Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Все темы об охоте и т.д.
Субфорум - охотничий словарь и ссылки на прогноз погоды.
medzioklis
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Posts: 1238
Joined: 2006-Sep-06 12:13
Location: Trakai

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medzioklis »

Medžiotojų skaičiavimu, Lietuvoje padaugėjo elninių žvėrių


GRYNAS.lt
2016 m. gegužės 3 d.


Apibendrinusi medžiotojų pateiktus duomenis, Aplinkos ministerija konstatavo, kad Lietuvos miškuose padaugėjo elninių žvėrių. Aplinkos ministerijos pastangos siekiant apsaugoti laukinės gyvūnijos išteklius, baudų ir žalų padidinimas, sustiprinta medžioklės plotų naudotojų kontrolė neliko bevaisės, teigiama ministerijos pranešime spaudai.Apibendrinus medžiotojų pateiktus duomenis, rezultatai išties džiugina – Lietuvoje elninių medžiojamųjų gyvūnų gerokai daugiau negu praėjusį medžioklės sezoną. Lyginant su 2015 m., šiemet Lietuvoje danielių populiacija padidėjo daugiau kaip 600 individų, briedžių skaičiuojama beveik 1300 daugiau, tauriųjų elnių – 2800 daugiau nei pernai, o stirnų populiacija išaugo net 10 tūkstančių.Visų elninių žvėrių medžiojimas yra limituojamas. Medžioklės plotų naudotojams suteikiamų licencijų medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti skaičius priklauso ir nuo medžiojamųjų gyvūnų gausos tam tikroje teritorijoje. Primenama, kad šiuo metu elninius gyvūnus medžioti draudžiama. Stirnų patinus bus galima medžioti tik nuo gegužės 15 d. ir tik medžiotojams selekcininkams, tuo tarpu jų pateles ir jauniklius bei kitus elninius gyvūnus medžioti bus galima tik nuo rudens.
medzioklis
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Posts: 1238
Joined: 2006-Sep-06 12:13
Location: Trakai

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medzioklis »

B. Bradauskas švenčia pergalę – medžiotojų blaivumo netikrins

Seimo narys ir prisiekęs medžiotojas Bronius Bradauskas švenčia pergalę. Jam pavyko pasiekti, kad aplinkosaugininkai negalėtų tikrinti medžiotojų blaivumo. Esą, tik taisyklėmis įtvirtinta nuostata turi būti įteisinta įstatymais. B.Bradauskas tikina, kad į teismą kreipėsi dėl savo rinkėjų, nors ir pats neslepia, kad taurelė per medžioklę – tiesiog būtina.
User avatar
30-06
Administratorius
Administratorius
Posts: 2079
Joined: 2006-Jul-07 20:49
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by 30-06 »

medzioklis wrote:B. Bradauskas švenčia pergalę – medžiotojų blaivumo netikrins

Seimo narys ir prisiekęs medžiotojas Bronius Bradauskas švenčia pergalę. Jam pavyko pasiekti, kad aplinkosaugininkai negalėtų tikrinti medžiotojų blaivumo. Esą, tik taisyklėmis įtvirtinta nuostata turi būti įteisinta įstatymais. B.Bradauskas tikina, kad į teismą kreipėsi dėl savo rinkėjų, nors ir pats neslepia, kad taurelė per medžioklę – tiesiog būtina.
:shock: ...cia kas,bajeris??????Is kur tokia zinia???Kazkaip visiskai nesitiki :pardon:
Geras veterinorius visad gali padeti blogam sokejui
Neaiskinkit ka turiu daryti,ir as nesakysiu kur turite eiti
medzioklis
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Posts: 1238
Joined: 2006-Sep-06 12:13
Location: Trakai

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medzioklis »

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS: APLINKOSAUGININKAI 6 METUS TIKRINO MEDŽIOTOJŲ BLAIVUMĄ NETEISĖTAI

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs Seimo nario Broniaus Bradausko kreipimąsi, šių metų gegužės trečios dienos neskundžiamu sprendimu nustatė, kad aplinkos ministro 2010 įsakymu patvirtintų medžioklės taisyklių punktas, leidęs aplinkosaugininkams tikrinti medžiotojų blaivumą nedalyvaujant policijos pareigūnams prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Šis teismo sprendimas turės esminės įtakos visoms šiuo metu nagrinėjamoms medžiotojams iškeltoms administracinėms byloms ir sudarys sąlygas atnaujinti jau išnagrinėtas bylas, kurioje medžiotojai nubausti nepagrįstai.

Į teismą buvo kreiptasi siekiant nustatyti ar medžioklės taisyklių punktas, leidęs aplinkosaugininkams tikrinti medžiotojų blaivumą nedalyvaujant policijos pareigūnams, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui bei teisės aktų hierarchijos principui. Išnagrinėjęs kreipimąsi teismas nustatė, kad aplinkos ministras, nuo 2010 m. leidęs aplinkosaugininkams be policijos pareigūnų dalyvavimo tikrinti medžiotojų blaivumą, viršijo savo kompetenciją bei Vyriausybės nutarimą, nustatantį baigtinį sąrašą pareigūnų, galinčių suvaržyti asmenų teisės tikrinant jų blaivumą, kuriame aplinkosaugininkai nenumatyti. Kartu teismas pabrėžė, kad konstatavus medžioklės taisyklių punkto neteisėtumą, tai niekaip nepaneigia medžiotojų nekvestionuotinos pareigos medžioklėje laikytis saugos taisyklių, be kita ko, būti neapsvaigusiems.

Pasak baudžiamojoje ir administracinėje teisėje besispecializuojančio ZETA LAW advokatų profesinės bendrijos advokato Andriejaus Melkovo, teismo sprendimu jau eilinį kartą nustatytas aplinkos ministerijos teisėkūros brokas, leidęs apie 6 metus neteisėtai varžyti asmenų teises, didelis kiekis medžiotojų buvo tikrinami bei baudžiami savavališkai ir neteisėtai. „Neabejojant medžiotojų pareiga medžioklėje būti blaiviems, teismui konstatavus minėto medžioklės taisyklių punkto neteisėtumą, visos šiuo metu medžiotojams iškeltos bylos, kur blaivumas buvo tikrinamas abejotinais būdais ir neteisėtai, dalyvaujant tik aplinkosaugininkams be policijos pareigūnų, turėtų būti nutrauktos, o jau išnagrinėtose administracinėse bylose nepagrįstai nubausti asmenys gali kreiptis dėl proceso atnaujinimo ir nuobaudų panaikinimo, taip pat žalos atlyginimo“ – teigė teisininkas.
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Bebrai Lietuvoje: naikinti ar pasigailėti?


Marija Gabrienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt, www.lrt.lt
2016 m. gegužės 9 d.

Skuodo rajono melioracijos griovius okupavo bebrai. Žemės ūkio specialistai prognozuoja, kad nieko nedarant po kelerių metų sunyks nemaža dalis pasėlių, todėl norėtų ryžtingesnių vyriausybės sprendimų: ar pagal ES reikalavimus saugoti bebrų populiaciją, ar gelbėti žemės ūkį.
Skuodo rajone – 850 kilometrų melioracijos griovių, kurių būklė kasmet prastėja. Tai – valstybės turtas. Sovietmečiu grioviai kasmet būdavo nušienaujami, iškertami krūmai. Dabar per metus jų priežiūrai skiriama maždaug apie 200 tūkst. eurų, kurių, pasak specialistų, pakanka sutvarkyti vos apie dešimt kilometrų griovių. Apleistuose grioviuose jau šeimininkauja bebrai. Jų populiacija gausėja.
„Anksčiau bebrai mėgdavo vietas, kur yra statybinės medžiagos, kur jiems lengviausia, bet dabar jau matom, kad jie yra labai kūrybingi, panaudoja bet kokius nešmenis, panaudoja žolę ir nebūtinai griovys turi būti apaugęs krūmais“, – sakė Skuodo rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Rimvydas Daukšas. Kai kuriuose grioviuose – bebrų užtvankos kas penkiasdešimt metrų. Kylantis vanduo dėl neveikiančios drenažų sistemos, grasina užlieti pasėlius. Pasak specialistų, uždumblėjusią sistemą sutvarkyti kainuoja tris kartus brangiau nei melioracijos griovių priežiūra. Su bebrais kovoja medžiotojai, tačiau medžioti juos galima tik nuo balandžio iki rugpjūčio vidurio.
Blogiausia, pasak R. Daukšo, kad dvi ministerijos – aplinkos ir žemės ūkio, – neturi vienodos pozicijos bebrų klausimu.
„Kaip teigia aplinkos ministerija, vienas iš ES reikalavimų yra tas, kad bebrams turėtų būti užtikrintos pakankamai geros sąlygos gyventi pas mus, kadangi Europoje šių gyvūnų mažėja. Kita vertus, mes turėtumėm apsispręsti, ar mes tikrai turim suteikti bebrams sąlygas ir aukoti žemės ūkio dalį?“ – kalbėjo R. Daukšys.
Kol kas Skuodo rajono savivaldybė pati bando gelbėti valstybės turtą ir ieško ūkininkų, kurie melioracijos grioviuose iškirstų krūmus, o jų išvežimu pasirūpintų pati savivaldybė.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Kaune daugiabučio kiemo tvoroje įstrigusią stirną vadavo ugniagesiai


Erikas Ovčarenko
Šaltinis: 15min
stirna1.jpg
Penktadienį Kaune daugiabučio namo kiemo tvoroje įstrigo stirna. Gelbėtojams išvadavus gyvūną šis buvo paleistas miške.

Penktadienį ryte Aplinkos apsaugos ministerija sulaukė V.Krėvės prospekto gyventojo skambučio. Vyras pranešė, kad daugiabučio namo kieme, tvoroje, yra įstrigusi stirna.

Ministerijos atstovai susisiekė su Kaune dirbančiais Gyvūnų globėjų asociacijos darbuotojais ir šie išskubėjo į įvykio vietą.

Atvykę gelbėtojai išvydo maždaug dvejų metų amžiaus stirnos patiną, kuris bandydamas pralįsti pro metalinę tvorą užstrigo ties galinėmis kojomis ir negali pajudėti nei pirmyn, nei atgal.

„Matosi, kad gyvūnas bandė vaduotis pats, vietomis išsišėręs kailis, ant odos atsirado nubrozdinimų, bet stirninas sveikas, turi jėgos, todėl išlaisvinę nusprendėme paleisti į laisvę“, – sakė gelbėjimo darbus koordinavusi Eglė Mulevičiūtė.

Spėjama, kad gyvūnas, įstrigęs tvoroje, praleido apie porą valandų. Tvoroje jis greičiausiai užstrigo tada, kai vienas daugiabučio gyventojas pamėgino nuvyti keliu vaikštinėjusį stirniną. Šis šoko į krūmais apaugusią tvorą ir joje užstrigo.
Taip pat skaitykite:

Vilniečių savaitgalio planus sujaukė prie Panevėžio į kelią išbėgusi stirna Vilniečių savaitgalio planus sujaukė prie Panevėžio į kelią išbėgusi stirna
Lietuvoje gerokai padaugėjo elninių žvėrių Lietuvoje gerokai padaugėjo elninių žvėrių

Gyvūnų globėjams į pagalbą atskubėję ugniagesiai gelbėtojai specialiu plėstuvu atlenkė metalinius tvoros strypus ir padėjo iškelti išsigandusį gyvūną.

Patalpintas į voljerą stirninas buvo išvežtas keliasdešimt kilometrų už Kauno ir paleistas Sausinės miške. Žengęs pirmus nedrąsius žingsnius naujoje vietoje greitai įsidrąsino ir dingo miško tankmėje.

Pasak E.Mulevičiūtės pastaruoju metu yra gaunama labai daug pranešimų apie migruojančius gyvūnus mieste. Nesenai teko gelbėti kone pačiame miesto centre automobilio partrenktą stirną, todėl gyventojams reikėtų būti atidiems, ypač tamsiuoju metu.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

„Imigrantų“ skaičius rajone viršijo šimtą. Leista juos medžioti

sirvinta.net


2016 metų medžiojamų žvėrių apskaitos duomenimis, Širvintų rajone gyvena 104 danieliai.
daniel-300x280.jpg
Būtent tiek šių elninių šeimos žinduolių suskaičiavo mūsų rajone veikiantys Antanavos ir „Tauro“ medžiotojų klubai. Daugiausia Jauniūnų seniūnijoje medžioklės plotus valdantys klubai danielius ėmėsi veisti prieš kelerius metus.
Lietuvoje šis gyvūnas vis dar yra retas, negausiai aptinkamas tik ten, kur buvo paleistas į laisvę. Vis dažniau auginamas aptvaruose. Prieš dešimtmetį Lietuvoje gyveno apie 580 danielių. Paskutinės apskaitos duomenimis, šiuo metu jų populiacija siekia 2590. Vien tik per praėjusius metus danielių Lietuvoje padaugėjo 623.
Anot internetinės enciklopedijos „Wikipedia“, danieliai mūsų teritorijoje natūraliai gyveno paskutinio tarpledynmečio šiltuoju periodu, paskui jų liko tik Mažojoje Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose. Romos imperijos laikais romėnai juos išplatino vakarų ir centrinėje Europoje, tada jie vėl buvo įvežti į mūsų šalies teritoriją ir gyveno iki 16 amžiaus, bet vėliau jų populiacija išnyko. Nuo to laiko jie buvo auginami kai kurių dvarų parkuose, kadangi, kaip pažymi Širvintų medžiotojų draugijos medžioklės žinovas Vaclovas Četrauskas, yra gražūs, ramūs, neagresyvūs gyvūnai, vertinami ir dėl dekoratyvinės išvaizdos, ir dėl puikios mėsos.
Sovietmečiu danielius vėl bandyta reintrodukuoti, t. y. – iš naujo įveisti Lietuvoje. Jų tada buvo atvežta iš tuometinės Vokietijos Demokratinės Respublikos, Čekoslovakijos, Vengrijos. Anot „Wikipedia“, 1976-1977 metais į Lietuvą buvo atvežta apie 90 danielių, kurie iš pradžių laikyti voljeruose, vėliau dalis „imigrantų“ paleista į laisvę, į miškus.
Laisvėje danieliai gyvena mišriuose eglių ir lapuočių miškuose su tankiu krūmų traku ir gausia žoline augalija. Danieliai, kaip ir taurieji elniai, skirtingais metų laikais sudaro įvairius būrius. Žiemą patinai gyvena atskirai, patelės ir jaunikliai – dažniausiai mišriuose būriuose. Veiklūs ištisus metus. Minta medžių ir krūmų šakelėmis, ūgliais, žieve (tiesa, neėda alksnių ir beržų), žolėmis ir lauko kultūromis, taip pat ėda grybus.
Padidėjus danielių populiacijai rajone, pernai pirmą kartą mūsų medžiotojų klubams buvo išduotos 5 licencijos šiems gyvūnams sumedžioti. Leista nušauti 2 patinus ir 3 pateles bei jauniklius. Tačiau licencijų mūsų medžiotojai nepanaudojo.
Šįmet licencijų skaičius padidintas iki 9: per 2016-2017 metų sezoną Širvintų rajone leista sumedžioti 3 patinus, taip pat 6 pateles ir jauniklius. Tai daugiau nei pusė iš 16 Vilniaus regiono aplinkos apsaugos depaertamento teritorijai išduotų licencijų. 5 danielius galės sumedžioti ukmergiškiai, 2 – trakiškiai.
Vilniaus regionui išduotų licencijų skaičius – mažiausias šalyje. Iš viso Lietuvoje yra išduota 413 licencijų sumedžioti danieliams, daugiausia – Panevėžio (89) ir Utenos regionuose.
- Medžiotojams ypač džiugu, kad turtingėja rajono fauna. Tai, kad danielių populiacija didėja, yra geras ženklas, – sakė Vaclovas Četrauskas.
Vaclovas Četrauskas užsiminė, kad danielius šiaip yra sėslus gyvūnas, bet jis jau buvo pastebėtas atklydęs į Kielių medžiotojų būrelio medžioklės plotus.
Kaip skelbiama, medžioklės sezono Lietuvoje metu patinai medžiojami rugsėjo-gruodžio mėnesiais, patelės ir jaunikliai – spalio-gruodžio mėnesiais.
Nors iki šiol nėra oficialių duomenų, kada paskutinį kartą mūsų rajone buvo sumedžiotas danielius, Vaclovas Četrauskas sako vieną tokį atvejį vis dėlto žinąs ir parodė Draugijoje turimą danieliaus ragą. Tiesa, šis danielius sovietmečiu vieno dabar jau mirusio rajono gyventojo buvo sumedžiotas Alionių apylinkėse nesilaikant tuometės medžioklės tvarkos, tiksliau – subrakonieriautas. Neabejojama, kad kelerių metų patinas į rajoną atklydo iš bandos, tuomet atvežtos į Lietuvą ir paleistos Kaišiadorių rajone. Pasak medžioklės žinovo, keturių dešimtmečių senumo pastangos iš naujo įveisti danielius buvo nesėkmingos.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Anykščių meras nušauto žvėries nepaskanavo


Laimis Kavoliūnas („Lietuvos rytas“)
2016-06-01


Šiemet pirmąkart į medžioklę susiruošęs Anykščių meras Kęstutis Tubis Žliobiškio kaimo (Anykščių r.) prieigose vieninteliu šūviu nušovė šernę. Ištyrus mėsą paaiškėjo, kad ji sirgo afrikiniu kiaulių maru.
Privačiame Pelyšos medžioklės plote Viešintų seniūnijoje, Žliobiškio kaimo prieigose, medžiojęs Anykščių meras K.Tubis su kolegomis šernų tykojo prie ūkininko pasėlių. Prietemoje, apie pusę dešimtos vakaro, palaukėje pasirodė dvi šernės. Gerai prisitaikęs meras iš maždaug 120 metrų atstumo vieninteliu šūviu patiesė vieną iš šernių, o kita spėjo pasprukti. K.Tubis sakė, kad tai pirma šiemet jo nušauta šernė, nes šiemet pirmąkart susirengė į jų medžioklę.
Individualus Pelyšos medžioklės vienetas įformintas mero vardu, bet jame medžiojama šešiese. Už sumedžiotas šernes mokamos išmokos, bet K.Tubis tvirtino į medžioklę ėjęs ne dėl išmokų ar mėsos, o norėdamas sumažinti kiaulių maro užkrėtimo riziką ir apsaugoti ūkininko pasėlius.
Pernai rudenį tuose pačiuose medžioklės plotuose, tiktai kitoje Šimonių girios vietoje, Andrioniškio seniūnijoje, K.Tubis su kolegomis taip pat sumedžiojo maru užsikrėtusį šerną. REKLAMA Praėjusią savaitę afrikinis kiaulių maras nustatytas ištyrus tame pačiame Pelyšos medžioklės plote, gretimame Akmenos miške, Andrioniškio seniūnijoje, rastą suaugusios šernės gaišeną. Nudvėsusią skeltanagę aptiko matininkai. Anykščių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Dainius Žiogelis sakė, kad abi šernės jau buvo atsivedusios jauniklių. Kadangi jų aplinkui nebuvo matyti, spėjama, kad šerniukai irgi nugaišo nuo šios ligos.
Dar vienas negyvas suaugęs šernas rastas Anykščių seniūnijos Ramuldavos miške. Jo maita buvo išvežta tirti į Vilnių. D.Žiogelis neabejojo, kad ir šis šernas buvo užsikrėtęs afrikiniu kiaulių maru. Ketvirtadienį tai patvirtino Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai. Iš viso šiemet Anykščių rajone rasta daugiau nei 20 nuo afrikinio kiaulių maro nudvėsusių šernų, penki šiuo užkratu sirgę gyvūnai krito nuo medžiotojų kulkų. Už surastą šerno gaišeną gyventojams mokama 30 eurų išmoka.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Miškininkas: puikiai matome žvėrių pagausėjimo pasekmes


Aidas Pivoriūnas, Privačių miškų savininkų asociacija,
http://www.GRYNAS.lt 2016 m. birželio 2 d.


Miškų savininkas Irmantas Banevičius duodamas interviu aiškina, kaip keičiasi privatūs miškai Lietuvoje ir atskleidžia, su kokiais sunkumais susiduria miškininkai.

- Irmantai, ar nebūtų per drąsu prašyti Tavęs pabandyti apibendrinti privačius miškus ir miškų savininkus? Kaip keitėsi patys miškai, ūkininkavimas juose, miško savininkų patirtys, problemos, lūkesčiai?

- Pameni, seniau esame apie tai kalbėję ir bandėme spėlioti – įdomu, kaip atrodys privatūs miškai po dešimt, dvidešimt metų? Tai tuomet, jei teisingai pamenu, nutarėme, kad tikrai turėtų stambėti privačios miško valdos, gerokai paaugti miškininkystės kokybė, ir jaunėti miško savininkai. Iš esmės viskas taip ir atsitiko, tik su keliais nedideliais nukrypimais. Ko negalėjome prognozuoti, tai, kad vidutinė privati miško valda išliks tokia pati, apie tris hektarus, tik keitėsi miško savininko valdomo miško plotas. Dažnai stambesni savininkai miško plotus didino, o smulkesnes valdas valdo vis didesnis savininkų skaičius. Taip yra dėl to, kad miško savininkai savo turtą palieka vaikams ar vaikaičiams. Jų vis daugėja, o valdos plotas lieka toks pat. Juk ir skaldant valdos, jei jas padalinus vienam miško savininkui, nebus didesnės kaip 5 hektarai ploto, negalima. Lietuvoje turime šeimos miškus. Toks modelis, kuomet aštuonis hektarus miško valdos šeši žmonės. Tai jei prieš dešimt metų savininkų buvo šeši, tai dabar dažnu atveju bus aštuoni ar dar daugiau.

Kitas tuomet neprognozuotas veiksnys tas, jog pradės formuotis aiškiai išreikštas profesionalių privačių miškininkų luomas, kuris investuoja į miškus, juos kerta, atsodina, perka ir apželdo netinkamas žemės ūkiui žemes. Kitaip tariant, užsiima normalia miškų ūkio veikla - vieni su geresniais, kiti su prastesniais ekonominiais, ekologiniais ar kitais rodikliais.
Anksčiau eidamas per miškus pagal vaizdą galėjai nesunkiai atskirti, kur privatus, o kur valstybinis miškas. Pastarieji buvo žymiai geriau sutvarkyti. Dabar jau labai sunku tą atskirti ir ne todėl, kad suprastėjo valstybinių miškų tvarkymas, o kad pagerėjo privačių. Juk ir miško rangovai tie patys dirba tiek urėdijai, tiek kokiam fiziniam asmeniui, kuris turi miško. Beveik neliko visiškai netvarkomų privačių miškų.

- Sutik, kad dar ne taip senai dalis visuomenės ir miškininkų formavo nekokį privačių miškų įvaizdį.

- Aišku, miške galima buvo ir galima bus rasti visokių nukrypimų nuo teisės aktų normų, todėl kartais kritikos miškininkavimo kokybei susilaukdavome ne be pagrindo. Tačiau būta ir sąmoningo kenkimo privataus miškų sektoriaus įvaizdžiui atvejų, norint nukreipti dėmesį nuo savo daržo problemų. Didysis, vyresnis brolis už išdaužtą langą namuose žaidžiant futbolą tėvams ima kaltinti jaunesnį brolį. Tai toks būtų vertinimas su pavyzdžiu. Dabar situacija keičiasi, dėl kelių priežasčių. Pirma, privatūs miškai tvarkomi kur kas geriau nei anksčiau - juose dirba kvalifikuoti miškų specialistai. Antra, valstybiniame miškų sektoriuje dirbantys žmonės ir patys tapo miško savininkais - kai kurie stambiais. Todėl kažkaip ir kritikuoti nebe išeina. Trečia, miško savininkų balsas jau pradedamas girdėti, todėl jį pradeda vertinti.
Kita vertus, anksčiau buvo kur kas daugiau žmonių, kurie norėjo parduoti miško valdą. Ir visai suprantama, kodėl – jis ar ji gyvena toli nuo miško, ta valda užima kelis hektarus, o dar ir nusimanyti apie miškus reikia. Todėl ateina į galvą vienas vienintelis racionalus sprendimas – parduoti. Ir skelbimų apie perkamus miškus buvo daug - pilni rajoninių laikraščių paskutiniai puslapiai. Dabar miško žemės rinka yra aprimus, daugelis tų, kurie norėjo parduoti miško valdą, tai jau padarė. Iš tikrųjų tai nuo to geriau miškui, nes jis įgavo tikrą šeimininką ir tai daugeliu atveju yra tas privatus miškininkas.

- Ar didelė konkurencija privačiame miškų ūkyje?

- Milžiniška. Retai kada miško savininkas, kuris nemato prasmės ūkininkauti ar dėl kitų priežasčių nori parduoti miško valdą, sulaukia vieno pasiūlymo pirkti mišką. Realybėje yra taip, kad jis gauna kelis pasiūlymus su miško valdos įvertinimu ir gali rinktis pagal kainą ar kitas savybes, kam parduoti miško valdą. Taip pat konkuruojama ir paslaugų sferoje, net įsigyjant miško sodmenis tenka konkuruoti, nes geros kokybės sodinukų pas mus dažnai trūksta. Labai vertinami aukštos kvalifikacijos kirtėjai, kurie teisingai nuleidžia medžius, nežaloja greta esančių medžių, racionaliai supjausto medžio kamieną į sortimentus. Ką jau kalbėti apie miškotvarkos specialistus, kurie kartu su miško savininku protingai planuoja ūkinę veiklą miške ir tai sudėlioja į miškotvarkos projektą.

- Kaip Tau skamba apibūdinimas miško ūkininkas?

- Čia gal labiau tinka apibūdinti privačiam miškininkui, kuris miškininkauja savo valdoje ar valdose ir iš to miškininkavimo turi nuolatines pajamas (beje ir išlaidas). Taip pavadinti miško savininką, kuris mišką prisimena kas penkti metai, kai vykdomi kirtimai, neapsiverstų liežuvis. Na, koks ten ūkininkas, jei neprisiverčia per metus bent kartą į savo valdą nuvažiuoti?
Dažniausiai miško savininkai patys miškų netvarko. Anksčiau bandė taip daryti, įsivaizduodami, kad patys geriausiai viską padarys (nacionalinis lietuvių bruožas) - ir iškirs, ir parduos medieną, ir kelius sutvarkys, ir dar atsodins. Daugelis nudegė ir dabar samdo specialistus. Taip ir turi būti. Čia dar viena tendencija, atsakant į prieš tai buvusį klausimą, kaip keitėsi privatus miškų ūkis mūsų šalyje.
Privačios įmonės, kurios valdo miškus, yra visai kas kita. Tai tikrų tikriausi miškų ūkiai su savo teritorijomis, miškininkavimo supratimu, tradicijomis, mokumu, efektyvumu, net technologijomis. Ypač tai pasijuto, kuomet į privačius miškus buvo nukreipta europinė parama. Sakyčiau vienas tų retesnių atvejų, kuomet pinigai skiriami ir išleidžiami ne tik prasmingai, bet ir reikalingiems darbams atlikti. Na, kad ir jaunuolynų ugdymas.
Ekonomiškai brangus malonumas, kuris atsipirks po kelių dešimčių metų. Bet jį daryti reikia dabar, nes tik tuomet išaugs aukštos kokybės medynai.
Aš esu didelis europinės paramos miškams šalininkas. Matau, kaip ji teigiamai veikia ūkininkavimą. Ką jau kalbėti apie netinkamos žemės ūkiui žemės apželdinimą. Kokie trys tūkstančiai hektarų apsodinami naudojantis parama. Tai trečdalis visų atkuriamų medynų Lietuvoje. Pasaka. - Nedažnai išgirsi padėką paramos mechanizmams, greičiau kritiką - neva popierizmas, patikros, priekabiavimas. - Kritikuoti gali nebuvęs miške. Nelietuviškai pasakysiu, kad vaizdas į teigiamą pusę pasikeitė „ant akių” ir tai didelis europinės paramos pasiekimas. Reikia suprasti paramos administratorius, kad ir jie mokosi. Ne viskas pavyksta iš pirmo karto, kaip kad kartais ir pasodintas miškas neprigyja ne dėl sodintojo kaltės ar prastos medelių kokybės, bet dėl sausros. Tenka pakartotinai sodinti. Sutinku, kad patys paramos skyrimo ir administravimo mechanizmai yra ganėtinai biurokratiški, tačiau negali gauti dykai pinigų ir tikėtis, kad nereiks už juos atsiskaityti. Apskritai, raginčiau neteisti, ramiai ir su pozityvu žvelgti į pokyčius privačiuose miškuose.

- Gerai, nuo paramos, kurią vertini teigiamai, pereikime prie kitos temos. Pasigirsta nuogąstavimai, kad per daug eksploatuojami atvėjiniai ir einamieji kirtimai.

- Pala, o kas dar be savininko už jų priežiūrą atsakingas? Valstybinė tarnyba. Jie tvirtina projektus, kuriuose nustatomas kirtimų intensyvumas, prieš tvirtinant projektą, važiuoja į vietą. Po kirtimų dar kartą tikrina miške, kaip kas atlikta. Jei ūkinės priemonės patvirtintos, ir kirtimų metu iškirstas toks kiekis medienos, koks ir buvo numatytas, vadinasi, jie iškirsti teisėtai. Tokiu atveju išgirsti aimanavimus, kad va, privatūs miškininkai perkerta einamaisiais ar atvėjiniais kirtimais, yra mažų mažiausiai nesolidu.
Taip, pasitaiko atvejų, kuomet miškininkai per daug iškerta, o likusius po kirtimo medžius išverčia stipresnis vėjas, pasidaro vos ne plynas kirtimas, bet dalis atsakomybės tenka ir kontroliuojančioms tarnyboms. Galų gale negalima paėmus atskirus atvejus visko apibendrintai versti ant visų miško savininkų. Tai yra lengvas kelias mušti ir taip silpną.

- Prieš daugiau nei dešimt metų kilo iniciatyva pradėti riboti kirtimus neva taip siekiant padėti apsaugoti perinčius paukščius. Apie šių ribojimų, kurie atneša didelių nuostolių miškų ūkiams, aplinkosauginį efektą, deja, neteko girdėti.

- Teigti, kad ribojimai prisidėjo prie geresnės paukščių apsaugos, negaliu. Reiktų atlikti rimtą, neangažuotą vertinimą. Tačiau bendrąja prasme, paskutiniais metais miškuose padaugėjo tiek žvėrių, tiek paukščių. Kormoranas yra vienas pavyzdys, kurį žino visa šalis. Aiškiai pagausėjo gervių. Kai buvome studentai, mus veždavo į tolimiausių miško masyvų palaukes parodyti, kaip atrodo gervės. Dabar jų pilnos pakelės, tuoj bus tiek, kiek ir gandrų. Pagausėjo ir kitų gyvūnų, gal tik jie ne taip aiškiai matomi, tačiau miško savininkai labai aiškiai mato to pagausėjimo pasekmes – nuėstus jaunuolynus. Ateina laikas galvoti, kaip kompensuoti ne tik vilkų ir šernų daromą žalą ūkininkams, bet ir kanopinių žvėrių miškų jaunuolynams. O dar svarbiau ne kaip kompensuoti žalą, bet pagalvoti, kaip tą žalą sumažinti iki minimumo. Bet šiais klausimais tiek ir iš medžiotojų, tiek iš Aplinkos ministerijos visiška tyla. Suprask, savininko reikalas pirkti ir naudoti visas įmanomas apsaugos priemones – juk prieš tai nukirtai mišką ir gavai krūvą pinigų.

Daugiau skaitykite čia.
http://www.pmsa.lt/irmantas-banevicius- ... naujovems/
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Augančios gyvūnų populiacijos Lietuvoje džiugina ne visus

2016-06-27
Vytenis Radžiūnas,
LRT.lt



Šalyje auga stambiųjų gyvūnų populiacijos, o medžiotojai norėtų, kad būtų leista labiau reguliuoti vilkų skaičių. „Vilkų populiacija gerokai išaugo, nes valstybės institucijos yra veikiamos suklaidintos visuomenės, užsikrėtusios grynąja meile vilkams. Dažniausiai ta meilė pasireiškia, kai gyveni ant šaligatvio ar asfalto ir vilkas matytas tik kompiuterio ekrane“, – LRT.lt teigia Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos prezidento pavaduotojas Eugenijus Tijušas. Aplinkos viceministras Linas Jonauskas atkerta, kad populiacijos valdymo planą sukūrė ne politikai, o mokslininkai.

Kantrybės taurę perpildė atvejis Šiauliuose

LRT.lt E. Tijušo pasiteiravus, ką dabartinė valdžia per ketverius metus davė miško žvėrims, medžiotojas tikino, jog iš valdžios nieko per daug ir nesitikima.

„Mes neįpratę skaičiuoti gyvūnų populiacijų būklės kadencijomis. Iš valdžios nieko daugiau neprašoma ką nors duoti, tik netrukdyti. Trukdyti tikrai netrukdė, o maras – ne valdžios problema ir su politika to nereikėtų sieti. Per laiką keitėsi daug kadencijų, buvo jų įvairių krypčių. Labai svarbus dalykas buvo Lietuvos medžioklės įstatymas, įsigaliojęs nuo 2002-ųjų. Jis įnešė stabilumo į medžioklę ir leido viską subalansuoti, atitiko daugiau ar mažiau visų interesus – visų pirma, gyvūnų, taip pat – žemės ir miškų savininkų, galiausiai – medžiotojų“, – pasakojo E. Tijušas.
3stirnos.jpg
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos duomenys

Aplinkos viceministras L. Jonauskas tikino, jog gyvūnų populiacijos augimas ypač jaučiamas pastaraisiais metais.

„Aš tai siečiau su sugriežtinta aplinkosaugine kontrole ir atsakomybe. Viską vainikavęs ir kantrybės taurę perpildęs atvejis buvo Šiauliuose, kai buvo iššaudyta keliolika elnių, stirnų, o brakonieriai galėjo išsipirkti simbolinėmis baudomis. Tuomet buvo akivaizdu, kad brakonieriauti apsimoka. Gali dešimt kartų eiti medžioti tokiu pramoniniu būdu ir pardavinėti žvėrieną, kuri yra ganėtinai brangi, o supirkimo kainos – didelės. Tikėtis, kad aplinkosauga pačiups, buvo labai maža tikimybė. Kitaip tariant, buvo skatinama, kad tie žmonės eitų ir brakonieriautų“, – apibendrino L. Jonauskas.
2tauriejielniai.jpg
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos duomenys

Anot viceministro, kai sistema buvo sureguliuota iš naujo, atsirado ir didesnė atsakomybė. Vis tik, pasak L. Jonausko, milžiniškos baudos – dar ne viskas.

„Jei niekas nekontroliuos ir nebaus, nepasieksime norimo rezultato. Sustiprinome kontrolę, įsteigėme dispečerinę, sukūrėme daugybę kitų priemonių. Aplinkosauginę kontrolę padarėme realią, matomą ir įgyvendinamą. Atsirado ir baisi sankcija – priemonių konfiskavimas. Be automobilio negali nušauto briedžio, stirnos ar šerno parsinešti ar parsivežti visuomeniniu transportu, todėl brakonieriavimo procesui būtina naudoti automobilį. Jis yra konfiskuojamas. Tai – mūsų laimėjimai, ir jie smarkiai prisidėjo prie to, kad brakonieriavimas taptų arba tų, kurie yra naivūs ir tikisi, kad nepagaus, arba didelių adrenalino fanatikų reikalas“, – aiškino L. Jonauskas.
6vilkai.jpg
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos duomenys

Nori šaudyti daugiau vilkų

Kaip LRT.lt kalbėjo L. Jonauskas, didėjančios gyvūnų populiacijos džiugina ne visus. „Elninių gausa grasina žala miškininkams, privačių miškų savininkams, valstybės įmonėms ir miškų urėdijoms. Baisiausia, kai žvėrys išbėga į kelią ir susiduria su transporto priemonėmis. Sugadinami automobiliai, o blogiausia, kad kartais tai pareikalauja ir žmonių gyvybių. Ypatingai pavojingi susidūrimai su briedžiais – jie dideli, sunkūs. Partrenkus briedį, jis krinta ant automobilio, todėl kai kuriais atvejais tai yra pražūtinga vairuotojui“, – tęsė L. Jonauskas.

Aplinkos ministerija esą visuomet rekomenduoja didinti sumedžiojimo kvotas, ypač stirnoms, elniams, briedžiams. Kaip sako L. Jonauskas, tos kvotos kasmet turėtų didėti.
1briedis.jpg
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos duomenys

Vis tik, kaip pastebi E. Tijušas, medžiotojai norėtų, kad vilkų populiacija būtų reguliuojama protingai. „Daugiau reikėtų dėkoti visuomenininkams, įsimylėjusiems vilkus. Vilkų populiacija gerokai išaugo, nes valstybės institucijos, veikiamos suklaidintos visuomenės, užsikrėtusios grynąja meile vilkams. Dažniausiai ta meilė pasireiškia, kai gyveni ant šaligatvio ar asfalto ir vilkas matytas tik kompiuterio ekrane.

Vilkų populiacija Lietuvoje klesti, kitaip nepavadinsi. Mes norėtume, kad leistų protingai reguliuoti – nei išnaikinti, nei iššaudyti. Šiuolaikinės medžioklės vienas iš principų – medžioti taip, kad gyvūnai būtų išsaugoti ir tausojami, liktų visos reikalingos rūšys ir būtų protingas jų kiekis“, – LRT.lt komentavo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos prezidento pavaduotojas.

Aplinkos ministro įsakymu „Dėl Vilkų sumedžiojimo per 2015-2016 m. medžioklės sezoną limito patvirtinimo“ buvo patvirtintas 60 vilkų sumedžiojimo limitas.

Aplinkos viceministras L. Jonauskas atremia medžiotojų kritiką ir tikina, jog vilkų populiacijos valdymo planą sukūrė ne politikai, o mokslininkai.

„Pasiūlymas protingai reguliuoti reiškia, kad turėtų būti atsižvelgiama į daugybę kriterijų, pirmiausia – apskaitos duomenis. Yra sukurtas vilkų populiacijos valdymo planas. Jį sukūrė ne politikai, o mokslininkai, kurie yra pasakę, kokios populiacijos Lietuvai reikia, kad ji būtų gyvybinga ir nekiltų rizikos, kad gali išnykti. Mes kvotas nustatinėjame būtent pagal šį dokumentą. [...] Vasarą, kai vilkės moko vilkiukus medžioti, atitinkamai padaugėja išpuolių prieš žmonių laikomus galvijus. Jei būna didelė žala, medžiotojai gali kreiptis ir jiems išduodame leidimą, gali sumedžioti tuos vilkus ir ne sezono metu“, – aiškino L. Jonauskas.

Kaip teigia Aplinkos viceministras, susiduriama su kita problema – sudėtinga tiksliai suskaičiuoti vilkų skaičių. „Paskutiniais metais buvo didžiulė problema, kad nebuvo sniego ir nesuskaičiavome vilkų. Matyt, reikės nustatyti kvotą pagal visus kitus kriterijus, ne pagal pėdsakais paremtą vilkų skaičiavimą“, – svarstė L. Jonauskas.

2017-ųjų balandį – ne daugiau kaip 25 tūkst. šernų

Lietuvoje užfiksavus afrikinį kiaulių marą, šalyje buvo nutarta gerokai sumažinti šernų populiaciją. Lietuvoje, naujausios apskaitos duomenimis, šiuo metu yra beveik 21 tūkst. (20 839) šernų. Ši apskaita buvo surengta vasario 15–29 d. visoje šalies teritorijoje vykdant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus sprendimą, priimtą dėl afrikinio kiaulių maro plitimo pavojaus.
sernai.jpg
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos duomenys

Apskaitos tikslas – nustatyti, kiek šiuo metu šernų yra Lietuvoje ir kiek jų reikėtų dar sumedžioti, kad 2017 m. balandžio 15 d. šernų populiacijos tankumas medžioklės plotuose nebūtų didesnis kaip 0,5 šerno vienam kvadratiniam kilometrui, o visoje šalyje būtų ne daugiau kaip 25 tūkst. šernų. Pastaroji apskaita parodė, kad jau dabar daugelyje savivaldybių šernų tankumas yra mažesnis nei 0,5 šerno ir tik 9 savivaldybėse šis rodiklis šiek tiek (0,535–0,677 šerno) viršija siektiną, teigiama Aplinkos ministerijos pranešime spaudai.

„Šie skaičiai nereiškia, – sako aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, – kad viskas jau padaryta ir galima ramiai laukti nieko neveikiant. Švelni žiema ir kitos palankios gamtinės sąlygos, tikėtina, lems gausias šernų vadas, ir jų vėl ims daugėti. Todėl medžiotojai turėtų ir toliau aktyviai šernus medžioti, kad šių gyvūnų būtų ne daugiau, negu numatyta, ir taip užkirsti kelią afrikiniam kiaulių marui plisti.“
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

GAL NORAI IR GERI, BET TAISYKLIŲ LAIKYTIS PRIVALU



2016-06-23, apie 00:23 val., Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento būdraujantis pareigūnas gavo pranešimą iš Aplinkos ministerijos pranešimų priėmimo centro apie tai, kad Kukiškių k., Varėnos rajone, galimai buvo vykdoma neteisėta medžioklė ir sulaikytas asmuo įtariamas šia veikla.
2016-06-22 Kukiškių kaimo gyventojas K. L. ir jo draugai, apie 22:30 val. išgirdę šūvį, nutarė pasižiūrėti, kas ten šaudo. Miške rado automobilį, kuriame sėdėjo moteris, neužilgo prie automobilio atėjo ir vyras. Abi pusės nepanoro prisistatyti, kas yra kas ir ką jie čia veikia, piliečiai pasibarė ir automobilis, kuriame sėdėjo moteris su atėjusiu vyriškiu pasišalino iš įvykio vietos.
Vėliau pilietis K. L., kuris skambino BPC telefonu – 112, įtardamas galimai neteisėtą medžioklę, su draugais ėjo ieškoti šauto žvėries. Prie Merkio upės esančioje pievoje, netoli Kukiškių kaimo, buvo rastas nušautas stirninas. Pilietis K. L. jį nufotografavo.
2016-06-23, apie 08:00 val., Varėnos rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjui V. Butkevičiui paskambino ”VALKININKŲ” medžiotojų būrelio medžiotojas V. K. ir papasakojo apie įvykusį incidentą ir medžiojusį medžiotoją V. A.
Aplinkos apsaugos pareigūnas V. Butkevičius skubiai nuvyko į Kukiškių kaimą ir apklausė nakties įvykiuose dalyvavusius piliečius – K.L; R.K.; K.Ž., telefonu susisiekė su stirniną nušovusiu medžiotoju V.A., kuris gyvena Vilniuje, ir paprašė jo atvykti į Varėną. Visi naktiniame incidente dalyvavę piliečiai parašė paaiškinimus.
“VALKININKŲ” medžiotojų būrelio medžiotojas V. A., kuris nušovė stirniną, turėjo galiojantį medžioklės lapą Nr. 83, kuris išduotas medžioklės vadovui V.A. ir licenciją stirnos patinui sumedžioti. Medžiotojas V.A. 2016-06-22 medžiojo teisėtai ir šūvis buvo teisėtas, tik laiku nesurado nušauto žvėries dėl prie automobilio kilusios neaiškios situacijos. Paaiškinime jis parašė, kad žvėries būtų ieškojęs anksti ryte.
2016-06-23, apie 03:00 val., pilietis K. L. parsinešė nušautą stirniną į savo namus, Kukiškių kaime, jį nulupo bei išmėsinėjo. 2016-06-23, apie 12:20 val., pilietis K. L. nušauto stirnino skerdieną ir galvą su ragais atidavė medžiotojų būrelio “VALKININKAI” medžiotojams T. K. ir R. Ž. Medžiotojas V. A. panaudojo turėtą stirnino licenciją ir sumedžiotas žvėris buvo įtrauktas į medžioklės lapą.
Piliečiui K. L. bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimus. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 str. 1 dalies reikalavimus jam bus paskirta administracinė bauda, kuri siekia nuo 28 iki 86 eurų. Gal norai ir geri, bet taisyklių privalu laikytis.



Varėnos rajono aplinkos apsaugos agentūros informacija
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
medzioklis
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Posts: 1238
Joined: 2006-Sep-06 12:13
Location: Trakai

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medzioklis »

Medžiotojas kreipėsi į policiją dėl sudeginto bokštelio


http://www.GRYNAS.lt
2016 m. birželio 29 d.

Birželio 28 d. patikslinus aplinkybes pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl įvykio, kuomet 2016-06-17 apie 19.00 val. vyras, gim. 1967 m., pastebėjo, kad buvo sudegintas medžiotojų bokštelis, esantis Šilutės r., Rusnės mstl. Nuostolis – 300 eurų.
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Ne vieną kartą savo fakjuboko paskyoje sakiau - VIEŠI SOCIALINIAI TINKLAI NE VIETA VIEŠINTI MEDŽIOKLĖS TROFĖJUS, MEDŽIOKLĖS EIGĄ ir pan.

Va turim idiotų pavyzdį, kaip galima sukelti visuomenės neigimą reakciją medžiotojų atžvilgiu - http://www.15min.lt/naujiena/gyvunu-klu ... 172-647541

Vieni sako - joparasate :evil: kodėl negalima ANONIMIŠKAI komentuoti !

Manau užtenka "žalio" forumo pavyzdžio, kur patys komentuojame "gerose" temose gražius faktus ir paskui sulaukiame "teigiamų" anonistų komentarų apie savo parašytą postą...

Kaip sakė AA tėvukas - "Medžioklė turi būti šiek tiek paslaptinga" ... :wink:

Taip kad kolegos geriau diskutuoti "iškrypėlių" puslapiuose kur komentų negali dėti paprasti pedikai.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Širvintiškio rankose atgyja senasis amatas

sirvinta.net
jakubauskas.jpg
Žvėrių kailius ir jų odas savo reikmėms žmonės vartoja nuo neatmenamų laikų. Pradžioje, tikriausiai, naudodavo tiesiog džiovintą neapdirbtą žalią odą. Ilgainiui kailius ir odą imta apdoroti įvairiais būdais, kurių pagalba jie tapdavo minkštesni, patogesni nešioti. Kailiadirbiai tapo gerbiamais amatininkais. Kaip puikūs kailiadirbiai, nuo seno garsėjo totoriai. Lietuvos totorių amatininkas širvintiškis Virginijus Jakubauskas įvairiuose Lietuvos miestuose vykstančiose amatininkų šventėse aiškina senosios kailiadirbystės ir odininkystės ypatumus, demonstruoja žvėrių kailių išdirbimą natūraliomis medžiagomis, taip, kaip kažkada dirbo jo protėviai.

- Iš kur atsirado Lietuvoje totoriai? Visi yra girdėję, jog totorius atsivežė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas…

- Taip. Totoriai Lietuvą savo tėvyne pasirinko dar XIV amžiaus pabaigoje. Tik… Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Adas Jakubauskas (tarp kitko, mano pusbrolis) sako, kad ne Vytautas atvežė totorius į Lietuvą – jie patys atvyko kaip sąjungininkai. Daugiau kaip prieš 600 metų nuverstasis Aukso ordos chanas Tochtamyšas kreipėsi į Vytautą su prašymu padėti sugrįžti į sostą, mainais pasiūlydamas paramą kovoje su kryžiuočiais. Kartu su Tochtamyšu į Lietuvą tada atvyko 40 tūkstančių totorių kariuomenė su savo šeimomis.

- Ar jūsų bendruomenėje svarbu išlaikyti tautos grynumą? Kokios tautybės jūsų žmona? Ar totoriai turi savo kalbą?

- Mišrios santuokos atsirado jau vėliau, po karo. Iki tol mūsų bendruomenėje mišrių santuokų nepasitaikydavo. Kitaip būtume seniai kaip tautybė išnykę. Jeigu sūnus neklausydavo, tai tėvas tokį išvydavo iš namų. Dabar totoriui tuoktis su kitos tautos atstovu yra visiškai normalu. Mano žmona Tanė yra totorė, kilusi iš Alytaus rajono. Butrimonių seniūnijoje yra toks Trakininkų kaimas. Iš ten kilusi ir mano močiutė, ir mano mama, ir mano žmona. Širvintose gyvename labai seniai, čia 1898 metais gimė senelis. Prosenelis seneliui paliko apie vieną hektarą žemės, dalis jos dabar užtvindyta „mariomis“, o iki Vilniaus gatvės buvo daržai. Kalbame lietuviškai, lenkiškai, – savo kalbą totoriai prarado dar prieš 400 metų.

- Jūs gimėte, mokėtės ir dirbote Širvintose?

- 1980 metais baigiau tuometinę Širvintų vidurinę mokyklą. Sūnus šiuo metu gyvena Danijoje, dukra – Vilniaus rajone. Su žmona gyvename daugiabučiame name Kalnalaukio gatvėje. Mano paauglystės metais mūsų šeima buvo turtinga, tačiau mažai kas žinojo, kaip sunkiai tekdavo dirbti. Nuo 12 metų teko kvėpuoti dulkėmis ir kailių išdirbimui naudotos chemijos garais. Visi po pamokų eidavo savais reikalais, o mane versdavo dirbti. Man jau prieš 30 metų daktarai uždraudė kailius išdirbti, nes nuolat išberdavo odą. Būdavo nemažai naivuolių, kurie susigundydavo pinigais, bet, kartą pabandę šio amato, greitai atsikąsdavo ir spjaudavo, nes šis darbas išties sunkus, reikalaujantis didelio kruopštumo bei kantrybės.

- Jūs dalyvaujate įvairiose Lietuvoje vykstančiose amatininkų šventėse, demonstruojate kailiadirbystės paveldą, o širvintiškiai apie jį beveik nieko nežino…

- Kur kviečia, ten ir važiuoju… Viskas prasidėjo 2009 metais, nuo Amatų gildijos (Vilniuje), kur veikia senųjų amatų dirbtuvės. Tada Lietuvos vardo 1000-mečio proga Amatų gildija vykdė projektą, į kurį pakvietė ir mane. Kalbino gal metus laiko, maniau, na, kur aš ten važiuosiu ir ką ten darysiu? Nuo to viskas ir prasidėjo… Šias metais Ignalinoje birželio 4 dieną vyko sutartinių šventė „Sutarjėla“, kurioje kartu su eksperimentinės archeologijos klubo „Pajauta“ nariais archeologinių amatų kaimelyje demonstravome senuosius amatus, tarp jų – ir dirbinius iš odos. Dalyvavau Vilkaviškio krašto muziejaus Paežerių dvare surengtoje Sūduvių amatų šventėje, keletą metų kviečiamas į Gyvosios archeologijos dienas Kernavėje, rugpjūčio 13-14 dienomis jau ketvirtą kartą vyksiu į Nidoje organizuojamas senųjų amatų dienas. Rotušės aikštėje vyksta Lietuvos tautiniu paveldu pripažinta tradicinė Šv. Baltramiejaus mugė, norėdamas ten dalyvauti, įsigijau paveldo sertifikatą. Dabar esu sertifikuotas Lietuvos totorių kailiadirbystės paveldo amatininkas, kiek žinau, – vienintelis Pabaltijyje. Lenkai taip pat odas išdirba, tačiau tai daro fabrikai, todėl, patys suprantate, – kokybė jau ne ta. Esmė dar ir ta, kad dirbu be jokios chemijos. Šiuo senoviniu metodu domėjosi ir lankėsi specialistai iš Nacionalinio muziejaus, Lietuvos istorijos instituto. Kartą paskambinęs totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas Adas Jakubauskas pranešė, kad nori atvažiuoti lenkų televizijos pirmas kanalas, atvykę domėjosi senuoju paveldu. Pernai su klubu „Pajauta“ buvome Norvegijoje, „Vikingų“ festivalyje, kuris vyksta net penkias dienas. Norvegijoje tokio amato nėra, ten taip pat tik lenkai savo „fabrikinius“ kailiukus pardavinėja.

- Dirbote su įvairiausių žvėrelių kailiais. Kokį išdirbti būna sunkiausia?

- Sunkiausia išdirbti šerno patino kailį. Patinas turi šarvą, kietą, kaip ąžuolą, dažnai jame aptinkama skylių. Tai likusios žymės nuo šernų kovų. Smūgiai būna tokie stiprūs, kad iltys pramuša storą odą ir šarvą. Anksčiau tokio šerno kailio išdirbimas kainuodavo 100 rublių ir susidarydavo net eilė. Prisimenu, panaikinus rublį, buvau tapęs net milijonieriumi, buvau uždirbęs net milijoną „vagnorkių“… Nelengva skusti kiškio arba triušio kailiukus. Kiekvieno žvėries kailio išdirbimas turi savo niuansus. Anksčiau buvo lapynai, gyventojai augindavo nutrijas, audines, lapės kailis kainuodavo apie 100 rublių, t.y. mėnesinį atlyginimą. Prieš keletą metų, kai dar nebuvo „kritęs“ rusų rublis, labai noriai lapes pirkdavo rusai. Pavyzdžiui, šventėje Nidoje jas supirkdavo po 100 ir net po 150 litų.

- Suprantu, kad visų savo amato paslapčių vis vien neatskleisite, tačiau gal galėtumėte papasakoti nors apie pačią kailių išdirbimo seką?

- Pirmiausia kailis mirkomas vandenyje, nes būna apstingęs. Visų pirma, nuo nudirto gyvūno kailio odos reikia pašalinti gleives, mėsos likučius bei riebalus, kad vėliau rauginant šios dalys neapsunkintų paties rūgimo ir gremžimo proceso. Be to, nepašalinti riebalai rauginant gali giliai įsigerti į odą, taip tarsi ją sušutindami – tampa minkšta ir lengvai plyštanti. Užmetus kailį plauku į apačią ant pusapvalio balkio ir prispaudžiant jį savo kūnu ar kitomis tam patogiomis priemonėmis, aštriu peiliu, dalgio geležte ar kitu aštriu įrankiu, nupjaustomos nereikalingos organinės dalys. Po to kailį reikia dar apie 10-12 valandų mirkyti vandenyje, kol suminkštės, išbrinks, – kad geriau priimtų raugą. Taip paruoštas kailis merkiamas į paruoštą medinį ar plastmasinį indą rauginimui. Vienas seniausių žinomų kailių rauginimo būdų yra rauginimas eglių žievėmis. Toks rauginimo procesas labai ilgas, trunka apie mėnesį, nes daugiau nieko nededama, juk senų senovėje jokios chemijos tiesiog nebuvo. Visų rauginimo medžiagų kiekių proporcijas sužinojau bandymų būdu, buvo ir sugadintų kailiukų. Aš dar ir šiandien mokausi ir manau, kad kiekvienas amatininkas turėtų surasti savo kelią… Ištrauktas iš raugo kailis išskalaujamas vandenyje, nuvarvinamas ir kabinamas džiovinti. Džiūvant nuolat tampomas, lankstomas pirštais, minkštinamas. Išdžiovintas kailis gali būti laikomas neribotą laiką iki paskutinės jo išdirbimo procedūros – gremžimo.Galima būtų rauginti ir su ąžuolo žieve, kailis būtų žalsvesnis, tačiau – iš kur tos žievės gauti? Sunkiai gaudavau ir eglių žievės, kol įsigudrinau paprašyti gateryje. Pusę dienos ją lupdavau kirviu. Darbininkai, būdavo, juokiasi, sako, – ateik, dėde, pas mus dirbti, tai nors pinigų gausi. Natūraliu būdu išdirbta oda nesitampo, pavyzdžiui, ožiuko oda tampa plona ir lygi lyg šilkas, tačiau tvirta – neperplėši, skleidžia energetiką ir maloniai kvepia. Tarybiniais metais paprasčiausiai naudodavo sieros rūgštį. Nepataikius proporcijų, iš tokių odų pagaminti kailiniai greitai suplyšdavo.

- Kaip jums atrodo, kodėl beveik nebeliko kailiadirbių? Sutikite, kad šis amatas po truputį nyksta?

- Nyksta ir kailių paklausa. Žmones tenkina fabrikuose mašinų apdirbti kailiai. Kokybė ne ta, tačiau jie pigesni. O žmogus juk ne mašina… Rankų darbas reikalauja ištvermės, jėgos ir laiko, be to, ir sveikatos tikrai neprideda, todėl ir kaina turėtų būti atitinkama. Šiuo metu atėjo toks laikas, kad dirbti neapsimoka. Aš ir nedirbu… Kartais tik savo malonumui ir dėl paveldo išsaugojimo.- Ačiū už pokalbį.Kalbėjosi Remigijus BonikatasVirginijus

Kalbėjosi Remigijus Bonikatas
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Post Reply