Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Все темы об охоте и т.д.
Субфорум - охотничий словарь и ссылки на прогноз погоды.
medzioklis
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Posts: 1238
Joined: 2006-Sep-06 12:13
Location: Trakai

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medzioklis »

Lietuvoje įsigali naujos rūšys: pavojus ne tik gamtai, bet ir žmonėms

http://www.GRYNAS.lt
2016 m. spalio 17 d.


Nuvykę prie ežero ar į mišką grožimės šalies gamta - augalais ir gyvūnais. Tačiau prieš gėrėdamiesi augalija ar gyvūnija turėtume pasidomėti, ar visi augalai laukuose iš tikrųjų būdingi mūsų kraštams, kiek gyvūnų atkeliavo iš svečių šalių ir kokią žalą tokie procesai gali daryti mūsų šalies gamtai.

Invazinės rūšys plinta sparčiai

Šiuo metu Lietuvoje žinoma apie 550 svetimšalių augalų rūšių, o iš jų 19 invazinės ir dar apie 60 yra potencialiai invazinės, ateityje galinčios kelti ekologinių problemų. Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvos invazinių rūšių sąraše šiuo metu yra 20 invazinių gyvūnų rūšių. Manoma, kad invazinių rūšių sąrašas gali plėstis ir mūsų krašte daugės nepageidaujamų gyvūnų ar augalų.Lietuvos invazinių rūšių sąrašą rasite ČIA. Susiję straipsniai: Ką daryti, jei kaimyno želdiniai neišsitenka jo sklype? (69) Surasta ant kelio partrenkta lūšis (60) Invaziniai augalai geba įsikurti didelėje teritorijoje ir pakeisti ekosistemų savybes, būklę, tipą ar net išvaizdą. Gamtininkas Deividas Makavičius teigia, kad invazinių rūšių augalų Lietuvoje daugėja. Jam pritaria ir Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja Lina Čaplikaitė-Denisovienė bei informuoja, kad Lietuvoje invazinių rūšių sąrašas nuolat pildomas.„Invazinių augalų, pavyzdžiui, Sosnovskio barščio plotai didėja tikrai greitai. Tačiau dėl paties rūšių skaičiaus pasakyti sunku. Mokslininkai nuolat stebi ir tiria svetimžemias rūšis bei prognozuoja kokią įtaką gali kelti mūsų vietinėms rūšims, žemės ūkiui, miškininkystei, sveikatai ar kitos sritims. Sąjungoie susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašas yra nuolat pildomas, todėl Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, įsipareigoja užtikrinti, kad invazinių rūšių plitimas būtų stabdomas ir kontroliuojamas“, – teigia L. Čaplikaitė-Denisovienė.Atsiveža patys gyventojaiViena pagrindinių invazinių augalų plitimo priežasčių yra žmogaus veikla. Pavyzdžiui, kai kurių sodininkų neatsakingumas. Daugelis jų iš svečių šalių atsiveža įvairių naujų rūšių ar veislių sodinukų ir paauginę išmeta į laukus. Tokiu atveju naujos rūšys ima plisti gamtoje. Gamtininkas D. Makavičius teigia, kad dažnai žmonės su sodinukais iš užsienio atsiveža ne tik naujų augalų, bet ir gyvūnų, pavyzdžiui, šliužų, to patys net nežinodami. Lubinai © DELFI (D.Pipo nuotr.) „Būna ir taip, kad žmonės nusiperka kokius nors augalus Olandijoje ir tarp tų augalų būna kiaušinėlių, ten gyvenančių gyvūnų rūšių. Atvežtus augalus pasodina Lietuvoje. Tokiu būdu iš kiaušinėlių gali išsiristi šliužai, kurie dėl savo didelio vislumo ir geros adaptacijos gali tapti ir invaziniais.Taip Lietuvoje išplito invaziniai gyvūnai luzitaniniai arionai“, – aiškina D. Makavičius.Nepataisoma žala ekosistemaiTiek invaziniai augalai, tiek gyvūnai daro žalą natūralioms ekosistemoms. Kaip teigia Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja L. Čaplikaitė-Denisovienė, kai kurie svetimšaliai augalai gali labai greitai plisti ir tokiu būdu daro neigiamą įtaką mūsų vietinėms augalų rūšims, todėl neigiamai veikia ir gyvūnų populiacijas, kurie minta šiais augalais ar susiję tarpusavyje kitais ekologiniais saitais.„Invaziniai augalai atkeliauja dėl žmogaus veiksmų, atsivežant juos, pavyzdžiui, dekoratyviniais ar žemės ūkio tikslais. Dėl savo sugebėjimo greitai plisti, atsparumo kenkėjams, ligoms ir kitų konkurencinių savybių šios augalų rūšys tampa invazyviomis. Tas pats ir su gyvūnais, pavyzdžiui, meškėnas minta paukščių kiaušiniais, taip pat gali plaukti, lipti medžiais, todėl lengvai gali pasiekti paukščių lizdus, suėsti jų kiaušinius, jauniklius, todėl gali labai įtakoti paukščių, varliagyvių, roplių ir kitų gyvūnų grupių populiacijų gausą“, – pasakoja L. Čaplikaitė-Denisovienė.Kad invazinės rūšys kelia konkurenciją šalies augalijai ir gyvūnijai, pritaria ir gamtininkas D. Makavičius. Pasak jo, kai kurie svetimžemiai gyvūnai Lietuvoje yra aktyvesni, agresyvesni, todėl vietinėms gyvūnų rūšims tampa sunkiau susirasti maisto. Naujų rūšių atsiradimas gali kelti realią grėsmę daugeliui natūraliai paplitusių augalų ir gyvūnų rūšių.Nemažai gyvūnų jau gyvenę LietuvojeGamtininkas, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto docentas, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas žūklei Egidijus Bukelskis pastebi, kad žmonės dažnai maišo invazinius gyvūnus ir tuos, kurie mūsų šalyje jau gyveno, dėl gamtinių priežasčių išnyko ir dabar vėl sugrįžo arba, kai tam tikros rūšies organizmai mūsų vietovėse buvo reti, o šiuo metu jų po truputį daugėja.„Pagaliau, reikia skirti, kas yra invazija ir kas yra natūralus rūšių plitimas. Man, kaip specialistui, džiugu, kad Lietuvoje atsirado paukščių rūšių, kurių anksčiau nebuvo. Anksčiau jie buvo labai reti, o dabar vis dažniau išgirstam, pamatom tuos paukščius. Tai yra gražu, ypač retosios rūšys. Lygiai taip pat, jeigu pas mus dabar nebegyvena meška, bet jeigu ateitų ir apsigyventų nors kelios poros, aš džiaugčiausi žinodamas, kad turime dar vieną plėšrūną, kuris kadaise miškuose buvo, bet dabar joms čia nėra sąlygų“, – aiškina E. Bukelskis.Reikalingi išsamūs tyrimaiTaip pat gamtininkas E. Bukelskis teigia, kad į Lietuvą patekusius svetimžemius gyvūnus reikia stebėti, atlikti tyrimus, pažiūrėti, kokį poveikį jie padarys ateityje bei naudotis patirtimi kitų šalių, kuriose tie gyvūnai pateko anksčiau, dalintis patirtimi, kaip reikia reguliuoti jų plitimą. Sosnovskio barščiai © Shutterstock nuotr. „Kalbant apie augalus, tai čia yra sudėtingiau, nes Sosnovskio barštį šiandien aš neįsivaizduoju, kaip reikia išnaikinti, jei nebus sukurtos specialios priemonės, specialūs cheminiai preparatai. Reikėtų pradėti reguliuoti invazinių rūšių plitimą iš anksto, daugiau dėmesio skirti prevencijai. Jeigu yra pastebima, kad kažkuri rūšis labai staiga plinta, reikia imtis priemonių tos rūšies plitimui sustabdyti“, – teigia E. Bukelskis.Kenksminga ir žmonėmsNe mažiau nei gamtai invazinės rūšys gali kenkti ir žmogaus sveikatai, žemės ūkiui, žuvininkystei, miškininkystei, infrastruktūrai ir kt. sritims.„Sosnovskio barštis plisdamas užgožia visiems kitiems augalams erdvę ir jis kelia grėsmę ne tik biologinei įvairovei, bet ir žmogaus sveikatai. Sosnovskio barščio sultys, patekusios ant odos, į akis ar į kvėpavimo takus sukelia didelę alergiją“, – aiškina Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja L. Čaplikaitė-Denisovienė.Anot specialistės, plintant, pavyzdžiu, invaziniams augalams, sunaikinamos vietinės rūšys, nes sudaromos prastos sąlygos augti. Tačiau L. Čaplikaitė-Denisovienėteigia, kad nepageidaujamų ir žalą šalies ekosistemai darančių augalų ir gyvūnų gausos reguliavimas kol kas vyksta fragmentiškai, tačiau stengiamasi įtraukti į kovą su šiomis invazinėmis rūšimis ir savivaldybes, ir visuomenę, nes tik bendromis pastangomis galima pasiekti realių rezultatų.„Iš Europos Sąjungos lėšų yra vykdomos tam tikros invazinių rūšių naikinimo priemonės, pavyzdžiui, Sosnovskio barščių, baltažiedės robinijos, uosialapių klevų. Taip pat naikinamos kai kurios gyvūnų rūšys, tokios kaip rainuotieji vėžiai, kanadinės audinės, mangutas. Sprendžiant dėl invazinių rūšių naikinimo vietų, stengiamasi atsirinkti tas teritorijas, kurios yra vertingiausios biologinės įvairovės požiūriu, pavyzdžiui, saugomos teritorijos“, – teigia L. Čaplikaitė-Denisovienė.Gali prisidėti ir gyventojaiAnot L. Čaplikaitės-Denisovienės, pagrindinė problema mažinant invazinių augalų populiacijas yra greitas jų plitimas ir dideli naikinimo kaštai.Aplinkos ministerijos atstovė L. Čaplikaitė-Denisovienė ragina ir gyventojus aktyviai dalyvauti invazinių rūšių gausos reguliavimo procese. Asmenys savo privačioje žemėje gali naikinti invazinius augalus ir gyvūnus, o norėdami juos naikinti ne jiems priklausančioje teritorijoje – informuoti raštu tos žemės savininkus apie planuojamus naikinimo darbus. Tačiau šie darbai turi būti vykdomi vadovaujantis Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašo bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, žvejybą, darbų saugos ir kt., reikalavimais

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/grynas/gamta/lietuv ... d=72513746
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Ginklų fonde – skandalų sprogimai


Tadas Ignatavičius („Lietuvos rytas“)
2016-10-25


Buvęs ilgametis Ginklų fondo vadovas Gintautas Mišeikis sudėjo ginklus – vyriausiuoju patarėju šioje įstaigoje pastaruoju metu dirbęs, bet iš tiesų toliau joje šeimininkavęs valdininkas traukiasi iš pareigų. Baudžiamosios atsakomybės už tarnybos pareigų neatlikimą prieš trejus metus vos išvengęs G.Mišeikis įsivėlė į naujus nemalonumus, kurie vis dėlto paskandino giliai šaknis Ginklų fonde įleidusį buvusį jo vadovą. Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pavaldžiai įstaigai jau antrus metus laikinai vadovaujantis Jonas Šalavėjus „Lietuvos rytui“ patvirtino, kad buvęs jo viršininkas traukiasi iš specialiai jam sukurtų vyriausiojo patarėjo pareigų. Dabartines pareigas netrukus, ko gero, teks palikti ir J.Šalavėjui – užimti skandalinga veikla garsėjančios valdiškos įstaigos direktoriaus postą paskelbtas konkursas. Nors jis žlugo, nei vienas, nei kitas į šias pareigas nepretendavo.

Į medžioklę – valdiška mašina

Prieš dvejus metus prasidėjus kabinetuose per ilgai užsisėdėjusių įstaigų vadovų galvapjūtei, posto neteko ir G.Mišeikis. Tačiau be darbo neliko. Tarnybinio kaitumo būdu jis iš Ginklų fondo direktoriaus pareigų staiga buvo pakeltas į specialiai sukurtą vyriausiojo įstaigos patarėjo kėdę, o buvęs jo pavaduotojas J.Šalavėjus tapo laikinuoju vadovu. Gerai informuotų „Lietuvos ryto“ šaltinių teigimu, nepaisant pokyčių, įstaigai realiai ir toliau vadovavo G.Mišeikis. Vis dėlto pavasarį šiam valdininkui ėmė slysti žemė iš po kojų, kai išvykęs tarnybiniu automobiliu į medžioklę jis padarė avariją. Mat VRM vadovybę pasiekė informacija, jog į medžioklę susiruošęs G.Mišeikis esą privertė pavaldinius suklastoti kelionę pateisinančius dokumentus.

Vadovų veikla apaugo įtarimais

Netrukus po šios istorijos VRM vairą iš Sauliaus Skvernelio perėmęs Tomas Žilinskas „Lietuvos rytui“ pripažino, kad Ginklų fondas ir jo vadovybė atsidūrė po didinamuoju stiklu. Juolab kad ministeriją užgriuvo ir daugiau pranešimų apie įtarimų keliančią G.Mišeikio veiklą. „Dėl tarnybinio automobilio naudojimo buvo atliekamas patikrinimas. Nors buvo nustatyta tam tikrų pažeidimų, kuriuos įstaiga buvo įpareigota pašalinti, įrodyti, kad galėjo būti klastojami dokumentai, mums nepavyko. Kad ir kaip būtų, tokia praktika, kai tarnybinis automobilis naudojamas išvykoms į medžioklę, negali būti pateisinama“, – kalbėjo vidaus reikalų ministras. Tyrimą atlikęs generalinis inspektorius Giedrius Cininas pasiūlė skirti nuolatinį Ginklų fondo vadovą.

Akivaizdūs nusižengimai

„Akivaizdu, kad dvejus metus trunkantis laikinumas ėmė trikdyti įstaigos veiklą. Negana to, pasipylė ir daugiau skundų. Kai kurie jų pasitvirtino“, – sakė T.Žilinskas. Pavyzdžiui, paaiškėjo, jog G.Mišeikiui buvo priskirtos keturios mobiliojo ryšio SIM kortelės. Buvęs įstaigos vadovas sau pasiliko tik vieną, kitas naudojo jo šeimos nariai, o sąskaitas apmokėjo fondas. Ginklų fondo vadovybę taip pat užgulė įtarimai ir dėl galbūt neskaidraus sandorio su bendrove „MT Baltic“. Šiai įmonei fondas 2014 metų birželį pardavė 500 deaktyvintų AK 74U šautuvų. Pagal sutartį už vieną ginklą verslininkai mokėjo po 180 litų, nors reali jo vertė siekė apie 400 eurų. Buvo keliamos prielaidos, kad gautas uždarbis už ginklus galėjo būti pasidalytas. „Šiuo atveju G.Mišeikis padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, tačiau negalėjo būti patrauktas atsakomybėn, nes nuo padaryto pažeidimo jau buvo praėję daugiau kaip pusė metų“, – paaiškino T.Žilinskas. Tačiau įžvelgus piktnaudžiavimo tarnyba požymių, patikrinimo medžiaga buvo perduota prokurorams. Pastarieji ją nusiuntė Specialiųjų tyrimų tarnybai, bet ji atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.

JAV pasigedo dovanotų ginklų

G.Mišeikiui pavyko išsisukti ir nuo įtarimų išparceliavus amerikietiškus šautuvus M-14. Itin reti ir brangūs ginklai kaip JAV dovana Ginklų fondo sandėlius pasiekė prieš porą metų. Įstaigos vadovybei esą buvo žinoma, kad šie ginklai pagal susitarimą negali būti perleisti tretiesiems asmenims, vis dėlto nuspręsta juos parduoti. „Siekdamas sumėtyti pėdas G.Mišeikis nurodė šautuvus parduoti penkis kartus pigiau, negu jie kainuoja rinkoje. Daugumą ginklų įsigiję buvusiam vadovui artimi asmenys vėliau juos pardavė už realią kainą“, – „Lietuvos rytui“ atskleidė gerai informuotas fondo darbuotojas. Sumaištis dėl šių ginklų kilo, kai JAV ambasada šiemet pradėjo domėtis jų būkle. Tada paaiškėjo, kad Lietuvai dovanoti šautuvai atsidūrė privačių asmenų rankose. „Ministerija Ginklų fondui nurodė juos susigrąžinti. Penkis jau pavyko atgauti, o dėl kitų vyksta teisminiai ginčai – savininkai nesutinka jų grąžinti ir dėl to tenka bylinėtis teisme“, – skandalingos istorijos peripetijas atskleidė T.Žilinskas. Tačiau, anot ministro, šiuo atveju apkaltinti Ginklų fondą dėl savivalės nėra kaip: „Ginklus fondui perdavė kariuomenė ir Valstybės saugumo departamentas, tačiau neįspėjo, kad jie negali būti parduoti.“

Bausmės išvengė dėl senaties

Sausiems išlipti iš balos Ginklų fondo vadovams pavykdavo ir anksčiau. Prieš trejus metus G.Mišeikiui grėsė baudžiamoji atsakomybė už tarnybinių pareigų neatlikimą. Mat jo vadovaujamas fondas 2004 metais iš Bulgarijos nupirko 1982 metais pagamintų detonatorių, kurių galiojimo laikas seniai pasibaigęs. 2007 metais nekokybiški detonatoriai sprogo „Aro“ pareigūnų rankose ir juos sužalojo. Teismas tada konstatavo, kad G.Mišeikis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau nutraukė bylą dėl senaties.

Ar ši įstaiga reikalinga?

Kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ vidaus reikalų ministras pripažino, kad Ginklų fondą būtina pertvarkyti ir to turėtų imtis naujasis jo direktorius. Bet surasti kompetentingą įstaigos vadovą, pasirodo, nelengva. Prieš savaitę įvykęs konkursas į šias pareigas baigėsi be rezultatų. Nors buvo penki pretendentai, visi jie pasirodė netinkami. Tiesa, kai kurie politikai svarsto, jog Ginklų fondo reikėtų išvis atsisakyti – Vidaus reikalų ministerija reikiamą ginkluotę galėtų įsigyti tiesiai iš gamintojo arba jo atstovo. Nors šiai įstaigai saulėlydžiu grasino bemaž visos vyriausybės, nė vienai jų savo užmojų nepavyko paversti realybe.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Didelis gaisras Varėnoje: degė Medžiotojų ir žvejų draugijos pastatas

www.vareniskis.lt
Untitled.jpg
skaitytojo Vytenio nuotr.

Šįryt Varėnoje, Vytauto gatvėje, kilo didelis gaisras. Degė Medžiotojų ir žvejų draugijos pastatas

Bendruoju pagalbos telefonu 112 pranešimas apie degantį pastatą buvo gautas 4.56 val. ryto. Pranešta apie gaisrą Vytauto gatvėje.
Į įvykio vietą atvykę ugniagesiai pamatė, kad atvira liepsna dega medinis pastatas. Buvo iškviesta pagalba iš aplinkinių miestelių – Marcinkonių, Gudžių ir Perlojos.

Pastate yra įsikūrę Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyrius ir Varėnos sportinės žūklės klubas „Kiršlys“. Čia buvo išduodami žvejo bilietai.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
medzioklis
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Posts: 1238
Joined: 2006-Sep-06 12:13
Location: Trakai

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medzioklis »

Briedis žuvo baisose kančiose: vietoje kviestų gelbėtojų atvyko medžiotojai

http://www.GRYNAS.lt 2016 m. gruodžio 7 d.

Sekmadienį Galgiuose, Vilniaus rajone, žvejojančių draugų kompaniją šokiravo vaizdas, kai baisiose kančiose žuvo briedė. Gyvūnas mirtinai sušalo įlūžęs į eketę. Vienas liudininkų GRYNAS.lt papasakojo šiurpią istoriją: vietoje kviestų gelbėtojų esą atvyko medžiotojai.
Gelbėtojų nesulaukėVyras tikina telefonu kalbėjęs su ne viena tarnyba ir desperatiškai kvietęs pagalbą, tačiau daugiau nei dvi valandas, jo teigimu, niekas gyvūno neištraukė, kol atvyko medžiotojai ir ėmė dalintis „laimikį“.Nuo ko prasidėjo ši istorija? Sekmadienį, gruodžio 4 d., Galgių kaime, Vilniaus r., žvejojantys trys vyriškiai pamatė prie ežero artėjančią briedžio patelę. Liudininkas Vitalijus pasakoja: „Tai buvo patelė, nes be ragų, ir nėščia, nes pilvas labai didelis, o tokiu sezono metu jos dažnai būna nėščios, todėl įstatymas netgi draudžia jas medžioti. Staiga ji įlūžo ir ėmė skęsti.“ Kaip teigė vyras, tai nutiko apie 13 valandą. Vitalijaus draugas Grigorijus, supratęs, kad patys maždaug pusę tonos sveriančio gyvūno neištrauks, suskubo skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112.
Grigorijus Aleksa pasakoja: „Sunerimusi operatorė man pasakė, kad susisieks su gelbėtojais ir atsiųs pagalbą. Nepaisant to, kad įvykio vieta yra prie pat Vilniaus ir aš labai detaliai paaiškinau, kaip ten nuvažiuoti, pagalba važiuoti delsė. Po 20 min. man pačiam pradėjo skambinti kažkokie žmonės, klausti nereikšmingų klausimų ir sakyti, kad atvažiuos įvertinti situacijos. Aš kantriai aiškinau, kas ir kur vyksta, tačiau niekas atvažiuoti neskubėjo.“ Pagalbos nesulaukęs briedis © Skaitytojo nuotr. Dar po pusvalandžio, pašnekovo teigimu, jam paskambino iš kito numerio, prisistatė gamtos mylėtojų asociacijos atstovu ir paklausė, kaip nuvažiuoti į įvykio vietą, nes nori pažiūrėti. Grigorijus, matantis skęstantį gyvūną ir jau valandą nesulaukdamas pagalbos, kaip teigė žurnalistams, pradėjo skubinti gelbėtojus ir sakyti, kad pažiūrėjimo čia nepakaks, reikia skubiai imtis priemonių, juolab, kad jau daug kartų buvo paaiškinta įvykio vieta.Tada esą skambinantys prigrasino, kad jei skambutis melagingas, kvies policiją. „Susidarė įspūdis, tarsi laikas yra tyčia tempiamas, o nuolatiniai skambučiai iš skirtingų numerių daromi su tikslu patikrinti, ar gyvūnas dar yra gyvas“, – aiškina Grigorijus.Visa ši istorija, teigia liudininkas, baigėsi tuo, kad į įvykio vietą po 2 val. atvyko ne gelbėtojai, o medžiotojų būrys, kurie juokdamiesi stebėjo, kaip skęsta gyvūnas. Dvi valandas nesulaukusi pagalbos nėščia patelė nuskendo. Tik tada, liudininko teigimu, medžiotojai išsitraukė jos kūną ir išsivežė dalintis mėsa.„Iš jų pokalbio galima suprasti, kad jie medžiojo šią patelę prieš jai įkrentant po ledu, tačiau patelė pabėgo. Medžiotojai labai džiaugėsi, kad pabėgti jai nepavyko,“ – mano liudininkas.Aplinkosaugininkai iškvietė medžiotojusBendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) atstovė Vilma Juozevičiūtė GRYNAS.lt patvirtino, kad toks pranešimas tikrai užregistruotas. Gavęs skambutį apie skęstantį gyvūną BPC informaciją perdavė aplinkos apsaugos agentūrai bei gyvūnų globėjų asociacijai. BPC jiems perdavė ir skambinusiojo telefono numerį.„Šio atveju to reikėjo, kad būtų galima patikslinti informaciją, vietą. Gyvūnų globėjai pažadėjo nuvykti ir išsiaiškinti situaciją, o vėliau žadėjo informuoti, bet atgalinio ryšio mes negavome“, - teigia V. Juozevičiūtė. Pagalbos nesulaukęs briedis © Skaitytojo nuotr. Galiausiai paaiškėjo, kad būtent aplinkosaugininkai tą dieną pagalbos kreipėsi į medžiotojus. Aplinkosaugininkai, gavę žinią, atsakomybę perdavė medžiotojų klubui „Arvydai“. Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos pranešimų centro budintis Mantas Arbūzas aiškina: „Jiems priklausė gelbėti gyvūną, nes tai jų medžioklės plotai, todėl ir buvo nusiųsti ten. O ką darė po to – jų reikalas, šie medžiotojai – visuomeninė organizacija, nėra pernelyg reguliuojami. Mūsų vertinimu, tarnybos sureagavo, kaip turėjo.“Lietuvos gyvūnų globėjų asociacija, BPC iškviesta gelbėti žūstančio žvėries, pateikė visai kitą nei liudininkai versiją. Gyvūnų globėjų asociacijos vadovas Vytautas Gustaitis patikino, kad darbuotojai nuvykę į įvykio vietą per 30-40 minučių nuo gauto pranešimo, bet gyvūnas jau buvo nuskendęs.V. Gustaitis tikina, kad prie ežero atvyko ir policijos ekipažas, ir kitos tarnybos, o briedis nuskendo, nes nebuvo įmanoma prieiti: „Atšaukėme gelbėtojus, nes briedis jau buvo nuskendęs. Negalėjome jo ištraukti, nes neturėjome reikalingos įrangos – ją turi tik ugniagesiai gelbėtojai. Bet mes atšaukėme gelbėtojų ekipažą, nes gyvūnas jau buvo nuskendęs.“Tačiau su tokiu paaiškinimu liudininkas Grigorijus kategoriškai nesutinka: „Mes visi 5 liudininkai galime patvirtinti, kad policijos išvis nebuvo. Po daugiau nei valandos be jokių gelbėjimo priemonių atvažiavo per 20 medžiotojų ir vienas gyvūnų globėjų atstovas, kurie vaikščiodami aplink ežerą laukė, kol briedė nuskęs. Briedė po 2 valandų kovos už gyvybę mirtinai sušalo ir nuskendo. Tada pas medžiotojus iš kažkur staiga atsirado valtis ir virvė, ir jie ištraukė gyvūną, o tada ėmė kalbėtis, kaip dalinsis mėsa.“Grigorijus piktinasi, kad daug kartų aiškiai nurodė vietą, kuri randama paprastai ir iš bet kurios Vilniaus vietos pasiekiama per maždaug 20 minučių, tačiau, jo teigimu, niekas nenorėjo gelbėti besikankinančio gyvūno. Vitalijus priduria, kad prieš briedei įlūžtant netoliese buvo girdėti šūviai: „Manau, kad greičiausiai jie medžiojo tą briedę, nors dabar briedžių, ypač nėščių, išvis negalima medžioti, ir džiaugėsi, kad ji įlūžo ir nuskendo, nes tada be problemų galėjo pasiimti laimikį. Todėl pranešė gelbėtojams, kad gyvūnas nuskendęs, kad nevažiuotų.“Medžiotojai atšaukė pagalbąĮ įvykio vietą nuvyko medžiotojų klubo „Arvydai“ medžiotojai kartu su vadovu Ženius Butkumi. Jis GRYNAS.lt pasakoja, kad medžiotojai, gavę iškvietimą, atvažiavo per valandą: „Buvo sunku susiorganizuoti, juk sekmadienis“.Paklaustas, ar skubėjo gelbėti briedės, atsako, kad atvažiavo tik apžiūrėti ir neturėjo jokių priemonių: „Tam reikalinga buvo valtis, pjūklai, o mes nieko neturėjome. Briedis nuskendo, aš pats pranešiau gelbėtojams, kad nereikia važiuoti, tada mes atsivežėme valtį, virves, pririšome gyvūną už galvos ir ištraukėme, o tada perdavėme medžiotojams pasidalinti.“Ž. Butkus tikina, kad ten buvo ne nėščia patelė, o „pavalgęs patinas“, kuris tiesiog buvo numetęs ragus.Tačiau GRYNAS.lt pakalbintas patyręs medžiotojas Vladimiras tvirtina, kad ten tikriausiai buvo patelė, o ne briedis. „Tokiu metu briedžiai ragų nemeta. Jie numeta ragus tik gruodžio pabaigoje. Medžioti patelių negalima, tik jauniklius ir patinus. Patelių medžioklės laikas prieš keletą savaičių pasibaigęs, nes jos gimdo pavasarį. Tačiau, matyt, medžiotojai labai norėjo to laimikio, todėl atšaukė gelbėtojus ir laukė, kol galės pasidalinti nuskendusį gyvūną“, - tokią versiją pateikė medžiotojas.
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Šernų skaičiaus sumažėjimas – įspūdingas


15min.lt


Per trejus metus – daugiau nei 140 tūkst. sumedžiota šernų. Šalies medžiotojai tiesiogiai prisideda prie šernų populiacijos reguliavimo ir afrikinio kiaulių maro (AKM) stebėsenos ir kontrolės šernų tarpe. Medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas Raimondas Ribačiauskas sako, kad šiuo metu šalyje liko optimalus skaičius šernų, o prie to labiausiai prisidėjo bendri medžiotojų ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) veiksmai.
„Š. m. vasario mėn. duomenimis, šalies miškuose buvo 19,7 tūkst. šernų, kai prieš kelis metus šis skaičius buvo 62 tūkst. 2014 m., užfiksavus AKM virusą laukinėje faunoje, šalies medžiotojai sumedžiojo 50 tūkst. šernų. Pernai sumedžiota 48 tūkst., o šiemet – jau 42 tūkst.“, – skaičiuoja medžiotojas. Užtikrinti šernų skaičiaus mažėjimą pavyko pakeitus kovos su AKM strategiją: medžiotojai pirmaisiais viruso paplitimo metais labiausiai medžiojo pirmamečius ir antramečius šernus, tačiau jų populiacija labai greitai atsistatydavo, nes šernų patelės veda po 5-7 jauniklius. VMVT pradėjus mokėti išmokas už sumedžiotas paršavedes, medžiotojai didesnį dėmesį skyrė joms ir taip pavyko sumažinti šernų populiacija tris kartus, vadinasi, ir apriboti viruso plitimą. R.Ribačiauskas išskiria dar du veiksnius, kurie prisidėjo prie kovos su AKM: tai išmokos už gaišenas ir išaugusi plėšrūnų populiacija.
„Pavyzdžiui, šiuo metu jaučiamas išaugęs vilkų skaičius“, - sako medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas ir priduria, kad išmokos už gaišenas (už informaciją apie jas mokama po 30 eurų už vieną šerno gaišeną) lėmė, kad kaimo žmonės pradėjo į miškus traukti ieškoti ne uogų ar grybų, bet kritusių šernų.

Sugriežtėjo reikalavimai medžiotojams

Medžiotojams reikėtų žinoti, kad sugriežtėjo reikalavimai pirminio apdorojimo aikštelėms – prieš pradedant medžioklės sezoną, jas reikia priduoti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Aikštelė turi būti aptverta tvora, kuri turi būti ne žemesnė nei metro dvidešimties centimetrų aukščio. Atsirado reikalavimas patiesti dezinfekcinius kilimėlius ir juos užpildyti skysčiu, kad įeinant ir išeinant iš teritorijos būti tinkamai dezinfekuojami batai ir nebūtų pernešamas virusas. „Medžiotojams sakau – medžiokite tvarkingai, nevarinėkite šernų iš vienos teritorijos į kitą ir laikykitės taisyklių, kurios griežtai apibrėžtos: jei parašyta, kad atvežti sumedžiotą šerną maiše, tai ir išvežkite, jei parašyta, kad išskrosti, tai ir išskroskit. Medžiotojams palinkėčiau kantrybės per šį sunkų laikotarpį, bet jie gerai laikosi ir vykdo visus reikalavimus“, – sako medžiotojas. Jis vardina, kurios, jo nuomone, priemonės kovoje su virusu pasiteisino: tai žvėrienos transportavimo reikalavimai, laikymas, taip pat mėsos vartojimo reikalavimai.
„Mano ir daugelio medžiotojų nuomone diskutuotinas klausimas dėl šernų šėrimo. Šiuo metu draudžiama šerti šernus, tačiau galima juos vilioti, prie medžioklės bokštelio išpilant 100 kg pašarų. Mes anksčiau buvome pripratinę šernus, kad jie maisto ras šėryklose ir nutraukus šėrimą, šernai, ieškodami maisto, migravo. O kitoms priemonėms visiškai pritariame“, - teigia R. Ribačiauskas.
Primename, kad medžiotojai užkrėstoje AKM teritorijoje privalo pateikti visų sumedžiotų šernų kraujo ir organų mėginius VMVT teritoriniams skyriams. Iki bus gautas mėginio rezultatas, šerniena negali būti vartojama, ji turi būti saugoma specialiai įrengtuose šaldikliuose. Medžiotojai privalo laikytis ir biosaugos reikalavimų ir pasirūpinti drabužių, įrangos ir transporto priemonių valymu ir dezinfekavimu. R.Ribačiauskas pasidžiaugė, kad nei vienam medžiotojui nėra surašytas pažeidimų protokolas dėl reikalavimų nesilaikymo – vadinasi, rimtai pažiūrėta į saugumo priemones.
AKM Lietuvoje pirmą kartą buvo diagnozuotas 2014 m. sausio 24 d. Tai ypač pavojinga užkrečiama virusinė naminių bei laukinių kiaulių ir šernų liga. Ja gyvūnai užkrečiami tiesioginio kontakto metu, kontaktuodami su užsikrėtusiais šernais arba suėdę užkrato (užkrėsto pašaro, užkrėstų virtuvės atliekų, per užkrėstas AKM gaišenas ar jos dalis), tiek netiesioginio kontakto būdu, pavyzdžiui, mechaniškai pernešant AKM virusą per rūbus, pašarus ar transportą. Kitiems gyvūnams ir žmonėms šią ligą sukeliantis virusas nepavojingas. Afrikinio kiaulių maro virusas plinta žaibiškai, nepriklausomai nuo metų laiko, kiaulių ar šernų amžiaus ar veislės. Jis atsparus aplinkos veiksniams, karščiui ir šalčiui. Užsikrėtusių kiaulių ar šernų mėsą draudžiama vartoti ne dėl pavojaus užsikrėsti žmonėms, o dėl galimybės, kad per mėsą, kraują, vidaus organus pavojingas virusas bus išplatintas už ligos židinio ribų.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Na ir straipsniukas apie "Gamtos" vadą :shock:

Meilė be atsako tampa miškininko prakeiksmu


Artūras Jančys
(„Lietuvos rytas“)
2016-12-2


Veisiejų (Lazdijų r.) miškų urėdijos kolektyvas ūžia it bičių avilys, į kurį įsibrovė svetimas tranas. Ypač sunerimo moterys: konkursą eiti urėdo pareigas laimėjo vyras, įtartas ir seksualiniu priekabiavimu.
Net ir šaltą gruodžio dieną generalinį urėdą Rimantą Prūsaitį išpylė prakaitas, kai jis atsivertė konkursą eiti Veisiejų urėdo pareigas laimėjusio 55 metų Raimondo Ribačiausko asmens bylą. Pirmiausia į akis krito Veisiejų miškų urėdijos kolektyvo prašymas neskirti R.Ribačiausko jų viršininku. Tai net ne prašymas, o veikiau pagalbos šauksmas.
„Mums žinoma jo ankstesnė veikla: seksualiniai priekabiavimai, tyčiojimasis iš urėdijos darbuotojų, intrigos... Taip pat žinoma, kad Vilniaus miškų urėdijoje neaiškiais būdais buvo remiami kai kurie asmenys piniginėmis pašalpomis, išlaidų apmokėjimu, tai buvo daroma iš miškų urėdijos finansų“, – rašoma pareiškime. „Pirmą kartą susidūriau su tokiu kebliu atveju skiriant urėdą. Krūva medžiagos, skundų. Kaltinimai seksualiniu priekabiavimu, nors ir iki galo neįrodyti. Tai iš tiesų išskirtinis atvejis“, – neslėpė nerimo R.Prūsaitis.

Nuotykis komandiruotėje

Vienpusės aistros ir abipusės nuoskaudos drama, vykusi tarp tuomečio Vilniaus miškų urėdijos vadovo R.Ribačiausko ir jo vadovaujamos įstaigos sekretorės-referentės Vilmos Labulienės 2008–2009 metais, buvo nuskambėjusi plačiai. Nieko nuostabaus, kai aistrų kyla miško tankmėje, bet tąkart jos liepsnojo Vilniaus miškų urėdijos kabinete. Urėdijos viršininkui R.Ribačiauskui, kuriam tada buvo 49 metai, į akį krito išvaizdi, išsiskyrusi, mažametę dukterį auginanti 33 metų V.Labulienė. Tada sunkią psichologinę traumą patyrusi moteris tąkart šaukėsi ir žiniasklaidos, ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) pagalbos. Jos tvirtinimu, aistra užsiliepsnojęs viršininkas nesivargino flirtuoti – griebė jautį už ragų. V.Labulienė 2008 metais „Lietuvos ryto“ žurnalistams pasakojo, kaip būnant komandiruotėje Ukrainoje R.Ribačiauskas primygtinai reikalavo nakvoti viename kambaryje. Iš moters nesulaukęs teigiamo atsako Vilniaus urėdas esą atakavo ją SMS žinutėmis, rašė elektroninius laiškus. Kai kuriuos jų kaip seksualinio priekabiavimo įrodymus V.Labulienė pateikė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai.

Meilė virto neapykanta

Nesulaukęs pavaldinės palankumo R.Ribačiauskas pakeitė toną iš meilaus į grėsmingą. V.Labulienei širdis nutirpo iš baimės, kai ji 2008 metų rugsėjo 22 dieną perskaitė iš viršininko kompiuterio atsiųstą laišką: „Žinai, kartais sutinki žmogų, kurio, atrodo, laukei visą gyvenimą (...). Tą žmogų norisi matyti, liesti, dovanoti gėles (...). Lieka tik peržengti kažkokią mažą ribą, gaila, kad nieko to padaryti nepavyko. Gaila, tačiau tapau dar vienu nevykėliu... Tik negalvok, kad inkščiu kaip suspardytas šunytis, niekados gyvenime to nedariau ir nedarysiu (...). Esant tokiai situacijai, jeigu nors truputį gerbi mane, tu turi mane palikti. Tikiuosi, ši savaitė bus paskutinė... Esi fantastinė moteris, turi nuostabią dukrą – saugok ją. Sąžiningai ir nuoširdžiai norėjau jus gyvenime kilstelėti. Gero jums kelio.“ Kas tai – paslėptas grasinimas, pabrėžtinai paminėjus dukrą? V.Labulienė greitai patyrė, kad tai – ne pabaiga. Ji raštu kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą tikėdamasi greitai sutramdyti priekabiaujantį viršininką – pateikė jo rašytas dviprasmiškas žinutes ir elektroninį „atsisveikinimo“ laišką. Pasirodė, kad net turint tokių įkalčių įrodyti seksualinio priekabiavimo faktą labai sunku. R.Ribačiauskas LGKT pareiškė, jog pavaldinė pati parašė laišką sau iš jo kompiuterio. Dviprasmiško turinio žinučių jis nesiuntęs, esą V.Labulienė pati jas suredagavusi savo telefone. Paskirta ekspertizė nustatė, jog tokiame telefone, kokį turėjo moteris, redaguoti atsiųstų žinučių techniškai neįmanoma.

Buvo įtarta šnipinėjimu

Užvirusi košė su seksualiniu prieskoniu tiško į visas puses. R.Ribačiauskas guodėsi, kad V.Labulienė siuntinėjo šmeižikiškus laiškus jo žmonai ir tėvams, tokiu būdu sukeldama įtampą senyvo amžiaus žmonėms. Neapykanta pavirtusios aistros vulkanas išsiveržė saulėtą 2009 metų gegužės dieną. Vilniaus urėdijos darbuotojai užtiko V.Labulienę sklaidančią savo viršininko R.Ribačiausko darbo užrašus. Vėliau ji tikino, kad tuos raštus radusi tarsi tyčia kažkieno padėtus ant stalo. Atėjus urėdijos darbuotojams moteris, atrodė, ketino iššokti pro langą, buvo iškviesta policija, V.Labulienė nugabenta į areštinę. Kitą dieną ją ištiko panikos priepuolis, sustreikavo širdis. Buvo iškilęs pavojus net gyvybei. Vėliau V.Labulienė teigė, kad jos viršininko dokumentų rankraščių sąsiuvinyje mirgėjo jį kompromituojantys užrašai. „Ieva padavė skundą. Nėščia kalė... Nuvažiavau pasveikinti generalinio. Net nepavaišino manęs kava. Gyvulys“, – tokie įrašai esą buvę R.Ribačiausko sąsiuvinyje. Toliau buvo rašoma apie galbūt duotus kyšius reikalingiems žmonėms: malkos – mokesčių revizoriui, kažkam – kėdės ir mašinos padangos.

Keista kontrolierių išvada

Išėjusi iš ligoninės V.Labulienė buvo tučtuojau atleista iš darbo. Greitai jo neteko ir pats R.Ribačiauskas. Generalinio miškų urėdo pavaduotojas Andrius Vancevičius tada aptakiai paaiškino, kad dėl R.Ribačiausko buvo gautos jam nepalankios Valstybės kontrolės ir Etikos komisijos išvados. Tačiau viena atleidimo priežasčių buvo galbūt R.Ribačiausko ranka rašytas žurnalas, kuriame buvo surašytos sumos, skirtos įvairiems asmenims ir įmonėms iš urėdijos lėšų. O lygių galimybių kontrolierių išvados dėl seksualinio priekabiavimo buvo nei šiokios, nei tokios. Generalinė urėdija iš LGKT gavo mįslingą pažymą, kurioje surašyti sprendimai ir nurodymas: įspėti. Ką konkrečiai – neparašyta. Nustebęs Generalinės miškų urėdijos viršininko pavaduotojas A.Vancevičius paskambino į LGKT, ir seksualinių priekabiautojų tramdytojai žodžiu paaiškino, jog įspėti reikia R.Ribačiauską. Bet toks žodinis paaiškinimas nėra pagrindas žmogui teisiškai prisegti seksualinio priekabiautojo, nedoro gašlūno etiketę.

Jaučiasi tapęs šmeižto auka

Su skandalo šleifu išėjęs iš darbo Vilniuje R.Ribačiauskas apie pusantrų metų dirbo Druskininkų miškų urėdijoje. Bet čia nesusiklostė santykiai su urėdu Zenonu Naujoku. Dabar R.Ribačiauskas – medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas. Bet tai – visuomeninės pareigos. „Lietuvos rytui“ jis sakė laukiantis, kada pradės eiti kokurso būdu laimėtas Veisiejų urėdo pareigas, galės atskleisti per ilgus metus miškininkystės srityje sukauptą patirtį. Miškininkas tvirtino nemanąs, kad praeities istorija dėl seksualinio priekabiavimo pakenks jo karjerai. „Jokio priekabiavimo nebuvo – tai išsigalvojimai. V.Labulienę ketinau atleisti iš darbo, nes ji pasirodė esanti nekompetentinga. Tada ir ėmė mane viešai šmeižti, o aš kreipiausi į teismą. V.Labulienė rašinėjo šmeižikiškus laiškus mano žmonai, tėvams. Daug nervų man ir mano artimiesiems sugadino“, – teigė R.Ribačiauskas. Jis neigė švaistęs Vilniaus ir Druskininkų urėdijų lėšas – esą jokių jo ranka rašytų juodosios buhalterijos ataskaitų negali būti, o jei tokie raštai yra, tai – klastotė.

Atsirado ir STT pažyma

Vis dėlto R.Ribačiauskas pripažino, kad jo veikla urėdijose ne visi buvo patenkinti. Esą jį persekiojo tuometis generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas. „Gal nepatiko mano principinė nuostata dėl gaisrų prevencijai skirtų stebėjimo kamerų, kurios kainavo 33 mln. litų (beveik 10 mln. eurų), miškuose. Tai buvo našta urėdijoms. O mano pasiekti ekonominiai rodikliai pardavinėjant medieną buvo aukšti“, – gyrėsi R.Ribačiauskas. Vyriškis teigė negirdėjęs, kad Veisiejų miškininkai kreipėsi į Generalinę miškų urėdiją reikalaudami apsvarstyti jo kandidatūrą vietinėje etikos komisijoje. „Galbūt kai kam labai reikia tos vietos, tai ir rezgamos intrigos. Urėdas nėra pareigūnas, valstybės tarnautojas – tokioms pareigoms neturėtų būti keliami išskirtiniai reikalavimai“, – tikino R.Ribačiauskas. Bet generalinis urėdas R.Prūsaitis mano kiek kitaip. „Iš tiesų urėdas nėra valstybės tarnautojas, tačiau dirba vadovaujamą darbą, todėl jam taikome tokius pat reikalavimus kaip ir valstybės tarnautojams. R.Ribačiausko atvejis – išskirtinis. Gavome labai daug įvairių duomenų, kuriuos reikės ištirti. Dar atsiųsta Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pažyma... Kol kas negaliu jos komentuoti. Kviesime Generalinės urėdijos etikos komisiją, reikės labai atsakingai išnagrinėti R.Ribačiausko bylą“, – „Lietuvos rytui“ teigė generalinis urėdas R.Prūsaitis.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Kažkaip p. Mažeika per TR duodamas intervių kitaip :idd30: kalbėjo, apie jokį smulkinimą plotų ir kalbos nebuvo ... Na joparasate ir valdžią išsirinkome :evil: Matyt TEN visi tokie :(


Tiesa ar melas? Ramūnas Karbauskis: „Niekada nesakiau, kad G.Kildišienė rengia Medžioklės įstatymo pataisas“


LIEPA ŽELNIENĖ
Šaltinis: 15min
2017.01.18

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis antradienį Seime žurnalistams pareiškė, kad jo pavaduotoja Greta Kildišienė nerengia Medžioklės įstatymo pataisų ir tikino pats niekada nesakęs priešingai. Ar tikrai? „Jinai (G.Kildišienė – red.past.) nerengia tų pataisų. Niekas to niekada nesakė. Klausimas yra, mes šiandien pasikvietėme būtent aplinkos apsaugos komiteto pirmininką dėl to, kad pasakytų, jog tos pataisos bus pateiktos pavasario sesijoje. Jos bus ruošiamos pirmiausia Aplinkos apsaugos ministerijos kartu su komitetu“, – antradienį žurnalistams tvirtino R.Karbauskis.
15MIN Perklaustas, ar G.Kildišienė tikrai neturi nieko bendra, R.Karbauskis dar užtvirtino: „Su įstatymu? To niekada niekas neteigė. Teigė tiktai vieną, kad šiandien yra problema tarp miško savininkų, tarp žemės savininkų ir medžiotojų“, – teigė jis. „Aš, kad rengia, niekada nesakiau. Ir galima pasižiūrėti įrašą“, – pridūrė R.Karbauskis. Būtent tai ir padarė 15min. Paaiškėjo, kad šeštadienį kalbėdamas su naujienų agentūra BNS R.Karbauskis Medžioklės įstatymo pataisas pristatė kaip priežastį, dėl kurios kilo skandalas dėl G.Kildišienės naudojamo „Agrokoncerno“ automobilio. „Iš tikrųjų Seimo narė, mano pavaduotoja frakcijoje ir taip toliau, palietė vieną labai skaudų reikalą. Palietė Medžioklės įstatymą ir santykius tarp medžiotojų būrelių, kurie buvo susiklostę labai ilgą laiką, ir tarp žemės savininkų. Žinot turbūt tą temą, esat girdėjusi? Ji palietė dabar, šis klausimas sprendžiamas“, – sakė R.Karbauskis.
– Ji rengiasi kažkokias pataisas registruoti?
– BNS paklausė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko.
– Taip, taip, taip, taip. Tai yra pirmas dalykas, kad atstovaudama Panevėžio žmonių interesams pradėjo Panevėžy apie tai šnekėti. Ten važiavo ir Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, apie tai žino ir naujas aplinkos ministras, ir dabar tai taps precedentu visai Lietuvai, nes norima sutvarkyti šituos reikalus, – atsakė R.Karbauskis. Anot jo, Anykščiuose, kur vienmandatėje apygardoje išrinkta G.Kildišienė, medžioja panevėžiečiai advokatai ir buvę prokurorai. Pati G.Kildišienė, dar pirmadienį klausiama apie rengiamas Medžioklės pataisas, nesikratė jų autorystės, tik žadėjo jas pristatyti antradienio spaudos konferencijoje.
Tačiau antradienį spaudos konferencijoje apie Medžioklės įstatymo pataisas jau kalbėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika. Anot jo, pataisomis bus siekiama leisti sudaryti medžioklės plotą iš mažesnių plotų nei 1 tūkst. ha.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Medžiotojas prisidirbo prieš pat sezono pabaigą – nušovė vaikingą briedę

Šaltinis: 15min
2017.01.23


Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspektoriams pranešta, kad Radviliškio rajone neteisėtai sumedžiota briedžio patelė. Kaip paaiškėjo patelė buvo vaikinga. Per klaidą gyvūną sumedžiojusiam medžiotojui teks atlyginti didžiulę gamtai padarytą žalą. Apie incidentą Radviliškio rajone, medžiotojai aplinkosaugininkams pranešė sekmadienio pavakarę.
Legečių miške „Stumbro“ medžiotojų būrelio medžiotojas K.J., medžiodamas nušovė briedžio patelę. Iki vasario 1 dienos dar galima medžioti briedžių jauniklius ir antramečius patinus. Medžiotojas, neįsitikinęs, šovė į mažiausią bandoje buvusį gyvūną. Nuo medžiotojo kulkos krito patelė. Skrodimo metu paaiškėjo, kad patelė buvo vaikinga. Tad medžiotojui teks atlyginti ženkliai didesnę gamtai padarytą žalą. K.J. surašytas protokolas. Medžiotojui už neteisėtą gyvūno sumedžiojimą gresia bauda nuo 800 iki 1800 eurų, ginklo konfiskavimas ir teisės medžioti atėmimas nuo metų iki penkerių. Be to teks atlyginti gamtai padarytą žalą – 6680 eurų.
Visa surinkta medžiaga bus perduota teismui, kuris ir spręs, kokia nuobaudą medžiotojui paskirti už padarytą žalą gamtai.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Iš namo Vilniaus r. pavogti trys šautuvai


lrytas.lt
2017-01-24

Policija ieško nusikaltėlių, apvogusių namą Vilniaus r. ir pagrobusių tris šautuvus. REKLAMA Kaip pranešė Policijos departamentas, pirmadienį apie 12 val. 50 min. Vilniaus r., Kalniškių kaime, Skauduliškių g., pastebėta, kad išlaužus namo vonios kambario langą, patekta į namą. Name, nupjovus seifo spynos velkes, pavogti seife buvę trys teisėtai laikomi medžiokliniai šautuvai. Nuostolis – 3 tūkst. 750 eurų. Įvykis tiriamas.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Su pagarba visiems medžiotojams

laikrastisplunge.lt
Parašė: K.S.
2017-01-06

Jums rašau norėdamas pakalbėti apie fotografavimą per medžioklę. Mano įsitikinimu, tai yra Lietuvos kultūros dalis.
Man brangiausios yra senų laikų medžioklėse darytos nuotraukos. Šautuvą ant peties kabinuosi nuo 1973 metų, tad maniškis fotografijų archyvas sunkiai nusakomas. Per tiek laiko pasikeitė apranga, atributika, ginklai, tradicijos, o tai negali nedominti medžiotojų, ypač jaunų.
Viena, ką aš tais laikais tapęs Lietuvos fotografijos sąjungos (tada draugijos) nariu įsikaliau į galvą, – medžioklės nuotraukos privalo būti estetiškos. Būtina vengti kraujo fotografuojantis prie patiesto žvėries, nevalia ant jo užkelti kojos, apžergti ar daryti ko nors panašaus, rodant, kad esi nugalėtojas. Ypač šiandien – kai žmogus neabejotinai tapo galingesnis už žvėrį. Nederėtų fotografuoti, kai diriamas kailis.
25-07.02.19 036.jpg
Kiek būna puikių, rezultatyvių medžioklių, kai guli retai sumedžiojamas žvėris, o niekas neturi fotoaparato. Tiesa, dabar tai pasikeitė, nes nuotraukų galima padaryti telefonu. Deja, kartais tai pamirštama ir po to gailimasi, galiausiai telefonu darytos nuotraukos yra prastesnės kokybės.
Man nėra buvę medžioklės, kad neturėčiau fotoaparato. Jis dažniausiai kabo ant kaklo per medžioklę su varovais ar bent jau yra mašinoje, tad, esant reikalui, atsinešu.
Neretai padarau puikių, retų nuotraukų per liniją bėgančių žvėrių, į kuriuos tą dieną nevalia kelti šautuvo arba jie per toli paleisti šūvį, arba tiesiog nutariu žvėriui neatimti gyvybės.
Jei jau fotografuoji medžioklėje, patartina, kad objektyvas būtų iki kokių 150–200 „fokuso“ – bus galima arčiau pritraukti žvėrį. O ilgo židinio objektyvas netinka, nes jau reikės stovo, žvėrys bus sujudėję. Tas pats medžioklėse tykant, sėlinant.
Lietuvoje yra daugybė medžiotojų, darančių puikiausias žvėrių, medžioklės scenų nuotraukas. O kai kurie net padėjo šautuvą į šalį ir ėmėsi tik gamtos fotografavimo. Čia neabejotinai kiekvieno reikalas. Tik man tai atrodo nukrypimas, nes medžioklė – pirmas amatas Žemėje, kuris nesibaigs niekada. Kodėl? Čia ilga diskusija, apie tai kalbama mano knygoje „Pabaigos niekada nebus“.
Kaip fotografuoju aš? Apie žvėrių fotografavimą per medžioklę kalbėjau. Manau, kad nebūtina žvėrių nuotraukų daryti tik natūralioje gamtoje, galima ir aptvare. Manau, tai nė kiek ne lengviau, ypač jei jis didelis. Žinai, kad žvėrių yra, bet ten ne studija ir reikiamos nuotraukos gali net nepadaryti.
Tačiau dažniausiai fotografuoju natūralioje gamtoje. Geriausias žvėrių ir paukščių nuotraukas padarau anksti ryte. Mane vilioja tekanti saulė, rytmetinė tyla. Būtina nepatingėti atsikelti ir be jokio šautuvo, „apsiginklavus“ fotoaparatu, išsiruošti į gamtą.
Dažnai vakarais sėdžiu bokštelyje – vėlgi be šautuvo – ir laukiu į papildomo maitinimo aikštelę ateinančių žvėrių. Tai daryti dar įdomiau, kai šalia sėdi toks pat „trenktas“ medžioklis (turiu vieną tokį kolegą), tą vakarą neturintis šautuvo ir sumanęs tik pasigrožėti žvėrimis.
Kitas mano devizas – modelių aš nemedžioju. Jei man patiko žvėries elgesys, jei jis ne kasdien matomas ir aš jį nufotografavau, tai į jį šautuvo nekeliu, nors turiu tokią teisę.
Linkiu puikių nuotraukų ir nenustoti kurti archyvo. Kuo daugiau prabėgs metų, tuo jis taps brangesnis.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Lietuvą pamėgo meškėnai, o rudiesiems lokiams vietos čia per mažai


Vytenis Radžiūnas,
lrt.lt 2017-02-10



Įžengę į mišką dažniausiai iš visų žvėrių sutiksite stirną, šerną ar bebrą. Gyvūnų populiacijos šalyje auga, tačiau yra rūšių, kurioms Lietuvoje gyventi per mažai vietos. „Lietuvos teritorijoje anksčiau būdavo rudųjų lokių. Dabar vienas kitas atklysta iš gretimų teritorijų, tačiau pasisukioja ir grįžta į savo vietas. Estijoje laisvėje jų gyvena apie 500, o mes to Lietuvoje niekada nepamatysime vien dėl to, kad trūksta miškų“, – interviu LRT.lt sako aplinkosaugos ekspertas Linas Jonauskas.
Praėjusių metų medžiojamųjų žvėrių apskaita rodo, kad Lietuvoje daugiausia yra stirnų – daugiau kaip 130 tūkst., taip pat per 40 tūkst. bebrų, daugiau kaip 36 tūkst. tauriųjų elnių, apie 20 tūkst. šernų. Teigiama, kad augančiai statistikai įtakos turėjo baudų ir žalų padidinimas, sustiprinta medžioklės plotų naudotojų kontrolė.
– Pone L. Jonauskai, Lietuva nuo seno garsėja kaip miškų kraštas. Ar žvėrių Lietuvos miškuose yra daug?
– Manau, žvėrių turime pakankamai, ypač per pastaruosius ketverius metus pavykus sustabdyti brakonieriavimą. Negalime sakyti, kad brakonieriavimo nebeliko, nes pavienių brakonierių dar yra. Laukinių gyvūnų skaičius auga, aplinkos apsauga davė rezultatų, tačiau didėja ir skaičius gyvūnų, kurie nukenčia per eismo įvykius, yra suvažinėjami. Tai reiškia, kad tam tikruose medžioklės ploto vienetuose turi būti išlaikytas balansas. Kaip pavyzdį galima pateikti medžioklės ploto vienetą, kurį kerta Vilnius–Utena kelias. Tame kelyje briedžių partrenkiama daugiau, nei medžiotojai sumedžioja per sezoną. Tai reiškia, kad kai kur reikia atsižvelgti į specifiką ir duoti daugiau licencijų sumedžioti tuos gyvūnus. Žinoma, tie skaičiai negali būti drastiški, kad nepakenktume populiacijai.
– Apibendrinus medžiotojų pateiktus duomenis, matyti, kad Lietuvos miškuose daugiausia laksto stirnų, o štai šernų per pastaruosius metus gerokai sumažėjo. Skaičiuojama, kad jų yra apie 20 tūkst.
– Abejoju, ar statistika dėl šernų yra tikra, nes vis dėlto Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kai kuriose vietose perlenkė su sprendimais dėl afrikinio kiaulių maro ir medžiotojai tiesiog neberodė tikrosios statistikos. Man atrodo, kad šiandien ši statistika dėl šernų iškraipyta, nepaisant mūsų visų pastangų turėti tikslius šios populiacijos skaičius. Manau, dabar šernų yra ne apie 20 tūkst., bet apie 50 tūkst. Lietuvoje visuomet būdavo 60–70 tūkst. šernų populiacija. Dabar Anykščiuose rasta nemažai iškritusių šernų, bet ten ta problema egzistuoja jau porą metų, nuolat krinta. Tačiau apie didesnius šernų kritimus pranešimų neturime. Taigi tikslaus šernų skaičiaus niekas nežino, bet ypatingą dėmesį reikėtų skirti lūšių ir vilkų populiacijoms. Jas reikia skaičiuoti labai tiksliai ir žiūrėti, kad šios populiacijos nebūtų atsidūrusios ties grėsmės riba.
– Kaip tik vasario 7 ir 10 d. visoje šalyje skaičiuojama, kiek Lietuvos miškuose – ir valstybiniuose, ir privačiuose – gyvena vilkų ir lūšių. Paprastai apskaita atliekama registruojant jų pėdsakus sniege, todėl jai reikia tinkamų oro sąlygų. 2016-ųjų duomenų apie vilkus neturime, nes tuo metu, kai buvo skaičiuojami vilkai, nebuvo sniego.
– Tai atskira tema. Nepaisant to, kad dabar didžiojoje Lietuvos dalyje nėra sniego, vilkų apskaita yra vykdoma. Tik neaišku, ką jie šiemet suskaičiuos. Jei šiaurinėje Lietuvos dalyje neseniai pasnigo, tai pajūryje ir Vidurio Lietuvoje sniego yra tik kai kur ir jis suledėjęs. Esant tokiam sniegui neįmanoma nustatyti gyvūnų skaičiaus. Manau, šiemet bus labai netiksli apskaita. Aplinkos ministras turėtų stabdyti vilkų apskaitą [vilkų apskaita šiemet nebuvo sustabdyta – LRT.lt]. Reikėjo tos apskaitos nevykdyti, nes skaičiai bus iškreipti. 2016-aisiais turėjome lygiai tokią pačią problemą – gamta neleido tiksliai suskaičiuoti vilkų, nebuvo pakankamai sniego ir ta apskaita nebuvo vykdoma. Bet yra Vilko populiacijos valdymo planas, kur pasakyta, kad, jei neįmanoma suskaičiuoti vilkų ir nėra sniego, galima duoti tokią pačią vilkų medžioklės kvotą, kokia buvo ankstesniais metais, atsižvelgiant į padarytą žalą, išpuolių skaičių ir pan.
– Kiek apytiksliai galėtų būti vilkų? Kalbama, kad jų skaičius taip pat auga.
– Jei kalbame apie augimą, grubiai galėtų būti apie 350 vilkų. 2015-aisiais suskaičiuoti 292 vilkai. Tai yra mažiausias galimas vilkų skaičius, bet reikėtų tobulinti metodiką.
– Kaip ją būtų galima tobulinti?
– Aplinkos ministerija buvo užsakiusi ir praėjusių metų pabaigoje Aleksandro Stulginskio universitetas parengė naują vilkų apskaitos metodiką, kuri leistų suskaičiuoti vilkus net ir neiškritus sniegui. Pati tiksliausia ir brangiausia apskaita būtų pagal šeimynas. Visiems labai aišku, kad vilkai negyvena išsimėtę visoje Lietuvos teritorijoje – jie gyvena šeimomis, atskirose teritorijose. Medžiodami jie migruoja, gali nueiti dešimtis kilometrų, bet iš esmės gyvena ta pati šeima. Reikėtų skaičiuoti šeimomis ir turėtume tikslų skaičių. Aišku, gyvūnams neegzistuoja pasienis: jei nėra tvoros, drąsiai iš kitų šalių ateina į Lietuvos teritoriją, šiek tiek pabūna ir grįžta atgal.
– Kaip vertinate pateiktus gyvūnų populiacijų skaičius?
– Bet kokiu atveju stirnų populiacija yra pati didžiausia ir žmonės gali jomis grožėtis, važiuodami autostradomis ar keliais. Stirnos dabar išeina į pamiškes, kai nėra daug sniego, maitinasi. Tai – tikrai labai gražus reginys ir signalas, kad Lietuvos gamta atsigauna ir tų gyvūnų išties daug. Kai kurie medžiotojai buvo išsakę priekaištų, kad pas mus nebeliko stirnų – esą lūšys ir vilkai jas suėda. Tai tikrai nėra tiesa. Taip, lūšims stirnos yra pagrindinis maisto šaltinis, bet, nepaisant to, stirnų populiacija Lietuvoje labai atsigavusi. Taip pat labai skaitlingos ir bebrų, šernų populiacijos. Bebrus ne visi mėgsta medžioti, nepaisant to, kad jie padaro daug žalos ir medžiotojai turėtų juos labiau medžioti. Tai sudėtingesnis medžiojimo būdas, reikia tykoti, todėl jie pasirenka lengvesnius medžiojimo būdus – bokštelyje ar varyminės medžioklės metu bebro nelabai sumedžiosi.
– 2016 m. gyvūnų, kurie priskirti medžiojamiesiems, tačiau šiuo metu nemedžiojami, statistika rodo, kad miškų pasididžiavimo – stumbrų – praėjusiais metais buvo 182. Tai – gana nemažas skaičius?
– Stumbrą taip pat galime pamatyti miškuose. Stumbrų populiacija Lietuvoje atsigauna. Su Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkais labai ilgai kalbėjome, kaip stumbrams surasti naują gyvenamąją vietą, nes Vidurio Lietuva, kur daug dirbamos žemės ir vykdoma intensyvi žemdirbystė, netinkama teritorija jiems gyventi. Juolab kad stumbrai kasmet padaro labai daug žalos, o ji atlyginama iš valstybės [biudžeto]. Vienu metu žala pasėliams siekė iki pusės milijono litų. Didesnes – po 50 stumbrų – bandas galima matyti prie Kėdainių. Tai atrodo kaip filmuose apie Laukinius Vakarus, kai medžiojami bizonai. Lygiai tokį patį vaizdą kilometro atstumu nuo greitkelio galima pamatyti ir čia, Lietuvoje. Žmonės stoja fotografuotis. Stumbrus laisvėje ir tokiomis bandomis ne visur Europoje galima pamatyti. Tačiau, kai kalbėjome apie jų perkėlimą, šnekėjome apie Dzūkiją – esame radę gerus plotus, kur būtų tinkama ir mitybos bazė. Tereikia išspręsti techninius dalykus, jei nepersigalvos nauja Aplinkos ministerijos vadovybė. Tai svarbu tiek dėl pačių stumbrų, tiek dėl žmonių saugumo. Buvo atvejis, kai 2016 m. pabaigoje Panevėžio rajone trys stumbrai buvo partrenkti. Tų nelaimių gali atsitikti ir daugiau. Žinoma, jie labai išgąsdinti – ūkininkai, bandydami išginti juos iš savo laukų, juos vaiko visureigiais. Tai – dar viena priežastis, kodėl stumbrus labai sunku užmigdyti ir perkelti gyventi į kitas teritorijas.
– Kokių gyvūnų šalies miškuose, kurių anksčiau galbūt būdavo daugiau, jau nebepamatysime arba jų yra mažai?
– Lietuvos teritorijoje anksčiau tikrai būdavo rudųjų lokių, tačiau dabar jau liko tik sensacija, kai kasmet rudasis lokys atklysta pas mus iš gretimų teritorijų. Jis pasisukioja ir vėl grįžta į savo vietą, kur jam niekas netrukdo gyventi. Šiuolaikinės priemonės, medžiotojų kameros, kurias naudoja medžiotojai ir aplinkos apsauga, užfiksuoja, kaip rudasis lokys kasmet pas mus apsilanko. Bet tai – pavieniai atvejai, o štai Estija garsėja tuo, kad pas juos laisvėje gyvena apie 500 rudųjų lokių. Ten net yra turizmo sritis, kai galima nuvažiuoti į tam tikras teritorijas, būti nameliuose ir stebėti ruduosius lokius, gyvenančius laisvėje. To Lietuvoje, manau, tikrai daugiau niekada nebepamatysime vien dėl to, kad mūsų miškų plotai, nepaisant to, kad norėtųsi turėti juos didesnius, nedidėja dėl žemdirbystės. Didelės išmokos skatina žmones dirbti žemę. Žinoma, yra nacionalinis planas, kiek turėtų būti miškų iki 2020 m., miškininkai tai stengiasi įgyvendinti ir miškų Lietuvoje tikrai daugėja. Galime būti ramūs, kad jų niekada nebus mažiau, o kasmet tik didės, bet tas didėjimas nepakankamas. Jei jų būtų daugiau, galėtume kalbėti apie galimus projektus rudųjų lokių populiacijai atkurti. Tačiau urbanizacija, miškų plotas, žmonių apgyvendinimo tankumas šiai rūšiai Lietuvoje gyventi niekada nebeleis. Taip pat ir su lūšimis – buvo sukurta programa, galbūt kritikuotina dėl jos brangumo, į laisvę buvo leidžiami lūšiukai, ir iš esmės lūšių populiacija Lietuvoje stabilizavosi. Dabar po apskaitos bus galima pasakyti, kiek jų yra. Lietuvoje tikrai gyvena apie 100 lūšių. Pagrindinė problema – atskiri miškų plotai, kurie tarpusavyje nesusisiekia, ir tai iš esmės trikdo lūšių migraciją. Jei būtų koridoriai, žaliosios zonos, jos užtikrintų gyvūnų migraciją ir lūšių populiaciją Lietuvoje turėtume didesnę. Latviai net leidžia kasmet sumedžioti po 100–150 lūšių. To Lietuvoje, žinoma, niekada nebus. – Lietuvos medžiotojai, be abejo, norėtų sumedžioti ir daugiau vilkų. Štai Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos prezidento pavaduotojas Eugenijus Tijušas yra teigęs, kad „vilkų populiacija Lietuvoje klesti, o taip esą yra dėl to, kad valstybės institucijos, veikiamos suklaidintos visuomenės, užsikrėtusios grynąja meile vilkams“. – Medžiotojai traukia įvairius argumentus, esą anksčiau nebuvo vykdoma apskaita ir t.t. Vilkai Lietuvoje buvo atsidūrę ties išnykimo riba. Medžiotojai, matydami, kad vilkas kėsinasi į stirnas, vilką laikė natūraliu priešu ir jį medžiojo. Jei pažiūrėsime į tautosaką, vilkas visuomet vaizduojamas kaip blogas. Matyt, tebeegzistuoja stereotipas, kad vilkas yra piktas pilkis ir jį reikia sumedžioti ar subrakonieriauti. Medžiotojui visada norisi sumedžioti daugiau vilkų, juolab kad apeliuojama į žalą, kurią patiria ūkininkai. Tačiau ta žala susijusi ir su kitais skaičiais. Avininkystė kasmet plečiasi dešimtis procentų. Jei ūkininkas gyvulius laiko pamiškėje, natūralu, kad vilkas neis parą tykoti bebro ar vaikytis stirnos, bet sumedžios tai, kas lengvai sumedžiojama. Kai buvau vaikas, mano tėvas buvo įsteigęs kooperatyvą ir laikė avis Mažeikių rajone. Kiekvieną mielą vasaros vakarą avis pargindavome į tvartus, kad jos būtų apsaugotos. Kai tik nepargindavome, kiekvieną dieną skaičiuodavome žalą, nes vilkai sugebėdavo ateiti ir papjauti avis. Yra gerų prevencinių atgrasymo priemonių, kurios leidžia apsaugoti savo gyvūnus – elektriniai piemenys, sutankintos tvoros, raudonos vėliavėlės ir pan.
– Kurie žvėrys, gyvenantys Lietuvoje, patys pavojingiausi?
– Matyt, pavojingiausias yra briedis. Susidūrimo su šiuo gyvūnu, skirtingai nei su kitais, pasekmės blogiausios, nes briedžio korpusas ganėtinai aukštas. Atsitrenkus į briedį, visas smūgis tenka kojoms, o korpusas krinta į automobilio saloną. Dauguma susidūrimų su briedžiu pasibaigia labai tragiškai. Būna, kad neišvengiama mirčių. Taip pat pavojingi susidūrimai su stumbrais, kurie sveria pusę tonos ir daugiau. Kitas gyvūnas, kuris pavojingas galbūt ne žmonėms, o apskritai gamtai, – meškėnai. Tai – invazinis gyvūnas. Kuršių nerijoje 2016 m. buvo rasti keturi automobilių partrenkti meškėnai. Tai reiškia, kad jų daugėja, tie gyvūnai atkeliauja, matyt, iš Kaliningrado srities. Šiltėjant klimatui jie užkariauja vis daugiau teritorijų. Galbūt šaltesnis klimatas dar neleidžia jiems išplisti Lietuvoje. Kuo jis pavojingas? Meškėnas yra rinkikas – jis gali sugauti žuvį, nebijo vandens, renka nuo žemės kiaušinius, yra puikus laipiotojas ir nuo jo gali nukentėti paukščiai. Tai pats pavojingiausias gamtai gyvūnas ir labai tikiuosi, kad jie neišplis. O šiaip visų kitų gyvūnų bijoti nereikia, jie patys labiau bijo žmonių. Net ir daugelis didelį stažą turinčių medžiotojų nėra matę vilko. Tai – beprotiškai protingas gyvūnas. Nepaisant to, kad mėgsta migruoti naktį, žengia miško keliukais, mineralizuotomis juostomis ar proskynomis. Pastebėti jį gana sudėtinga. Prieš keletą metų buvo atvejis, kai Plungėje moteriškė pasakojo, kaip ėjo į paštą ir sutiko vilkus, jie esą ją lydėjo. Manau, kad tai pasaka arba moteris sumaišė vilkus su šunimis.
– Pavasarį elniai meta savo ragus, kurie yra tikra gėrybė žmonėms. Ar žmonės jau gali žengti į miškus ir jų ieškoti?
– Ragų ieškojimo sezonas jau prasidėjęs ir žmonės jų ieško. Anksčiau numesti ragai būdavo medžiotojų, kuriems priklauso medžioklės plotai, nuosavybė. Tačiau dabar tvarka pakeista, nes medžiojamasis gyvūnas yra valstybės nuosavybės. Be to, medžiotojams numesti ragai tikrai nėra trofėjus – trofėjumi jie laiko tik sumedžioto gyvūno ragus. Taigi leidome ragus rinkti visiems žmonėms. Kurie mėgsta tai daryti, gali drąsiai eiti į miškus ir juos rinkti. Tik galbūt dabar tai padaryti sudėtinga, nes yra sniego ir ragų gali nesimatyti. Kai sniegas nutirps, ragų „medžiotojai“ pasipils į miškus. Socialiniuose tinkluose yra netgi atskiros grupės žmonių, kurie ieško ragų. Jie giriasi savo laimikiais, demonstruoja, kas ką randa. Vis dėlto žmonės randa ir blogų dalykų, pavyzdžiui, kilpų. Tačiau kilpų dėliotojus iš esmės pavyko sutramdyti, nes yra labai efektyvi priemonė – slaptos kameros. Anksčiau pareigūnui reikėdavo savaitę budėti prie kilpos. Dabar galima pastatyti kamerą, šiltai gerti kavą darbe ir gauti pažeidėjo nuotrauką.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

POLITIKAI SUSIRĖMĖ DĖL MEDŽIOKLĖS ĮSTATYMO

Stasys Grigaliūnas
2017-02-18
valstieciu-laikrastis



Artėjant Seimo pavasario sesijai, kurioje numatoma svarstyti Medžioklės įstatymo pataisas, viešąją erdvę pradėjo skardenti šių pakeitimų šalininkų ir jų oponentų papliūpos. Tarp Medžioklės įstatymo pataisų iniciatorių – Seimo narys Eugenijus Gentvilas, įregistravęs pasiūlymus, kuriais būtų mažinamos medžiotojų teisės. Jam oponuoja Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Bronius Bradauskas ir Medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas Raimondas Ribačiauskas.

Įstatymo pinklės

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovas E.Gentvilas teigia, kad dabar galiojantis Medžioklės įstatymas yra atėmęs visas teises iš privačių savininkų ir perdavęs nevyriausybinėms organizacijoms – medžiotojų būreliams.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas B.Bradauskas apeliuoja į istoriją. Anot jo, darnūs žemės savininkų ir medžiotojų santykiai, pagrįsti stabiliais ir ilgalaikiais juos reguliuojančiais teisės aktais, lemia medžiojamosios faunos klestėjimą.

„Žinome atvejų, kai kokio nors didmiesčio medžiotojai sukuria būrelį, pavyzdžiui, Šilalės rajone, suformuoja 1 tūkst. ar 5 tūkst. hektarų medžioklės plotus, apimančius ir privačius miškus, pievas ar laukus, ir sėkmingai ten medžioja. Tokiam medžioklės būreliui dažnai nepriklauso ne tik žemės sklypo savininkas, bet jame netgi nėra nė vieno Šilalės rajono gyventojo!“ – teigė E.Gentvilas.

Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovo nuomone, kai kurios dabar galiojančio įstatymo nuostatos prieštarauja kitiems teisės aktams. Pavyzdžiui, įstatyme nurodoma, kad medžioklės būrelio plotas turi būti ne mažesnis kaip 1 tūkst. ha (10 kv. km). Taip pat jame teigiama, kad žemės savininkas (ne savininkai!) gali sukurti savo medžioklės plotą. Tačiau pagal kitus teisės aktus asmuo Lietuvoje gali turėti ne daugiau kaip 500 ha žemės. Vadinasi, net teoriškai žemės savininkas negali sukurti 1 tūkst. ha medžioklės ploto, nes 2 ar 5 kaimynai negali sujungti savo žemių (savininkų būtų daugiau kaip vienas)!

E.Gentvilo įsitikinimu, būtina įtvirtinti žemės savininko teisių viršenybę medžioklės plotų naudotojų atžvilgiu, t. y. leisti privatiems žemės savininkams savo valdose sudaryti medžioklės plotų vienetus, skatinti žemės sklypų savininkų kooperaciją kuriant tuos plotus.

Grėstų išnaikinimas

B.Bradauskas atkirto, kad esama kraštų, kuriuose Medžioklės įstatymai nedaug keičiami ir egzistuoja ne vieną šimtą metų, pvz., taip yra Švedijoje. Tačiau kai kuriose Rytų Europos šalyse, tarkime, Vengrijoje, būta daugybės bandymų radikaliai kaitalioti Medžioklės įstatymą. Tai neigiamai atsiliepė gyvūnijai.

Šiandien Lietuvoje yra 900 tūkst. žemės savininkų ir 120 tūkst. stirnų. Kaip jas reikėtų išsaugoti, jeigu teisiškai įtvirtintume, kad ant savininko žemės besiganantis laukinis gyvūnas yra jo nuosavybė? Toks sprendimas privestų prie katastrofos. Panaši praktika jau taikyta XVIII–XIX a. Lietuvoje, kai dvarininkas savo žemėje galėjo daryti ką nori. Rezultatas – kai kurios gyvūnų rūšys buvo išnaikintos visiškai arba atsidūrė ant išnykimo ribos.

Svarstant apie teisę medžioti suteikiantį žemės nuosavybės kiekį apibrėžiamas 100 ha plotas. Per metus vienam briedžiui savo gyvybinėms reikmėms tenkinti reikalinga 5–6 tūkst. ha ploto erdvė. Artimiausi kaimynai estai ir lenkai yra įteisinę dar didesnius reikalaujamus plotus medžioklės vienetui. Lenkijoje teisę medžioti savo sklype suteikia turimi 3 tūkst. ha, Estijoje – 5 tūkst. ha žemės. Šią poziciją labiausiai gina gamtos specialistai, išmanantys stambiųjų kanopinių gyvūnų biologiją.

Teisių pakanka

B.Bradauskas tvirtino, kad savininkas gali visiškai uždrausti medžioti savo žemėje be jokių apeliacijų, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nustatyta tvarka, kuri gerokai palankesnė savininkams nei medžiotojams. Pastarieji nuolatos žemės savininkams už jų deklaruotus nuostolius atlygina didžiules sumas, per metus vienam medžiotojų kolektyvui siekiančias dešimtis tūkstančių eurų. O kai kuriais atvejais, pvz., už stumbrų padarytą žalą, valstybei iš medžiotojų sumokėtų mokesčių per metus tenka išmokėti net iki pusės milijono eurų. Be savininko žinios jo žemėje negali būti pastatyti jokie įrenginiai. Savininkas, konkrečiame medžioklės vienete turintis 100 ha žemės nuosavybės ir būdamas medžiotojas, ne tik privalo būti priimtas į medžiotojų kolektyvą, klubą ar būrelį, bet ir įgyja teisę medžioti visoje klubo teritorijoje, ne tik savo 100 ha ploto žemėje.

Sutarčių labirintai

Padėtį sunkina ir tai, kad žemės savininkų duomenys nėra viešai pateikiami ir atvirai pasiekiami. Juk negali internete sužinoti, kam priklauso apleistas kiečių laukas medžioklės plotų viduryje. Kaip tokiu atveju rasti tą daugybę savininkų (jų Lietuvoje yra apie 900 tūkst.) ir su kiekvienu iš jų sudaryti sutartis?

„Koks mokestis galėtų būti už, tarkime, 3 hektarus žemės? Jei sutartis sudaroma tarp žemės savininko ir medžiotojo, valstybė nebeturėtų reguliuoti jos kainos. Įsivaizduokime: ateina medžiotojas pas 1 hektaro sklypo savininką, kuris žino, kad be jo sutikimo šis negalės medžioti.Savininkas tikriausiai paprašys ne kelių eurų. Kas tai, ar ne paskata reketui? – klausė B.Bradauskas. – Kad ir kaip vertintume dabartinį Medžioklės Įstatymą, jo pasekmės gyvūnijai – pačios teigiamiausios.“

Pasak Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko, mūsų šalyje nuo 2002 m. faunos, ypač stambiosios, t. y. elninių žvėrių, gausėjimo tempai vieni iš didžiausių Europoje. Jo teigimu, medžiotojai pajuto atsiradusią ilgalaikę perspektyvą naudotis medžioklės plotais ir nugludino santykius su savininkais.

Primena eksperimentą

Lietuvos medžiotojų sąjungos prezidento R.Ribačiausko teigimu, siūlymą minimalų medžioklės ploto vienetą sumažinti iki 700 ha galima paaiškinti nebent juokaujant, kad kokiam nors rimtam ūkininkui, neturinčiam 1 tūkst. ha, sudaroma galimybė medžioti savo sklype būtent tokiu būdu. „Kitaip tai jokia logika nepateisinama. Kur tuomet ta riba? Galbūt minimalus medžioklės plotas galėtų būti ir 200 ha?“ – stebėjosi R.Ribačiauskas. Anot jo, kita siūloma įstatymo pataisa, kuri leistų 50 ha žemės savininką priimti į medžiotojų būrelį, nieko iš esmės nekeičia. Mat savininkai, palaikantys gerus santykius su medžiotojais, o tokių atvejų daugiausia, apskritai neturi esminių tarpusavio prieštaravimų ir problemų.

Ypač keistai R.Ribačiauskui atrodo siūlymas nustatyti, kad maksimalus medžioklės plotas būtų 5 tūkst. ha. „Visi medžiotojai iki 2023 metų yra sudarę sutartis dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo. Įstatymas negali atšaukti sutarčių, kurias turi visa Lietuva. Tad pataisų siūlymas labiau primena eksperimentą – iškelkime problemą, o paskui žiūrėsime, kuo viskas baigsis. Tai tiesiog žmonių kiršinimas“, – tvirtino R.Ribačiauskas.

Kelia sąmyšį

„50 ha žemės plotas, suteiksiantis galimybę medžioti, – taip pat tik savininko ir būrelio santykiai, o ne valstybinės reikšmės problema, kuriai spręsti būtina keisti įstatymą. Galima sutarti, kad į medžiotojus būtų priimami ir 10 ha žemės turintys savininkai. Tačiau kiekvienas būrelis yra nustatęs savo priėmimo tvarką – mokesčius, vidaus taisykles, tradicijas. Tai – žmogiškieji santykiai, kurių įstatymu neapibrėši“, – teigia R.Ribačiauskas.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Žuvinte padaugėjo šernų


Parengė JūratėMIČIULIENĖ
2017 03 01
© Lietuvos žinios


Šiuo metu Žuvinte suskaičiuota 126 šernai.
Nors Žuvintas – paukščių karalija, didžiąją dalį teritorijos užima pelkė, tačiau čia gerai jaučiasi ir kiti žvėrys. Šiemet Žuvinto biosferos rezervato gamtininkai, suskaičiavę šernus, nerimauja, ar jų pagausėjimas nepadarys žalos saugomoms retosioms rūšims.
„Tuoj pasirodys ankstyvosios šernų vados. Daugelis jų bus, ko gero, gausesnės nei įprasta, nes sėkmingai peržiemoję žvėrys paprastai atsiveda daugiau jauniklių. Tačiau Žuvinto retosioms rūšims šernų gausėjimas nežada gero“, – sakė rezervato direktorius Arūnas Pranaitis.
Šįmet gamtiniame rezervate šernų skaičius tapo vienu didžiausiu per pastaruosius 20 metų, o medžiotojų pastangos apylinkėse jų skaičių bent kiek sumažinti pasirodė bevaisės. Pasak direktoriaus, Medžioklės taisyklių pataisos, skirtos sumažinti šernų populiaciją ir išvengti afrikinio maro rezervato apylinkėse duoda priešingus rezultatus. Siekiant palengvinti šernų medžioklės sąlygas, leista iki 100 kg pašaro porcijomis vilioti šernus ties pačia gamtinio rezervato riba.
„Atrodytų, knysliai šaiposi iš suplanuoto pasiryžimo sumažinti jų populiacijos dydį ir atitolinti afrikinio kiaulių maro grėsmę. Stambiųjų žinduolių apskaitos, atliktos vasario mėnesį duomenimis, vien tik Žuvinto gamtiniame rezervate jų banda siekia 126 žvėris – trečdaliu daugiau, nei prieš trejetą metų. Šernų ypač pagausėjo pelkės dalyse šalia šėrimo vietų“, – teigė A. Pranaitis.
Pasak jo, šernams sąlygas gerina lengvos besniegės pastarosios žiemos, kukurūzų laukai suartų pievų vietoje šalia pelkės ir papildomų pašarų gausa ištisus metus. Viliojimo vietų yra dešimtys, kai kuriose šernai maisto randa ištisus metus. Po rezervatą zujantys šernai prisideda prie ant žemės perinčių paukščių populiacijų nykimo.
„Vykdant šiųmetes apskaitas gamtiniame rezervate, šernų bandas teko ir filmuoti videokamera, ir registruoti dronu. Tokie metodai retuose pušynuose, ežero pakrantės nendrynuose leido surinkti kur kas daugiau žinių, nei tik pėdsakais paremta apskaita. Paaiškėjo, kad Žuvinto šernai puikiai išnaudoja jaukinimo vietas – į jas veda dauguma pramintų takų. Gausiausias gulyklas jie įsirengę netoliese esančiuose retuose paežerės nendrynuose – kaip tik tose vietose, kurios bene svarbiausios ten perėjusioms pievinėms lingėms. Šios saugomos paukščių rūšies perint Žuvinto paežerėje nebeaptinkame treti metai“, – pasakojo A. Pranaitis.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
fukas
Administratorius
Administratorius
Posts: 2774
Joined: 2006-Jul-07 18:46
Location: Marijampolė

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by fukas »

Aha šmaikštuoliai :) nei ten jų padaugėjo nei ten ką, jeigu anksčiau negalėjo susiakičiuoti visų, o dabar su dronu suskaičiavo tai negalima sakyti, kad padaugėjo. Bet va žinutės tikroji esmė, kad medžioliai priaugino šernų su jaukinimu ir vėl reikia uždrausti jaukinti šalia rezervato ribos labai aiški :) Jaukinti prie ribos galima tik paskutinius du metus, anksčiau ne arčiau kaip 300 m. nuo ribos.
medzioklis
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Posts: 1238
Joined: 2006-Sep-06 12:13
Location: Trakai

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medzioklis »

Vilkaviškio rajone automobilio sužalota lūšis nugaišo iš bado

Vištyčio apylinkėse (Vilkaviškio rajonas) medžiotojai ir vietos gyventojai pastaruosius penkerius metus retkarčiais matydavo vieną lūšį. Galimas daiktas, jog būtent šis į Lietuvos raudonają knygą įrašytas plėšrūnas skausmingai nugaišo praėjusią savaitę.

Negyvą lūšį aptiko prie Vištyčio ežero vienos iš poilsiaviečių sargas.

Plėšrūno gaišena gulėjo atokioje teritorijos vietoje, po egle.

Lūšis buvo sunkiai sužalota. Jos užpakalinėje kojoje matėsi atviras lūžis. Plėšrūnas buvo išsekęs ir sulysęs.

Gamtosaugininkai mano, jog šį Lietuvos miškuose labai retą gyvūną daugiau nei prieš savaitę sužalojo automobilis.

„Lūšis skausmą ir badą kentėjo ne vieną dieną“, – sakė Vilkaviškio rajono agentūros vedėjas Vitas Bakas.

Spėjama, jog sunkiai sužalota lūšis galėjo arba mirtinai nukraujuoti, arba nugaišti iš bado. Šie valstybės saugomi plėšrūnai minta kiškiais ir stirnomis.

Apie negyvą lūšį buvo pranešta Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejui. Jo specialistai, darydami skrodimą, aptiko, jog suaugusio patino skrandis yra visiškai tuščias.

Aplinkosaugininkai negali pasakyti, ar tragiškos lemties sulaukė būtent tas plėšrūnas, kurį Vištyčio apylinkėse retkarčiais matydavo medžiotojai bei vietos gyventojai.

Vilkaviškio rajono miškuose prieš septynerius metus lūšių nebuvo visiškai. 2011-aisiais buvo užfiksuotos dvi plėšrios katės, o vėliau kasmet – po vieną.

Prieš kelerius metus pagal Europos Sąjungos lėšomis remiamą programą Lietuvoje buvo pradėta didinti lūšių populiacija. Urėdijose užauginti plėšrūnai paleidžiami į laisvę. Vištyčio apylinkių miškus ši programa aplenkė.

Gamtosaugininkai teigia, jog lūšis iki pavojingos išnykimo ribos sunaikino pernelyg intensyvi žmogaus veikla.

Plėšriosioms katėms yra svarbūs miškų masyvai su medžiu išvartomis, tankumynais. Tokiose vietose lūšys netrikdomos gali slėptis ir auginti jauniklius.

Miškuose kertami brandūs medžiai, išvežamos išvartos, transporto judėjimas, aktyvus žmonių lankymasis, brakonieriavimas, – lūšis veja iš saugių buveinių. ˙˙˙
Post Reply