Re: Šerno medžioklė
Posted: 2017-Jun-19 14:00
Pasidalinsiu ir aš medžioklės įspūdžiais
Ketvirtadienio vakaras, mintys sukasi apie medžioklę, nes diena prieš patingėjau, o šernai va kada atėjo ir vienas iš penkių su kolegos pagalba pasiliko amžiams
Susiorganizuojame komandą, atvykstame į vietą, vėjas nelabai geras, bet gal kaip nors . Tipo planas chuliganas buvo sulaukti laimikio taip pat anksti kaip ir diena prieš ir jau 12 val. būti pas "mamukus" prie šono
Sėdam į bokštus, tolumoje pykšteli kaimynai. 21 val. tyla, 22 val. tyla, na planas chuliganas jau nepavyko 22:30 trekšt trekšt, ginklas į parengties poziciją, šernas ateina tiesiai į bokštą, sustoja krume per 15 m. ir urzgia, pučia, brazda, bet kadangi vėjas įstrižai kažkiek matyt vistiek užneša žmogienos į atvirą vietą nelenda. Taip anas mano kantrybę bandė apie pusvalandį ir paskutinį kartą pūstelėjes greičiausiai jau ir anksčiau kolegų stebėtas nedidelis kuiliukas patraukia atgal iš kur atėjęs. Na vakaras kaip ir užskaitytas, po truputį temsta ir tuojaus bus galima lipti nes pas kolegas tylu. Ir taip begalvojant tolumoje jau lauko viduryje užveizėju didelį juodulį, kuris greitai patampa 4 juoduliukais Vakaras įgauna visai kitokias spalvas Atstumas +/- 200 m. Prietema, šauti nelabai norisi. Sprendimas eiti artyn, bet vėjas tiesiai į juos, bet kito varianto kaip ir nėra. Taip tyliai tyliai, prisidengiant miško šešėliu, kartais ir keturiomis mažinu atstumą. Vėjas nors ir nepalankus, bet tarp jų ir manęs yra šioks toks tarpas ir kol kas esu neužpelenguotas Atstumas mažėja, matau, kad pūdymą knisa keturi pernykščiai šerniokai ir jau kaip ir būtų beveik gera proga šūviui, bet reljefas neleidžia padaryti šūvio nuo kelio, o lazda likusi džipe Slenku toliau ir likus apie 80 m. matau kaip vienas veikėjas deda į kojas, paskui kiti, kito varianto kaip šauti nuo rankos nebelieka vedam vedam vienas, antras, trečias, daugiau nebeliko tik ketvirtas, nuaidi miškas ir nuo šūvio ir nuo nubėgančių šernų traškesio. Pradedu keiktis, kad be reikalo šoviau, nes dabar ieškosim iki ryto ir planus apie "mamukus" namie teks pamiršti. Einu žiūrėti ką pridirbau šūvio vietoje pataikymo požymių nėra, pūdymas susigulėjęs ir šviežių pėdų taip pat neatsispaudė Pradedu mintyse keikti kolegą kuris išvažiuojant paklausė "o tai šunio neimi, sakai nereikės...?" Einu žiūrėti prie miško ir paieškoti įbėgimo požymių aukštoje žolėje. Štai lyg ir yra vienoje vietoje šviežiai nulenkta žolė, lendu gilyn. Pajuntu stiprų šerno kvapą, pradu eiti ratu ir oplią didelis krešulys kraujo. Toliau jau laisvai einu aiškiai matomu kraujo pėdsaku ir lygiai už 330 m. randu štai šį veikėją . Pataikymas per plaučius, kulka išėjo kiaurai, bet va kraujas atsirado tik kažkur už 30 m., jau kai pramušė tai liejosi laisvai.
Toliau seka kolegos komentaras "tai tipo važiuojam trumpam ir greitai...?" , lupimas ir tvarkymasis.
Ketvirtadienio vakaras, mintys sukasi apie medžioklę, nes diena prieš patingėjau, o šernai va kada atėjo ir vienas iš penkių su kolegos pagalba pasiliko amžiams
Susiorganizuojame komandą, atvykstame į vietą, vėjas nelabai geras, bet gal kaip nors . Tipo planas chuliganas buvo sulaukti laimikio taip pat anksti kaip ir diena prieš ir jau 12 val. būti pas "mamukus" prie šono
Sėdam į bokštus, tolumoje pykšteli kaimynai. 21 val. tyla, 22 val. tyla, na planas chuliganas jau nepavyko 22:30 trekšt trekšt, ginklas į parengties poziciją, šernas ateina tiesiai į bokštą, sustoja krume per 15 m. ir urzgia, pučia, brazda, bet kadangi vėjas įstrižai kažkiek matyt vistiek užneša žmogienos į atvirą vietą nelenda. Taip anas mano kantrybę bandė apie pusvalandį ir paskutinį kartą pūstelėjes greičiausiai jau ir anksčiau kolegų stebėtas nedidelis kuiliukas patraukia atgal iš kur atėjęs. Na vakaras kaip ir užskaitytas, po truputį temsta ir tuojaus bus galima lipti nes pas kolegas tylu. Ir taip begalvojant tolumoje jau lauko viduryje užveizėju didelį juodulį, kuris greitai patampa 4 juoduliukais Vakaras įgauna visai kitokias spalvas Atstumas +/- 200 m. Prietema, šauti nelabai norisi. Sprendimas eiti artyn, bet vėjas tiesiai į juos, bet kito varianto kaip ir nėra. Taip tyliai tyliai, prisidengiant miško šešėliu, kartais ir keturiomis mažinu atstumą. Vėjas nors ir nepalankus, bet tarp jų ir manęs yra šioks toks tarpas ir kol kas esu neužpelenguotas Atstumas mažėja, matau, kad pūdymą knisa keturi pernykščiai šerniokai ir jau kaip ir būtų beveik gera proga šūviui, bet reljefas neleidžia padaryti šūvio nuo kelio, o lazda likusi džipe Slenku toliau ir likus apie 80 m. matau kaip vienas veikėjas deda į kojas, paskui kiti, kito varianto kaip šauti nuo rankos nebelieka vedam vedam vienas, antras, trečias, daugiau nebeliko tik ketvirtas, nuaidi miškas ir nuo šūvio ir nuo nubėgančių šernų traškesio. Pradedu keiktis, kad be reikalo šoviau, nes dabar ieškosim iki ryto ir planus apie "mamukus" namie teks pamiršti. Einu žiūrėti ką pridirbau šūvio vietoje pataikymo požymių nėra, pūdymas susigulėjęs ir šviežių pėdų taip pat neatsispaudė Pradedu mintyse keikti kolegą kuris išvažiuojant paklausė "o tai šunio neimi, sakai nereikės...?" Einu žiūrėti prie miško ir paieškoti įbėgimo požymių aukštoje žolėje. Štai lyg ir yra vienoje vietoje šviežiai nulenkta žolė, lendu gilyn. Pajuntu stiprų šerno kvapą, pradu eiti ratu ir oplią didelis krešulys kraujo. Toliau jau laisvai einu aiškiai matomu kraujo pėdsaku ir lygiai už 330 m. randu štai šį veikėją . Pataikymas per plaučius, kulka išėjo kiaurai, bet va kraujas atsirado tik kažkur už 30 m., jau kai pramušė tai liejosi laisvai.
Toliau seka kolegos komentaras "tai tipo važiuojam trumpam ir greitai...?" , lupimas ir tvarkymasis.