, kad ji daugiau mažiau visais laikais buvo stabili. Tiesiog ankstesniu laikotarpiu metodų, kaip tiksliau nustatyti populiaciją, nebuvo. Pradėjus taikyti veiklos ženklų registraciją, palei vandens telkinius pradėta atrasti įvairių veiklos žymių, pavyzdžiui, apgraužto maisto likučių, išmatų ant akmenų ir pan., buvo atrasta, kad Lietuvoje yra labai daug vandens telkinių upelių, šalia kurių įsikūrusios ūdros“, – pasakoja mokslininkas.
Specialistas tęsia, kad nėra priežasčių manyti, jog ūdrų individų skaičius Lietuvoje būtų smarkiai pasikeitęs. Pagrindinės kelios sąlygos šiems žinduoliams išgyventi ir daugintis yra tinkamos buveinės – švarūs vandens telkiniai ir maistas – žuvis. Abiejų Lietuvoje netrūksta.
„Nėra priežasčių teigti, kad jų populiacija augo, nes populiacija laikoma stabilia. Ji gali svyruoti (augti, mažėti), tačiau, lyginant ligesnį laikotarpį, ji lieka stabili. Didelių pokyčių Lietuvoje nebuvo, vandens telkiniai, kurie yra pagrindinė sąlyga ūdroms gyventi, taip pat labai nesikeitė. Iš tiesų, mums reikėtų džiaugtis, kad ūdra Lietuvoje taip plačiai paplitusi, nes Vakarų Europoje ūdrų nėra dėl to, kad vandens telkiniai yra užteršti. Ūdra laikoma švarios gamtos indikatoriumi“, – pabrėžia G. Brazaitis.
Esant pakankamai palankioms sąlygoms ūdroms išgyventi ir populiacijai išliekant stabiliai, į atnaujinamą saugomų rūšių sąrašą ūdros nebėra įtraukiamos. Prof. dr. G. Brazaičio teigimu, tokį sprendimą priėmė naują saugomų rūšių sąrašą sudarinėjanti specialistų grupė. Tačiau reikia pabrėžti, kad ūdros ir toliau nebus medžiojamos.
„Ji vis dar yra įtraukta į Lietuvos Raudonąją knygą, bet žinduolių specialistai mokslininkai diskutavo dėl naujo saugomų rūšių sąrašo, kuris buvo neseniai patvirtintas. Jame ūdros nėra. Sąrašas įsigalios nuo kitų metų sausio 1 dienos. Jos saugomų rūšių sąraše nelieka, bet jos nėra įrašomos į medžiojamų rūšių sąrašą. Taigi, tam tikra apsauga išlieka, ūdrų medžioti, bandyti atsikratyti ar naikinti mes negalėsime netgi ten, kur ji padaro žalą“, – akcentuoja specialistas.

Gali apsilankyti ir žmogaus tvenkinyje

Kaip jau buvo minėta, ūdroms išgyventi reikalingi vandens telkiniai. Ten jos gaudo žuvį, kuria maitinasi. Tačiau, kaip aiškina prof. dr. G. Brazaitis, šiems žinduoliams reikalingos slėptuvės, kur jie slepiasi nuo kitų plėšrūnų, žmonių, atsiveda jauniklius: „Ūdros gyvena įvairiuose vandens telkiniuose ir jų teritorijose. Labai mėgsta vidutinio dydžio upelius, tekantį vandenį. Jos labai daug laiko praleidžia vandenyje, bet turi urvus, slėptuves, nuolatines buveines, kur atsiveda jauniklius.“
Profesorius tęsia, kad ūdros yra teritoriniai gyvūnai. Patinas gali užsiimti net iki 50 kilometrų teritoriją, į kurią įeina ir upės, upelio, tvenkinio pakrantė. „Ūdra gyvendama paprastai naudoja tą visą teritoriją, ir jei žmogus turi tvankinį ar baseinėlį, tai ūdra tikrai ne kiekvieną dieną lanko tą vandens telkinį, tačiau, laikydama jį savo teritoriją, ji retkarčiais užsuka. Kitaip yra su žuvininkystės tvenkiniais, ten jos pastoviai gyvena, bet jos turėtų maitintis daugiau smulkia žuvimi“, – aiškina G. Brazaitis.


Išgaudo žmonių žuvį


Tačiau ūdrų pomėgis privačiuose tvenkiniuose gaudyti žuvis kartais gali padaryti nemažai nuostolių tų tvenkinių šeimininkams. Kaip GRYNAS.lt pasakoja nedidelį tvenkinį turintis ir žuvis ten auginantis Kęstutis, savo sklype jis pastebėjęs pėdsakus ir mano, kad jie gali būti ūdros. Įtarimus sustiprina ir jo kaimyno patirtis: netoliese gyvenanti ūdra galimai išgaudė vyro tvenkinyje buvusias žuvis. Nuostolius žmogus skaičiuoja šimtais eurų. Tačiau Kęstutis sako neketinąs gaudyti aplinkui galimai besisukiojančio žinduolio. Juk tai žmogus yra svečias gamtoje, ūdros namuose, todėl jam reikia prisitaikyti prie teritorijos šeimininkų.
GRYNAS.lt pasiteiravo prof. dr. G. Brazaičio, kaip padėti žmogui ir ūdrai sugyventi. Anot pašnekovo, tam reikės daug kantrybės, nes apsaugoti savo tvenkinio žuvis nuo ūdrų yra labai sunku.
„Apsiginti nuo ūdrų nėra lengva. Legalių priemonių nėra tiek daug. Galima apsitverti tvora, tačiau jei ji labai norės, suras, kaip prasikasti pro apačią, pralįsti. Jei tai yra labai mažas tvenkinukas, kur žmonės augina dekoratyvines žuvytes, tai, žinoma, lengviau galima apsaugoti. Yra daug tokių vietų, kur ūdros lankosi, bet žmonės nepastebi, kad ten ūdrų būta. Jos pagauna vieną kitą karosiuką ir iškeliauja. Anksti ryte ar patamsyje, kai žmonės tiesiog nepamato“, – aiškina mokslininkas.
Profesorius pabrėžia, kad negalima ūdrų žaloti, naikinti, gaudyti ar pan., nes jos išliks saugotinais gyvūnais, tad žmonėms teks išmokti su šiais žinduoliais sugyventi.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Grįžti į

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 37 ir 0 svečių