Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Все темы об охоте и т.д.
Субфорум - охотничий словарь и ссылки на прогноз погоды.
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Leidimas šautuvui matyt bus atimtas :twisted:


Vienuolikmetė sukčiams atidavė tėvų pinigus ir graižtvinį šautuvą: įtariamieji sučiupti po 3 valandų


Šaltinis: 15min


Trečiadienį popiet į Jurbarko rajono policijos komisariatą kreipėsi 25 metų moteris, iš kurios dukros jauniems sukčiams pavyko išvilioti ne tik vertingo turto, bet ir graižtvinį šautuvą. Policijai pavyko atgauti ginklą ir dalį pinigų, sulaikius įtariamuosius. Kaip praneša policija, 14 val. 12 min. Smalininkų gyventoja pareiškė, kad tą pačią dieną, apie 13 val., vienuolikmetei dukrai būnant vienai namuose telefonu paskambino vyriškis.
Jis prisistatė policijos pareigūnu ir pasakęs, kad motinai atsitiko nelaimė, pareikalavo pinigų. Atėjus į namus nepažįstamam vyriškiui mergaitė atidavė planšetinį kompiuterį, du mobiliojo ryšio telefonus, 900 eurų bei teisėtai laikomą graižtvinį šautuvą su šoviniais. Įtariamieji du šešiolikmečiai, keturiolikmetis ir 22 metų jaunuolis uždaryti į areštinę. Nors ginklą ir dalį pinigų policijos pareigūnams pavyko rasti, tačiau patirtą nuostolį moteris įvertino 3 500 eurų.
Sukčiavimo būdu įgytus daiktus apgavikai paslėpė Marijampolės prekybos centre „Maxima“ esančiose daiktų saugojimo kamerose. Pareigūnai tikisi, kad šis tyrimas galbūt padės atskleisti ir daugiau sukčiavimo atvejų. Policija perspėja, kad sukčiai taikosi į labiausiai pažeidžiamas visuomenės grupes – patiklius senjorus, nelaimės ištiktus žmones, vaikus.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Daržų siaubikų etiketė klijuojama šernakiaulėms


(„Anykšta“, Nr. 63, 2016-08-09)
2016.08.24


Rūkiškio kaimo gyventojai Henrikas ir Janina Vilčinskai sako, kad dėl nuostolių išgyvens, bet labai gaila kruopščiai augintų daržovių.

Afrikinis kiaulių maras apėmė jau beveik visą rajoną. Epidemija jau ir gyventojų tvartuose. Tačiau ne visi šernai ir jų giminaičiai linkę sirgti. Štai vienai Rūkiškio kaimo (Troškūnų seniūnija) šeimai, keturkojai padarai krečia eibes. Gyventojai įtaria, kad jų daržus siaubia ne šernai, o kažkada iš netoliese laikomų aptvarų ištrūkusios ir sulaukėjusios šernakiaulės.
Bet dar blogiau, kad žmonės neranda net kam pasiskųsti.

Įtarimas – šernakiaulėms

Trečiadienio rytą Rūkiškio kaimo gyventojai Henrikas ir Janina Vilčinskai dorojo iš daržo parsineštus svogūnus, kurie dar nespėjo visiškai subręsti. Šeima nutarė nelaukti, kol motulė gamta atliks savo darbą ir gelbėti derlių, mat jų daržą naktimis ėmė siaubti gyvūnai.
Jie įtaria, kad į daržus įsisuko ne šernai, bet iš gretimo sklypo prieš porą metų ištrūkusios šernakiaulės. Gretimoje fermoje buvo aptvaras, kur ūkininkas Alvydas Vilkas anksčiau lauke laikė šernakiaules. „Čia buvo gardas, joms papildavo pašarų, todėl jos žino, kad čia šėrimo vieta, ateina, nieko neranda, o tada – į mūsų daržą“,- sakė H.Vilčinskas.
Pasak Vilčinskų, prieš porą metų iš aptvaro ištrūko paršinga šernakiaulė ir nurūko į mišką. Dabar iš miškelio į įprastas vietas jau ji ateina ne viena. „Ūkininkui A. Vilkui mes pretenzijų neturim, nes dabar jo gyvuliai tvarkingai uždaryti tvarte, čia siaučia anksčiau pabėgę“,- sakė H. Vilčinskas.
Savo įtarimus, kad čia siautėja ne šernai, o būtent šernakiaulės, jie grindžia grybautojų pasakojimais, kurie matė gyvūnus gretimame miške. „Žiemą ir iki kiemo buvo atėję“,- pasakojo H. Vilčinskas. Darže pėdsakai rodo, kad išties siaubė kažkas iš kiaulių giminės, bet „nusikaltimo vietoje“ užtikti nebuvo.

Šeimai - juodi metai

H. ir J. Vilčinskų namas, kaip ir kiti šio kaimo gyventojų namai, stovi prie kelio į Raguvėlę, už namo, į pakalnę, nusidriekę visų Rūkiškio gyventojų daržai. Pakalnėje apaugusi krūmokšniais vinguriuoja Juosta, už jos – kviečių laukas ir miškelis. Būtent iš ten ir atkeliauja naktimis neprašyti svečiai. „Blogai, burokai visiškai nuėsti, burokėliai, kitos daržovės“,- sakė H. Vilčinskas. „Šiemet ravėjau daržą jau tris kartus, galvojau, kad dar kartą ravėsiu, bet dabar jau nebe“,- sakė J.Vilčinskienė. Tiesa, bulvės kažkodėl neliestos. Sutuoktiniai mano, kad gal dėl to, jog dėl sausros jie bulvių neravėjo.
Abu sutuoktiniai jau perkopė 70 metų slenkstį, sakosi, kad nebeturi tiek sveikatos, kiek anksčiau, todėl užaugintų daržovių netektis jiems ypač skaudi. Tuo labiau, kad ir metai labai nesėkmingi „Turėjom kumelytę žemaitukų veislės, pirkom lizingu, išsimokėjom, ir šiemet pavogė, po to sunkiai ir anksčiau laiko teliavosi karvė, o čia dar viena nelaimė, labai juodi ir nesėkmingi metai“, - kalbėjo H.Vilčinskas.

Blogai, kai nėra kam pasiskųsti

„Galvojau užsiauginsiu burokų bent jau vištoms, kiaulių juk laikyti nebegalima, o štai tau“,- graudinosi J.Vilčinskienė. „Žinoma, mes dėl tų nuostolių nenumirsim, tačiau labai skaudu“,- sakė H.Vilčinskas. Tiesa, sutuoktinius skaudina ne tik ta aplinkybė, kad suniokotos jų kruopščiai augintos daržovės, bet ir tai, kad toje situacijoje nebėra net kam pasiskųsti, kad kažkas padarytų tvarką. „Skambinom medžiotojams, jie mums sakė, jog reikia kreiptis į seniūniją, kuri turi atlyginti nuostolius, nuvykau į seniūniją, seniūnas šiuo metu atostogauja, bet sekretorė mums pasakė, kad savivaldybė nuostolių neatlygina“,- pasakojo H.Vilčinskas. „Tai laikai atėjo, nebėra net kam ir pasiskųsti“,- sakė ir J.Vilčinskienė.

Iki šiol šernakiaulių nesutiko

Rūkiškio kaimo pabaigos teritorija įeina į medžiotojų klubo „Medeina“ valdas. Ilgametis šio klubo prezidentas Leonas Alesionka sakė, kad jau metus nebuvęs medžioklėse, todėl realios padėties nežino. „Anksčiau medžioklėse šernakiaulių sutikti neteko. Girdėjom, kad ūkininkas augino šernakiaules, bet paskui jos kažkur dingo, dabar ten arkliai. Gal išskerdė ar pardavė, bet tai buvo labai seniai. Šiaip šernakiaules medžiotojai turi atskirti, nes kitokia snukio forma, bet vasarą tiek šernų, tiek šernakiaulių kailiai labai išsišeria, iš toli galima ir sumaišyti“, - sakė L.Alesionka. Jis dar paklausė, kokie buvo gyventojo burokai – paprasti ar cukriniai. „Paprastų burokų lapų šernai dažniausiai neliečia“, - paaiškino L.Alesionka.
Ilgametis medžiotojas kalbėjo, kad šiuo atveju gyventojas nėra paliekamas likimo valiai. „Jis turi kreiptis į seniūniją, o jei seniūnas atostogauja, yra kažkas, kas jį pavaduoja, jeigu ne – tada tiesiai į Žemės ūkio skyrių pas Antaną Baurą. Sudaroma komisija, kuri įvertina žalą, joje būna ir medžiotojų atstovas, aptariama žala. Tačiau reiktų paskubėti – duos lietus, nuplaus pėdsakus“,- aiškino L. Alesionka.
Dabartinis medžiotojų klubo „Medeina“ prezidentas Kęstutis Supronas sakė situaciją žinantis, jo medžiotojai aplankė Vilčinskų ūkį, apžiūrėjo pasėlius, tačiau mano, kad šernai čia niekuo dėti. „Galit „Vikipedijoje“ pasiskaityt, kad šernai paprastų burokų neėda. Mes patys, kaip medžiotojai, viliodavom šernus visokiom cukrinių runkelių atliekom, o paprasti burokai – tai elniams. Greičiausiai tuos lapus bus nugraužęs koks nors pabėgęs veršelis“, - kalbėjo K.Supronas. Jis sakė, kad ir pats buvo nuvykęs į vietą ir net budėjo netoli Rūkiškio kaimo esančiame bokštelyje. „H.Vilčinskas man sakė, kad šernakiaulės atėjo per Juostą tilteliu. Apžiūrėjau tą vietą, radau kiškio ir stirnos pėdsakus. O pabuvęs bokštelyje pastebėjau tik vieną zuikį – tuščia“, -sakė K.Supronas.
Beje, K.Supronas abejoja, kad daržus galėtų nusiaubti šernakiaulės, nes iki šiol medžiotojai jų nepastebėjo, be to, afrikinis kiaulių maras gerokai išretino šernų populiaciją. „Mes gi stebim miškus, sakykim, Juostininkų, Žuvininkų miškai visiškai tušti, čia šernų nesimato jau nuo pavasario, pėdsakų nėra, balos, kur jie gulėdavo, švarios. Be to, kas savaitę medžiotojai apeina miškus, nes turim stebėti, bet viskas švaru. Šernų nebėra“, - apie padėtį miškuose pasakojo K.Supronas.
Pasak jo, medžiotojai šiuo atveju padėti kažkuo negali, gyventojams reikia saugoti savo turtą patiems. „Suprantat, yra zonos, gyvenvietė, mes šaudyt ten negalim, net ir su atviru šautuvu jei pereisiu galiu gauti baudą“,- aiškino K. Supronas. Vienintelė išeitis – aptverti visą daržą elektriniu piemeniu, taip Vilčinskai ir padarė. „Kai aptvėrėme, naktiniai apsilankymai baigėsi“, - sakė H.Vilčinskas.

Dėl gyvūnų auginimo –
įnirtinga kova
Šernakiaulės – tai šerno ir kiaulės hibridas. Jų mėsa yra kokybiškesnė, pasižyminti subtiliomis skonio savybėmis, daug vertingesnė negu kiaulių. Šis išvestinis šerno ir lietuvių baltosios kiaulės mišrūnas yra paprastai „šviesiaodis“ kaip kiaulė, bet jo šeriai – ilgi kaip šerno. Šernakiaulės geriausiai jaučiasi garduose lauke, puikiai pakelia bet kokias oro sąlygas. Šie gyvūnai dėl puikios, iš šernų paveldėtos virškinimo sistemos labai gerai pasisavina pašarus, todėl mažai teršia.
Šernakiaulių mėsa yra geras atradimas ir šeimininkėms, mat ją apdorojant patiriama tik apie 15 proc. svorio nuostolio, o ruošiant kiaulieną netenkama iki 45 proc. mėsos. Jų mėsoje cholesterolio mažiau nei vištienoje, o kiaulieną hibrido mėsa lenkia baltymų kiekiu. Ne taip seniai Aplinkos ministerijoje vyko karštos diskusijos dėl šernakiaulių veisimo ir auginimo Lietuvos ūkiuose. Aplinkosaugininkai kategoriškai pasisako prieš laukinių ir naminių gyvūnų kryžminimą. Draudimą jie grindžia tuo, kad šernakiaulės gali ištrūkti į laukinę gamtą ir ten besiveisdamos keistų jauniklių genetiką. Šernakiaulėms ištrūkus į laisvę padariniai gali būti neprognozuojami. Šernakiaulės, radusios tinkamas sąlygas, gali pradėti daugintis, savo gausa išstumti kitų žvėrių populiacijas.
Vienas pirmųjų šalyje oficialų šernakiaulių ūkį įsteigė Pakruojo rajone gyvenantis Gražvydas Čergelis. 2006 metais kiaulės ir šerno hibridus pradėjęs auginti vyras bylinėjosi dėl teisės laikyti šernakiaules. Nors įstatymai draudžia auginti šiuos gyvūnus ne mokslo tikslais, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylą baigė G. Čergelio naudai.
Teismas konstatavo, kad Pakruojo gyventojas ne pats išveisė, o jau nusipirko šernakiaules, tad jos nebelaikomos laukiniu gyvuliu. Ūkininkas gali jas ir auginti, ir veisti. Jeigu vyras būtų laikęs naminę kiaulę ir laukinį šerną bei juos sukryžminęs ir užsiveisęs šernakiaulių, tuomet tai būtų laikoma įstatymų pažeidimu. Kitaip sakant, paties išvestų šernakiaulių jis auginti negalėtų.
Mokslininkai mano, kad šernakiaulės Lietuvoje galėtų būti auginamos ir veisiamos, tik reikėtų užtikrinti, kad jos nebūtų paleidžiamos į laukinę gamtą.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

S. Paltanavičius: miške lankykitės rečiau – prasideda briedžių ruja


Selemonas Paltanavičius, Audronė Šopagaitė,
LRT RADIJO laida „Gamta – visų namai“, LRT.lt, www.lrt.lt
2016 m. rugpjūčio 27 d.


Lietuvoje dar vasara. Kaip niekada smagu pasakyti šiuos žodžius, nes daugiau šiemet to padaryti negalėsime. Iš tikro, dar gali būti visokių orų – net visai panašių į vasarą: šiltų, malonių. Mus dar glamonės saulė, rytai bus nei labai vėlyvi, nei vėsūs, o vakarai – šviesūs ir vasarošilčiai. Tačiau tai nebus vasara, o tik gailus jos prisiminimas.
Dabar dar gyvename vasaroje, bet žinome – visai ne anksti apie ją kalbėti, įvertinti. Visur skelbiama, kad šių metų liepa buvusi labai šilta, gal net pati karščiausia per visą orų stebėjimo laikotarpį. Mums nelengva su tuo sutikti, nes Lietuvoje turime ir kitokių minčių. Mūsų vasaros antroji pusė nebuvo įprastai šilta ar karšta. Na, o lietaus sulaukėme tiek, kad prisipildė tvenkiniai ir kūdros, atsigavo upeliai. Grybai augo kaip niekada gausiai. Štai prieš savaitę dar atostogavau ir jų regėjau tikrai daug.
Bet grybai, kaip sako, iš pradžių akims ir širdžiai, o po to – tik akims. Grybai grybais, gali būti, kad mes jų dar rasime ir rudenį iki pirmųjų stipresnių šalnų. Dabar turime ir kitų dar iš vasaros likusių reikalų ir darbų. Žinoma, kol kas kaime visi gyvena derliaus nuėmimo rūpesčiais, tačiau yra visus vienijantis rūpestis – čia pat rugsėjo 1-oji, mokslo metų pradžia. Kiekvienas turim tik savo patirtis ir prisiminimus iš savo mokslų pradžios. Tiesa, kuo toliau nuo mūsų mokykla, kuo daugiau metų praeina, tuo gražiau ir mieliau viskas atrodo. O gal kitaip ir negali būti? Žmogus mokosi visą gyvenimą. Suspėti kartu su pasaulio atradimais, su naujomis technologijomis, galimybėmis nelengva.
Dar ne taip seniai stebėjomės, kad paukščių migracija tiriama juos žieduojant, dabar nieko nestebina paukščiams tvirtinami siųstuvėliai, apie tokį paukštį pranešantys labai detalius duomenis. Dabar mes jau lengvai sužinome, kur susitelkė žuvys, kur naktį keliauja žvėrys. Išeitų – jau naudojamės savo viršenybe, kurią mums teikia šie atradimai. Taip išeitų, bet ne visada taip yra. Gamta taip pat kinta, prisitaiko prie mūsų išradimų ir dažnai pasirodo netgi daug išradingesnė, aplenkianti mus.
Kasmet artėjant rudeniui į miškus mus vilioja grybai. Tačiau pasirodo, kad ten mes nesame laukiami, nes galime trukdyti vestuvėms. Taip taip, jau dabar prasideda briedžių ruja, po gerų dviejų savaičių ims šurmuliuoti taurieji elniai. Šių žvėrių ruja vyksta ne bet kur – jie turi tam tikras vietas, į kurias sueina, susirenka iš plačių apylinkių. Taigi, briedžių, o ypač elnių, ruja svarbi net keliais aspektais. Visų pirma, šiems žvėrims patiktų mūsų tinkamas požiūris į juos ir ramybė.
Daugelyje Europos valstybių, kur gamtos apsaugai ir medžioklės ūkiui skiriamas ypatingas dėmesys, elnių rujos metu ribojamas lankymasis miškuose. Ne todėl, kad ten kažkas medžioja – taip siekiama neblaškyti, negainioti žvėrių. Tai visai nedidelė prabanga, taip turėtume elgtis visada. Gal tik vokiečiams, austrams lengviau, nes ten grybavimo manijos nėra, o įstatymų reikalavimų ten laikomasi šventai. Apie tai kalbame kaip apie siekiamybę, o gal svajonę? Iš tikro, toks elgesys gamtoje neturėtų būti stebuklas, o elementarios kultūros ženklas. Medžiotojai ir ne tik jie laukia elnių rujos meto – daug kam rūpi pabūti girioje naktį, pasiklausyti su niekuo nesulyginamo elnių siautimo. Šiandien sunku suprasti, kad labai ilgai mūsų miškuose elnių visai nebuvo – gal porą šimtų metų. Tik pokaryje jie vėl įveisti, išplatinti. Dabar mes taip atkuriame lūšių, didžiųjų apuokų, kurtinių populiacijas. Tačiau tai, kas kartą jau buvo išnaikinta, vėl sukurti, atgaivinti yra daug sunkiau, nei apsaugoti gyvybingas, galinčias daugintis ir daugėti populiacijas. Prakalbome apie kurtinius. Mūsų Karšuvos girioje, Viešvilės valstybiniame rezervate esančiame veislyne, atlikti pirmieji sėkmingi čia jau išnaikintų paukščių veisimo darbai, į laisvę išleisti adaptavosi pirmieji kurtiniai. Mes dar apie tai kalbėsime, nes tokie darbai – labai įdomūs.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
medzioklis
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Posts: 1238
Joined: 2006-Sep-06 12:13
Location: Trakai

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medzioklis »

I. Makaraitytė. Medžiotojų partija valdo Lietuvą (26)
Indrė Makaraitytė, www.DELFI.lt 2016 m. rugsėjo 1 d. 12:18
„O kodėl negali medžioklėje dalyvauti Virginijos Baltraitienės vyras ir sūnus? Juk tai buvo komercinė medžioklė – viskas gerai, visi už save susimokėjo“, – mesteli tarpdury sutiktas Darbo partijos vadovas Valentinas Mazuronis. Indrė Makaraitytė © DELFI (M. Ažušilio nuotr.) Bet vakarienė po medžioklės? Juk ne partiečių vakaruška buvo. Ne ta, kur darbiečiai savus himnus giedojo, ir ne ta, kur socdemai, Barakui Obamai beždžionės kūną prilipdę, išdykavo. Juk vis dar laukia V. Baltraitienė sąskaitos už cepelinus.„Vakarienėje dalyvavo visi kviestiniai asmenys. O kodėl ten negalėjo ministrė savo sūnaus pakviesti? Tikrai galėjo pakviesti. Atvažiuokit į Europos Parlamentą, dar ne tokių vakarienių parodysiu,“ – taip ir baigėm kalbėtis.Bet nevertėjo net klausti. Pasirodo, V. Baltraitienės vyras ir sūnus – varguolėliai. Jie cepelinų nevalgė. Todėl V. Baltraitienė ramia sąžine cepelinų sąskaitą, kai tik ši atsiras pagaliau, dengs ne iš savo kišenės. O iš valstybės lėšų, jai skirtų reprezentacijai.Cepelinų nevalgė ir Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius. Nes jis po 18 val. apskritai nebevalgo. Tiesa, atrodo, du verslininkai, kurių žemės ūkio ministrė nežinojo būsiant, Pranas Dailidė ir Virginijus Kantauskas, cepelinus valgė. Jie vakarinės dietos nesilaiko. Tik kad jie bus, V. Baltraitienė nežinojo. Žinojo tik vakare jau nevalgantis J. Milius. Bet politikai meluoja, nes jie žino, kad juos palaikys sistema. Jie turi užnugarį. Nuo viršaus iki pat apačios išsirikiavusių žmonių plejadą, kurie mąsto taip pat, daro taip pat ir nesupranta, kodėl prie jų kabinėjamasi. Štai ši – medžiotojų - partija valdo Lietuvą. Indrė Makaraitytė Bet Bronius Bradauskas, socialdemokratas, sako, kad mums visai nereikia į tokius reikalus kištis. Čia, sako, yra tokie neformalūs susitikimai, kur labai daug valstybės naudai yra nuveikiama. Medžioklėse, vakarėliuose be kaklaraiščių, kur alkoholis ir visa kita, susitariama dėl tokių dalykų, kur jau niekur kitur nesusitarsi. Patikėkit, sako B. Bradauskas, net jei koks verslininkas sumoka už tokį pasibuvimą, tai čia nieko bloga.Kaip tik gal net geriau. Svarbu nekišti rankos į valstybės kišenę. Šitą principą, anot B. Bradausko, išlaikai ir medžioji, baliavoji su kuo nori ir kur nori. Ir sprendi valstybės klausimus.Ir dar. 300 eurų už komercinę medžioklę. Cepelinai – dar keli šimtai eurų. Baikit juokus. Čia – suma? O tie peiliai ir šakutės. Juk iš tikrųjų tik 4500 eurų jiems buvo išleista. Na jau, na jau ... tikrai valstybėje nėra problemų, jei dėl tokių sumų skandalai kyla.Tai yra atsakymas, kodėl J. Milius, V. Baltraitienė ir dabar dar Juozas Olekas nemano, kad jie turėtų pasitraukti.Ar atsistatydinti iš Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo posto reikia vien už tai, kad tarnyboje apsilankė STT, o ji apsilankė dėl to, kad jis buvo susitikęs su Petru Gražuliu? Kas tas P. Gražulis, jei J. Milius Latvijos žemės ūkio ministrui per savo draugus verslininkus medžioklę surengė ir dar svečių prikvietė, ministrės net neinformavęs? Nes juk taip visada būna. Prezidentė? Na, taip. Ji nėra toje sistemoje. Dėl to ir nieko apčiuopiamo negali padaryti. Tik garsiai ir griežtai kalbėti ir iš pasiutimo, kad nieko negali, dar daryti klaidą po klaidos. Pavyzdžiui, inicijuoti įstatymo pakeitimus tokiems kaip J. Milius atleisti. Bet kas tas J. Milius visoje valdančiojoje partijoje? Tik vienas iš. Ir tikrai ne pats didžiausias. Indrė Makaraitytė Ir kodėl, klausia žemės ūkio ministrė, aš savo sūnaus negaliu vežtis – pati jam pasiūliau, jis turi šautuvą, sakau, pasiimk, gal priims vyrai, tai pamedžiosi. O kodėl vyrai turėtų nepriimti? Žemės ūkio ministrės sūnaus Latvijos delegacijos vakarienės proga? Ir ką jis bloga, tas sūnus, padarytų? Suvalgytų pora valdiškų cepelinų?Ir kodėl Juozui Olekui reikia atsistatydinti už auksinėmis tapusias šakutes ir peilius, jei jis prokurorams apskundė savo pavaldinius ir liepė išsiaiškinti, kuris čia kaltas?Mes, sako B. Bradauskas, turim savo, medžiotojų partiją. Joje yra ir socialdemokratų, ir darbiečių, ir konservatorių, ir liberalų. Visokių iš visų partijų.Nesupraskite taip siaurai. Ne visiems reikia toje partijoje medžioti. Ir toji partija tik medžiotojais neapsiriboja. Bet jie vienas kitą supranta ir į akį nekerta. Niekada. Nebent reikia paaukoti kurį vardan kilnesnio tikslo. Ir tas paaukotas niekada nelieka be nieko. Tikrai nebūtinai turi šautuvą rankoje mokėti laikyti, kad priklausytumei partijai. Tai yra sistema, ir šioje sistemoje reikalai tvarkomi ir susitariama pagal savas taisykles. Toli nuo visuomenės akių ir ne įstaigų pasitarimų kabinetuose.Ne kabinetuose Lietuvoje sprendžiami reikalai.Gali kiek nori juoktis iš B. Bradausko, seno nomenklatūrinio veikėjo, bet jo žodžiuose – tiesa.Ar ko nors nežinojome? Tai yra sena naujiena. Tik dabar ji, kaip sakoma, aktualizavosi ir pasidemonstravo dalimi savo kūno.Kad mes, naivuoliai, ją primiršę, pagaliau suprastumėme, kaip galima šitaip į akis meluoti per spaudos konferencijas, per interviu, slėpti informaciją arba ją pateikti dalimis, išsisukinėti. Dieną pasakoma viena, vakare – jau kita.Bet politikai meluoja, nes jie žino, kad juos palaikys sistema. Jie turi užnugarį. Nuo viršaus iki pat apačios išsirikiavusių žmonių plejadą, kurie mąsto taip pat, daro taip pat ir nesupranta, kodėl prie jų kabinėjamasi.Štai ši – medžiotojų - partija valdo Lietuvą.Tik primiršę apie šią partiją ir jos galią nesupranta ir stebisi, kaip įmanomos tokios neišardomos salos kaip „Lietuvos geležinkeliai“, Tautinis olimpinis komitetas ir „Olifėjos“ loterija, kelininkai, sveikatos apsaugos ir švietimo sistemų grietinėlės. Čia tik keli, labiausiai akis badantys, pavyzdžiai. O kur dar dariniai, absorbuojantys Europos Sąjungos paramą.Jei tavęs nėra sistemoje, tu nieko negali.Tačiau ir sisteminiai labai griežtai apriboti sistemos.Štai kodėl premjeras Algirdas Butkevičius negali nei J. Miliaus atleisti. Nei V.Baltraitienės. Nei J. Oleko. Nei vieno. Jis slepiasi už darbo grupių ir komisijų, nes juk reikia už kažko pasislėpti, kai į veidą tėškiami vienas už kitą aštresni klausimai. Bet jis ir nenori. Jis irgi nieko bloga nemato. Ir niekada nematė.Prezidentė? Na, taip. Ji nėra toje sistemoje. Dėl to ir nieko apčiuopiamo negali padaryti. Tik garsiai ir griežtai kalbėti ir iš pasiutimo, kad nieko negali, dar daryti klaidą po klaidos. Pavyzdžiui, inicijuoti įstatymo pakeitimus tokiems kaip J. Milius atleisti. Bet kas tas J. Milius visoje valdančiojoje partijoje? Tik vienas iš. Ir tikrai ne pats didžiausias.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/archive/print.php?id=72184570
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Selemonas Paltanavičius: kuo vėsesnės naktys, tuo smagiau dainuoja elniai



Autorius: Selemonas Paltanavičius

Šaltinis: Lrt.lt


Lietuvoje – ruduo... Dar labai jaunas, dar mums negrasinantis nei šalnomis, nei vėsa. To dar teks palaukti. Ruduo, kaip sako, nepadarys gėdos – kas jam pavesta, tą jis atliks. Ir jo naujienos turėtų būti panašios į paprasto rudens pranešimus, nors jos vis kitokios. Tą lėmė vasaros drėgmė ir po jos stojusi sausra (na, gal ne sausra, tik sausasis tarpsnis).
Dabar daug ką daro vis ilgesnė naktis. Ar matėte, kad diena tapo trumpesnė ketvertu valandų, kad tiek daug savo laiko atidavė nakčiai? Vėsūs vakarai ir rytai taip pat priduria bent po valandą. To pakanka, kad atvėstų žemė, vanduo...
Visa tai jau tiek regėta ir jausta, tačiau sutikite – neramu viską matyti ir pajausti, nes nuo dabar šie pokyčiai bus dar greitesni, staigesni. Po dešimties dienų bus rudens lygiadienis, ir vėl – dar viena svarbi metų riba.
Jos mes gal ir nepajausime, bet gamtoje daug kas, ypač gyvūnai, tokius svyravimus supranta labai tiesiogiai. Ar matėte, kaip godžiai vėlyvo ryto šilumos laukia vabzdžiai ir paukščiai? Kai pradeda sklaidytis rūkas, jie atgyja, sukrunta. Dabar – pati tikrosios rudens paukščių migracijos pradžia, tad krintantis rūkas būna rytinės migracijos startas. Per rūką skristi sunku – paukščiai labiau mėgsta skaidrius, kelią per gamtą rodančius orus.
Taip, paukščiai yra patys tikrieji keliautojai, tačiau yra ir vabzdžių, net vorų, kurie keliauja ir klajoja gerai suprasdami savo veiksmus. Ryto rūkai po šiltų saulėtų dienų yra labai gražūs, vilnijantys baltomis sruogomis. Kai pakyli virš rūko, pasijunti besąs visai kitame pasaulyje. Tačiau rūkas greitai sklaidosi, vėl prašvinta saulės glostomi toliai. Atrodo, imtum ir keliautum kartu su paukščiais...
Taigi gamtoje keliauja visi. Labiausiai – mes, žmonės.
Tokie orai yra gal tinkamiausi mūsų gamtinėms išvykoms. Būtų gerai, kad galėtume susiruošti į gamtą ne grybauti, ne uogauti, o tik šiaip – jos stebėti, joje mokytis. Juk mokslo metai jau prasidėjo. Gamtos mokslo metai neturi nei pradžios, nei pabaigos. Bet jeigu jums patinka, dabar galime sakyti, kad esame mokslo metų pradžioje. Nors tam labiau tiktų pavasaris, kai visur tikrai jaučiamas atgimimas, visų pradžių pradžia. Žinoma, ir dabar visi tie, kas nori pažinti gamtą, turi ką atrasti.
Dabar labai įdomus visos gamtos ruošimasis žiemai. Jis nėra toks atviras, iš karto suprantamas: niekas čia nesako – kaupiu riebalus, renku maisto atsargas ir auginu naują kailį, nes greitai žiema. Gamtoje visi paklūsta jos ritmams ir ramiai, tyliai ruošiasi.
Jau dabar vyksta kartų kaita. Ar matėte – žieduose plazdančių kai kurių drugių sparneliai visai nulūžinėję, nubirę? Šie drugiai, ko gero, taip pat norėtų pakilti į orą, sklandyti, bet tik išplečia sparnus ir ropinėja savo straubliukais ieškodami nektaro. Jų misija atlikta, jie daug skraidė, paliko palikuonis ir greitai išskris amžinybėn. Tačiau tuo niekas nesibaigs...
Jau dabar greta jų suplazda ir visai naujomis spalvomis, dailiais lygiais sparnais pasipuošę drugiai. Tai – nauja karta, ką tik išsiritusi iš lėliukių. Jie skraidys, bet neskubės nieko daryti, saugos sparnus. Šie drugiai turi peržiemoti, sulaukti pavasario, o tada pradėti naują gyvybės ciklą, dėti kiaušinėlius.
Įdomu, kaip jiems atrodo ruduo? Nors dar ankstyvas, bet vis tiek su vis silpniau kvepiančiais žiedais, vėsiomis naktimis, su lietumis. Tikriausiai jiems dar keisčiau turėtų atrodyti nakties garsai. Žinoma, drugiai tada slepiasi po lapais, jų pastogėse. Ir nežinia, ar jie ką nors girdi. Tačiau tie nakties garsais yra labai keisti ir stiprūs.
Kuo vėsesnės naktys, tuo smagiau dainuoja elniai. Gal mums jų balsai ir nepanašūs į dainą, bet patiems žvėrims tai – vestuvių muzika. Ji jau girdėti. Elnių ruja paprastai trunka iki rugsėjo galo, taigi visai neilgai. Vis dėlto tai nereiškia, kad žvėrys turi skubėti. O gal jau skuba?
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Prieš palikdamas Seimą B. Bradauskas driokstelėjo: miškus ruošiamasi paversti skerdyklomis


Brigita Ragickaitė,
www.DELFI.lt
2016 m. rugsėjo 20 d.


Jau ketvirtą kartą Seime svarstomas naktinio matymo taikiklių naudojimo medžioklėje įteisinimas. Kol įstatymo pataisas ginantis seimo narys Bronius Bradauskas tiki, jog tokiu būdu būtų stabdomas afrikinis kiaulių maras, Aplinkos ministerija ir gyvūnų teisių apsaugos organizacijos aršiai piktinasi tokiu sprendimu ir tikina, jog tai – miškų pavertimas skerdyklomis.

Mažiau sužeistų, bet daugiau negyvų šernų

Už naktinius taikiklius, kurie šiuo metu draudžiami, mūru stojantis Seimo narys ir medžiotojas B. Bradauskas mano, kad įstatymo projektas turėtų būti priimtas antradienį arba trečiadienį. „Pagrindinis argumentas – kova su kiaulių maru. Dabar sužeidžiami šernai nešioja užkratą, o žmonėms dėl to reikia išskersti kiaules – tai reiškia, kad žmonės lieka be kiaulių kaimuose. Su naktinio matymo taikikliais sumažintume tą riziką sužeisti gyvūną ir taip daugiau jų nušausime“, – teigia Seimo narys.
Gamtininkai ne kartą yra viešai teigę, jog naktinio matymo taikiklio naudojimo medžioklėje įteisinimas yra neetiškas sprendimas. Atsižvelgiant į tai jau tris kartus šios kadencijos Seimui nepavyko įteisinti šių taikiklių.
Tačiau B. Bradauskas mano priešingai. „Neetiška, kai šernas ar bet kuris kitas gyvūnas laksto sužeistas ir kankinasi. Visi pritars, kad reikia jų skaičių reguliuoti – jeigu nebūtų afrikinio kiaulių maro, tai šio klausimo net nekeltumėme. Vokiečiai jau priėmė šį sprendimą, Latvijoje jau seniai tai daroma, tam ruošiasi ir Vengrija. Niekas šernų neiššaudys daugiau negu reikia jų iššaudyti“, – teisinasi Seimo narys.
Bradauskas aiškina nesiūlantis naktinio matymo taikiklio naudoti medžiojantiems stirninus ar elnius, nes naktinio matymo taikikliuose nesimato ragų dydžio. „O šernai išeina tik vėlai naktį ir negalima jų palikti sužeistų. Išeina būrys šernų, medžiotojas šauna, o jie nelaukia, kol antrą kartą šausi ir išsilaksto. Sumedžiojus iškart dingsta rizika, šernas nesikankina ir užkrato nenešioja“, – aiškina pasiūlymo sumanytojas.
Socialdemokratų partijai atstovaujantis Seimo narys teigia, jog po įstatymo svarstymo jo pusėje buvo 20 balsų persvara, todėl tiki, kad šį kartą Aplinkos ministerija ir gyvūnų teisių organizacijos nesutrukdys jam pasiekti savo tikslo. „Aš niekada nesu už tai, kad būtų naikinami gyvūnai. Bet juk mėsą tai valgome visi“, – tikina B. Bradauskas.

Laukiniam gyvūnui nepaliekama jokių šansų pasislėpti

Aplinkos viceministras Linas Jonauskas tikina, jog Aplinkos ministerija yra griežtai prieš naktinio matymo taikiklių naudojimo medžioklėje įteisinimą. „Argumentų turime sočiai – visų pirma, įteisinus taikiklius aplinkosauginė kontrolė taps neįmanoma. Jei medžiojama naktį, tai bus praktiškai neįmanoma patikrinti, ar medžioklė vyksta tvarkingai, ar nėra brakonieriaujama, o ieškoti žmonių kurie medžiojo, kur ir kaip šovė – tai kaip adatos šieno kupetoje“, – tvirtina L. Jonauskas.
Pasak aplinkos viceministro, kur kas svarbiau nei aplinkosauginė kontrolė yra patys gyvūnai, kuriems miškas virstų skerdykla, jei bus įteisintas naktinio matymo taikiklių naudojimas medžioklėje. „Dabar laukinis gyvūnas neturi jokių galimybių pasislėpti. Medžiotojas yra visa galva pranašesnis – jis medžioja iš bokštelio, kur gyvūnas visiškai nebijodamas gali prieiti ir būti įviliotas į spąstus. Naudojami optiniai taikikliai, kurie iš esmės palengvina visas galimybes medžiotojui sumedžioti gyvūną“, – aiškina aplinkos viceministras.

Marui stabdyti esama ir etiškų būdų

L. Jonauskas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pritarus naktinio matymo taikiklių naudojimui medžioklėje tarp medžiotojų atsiras ryški socialinė atskirtis. „Ne visi medžiotojai pirks tuos taikiklius, todėl vieni bus pranašesni už kitus, sumedžios daugiau gyvūnų. Taikikliai tikrai yra brangūs, todėl turtingi medžiotojai taps pranašesni“, – tikina aplinkos viceministras. Jis piktinasi siūlomu įstatymu ir pastebi, jog tam prieštarauja ir visos aplinkosauginės ir gamtinės organizacijos. Įstatymo pakeitimus siūlančio ir ginančio B. Bradausko argumentą, jog naktinio matymo taikiklių naudojimas padės stabdyti kiaulių marą, viceministras vadina visiškai netinkamu.
„Medžiotojai puikiausiai galėtų tą marą stabdyti ir kitomis priemonėmis. Yra toks nerašytas susitarimas nešaudyti kiaulių patelių, o medžioti tik jauniklius ir patinus. Jei medžiotojai patys norėtų stabdyti kiaulių marą, jie pirmiausiai pradėtų medžioti pateles – tokiu būdu būtų mažinamos jų vados, neatsirastų daugiau jauniklių. Taip būtų šernų populiacija sumažinta“, – aiškina L. Jonauskas.

Mano, jog įstatymą siūlyti veda asmeniniai interesai

Griežtai prieš šio įstatymo svarstymą nusiteikusi ir Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė. „Mes nematome pagrindo, kodėl reikėtų naktinio matymo taikiklių, o visi tie argumentai dėl kiaulių maro yra tik priedanga. Pats B. Bradauskas neseniai išplatino pranešimą, kad nereikėtų žudyti kiaulių – jo veiksmai prieštarauja vienas kitam. Vienąkart sako, jog reikia naktinių taikiklių neva karui prieš kiaulių marą, o kitais atvejais pasisako priešingai“, – pastebi gyvūnų teisių organizacijos vadovė. B. Kymantaitė šio įstatymo siūlyme įžvelgia B. Bradausko asmeninius interesus. „Visa ši kova tęsiasi jau metus laiko. Ypač intensyvus bandymas kiekvieną kartą įkišti šį klausimą į darbotvarkę rodo, jog yra didžiulis siekis padaryti tai dar šioje Seimo kadencijoje“, – tvirtina B. Kymantaitė. Gyvūnų teisių organizacijos vadovė atkreipia dėmesį į tai, jog įstatymą palaikantis B. Bradauskas yra vieno didžiausių medžiotojų susivienijimo pirmininkas. „Toje draugijoje yra ir ginklų pardavėjai bei savininkai. Matyt, visa tai yra susiję. Bandoma įteisinti brakonieriavimą ir padaryti taip, jog už tai nebūtų baudžiama“, – aiškina B. Kymantaitė.
Gyvūnų teisių organizacijos vadovės teigimu, naktinių taikiklių naudojimas medžioklėje yra visiškai neetiškas ir lemtų dar didesnį medžioklės sužiaurėjimą. „Šiandien medžiotojas jau yra morališkai nusiridenęs iki įmanomos žemiausios ribos. Turėtume kalbėti apie medžioklę kaip apie būtinybę aplinkosaugai. Kyla klausimas, kiek ji šiandien yra aplinkosauginė, o kiek pramoginė, nes pramoginė medžioklė jau turėtų būti išnykusi“, – teigia B. Kymantaitė. Socialiniame tinkle „Facebook“ šis B. Bradausko pasiūlymas sukėlė tikrą audrą. Gyvūnų mylėtojai imasi iniciatyvos užkirsti kelią skerdynių miškuose įteisinimui. Socialiniame tinkle plinta pranešimas, raginantis rašyti laiškus seimo nariams ir paprašyti jų, kad trečiadienį Seimo posėdyje būtų balsuojama prieš naktinių taikiklių naudojimą medžioklėje.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Debeikių medžioklės plotuose tęsiasi galimų pažeidimų ir interesų kova

2016-09-24



Debeikių seniūnijos medžioklės plotuose užfiksuotas dar vienas galimai neteisėtos medžioklės atvejis. Apie tai „Anykštą“ ir Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekciją informavo Debeikių seniūnijos Leliūnų kaimo gyventojas Deividas Ramonas.
„Antradienį apie 20.40 val. ties Debeikių seniūnijos Sindrių kaimu išgirdome šūvį. Pradėjome dairytis ir pastebėjome, kad uždraustame medžioti plote du piliečiai kažką tempia. Visa tai mes pamatėme per naktinio matymo žiūronus ir pasileidome link jų. Kadangi gerai žinome tuos miškus ir medžioklės plotus, mums prieinant prie tų medžiotojų, jie elnią persitempė į plotą, kuriame medžioti nėra uždrausta. Nušautas elnias buvo be atžymų ausyse, kas yra būtina nušovus žvėrį. Kol sulaukėme Utenos aplinkosaugininkų, medžiotojai pasitelkė kitus medžiotojus, greitai privažiavo džipas, tada į sumedžioto elnio ausį įdėjo žymą, pasikrovė elnią ir iš tos vietos pasišalino. Kada atvyko aplinkosaugininkai, liko tik pėdos ir kraujas“, - pasakojo D.Ramonas, galimai neteisėtos medžioklės atvejį fiksavęs mobiliojo telefono vaizdo įrašymo kamera.

Plačiau - laikraštyje "Anykšta".
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Selemonas Paltanavičius: želmenų laukai reikalingi ir gyvūnams

Autorius: Selemonas Paltanavičius
Šaltinis: 15min

Baigiantis rugsėjui mūsų aplinkoje atsiranda naujos spalvos – gelsta medžių lapai ir pradeda žaliuoti žiemkenčių laukai. Jų žalia spalva labai permaininga, kintanti – pirmieji rugių ir kviečių daigeliai būna rožiniai, po to – tampa žalsvi, dar vėliau žalia spalva ryškėja, tamsėja. Tapusi sodriai žalia, tokia ji bus per visą žiemą. Žiemkenčių javų, žieminių rapsų želmenys yra tikro gyvenimo, jo garantijos ženklas. Kaip jie sudygsta, kaip peržiemoja, toks būna ir mūsų gyvenimas. Šiandien galime sakyti – būdavo, nes šių laikų supratimas apie derlių ir jo pasidalijimą visai kitoks. Beje, ne paslaptis, kad daugelis mūsų dabar nieko apie želmenis, apie žiemkenčius nežino, nes duoną perka parduotuvėje, jos kelio nuo dirvos iki namų nežino ir neįsivaizduoja. Tačiau per tuos keletą šimtmečių, kai mūsų laukai miškų ploto sąskaita didėjo, platėjo, kai pasėlių plotai tapdavo vis tankesni, prie šios naujienos ypač prisirišo laukiniai gyvūnai. Atrodo, kad dirvų „gyventojų“ ir želmenų naudotojų yra ne tiek mažai; maža to, kai kas želmenų laukuose gyvena nesidomėdami pačiais javų daigais. Jiems reikia kažko kito. Tokia trauka labiausiai stebima visoje Europoje; tiesa, regionuose, kur tradicinės (snieguotos ir šaltos) žiemos nebūna, žiemkenčių laukų ir juose gyvenančių paukščių santykis ne visada neutralus. Mūsų klimate šis santykis yra trumpalaikis ir mažiau ryškus, tačiau želmenų laukų trauka nuo to netampa silpnesnė.
Kas gyvūnus traukia į želmenis? Visų pirma reikia kalbėti ne apie žiemkenčius, o plotą, kuriame jie auga, nes iš tikro panašia gyvūnų rinkimosi vieta tampa kiekvienas atviras kultivuotas arimas. Atviri plotai yra kai kurių paukščių labiausiai vertinamas biotopas – čia jie gali ne tik rasti lesalo, bet ir saugiai jaustis. Kuo didesnė, platesnė apžvalga, tuo mažesnė tikimybė, kad nepastebėtas priskris plėšrus paukštis ar prislinks lapė. Rudenį atviruose želmenų laukuose glaudžiasi tik keletas paukščių rūšių. Tai visų pirma dirviniai vieversiai, kurie dabar jau keliauja. Čia lankosi kovai, netoli gyvenviečių – kuosos, kurių mityboje sliekai sudaro didžiąją maisto dalį. Dėl sliekų želmenyse laikosi pempės. Greta pempių neretai matome varnėnų pulkelius, rudagalvius ir paprastuosius kirus. Iš šiaurės jau pasirodė dirviniai sėjikai, laukuose mielai apsistojanti tilvikų rūšis. Dirvožemio bestuburiai pempes ir dirvinius sėjikus „pririša“ ilgam, kai kada – iki lapkričio galo ir dar ilgiau. Išskristi priverčia ilgiau trunkantys šalti orai, kai žemė sušąla ir paslepia maistą. Varnėnai, kielės, kirai sliekus rankioja nuo žemės paviršiaus, kovai ir kuosos dirvą naršo snapais. Tik startos, vieversiai ar trumpam nusileidžiantys kikilių pulkai tenkinasi pabirusiais grūdais bei kitomis sėklomis. Rugsėjį jau paskutiniai neišlėkę karveliai keršuliai želmenų laukuose ieško grūdų. Tiesa, savo žiemavietėse Vakarų Europoje jie mielai lesa želmenis, net jaunus rapsų daigus, tuo padarydami tikrai daug žalos. Selemono Paltanavičiaus nuotr./Iš miško – į ražienas želmenų skabyti Ražienose ir želmenyse lankosi gervės, iš šiaurės atskrendančios žąsys. Beje, viena šių žąsų lietuviškai vadinama želmenine – reikia manyti, kad vardas rūšiai duotas ne šiaip sau. Vis dažniau želmenyse baltuoja gulbės giesmininkės. Tačiau per dienas želmenų laukuose stebime pulkelius stirnų. Joms saugu ir gera, tad paėdusios maistingų želmenų, jos čia pat gulasi ilsėtis. Vakarop pamiškėse stirnų dar gausiau, nes tik tada į palaukes drąsiau išeina stirninai. Baigiasi tauriųjų elnių ruja, jie savo vestuvių švęsti dažnai išbėga į laukus. O želmenys kaip labai vertingas maistas jiems rūpės iš karto po savo vestuvių – tada reikės atsigauti, prieš žiemą sukaupti daugiau riebalų. Želmenimis maitinasi ir danieliai, net briedžiai – tiesa, šiems ilgakojams žvėrims tenka priklaupti priekinėmis kojomis, antraip maisto jie nepasiektų. O kur dar šernai, kur kiškiai? Selemono Paltanavičiaus nuotr./Gulbės giesmininkės rudenį ir pavasarį dienoja želmenų laukuose Mums sunku suprasti, kada žmonės savo auginamais javais ėmė dalintis su žvėrimis. Gali būti, kad šis santykis labai senas, tapęs ne tradicija, o gyvenimo būdu. Tiesa, žmonės dažnai pyksta ant žvėrių, gi šie išmoksta taip planuoti savo apsilankymo želmenyse laiką, kad išlieka ir saugūs, ir sotūs. Matyt, želmenys yra per daug skanūs, kad gyvūnai jų atsisakytų.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Nu pyzd.... :(

Bėglių pėdsakais sekusį pasieniečių šunį miške nušovė medžiotojas


http://www.DELFI.lt
2016 m. rugsėjo 28 d.


Pagėgių savivaldybėje pasieniečiai sulaikė pusketvirto tūkstančio pakelių kontrabandinių cigarečių ir, įtariama, jų pasiimti atvykusį Pagėgių gyventoją. Pasieniečiai, tarp kurių buvo ir kinologas su šunimi, vykdė kitų pasišalinusių asmenų paiešką. Bitėnų kaimo ribose bėglių pėdsakais sekusį tarnybinį belgų aviganį Ramzį staiga iš medžioklinio šautuvo nušovė medžiotojas, Šilutės gyventojas.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių rinktinės Bardinų užkardos pasieniečiai Pagėgių savivaldybės Šereitlaukio kaimo prieigose, prie Nemuno, aptiko įtartinų pėdsakų. Įtarta, kad čia galėjo būti neteisėtai kirsta Lietuvos siena su Rusija, kuri eina Nemunu.

Pasieniečiai pradėjo tikrinti aplinkines vietoves ir antradienį Šereitlaukio prieigose esančiame miške, maždaug už kilometro nuo Nemuno, aptiko 7 dėžes cigarečių, apvyniotas polietileno plėvele. Iš viso rasta 3500 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos banderolėmis. Čia buvo palikta VSAT pareigūnų pasala.

Dieną į šią vietą atvažiavo automobiliai „Subaru Legacy“ ir „Škoda Octavia“. Neabejojama, kad jie atvyko pasiimti kontrabandinio krovinio. Pasaloje buvę pasieniečiai vieną atvykėlių, 31-erių Pagėgių gyventoją, sulaikė, kai šis atėjo prie krovinio. Kiti trys vyrai spruko į mišką, praneša VSAT.

Jų paieškai buvo pasitelktas Bardinų užkardos kinologas su trejų metų belgų aviganiu Ramziu. Keturkojui buvo duota komanda sekti bėglių pėdsakais. Šuo juos užuodė ir mišku pasieniečius vedė apie tris kilometrus.

Vienoje vietoje pėdsakai dingo. Panaši situacija persekiojimų metu yra dažna, todėl tokiais atvejais tarnybiniams šunims duodama komanda judėti perimetru stengiantis vėl aptikti pėdsakus. Taip buvo ir šiuo atveju. Ramzis buvo su specialia šviesą atspindinčia liemene, ant kurios yra VSAT skiriamieji ženklai. Buvo šviesu, kai staiga belgų aviganiui judant miško keliuku pasigirdo šūvis.

Pirminiais duomenimis, jį į Ramzį iš medžioklinio šautuvo paleido vietinio būrelio medžiotojas, 56-erių Šilutės gyventojas. Pėdsekys šuo nuo vienintelio šūvio mirė iškart.

Šio įvykio pasekmės galėjo būti nenuspėjamos. Kai kinologas, Ramzio šeimininkas, išgirdo šūvį ir pamatė kritusį augintinį, jis pamanė, kad šunį nušovė persekiojami kontrabandininkai. Pasienietis jau buvo išsitraukęs tarnybinį ginklą ir pasiruošęs ekstremaliai situacijai. Tačiau tolėliau pamatęs medžiotoją jis žaibiškai bei teisingai įvertino situaciją ir ginklo nepanaudojo.

Į incidento vietą buvo iškviesti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Pagėgių agentūros darbuotojai.

Savo ruožtu Pagėgių rinktinės pasieniečiai pradėjo du ikiteisminius tyrimus – dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo ir dėl turto sunaikinimo.

Prie cigarečių sulaikytas pagėgiškis ir Ramzį nušovęs šilutiškis uždaryti į areštinę. Medžioklinis ginklas, cigaretės ir automobiliai „Subaru Legacy“ bei „Škoda Octavia“ saugomi Pagėgių rinktinėje.

Ramzis buvo vienas geriausių ir perspektyviausių sieną su Rusija saugančios Pagėgių rinktinės tarnybinių šunų. Jis buvo puikiai paruoštas ir prieš metus laiko išlaikęs aukščiausią pasieniečių šunims suteikiamą kategoriją. Šiemet Pagėgių rinktinės kinologų su tarnybiniais šunimis varžybose šis belgų aviganis iškovojo 2 vietą. Dėl to Ramziui buvo patikėta rinktinę atstovauti visos VSAT tarnybinių šunų meistriškumo čempionate.

Ramzis puikius rezultatus demonstravo ne tik varžybose, bet ir kasdieninėje tarnyboje.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
šatas
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Posts: 958
Joined: 2008-May-12 18:26

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by šatas »

Tijušas labai tiksliai apibudino komskį
User avatar
30-06
Administratorius
Administratorius
Posts: 2079
Joined: 2006-Jul-07 20:49
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by 30-06 »

:twisted: 99% isitikines,kad labai jau bijojo praleisti proga sumedziot vilka :evil: .Smekstelejo kazkas panasaus tai ir ziebe nemastydamas.Kas gi daugiau jei ne "vilkas" temstant po miskus duodasi :crazy: .
Geras veterinorius visad gali padeti blogam sokejui
Neaiskinkit ka turiu daryti,ir as nesakysiu kur turite eiti
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Rinkime į Seimą medžiotojus


Medžiotojų organizacijos niekada viešai ir aktyviai nedalyvaudavo politinėse batalijose, Seimo ar savivaldybių rinkimuose.
Deja, ši politiškai itin korektiška laikysena gerų rezultatų neduodavo: vos ne po kiekvienų rinkimų Seime atsirasdavoaktyvistų, kurie, įtakojami vienokių ar kitokių interesų grupių, puldavosi reformuoti Lietuvos medžioklės įstatymą, kartais nelabai suprasdami, kad šis įstatymas skirtas ne tik reguliuoti žmonių ir medžioklės santykius, bet pirmiausia – gyvūnijai išsaugoti.
Taigi, jei medžiotojai ir vėl korektiškai patylės, nesiimdami politinės veiklos, tegul nesistebi, kad po rinkimų kažkas sėkmingai ardys nusistovėjusią medžioklės tvarką, neatsižvelgdami ne tik į medžiotojų, bet ir į gyvūnijos išsaugojimo interesus.
Žinoma, mūsų ne tiek daug, kaip, pavyzdžiui, Prancūzijoje, kur 1,3 mln. medžiotojų, susivieniję su tradicinės žemdirbystės puoselėtojais, ne tik savarankiškai dalyvauja rinkimuose į parlamentą, bet ir kelia savo kandidatą į prezidentus.
Tačiau Lietuvoje mes skaitlingumu (šalyje 30 000 aktyvių medžiotojų – red. pastaba) lenkiame bet kurią politinę partiją, todėl tik blogai suprantamas politinis korektiškumas neleidžia mums aktyviai dalyvauti politikoje.
Manau, kad tai padaryti galime ir balsuodami – ir už politinių partijų sąrašus, ir už kai kuriuos kandidatus vienmandatėse apygardose.
Jokiu būdu neagituoju visiems medžiotojams balsuoti už Socialdemokratų partijos sąrašą, reitinguojant į pirmą poziciją Bronių Bradauską, į antrą – Andrių Palionį ir t. t. (nors aš asmeniškai ir balsuosiu būtent taip). Visų partijų sąrašuose yra medžiotojų, juos ir reitinguokime į pirmas vietas. Partijų vadovus išrinks ir be mūsų pagalbos. Balso teisę turi visi medžiotojai.
Paagitavę šeimų narius, draugus surinksime bent 100 000 balsų už medžiotojus.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos tarybai būtina nedelsiant sudaryti visuose partijų sąrašuose besibalotiruojančių medžiotojų sąrašus, išplatinti medžiotojų organizacijose. Reikia surasti bendrą poziciją ir su kitomis medžiotojų organizacijomis.

Jei būsime vieningi, mes – jėga.


Algimantas Kamičaitis
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
medzioklis
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Posts: 1238
Joined: 2006-Sep-06 12:13
Location: Trakai

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medzioklis »

O kur sarasas :x
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

http://www.medziotojas.eu/viewtopic.php ... &start=150 VA ČIA... Matosi kad niekas nieko čia neskaito :(
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Post Reply