Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

[medzioklis]

Mažvydas Karalius: Į sveikatą, ponai medžiotojai


Mažvydas Karalius


Aš labai džiaugiuosi, kad gyvename demokratinėje valstybėje bei turime teisę savo orumą ir nekaltumą ginti teismuose. Ir tai yra puiku. Tik kartais ši gynyba virsta ne Temidės svarstyklių išbandymu, o tampymu Temidei už kasų. O tai piktina. Ypač tuomet, kai narstant įstatymus ieškoma spragų ne dėl to, kad jos būtų ištaisytos, o dėl to, kad būtų išvengta atsakomybės.
Praėjusią savaitę Temidei kartą už kasų tempė verslininkas iš Kaišiadorių Alvydas Grenda. Šis medžiotojas buvo pričiuptas su „kvapeliu“ ir neteko ginklo, be kurio šernus ne taip ir išgąsdinsi.
Pasak A.Grendos, aplinkosaugininkai, po medžioklės patikrinę jo blaivumą, neturėjo teisės to daryti. Nes kertasi įstatymai. Suprask, nėra tobuli.

Ką tokiu atveju daryti?

Taip, ieškoti tos spragos, kuri kaip balandžiui atveria kelią toliau dergti ant visų neišmanėlių. Skundą dėl šios situacijos gavo Kauno apylinkės teismas. Pranešimą gavo ir Seimo narys Bronius Bradauskas, kuris puolė į pagalbą savo rinkėjui – negalėjo atsakyti. Parlamentaras kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

Taip nukentėjo antra Temidės kasa.

Du medžiotojai pradėjo tiesos ieškoti teismuose, nors patys to nejausdami Temidę nupešė.

Pasiteisinimas, kad medžioklės metu pareigūnas negali patikrinti tavo blaivumo, yra baksnojimas pirštu į smėlį ir teigimas, jog čia yra tortas. Pripažinkime faktą, kad žmogus, turintis ginklą, turi ir elgtis atitinkamai – atsakingai. Jei jo veiksmai nenuspėjami – vietoje ginklo medžioklėje jis gali mosuoti agurku.

Šios įstatymų spragos ieškojimas primena neatsakingus vairuotojus, kurie praradę nuovoką dėl alkoholio sėda už vairo, sukelia avariją, pražudo nekaltus žmones, o vėliau teismuose bando įrodyti esą nėra kalti – ieško įstatymų spragų.

Visgi visoje šioje istorijoje dar kartą stebina B.Bradauskas. Seimo narys, užuot stojęs sveikos logikos pusėn – pasisakęs už atsakingą ginklų naudojimą – pats nusiplėšęs marškinius krūtine dengė A.Grendą. Visgi, tik medžiotojas medžiotoją ir supranta.

Medžioklė išties yra keistas laisvalaikio leidimo būdas. Sunku įsivaizduoti, kaip galima valandų valandas sėdėti ankštame namelyje, tykoti šerno ir džiaugtis jį nudaigojus. Koks turi būti žmogus, jei taip pasieki savo laimės viršūnę?

Kaip rašė Daumantas Liekis, „jei jums atrodo normalu šaudyti miško žvėrelius tokiu būdu išreiškiant savo simpatijas laukinei gamtai, greičiausiai turit rimtų raidos sutrikimų.“

Ir sunku su tuo nesutikti.

Kalbant apie medžioklę man kyla dar du klausimai. Pirmas – koks turi būti nevykėlis medžiotojas, jei tau prireikia specialios naktinio matymo įrangos, nes nesugebi pataikyti į šerną? Antras – kodėl medžioklėje būtinas atributas yra alkoholis?


Du medžiotojai pradėjo tiesos ieškoti teismuose, nors patys to nejausdami Temidę nupešė.

Lietuvoje vis dar gaji tradicija – į kiekvieną išvyką į gamtą reikia su savimi turėti alkoholio. Be jo viskas – medžioklė, žūklė, grybavimas – bus nesėkminga.

Prieš keletą metų pareigūnai miškuose ieškojo pasiklydusių grybautojų. Radus juos šie buvo tokie įkaušę, kad net patys nesuprato, kaip atsidūrė miške ir kad yra grybautojai. Normalu?

Vieną dieną ši alkoholizmo gamtoje tradicija išnyks. Žinoma, ne per metus ir, greičiausiai, ne per penkerius, bet po kurio laiko tokie bradauskai ir grendos jausdami gėdą nenarstys po įstatymų spragas, o kaip dori valstybės piliečiai prisiims atsakomybę.

Kuomet tai įvyks, nereikės kalbėti ir apie medžiotojų taip trokštamą naktinio matymo įrangą, kuri gerokai palengvintų žudynes miškuose. Kalbėsime apie tai, kaip išsaugoti nykstančius šernus ir garsiai juoksimės: jei nesugebi ir taip pataikyti į taikinį – koks tu medžiotojas?

Iki Seimo balsavimo ir taip stumiamo B.Bradausko naktinio matymo įrangos naudojimo medžioklės metu įstatymo priėmimo laukia tik vienas balsavimas. Vertybinė politikos skalė paaiškės greitai.

Tačiau dėl piliečių sąmoningumo – teks laukti gerokai ilgiau. Užtat, kad viskas neprailgtų, tiesiog į sveikatą, ponai medžiotojai.

[medziotojas]

Medžioklės metu pavogtas šautuvas


DELFI.lt
2015 m. spalio 6 d.


Spalio 6-osios naktį, nuo 2 val., vyriškis, gimęs 1969 m., medžiojo Anykščių r., Viešintų sen., šalia kelio Viešintos–Papiliai.

Medžioklės metu vyras teisėtai turėjo šaunamąjį ginklą – lygiavamzdį šautuvą. Apie 3.30 val. šovęs į šerną, šautuvą paliko bokštelyje ir nuėjo į mišką. Grįžęs po 15–20 minučių šautuvo neberado.

[medzioklis]

Radinys braškyne – vilkų užkastas šernas



Virginija Petrauskienė
(„Lietuvos rytas“)
2015-10-07

Anykščių rajono gyventojas, susiruošęs sodinti braškių, darže pastebėjo šviežiai supiltą kapą – jame gulėjo šernas. Specialistai išsiaiškino, kad susidurta su retu atveju: šerną darže užkasė ne žmonės.

Jurgiškio kaimo gyventojo Vasilijaus Jupatovo šeima šeštadienį susiruošė sodinti braškių daigus. Pradėję darbą sodintojai daržo viduryje pamatė nemenką žemių kauburėlį. Šeimininkas nusistebėjo, nes suaręs dirvą žemės nebejudino ir nieko darže neužkasinėjo.

„Pakapstę pamatėme, kad po žemėmis yra užkastas šerno jauniklis. Pradžioje pamaniau, kad gal žmonės rado nugaišusį ir užkasė.

Bet dirvoje nebuvo matyti žmogaus batų atspaudų.

Nežinojau, ką daryti, paskambinau vietos policijos inspektoriui“, – pasakojo vyras.

Policija negalėjo padėti į šią keistą situaciją patekusiam žmogui. V.Jupatovas kreipėsi į aplinkosaugininkus, veterinarijos tarnybos atstovus ir medžiotojus.

Susirinkę specialistai išsiaiškino, kad šerno kapas – ne žmonių rankų darbas.

„Pirmą kartą mačiau tokį atvejį – supiltas kapelis, tiktai gėlių trūksta. O aplinkui – pilna vilkų pėdsakų.

Nustatėme, kad šerną užkapstė vilkai. Tiksliau – vilkė su dviem vilkiukais“, – pasakojo medžiotojų klubo „Viešintos“ vadovas Dargiras Abraškevičius.

Ūkininko darže rasto šerno jauniklio mėginiai pirmadienį buvo išvežti tirti į laboratoriją. Per kelias dienas turėtų paaiškėti, ar žvėris nesirgo kiaulių maru.

„Pats beveik dvidešimtį metų esu medžiotojas. Tačiau per tą laiką nesu matęs nei vilkų papjauto, nei užkasto šerno“, – sakė Anykščių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Dainius Žiogelis.

Jo teigimu, dažniausiai vilkai medžioja stirnas. Pastaruoju metu nusitaiko ir į žmonių laikomus gyvulius – avis, veršelius, ožkas.

Veterinarijos specialistas pasvarstė, kad vilkai vargu ar galėjo pajusti, jeigu šerno jauniklis ir buvo užsikrėtęs kiaulių maru. Tačiau neatmetė, kad tyrimo rezultatai galėtų būti teigiami.

Mat šiose apylinkėse buvo patvirtinti keli šios ligos atvejai.

Medžiotojai suprato, kad plėšrūnas, užkasęs savo grobį, būtinai grįš jo pasiimti, todėl pasistatė bokštelį ir kelias naktis budėjo.

Tačiau vilkai naujame braškyne kol kas nepasirodė.

Jei plėšrūnas sotus, jis grobį paslepia

Laimutis Budrys, Aplinkos ministerijos vyresnysis specialistas:

„Plėšrūnų pasaulyje tokie atvejai galimi. Jei žvėris sotus, jis turi instinktą slėpti. Bet šis atvejis yra išskirtinis. Vilkų elgesys pastaruoju metu stebina. Jis yra neįprastas, pakitęs.

Dėl šio reiškinio priežasčių galime tik spėlioti. Ar dėl urbanizacijos, ar dėl to, kad miškuose triukšmą kelia grybautojai, medkirčiai.

Paprastai vilkai šernų jauniklių nemedžioja. Šerno patelė paprastai sugeba savo vaikus apginti. Didelė tikimybė, kad jaunikliai, kuriems dabar apie 10 mėnesių, miške buvo be motinos. Todėl vienas jų ir tapo lengvu vilkų grobiu.

Neseniai mūsų specialistai stebėjo į laisvę iš aptvaro paleistas lūšis. Joms prie antkaklių buvo pritvirtinti siųstuvai.

Vienos žymėtos lūšies elgesys specialistams sukėlė nerimą – plėšrūnė 5 dienas nesitraukia iš tos pačios vietos. Atvykę stebėtojai nustatė, kad lūšis visą tą laiką leido melioracijos griovyje – plėšrūnė buvo sumedžiojusi stirną ir giliai paslėpusi ją po šakomis. Žvėris tol nesitraukė iš griovio, kol nesudorojo slepiamo grobio.“

[medziotojas]

[medziotojas]

[medziotojas]

Šernų „teroro“ neapsikentęs ūkininkas: „Medžiotojai šaudo tik tada, kai jiems patiems reikia mėsos“


15min.lt
Tomas Markelevičius

Į 15min redakciją kreipėsi Panevėžio rajono ūkininkas Romualdas Lazickas. Vyras tvirtina, kad pastaruoju metu jo žemes ėmė niokoti būrys šernų, o medžiotojai pagalbos prašymų tarsi negirdi.

Kas rytą – nauja duobė

Ūkininkas tvirtina, kad šernai darbuojasi naktimis. Greta sodybos esančius nekviestus svečius pirmiausia pajunta trys šunys, tačiau jų skalijimas šernų nė kiek nejaudina. Bene kiekvieną rytą į savo valdas pažiūrėjęs ūkininkas ten randa vieną ar kelias naujas duobes, o greta jų – gausybę šernų pėdų.
Panevėžio rajone, Bygailių kaime ūkininkaujantis R.Lazickas aprodo savo žemes. 30 hektarų dirbamos žemės plote jau iš toli matyti juodi plotai. Tai šernų bandos išrausta žemė.
Kvietrugiais apsėtuose laukuose tokių plotų apstu. Šernų išknistų duobių gylis kai kur siekia pusę metro ir daugiau.


Vadina legaliais brakonieriais

Ūkininkas piktinasi, kad medžiotojai, kurių būreliui priklauso šie medžioklės plotai, žemdirbiams visai nepadeda ir rūpinasi tik savo sočiu gyvenimu.
„Kalbėjau su kaimynu, kuris yra medžiotojas. Klausiau, kodėl nešaudo šernų. O jis man atsakė, kad šį rytą šovė. Bet pasirodo, kad nepataikė. Tie šernai jau nebevaldomi ir niekas jų nekontroliuoja.
Medžiotojai irgi ne kvaili. Mėsos pritrūko – nušovė šerną. Paskui kurį laiką vėl nešaudo. Vėl mėsa baigėsi – vėl prie ginklo. Galėtų atsižvelgti ir į žmonių pageidavimus. Aš kaip sakau, tokie medžiotojai – tarsi įteisinti brakonieriai. Būtų normalūs brakonieriai, tai gal iššaudytų tuos šernus. O dabar kada nori, tada šauna“, – piktinosi R.Lazickas.

Nuostoliai derliui

Ūkininkas tvirtina, kad su tokiu šernų elgesiu susiduria ne jis vienas, bet ir aplinkiniai Bygailių gyventojai. Štai vienas R.Lazicko kaimynas jam teigė, kad ketina nebeauginti bulvių, mat šernai derlių nuima anksčiau už sodintojus.
„Kaimynai sakė, kad net bulvių nebeaugins šiemet. Ką pasodini – nukasa šernai. Nebereikia pačiam kasti. Mano laukuose šernai kniso duobes ir pernai. Tokius griovius išrausia, kad su kultivatoriumi reikia tris ar keturis kartus pravažiuoti, kad sulygintum viską. O dabar šlapia. Su jokia technika neįvažiuosi į lauką. Nebent eiti pačiam ir su kastuvu viską užvertinėti. Bet kas iš to. Kitą rytą bus kitur prirausta. Jei jau taip šernai knisa laukus pavasarį, tai kas bus iki rudens. Nebereiks net kulti grūdų“, – pasakoja R.Lazickas.
Ūkininkas prisimena, kad prieš keletą metų šernų būrys buvo išguldęs jau užaugusius javus. Tuomet žemdirbys kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybę su pretenzija dėl žalos ir nuostoliai jam buvo atlyginti.

Jei matys būtinybę – kels medžiotojus ant kojų

15min susisiekė su Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininku Petru Narbutu. Medžioklės žinovas patikino, kad medžiotojams jokių apribojimų dėl nušautų šernų skaičiaus šiuo metu nėra, todėl tai negali būti nešaudymo priežastis.
„Medžiotojai šernus medžioja, bet visų juk nesumedžiosi. Ūkininkui reikėtų kreiptis į Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyrių. Ten yra komisija, kuri svarstys, ką daryti.
Jeigu komisija matys, kad yra būtinybė – mes kelsime savo medžiotojus ant kojų“, – sakė Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas P.Narbutas.

Anot medžioklės žinovo, medžiotojams šiuo metu rankos šernų medžioklei yra atrištos ir jokių apribojimų nėra.

„Medžiotojai dabar ir taip gerokai sumažino šernų skaičių. Čia dėl afrikinio kiaulių maro. Dabar juk nėra jokių apribojimų. Gali jie šaudyti ištisus metus. Pats susisieksiu su ūkininku ir pasidomėsiu šia problema. Manau, kad rasime sprendimą“, – teigė P.Narbutas.

[medziotojas]

Paštininkė, regis, pakeis vilkų sumedžiojimo limitą

Parašė: 2016-02-05
http://laikrastisplunge.lt

Prasidėjus naujiems metams, pagaliau ateita į protą – pratęsta vilkų medžioklė, kurią visaip stabdo gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“. Užvedus kalbą apie šiuos plėšrūnus, vis sakau, kad dėl jų gausumo, kol koks nusenęs pilkis, nebegalintis susimedžioti kanopinio žvėries, nesudraskys kokio grybautojo, tol, matyt, taip ir bus.
Tikėkimės, kad iki to neprieis. Net vilkų augintojas Petras Dabrišius, kalbėdamas per televiziją, patikino: medžiok nemedžiojęs – jų visada bus. Tai labai atsargus žvėris. Tas pats tvirtinama daugybės laikraščių ir žurnalų straipsniuose. O pernai televizijoje kalbėjusi ūkininkė, kuriai vilkai sudraskė keliasdešimt avių, klausė: „Įdomu, kas būtų, jei mano avys kokį vilką nugalabytų?.. Ar didelę baudą gaučiau? Dabar Lietuvoje vilkas pasidarė brangesnis nei mūsų auginami gyvuliai.“
Greitai paaiškėjo, kad apie galimą vilkų medžioklę mūsų klube buvo tuščios šnekos. Per savaitę šalies medžiotojai nugalabijo keliolika plėšrūnų, ir mes likome „su nosimi“. Tai jeigu per savaitę sumedžioja tiek vilkų, reikia įsivaizduoti, kiek jų yra. Vadinasi, statistinis skaičius dėl neaiškių priežasčių tiesiog mažinamas.
O reikalai dėl tų pilkių jau darosi visai rimti. Su jų kompanija susidūrė Medingėnų pašto viršininkė Regina Buivydienė. Moteris iš Medingėnų vidurdienį į Keturakius ėjo per mišką, palaukėmis ir sutiko keturių vilkų gaują (anot jos, ten buvo vilkai). Jie visai nebijojo žmogaus. Teko net panaudoti dujų balionėlį.
Daugelis, ypač medžiotojai, sužinoję tokį faktą, tik pasijuokė ir tikino, jog tai greičiausiai – šunys, susibūrę į rują. Tačiau dabar rujoja ir jauni vilkai, o tokiu metu gal ir jie nebebijo žmogaus. Kaip ne kaip, tai gamtos šauksmas, tad ir drąsos kur kas daugiau.
Tačiau tuo, kad toje teritorijoje yra vilkų, abejoti netenka. Ne per toliausiai nuo tos vietovės prieš dvejus metus aš sumedžiojau vilkę. Prieš trejetą metų du plėšrūnus patiesė „Medingėnų“ būrelio narys Sigitas Reinikis.
Pasak įvykį komentavusio vietinio medžiotojo Sauliaus Vengalio, visai galimas dalykas, jog tai buvo vilkai. Anot jo, baimės akys didelės, tačiau teigti, jog vilkai puolė, tikrai nerealu. Jeigu jie būtų puolę, tai moteriškę būtų ir sudraskę. Bet jau ne vienas medingėniškis matė gana drąsią, žmonių nebijančią, keturių vilkų kompaniją. Ji buvo atėjusi net į kaimiečio kiemą ir iš jo išbėgo, kai parvažiavo gyventojai.
Sykį vienas „Medingėnų“ būrelio medžiotojas aptiko vilkus, besisukiojančius apie žvėrių šėryklą, ir net paleido šūvį. Deja, atstumas buvo per didelis – pilkiui nekliuvo. Vietinių medžiotojų manymu, dėl vilkų gausos „Medingėnų“ būreliui priklausančiuose miškuose smarkiai sumažėjo kanopinių žvėrių.
Apie kito plėšrūno – lūšių gausėjimą „Plungei“ kalbėjo garbės medžiotojas Jonas Šečkus: „Ačiū Dievui, vilkai aplink Platelius, Žemaitijos nacionaliniame parke yra tik praeinantys. Juos pastebime per metus gal porą kartų. O lūšių daugėja. Šie didieji gamtos katinai šveičia šviežią mėsytę. Pagrindinis jų maistas – kiškiai, bet šių gerokai sumažėjo ir lūšys ėmė medžioti vien stirnas. Dėl kalbų, kad vilkai jau puola žmones, neabejotinai perlenkta lazda. Girdi, paštininkė net dujomis vilkui purškė. Labai įdomu, iš kokio atstumo. Manau, tose kalbose daug fantazijos. Tačiau, jei per savaitę sumedžiojama 14 vilkų, tai tikrai yra jų perteklius.“
Pakalbintas Plungės medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas Zenonas Vaištaras irgi abejojo paštininkės pasakojimo tikrumu. Bet ir jis patikino, jog vilkų daugėja ir problemų neabejotinai bus ne viena.
Taigi vilkų vis daugėja, o jų medžioklė labai jau ribojama. Manau, kad, be saviškių, dar plėšrūnų atkeliauja iš Baltarusijos, nes ten dėl maro padedant kariuomenei išnaikinti šernai ir vilkams trūksta grobio.
Negi tikrai sulauksime dienos, kai įsidrąsinę pilkiai sudraskys žmogų? Ką tada besakys piketus Vilniuje rengiantys vilkų sergėtojai?

[medziotojas]

Ar kiškis, ar lapė…

http://laikrastisplunge.lt
Parašė: 2016-03-10

Iš Viktoro Momkaus (Plungė) atsiminimų

Ko gero, daugelis medžiotojų prisimena, jog kažkada per medžioklės sezoną į kiškį šautuvą buvo galima kelti tik dvi dienas. O vieno jauno vyruko mama pareikalavo, kad sūnus patiestų ilgaausį, nes jo taukai tikri vaistai ir jai būtinai reikia.
Ką darys medžiotojėlis – reikia kaip nors tą kiškį sumedžioti, nors į jį nevalia buvo šauti.
Per medžioklę lyg pagal užsakymą bėgo kiškis. Nušovė jis tą ilgaausį ir ėmė sukti galvą, kaip čia baudos išvengti. Stovi prieš medžioklės vadovą ir tvirtina, jog šovė į lapę – labai jau rusva buvo, net ištiesta uodega bėgo. Sako: priėjęs pamačiau, kad guli kiškis. Įtikino vadovą, kad šūvį paleido į rudąją ir visai nesupranta, kodėl guli žvairys.
Išvengė medžiotojėlis baudos, ir mamai sąnariams taukų buvo į valias.
* * *
Nuvažiavo Viktoras į medžioklę pas bičiulį. Tai buvo labai seni laikai. Niekas dar nė medžioklės bokštelių nedarė – žvėrį tykodavo sėdėdami medžiuose.
„Įsitaisiau tokiame palinkusiame pamiškės berže. Į šautuvą įsidėjau šovinius su „devinkėmis“. Temstant miške pakilo didžiausias traškesys. Lyg kas arkliais malkas vežtų, krauna į ratus, tarškina medžių kamienus. Nė velnio nesuprantu, kas tame miške dedasi. Ir išlindo į pamiškę elnias. Pati ruja buvo. Tada viskas paaiškėjo. Ir kad užriaumojo šalimais, vos iš medžio neiškritau. Velėną nuo žemės pakabinęs kad švystels į mane, visas žemėmis apibirau.
Nebuvau elnio matęs, bet licenciją būrelis turėjo ir šauti galėjau. Aš greit šovinį su „devinkėmis“ pakeičiau į užtaisytą kulką. Šoviau, tik šūvis kažkoks neaiškus buvo, gal į šovinį parako nebuvau įpylęs. O elnias stovi. Dar arčiau priėjo. Maniau, kad iš medžio mane išpurtys, nes ragais ėmė trinti beržo kamieną. Galiausiai patraukė už miško“, – pasakojo Viktoras.
* * *
Kartą Viktorui buvo toks atvejis. „Per varymą stoviu savo numeryje. Netoli kaimynas stypso šautuvą atstatęs. Aplink jį krūmai, o netoliese gal dešimties centimetrų storio berželis. Parbėga būrys šernų. Vedė, vedė jis šautuvą ieškodamas tarpelio tarp krūmų, trinkt šūvį, ir virsta ant jo berželis. Ir pataikyk tu taip – ne į šerną, o į medį“, – su šypsena atsiminė medžiotojas.
Kitą dieną į mišką nuvažiavę vyrai nupjovė tą baltakamienį ir gal kokį metrą su peršauta vieta pakabino medžioklės namelyje atminimui. Ne taip dažnai po šūvio beržai ant medžiotojų virsta.

[medziotojas]

Visas triukšmas – dėl asmeninės naudos



Pasaulis nuogąstauja dėl klimato atšilimo, tirpsta Arktikos ledai, rengiamos pasaulinės konferencijos dėl klimato kaitos. Laukiame ir mes, kada Lietuvoje augs bananai, upėse ir ežeruose plaukios krokodilai, kada mylimosioms galėsime dovanoti orchidėjas, nuskintas tiesiog laukuose ir pievose…
Bet to dar reikės gerokai palaukti, net jei iš tiesų tai įvyktu. O šiuo metu už lango normali lietuviška žiema. Ir sniego pasnigta, ir šaltukas net iki termometro dvidešimtosios padalos paspaudžia. Daugeliui žmonių, o pirmiausia – medžiotojams, vėl kyla rūpestis dėl laukinės faunos išsaugojimo. Tarp medžiotojų yra nerašyta taisyklė: kas nesaugo ir negloboja faunos, tas neturi teisės medžioti. Tuo principu medžiotojai ir vadovaujasi. Tik gaila, kad šiuo metu jie yra spaudžiami į griežtus, prasilenkiančius su bet kokia logika rėmus. Tai prasidėjo į Lietuvą atkeliavus afrikiniam kiaulių marui. Buvome gąsdinami viskuo, kas tik įmanoma: kiaulės ir šernai išdvės, šalies ekonomika smuks dėl eksporto bei importo sumažėjimo… Dabar aiškėja, kad tai – smarkiai politizuotas reikalas, po kuriuo, kaip ir dauguma atvejų, slepiasi asmeninė nauda. Čia principas daugiau negu aiškus – kuo smarkiau rėksi, tuo daugiau prastumsi ir gausi. Net neabejojama, kad tam labai didelę įtaką daro verslo grupės, pirmiausia – danų kiaulių augintojai, kuriems Lietuvos krašto gamta ir jos įvairovė visai nerūpi. Rūpi vien tik pelnas.
Taigi pirmiausia buvo užsipultos kaimo bobutės, auginančios kiaules savo reikmėms. Atseit, tik jų auginamos kiaulės yra didžiausia grėsmė. Na o suskaičiuoti ir priversti paskersti paskutinę kiaulaitę, kaip sakoma, jau tik „technikos reikalas“. Ir tam yra prievaizdas. Tai – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Juk baudos už nepaklusnumą ne vienai kaimo bobutei, gyvenančiai iš pensijos, – neįkandamas dalykas.
Paskui buvo susigriebta, kad miškuose gyvena šernai. Vėl paleidžiamas baubas: šernai platins ligas, visi išdvės, miškai prasmirs nuo maitų. Gal net maitėdžiai – hienos, grifai – užsiveis. Baisu!
Buvo užsipulti ir medžiotojai: priveisėt, priauginot, o dabar matot, kas pasidarė. Jei neiššaudysit šernų, grės didžiulės baudos, bus atimami medžioklės plotai, o šernus iššaudys „Olekos kariai“. Taip uždraudė šerti šernus. Elnius, stirnas, kiškius ir kitus gyvius šerkit kiek norit, šernų – nevalia. Tik štai, kaip iki šėryklos neprileisti šernų, o tik kitus gyvūnus, – niekas nežino.

„Specialioji talpa“. Kaip išmokyti šernus, kad šie tvarkingai ėstų iš dėžės, o ne viską išverstų ant sniego. Gal reikėtų išdresuoti, kad ilgasnukiai atsineštų šaukštus?

Bet užtai baudų dydis aiškiai nurodytas.
Šernų medžioklė leista ištisus metus. Tiesos dėlei reikia pasakyti, kad prie bokštelių, iš kurių medžiojami šernai, leidžiama viliojimui papilti tam tikrą kiekį (iki 100 kilogramų) pašarų. Bet vėl stebuklas. Jeigu bulvę, buroką ar kibirą avižų atveži elniui, stirnai ar kiškiui, gali pašarus palikti ant žemės. O jei vilioji šernus – pašarus reikia pilti į SPECIALIĄSIAS TALPAS. Taip parašyta medžioklės taisyklėse. Ar ne stebuklas? Bulvė išaugo žemėje, o atvežus į mišką šernui, – ją reikia įdėti į specialiąją talpą. Už pašarų padėjimą ant žemės – bauda!

Laikai, kai medžiotojai šernams įrengdavo šėryklas, pritaikytas žvėrių fiziologijai ir gyvenimo būdui, tampa istorija...

Nepaisant minėtų „stebuklų“, galime tvirtai patikinti: medžiotojai tikrai nepaliks faunos šaltuoju metų periodu, ja rūpinsis. Notėtųsi priminti, kad laukine fauna rūpintis ir ją globoti reikėtų atsižvelgiant į tam tikras taisykles. Intensyvus papildomas šėrimas reikalingas tik tada, kai gamtoje susidaro tikrai ekstremalios sąlygos. Šiaip laukiniai gyvūnai yra pripratę prie gamtos sąlygų ir patys susiranda maisto. Šiuo metu, vežant į mišką pašarus, būtinai reikėtų pasikonsultuoti su medžiotojais. Taip pat reikėtų priminti ir dėl lesyklų paukščiams: pradėjus šerti, būtina tai daryti iki pavasario, nes paukščiai pripranta prie lesyklų. Zylėms maitinti negalima naudoti sūdytų lašinių. Geriausias maistas – grūdai, grūdinės atliekos, įvairios sėklos, pavyzdžiui, – saulėgrąžos. Ir tikrai nereikia bijoti, kad lauke gyvenantys gyvūnai jaučiasi nepatogiai. Paprasčiausia ir geriausia pagalba – ramybė, gyvūnų netrikdymas.

Vaclovas Četrauskas
Medžioklės žinovas
sirvinta.net

[medzioklis]

Po masinio patikrinimo medžiotojams teks mokėti baudas

GRYNAS.lt
2016 m. kovo 31 d.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (ŠRAAD) Gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai kartu su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistais tikrino Šiaulių regiono medžioklės plotus. Patikrinus 135 šėrimo ir viliojimo vietas nustatyta 13 pažeidimų, visi jų Šiaulių rajone. ŠRAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai jau ne pirmą kartą rengia medžiotojų bokštelių ir viliojimo vietų patikrinimus. Pasikeitusios medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus sprendimas draudžia visoje Lietuvos teritorijoje šerti šernus, pilti pašarus ant žemės. Tačiau šių reikalavimų paiso nevisi medžiotojai, teigiama pranešime spaudai.Buvo tikrinami Šiaulių, Radviliškio, Mažeikių ir Joniškio rajonų medžioklės plotai. Patikrinta 16 medžiotojų būrelių, 135 žvėrių viliojimo vietos. Mažeikių, Joniškio ir Radviliškio rajonuose pažeidimų nenustatyta, o štai Šiaulių rajono medžiotojai labai netvarkingi. Patikrinus keturių būrelių plotus nustatyta 13 pažeidimų.
Viliojimo vietas prižiūrintiems medžiotojams bus surašyti protokolai (ATPK 85 str. 1 d.) ir gresia baudos iki 86 eurų.Toks medžioklės plotų patikrinimas jau ne pirmas. Pernai buvo patikrinti 25 Šiaulių, Pakruojo, Joniškio, Radviliškio ir Plungės rajonų medžiotojų būreliai ir klubai. Tuomet buvo nustatyta taip pat 13 pažeidimų, 7 iš jų buvo Šiaulių rajone.Medžioklės plotai bus tikrinami ir ateityje. Aplinkosaugininkai ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistais sieks, kad medžiotojai tvarkingai įsirengtų šėryklas ir jas prižiūrėtų.

[medziotojas]

http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nu ... -59-607209

Na matyt tuoj vėl prasidės ginklų saugojimo tikrinimo vajus

[30-06]

http://www.delfi.lt/video/mokslas-ir-ga ... d=70921428

[medziotojas]

Ar kiškis, ar lapė…

http://laikrastisplunge.lt
Parašė: 2016-03-10

Iš Viktoro Momkaus (Plungė) atsiminimų


Ko gero, daugelis medžiotojų prisimena, jog kažkada per medžioklės sezoną į kiškį šautuvą buvo galima kelti tik dvi dienas. O vieno jauno vyruko mama pareikalavo, kad sūnus patiestų ilgaausį, nes jo taukai tikri vaistai ir jai būtinai reikia.
Ką darys medžiotojėlis – reikia kaip nors tą kiškį sumedžioti, nors į jį nevalia buvo šauti.
Per medžioklę lyg pagal užsakymą bėgo kiškis. Nušovė jis tą ilgaausį ir ėmė sukti galvą, kaip čia baudos išvengti. Stovi prieš medžioklės vadovą ir tvirtina, jog šovė į lapę – labai jau rusva buvo, net ištiesta uodega bėgo. Sako: priėjęs pamačiau, kad guli kiškis. Įtikino vadovą, kad šūvį paleido į rudąją ir visai nesupranta, kodėl guli žvairys.
Išvengė medžiotojėlis baudos, ir mamai sąnariams taukų buvo į valias.
* * *
Nuvažiavo Viktoras į medžioklę pas bičiulį. Tai buvo labai seni laikai. Niekas dar nė medžioklės bokštelių nedarė – žvėrį tykodavo sėdėdami medžiuose.
„Įsitaisiau tokiame palinkusiame pamiškės berže. Į šautuvą įsidėjau šovinius su „devinkėmis“. Temstant miške pakilo didžiausias traškesys. Lyg kas arkliais malkas vežtų, krauna į ratus, tarškina medžių kamienus. Nė velnio nesuprantu, kas tame miške dedasi. Ir išlindo į pamiškę elnias. Pati ruja buvo. Tada viskas paaiškėjo. Ir kad užriaumojo šalimais, vos iš medžio neiškritau. Velėną nuo žemės pakabinęs kad švystels į mane, visas žemėmis apibirau.
Nebuvau elnio matęs, bet licenciją būrelis turėjo ir šauti galėjau. Aš greit šovinį su „devinkėmis“ pakeičiau į užtaisytą kulką. Šoviau, tik šūvis kažkoks neaiškus buvo, gal į šovinį parako nebuvau įpylęs. O elnias stovi. Dar arčiau priėjo. Maniau, kad iš medžio mane išpurtys, nes ragais ėmė trinti beržo kamieną. Galiausiai patraukė už miško“, – pasakojo Viktoras.
* * *
Kartą Viktorui buvo toks atvejis. „Per varymą stoviu savo numeryje. Netoli kaimynas stypso šautuvą atstatęs. Aplink jį krūmai, o netoliese gal dešimties centimetrų storio berželis. Parbėga būrys šernų. Vedė, vedė jis šautuvą ieškodamas tarpelio tarp krūmų, trinkt šūvį, ir virsta ant jo berželis. Ir pataikyk tu taip – ne į šerną, o į medį“, – su šypsena atsiminė medžiotojas.
Kitą dieną į mišką nuvažiavę vyrai nupjovė tą baltakamienį ir gal kokį metrą su peršauta vieta pakabino medžioklės namelyje atminimui. Ne taip dažnai po šūvio beržai ant medžiotojų virsta.

[medziotojas]

Imi iš gamtos – jai ir duok!

plungeslaikrastis.lt
Parašė: 2016-04-22

Praėjusį sekmadienį Plungės medžiotojų ir žvejų draugijos „Kontaučių“ klubo medžioklės plotai praturtėjo – į laisvę paleista keturiolika įsigytų danielių.

Tai – sumanymo pratęsimas. Prieš porą metų danieliai į klubo medžioklės plotus atgabenti iš Mažeikių rajone esančio Edmundo Rapalo aptvaro. Grupė medžiotojų už savo pinigus įsigijo septynis šiuos gyvūnus. Kai kurie klubo nariai sumanymu abejojo – manė, kad danieliai išsibėgios. Taip nenutiko.
Šiuo metu medžiotojai ir vietiniai gyventojai mato penkiolikos danielių bandą. Vadinasi, jiems patiko miškas, į kurį išleido, ir niekur toli nenueina.
Susidariusi banda dabar papildyta, ir tikėtina, kad už kelerių metų bus galima kažkiek ir sumedžioti.
Neseniai teko apsilankyti Šakių rajone pas Lietuvoje garsų, turintį didžiulę trofėjų kolekciją medžiotoją Juozą Dainelį. Pasak jo, prieš ketverius metus už rajono gamtos fondo lėšas įsigyta ir keliose vietose išleista 60 danielių. Dabar Šakiuose suskaičiuojama apie 500 šių gyvūnų, jie medžiojami.
Šernų banda sumažėjo, tad puikūs žvėrys danieliai medžiotojams atneš naujų įspūdžių, ypač kai prasidės jų medžioklė. Belieka tuo sudominti kitų klubų ir būrelių narius.

[medziotojas]

Daugėja tauriųjų elnių

plungeslaikrastis.lt
Parašė: 2016-04-22

Neseniai vyko Plungės medžiotojų draugijos plotuose sumedžiotų kanopinių žvėrių trofėjų apžiūra. Komisijai buvo pateikti 6 briedžių, 13 tauriųjų elnių ir net 140 stirninų ragai.
Į apžiūrą atėję medžiotojai stebėjosi tauriųjų elnių ragais. Du gražuolius patiesė Mindaugas Bondauskis. Net penkeri ragai pasiūlyti respublikinei parodai. Deja, keturi elniai buvo perspektyvūs ir dar turėjo pagyventi.
Tačiau, kaip „Plungei“ sakė draugijos vadovas Zenonas Vaištaras, vien tai rodo, kad didėja tauriųjų elnių banda. Anot jo, greičiausiai įtakos turi šernų bandos sumažėjimas (elniai su jais nesutaria) ir tai, kad dabar dėl gerokai išaugusių baudų retas brakonierius besiryžta tokiam žingsniui. Ko gero, dar yra viena priežastis – medžiotojai irgi nebekelia šautuvo į kelerių metų elnią, o augina trofėjų.
Vieneri briedžio ragai irgi pasiūlyti parodai. Trofėjaus autorius – patyręs „Tauro“ klubo medžiotojas Palmyras Malakauskas.
Na, o daugiausia parodai pasiūlyta stirninų ragų – 12. Garbės medžiotojas Jonas Šečkus tokius pateikė net dvejus.
Jau susumuoti rezultatai visų per praėjusį sezoną sumedžiotų žvėrių.
Rezultatai dar tikslinami. Tačiau šernų per sezoną sumedžiota apie tūkstantį.