Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17371
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2018-Sau-24 09:23

Medžiotojai virsta duobkasiais



SEKUNDĖ
INGRIDA NAGROCKIENĖAKTUALIJOS
2018.01.23



Panevėžio rajono medžiotojai pastaruoju metu vietoje šautuvo į mišką dažniausiai nešasi kastuvą. Smarkiai įsisiautėjus afrikiniam kiaulių marui, kas savaitę čia randama po kelias dešimtis nugaišusių šernų. Jau daugiau nei trejus metus Lietuva kovoja su afrikiniu kiaulių maru (AKM). Pirmą kartą ši liga buvo diagnozuota 2014 m. sausio mėnesį ir, rodos, dar neskuba pasitraukti. Vien per praėjusią savaitę nauji maro židiniai nustatyti dvidešimtyje šalies savivaldybių. 95 vietose liga diagnozuota 27 sumedžiotiems šernams, nustatyta, kad nuo šio maro krito 198 rasti nudvėsę žvėrys.
Į Panevėžio rajoną AKM atsirito praėjusių metų pradžioje, dabar mūsų rajonas kartu su Anykščiais pagal plitimo statistiką užima lyderių pozicijas visoje šalyje. Praėjusią savaitę Krekenavos, Upytės, Naujamiesčio apylinkėse sumedžioti 4 sergantys šernai ir dar 34 tokie rasti nugaišę.
„Ligos apimtas visas mūsų rajonas. Dabar maras keliauja link Mažeikių, į Žemaitiją. Sustabdyti jo neįmanoma, ligai gydyti vakcinos dar nerasta. Todėl galima tik laukti, kada sirgs visi Lietuvos ir Europos miškai“, – „Sekundei“ teigė Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Valdemaras Kontautas.

Sumažėjo kiaulių augintojų

Šiuo metu Panevėžio rajone taikomi griežti biologinės saugos reikalavimai kiaulių augintojams. Iki praeitų metų rudens jiems buvo duotas ultimatumas susitvarkyti ūkius ir tiems, kurių sąlygos neatitiko taisyklių, kiaules liepta likviduoti.
Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, dabar rajone liko 67 kiaulių augintojai. Prieš devynis mėnesius jų dar buvo per 200.
Pačių kiaulių auginama 49 371. Didžioji dalis iš jų (48 tūkst.) laikoma viename didžiausių kiaulių kompleksų Baltijos valstybėse, šalia Krekenavos, kur dabar siaučia liga. Dar 679 gyvulius augina Naujamiesčio seniūnijos ūkininkas Nerijus Latvėnas. „Kitų priemonių apsisaugoti nuo maro nėra – tie patys biologinio saugumo reikalavimai“, – sakė V. Kontautas.
Kaip žinoma, nuo ligos žmonės priversti saugotis sandarindami ūkinius pastatus, statydami tvoras aplink tvartus, naudodami dezinfekcijos priemones, specialius drabužius ir panašiai.

Į mišką su kastuvais

Daug sunkiau, pasak pašnekovo, marą sukontroliuoti miškuose: šernai – laisvi žvėrys ir šią ligą išnešioja toli. Todėl medžiotojai skatinami juos medžioti nuolat, be jokių apribojimų.
Tačiau ir pats Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas pripažįsta, kad kai kur šių gyvūnų net nebėra. Šernai jau dingo Trakiškio apylinkėse.
Prieš savaitę naujai išrinktas Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Rimantas Misevičius sako, kad šernų rajone dar yra, tačiau juos sėkmingiau medžioja maras nei žmogaus ranka.
„Situacija liūdna. Nebešeriame šernų, kad jie nesitelktų vienoje vietoje. Anksčiau mano klubo medžioklės plotuose būdavo daug šių žvėrių, o dabar dažniau randame tik gaišenų. Medžiotojams jau dažniau tenka į mišką neštis kastuvą, nei šautuvą. Užkasinėjame nuo maro nugaišusius šernus“, – „Sekundei“ tvirtino R.Misevičius.
Radę nugaišusius šernus, medžiotojai įpareigoti jiems iškasti dideles duobes miške ir užkasti. Tyrimams dėl maro iš žvėries paimamas kaulas ar kita kūno dalis.
Vasarą, pasak R. Misevčiaus, šernų gaišenas būdavo sunkiau laiku rasti – jas per savaitę sutvarkydavo pati gamta. O žiemą medžiotojų triūsą apsunkina sustingusi žemė, sniegas ir gaišenų kvapą stabdantis šaltas oras.

Dar daugiau dėmesio

Tačiau būtent dabar, pasak R. Misevičiaus, į Panevėžio rajoną atsirito antra afrikinio kiaulių maro banga. Todėl kas savaitę čia randama po kelias dešimtis gaišenų. Iki 2017 metų pabaigos už šį darbą medžiotojams būdavo kompensuojama pinigais.
Kaip bus šiais metais, dar nežinoma – šią savaitę laukiama naujų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymų. Prieš kelias dienas Žemės ūkio ministerija paskelbė informaciją, kad AKM bus skiriama dar daugiau dėmesio. Tai esą tapo visos Europos problema.
Po ilgų diskusijų kai kurios šalys ir tarptautinės organizacijos pasirašė deklaraciją, kad būtų skiriama daugiau dėmesio kovai su AKM ir dėl bendrų veiksmų koordinavimo. Deklaracija siekiama užtikrinti, kad visi kovos su maru veiksmai būtų skaidrūs.
Joje pabrėžiamas komunikacijos ir bendradarbiavimo stiprinimas, ypač techniniu (veterinarijos specialistų) lygmeniu. Deklaracijoje akcentuojama, kad žmogiškasis faktorius AKM plitimo iš šernų kiaulėms kelyje vaidina vieną svarbiausių vaidmenų, todėl jo kontrolė yra viena svarbiausių. Lietuva šioje vietoje linkusi dar labiau stiprinti biologinio saugumo priemones. Tačiau siūloma daugiau dėmesio skirti ir moksliniams tyrimams. Taip pat primenam, kad svarbu teisingai rinktis priemones, kad dar labiau nenukentėtų ūkiai.

Medžiotojai turi naują vadą

Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugija naują pirmininką išsirinko sausio 13 dieną. Laikinai šį postą pastaruoju metu ėjęs Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis atsistatydino ir į jo vietą išrinktas AB „Lietuvos draudimas“ Privačių klientų Šiaurės regiono vadovas R. Misevičius.
Jis daug metų dirbo tos pačios draugijos valdyboje, o nuo praėjusių metų priimtas į Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos tarybą.
Naujasis pirmininkas žada suaktyvinti rajono medžiotojų ir žvejų veiklą, ruošti daugiau renginių ir susibūrimų.
„Šį ketvirtadienį rinksimės aptarti būsimos veiklos, susitiksime su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistais. Domėsime, ką mums žada naujo dėl kiaulių maro. 2021 metais draugija švęs šimtmetį, tad ir šia proga jau reikia pradėti dėlioti gaires“, – kalbėjo R. Misevičius.
55-erių draugijos pirmininkas medžioja 25 metus ir priklauso klubui „Girelė“. Šiuo metu Panevėžio rajone yra 30 medžiotojų klubų ir būrelių, priklausančių Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijai. Į juos susibūrė tūkstantis medžiotojų.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17371
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2018-Vas-20 17:51

Siūlo lopyti įstatymo spragą: neblaivūs medžiotojai neteks ginklų ?



Gytis Pankūnas
Alfa.lt
2018-02-20


Seimo narys valstietis Lauras Stacevičius inicijuoja įstatymo pataisas, kuriomis būtų numatyta, kad medžiotojai privalėtų tikrintis blaivumą, kai to pareikalautų aplinkosaugininkai.

Be to, kaip siūlo parlamentaras, įstatymo pataisos numato, kad tikrintis blaivumą ir ar nėra apsvaigę nuo narkotinių medžiagų, aplinkos apsaugos pareigūnų reikalavimu privalėtų ir asmenys, kurie nešiojasi A, B ir C kategorijų šaunamuosius ginklus.

Jei būtų priimti teisės aktų pakeitimai, viena iš medžiotojų pareigų taptų nuostata, kad medžiotojas privalo medžioti blaivus (ne daugiau kaip 0,4 prom.) ir neapsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Medžiotojas, kuris atsisakytų pasitikrinti blaivumą ar galimą apsvaigimą nuo narkotinių medžiagų, būtų laikomas neblaiviu ar apsvaigusiu nuo narkotikų, aplinkos apsaugos pareigūnas tokiu atveju galėtų neleisti asmeniui nešiotis A, B ir C kategorijų šaunamųjų ginklų bei vairuoti transporto priemones.

Šią tvarką numatančias Alkoholio kontrolės, Medžioklės, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymų pataisas L. Stacevičius Seime įregistravo antradienį.

Kaip įstatymų pataisų aiškinamajame rašte nurodo valstietis, teisės aktų pakeitimai padėtų užlopyti teisines spragas. L. Stacevičius pažymėjo, kad apie įstatymų neatitikimus dėl medžiotojų blaivumo tikrinimo dar 2016 m. užsiminė Vyriausiasis Administracinis Teismas.


„Nors tiek Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, tiek ir Medžioklės taisyklės draudžia nešiotis šaunamuosius ginklus apsvaigus nuo alkoholio, teisės aktai aiškiai neįtvirtina pareigos asmenims, kurie medžioklės metu nešioja šaunamuosius ginklus, tikrintis blaivumą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų reikalavimu“, – atkreipė dėmesį valstietis.

Pasak L. Stacevičiaus, medžioklės plotus tikrina aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, o įtardami, kad ginklą besinešantis asmuo yra neblaivus, šie pareigūnai turi kviesti policiją.

„Tokiu būdu yra trukdomas kitų tarnybų darbas. Be to, medžioklės plotai dažnai yra lengvaisiais automobiliais nepasiekiamose ar sunkiai pasiekiamose vietose, todėl tokio tipo pažeidimų atskleidimas gali labai pasunkėti. Be to, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę vykdyti eismo kontrolę, stabdyti transporto priemones. Todėl suteikti jiems teisę patikrinti asmens blaivumą būtų racionalu ir šiuo aspektu, nes, sustabdžius neblaivų vairuotoją, nereikėtų trikdyti policijos darbo, būtų objektyviau (greičiau) nustatytas asmens neblaivumo laipsnis“, – argumentavo parlamentaras.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17371
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2018-Vas-20 18:17

Mažeikos klika dirba juodą darbą :twisted:
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

medzioklis
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Pranešimai: 1227
Užsiregistravo: 2006-Rgs-06 12:13
Miestas: Trakai

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2018-Vas-21 14:43

Mazeikos ar Verygos...

brudas
Varovas
Varovas
Pranešimai: 19
Užsiregistravo: 2015-Vas-25 20:44
Miestas: Jonavos r.

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2018-Vas-21 17:47

Baisiausia, kad toks briedas šitame gandrų seime gali ir praeiti. Ir kas už juos balsavo per rinkimus? Kiek klausinėjau, nė vienas neprisipažysta. Gal dabar gėda...
Nepatogu kai vaikai į kaimyną panašūs...

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17371
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2018-Kov-08 05:11

Rapsų prisiėdusios stirnos praranda nuovoką – vykite tolyn nuo kelio

Alvydas Januševičius
Šaltinis: 15min


Šiaulietis Sigitas suraitė piktą laišką, kad gamtosaugininkai neatlieka savo darbo – neatvyksta gelbėti ant kelio gulinčio vargšo stirniuko. Netrukus tuo pačiu keliu važiavęs Dovydas aptiko tą patį stirniuką – paglostė, pakalbino. Gyvūnas elgėsi lyg prijaukintas. Netrukus per vargus buvo nuvytas nuo kelio. Kas nutiko?
„Naktį kelyje Šiauliai–Naisiai pastebėjome viduryje kelio gulintį stirniuką. Bandžiau pavartyti – jis atsistojo, tačiau negalėjo paeiti. Susidarė vaizdas, kad jį kas kliudė ar šaltis paveikė kojas“, – laiške rašė skaitytojas Sigitas.

Stirninas elgėsi lyg apdujęs

„Tuomet paskambinau į bendrąjį pagalbos centrą. Prašo palaukti, kol kas atvyks. Laukiu. Praėjus daugiau nei valandai, skambinu ir dar kartą klausiu, ar kas atvyks?
Nustemba, jog niekas neatvyko ir prašo palaukti, kol patikslins informaciją. Galutinis atsakymas – Aplinkosaugininkai griežtai atsisako važiuoti.
Labai būtu įdomu išgirsti, koks aplinkosaugininkų paaiškinimas, kodėl atsisako dirbti savo darbą? Gyvūno nepalikau ant gatvės, tiesiog ieškojau, iš kur jis atklydo, pėdų ir pan. Ir nugabenau iki to miško, kur palikau gulėti“, – rašė Sigitas.
Netrukus panašiu vaizdeliu socialiniuose tinkluose pasidalijo šiaulietis Dovydas. Jis sekmadienio vakarą keliavo tuo pačiu keliu ir netikėtai pamatė žibančias akis. Jis stirniuką nufilmavo.
„Privažiavom arčiau, o čia – stirninas. Ramus. Ėmė ir pritūpė ant kelio. Nusprendėm susipažinti. O paskui draugiškai palydėjom į laukus. Netikėta“, – pasakojo Dovydas, vėliau sulaukęs pažįstamų gąsdinimų, jog gyvūnas galėjo sirgti pasiutlige.

Stirna nugaišo miestelio centre

Dar kitą dieną Šiaulių aplinkosaugininkai pranešė, kad Kelmės rajone, Kračių miestelyje pastebėtos kelios nugaišusios stirnos. Rastos dvi sustingusios stirnos ir sužalota pelėda, kuri neišgyveno.
Viena stirna rasta pačiame miestelio centre, Vytauto gatvėje. Pasak vietos gyventojų, jie neretai matydavo stirnas, kurios užsukdavo į sodą. Apžiūrėjus stirną, šautinių, durtinių ar kokių kitų sužalojimų nenustatyta.
Kita kritusi stirna rasta miestelio pakraštyje, Daukšos gatvės sodyboje, eglių gyvatvorėje. Gyvūnas taip pat buvo sustingęs ir be šautinių ar durtinių sužalojimų, tačiau stipriai apgraužtas.
Manoma, kad gyvūnas buvo apgraužtas jau po to, kai nugaišo. Konstatuota, kad gyvūnai galėjo kristi dėl bendro išsekimo, iškamuoti šaltos ir ilgos žiemos.

Dvi išeitys – mirtis arba gyvūnų globėjai

Kas vyksta su stirnomis? Valentas Vaičiūnas, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspektorius, nebuvo informuotas apie stirniną ant kelio, tačiau pabrėžė, jog pas vaikščiojantį gyvūną gamtosaugininkai tikrai nevažiuotų.
Jei gyvūną nutrenkė automobilis? Tuomet gamtosaugininkai informuotų vietos medžiotojų būrelį. Šie atvyktų ir greičiausiai pribaigtų gyvūną – juk gamtoj toks vargu ar išgyventų.
Gamtosaugininkus sudomintų, jei gyvūnas būtų sužeistas šūviu. Tuomet būtų uoliai ieškoma brakonierių, tačiau stirnos likimą taip pat spręstų medžiotojai. V.Vaičiūnas patikslino, kad gamtosaugininkai yra tik inspektoriai ir neturi jokių sąlygų gyvūną laikyti, prižiūrėti, gydyti.
Ką daryti, jei gyvūnas yra sužeistas, tačiau norisi išsaugoti jo gyvybę? Tuomet tenka kreipti į gamtininkų centrą, kuris taip pat gyvūnų negelbėja, tačiau gali perduoti Gyvūnų globėjų draugijai. Pastarieji dėl minėto stirniuko į Šiaulius turėtų važiuoti iš paties Kauno. Ilgas procesas, bet vilties išgyventi yra.

Pavasarinis svaigulys – nuo rapso

Inspektorius užsiminė, kad stirnos ir kiti kanopiniai apkvaista nuo pavasarį atkapstyto rapso. Prisiėda ir susisuka galva. Tuomet jie elgiasi neatsargiai, lipa ant kelio, nebėga nuo žmonių.
Gamtininkas ir fotografijos virtuozas Marius Čepulis patvirtino, kad stirnos pavasarį iš tiesų kartais apkvaista nuo rapso. Tačiau taip nutinka ne su visomis. Dabar kiekvienas gali pastebėti pilnus laukus stirnų.
Rapsas ne visas stirnas veikia vienodai. Tai priklauso nuo kiekvieno gyvūno sveikatos būklės, organizmo. Kai kurie taip apkvaista, jog visiškai praranda orientaciją ar savisaugos jausmą.
Gamtininkas tokiais atvejais patarė tiesiog nuvyti gyvūną kuo giliau į mišką arba toliau nuo kelio. Taip, galbūt, išgelbėsite jo gyvybę. Apkvaitimas turėtų netrukus praeiti, o gyvūnas toliau laimingas bėgios po miškus.
O kas nutiko Kelmės rajone? M.Čepulis tiesiog konstatavo, kad šie atvejai greičiausiai visiškai nesusiję – pavasarį kasmet krenta daug stirnų – tokia gamta: „Šiemet daug stirnų krito – kaip ir kasmet. Tai natūralu. Silpnesniems ne vieta po saule. Dėl to ereliams, lapėms ir krankliams – tikras džiaugsmas.“
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17371
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2018-Kov-30 20:45

Medžiotojų konflikto epicentre atsidūręs Šalčininkų aplinkosaugininkų vadas kaltinamas neteisėtai išrašęs baudą


Vytenis Miškinis
Teisėsaugos aktualijų žurnalistas
Šaltinis: 15min


Iš medžiotojų būrelio „Šalčia“ užpernai išmestas Ruslanas Šilobritas pabandė atgal grįžti teisiniu keliu, tačiau toks elgesys supykdė būrelio vadovus. Šie kreipėsi į pažįstamą aplinkosaugininką, o jis surašė R.Šilobritui protokolą dėl medžioklės taisyklių pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Šalčininkų aplinkosaugininkams vadovaujantis Algirdas Miliauskas pasielgė neteisėtai, bet jo vadovai tikina jokių problemų nematantys ir toliau planuoja kovoti teismuose.
Kaip 15min pasakoja R.Šilobritas, jis medžiotojų būreliui priklausė nuo 2007 m., o 2016 m. buvo išbrauktas iš narių sąrašo. Šį sprendimą jis apskundė Šalčininkų rajono apylinkės teismui, byla kol kas dar nėra išnagrinėta.
„Mano veiksmai papiktino būrelio pirmininko pavaduotoją – Paškonių girininkijos girininką Jaroslavą Aleksiuką. Pastarasis kreipėsi į savo draugą Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (VRAAD) Šalčininkų rajono agentūros (ŠRA) vedėją Algirdą Miliauską“, – pasakoja R.Šilobritas. Draugystės ryšiai, bent socialiniame tinkle „Facebook“, išties sieja J.Aleksiuką ir ŠRA vedėją.
„Aš pažįstu visus girininkus“, – paklaustas apie santykius 15min atsakė A.Miliauskas. Kiek vėliau jis patikino, kad nei draugystė, nei giminystės ryšiai jųdviejų nesieja.

Bauda už nieką

R.Šilobritas pripažįsta, kad A.Miliauskas dar 2014 m. jį patraukė administracinėn atsakomybėn, tuomet jis, nors kaip pats teigia, buvo nubaustas be pagrindo, sutiko sumokėti 50 litų (14,48 Eur) baudą, nes nenorėjo pyktis nei su medžiotojų būrelio vadovu, nei su ŠRA vedėju.
Būtent ši bauda ir tapo pagrindu naujam A.Miliausko tyrimui. 2016 m. birželį R.Šilobritas sulaukė skambučio iš aplinkosaugininko, šįkart jis buvo kaltinamas neteisėtai sumedžiotų vilkų dorojimu.
„Tyrimas vyko pagal būrelio pirmininko N.Ostapenko parašytą skundą dėl to, kad aš neva medžiotojui Vladislavui Mikoleiko perdaviau į polietileninius maišus suvyniotas dvi vilkų galvas ir būrelio susirinkimo metu girdint visiems susirinkimo dalyviams pasakiau, kad vieną vilką sumedžiojau aš. Iš karto paaiškinau, kad tai netiesa ir jokių vilko galvų aš niekada V.Mikoleiko neperdavinėjau. 2014 metais esu teisėtai sumedžiojęs vieną vilką, apie kurį A.Miliauskui yra žinoma, nes jis pats man surašė baudos kvitą už tai, kad aš neva pavėluotai pranešiau apie vilko sumedžiojimą. Taip pat žodžiu paaiškinau, kad tarp manęs ir būrelio vadovo pavaduotojo J.Aleksiuko vyksta konfliktas“, – pasakoja medžiotojas.

Tačiau, anot R.Šilobrito, ŠRA vedėjasignoravo bet kokius jo pasiaiškinimus. Beje, jis užsimena ir apie įdomią detalę – tokio mažareikšmio tyrimo ėmėsi pats skyriaus vedėjas, nors laisvai galėjo perduoti jį ir vienam iš pavaldinių.
Kaip įrodymas apie neteisėtai dorotus ir medžiotus vilkus aplinkosaugininkui buvo pateikta nuotrauka, kur R.Šilobritas ir V.Mikoleiko pozuoja šalia 2014 m. keturių sumedžiotų vilkų. Būtent tai ir dvi A.Miliauskui atneštos vilko galvos buvo pagrindas pradėti administracinio nusižengimo bylą dėl neteisėtai sumedžioto gyvūno medžiojimo.
ŠRA vedėjas kreipėsi į Gamtos tyrimų centrą dėl ekspertizės, jis paprašė nustatyti, ar nuotraukoje matomi vilkai ir jam atneštos galvos sutampa. Ekspertizės išvada – tai nebuvo tie patys vilkai, jų dantų struktūra skiriasi.
„Tokios išvados A.Miliausko neįtikino ir jis, siekdamas įrodyti, kad aš neva sumedžiojau vilkus ir tą faktą pats pasakiau būrelio susirinkime, pasinaudodamas J.Aleksiuko pagalba kvietė būrelio medžiotojus, dalyvavusius būrelio susirinkime, apklausai“, – pasakoja R.Šilobritas.

Teismai nenusisekė


Galų gale byla pasiekė teismą ir čia triumfavo R.Šilobritas. Teismas nustatė, kad A.Miliausko apklaustų medžiotojų pasakojimai yra prieštaringi, jų dėstomos aplinkybės nesutampa. „Kai kurie liudytojai liudijo, kad susirinkimo metu apie vilkų galvas kalbėta nebuvo, apie tai sužinojo tik atvykus pas inspektorių, vieni neprisimena, ar buvo susirinkimo metu kalbėta apie vilkų galvas, kiti nurodė, kad buvo parodytos nuotraukos, kur R.Šilobritas nufotografuotas šalia vilkų, o dalis liudytojų parodė, kad šių nuotraukų nematė ir niekas jų nerodė“, – rašoma Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendime.
Kaip aiškina R.Šilobritas, teismo sprendimas aiškiai įrodo, kad A.Miliauskas, apklausdamas liudytojus, teikė jiems neteisingą informaciją apie neva sumedžiotus vilkus.
„Tokiu būdu jis iškraipė liudytojų parodymus, kurių pagrindu vėliau man buvo suformuluoti kaltinimai dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo“, – situaciją aiškina medžiotojas. Anot jo, A.Miliauskas puikiai žinojo, kad jokio pažeidimo nebuvo, tačiau vis tiek įnirtingai bandė įrodyti priešingai. Po nepalankaus pirmosios instancijos teismo sprendimo VRAAD apskundė jį Vilniaus apygardos teismui, tačiau ir čia nieko nepešė, skundas buvo atmestas.

Tęsdamas teisybės paieškas R.Šilobritas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (VAAT) siekdamas prisiteisti dėl visos šios situacijos patirtą turtinę žalą – advokatui sumokėtus pinigus.
VAAT ne tik patenkino ieškinį, bet ir pripažino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, o RAAD pareigūnų veiksmus pripažino neteisėtais ir įpareigojo VRAAD sumokėti R.Šilobritui 1749 eurus. Šią sumą, be abejo, mokės mokesčių mokėtojai.
Kaip pasakoja R.Šilobritas, jo teisybės paieškos dar nesibaigia, nes VRAAD ir toliau tęsia bylinėjimąsi, jie apskundė VAAT sprendimą. O pats medžiotojas jau paruošė skundą Generalinei prokuratūrai, jos prašys išsiaiškinti, ar A.Miliauskas nepiktnaudžiavo tarnyba.


Problemų nemato


Pats A.Miliauskas patvirtina, kad gavęs medžiotojų būrelio „Šalčia“ vadovo skundą pradėjo tyrimą. Paklaustas, kodėl pats skyriaus vedėjas ėmėsi tokio darbo, jis paaiškino, kad tai – normali praktika.
„Įvertinęs Šalčininkų rajono agentūros pareigūnų darbo užimtumą ir šio atvejo sudėtingumą, pats ėmiausi tirti gautą pranešimą dėl galbūt neteisėtai sumedžiotų vilkų galvų.
Atkreipiu dėmesį, kad 2016 metais Šalčininkų rajono agentūroje buvo 385 administracinės bylos, iš kurių 136 administracines bylas ištyriau aš asmeniškai“, – paaiškino jis.
Anot A.Miliausko, sprendimą apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą priėmė ne jis, tą daro VRAAD vadovybė ir departamente dirbantys teisininkai, ŠRA neturi įgaliojimų tą daryti.
„Vis dėlto norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylą R.Šilobrito atžvilgiu nutraukė būtent dėl teisme pateiktų prieštaringų liudytojų parodymų. Mano, kaip protokolą surašiusio pareigūno, neteisėtų veiksmų nei Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2017-01-30 nutarimu, nei Vilniaus apygardos teismas 2017-04-14 nutartimi nekonstatavo.
Aš šioje byloje veikiau taip, kaip privalėjau veikti pagal tuo metu galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso normas, reglamentuojančias asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn. Objektyviai negalėjau numatyti, kad kai kurie liudytojai teisme pakeis parodymus ir liudys visiškai priešingai, negu buvo teigę, kai juos apklausinėjo ir duomenis rinko aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas“, – sakė A.Miliauskas.
VRAAD direktoriaus pavaduotoja Brigita Stankevičiūtė 15min aiškino, kad A.Miliausko darbą vertina teigiamai.
„A.Miliauskas yra vertinamas teigiamai, charakterizuojamas kaip atsakingas, principingas bei kompetentingas, galiojančių nuobaudų neturintis valstybės tarnautojas. Jis buvo ne kartą skatintas už labai gerą darbą, gavo taip pat ir aplinkos ministro padėką“, – sakė ji.
Anot B.Stankevičiūtės, Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarime buvo netikslumų, todėl pateiktas apeliacinis skundas, kuris vėliau buvo atmestas. Ji atkreipia dėmesį, kad VAAT sprendimas, kur A.Miliauskas pripažintas veikęs neteisėtai, yra neįsigaliojęs ir apskųstas, o galutinis sprendimas dar neaiškus.
Paklausus, ar jų vertinimu tikslinga mokesčių mokėtojų lėšas leisti bylinėjantis teismuose, B.Stankevičiūtė atsakė: „Vilniaus RAAD prioritetą skiria administracinių nusižengimų tyrimui, jų sustabdymui ir užkardymui, o ne vertinimui, ar įstatymų nustatytų pareigų teisėtas vykdymas gali sukelti turtinę žalą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kitu atveju Vilniaus RAAD funkcijų vykdymas taptų neįmanomas ir negalimas dėl finansinių kliūčių bei tokiu atveju nebūtų ginamas viešasis interesas ir nebūtų užtikrinama teisės aktų įgyvendinimo kontrolė.“
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17371
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2018-Bal-09 17:14

Siūlo didinti mokesčius medžiotojams


BNS ir lrytas.lt inf.
2018-04-09


Vyriausybė teigiamai vertina Seime svarstomą idėją du kartus padidinti mokesčius už medžiotojų būrelių valdomus medžioklės plotus bei sumažinti savivaldybėms tenkančią mokesčio dalį.
Ministrų kabinetas pirmadienį pritarė Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pataisoms, tačiau pateikė kelis pasiūlymus.
Vyriausybė siūlo, kad didesni mokesčiai už medžioklės plotus įsigaliotų nuo 2019 metų pradžios, o ne šiemet, o savivaldybėms tenkanti mokesčio dalis turėtų būti sumažinta nuo 2020 metų.
Mokestis, kurį moka medžiotojų būreliai, priklauso nuo teritorijos tinkamumo gyvūnams. Aplinkos ministerijos duomenimis, pernai ir užpernai jo surinkta 1,1 mln. eurų. Mokestis lapuočių ir mišriuose miškuose didėtų nuo 0,52 iki 1,04 euro už ha, lapuočių miške (kur tokie medžiai sudaro 25–50 proc.) – nuo 0,35 iki 0,70 euro, spygliuočių miške su nedidele lapuočių priemaiša – nuo 0,26 iki 0,52 euro. REKLAMA Siūloma nuo kitų metų Aplinkos apsaugos rėmimo programai ir savivaldybėms vienodai paskirstyti lėšas, gaunamas iš šių mokesčių. Dabar 30 proc. lėšų, gautų už medžioklės plotus, patenka į Aplinkos apsaugos rėmimo programą, o 70 proc. – savivaldybei, kurios teritorijoje sumedžiotas gyvūnas. Iš šių lėšų mokamos kompensacijos ūkininkams, nukentėjusiems nuo laukinių gyvūnų, pavyzdžiui, šernų, vilkų.
Mokesčiai už medžioklės plotus nustatyti 2006 metais ir nė karto nebuvo keičiami.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17371
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2018-Bal-11 12:26

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijoje – FNTT kratos


2018.04.11.
Šaltinis: 15min


Trečiadienį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atliko kratas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijoje. Tai 15min patvirtino tarnybos atstovas Justinas Argustas.
„Tarnyba vykdo ikiteisminį tyrimą ir šiuo metu atlieka procesinį veiksmą. Kalba eina apie vieną Europos Sąjungos paramos lėšomis vykdytą projektą, kur minėta draugija dalyvavo kaip projekto partneris. Tyrimą vykdo Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdyba“, – 15min nurodė J.Argustas. 15min žiniomis, šios kratos gali būti susijusios su 2012-2015 metais draugijos vykdytu projektu, susijusiu su retų rūšių apsaugos ir invazinių rūšių gausos reguliavimo priemonėmis. Didžiąją projekto vykdymo laikotarpio dalį draugijos pirmininkas buvo buvęs Seimo narys socialdemokratas Bronius Bradauskas.
Su juo pačiu trečiadienį susisiekti nepavyko.
Projekto vykdytojas buvo Aplinkos ministerija, o viena iš projekto partnerių – Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija.
Projektas buvo finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų, bendrai projektui skirti daugiau nei 7 milijonai eurų, iš jų Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijai atiteko milijoninės lėšos.
Įtariama, kad nors draugija buvo projekto partnerė, pati dažniausiai paslaugų neatlikinėjo, o pirko paslaugas iš kitų asmenų. Taip pat už skirtas lėšas apsirūpino įvairia įranga, automobiliais. Ir taip galimai pasisavino dalį pinigų.
Projekto tikslas buvo pagerinti biologinės įvairovės būklę. Tam, kad būtų reguliuojama invazinių rūšių gausa, į pagalbą buvo pasitelkiami ir medžiotojai.
Oficialiai draugijos pateikiami duomenys rodo, kad šiuo metu ji turi dešimt automobilių, nors oficialiai joje dirba tik šeši asmenys.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija E.Tijušas: „Dokumentų kopijas pasidarė dar gruodį“

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas trečiadienį sakė tik iš 15min sužinojęs apie draugijoje daromas kratas. Tačiau jo nenustebino, kad FNTT gali dominti minėtas projektas. Draugijos vadovo teigimu, FNTT šiuo reikalu domisi ne pirmą kartą.
„Šitą žinau. Jie pas mus lankėsi dar prieš naujus metus, berods gruodžio mėnesį ne vieną kartą. Darė dokumentų kopijas, man tai žinoma“, – sakė E.Tijušas.
Tačiau jis kategoriškai neigė, kad įranga ir automobiliai buvo įsigyti piktnaudžiaujant.
„Automobiliai buvo nupirkti tam, kad tą projektą galėtume vykdyti. Jame viena iš užduočių buvo ypatingai sudėtingomis sąlygomis juodiesiems gandrams iškelti mažiausiai 150 dirbtinių lizdaviečių. Tai vyko vietovėse, į kurias bet kokia transporto priemone nepakliūsi. Įskaitant dar ir tai, kad kartu reikia nugabenti daugybę įrenginių, medžiagos. Darbai atlikti, įvykdyti, o transportas tam ir buvo naudojamas“, – aiškino jis.
E.Tijušas sako, kad draugija projektui įsigijo penkis visureigius „Volkswagen Amarok“. Šie automobiliai, pasak draugijos vadovo pavaduotojo, iki šiol naudojami, nes, pagal sutartį, juos buvo privaloma saugoti penkerius metus po projekto pabaigos.
Tik tai, kad oficialiai draugija nurodo turinti dešimt automobilių, E.Tijušui buvo staigmena.
„Dešimt? Iš kur jūs tai ištraukėte? Čia labai įdomu. Aš tikrai apie tai nieko nežinau. Kokie dar penki? Čia labai smalsu. Nežinau, kas ką fiksavo, bet realybėje yra tik šitie penki amarokai“, – sakė jis.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17371
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2018-Bal-12 13:51

Linas Jonauskas: Kruvinas „žaliųjų“ įstatymas


Autorius: Linas Jonauskas
Šaltinis: 15min


Pavasario saulė pažadina ne tik bundančią gamtą, tačiau ir pirmykščius medžiotojų instinktus. Saujelė nežalių valstiečių su Aplinkos komiteto pirmininku K.Mažeika priešakyje užregistravo medžioklės įstatymo pataisas, kuriomis nori šalyje leisti medžiokliniais lankais galabyti gyvūnus.
Archaiškas, pirmykštės visuomenės medžioklės įrankis lankas – labiau skirtas žudyti gyvūnus savo malonumui nei užsiimti selekcine medžiokle. Kai kuriose valstybėse komerciniais tikslais tokios medžioklės vyksta, tačiau jų pagrindinis tikslas ne atrankinė medžioklė, kurios metu pirmiausia medžiojami fiziškai mažiau išsivystę ar ligoti laukiniai gyvūnai, o tiesiog žudymo instinktų tenkinimas.
Atstumas, kai šūvis iš lanko gali būti mirtinas, atliekamas iš daugmaž trisdešimties metrų. Kitu atveju, jei atstumas bus didesnis, yra didžiulė rizika, jog gyvūnas tiesiog bus sužeistas, o ne nukautas. Medžiojant šautuvu, atlikus ne visai užtikrintą šūvį, išlieka galimybė antram greitam bandymui, tačiau, medžiojant lanku, tokios galimybės medžiotojas jau neturės. Sužeistas gyvūnas pasislėps miške ir, priklausomai nuo sužeidimo, kankinsis keletą parų, kol nugaiš. Įprastai tai vadinama žiauriu elgesiu su gyvūnu ir gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Tačiau ne tuo atveju, jei tokia medžioklė bus įteisinta įstatymu.
Norint prisėlinti optimaliu 30-ties metrų atstumu iki gyvūno reikia labai daug įgūdžių ir kantrybės. Daug treniruočių ne tik sėlinant, bet ir paleidžiant mirtiną šūvį. Man labai įdomu, kaip tokios treniruotės vyks ir kiek nekaltų, negalinčių apsiginti gyvūnų reikės tokioms mirtinoms treniruotėms? O gal tiesiog nusipirkęs lanką kaip priedą gaus teisę žudyti, kliudyti, žaloti?
Teigiama, jog medžioklė lanku yra brangesnė nei medžioklė šautuvu, bet tai tik dar vienas įrodymas, jog medžioklę norima padaryti tik turtingųjų užsiėmimu. Medžioklę padarius neprieinamą mažiau uždirbantiems medžiotojams, daugės brakonieriavimo atvejų.
Brakonieriavimo atvejų daugės ir dėl medžioklės lanku specifikos – medžioklė lanku praktiškai negirdima aplinkiniams, o tai reiškia, kad tokių brakonierių sučiupti nusikaltimo vietoje bus neįmanoma... Seimo nariai kalba apie modernias technologijas, kuriomis „ginkluoti“ aplinkosaugininkai galės užtikrinti teisės aktų laikymąsi, tačiau neužsimena, jog gyvosios gamtos inspektorių skaičius visoje Lietuvos teritorijoje siekia vos šešiasdešimt. Gali turėti kokią tik nori įrangą, tačiau, jei prie jos nebus žmogaus, ji – bevertė.
Kol pseudo-žalieji registruoja kruvinus įstatymus, Aplinkos ministerija tyli. Suprantu, nėra kaip prieštarauti ministrui, kurio bendrapartiečiai diktuoja „žaliasias“ madas, tačiau džiaugiuosi buvusiais ministro K.Navicko kolegomis, kurie demonstruoja principingumą ir atvirai sako NE šiam žiauriam projektui. Prie jų prisidedu ir aš. Kviečiu visus neabejingus, pasirašyti tikrų aplinkosaugininkų paruoštą peticiją prieš medžioklę lankais.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
svetimas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 2627
Užsiregistravo: 2006-Lie-30 18:32
Miestas: kaunas

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2018-Bal-12 15:33

Žmogus parašęs šitą straipsnį yra visiskas idijotas, tam kad su lanku medžiot reik proto turėt ir sugebėjimu priselinti ir taikliai paleisti strelę, aplamai tai amerikos žemyne net skatina žmones medžioti lankais , netgi sezonas lankininku trunka ilgiau.
Gyvenu, kad medžiočiau - medžioju, kad širdis atsigautu

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17371
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2018-Bal-12 15:44

Na tu Minde ir pavarei ant LIno Jonausko :twisted:
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17371
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2018-Geg-02 19:56

Turim dar AKMčikų Wilno apylinkėse :D


Vilniaus centre – nematytas vaizdas: gatvėmis blaškėsi šernas


2018-05-02
DMN inf.


collage_33.jpg

Vilniaus centre – nematytas vaizdas: gatvėmis blaškėsi šernasVilniaus centre – nematytas vaizdas: gatvėmis blaškėsi šernas „Facebook“ paskyros „Mūsų augintiniai“ nuotr.
Trečiadienio rytą į Vilniaus centrą užklydo šernas.

Žinia apie Užupyje klaidžiojantį laukinį gyvūną socialiniuose tinkluose pasidalijo vilnietė.

„Šįryt Vilniaus centre Užupyje blaškėsi išsigandęs šernas. Tikiu, kad neretai pasitaiko, jog į miestą atbėga laukiniai gyvūnai, o sistemos, kaip juos saugiai išvesti iš miesto vis dar nėra - tarnybos sutrikusios, nežino, ką daryti ir kaip reaguoti, o žmonės išsigandę. Matant tarnybų pasimetimą, baisu, kad bus pasirinktas greičiausias kelias - vargšą gyvūną nušauti. Tikiuosi, kad šįkart tarnybos šerniuką saugiai nuvys už miesto centro“, – dėl žvėries likimo nerimavo moteris.

Vilnietė tvirtina apie mieste klaidžiojantį šerną pranešusi Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai „Nuaras“, bet įmonės reakcija buvo nuvilianti, moteris sulaukė raginimo skambinti į Maisto ir veterinarijos tarnybą.

„Skambinau į Gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba "Nuaras", kurie finansuojami iš mokesčių mokėtojų ir gauna pinigus už tai, kad pasirūpintų gyvūnais. Pirma jų reakcija buvo labai nuvilianti - "kreipkitės į maisto ir veterinarijos tarnybą - jie šernais pasirūpina" ir leido suprasti, kad utilizuoja. Buvo akivaizdu, kad "Nuaras" nieko nenori daryti... Kai pasakiau, kad nejuokautų dėl nušovimo ir kad dirbtų savo darbą ir pabandytų išginti gyvūną, pasakė, "jūs nemanykit, kad tai lengva"! Tai niekas nesako, kad lengva, bet finansavimą už tai gaunate! Nežinau, kas skiria finansavimą tokioms tarnyboms, bet jei tai Aplinkos ministerija, tai labai persvarstyčiau, ar verta finansuoti atsainiai į darbą žiūrinčias institucijas“, – atsainiu atsakingų institucijų darbu piktinosi vilnietė.

Atsirado ir laukinių gyvūnų nesibijančių internautų: „Alytuj briedis laksto po miestą jau keli metai ir kažkaip nepanikuojam. Visiem vietos po saule užtenka“, – patirtimi dalijosi alytiškė.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

medzioklis
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Pranešimai: 1227
Užsiregistravo: 2006-Rgs-06 12:13
Miestas: Trakai

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2018-Geg-07 15:14

Bandoma įteisinti Lietuvoje seniai uždraustą medžioklės būdą


Balandžio pradžioje pasirodė žinia, kad Seime norima įteisinti medžioklę strėlėmis bei prožektoriais. Toks pasiūlymas susilaukė itin greitos visuomenės reakcijos: peticiją prieš šį siūlymą jau spėjo pasirašyti virš 44 tūkstančių žmonių.


Vytautė Merkytė,
http://www.DELFI.lt
2018 m. gegužės 7 d.


Ažiotažą sukėlusį pasiūlymą Seimui pateikė 4 „valstiečiai", vienas socialdemokratas bei vienas konservatorius. Pateiktame siūlyme siekiama įteisinti Lietuvoje 2004 metais uždraustą medžioklę lankais. Taip pat norima įteisinti plėšrūnų medžioklę prožektoriais. Šiuo metu Lietuvoje prožektoriais galima medžioti tik šernus.
Peticijoje yra aiškiai surašyti argumentai, kodėl tokie medžioklės būdai yra laikomi barbariškais ir net prieštaraujančiais Europos Sąjungos gamtosauginiams teisės aktams. Siekdami išsiaiškinti, ar tokie medžioklės būdai tikrai yra žiaurūs, kaip mini peticijos organizatoriai, ir būtini, kaip tikina projekto teikėjai, DELFI nusprendė patikrinti peticijoje minimus svariausius argumentus.
Peticijoje teigiama, kad norint nušauti žvėrį su lanku, medžiotojas turi būti labai įgudęs. „Šaunant iš lanko yra labai didelė rizika tik sužeisti žvėrį. Jam pribaigti gali reikti daug šūvių arba jis pabėgs ir dvės kančiose nuo patirtų traumų. Todėl medžioklė lanku yra neetiška ir smarkiai padidinanti aukos kančias“, – rašoma peticijoje.
„Baltijos Vilkas“ tarybos pirmininkas bei vienas iš peticijos organizatorių Andrius Laurinavičius teigia, kad iš medžiotojų jau gavo pirmuosius argumentus. Esą strėlės dabar yra tokios, kad eina kiaurai per žvėrį ir jis nesikankina.
„Tačiau problema išlieka ta pati: yra labai sunku nusitaikyti ir pataikyti. Kai tau reikia prisėlinti prie žvėries per 30-25 metrus ir pataikyti į tą mažą judantį plotelį. Tai būna, kad šauni link žvėries, o kur pataikai, tai taip ir pataikai. Todėl tose šalye, kur įteisinta tokia medžioklė, galima rasti nuotraukų, kaip vaikšto peršauti žvėrys“, – pasakoja A. Laurinavičius.
Jis taip pat su DELFI pasidalino savo turima statistika: esą šaunant lanku, 50 proc. žvėrių būna tik sužeidžiami. „Kas antras žvėris pabėga, nes būna netaiklus arba per silpnas šūvis“, – teigia A. Laurinavičius.
Seimo narys ir Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, vienas iš šio projekto teikėjų, teigia, kad tokios statistikos nematęs. „Aš mačiau realią europinę praktiką. Tikimybė sužeisti žvėrį yra ir šaunant šautuvu. Ypač, jei kalbame apie medžioklę šratais, kurią dabar ir uždraudėme. Tai yra medžiotojo atsakomybės, profesionalumo ir įgūdžių klausimas. Tikriausiai ta statistika, kiek sužeidžiama su ginklais, nedaug skiriasi nuo tos, kur su strėlėmis“, – sako K. Mažeika ir tikina – visi norintieji medžioti lankais privalės baigti mokymus ir išlaikyti egzaminus.
A. Laurinavičiaus pateiktoje statistikoje nurodoma, kad šaunant šautuvu, tikimybė, kad žvėris bus tik sužeistas ir pabėgs yra 20 proc. Tiesa, šia tema mokslinių tyrimų rasti nėra lengva.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Bronius Bradauskas teigia, kad tiesos A. Laurinavičiaus teiginiuose yra.
Anot jo, medžiotojų ir žvejų draugijai nėra labai aktualu, ar bus tokia medžioklė įteisinta, ar ne. „Kur kas svarbiau, kad nelakstytų sužeisti žvėrys“, – sako B. Bradauskas. Jis teigia, kad įteisinus tokią medžioklę, pats ja neužsiimtų, tačiau tarptautinėje erdvėje atrodytume geriau. Beveik visose ES šalyse tokia medžioklė įteisinta.
Tačiau K. Mažeika sako, kad įteisinus medžioklę lankais, tokių medžiotojų profesionalumas būtų griežtai reguliuojamas: esą bus egzaminavimas, įgūdžių atnaujinimas ir kitos procedūros, kurios užtikrins medžiotojų profesionalumą. Taip pat esą atsirastų galimybė žmonėms užsidirbti – prireiktų tų pačių egzaminuotojų, mokytojų.
„Tai tikrai nėra kažkoks grįžimas prie akmens amžiaus laikų, kai buvo medžiojama su savadarbiais lankais“, – tikina Seimo narys. Žmonės, anot K. Mažeikos, prisiminę J. Biliūno „Kliudžiau“, labai emocionaliai reaguoja.
„Pirmiausiai pažymiu, kad negalėsime pritarti projektui, jeigu nebus tinkamai pasirengta tokiai naujovei. Reikia atlikti daug namų darbų, manau, kad medžiojimo su lanku klausimas kelia per didelį visuomenės susirūpinimą, todėl negalima priimti sprendimo tinkamai nepasirengus.Tose šalyse, kur toks medžioklės įrankis leidžiamas, keliami griežti reikalavimai naudojamoms strėlėms, lankų galingumui, lankininkų pasiruošimui, kurį jie turi įrodyti išlaikydami egzaminus.
Jeigu tokiam sprendimui leisti medžioklę su lanku Lietuvoje vis dėlto būtų pritarta, jam įgyvendinti reiktų atitinkamo laikotarpio pasiruošti – ne mažiau nei dviejų metų“, – teigia aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

Tėra pramoga

Ministras primena, kad medžioklė lanku buvo uždrausta 2004 metais. „Mano kolegų, dirbančių ministerijoje ilgesnį laiką teigimu, medžioklės su lankais buvo atsisakyta dėl politinių motyvų, tačiau aiškių įrodymų, kad su šiuo ginklu netinkamai elgiamasi, tuo metu nebuvo pateikta“, – komentuoja K. Navickas.
Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė bei A. Laurinavičius tikina, kad medžioklė lankais tėra pramoga ir nieko bendro su gamtosauga neturi. Tačiau Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro dėstytojas bei Medžioklės ir žvejybos draugijos ekspertų komisijos narys Alius Ulevičius tikina, kad medžioklė lankais sėkmingai egzistuoja pasaulyje. Anot jo, tokių medžioklių įteisinimas priklauso nuo visuomenės grupių poreikių.
„Jei toks poreikis egzistuoja, tai turime diskutuoti“, – teigia dėstytojas.
Pasiteiraujame K. Mažeikos, ar išties yra poreikis. „Be abejo. Mes turime profesionalius valstybinius medžioklės plotus. Matome, kad iš to būtų pajamos į biudžetą. Galbūt atvažiuotų ir užsienio medžiotojai, kurie propaguoja tą medžioklę. Mes čia dviračio neišradinėjam, paimam gerąją praktiką ir darom, kad visiems būtų gerai, nes ištekliai yra valstybės. Todėl turime juos eikvoti teisingai ir gauti maksimalią grąžą“, – tikina politikas. Tačiau B. Bradauskas teigia, kad tokiai medžioklei poreikio Lietuvoje nelabai yra. „Tie medžiotojai turėtų būti profesionalai, kurie yra išlaikę tinkamus egzaminus. Aš nemanau, kad Lietuvoje masiškai tai bus daroma. Atsiras 10-20 žmonių“, – sako B. Bradauskas ir pastebi, kad medžioklė lankais yra labai brangi, tad net ne visi norintys galės ja užsiimti.
„Iš patikimų šaltinių, pvz., tarptautinių lankininkų organizacijų tinklalapių, žinoma, kad medžioklės su lanku būdas yra mažiau efektyvus nei su ugniniais ginklais. Net iki 20 kartų daugiau laiko tenka paaukoti, kol sumedžiojamas tas pats laimikis, lyginant medžiojimą su įprastais šautuvais. Taip svarstant galima prieiti išvadą, kad jeigu medžiotojui nėra svarbu būtinai sumedžioti laimikį ir jam patinka ilgiau trunkantis tykojimas, ilgesnis ir sunkesnis pasiruošimas, neturėtume jam to drausti“, – pastebi ministras K. Navickas.

Nuotraukos – netikros?

Esą peticijos organizatoriai bandė susisiekti su K. Mažeika, tačiau pokalbis nebuvo produktyvus. „Jis teigia, ir tai galite pamatyti ir jo feisbuko paskyroje, kad nuotraukos su sužeistais gyvūnais – netikros. Bandėme mes užmegzti kontaktą, bet pasakymai, kad viskas čia bus gerai, kad nuotraukos netikros, kad bandome imituoti problemą nepadėjo išspręsti nieko“, – pamena A. Laurinavičius.
K. Mažeika tikina, kad nuotraukos, matomos peticijos puslapyje, netikros. Pasiteiravus, kodėl, jo nuomone, kažkas leistų laiką ir gamintų netikras nuotraukas, K. Mažeika sako, kad yra organizacijų, kurios visai nori uždrausti medžioklę. „Bet šiuo atveju pagrindinis tikslas yra parodyti tą strėlę. Bet jei mes kalbame apie medžioklei skirtas strėles, tai jos po smūgio ištykšta į gabalus arba kiauriai praeina. Kai kurios gal ir tikros, pavyzdžiui, naminiai gyvūnai, katiną mačiau, tai ta strėlė yra mėgėjiška, kurią gali pamatyti bet kurioje parduotuvėje, ji skirta šaudyti į taikinį, o ne medžioklei. Tai su bet kokiu kitu buitiniu įrankiu gali padaryti žalą gyvūnui ir parodyti, kad tai yra baisus daiktas ir jis naudojamas ne pagal paskirtį“, – sako Seimo narys.
Peticijoje surinktų parašų skaičius K. Mažeikai spaudimo nedaro.
„Galbūt tik vidinį pyktį sukelia žmonių nežinojimas ir tos netikros nuotraukos ar nuotraukos, kuriose matomi pažeidimai. Aišku, toks ir buvo siekis, kad kuo daugiau žmonių ją pasirašytų“, – teigia jis ir primena, kad ir toliau vyks diskusijos, o galutinį sprendimą priims visa Seimo salė, argumentus išsakys visos pusės.

Pažeidžia tarptautinius susitarimus

Pataisoje siūloma įteisinti ne tik medžioklę lankais, tačiau ir plėšrūnų medžioklę naudojant naktinius prožektorius. Šiuo metu taip medžioti galima tik šernus.
Peticijoje teigiama, kad tokia medžioklė – naikinimo būdas.
„Dirbtinės šviesos šaltiniai pagrindiniame ES gamtosaugos dokumente – Buveinių direktyvoje – yra priskirti prie naikinimo priemonių ir draudžiami, nes šviesos apakinti žvėrys praranda nuovoką nebėga nuo pavojaus ir tampa lengva daug jų sumedžioti“, – rašoma peticijoje.
K. Mažeika teigia, kad nežino, kokius teisės aktus pažeidžia toks siūlymas. Tačiau čia politikui į pagalbą ateina ministras K. Navickas. Jis paaiškina, kokius teisės aktus tai pažeistų.
„Pasiūlymas įstatymu išplėsti prožektorių naudojimo atvejus leidžiant juos naudoti ir plėšriųjų žvėrių medžioklėje yra nepriimtinas dėl prieštaravimo ES Buveinių direktyvos ir Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos (Berno konvencijos) nuostatoms“, – paaiškina K. Navickas.
„Toks būdas yra draudžiamas, nes jis apakina žvėrį, jis sustingsta, jį lengva sumedžioti. Gali padaugėti brakonieriavimo atvejų. Yra siūlymas medžioti plėšriuosius žvėris. Nežinau koks to tikslas. Nes jie yra nemedžiojami, o saugomi. Kiaunės, šeškai, vilkai. Teikėjai argumentuoja, kad tie gyvūnai užsikrėtę pasiutlige, skleidžia ją su savo kailiu braukdami per mėlynes. Tai yra netiesa. Jau gal 3 metus fiksuota pasiutligė. Yra kiti būdai spręsti šią problemą“, – teigia peticijos organizatorius A. Laurinavičius ir tikina, kad toks siūlymas yra nesuvokiamas.Kitas peticijoje minimas svarus argumentas, kurį jau paminėjo A. Laurinavičius: leidžiant naudoti prožektorius vienai rūšiai, kai kitoms jie yra draudžiami, sudaromos sąlygos brakonieriavimui, nes nėra įmanoma sukontroliuoti, ar su turimu prožektoriumi apšvietus nebus šauta į kitą žvėrį.
K. Mažeika atsikerta, kad nuo visko vien įstatymais neapsisaugosime.
„Jei žmogus nori pažeisti įstatymą, tai jis jį pažeis. Mes jau turime daugybę metų pasikartojančius medžiotojų gėrimus. Bet jų mažėja, pasikeitė medžiotojų požiūris Jie žino atsakomybes ir kas gresia už tai“, – sako Seimo narys.
Brakonieriavimo atvejų pagausėjimo nebijo ir B. Bradauskas.
„Вrakonieriai nenaudos prožektorių, nes labai greitai bus sugauti, jei tik švystelės tamsoj. Jie viską daro tamsoje. Ir lankų tikrai nenaudos“, – tikina B. Bradauskas.
Peticijos organizatoriai teigia, kad tikrai nepasiduos ir toliau kovos prieš šį siūlymą, kuris jau nukeliavo į Seimą.
„Buvo naktiniai taikikliai, dabar lankai ir prožektoriai. Vis atsiranda naujos priemonės. Panašu, kad nėra požiūrio, kad medžioklė yra atsakingas darbas, kuris padeda reguliuoti populiacija. Yra daroma pramoga. Norisi atsakingesnio požiūrio. Manome, kad bus tokių pasiūlymų ne vienas, bet visuomenė turi pasakyti savo požiūrį, kaip ji nori matyti savo gamtą, ką joje veikti. Tikėkimės, kad gamta yra svarbiau“, – sako A. Laurinavičius.
Esą „Baltasis Vilkas“ sulaukė aktyvios visuomenės reakcijos. „Tokio aktyvumo neturėjome. Ir skambina, ir rašo, ir klausia kodėl, kodėl jie taip savivaliauja, kokie argumentai. Mes irgi spėliojame“, – teigia A. Laurinavičius.

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17371
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2018-Bir-06 18:16

O kiek tokių per visą Lietuvą :(


Socialiniuose tinkluose plinta kraupūs vaizdai: laukuose – du sužaloti stirniukai

Justina Maciūnaitė,
www.DELFI.lt
2018 m. birželio 6 d.



Prasidėjusi šienapjūtė Lietuvoje pareikalavo pirmųjų aukų. Socialiniuose tinkluose plinta baisios nuotraukos, kuriose užfiksuoti šienaujant lauką sužaloti mažyčiai stirniukai.

Rokiškio rajono Kamajų miestelio gyventoja Birutė savo feisbuko paskyroje pasidalijo siaubą keliančiomis nuotraukomis. Jose užfiksuota, kaip šienaujant pievą sužaloti du maži stirniukai.

„Šienautojai, ar žinot, kad pradedant šienauti lauką reikia jį pradėti nuo lauko vidurio?! Kodėl? Todėl, kad spėtų išsilakstyt iš pievos laukinė fauna", – socialiniuose tinkluose piktinasi sužalotus laukinius gyvūnus aptikusi moteris.

Ji tęsia, kad važiuodama pas gyvulius nušienautoje pievoje pastebėjo stirną, vaikančią varnas. Tačiau, anot jos, laukinis gyvūnas tai darė ne šiaip sau.

„Mama įnirtingai bando išsaugot tai, kas liko. Baisus vaizdas ir jausmas. Ašarom čia nepadėsi..." - rašo moteris.

Ji pasakoja, kad dviem mažiems stirniukams sužalotos galvytės, pilvai, kojytės. Matyti, kad gyvūnėliai stengėsi išsigelbėti ir bėgti nuo pavojaus, tačiau nespėjo.

grynas-619-78211565.jpg

Užfiksuoti sužaloti stirniukaiFoto: DELFI montažas / Birutė Dapkienė
Nors lauko savininkas žinomas, jo apkaltinti laukinės gyvūnijos naikinimu negalima, nes nėra aišku, ar jis pats šienavo lauką.

DELFI primena, kad žolę pjaunant motorinėmis šienapjovėmis, technika dažniausiai važiuoja ratu pagal laikrodžio rodyklę link pievos centro.

Toks šienavimo būdas yra laikomas neekologišku, nes pabaido, išgąsdina pievoje gyvenančius laukinius gyvūnus, paukščius ir jų jauniklius. Dauguma jų ir toliau slepiasi žolėje ir traukiasi į dar nenušienautą plotą link centro. Šienaujant paskutinius plotus jie žūsta.

Todėl rekomenduojama pievas šienauti ne tik kitu būdu, bet ir pasirinkti tinkamą laiką šienavimui. Pradėti pjauti žolę reikia nuo lauko centro ir judėti ratu link pakraščių. Kitas būdas - pjauti žolę nuo šienaujamo lauko vidurinės linijos taip pat judant link lauko kraštų. Dar geriau, jei šienavimo technika turės papildomus specialius baidytuvus. Pavyzdžiui, baidytuvu galėtų būti specialus rėmas, prie kurio maždaug kas 40–50 cm pritvirtintos dirvos paviršių siekiančios grandinės. Jis turi baidyti gyvūnus.

Labai svarbu yra pasirinkti tinkamą šienavimo laiką. Geriausia šienauti kuo vėliau, tačiau tokiu atveju ūkininkai susiduria su blogėjančia žolės pašarine verte. Vis dėlto, kad laukiniai gyvūnai ir paukščiai būtų apsaugoti, rekomenduojama pasirinkti tokį laiką, kai bus padaryta mažiausia žala faunai ir paties ūkininkams.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Grįžti į

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 19 ir 0 svečių