Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Все темы об охоте и т.д.
Субфорум - охотничий словарь и ссылки на прогноз погоды.
medzioklis
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Posts: 1238
Joined: 2006-Sep-06 12:13
Location: Trakai

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medzioklis »

Žadėtosios „valstiečių“ pataisos: medžioklė brangs, mažės popierizmo

A A Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika penktadienį registravo Medžioklės įstatymo pataisas, kurias anksčiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis buvo pavadinęs priežastimi, kodėl žiniasklaida susidomėjo buvusios jo pavaduotojos Seimo narės mandato atsisakiusios Gretos Kildišienės automobiliu.

„Iš tikrųjų Seimo narė, mano pavaduotoja frakcijoje ir taip toliau, palietė vieną labai skaudų reikalą. Palietė Medžioklės įstatymą ir santykius tarp medžiotojų būrelių, kurie buvo susiklostę labai ilgą laiką, ir tarp žemės savininkų. Žinot turbūt tą temą, esat girdėjusi? Ji palietė dabar, šis klausimas sprendžiamas“, – sausį naujienų agentūrai BNS sakė R.Karbauskis. Tačiau vėliau R.Karbauskis pareiškė niekada nesakęs, kad šias pataisas rengia G.Kildišienė. Ano jo, pataisas ruošia aplinkos ministras Kęstutis Navickas su Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku Kęstučiu Mažeika. Pastarasis penktadienį Seimo posėdžių sekretoriate registravo Medžioklės įstatymo pataisas, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas privačios žemės sklypų savininkams suformuoti medžioklės plotų vienetą jų turimos privačios žemės sklypų pagrindu. Šiuo metu tokia galimybė numatyta tik vienam savininkui, turinčiam ne mažiau kaip 1000 ha privačios žemės. Tačiau K.Mažeika sako, kad tokio ploto Lietuvoje niekas neturi. Lietuvoje yra apie 30 tokių vietų, kur kyla ginčų, kur uždrausta medžioti, kaip Debeikiuose, kur yra maro židiniai, bet medžioklė nevyksta, – sako K.Mažeika. „Nėra fiziškai tokio ploto. Tai planuojame sušvelninti normą, kad galėtų medžioklės plotą sudaryti ne vienas, o keli savininkai. Lietuvoje yra apie 30 tokių vietų, kur kyla ginčų, kur uždrausta medžioti, kaip Debeikiuose, kur yra maro židiniai, bet medžioklė nevyksta“, – aiškino jis. Tai ne pirmasis šiemet registruotas siūlymas mažinti apribojimus žemės savininkams. Liberalas Eugenijus Gentvilas jau anksčiau yra registravęs pataisą, pagal kurią minimalus medžioklės ploto vienetas būtų 700 ha ir to ploto savininkas galėtų būti ne vienas. K.Mažeikos siūlymu, plotas nebūtų mažinimas, tačiau būtų numatyta, kad jo savininkas gali būti nebūtinai vienas fizinis asmuo, bet ir juridinį asmenį – medžiotojų klubą arba būrelį – įsteigę savininkai. Taip pat numatoma sąlyga, kad plote daugiau nei 70 proc. žemės sklypų bendro ploto turi priklausyti naują medžioklės plotų vienetą formuojantiems savininkams. Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kęstutis Mažeika Medžioklė brangs Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas tvirtina, kad kartu su Medžioklės įstatymo pataisomis bus keičiami ir mokesčiai už medžioklės išteklius. Šie įkainiai nustatyti aplinkos ministro įsakymu, tačiau šiuo metu yra per maži, sako K.Mažeika. „Bus didinamas įkainis už medžioklės išteklius. Ten, kur palankiausios vietos gyventi žvėrims, reikės mokėti brangiau, nes jie turi daugiau žvėrių, daugiau sumedžioja. Paskaičiavome, kad vienas sumedžiotas žvėris – pradedant antimi, baigiant briedžiu – dabar kainuoja 2,80 euro. Toks yra vidurkis mokesčio už gyvybę. Vadinkime atvirai, tai yra valstybės išteklių švaistymas. Manome, kad jis turėtų didesnis nuo 4 iki 6 kartų priklausomai nuo plotų kokybės“, – sakė K.Mažeika. Paskaičiavome, kad vienas sumedžiotas žvėris – pradedant antimi, baigiant briedžiu – dabar kainuoja 2,80 euro. Toks yra vidurkis mokesčio už gyvybę, – sakė K.Mažeika. Tiesa, kol kas tai numatančio įsakymo ministras dar nėra pasirašęs. Pasak K.Mažeikos, tapti medžiotoju taip pat bus sudėtingiau. Iki šiol už laikomą medžioklės egzaminą būsimi medžiotojai nieko nemokėjo. Egzamino organizavimo kaštus dengė Aplinkos ministerija iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų. Todėl pasitaikydavo atvejų, kad medžioklės egzaminą laikantys (perlaikantys) asmenys, piktnaudžiaudami šia situacija, tinkamai nepasiruošę, minėtą egzaminą laikė ne tik po kelis, bet ir po keliolika kartų. Priėmus Medžioklės įstatymo pataisas už egzaminą būsimiems medžiotojams tektų susimokėti patiems. Kokia būtų egzamino kaina, įstatyme nenumatoma. Ją turės nustatyti ministras. B.Tilmantaitės nuotr./Medžiotojo namelis Už vieną dukart girtą baus visą būrelį Dar vienas registruotose pataisose numatytas pokytis, ko gero, nepatiks savivaldybėms. Mat Seimo narys siūlo kitaip perskirstyti už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą surinktas lėšas. Dabar tik 30 proc. šių lėšų patenka į Aplinkos apsaugos rėmimo programą, o 70 proc. į savivaldybės, kurios teritorijoje naudojami medžiojamieji gyvūnai, aplinkos apsaugos specialiąją programą. Tačiau Seimo nario teigimu, nemažai savivaldybių šių lėšų nenaudoja pagal paskirtį. Todėl siūloma 70 proc. lėšų skirti Aplinkos apsaugos rėmimo programai, o 30 proc. savivaldybėms. „Taip nukentėdavo patys medžiotojai, nes jiems patiems tekdavo ir saugoti, ir tikrinti, ar nėra brakonierių. Kad patiems medžiotojams nereiktų jų gaudyti, kad pačių medžiotojų kontrolė būtų geresnė, planuojame stiprinti aplinkosaugininkus“, – sakė K.Mažeika. Be to, už surenkamus pinigus, pasak jo, planuojama medžiotojams įrengti šaudyklas. „Dabar medžiotojai negali šaudyti į taikinius, į lėkštutes savo medžioklės plotuose. Tai draudžia policija, todėl jiems trūkta praktinių įgūdžių, o tuomet turime tokius skaudžius įvykius, kokie įvyko pastaruoju metu, kai medžiotojai susižaloja, pasitaiko net mirčių. Planuojame, kad Lietuvoje turi atsirasti šaudyklų tinklas, kuriose medžiotojai galėtų treniruotis ir galėtų atlikti ne teoriškai medžiotojų saugos egzaminus, bet praktiškai“, – teigė politikas. Be to, atsižvelgus į kiekvienais metais vis dar pasitaikančius atvejus, kai medžioja neblaivūs asmenys, ir tokių medžioklių metu nepavyksta išvengti skaudžių pasekmių, siūloma nustatyti, kad atsakomybė dėl neblaivių medžiojančių medžiotojų tektų ne tik jiems patiems, bet ir medžiotojų kolektyvui, kuriame jie medžioja, t. y. medžiotojų būrelis ar klubas netektų leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklių medžioklės plotų vienete. Taip pat skaitykite: Tiesa ar melas? Ramūnas Karbauskis: „Niekada nesakiau, kad G.Kildišienė rengia Medžioklės įstatymo pataisas“ Eugenijus Gentvilas: Medžiotojų trofėjus – žemės savininkų teisės Tokia griežta sankcija visam būreliui grėstų, jei bent vienas jos narys ne mažiau kaip du kartus per vienerius metus būtų nubaudžiamas už medžiojimą, kai tai daro neblaivus. Atsisakys praėjusio amžiaus atgyvenų Taip pat registruotomis įstatymo pataisomis siūloma atsisakyti šiuo metu numatyto Medžiotojų sąvado. Pasak K.Mažeikos, sąvade metų metus kaupiama informacija nėra panaudojama. Vietoj Medžiotojų sąvado būtų įsteigta medžiotojų informacinė sistema, kuri būtų integruota į Policijos departamento administruojamą Policijos licencijuojamos veiklos informacinę sistemą. Taip pat planuojama diegti elektroninį medžioklės lapą, kuris iš pradžių būtų bandomasis, o vėliau galbūt visai pakeistų popierinius dokumentus. „Pats medžiotojo bilietas taip pat turi būti ne popierinis, kaip dabar, o plastikinis, kaip mokėjimo kortelė. Dabar jis nepraktiškas, nes popierius miške, kur šlapia, jei lyja, susirango, ištirpsta ir išeina parodija tokia, o ne bilietas. Nei pačiam pažiūrėt, nei kitam parodyti“, – teigė K.Mažeika.
Komentarai Temos Medžioklės įstatymas, Medžioklė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija, Kęstutis Mažeika

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/li ... -56-767960
medzioklis
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Posts: 1238
Joined: 2006-Sep-06 12:13
Location: Trakai

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medzioklis »

Medžioklės Lietuvoje laukia pokyčiai

Pranciškus Vaišvila,
BNS
2017-03-23


Kai kuriems Seimo nariams inicijuojant Medžioklės įstatymo pataisas, o Aplinkos ministerijai ketinant didinti mokesčius už medžioklę, medžiotojų bendrija priešinasi šiems pokyčiams. Medžioklės įstatymo pataisas praėjusią savaitę įregistravęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas „valstietis“ Kęstutis Mažeika siūlo, kad ne mažesnį kaip 1 tūkst. hektarų medžioklės plotą galėtų suformuoti keli savininkai. Dabar tai gali padaryti tik vienas savininkas. Iki šiol nemokamas medžioklės egzaminas taptų mokamu, o jo kainą nustatytų Aplinkos ministerija. Be to, už neblaivų medžiotoją turėtų atsakyti visas būrelis, siūloma keisti už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą surenkamų lėšų – pagrindinio medžioklės mokesčio – paskirstymą: savivaldybės gautų 30 proc., o Aplinkos apsaugos rėmimo programa – 70 proc. (dabar – atitinkamai 70 proc. ir 30 proc.). Pakeitimais norima įvesti ir elektroninius medžiotojo bilietus. Generalinis miškų urėdas Rimantas Prūsaitis mano, kad įstatymo pakeitimai turėtų būti nedideli, o mokesčio didėjimas – nežymus. Be to, jo nuomone, medžiotojams reikalingą infrastruktūrą galėtų įsirengti jie patys bei medžiokles organizuojančios urėdijos, todėl vien dėl infrastruktūros nebūtina smarkiai kelti mokesčių. Aleksandro Stulginskio universiteto (buvusi Žemės ūkio akademija) docentas Kęstutis Pėtelis mano, kad permainos medžioklės sistemai reikalingos. Medžioklės pataisas yra registravęs ir Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. Jis siūlo, kad medžioklės plotas būtų ne mažesnis nei 700 hektarų.

Miškams reikalingas papildomas finansavimas

K.Mažeika sako norintis pakeisti medžioklės ploto formavimą, nes dabar Lietuvoje beveik nebeįmanoma suformuoti naujų medžioklės plotų. „Dabar niekas negali suformuoti naujo 1 tūkst. hektarų ploto. Tai nepasiekiama norma. Mūsų tikslas yra tai, kad keli savininkai galėtų suformuoti naujus plotus. Be to, tai padės žemės savininkams geriau tvarkytis savo nuosavybėje. Mes nenorime sumažinti kartelės, nes 1 tūkst. hektarų yra mokslininkų nustatyta, kad galima reguliuoti gyvūnų populiacijas“, – BNS tvirtino medžiotojas K.Mažeika, priklausantis Vilkaviškio rajono „Karklinių“ būreliui. Anot jo, pataisomis norima sumažinti biurokratinę medžioklės naštą ir pagerinti apskaitą. „Norime bendrai mažinti popierizmą, išnaudoti technologines galimybes – elektroninis medžiotojo bilietas ir medžiojimo lapas. Medžioklėje jaučiamas sąstingis nuo praėjusių laikų. Taip pat yra siekis dėl nelaimingų atsitikimų, susijusių su alkoholio vartojimu. Dėl neblaivių asmenų siūlome kolektyvinę atsakomybę, bet dėl šios nuostatos nuomonę dar turėtų pareikšti Teisės departamentas“, – kalbėjo Seimo narys. K.Mažeikos žodžiais, reikalingos investicijos į papildomą infrastruktūrą, todėl diskutuojama su Aplinkos ministerija, kad būtų padidintas mokestis už medžioklę. „Būsimas mokesčio padidėjimas turėtų sietis su šaudyklų atsiradimu, kur bus praktiškai daromas medžioklės saugumo egzaminas ir praktinių įgūdžių tobulinimas, ko šiandien medžiotojai neturi, nes šaudyklos yra privačiose rankose ir jų jaučiamas trūkumas, o dėl kainos medžiotojai nėra suinteresuoti lankytis. Gyvūnų globa yra kita tema. Kalbame apie gyvūnų globos ir reabilitacijos centrą, prie kurio prisidėtų ir medžiotojai“, – tvirtino K.Mažeika. Pasak jo, jeigu ministerija padidintų medžioklės mokestį, tai lėšų perskirstymą tarp savivaldybių ir Aplinkos apsaugos rėmimo programos būtų efektyvesnis. Savivaldybės vis tiek gautų panašų finansavimą, o iš padidėjusio programos fondo būtų galima finansuoti infrastruktūros plėtrą. K.Mažeikos nuomone, mokesčiai turėtų augti iki 4 kartų. Anksčiau jis yra sakęs, kad mokestis galėtų didėti 5-6 kartus.

Medžioklės mokestis didės?

Aplinkos ministerija artimiausiu metu ketina pristatyti siūlymus dėl medžioklės mokesčio – jis tikriausiai didės iki 4 kartų, sako aplinkos viceministras „valstietis“ Martynas Norbutas. „Medžioklė nėra tiesiog hobis, tai yra veikla. Mes turėtume kreipti dėmesį į medžiojamų gyvūnų apsaugą ir jų gausinimą, kad būtų atvertos didesnės galimybės finansuoti šias veiklas. Labai svarbu turėti adekvatų mokestį už medžioklę, kad tai netaptų paprastu hobiu. Turi būti finansinė medžioklės išraiška, kad valstybė galėtų lėšas nukreipti ten, kur jų trūksta. Mums šiandien trūksta gyvūnų globos centro. Svarstome mokesčio kėlimo galimybes ir artimiausiu metu galime pateikti konkrečius pasiūlymus. Tai gali nutikti per mėnesį. Konkrečią sumą ir kiek kartų didės mokestis, dabar sunku įvardinti. Mūsų mąstymu ,tikslinga būtų didinti iki 4 kartų“, – BNS sakė viceministras, kuris teigia nemedžiojantis ir neketinantis to daryti ateityje. M. Norbuto teigimu, ministerija pritaria už medžioklę gautų lėšų perskirstymui ir idėjai pritaikyti daugiau naujų technologinių sprendinių. „Galvojame, kaip pereiti prie elektroninių dokumentų. Mes ne tik pereitume prie paprastesnio metodo, bet tai leistų duomenų apskaitą vykdyti realiu laiku. Pasitaiko atvejų, kad nušautas gyvūnas neatsiduria medžioklės lapuose. Realiu laiku pildomi dokumentai padėtų tai išspręsti. Vykstant medžioklei, jos metu galėtų būti pildomas medžioklės lapas“, – teigė M.Norbutas. Anot jo, Aplinkos ministerija taip pat norėtų skirti daugiau dėmesio kovai su alkoholio vartojimu medžioklės metu. Ministerija iš esmės pritaria K.Mažeikos pasiūlymui dėl medžiojamų plotų, tačiau nepritartų siūlymui sumažinti minimalų medžiojamą plotą. „Morališkai kalbant, kolektyvinė atsakomybė yra būtina. Reikia suprasti – medžioklės metu žmogus turi ginklą ir jeigu būrelis nepraneša ir patys nesukontroliuoja šalia esančio neblaivaus žmogaus, tai už viską yra jie visi atsakingi. Kolektyvinė atsakomybė skamba neįprastai, bet tik tokiu būdu mes galime kalbėti apie kultūros aukštesnę kartelę“, – BNS sakė M.Norbutas.

Medžiotojai nenori pokyčių

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pavaduotojas medžioklei, TV laidos apie medžioklę bei gamtą kūrėjas Eugenijus Tijušas sako, kad medžiotojai nenorėtų didelių Medžioklės įstatymo pakeitimų, bet kai kuriuos punktus, anot jo, būtų galima tobulinti. „Įstatymų revoliucijos gali labiausiai pakenkti faunai, o dabartinis įstatymas įrodė savo gyvybingumą. Kažkokiems tobulinimams galimybės yra, bet viskas turi būti pasverta, koks bus poveikis faunai. Absoliučios daugumos mūsų draugijos medžiotojų nuostata yra ta, kad nebūtų vykdomos revoliucijos, o pasiūlymai būtų išdiskutuoti ir įvertinti, kaip tai atsilieps gyvūnijai. Didžiosios medžiotojų bendruomenės dalies nuomone, dabartinis įstatymas yra subalansuotas, leidžiantis surasti normalius tarpusavio santykius tarp medžiotojo ir žemės savininkų. Įstatymas yra palankus visoms problemoms spręsti“, – BNS sakė E.Tijušas. Jo nuomone, dabar įstatymas užtikrina proporcingą medžiojamų gyvūnų populiacijos augimą, todėl jo labai keisti nereikėtų. „Lenkijoje iki šiol naudojasi Medžioklės įstatymu, kuris priimtas šeštame ar septintame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Švedijoje Medžioklės įstatymas veikia daugiau nei 100 metų. Tuose kraštuose pagrindinis rodiklis yra stabilios medžiojamos faunos populiacijos. Nuo 2002 metų veikiantis Lietuvos Medžioklės įstatymas visais savo rodikliais rodo, kad jis yra palankus faunai“, – dėstė E.Tijušas. Pasak jo, medžiotojų bendruomenė nenori, jog būtų keičiamas minimalaus medžioklės plotas, tačiau dėl to galima diskutuoti. E.Tijušas pridūrė, kad bet koks noras didinti mokesčius turi būti argumentuotas, o drastiškas rinkliavų didinimas paskatintų didelę dalį medžiotojų pakabinti šautuvus ant sienos. „Kas gali džiaugtis, kad bus didinami mokesčiai? Kalbant ir diskutuojant su Aplinkos ministerijos pareigūnais, Seimo atstovais, Kęstučiu Mažeika, kalba buvo tokia, jeigu mokesčiai didinami, tai mes norime žinoti, kas iš to išeis. Viešai teikiama informacija, kad mokesčiai gali būti didinami 5-6 kartus, tai šiek tiek šokiruoja. Šie mokesčiai privalo grįžti gyvūnijai, nes mes naudojame jos išteklius. Kalba eina apie tai, ko dar reikia tai gyvūnijai, jei statistika rodo, kad gyvūnijos gausėja. Mes nematome to vertinimo, į ką bus nukreipti tie mokesčiai“, – teigė E.Tijušas. Medžioklės įstatymo pataisose siūloma iš medžiotojų būrelio atimti teisę medžioti, jeigu vienas jo narių būtų nubaustas už medžioklę išgėrus ne mažiau kaip du kartus per vienerius metus. E.Tijušas sako, kad medžiotojų bendruomenė skeptiškai žiūri į kolektyvinę atsakomybę, nes, jo žodžiais, dėl neblaivių medžiotojų nekyla daug nelaimių. „Ne manęs reikėtų klausti, o konstitucinės teisės žinovų, ar demokratinėje visuomenėje egzistuoja kolektyvinė atsakomybė. Nelaimingi atsitikimai medžioklėje statistiškai yra žymiai retesni nei kitose gyvenimo srityse. Medžioklės tvarka yra labai griežtai reglamentuota. Medžioklėje galioja tos pačios 0,4 promilės, kaip ir eisme. Medžioklę organizuoja reglamentuotą atsakomybę turintis medžioklės vadovas. Jis privalo kontroliuoti ir yra atsakingas“, – tvirtino E.Tijušas.

Pokyčiai turi būti įvertinti

Lietuvoje medžioklę organizuoja ne tik įvairūs medžiotojų būreliai, bet ir dalis urėdijų. Generalinis urėdas Rimantas Prūsaitis BNS teigė, kad dabartinis Medžioklės įstatymas užtikrina medžiotojų teises ir gina miško žvėris, todėl jo nereikėtų iš esmės keisti, bet yra vietų, kurias būtų galima tobulinti. „Galbūt reikėtų pasižiūrėti į būrelių dydžius. Kai kuriuose būreliuose yra 50 narių, o kituose gal tik penki. Galbūt reikėtų nustatyti vienam klubo nariui minimalų plotą. Jeigu klubas turi 10 tūkst. hektarų laukų ir 500 hektarų miško, tai ką tai pasako apie medžioklės plotą? Tai pasako, kad medžiojama tik 500 hektarų. Reikia viską objektyviai pasverti ir įvertinti“, – sakė R.Prūsaitis. Generalinio urėdo žodžiais, medžioklės mokestį reikėtų padidinti mažiau, o medžiotojams reikalingą infrastruktūrą galėtų kurti patys medžiotojai. „Jeigu nuomos mokestis didės 5 kartus, tai automatiškai medžioklės plotų atsiras laisvų ir nebeliks tiek medžiotojų. Mokestį reikėtų didinti, bet daugiausiai 2-3 kartus. Didelis mokesčio šuolis būtų skausmingas vietiniams, ir kaimuose gyvenantiems medžiotojams. Tie mokesčiai jiems taptų nepakeliama našta. Infrastruktūrą galima įrengti ir iš kitų lėšų, nebūtina to daryti didinant mokesčius. Tuos dalykus galima būtų įrengti urėdijose. Klubai ir draugijos rajonuose galėtų bent po vieną šaudyklą įsirengti“, – kalbėjo R.Prūsaitis. Anot jo, medžiokles rengiančios urėdijos jau kelerius metus efektyvina procesus ir pritaiko vis daugiau technologinių sprendimų. „Mes jau trečius metus skaidriname medžioklės procesus. Esame sutvarkę elektroninę registraciją, įvedėme griežtos atskaitomybės lapus, o visi mokėjimai vyksta, kaip privaloma normaliose valstybėse. Būreliuose ir klubuose tvarkos gerėja, medžiojamų gyvūnų selekcija vykdoma geresnė. Dabar jau niekas nešauna bet kur ir bet ką. Gyvūnų skaičius proporcingai didėja“, – tvirtino R.Prūsaitis, kuris yra medžiotojas ir priklauso Varėnos rajono Tauro klubui.

Medžioklei reikia pokyčių

Aleksandro Stulginskio universiteto docentas Kęstutis Pėtelis sako, kad medžioklei skirtų žemės plotų formavimą reikėtų keisti iš esmės, nes dabartinis principas yra nepritaikytas skirtingoms žvėrių rūšims. „Mano manymu, 1 tūkst. hektarų yra per daug, tiek ploto nereikia. Yra kelios versijos – galėtume sumažinti iki 500 hektarų arba medžioklės plotas priklausytų nuo to, ką norėtume medžioti. Jeigu medžiojame tik antis, tai man nereikia 1 tūkst. hektarų, o aš turiu vieną balą maždaug 43 hektarų ploto ir viskas, bet jeigu norime medžioti briedžius, tai yra populiacijos ribos, tai reikėtų turėti žymiai daugiau ploto“, – teigė K.Pėtelis. Šiuo metu visi laukiniai žvėrys teisiškai priklauso valstybei. K.Pėtelio nuomone, jeigu žvėrys priklausytų plotų savininkams, tai jų priežiūra būtų geresnė nei šiandien. „Pas mus laukiniai žvėrys priklauso valstybei. Kol jie bus valstybės, tai jie nebus gerai prižiūrimi. Žemės savininkas negauna nė cento, todėl jam nėra tikslo rūpintis gyvūnais. Tik keliose šalyse žvėrys priklauso valstybei, o dažniausiai jie priklauso žemės savininkui“, – kalbėjo K.Pėtelis. Jo nuomone, dažnai medžiotojai yra rengiami atmestinai, todėl būtina įsteigti sertifikuotų medžiotojų mokyklų tinklą. „Pas mus medžiotojų ruošimo programa gera ir patvirtinta aplinkos ministro, bet jos retai yra laikomasi. Programa trunka 72 valandas. Didžiuosiuose miestuose nėra problema, tačiau rajonuose būna, kad susirenka vieną vakarą, pasikalba ir jau tampa kursus pabaigusiais medžiotojais. Turėtų būti sertifikuotos medžiotojų mokyklos, nes dabar moko kas nori“, – tvirtino K.Pėtelis – jis kartais medžioja ir priklauso Sūduvos medžiotojų sąjungai.

Lietuvos medžioklės sistema

Šiuo metu Lietuvoje medžioklę gali organizuoti medžiotojų būrelis ir urėdijos. Labai retais atvejais medžiokles organizuoja leidimus turintys fiziniai asmenys. Medžioklė būreliuose ir urėdijose šiek tiek skiriasi. Būrelio nariai ne tik renkasi į medžiokles, bet ir prižiūri savo plotus bei rūpinasi laukinių žvėrių sveikata ir šėrimu. Būrelis taip pat rūpinasi, jog valstybei būtų mokami mokesčiai, jo nariai moka nario mokestį ir padengia visas kitas būrelio išlaidas. Tuo metu urėdijų medžioklėse dalyvaujantys medžiotojai susimoka už galimybę medžioti ir sumedžiotus gyvūnus, o urėdija sumoka visus mokesčius valstybei ir rūpinasi plotais bei juose gyvenančių gyvūnų sveikata, todėl medžiotojai mėgaujasi tik pačia medžiokle. Pernai medžiotojai valstybei sumokėjo 1,156 mln. eurų mokesčių už galimybę naudoti medžioklės plotus. Šis mokestis priklauso nuo plotų kategorijos ir svyruoja nuo 3 centų (už hektarą vandens telkinio) iki 52 centų (už lapuočių miškų ir mišrių lapuočių bei spygluočių miškų hektarą). Kasmet mokesčiai yra indeksuojami pagal Statistikos departamento skelbiamą vartotojų kainų indeksą – dabar daugiklis siekia 1,39. 70 proc. šio mokesčio skirta savivaldybių, kuriose vyko medžioklė, aplinkos apsaugos rėmimo specialiosioms programoms, o 30 proc. – Aplinkos ministerijos kuruojamai Aplinkos apsaugos rėmimo programai. Savivaldybės, be to, lėšas naudoja laukinių gyvūnų, pavyzdžiui, vilkų padarytai žalai atlyginti, o ministerija – ir laukinių žvėrių gausinimui bei infrastruktūros plėtrai 2016 metais būreliai medžiojo 5,9 mln., o urėdijos – 150 tūkst. hektarų plote. Lietuvoje pernai buvo įregistruota maždaug 28,5 tūkst. aktyvių medžiotojų
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Suvalkiečiai mokosi kariauti – arimuose stato šaudymo centrą


Autorius: Milda Jonkienė
Šaltinis: Ūkininko patarėjas


Augant karinei grėsmei iš Rytų, idėja Marijampolės pakraštyje statyti mokomąjį šaudymo centrą įgavo dar didesnę prasmę. Šis sumanymas kilo prieš penkerius metus Sūduvos medžiotojų sąjungoje, kuriai vadovauja Paulius Uleckas. Medžiotojų vadovas įsitikinęs, kad kiekvienas, turintis ginklą, privalo mokėti tinkamai juo naudotis, o prireikus – ginti Tėvynę. Tad būtina tokia vieta, kur būtų galima mokytis šaudyti, treniruotis, taip pat rengti sportines šaudymo varžybas.
Pasak P.Ulecko, prieš penkerius metus, kai ši idėja buvo pradėta įgyvendinti, apie karinę grėsmę mažai kas kalbėjo, o vienokie ar kitokie pavojai nebuvo tokie realūs. Mokomasis šaudymo centras pradėtas statyti ne militaristiniais, o sportiniais tikslais. Įrengsime takelius, taikinius, čia bus ir bėgantis šernas, ir kiškis, ir skraidančios lėkštelės, – sakė P.Uleckas.
„Mūsų regione žmonių, turinčių vienokių ar kitokių ginklų, didesnio ar mažesnio kalibro, skirtų medžioklei, savigynai, sportui, yra tikrai daug. Apytiksliai Marijampolės apylinkėse yra 6–7 tūkstančiai asmenų, turinčių gana rimtų ginklų, su kuriais galima ne tik šiaip šaudyti, bet ir prireikus kariauti. Dar apie 3 tūkstančiai žmonių turi mažesnio kalibro ginklų. Deja, visi šie apie 10 tūkstančių žmonių neturi kur treniruotis ir mokytis šaudyti. O juk ginklas – ne meškerė, kurią pasiėmei ir užkabinęs slieką bet kur įmerkei.
Šaudymui reikia specialiai pagal įstatymus įrengtos saugios vietos. Būtent tokią ir nutarėme įrengti. Pavyko rasti maždaug 4 ha plotą greta Marijampolės ir atrodė, kad darbai sėkmingai pajudės. Tačiau labai ilgai užtruko tie nematomi „popieriniai“ derinimai, kurių nepavyko padaryti taip greitai, kaip norėjosi, – tai ir žemės paskirties pakeitimas, ir detalusis planas, ir techninis projektas, įvairiausios registracijos, statybos leidimai. Taip pat reikėjo įsteigti ir viešąją įstaigą, kuri visą šią veiklą koordinuotų. Taip atsirado VšĮ „Sūduvos mokomasis šaudymo centras“. Esame keturi šios įmonės dalininkai, vienas iš jų – savivaldybė. Tikimės, kad ateityje ji rems šaudymą, kaip remia ir kitas sporto šakas. Šaudymas juk yra viena iš olimpinių šakų, o mūsų marijampoliečiai šauliai turi pasiekę labai neblogų rezultatų“, – tikino P.Uleckas.
Šių metų vasario 22 d. „Sūduvos mokomasis šaudymo centras“ gavo oficialų sertifikatą – leidimą, suteikiantį teisę eksploatuoti šaudyklą ir leidžiantį čia šaudyti. Deja, kol kas šaudykla dar tėra sunkiai įžengiama teritorija, čia atlikti tik kai kurie žemės darbai, sustumti apsauginiai pylimai, išlyginta teritorija. Pasak P. Ulecko, primityviausiomis sąlygomis, pasistačius taikinį čia šaudyti jau galima. Tačiau tikslas buvo ne toks. Norima čia įrengti aukštus standartus atitinkančią šaudyklą, kurioje ne tik medžiotojai, šauliai ar kiti turintieji ginklą galėtų mokytis šaudyti, bet čia būtų rengiamos ir tarptautinės šaudymo varžybos. Visa šio projekto sąmata 1 mln. Eur.
„Kai tik oras atšils ir pradžius, baigsime formuoti apsauginius pylimus, mažoms rungtims jau jie tinka, bet norime, kad dar ir gražu būtų. Reikia pylimų viršūnes išlyginti, suformuoti šlaitus, užsėti žolę. Turime atlikti melioracijos darbus, nusausinti teritoriją, pakloti elektros kabelius būsimam apšvietimui, valdymui, apsaugai, ryšiams, signalizacijai. Įrengsime takelius, taikinius, čia bus ir bėgantis šernas, ir kiškis, ir skraidančios lėkštelės. Viskas bus pritaikyta sportiniam šaudymui. Šioje teritorijoje bus galima šaudyti iki 300 m atstumu, tai yra tolimojo šaudymo artimiausia atkarpa, bet ir tai jau neblogai. Bus pastatytas administracinis pastatas su atitinkama infrastruktūra, stoginės, valdymo punktas, taikinių mėtymo nameliai“, – vardijo darbus P.Uleckas.
Pasak jo, naujoji šalies valdžia jau yra informuota apie šį projektą, buvo kreiptasi į Vyriausybę, Seimą, visi pritaria, kad to reikia, šypsosi, pagiria, kad geras darbas daromas, bet finansinės paramos niekas nepasiūlo. „Vieninteliai pinigai, kuriuos turime, tai medžiotojų mokestis, kurį rinkome pernai ir šiemet.
Per vieną rinkliavą susidaro apie 7–8 tūkst. eurų. Šaulių sąjunga, kaip mūsų dalininkai, žadėjo prisidėti apie 30 tūkst. Eur, bet kažkodėl nutilo. Marijampolės savivaldybė numatė 15 tūkst. Eur šių metų biudžete, gal tai neliks tik popieriuje. Viską susumavus, šaudyklos rengimo darbams kol kas realiai turime apie 30 tūkst. Eur. Jei tokiais tempais viskas vyks ir bus tik toks finansavimas, šaudykla atsiras ne anksčiau kaip po penkerių, o gal tik po kokių 10 metų. Išoriniai pavojai stiprėja, kalbama apie didesnį dėmesį, skiriamą krašto gynybai. Mūsų šalies gynėjai juk galėtų čia treniruotis. Nemažai darbų jau padaryta. Deja, kada šaudykla pradės funkcionuoti, prognozuoti sunku“, – apgailestavo Sūduvos medžiotojų vadovas P.Uleckas.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Medžioklė kaitina politikų vaizduotę


Tadas Ignatavičius,
LR korespondentas
lrytaslt
2017-05-18

Jau tapo tradicija, kad svarstant bet kokį su medžioklės reglamentavimu susijusį projektą parlamente kyla daug aistrų.
Mokesčius už medžioklę keturis kartus pasiūlęs didinti Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovas Kęstutis Mažeika pats tapo medžiotojų taikiniu – į „valstietį“ kulkos susmigo iš visų pusių.
K.Mažeikos pateiktos Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius pataisos, kuriomis siekta keturis kartus padidinti mokesčius už medžioklės plotus, neperžengė net pradinio Seimo slenksčio – buvo atmestos pateikimo stadijos. Negana to, Sūduvos apygardoje į Seimą išrinktas K.Mažeika sulaukė kolegų priekaištų, kad iš miškų siekia išguiti prasčiokus, taip pat įtarimų globojant pažįstamus Marijampolės verslininkus.
Politikos naujokas irgi neliko skolingas.

Užkliuvo prabangos ženklai

Visuomet daug triukšmo Seimo salėje sukeliantys su medžiokle susiję svarstymai ir šįkart neapsiėjo be aistrų. Jas dar labiau pakurstė pataisų siūlytojų svarstymai, kad medžioklė yra prabanga.
„Pagal jų siūlymą, į medžioklę galėtų eiti tik tie, kurie turi Juozo Statkevičiaus kailinukus ar ne prastesnį už „Land Rover“ visureigį“, – ironizavo „tvarkietis“ medžiotojas Remigijus Žemaitaitis. Politikas „Lietuvos rytui“ prisipažino, kad jį ypač apstulbino kai kurių tokį pat pomėgį turinčių „valstiečių“ neoficialiai dėstyti motyvai, kodėl siekiama branginti medžioklę: „Dabar jiems atseit gėda medžioti kartu su kaimiečiais. Aišku, koks nors Aurimas Gaidžiūnas išsitraukia „Blue Label“ ir jam ne lygis gerti su kaimiečiu, kuris atsinešė degtinės butelį.“ Įtarimų, kad pataisomis labiausiai suinteresuoti privilegijuoti medžiotojai, kilo ir konservatoriui Edmundui Pupiniui. Jis priminė, kad anksčiau į medžioklę pakliūdavo tik partijos nariai, o dabar kuriamas naujas išrinktųjų ratas: „Ar tai nėra tam tikra klasta, kai norima apsivalyti nuo tų, kurie negali sumokėti?“

Rūpinasi savo ateitimi?

Seimo medžiotojus į skirtingas stovyklas padalijo ir K.Mažeikos užuominos, kad už medžioklę surinktos didesnės lėšos galėtų būti investuojamos į naujas šaudyklas. Mat šis „valstietis“ taip pat siūlė kitaip perskirstyti už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą surinktas lėšas. Dabar 70 proc. šių pinigų atitenka savivaldybėms, o 30 proc. – Aplinkos apsaugos rėmimo programai. K.Mažeika siūlė padaryti atvirkščiai. Anot Seimo komiteto vadovo, iš šios programos lėšų galėtų būti finansuojami nauji šaudymo mokymo centrai, kur medžiotojai prieš privalomą egzaminą būtų mokomi saugaus elgesio su ginklu, galėtų tobulinti šaudymo įgūdžius. Vienas tokių centrų, kurį kaip pavyzdį pateikia ir K.Mažeika, kuriasi jo tėvonijoje. Todėl R.Žemaitaitis pažėrė įtarimų, kad „valstietis“ iš Marijampolės esą jau dabar rūpinasi savo ateitimi.
„Tvarkietis“ svarstė, jog esą norima padaryti, kad tokie centrai ateityje turėtų garantuotas pajamas: „Gali atsitikti taip, kad „valstiečių“ valdoma Aplinkos ministerija su viena šaudykla sudarys ilgalaikę sutartį, o ji vėliau regionuose atidarys jų tinklą, kad po ketverių metų iš Seimo išėjęs K.Mažeika turėtų puikią darbo vietą.“ Paklaustas, kuo grindžia tokius įtarimus, R.Žemaitaitis sakė, kad Marijampolės verslininkai su šiuo verslo planu į Seimo narių duris beldėsi jau praėjusią kadenciją: „Tada jie niekur neprisibeldė, bet kai kurie naujokai, atrodo, užkibo.“

Politikas pasijuto apšmeižtas

Dėl įvairių įtarimų, nuskambėjusių iš Seimo tribūnos, K.Mažeika ketino kreiptis į etikos sargus, bet vėliau numojo ranka: „Prikibti būtų galima, bet ką tai pakeistų?“ Politikas „Lietuvos rytui“ tvirtino neproteguojantis Marijampolėje esančio šaudymo centro, o jį tik nurodęs kaip sektiną pavyzdį: „Tas šaudymo centras Lietuvoje turbūt yra pats naujausias, ir gerai būtų, kad tokių atsirastų ir daugiau, nes dabar medžiotojai neturi kur treniruotis – privačios šaudyklos yra užkėlusios kainas. Medžiotojai jų vengia, todėl egzaminai dabar yra fiktyvūs – šaudymai rengiami „popieriuje“, o dėl to įvyksta įvairių tragedijų.“ „Valstietis“ mano, kad medžiotojai ir savivaldybės galėtų tapti šaudymo centrų dalininkais. Būtent tokiu principu veikia ir šių metų vasarį pradėtas eksploatuoti Sūduvos mokomasis šaudymo centras. Centro steigėjos yra Marijampolės savivaldybė ir Sūduvos medžiotojų sąjunga. Pastarajai priklauso ir pats parlamentaras. Bet K.Mažeika aiškino, kad šaudyklos vadovo Sauliaus Paknio galbūt net nėra matęs: „Jo tikrai nepažįstu ir jokio tiesioginio ryšio su tuo centru neturiu. Įtarimai, kad aš čia sau organizuoju būsimą verslą ar darbą, yra šmeižtas. R.Žemaitaitis kitus bando tepti tuo, kuo pats kvepia.“ Tiesa, Seimo komiteto pirmininkas pripažino, kad su Aplinkos ministerija tariamasi, kaip atgaivinti senas šaudyklas ar įkurti naujų. Bet tai esą turėtų siūlyti savivaldybės ir vietos medžiotojų būreliai, o parengę projektus galėtų kreiptis į ministeriją ir tikėtis gauti lėšų iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos. Parlamentaras įtarė, kad galbūt planuojamoms naujovėms baimindamosi konkurencijos priešinasi privačios šaudyklos, kurių taikomi įkainiai dabar esą gąsdina medžiotojus.

Įtarimų pažėrė ir pats

Seimo pritarimo pasiūlytoms įstatymo pataisoms nesulaukęs K.Mažeika įtarimų pažėrė ir savo bendražygiams. Anot politiko, projektui nepritarę Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovai buvo suklaidinti. „Po balsavimo jie visi suprato padarę klaidą ir, manau, kad bet kokiu atveju pokyčiai yra neišvengiami. Pas mus frakcijoje jau taip būna. Manau, projektas buvo parengtas, atrodė, kad visiems viskas aišku, bet vis dėlto taip nebuvo“, – paklaustas, kodėl jo teikti siūlymai nesulaukė net jo frakcijos narių pritarimo, kalbėjo K.Mažeika. Tačiau Aplinkos apsaugos komiteto vadovas pripažino, kad ne vien aiškumo trūkumas galėjo turėti įtakos tokiam bendražygių balsavimui. „Žinau, kad yra Seimo narių, kurie turi savo nemažus medžioklės plotus (vienas tokių – „valstietis“ Viktoras Rinkevičius), ir jie apskaičiavo, kad jiems gali tekti brangiai mokėti. V.Rinkevičius, aišku, sakys, kad ten medžioja paprasti kaimo žmonės, bet iš tikrųjų taip nėra. Suprantu jo nuogąstavimus, kad reikės mokėti daugiau. Tačiau medžioklė yra pramoga, ir valstybė neturėtų jos dotuoti“, – kalbėjo K.Mažeika.
„Valstiečio“ teigimu, gąsdinimai, kad medžioklė taps prieinama tik turtingiesiems, nėra teisingi: „Manau, kad jei medžiotojas gali įsigyti kelis ar net keliolika tūkstančių eurų kainuojantį ginklą, per metus už medžioklę sumokėti 200 eurų jam – ne problema.“ Dabar per metus medžiotojai vidutiniškai sumoka 30–40 eurų mokesčių: „Aišku, visiems viskas gerai niekada nebus. Bet Medžiotojų draugija nepasako, kad apie 10 tūkst. medžiotojų šiandien net neturi kur medžioti. Padidinus mokestį didelius medžioklės plotus turintys būreliai bus priversti įsileisti daugiau žmonių ir tokiu būdu sumažinti išlaidas“, – „Lietuvos rytui“ dėstė K.Mažeika. Anot politiko, padidėjusias medžiotojų išlaidas iš dalies galėtų padengti pajamos už parduodamą žvėrieną. Šiuo metu dėl to tariamasi su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba. „Dabar to daryti medžiotojams negalima. Bet pažiūrėkite, kiek skelbimų – nuo parduodamų konservų iki koldūnų, kotletų ir ko tik nori“, – kalbėjo „valstietis“.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
medzioklis
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Posts: 1238
Joined: 2006-Sep-06 12:13
Location: Trakai

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medzioklis »

Trakų rajone pastebėtas rudasis lokys

lrytas.lt
2017-05-19

Ankstyvą gegužės 15 d. rytą Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) lektorė Renata Mackevičienė ir Lietuvos ornitologų draugijos narys Marijonas Mackevičius, vykdydami paukščių stebėseną (monitoringą) Trakų rajono apylinkėse, pastebėjo Lietuvoje labai retą svečią – rudąjį lokį (Ursus arctos), kuris yra įtrauktas į Lietuvos Raudonąją knygą.REKLAMA R. Mackevičienė jau keliolika metų stebi paukščius renka duomenis savo būsimai daktaro disertacijai. Ornitologai atlikę apskaitą dar kurį laiką klausėsi paukščių garsų ir grožėjosi ryto saulės apšviestose pievose besiganančiomis stirnomis, kai apie 10 val. ryto pamiškėje pastebėjo ant žemės tupintį jūrinį erelį – pakilęs jis naguose nusinešė kažkokį paukštį. M. Mackevičius nuėjo pasižiūrėti puotos likučių, kur baltavo žuvusio paukščio plunksnos. Apie 130 m nuo jo iš Inklėriškių miško per kanalizuotą Cirvijos upeliuką perbrido stambus gyvūnas – rudasis lokys, rašoma pranešime žiniasklaidai.„Iš upeliuko išlipęs į atvirą pievą, nusipurtęs savo sušlapusį kailį, apsidairęs ir tikriausiai pajutęs žmogaus kvapą, lokys pradėjo bėgti Pamerkių miško link, per atvirą, apie 1 km ilgio pasėlių lauką. Perplaukęs Merkio upę lokys dingo miško tankmėje“, – apie netikėtą reginį pasakoja R. Mackevičienė.
Taigi stebėtas tikrai retas gyvūnas, kartais užklystantis į Lietuvos teritoriją. R. Mackevičienė turėjo fotoaparatą, su kuriuo pavyko įamžinti retą gyvūną nuotraukose. Deja, lokio pėdsakai purioje durpingoje dirvoje nebuvo ryškūs.Lokys yra visaėdis gyvūnas: ėda įvairių augalų lapus, šaknis, uogas, giles, riešutus, mėgsta ganytis kukurūzų ir avižų laukuose, mėgsta skruzdėles ir jų perus, įvairias kirmėles bei vabzdžius, jų lervas. Jei atsirastų galimybė, neatsisakytų pasmaguriauti medumi, taip pat nepaliks surastų paukščių kiaušinių bei jų jauniklių, gali papjauti ir stambesnius gyvūnus.
Sekant stebėto lokio paliktais pėdsakais paaiškėjo, kad jis maitinosi upės pakrantėje gausiai sužėlusiomis garšvomis (Aegopodium podagraria). Deja, toliau pėdsakai dingo, nes lokys žingsniavo gana tankiu eglynu, kur nebuvo žolinės augmenijos. „Rudasis lokys atrodo nerangus ir gremėzdiškas, bet stebint gamtoje apie 50 km per valandą greičiu bėgantį lokį negali patikėti, kad tai – tas pats, prieš kelias minutes stebėtas lėtai pėdinantis žvėris“, – pasakoja R. Mackevičienė.Artimiausios mūsų kaimyninės šalies Baltarusijos lokiai turi tamsiai ar šviesiai rudą kailį, sveria 113–270 kg, kūno ilgis 130–185 cm. Jų gyvenamoji aplinka – tai dideli, dažniausiai mišrūs miškų masyvai. Žiemą iš rudens gerai įmitę lokiai įminga, o sausio pabaigoje ar vasario pradžioje atveda 1–3 (rečiau 4–5) jauniklius.Iki XVIII–XIX a. šis žvėris buvo paplitęs visoje Europoje, Šiaurės Afrikoje (Atlaso kalnų srityje), šiaurinėje Azijos dalyje (į pietus nuo Himalajų) ir Šiaurės Amerikoje. XIX a. pabaigoje, XX a. pradžioje arealas labai pakito lokio nenaudai, išliko tik izoliuotos arealo dalys. Lietuvoje rudieji lokiai jau nebegyvena daugiau nei 130 metų.3 nuotr. Trakuose pastebėtas rudasis lokys.
Lietuvos gamtininkas Tadas Ivanauskas nurodo, kad paskutinis lokys Lietuvoje nušautas 1883 m. Ši rūšis yra įtraukta į Lietuvos Respublikos saugomų rūšių 0 (Ex) kategoriją (t.y. išnykusi ar galbūt išnykusi rūšis), europiniu mastu įrašyta į Berno konvencijos III, Buveinių direktyvos II ir IV priedus. L. Balčiausko (2015 m.) duomenimis, į Lietuvą lokiai kartais užklysta iš Latvijos (suskaičiuojama iki 10) ar Baltarusijos (aptinkama apie 140–180 individų). 1967 m. lokys pastebėtas Alytaus, 1968 m. – Varėnos rajonuose, 1975 m. vienas matytas Biržų girioje, o 1982 m. – Ukmergės rajone, 2009 m. – Švenčionėlių medžiotojų būrelis pastebėjo lokio pėdsakus Labanoro girioje.Prieš šešerius metus (2011 m.) šalia Vilniaus, Lavoriškių pasienio ruože, valstybinės sienos apsaugos pareigūnai užfiksavo į Lietuvos teritoriją iš Baltarusijos vedančius stambaus žvėries pėdsakus. Mokslininkai patvirtino, kad tai rudojo lokio pėdsakai. Prieš 15 metų pėdsakai buvo matyti net Vilniaus miesto ribose, už Žaliųjų ežerų.„Taigi, manoma, kad į Lietuvos teritoriją rudieji lokiai tik užklysta, o gal kada turėsime Lietuvos faunos sąraše šią rūšį aukštesnėje kategorijoje nei nulinė?“ – po netikėtos stebėsenos svarsto Lietuvos edukologijos universiteto lektorė.
medzioklis
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Posts: 1238
Joined: 2006-Sep-06 12:13
Location: Trakai

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medzioklis »

Nuosprendis: pasieniečių šunį A. Komskis nušovė tyčia

BNS
2017 m. gegužės 19 d.


Pasieniečių šunį nušovusiam Arvydui Komskiui Tauragės rajono apylinkės teismas penktadienį skyrė daugiau nei 5,4 tūkst. eurų baudą ir konfiskavo ginklą.
Jis taip pat turės atlyginti beveik 9 tūkst. žalą pasieniečiams už nušautą šunį.Pareigūnų šuo nušautas pernai rugsėjį Pagėgių savivaldybės Šereitlaukio kaimo prieigose, prie Nemuno, vykdant kontrabandininkų persekiojimo operaciją.
Pareigūnams surengus pasalą, sulaikytas krovinio atsiimti atvažiavęs 31-erių Pagėgių gyventojas, dar trys vyrai spruko į mišką.Bardinų užkardos kinologas su trejų metų belgų aviganiu Ramziu apie tris kilometrus sekė bėglių pėdsakais, čia netrukus į šunį buvo paleistas šūvis – jis nugaišo vietoje. Incidentas įvyko dieną, šuo buvo su specialia šviesą atspindinčia liemene su VSAT skiriamaisiais ženklais. ); Tarnybinį pasieniečių šunį nušovė tuometinio Seimo vicepirmininko „tvarkiečo“ Kęsto Komskio ir Pagėgių mero Virginijaus Komskio brolis.Komskiai teigia, kad įvykis buvo nelaimingas atsitikimas.Kaltinamajame akte nurodyta, kad A.Komskis medžioklės metu stovėjo ant miško kelio su graižtviniu šautuvu.Teigiama, kad pastebėjęs keliu bėgantį VSAT Pagėgių rinktinės Bardinų užkardos tarnybinį šunį vardu Ramzis vyras tyčia, be jokios pateisinamos priežasties šovė į gyvūną. Šis dėl šautinės žaizdos žuvo.
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Aplinkosaugininkai įspėja: nutrijoms reikalingas leidimas


Nuo 2016 m. nutrijos yra paskelbtos Europos Sąjungos invazine gyvūnų rūšimi, todėl ir jų augintojai Lietuvoje turėtų suskubti jas realizuoti arba gauti leidimą laikyti komercijos tikslais. Tokį leidimą įgaliota išduoti Aplinkos apsaugos agentūra, rašoma LR Aplinkos ministerijos pranešime spaudai.

GRYNAS.lt
2017 m. gegužės 30 d.

Į Europos Komisijos patvirtintą ES susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašytos 37 invazinės gyvūnų ir augalų rūšys, kurios aptinkamos ES šalyse. Naudoti gyvus gyvūnus, gyvybingus augalus, grybus ir mikroorganizmus bei gyvybingas jų dalis, kai invazinės rūšys įtrauktos į šį sąrašą, leidžiama tik gavus atitinkamą leidimą, kurį išduos Aplinkos apsaugos agentūra.
Šias invazines rūšis, kaip sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Laura Janulaitienė, griežtai draudžiama laikyti, veisti, auginti, dauginti, naudoti arba mainyti, vežti ar paleisti į aplinką. Kadangi minėtajame sąraše yra gyvūnų ir augalų rūšių, kurias turi privatūs asmenys, zoologijos ir botanikos sodai ar kitos organizacijos, EK šių rūšių savininkams nustatė pereinamuosius laikotarpius. Pavyzdžiui, asmenys, komercijos tikslais laikantys invazines rūšis, kurias įsigijo prieš jas įtraukiant į ES susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą, turės jas ne vėliau kaip per dvejus metus perduoti, parduoti asmenims, kurie turi EK leidimą tas rūšis laikyti, arba per vienus metus nuo rūšies įtraukimo į šį sąrašą pagal nustatytus reikalavimus perduoti kitiems asmenims naudoti nekomerciniais tikslais, arba laikyti ūkiniais tikslais.
Pietų Amerikoje, o į Europą buvo atvežtos XIX a. pabaigoje ir laikomos dėl mėsos ir kailio. Šis graužikas sveria 5-9 kg, gyvena apie 8 metus. Per metus atsiveda dvi vadas po 5-6 jauniklius.
Gamtoje nutrijos veisiasi šalia negilių, lėtai tekančių vandens telkinių, kuriuose jos maitinasi, slepiasi nuo kaitros ir nuo plėšrūnų. Tarp kranto augalų jos stato laikinas buveines – lizdus arba krantuose išsikasa urvus. Nutrijos nekaupia atsargų žiemai, ištisus metus maitinasi vandens arba priekrantės augalais. Jeigu trūksta sultingų augalų, nedideliais kiekiais ėda medžių, krūmų lapus ir jaunų šakelių žievę. Kadangi nutrijos per diena suėda ketvirtadalį jų kūno masės sudarančio maisto, tad nuėda didelius augalų plotus. Toks nutrijų maitinimasis, rausimas sukelia erozijas ir natūralius vandens telkinius, ypač pelkes, paverčia atviromis vandens buveinėmis.
Lietuvoje nutrijų plitimą stabdo šaltos žiemos, nes jos neprisitaikė gyventi užšąlančiuose vandens telkiniuose, nesiorientuoja po ledu, blogai ištveria šaltį ir skersvėjus.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
medzioklis
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Posts: 1238
Joined: 2006-Sep-06 12:13
Location: Trakai

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medzioklis »

Kaune įkliuvo šeši užkandžių gamintojai: jūs nenorėtumėte to valgyti


lrytaslt
2017-06-13


Spaudos konferencijoje teisėsaugos pareigūnai papasakojo apie šešis pradėtus tyrimus dėl užkandžių gamintojų. Vieno kąsnio sumuštinukai, kitokie užkandžiai, taip pat koldūnai, virtiniai, koldūnai su žvėriena. Tokius produktus šeši įtariamieji Kaune ir Kauno rajone gamino neturėdami leidimų ir nuslėpdami mokesčius. Sukčiai įpareigoti maistą sunaikinti. Jiems gresia iki ketverių metų nelaisvė.
„Pradėjome šešis ikiteisminius tyrimus dėl neteisėto vertimosi ūkine veikla – užkandžių gaminimo, neturint maisto ir veterinarijos tarnybos išduotų leidimų“, - sakė Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Egidijus Zuzevičius. Įtarimai pareikšti 6 asmenims. Ar jie dirbo vieni, ar su bendrininkais, atskleis tyrimas. Anot prokuroro, nesumokant mokesčių buvo daroma žala valstybei, o neturint leidimų dirbti su maistu buvo keliama grėsmė gyventojų sveikatai.
„Per mėnesį viena vieta gaudavo apie 5-6 tūkst. ar 3-8 tūkst. eurų pajamų. Nuo metų laikų priklausė, jų darbas – sezoninis. Pagal jų pačių parodymus, rastus dokumentus, jie nelegaliai dirba apie metus-pusantrų metų“, - kalbėjo Kriminalinės policijos ekonominių tyrimų valdybos 2 skyriaus viršininkas Donatas Karalukas.
Teisėsauga tyrimus pradėjo gavusi informacijos iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir atlikę elektroninės erdvės žvalgybą.„Išsirinkę didžiausius taikinius, nustatėme ganėtinai rimtus pažeidimus. Pažeidėjai turi išsipirkę tam tikrus pažymėjimus, bet neturi maisto tvarkymo pažymėjimų. Maistą jie gamino gyvenamosiose patalpose, kurios nepritaikytos maisto gaminimui. Buvo tokių vietų, kur malonu užeiti ir pamatyti – ne visi restoranai tokiu principu ruošia maistą. Bet buvo tokių vietų, kur negaila buvo forminti nusikalstamas veikas, nes pamačius nešvarą ir netvarką, kokiomis sąlygomis ruošiamas maistas... Jūs nenorėtumėte to valgyti“, - sakė D.Karalukas.
Pažeidėjai įpareigoti sunaikinti netinkamomis sąlygomis pagamintą maistą ir pateikti sunaikinimo dokumentus. Apie jų veiklą taip pat bus informuota Valstybinė mokesčių inspekcija. Įtariamiesiems teks sumokėti nuslėptus mokesčius. D.Karalukas patarė žmonės prieš užsakant užkandžius paklausti gamintojo, ar jis turi maisto tvarkymo pažymėjimą
„Žmonės, kurie užsakinėja pas asmenis, kurie gamina nelegaliai sumuštinius, užkandžius, koldūnus, virtinius, turėtų atkreipti dėmesį į tai, kur jie gaminami, kaip ruošiami, kokiomis sąlygomis. Jei žmogus ar asmenys neturi gavę leidimo ruošti maisto, tai ne dėl to, kad jie kažkam nepatinka, bet greičiausia dėl to, kad jų gaminimo sąlygos neatitinka reikalavimų“, - aiškino pareigūnas.Pažeidėjai paaiškino, kodėl darė nusižengimus. „Jie supranta, kad negali to daryti namuose, visi pripažino, tačiau paaiškino, kad neturi galimybių išsinuomoti patalpų, kurios atitiktų sąlygas. Jie taip norėjo daugiau uždirbti, mažinti gaminių kainą“, - kalbėjo D.Karalukas.
Tai – vieni pirmųjų teisėsaugos tyrimų dėl greitųjų užkandžių gaminimo. Iki šiol dažniau susidurta su mėsos produktų gaminimu antisanitarinėmis sąlygomis. Už šią veiklą įtariamiesiems gresia iki ketverių metų nelaisvės
medzioklis
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Posts: 1238
Joined: 2006-Sep-06 12:13
Location: Trakai

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medzioklis »

Miškuose daugėjant kanopinių žvėrių savo pasiūlymą pateikė ūkininkai

Justina Maciūnaitė,
GRYNAS.lt
2017 m. birželio 27 d.


Briedžiai, stirnos, elniai – Lietuvos miškų puošmena. Šie žvėrys puikiai charakterizuoja Lietuvos kraštovaizdį, yra gamtos paveldo dalis, o pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie jų populiacijų gausėjimą. Tiesa, daugiau blogąja prasme: skundžiamasi, kad jie padaro nemažai žalos ūkiui ir jauniems miškams. GRYNAS.lt aiškinasi, kiek Lietuvoje šiemet skaičiuojama kanopinių gyvūnų, apie kokią žalą kalba ūkininkai ir miškininkai bei kaip spręsti laukinių žvėrių ir žmonių konfliktą.

Kanopinių žvėrių skaičius auga

Šiuo metu kanopinių žvėrių Lietuvoje nei daug, nei mažai – 223 580. 2016 metais briedžių, stirnų, elnių, danielių, tauriųjų elnių, šernų Lietuvoje buvo 203 614, o 2015 metais – 196 250. Duomenys apie medžiojamus gyvūnus renkami kiekvienais metais. Juos pateikia medžiotojai. Kaip aiškina Aplinkos ministerija, medžiojamų gyvūnų „apskaitos būdai skirstomi į tiesioginės apskaitos (stebėjimas visuose medžioklės plotuose, prie šėryklų, rujos metu, išvarant iš miško kvartalų) ir netiesioginės apskaitos (pagal žiemą paliekamus ekskrementus).“
„Tačiau dažniausiai medžiotojai, būnantys medžioklės plotuose ištisus metus, stebi ir juose gyvenančius medžiojamuosius gyvūnus. Taip galima gan tiksliai nustatyti ne tik kanopinių gyvūnų skaičių“, – akcentuojama Aplinkos ministerijos atsakyme GRYNAS.lt žurnalistams.

Svarbi ekosistemos dalis

Kanopiniai žvėrys yra svarbi ekosistemos dalis. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto doc. dr. Alius Ulevičius sako, kad kanopiniai žinduoliai, pirmiausia, reguliuoja sumedėjusių augalų populiacijas. „Stambūs kanopiniai, tokie kaip briedis, maitindamiesi jaunais medeliais tiesiog praretina tuos jaunuolynus, kurie būtų labai tankūs. Reguliuoja tų organizmų populiacijas, kuriais minta. (...) Briedžiai maitinasi pušaitėmis, elniai pažeidžia uosynus, kitus želdinius“, – aiškina doc. dr. A. Ulevičius. Mokslininkas tęsia, kad antra kanopinių žvėrių funkcija yra tiesiog buvimas mitybos grandinės dalimi: „Jie patys tarnauja kaip maistas stambiesiems plėšrūnams.“

3 priežastys, kodėl auga kanopinių žvėrių skaičius

Stebint visų kanopinių gyvūnų skaičiaus kitimą, pastebimas aiškus ir tolygus jo augimas. Žinduolių specialistas A. Ulevičius tai apibūdina kaip natūralų gamtos procesą, kai daugėja nedirbamos žemės plotų. „Viena iš priežasčių yra ta, kad keitėsi žemėnauda. Daug žemių tapo apleistos ir dabar jos užželia krūmais, mišku. Daugeliui kanopinių tas gan patrauklu ir palengvėja išgyvenimo sąlygos, pavyzdžiui, žiemos laikotarpiu, kada krūmai yra neaukšti ir kada kanopiniai pereina maitintis šakaliniu pašaru arba žieve“, – aiškina mokslininkas. A. Ulevičius tęsia, jog nereiktų pamiršti, kad kanopinių žinduolių populiacijas reguliuoja ir medžiotojai bei oro sąlygos. „Kita priežastis – medžiotojai, matyt, yra susireguliavę taip, kad medžioja daugiau patinus, o patelės yra pagrindinis garantas, dėl ko gali augti populiacija. Dar gali būti dėl to, kad žiemos pakankamai šiltos ir minkštos. Pavyzdžiui, stirnoms išgyventi tapo žymiai lengviau nei giliomis žiemomis“, – teigia pašnekovas.

Nuostolius atlygina medžiotojai

Didėjantis briedžių, elnių, danielių, stirnų skaičius ūkininkams ir miškininkams kelia nemažai rūpesčių. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas GRYNAS.lt pasakoja, kad kanopiniai žvėrys ne tik išmindo pasėlius, bet ir maitinasi ūkininkų derliumi. Kita vertus, pašnekovas akcentuoja pastaruoju metu pagerėjusius medžiotojų ir ūkininkų santykius, o tai, anot jo, yra labai svarbu, nes medžiotojai padeda spręsti kanopinių žvėrių gausėjimo problemą. „Šiuo metu labai neblogi yra medžiotojų būrelių ir ūkininkų santykiai, ko negalima buvo pasakyti prieš maždaug penkerius metus“, – sako J. Talmantas. Ūkininkų sąjungos pirmininkas tęsia, jog pagal įstatymą ūkininkai gali leisti arba neleisti medžiotojui medžioti jam priklausančioje žemėje. Jei medžiotojui suteiktas medžioklės leidimas ūkininko žemės plotuose, tokiu atveju ūkininkas, jei medžiojami žvėrys padarė nuostolių jo ūkiui, turi teisę kreiptis į jo apylinkei priklausantį medžiotojų būrelį dėl žalos atlyginimo. Kitaip tariant, medžiotojas neatliko savo darbo: dėl didelio kiekio medžiojamų žvėrių buvo padaryta žala ūkininkams. Jei ūkininkas draudžia medžioti jo žemės plotuose, tuomet jis neturi teisės kreiptis į medžiotojus dėl žalos kompensavimo. Aplinkos ministerija atlygina tik draudžiamų medžioti gyvūnų padarytą žalą.

Medžioja tik leidžiamus kiekius

Medžiotojai taip pat pripažįsta, kad kanopinių žvėrių miškuose daugėja kiekvienais metais (išskyrus šernų, nes jų medžioklė nėra licencijuojama). Tačiau, anot Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojo medžioklei Eugenijaus Tijušo, medžioklės būrelių nariai padeda ūkininkams tiek, kiek jiems leidžia medžioklės kvotų direktyvos. „Šiuo atveju, matyt, kam nuopelnas, kam nuodėmė, kanopinių žvėrių pastaraisiais metais tikrai pagausėjo ir tai vienus džiugina, kitiems – ūkio žmonėms, miškų savininkams, tai kelia susirūpinimą. Bet tai yra visas kompleksas, medžiotojai yra nusiteikę pozityviai dėl to, kad gausėja, o kiek mes galime sumedžioti, reguliuoja valstybė. Kanopinių žvėrių medžioklė, išskyrus šernus, kurie dabar turi ypatingą statusą (red. past. šernų medžioklė neribojama), yra labai griežtai reglamentuota ir limituota. Mes negalime nei daugiau, nei mažiau, nei kad mums yra leidžiama. Sumedžiojamam gyvūnui išduodama licencija“, – aiškina E. Tijušas.

Nuskabo jaunuolynų lapus

Miškininkai irgi pastebi kanopinių žvėrių skaičiaus augimą. Alytaus miškų urėdijos urėdas Šarūnas Antanevičius pasakoja, jog miškuose vis dažniau randama nulaupyta jaunų medžių drevė, nuskabyti jaunuolynai. „Miškui padaroma žala kaip ir toms ūkio kultūroms. Daugiausiai žala padaroma jaunuolynams. Kuomet nuskabomi ūgliai, nulaupoma žievė ir, jei tas žvėrių skaičius yra tikrai didelis, tai žala yra labai pastebima ir kartais priveda prie pasodinto arba atsodinto miško žuvimo“, – aiškina Š. Antanevičius. Miškininkas tęsia, kad urėdijos specialistai stengiasi apsaugoti medžius: tepa medelius repelentais, juosia juos tvorelėmis, kad žvėris negalėtų prieiti prie medžio.
Tačiau, anot miškininko, atsižvelgiant į kanopinių žvėrių populiacijų didėjimą, auga ir jų medžioklės licencijų skaičius: „Pagausėjimas yra, nuolat po truputį jų daugėja, bet yra kiti svertai: medžioklės reguliavimo komisijos, kurios suteikia teisę medžioti tam tikrą kiekį žvėrių kiekvienais metais. Tai ir pagal sumedžiojimo apskaitas mes pastebime, kad leidimų sumedžioti skaičius taip pat didėja.“

Auga ir leidimų sumedžioti skaičius

Iš tikrųjų medžioklės licencijų skaičius priklauso nuo žvėrių kiekio. Vadinasi, augant kanopinių skaičiui, tolygiai didėja ir leistinų medžioti gyvūnų skaičius. Aplinkos ministerija informuoja, kad kasmet kanopinių žvėrių sumedžiojimas planuojamas metinio šių gyvūnų realaus prieauglio ribose, t. y. iki 25 proc. Kanopinių žvėrių, kurių medžioklė yra limituojama (briedžių, tauriųjų elnių, stirnų ir danielių), sumedžiojimo limitus kiekviename rajone (savivaldybėje) nustato atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymu sudaryta rajono (savivaldybės) medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisija.
„Kasmet medžioklės plotų naudotojai Komisijai turi pateikti nustatytos formos prašymą dėl sumedžiojimo limitų nustatymo. Šiame dokumente medžioklės plotų naudotojai turi nurodyti praėjusios medžioklės sezono medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, sumedžiojimo limitus, kiek medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, praėjusiame medžioklės sezone buvo faktiškai sumedžiota pagal atskiras rūšis, preliminarius prašymo – formoje nurodytų medžiojamųjų gyvūnų apskaitos duomenis, pasiūlymą dėl medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, sumedžiojimo limitų nustatymo ateinančiam medžioklės sezonui“, – aiškinama Aplinkos ministerijos atsakyme.
Laiške tęsiama, kad, atsižvelgusi į minėtus duomenis, komisija priima sprendimą dėl sumedžiojimo limitų nustatymo. Priimdama sprendimą, komisija privalo atsižvelgti į medžioklės plotų naudotojų pasiūlymus, praėjusios medžioklės sezono sumedžiojimo duomenis ir miškų ūkio specialisto išvadą dėl žvėrių daromo poveikio pokytį miško želdiniams bei medynams.
Pagal tai, šį medžioklės sezoną (2017 – 2018 metų) leista sumedžioti 31 619 stirnų, 7 995 tauriųjų elnių, 589 danielius, 2692 briedžius.
Šernų sumedžiojimas nelimituojamas, t. y. medžioklės plotų naudotojai patys sprendžia, kiek šių gyvūnų sumedžioti.
Praeitais metais (2016 – 2017 metų sezonas) buvo galima sumedžioti 6691 taurųjį elnią, 28 186 stirnas, 413 danielių, 2268 briedžius. 2015 – 2016 metų medžioklės sezoną skaičiai buvo dar mažesni: 5437 elniai, 25 967 stirnos, 313 danielių, 2268 briedžius.

Ūkininkai siūlo kontrolę patikėti medžiotojams

Ūkininkams medžioklės kvotos vis dėlto atrodo per mažos. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas J. Talmantas mano, kad taip augant kanopinių žvėrių skaičiui, galbūt reikėtų išvis atsisakyti šių gyvūnų medžioklės licencijų, o populiacijų reguliavimą perduoti tik medžiotojams.
„Manau, kad vis dėlto tas licencijavimas padaro žalos. Nemanau, kad valstybė turėtų reguliuoti populiaciją. Medžiotojai nėra tie žmonės, kurie beatodairiškai žudo tuos žvėris, kad išnaikintų visą populiaciją. Jei pasižiūrėtume atgal, kokių 20 metų, tai šernų medžioklė taip pat buvo licencijuojama ir jų buvo daug mažiau, kai licencijas panaikino, jų pasidarė daugiau. Vadinasi, patys medžiotojai moka reguliuoti populiaciją. <...> Jie mato tam tikrus žvėrių kiekius ir jei leistų populiacijas reguliuoti medžiotojų klubams, tai manau, matydamas, kurie žvėrys daro žalą, tų žvėrių skaičių susimažintų iki leidžiamų normų, kad nebūtų daroma žala“, – mano J. Talmantas.
Bet žinduolių specialistas A. Ulevičius aiškina, jog drastiškai sumažėjus kanopinių skaičiui, jų darbą ekosistemoje tektų atlikti žmonėms. Pirmiausia, reikėtų tvarkyti miškus, o stambieji plėšrūnai turėtų surasti, kuo maitintis arba pasitraukti iš savo buveinių dėl maisto trūkumo.

Dėl bendro sprendimo reikėtų diskutuoti

Tačiau medžiotojams kanopinių gyvūnų pagausėjimas nėra didelė problema. Anot E. Tijušo, gamtosaugine prasme, labai džiugu, kad miškuose esti vis didesnė tikimybė sutikti elnią, stirną ar briedį. Todėl čia daugiausiai diskutuoja ūkininkai ir miškininkai.
„Šiuo atveju, skirtingai nei įsivaizduoja visuomenė, medžiotojai atstovauja tai žmonių grupei, kuriai gražu, miela ir malonu, kai žvėrių yra daug. Bet, kai jų daug, kertasi interesai ir tiek miškas, tiek žemės ūkis patiria kažkokius nuostolius. Čia visada buvo ir bus konfliktas, todėl yra reikalingas balansas. Medžioklė ir medžiotojai yra tas instrumentas, kuris gali jį reguliuoti“, – mano medžiotojas.
E. Tijušas tęsia, kad diskusijoje apie medžioklės licencijų kiekį, kanopinių žvėrių skaičiaus augimą turi dalyvauti visos suinteresuotos pusės, tačiau būtina atsižvelgti į mokslininkų rekomendacijas, kokios yra būtinos kanopinių populiacijos ekosistemai palaikyti.
Aplinkos ministerijos atsakyme GRYNAS.lt redakcijai teigiama, kad, leidus sumedžioti daugiau, gali būti pažeista populiacijų struktūra ar neleistinai sumažėti pačios populiacijos. Todėl didinti leistinų sumedžioti gyvūnų skaičių iki begalybės negalima. Atkreiptinas dėmesys, labai svarbu, kad nustatyti leistini sumedžiojimo limitai būtų išnaudojami. Nebus jokios naudos, jei nustatyti sumedžiojimo limitai bus dideli, o realus sumedžiojimas bus mažas.
Nors kanopinių žvėrių ir daugėja, tačiau smarkus leidimų kiekio juos sumedžioti padidinimas galėtų suardyti visą ekosistemą. Todėl būtina palaikyti balansą ir visoms suinteresuotoms pusėms diskutuoti, remiantis mokslininkų rekomendacijoms. Juk miško žvėrys – vienas iš Lietuvos gamtos atspindžių ir vertybių.
brudas
Varovas
Varovas
Posts: 28
Joined: 2015-Feb-25 20:44
Location: Jonavos r.

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by brudas »

Už piktnaudžiavimą tarnyba nuteisti Kauno aplinkosaugininkai


2017-06-27
BNS inf.

Už piktnaudžiavimą tarnyba bei dokumentų ir blankų klastojimą nuteistas buvęs Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Alvydas Glinskis bei jo pavaduotojas Arvydas Grybauskas.
Kauno apygardos teismas penktadienį A.Glinskiui skyrė laisvės atėmimą 2 metams 8 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams. Jo pavaldiniui A.Grybauskaui skirta pustrečių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams. Abiems nuteistiesiems teismas taip pat skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jiems atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje.
Manoma, kad šie aplinkosaugininkai nuslėpdavo pažįstamiems pažeidėjams surašytus administracinių teisės pažeidimų protokolus, o vienas jų pasisavino kai kuriuos iš brakonierių konfiskuotus daiktus.
Kaip pranešė prokuratūra, ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2012-2014 metais inspekcijos vadovai ne kartą piktnaudžiavo tarnyba ir darė kitas nusikalstamas veikas.
Pavyzdžiui, 2012 metų rugsėjį sulaukęs telefoninio skambučio, kad Kauno mariose pastatyti nepažymėti žvejų tinklai, A.Glinskis nepranešė apie tai savo pavaldiniams, kad būtų nustatyti pažeidėjai. Negana to, jis įspėjo apie skambutį savo pažįstamą verslinės žvejybos įmonės atstovą, kad šis už žūklės taisyklių pažeidimą išvengtų administracinės atsakomybės.
Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai taip pat nustatė, kad minėti aplinkosaugininkai nuslėpė du administracinių teisės pažeidimų protokolus siekdami, jog pažeidėjai išvengtų administracinės atsakomybės.
Be to, pažeisdami galiojančią konfiskuoto turto naikinimo tvarką, aplinkosaugininkai patys neteisėtai ėmėsi šių daiktų vertinimo ir naikinimo procedūros. Nustatyta, kad dėl tokios savavališkai įsivestos tvarkos inspekcijos viršininko pavaduotojas turėjo galimybę pasisavinti dvi konfiskuotas valtis ir meškerę.
Valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikiusi prokurorė Rita Raulynaitienė pabrėžė, kad teisiamųjų suole atsidūrė ne eiliniai, o vadovaujančias pareigas užimantys aplinkosaugininkai.
„Užuot sąžiningai atlikę savo pareigas ir kontroliavę pavaldinių darbą, šie valstybės tarnautojai veikė priešingai valstybės interesams, parodė visišką nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, pažemino pareigūno vardą“, – sakė prokurorė R.Raulynaitienė.
Nepatogu kai vaikai į kaimyną panašūs...
medzioklis
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Posts: 1238
Joined: 2006-Sep-06 12:13
Location: Trakai

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medzioklis »

Verdiktas ūkio ministrui: kartu su tėvu pažeidė įstatymo nuostatas


Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus nustatyta tvarka bei terminais deklaruoti privačius interesus pažeidė buvęs susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius (6 straipsnio 1 dalies 4 punktas) bei ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius (7 straipsnio 1 dalis). REKLAMATyrimą VTEK atliko Seimo narių Ingridos Šimonytės ir Agnės Bilotaitės atsiųsto pranešimo pagrindu, kuriame politikės rėmėsi žiniasklaidoje pasirodžiusia informacija. Tyrimo metu nustatyta, kad R.Sinkevičius yra Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus Santakos medžiotojų būrelio narys nuo 1990 m., M.Sinkevičius – nuo 2002 m. Jonavos rajono medžiotojų būrelio „Lokys“ veikloje nario teisėmis R.Sinkevičius dalyvauja nuo 2009 m., o M.Sinkevičius – nuo 2014 m.Ryšio su šiomis asociacijomis R.Sinkevičius savo privačių interesų deklaracijoje nenurodė, o M.Sinkevičius šiuos duomenis deklaravo tik VTEK atliekant tyrimą. Tyrimo duomenys rodo, kad R.Sinkevičius per pastaruosius trejus metus dalyvavo 20-yje, o M.Sinkevičius 9-iose Panevėžio miškų urėdijoje vykusiose komercinėse medžioklėse.Duomenų visuma neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad už kurią nors iš šių medžioklių R.Sinkevičius ir M.Sinkevičius nebūtų atsiskaitę su atitinkamais fiziniais ar juridiniais asmenimis – gavę dovanas, kurias nustatyta tvarka būtų privalėję deklaruoti ar dėl kurių jiems galėjo kilti interesų konfliktas.Absoliuti dauguma atvejų yra patvirtinti atitinkamais finansiniais dokumentais, dalį jų liudija buvus šias medžiokles organizavę asmenys. Taip pat medžioklės tvarką reglamentuojantys teisės aktai nenumato, kad po kiekvienos komercinės medžioklės visi medžiotojai su miškų urėdija, ar medžioklės užsakovu privalėtų atsiskaityti nedelsiant, pateikdami rašytinius to įrodymus.Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, tyrimas šioje dalyje nutrauktas. Įvertinusi tyrimo metu surinktus duomenis, VTEK rekomenduoja aplinkos ministrui pakeisti teisinį profesionalių medžioklių reglamentavimą taip, kad šis užtikrintų skaidrų kiekvieno medžioklės dalyvio atsiskaitymą už suteiktas paslaugas.Tokios priemonės leistų išvengti visuomenėje kylančių abejonių dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių elgesio atitikties tarnybinės etikos reikalavimams.

Skaitykite daugiau: http://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualij ... edium=Copy
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Urėdijos ir medžiotojai


2017-07-04
Tomas Dapkus
Alfa.lt


Prieš Seimui balsuojant dėl urėdijų reformos, parlamentarai turėtų atskleisti savo interesų konfliktus.

Štai matome reformai itin besipriešinančius Seimo narius, kaip konservatorių Paulių Saudargą, bet ar jo pozicijai turi įtakos jo medžioklės urėdijų profesionalios medžioklės plotuose? Ar už jo medžiokles yra mokėję kiti asmenys ir konkrečiai miškininkai, pvz., Kaišiadorių bei Kazlų Rūdos miškų urėdijų darbuotojai? Kiek kartų?

Ar „tvarkiečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio pozicijai turi įtakos jo medžioklės? Ar už jas mokėjo ir kiek kartų labiausiai reformai besipriešinantis bei iš dabartinės itin neskaidrios prekybos valstybiniu mišku besipelnantis tarpininkas „Timbex“? Kiek kartų? Su kuriais politikais ši bendrovė turi glaudžių ryšių?

Socialdemokratų seniūnas Andrius Palionis turėtų taip pat atsakyti į klausimą dėl „Timbex“ apmokėtų medžioklių.

Ne mažiau įdomios ir nomenklatūrinės medžioklės, kai už Seimo narius, ministrus ir net patį premjerą sumoka ginklų prekeiviai, mėsos perdirbėjai ar įtakingiausi šalies medikai.

Ar nevertėtų Seimo Antikorupcijos komisijai sulaukti paaiškinimų iš socialdemokratų Algirdo Butkevičiaus, Artūro Skardžiaus, Andriaus Palionio, Rimanto Sinkevičiaus, konservatoriaus Rimanto Dagio, ar už jų medžiokles mokėjo ginklų prekybos srityje didžiausia įmonė „Oksalis“? Kodėl ir kiek kartų?

Ar tuometis Vyriausybės kancleris, o dabar kanclerio pavaduotojas Alminas Mačiulis su tuomečiu susisiekimo ministru kartu medžiojo su stambiausių infrastruktūros įmonių, kurios pavaldžiose įstaigose kaip tik laimėdavo stambiausius užsakymus, vadovais? Kiek kartų ir kodėl medžiokles apmokėjo stambiausia mėsos perdirbimo įmonė „Biovela“?

Ar įtakingiausi medikai mokėjo už socialdemokratų Algirdo Butkevičiaus ir Juozo Oleko medžiokles? Kokią įtaką tai turėjo jų inicijuotų milijoninių projektų svarstymui Vyriausybėje?

Kuo gilyn į mišką, tuo daugiau medžių.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Aplinkos ministerija dėl medžioklių VTEK apskundė keliasdešimt Seimo narių ir urėdų


Jūratė Skėrytė
BNS
2017 m. liepos 4 d.

Aplinkos ministerija antradienį kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinę etikos komisiją (VTEK) dėl esamų ir buvusių Seimo narių, kitų pareigūnų dalyvavimo medžioklėse ir galimo interesų konflikto.
„Buvo nustatyti atvejai, kai komerciniuose medžioklės plotuose medžiojo Seimo nariai, pareigūnai, tačiau už tai mokėjo tretieji asmenys“, – BNS sakė aplinkos viceministras Martynas Norbutas.
VTEK atiduota medžiaga dėl keliasdešimt esamų ir buvusių Seimo narių, urėdų, urėdijų darbuotojų, regionų aplinkos apsaugos pareigūnų.
Ministerijos nuomone, tie asmenys galėjo pažeisti įstatymų reikalavimus vengti interesų konfliktų, nesinaudoti tarnybine padėtimi asmeninei naudai gauti.
„Mums kyla abejonių, ar medžioklės nebuvo naudojamos tam tikrai įtakai daryti. Juoba, kad apie šias medžiokles nebuvo skelbiama viešai, o už jas mokėjo tretieji asmenys. Tad kyla abejonių, ar nebuvo bandoma tai nuslėpti. Tik viešumas gali išskaidrinti sistemą ir išsklaidyti įtarimus“, – BNS sakė aplinkos viceministras.

Mokėjo bendrovės

BNS turimi dokumentai rodo, kad 2014 metų birželį už Seimo narių socialdemokrato Andriaus Palionio, „tvarkiečio“ Remigijaus Žemaitaičio medžioklę ir kitų drauge medžiojusių asmenų medžioklę Ukmergės miškų urėdijai beveik 4 tūkst. litų (apie 1150 eurų) sumokėjo bendrovė „Timbex“.
Tų pačių metų gruodį Raseinių rajone medžiojo tuometiniai parlamentarai socialdemokratai Algirdas Butkevičius, Juozas Olekas, Rimantas Sinkevičius, Bronius Bradauskas, Gintautas Mikolaitis, urėdas Antanas Kilčauskas, kiti. Už jų medžioklę daugiau 8 tūkst. litų (apie 2,4 tūkst. eurų) sumokėjo drauge medžiojęs Rimantas Benetis.
Anot dokumentų, 2014 metų lapkričio 29 – gruodžio 1 dienomis Kauno miškų urėdijoje medžiojo Seimo nariai socialdemokratai A. Butkevičius, Andrius Palionis, konservatorius Rimantas Jonas Dagys, kiti jau buvę parlamentarai. Tuomet už kelias medžiokles per 9 tūkst. litų (apie 2,6 tūkst. eurų) sumokėjo įmonė „Oksalis“.
Tuo metu parlamentarai pabrėžia visuomet patys mokėję už savo medžioklę.
„Aš visada mokėjau. Jeigu kalba apie „Oksalį“, aš pats sumokėjęs į jų kasą, pas mane visi čekiai. Tai buvo užsakomosios medžioklės, aš sumokėjau į jų kasą. Jie pasikviečia kaip svečius ir aš su jais atsiskaitau“, – BNS sakė R. J. Dagys.
Parlamentaras teigė jokio interesų konflikto tokiose medžioklėse neįžvelgiantis.
„Nėra jokių interesų konflikto šiuo atveju. Medžiotojai daug kur medžioja, ten daug visokių žmonių yra. Mes susirenkame žvėris medžioti, o ne interesų spręsti“, – teigė jis.
„Galų gale, kas yra „Oksalis“? Tai yra parduotuvė. Ginklų parduotuvė. Nei man ginklų reikia, nei man nieko. Čia ne miškininkai, ne perdirbėjai, ne kas nors. Tai parduotuvė, kuri paprasčiausiai prekiauja ginklais“, – sakė konservatorius.
Jis tvirtino nemanantis, kad tokius ryšius reikėtų deklaruoti viešai.
„Čia yra elementari parduotuvė. Kokie čia interesai su parduotuve? Ypač, kai nesi koks nors didesnis pirkėjas, išskyrus šovinių“, – kalbėjo politikas.

Labdaringos medžioklės

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas A. Palionis BNS sakė dalyvavęs tik trijose komercinėse medžioklėse ir visos jos buvo skirtos labdarai.
„Tris kartus esu komercinėse medžioklėse per gyvenimą dalyvavęs. 2014, 2015 ir 2016 metų paskutinį lapkričio savaitgalį esu dalyvavęs. Visur aš pats mokėjau“, – tvirtino parlamentaras.
Anot jo, šias medžiokles rengė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
„Nors jis pats ir ne medžiotojas, bet rengdavo Raudondvario dvaro atstatymui, grafo Tiškevičiaus kambario atkūrimui. Susimokėdavome už medžioklę, tai, ką sumedžiodavome, mėsa likdavo restoranui, o vakare papildomai sumesdavome kiek kas gali pinigų tam kambariui atstatyti“, – pasakojo A.Palionis.

Jis teigė jokių reikalų su mediena besiverčiančia bendrove „Timbex“ neturintis.
Patys mokėję už komercines medžiokles tikino ir A. Butkevičius, ir J. Olekas.
„Nežinau tokių atvejų. Aš per sezoną gal buvęs tik kokiose trijose medžioklėse. Iš „Oksalio“ nieko nepažįstu. Aš visą laiką turiu pinigų su savimi ir visuomet moku pats“, – BNS sakė ekspremjeras.
„Paprastai komercinėse medžioklėse kiekvienas susimokame, o dažnai būna, kad apiformina kieno nors vardu ir viskas. Galbūt čia tas atvejis ir yra“, – svarstė J. Olekas.

VTEK įrodymų nerado

„Tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis taip pat aiškino, kodėl dokumentai rodo, esą už jo medžioklę mokėjo bendrovė „Timbex“.
„Pamenu, buvo organizuojama medžioklė, jeigu neklystu buvo 50 eurų mokestis. Gal galėjo būti taip, kad buvo surinkti pinigai, nes tikrai žinau, kad buvo 50 eurų“, – BNS teigė jis.
„Kad sunešėme pinigus, galiu duoti galvą nukirsti“, – garantavo jis.
Seimo nario teigimu, fazanų medžioklėse jis dalyvauja išvis užsiregistravęs medžiotojo interneto svetainėje.
„Kadangi komerciniuose plotuose medžioklė gana brangi, 20-30 medžiotojų susimeta pinigus ir medžioja. Viena fazanų medžioklė kainuoja 100-120. Ten gali bet kas atvažiuoti – ir Seimo narys, ir seniūnas, ir gydytojas“, – sakė jis.
R. Žemaitaitis atkreipė dėmesį, kad nuo 2016 metų Generalinė urėdija profesionalių medžioklės plotų naudotojams yra nurodžiusi, kad jeigu yra galimybė medžioklės metu imti mokesti už medžioklę atskirai.
„Todėl tvarka yra pasikeitusi ir už medžioklę visada yra mokama atskirai, kad nebūtų tokių nesusipratimų kaip yra dabar“, – BNS sakė „tvarkietis“.
Jis atkreipė dėmesį, kad panašią situaciją su Rimantu ir Mindaugu Sinkevičiais nagrinėjusi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nutraukė tyrimus, nes nenustatė tiesioginių ir akivaizdžių duomenų, kad už Seimo nario bei ūkio ministro medžiokle būtų mokėję tretieji asmenys.
Tačiau VTEK pripažino, kad tėvas ir sūnus nesilaikė reikalavimo deklaruoti narystės medžiotojų būreliuose.
Viešai VTEK skelbiamose deklaracijose, narystę medžiotojų klube yra nurodę R. Žemaitaitis ir J. Olekas. R. J. Dagio, A. Butkevičiaus ir A. Palionio deklaracijose tokios informacijos nėra.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

A. Butkevičius MEDŽIOTOJAS :shock:
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Jurbarko rajone patruliai iš vairuotojo atėmė medžioklinį šautuvą


Šaltinis: 15min

Antradienį vėlai vakare Gricių kaime pareigūnams įkliuvęs vairuotojas neteko automobilyje vežto ginklo. Policija aiškinasi, iš kur vyriškis gavo medžioklinį ginklą ir šaudmenis.
Kaip 15min informuoja policija, antradienį, apie 21 val. 30 min., Jurbarko rajone, Gricių kaime, policijos pareigūnai sustabdė automobilį „VW Passat“. Prie jo vairo sėdėjo 51 metų vyras, o automobilio salone rastas ir paimtas lygiavamzdis medžioklinis šautuvas ir 12 šovinių.
Įvykio aplinkybės – tikslinamos.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Post Reply