Keturkojės aukos keliuose

[medziotojas]

Saugodamas stirnų gyvybes Palangoje vairuotojas vos nežuvo pats

15min.lt
2014.12.16


Ugniagesiai praneša apie kraupia nelaime vos nepasibaigusį eismo įvykį. Vengdamas susidūrimo su ant kelio iššokusiom stirnom, vairuotojas vos nežuvo pats.
Informuojama, kad nelaimė įvyko netoli Palangos oro uosto pirmadienio vakarą. Ant judraus kelio iššoko kelios stirnos. Vengdamas susidūrimo su gyvūnais, automobilio „Renault Safrane“ vairuotojas nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė.
Mašinai pakelti prireikė ugniagesių technikos, o vairuotojas atsipirko išgąsčiu.

[medziotojas]

Užsienietiški būdai išvengti susidūrimo su laukiniais gyvūnais keliuose


Tamsiuoju paros metu staigiai iš miško išbėgę gyvūnai daugeliui vairuotojų būna neaplenkiama kliūtis. Skaudi tokių nelaimių statistika rodo, jog vien 2013 m. keliuose įvyko 1625 susidūrimai su gyvūnais. Net penkiolikoje iš jų nukentėjo žmonės: 1 žuvo, 19 buvo sužeista.


Bene dažniausiai tokių eismo įvykių kaltininkais tampa stirnos, elniai ir įspūdingiausias Lietuvos miškų žvėris – briedis. Kadangi šie gyvūnai didžiuliai ir galingi, vaikščiodami miške beveik niekuomet nesusiduria su jokiais pavojais. Savisaugos instinktas jiems gan svetimas, todėl drąsiai, nieko aplink nematydami eina keliu ir ypač tamsoje gali tapti skaudžių avarijų priežastimi.

Pirmieji prevencinių priemonių dėl susidūrimų su laukiniais gyvūnais ėmėsi suomiai. Šioje atšiaurioje šalyje kiekvienais metais eismo įvykiuose žūva net 4000 elnių. Dažniausiai tokios avarijos įvyksta lapkričio ir gruodžio mėnesiais, kuomet kelius dengia ledas.
Dėl to Laplandijos elnių augintojai nusprendė išbandyti, iš pradžių kiek drastiškai atrodančią priemonę avarijų skaičiui mažinti. Augintojai ėmė purkšti gyvūnų ragus šviesą atspindinčiais ir fluorescenciniais dažais.
Taip papuoštas elnias vairuotojui tampa matomas jau iš tolo. Tiesa, kol kas vis dar išbandomos įvairios dažų kombinacijos, kurios būtų atsparios nedraugiškam Skandinavijos klimatui.

Tuo tarpu Kanadoje, kurioje absoliutūs eismo įvykių sukėlimo lyderiai yra briedžiai, stengiamasi problemą išspręsti kiek kitaip. Siūloma pavojinguose kelio ruožuose ties kelkraščiu paryškinti fluorescencinę kelio juostą.
Taip naktį susidaro didesnis kontrastas tarp ryškios juostos ir tamsaus briedžio silueto, taigi vairuotojas gali jau iš toliau pastebėti jog kažkas žygiuoja į kelią.
Kalbant apie Lietuvą, kol kas mūsų šalyje apie susidūrimus su laukiniais gyvūnais kelyje perspėja kelio ženklai. Atitinkamuose kelio ruožuose stūkso ir apsauginės tvoros. Tamsiuoju paros metu, ypač važiuojant pro miškus, vairuotojams patartina būti itin dėmesingiems ir sumažinti greitį.
Verta nepamiršti, jog būtent rudenį ir žiemą kelyje įvyksta didžiausias avarijų skaičius. Vairuotojams reikėtų būti itin dėmesingiems ir saugotis laukinių gyvūnų išbėgusių į kelią. Saugaus eismo kultūrą Lietuvoje propaguojantis projektas „Nebūk briedis“ eismo dalyviams primena, jog žmogus, ne laukinis gyvūnas, ir savo saugumu gali pasirūpinti pats.

Tomo Markelevičiaus nuotr./Automobilis po susidūrimo su stumbru

Susidūrimų su gyvūnais kartais neįmanoma išvengti net ir atsargiai vairuojant, tačiau imtis visų atsargumo priemonių, tokių kaip saugus greitis ir atidus kelio stebėjimas, tiesiog būtina.

[medziotojas]

Trys vairuotojai tuo pat metu „pasigavo“ stirnas

anyksta.lt

Ketvirtadienio pavakary Anykščių stirnos įnirtingai žudėsi.

16 val.18 min. stirna numušta kelyje Butėnai - Svėdasai, 16 val. 23 min. – kelyje Anykščiai – Molėtai ties Kiškelių kaimu, 17 val. – prie Burbiškio miestelio. Taigi, vienu metu pas vairuotojus, numušusius stirnas, turėjo važiuoti net trys Anykščių policijos ekipažai.

[medziotojas]

Šilutėje parbloškęs stirną, vairuotojas paliko ją kankintis griovyje


01 Vasaris 2015
silutesnaujienos.lt


Šilutėje, Klaipėdos gatvėje, ties Traksėdžių gyvenviete automobilis partrenkė į kelią išbėgusią stirną. Su laukiniu žvėriu susidūręs automobilio vairuotojas pabėgo iš avarijos vietos.

Pagal automobilio ratų vėžes matėsi, kad vairuotojas buvo sustojęs ir išlipęs apžiūrėjo avarijos vietą, bet nesiėmė jokių veiksmų. Paliko sužeistą žverį ir nuvažiavo savais keliais. Stirna, peršlaužusi griovį dar blaškėsi ir bandė keltis, bet susidūrimo metu buvo sužalota galinė jos kūno dalis ir ji nepajėgė pakilti.

Pro šalį važiavęs vairuotojas pamatė ant sniego gulintį sužeistą gyvūną ir sustojęs pranešė apie tai policijos pareigūnams. Atvykę pareigūnai ramino stirną ir neleido keltis, nes ją gąsdino pravažiuojantys automobiliai. Buvo iškviesti aplinkosaugininkai, tačiau jiems nespėjus atvykti gyvūnas nugaišo.

Pareigūnų teigimu, tokiu atveju vairuotojai privalo pranešti telefonu 112 apie eismo įvykį.

[medziotojas]

VAAT pranešimų centro pranešimas

tDSCN3773.JPG (4.9 KiB) Viewed 4945 times

Marijampolės RAAD Kazlų Rūdos agentūra š. m. vasario 11 d. 12 val. 13 min. iš VAAT pranešimų priėmimo centro gavo pranešimą, kad kelio Kazlų Rūda – Ąžuolų Būda 3 kilometre, pakelės griovyje guli galimai automobilio numušta stirna. Kazlų Rūdos agentūros pareigūnai nuvyko į nurodytą vietą. Apžiūrint gyvūną įsitikinta, kad jis krito nuo mirtino susidūrimo su automobiliu smūgio, šautinių, kilpos ar kitokios kilmės padarytų sužeidimų kūne nerasta. Gyvūnas perduotas medžioklės ploto vieneto naudotojui MK „Girinis“. Šį kartą gamtoje sumažėjo viena stirnos patele, kuri pavasarį galėjo atvesti vieną ar du stirniukus.
Kazlų Rūdos agentūros informacija, 2015-02-13

[medziotojas]

Po susidūrimo su briedžiu nukentėjo autobuso vairuotojas


lrytas.lt
2015-02-22

Sekmadienio vakarą netoli Vilniaus nukentėjo maršrutiniu autobusu „Scania“ užsieniečius vežęs vyriškis. Kelyje Vilnius-Panevėžys, ties Naujasodžiu (gyvenvietė Vilniaus rajone, Avižienių seniūnijoje) vyriškio vairuojamas autobusas, važiavęs maršutu Ryga-Vilnius partrenkė briedį.

Nelaimės aplinkybes aiškinasi policijos pareigūnai. V.Ščiavinsko nuotr.

Nelaimė įvyko prieš 21 val.

Autobusas su estiškais numeriais, kuriame buvo keleivių, važiavo link Vilniaus, kai į kelią išbėgo briedis. Gyvūnas trenkėsi į autobuso priekį ir išdaužė stiklą. Atsitrenkęs į autobusą briedis nuskriejo į skiriamąją juostą ir žuvo.

Per incidentą nukentėjo autobuso vairuotojas, jis patyrė sužalojimus dužus priekiniam stiklui. Vairuotojui vietoje suteikta pagalba, į ligoninę jis nebuvo vežamas.

Toje vietoje, kur įvyko susidūrimas, kaip tik baigiasi tvora, kuri saugo gyvūnus nuo tokių incidentų.

Keleivių atvyko paimti kitas autobusas, todėl jie kelionę tęsia.

Nelaimės aplinkybes aiškinasi policijos pareigūnai.

[medziotojas]

Ką daryti partrenkus gyvūną?

KŽ
2015 Vasaris 20
Danutė Jackutė

Prieš šventes į Redakciją užsukusi moteris pranešė, kad, eidama šaligatviu Žemaitės gatve, ties 26-uoju namu, atliekų surinkimo aikštelėje tarp konteinerių pastebėjo pamestą partrenktą barsuką. Šalia gyvenanti moteriškė, atnešusi šiukšles, sakė, kad nugaišęs žvėris atsirado praėjusios dienos vakarą, jį tikriausiai kažkas išmetė važiuodamas pro šalį.

LR AM Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas Artūras Konderauskas, paklaustas, kas turi pasirūpinti gaišena, atsakė, jog miestuose nugaišusiais gyvūnais turi pasirūpinti savivaldybės. Gyventojai apie eismo įvykius ar rastus gyvūnus gali pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.
O kaip turėtų elgtis vairuotojas, jei eismo įvykio nepavyko išvengti ir jis partrenkė gyvūną? Pasak A.Konderausko, tokiu atveju reikia pranešti policijai ir užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Pagal visus galiojančius nuostatus, kelyje nutrenktas žvėris priklauso to medžioklės ploto būreliui. Visi miškai išskirstyti medžioklės plotų vienetams. Įvykus susidūrimui su žvėrimi, policija privalo pranešti Aplinkos apsaugos departamento agentūrai, o ji susisiekia su to ploto, kuriame įvyko susidūrimas, būreliu. Jų atstovai rūpinasi nugaišusio gyvūno pašalinimu ir utilizacija.
Pranešti ar ne apie partrenktą žvėrį, sąžinės reikalas. Dažnai apie įvykį nesužino nei policija, nei gamtosaugininkai ar medžiotojai. Taip buvo ir šiuo atveju. Partrenktą barsuką kažkas numetė prie atliekų konteinerių.
Telšių miesto seniūnija rūpinasi miesto švara ir tvarka, gyventojų saugumu, todėl sužinojęs apie pamestą gaišeną Telšių miesto seniūnas Kazys Lečkauskas nedelsdamas pasirūpino, kad ji būtų išgabenta.

[medziotojas]

Keturiems panevėžiečiams pagailo naktį į miestą atklydusio sužaloto stirniuko


Šaltinis: 15min.lt


Penktadienio naktį, apie 1 val. namo grįžę panevėžiečiai pastebėjo greta automobilių stovėjimo aikštelės žibančias akis. Priėję arčiau vaikinai pamatė, kad prie medžio guli jaunas sužalotas stirniukas. Gyvūnui buvo lūžusi galinė koja. Panevėžiečiai neliko abejingi sužeistam gyvūnui ir dėjo visas pastangas, kad jaunikliu būtų pasirūpinta.

Vaikinai nedelsiant puolė spręsti, kaip padėti sužeistam gyvūnui. Jaunuoliai paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112, tačiau čia išgirdo pasiūlymą skambinti gamtosaugininkams.

Gavę šios institucijos kontaktus vaikinai net pirmą valandą nakties drąsiai surinko telefono numerį ir tikėjosi, kad čia jie galės papasakoti apie radinį ir stirniukui bus suteikta pagalba.

Skambutis buvo nukreiptas į gyvūnų globos asociaciją. Čia panevėžiečiai buvo informuoti, kad sužalotu gyvūnu bus galima pasirūpinti tik ryte, mat įstaigos darbuotojai šiuo metu turi kitų iškvietimų, todėl nauji pranešimai statomi į eilę ir prognozuoti, kada Panevėžyje pasirodytų Kaune įsikūrusios įstaigos atstovai, sunku.

Tomo Markelevičiaus nuotr./Sužalotas stirniukas

Tuomet panevėžiečiai pagalbos kreipėsi į žiniasklaidą ir netrukus buvo rastas sprendimas. Žurnalistams telefonu pavyko prisiskambinti Panevėžio gyvūnų globos draugijos vadovei Rūtai Liberienei.
Taip pat skaitykite:
Už šuns sudraskytą stirniuką keturkojo šeimininkui teks sumokėti solidžią baudą
Saugodamas stirnų gyvybes Palangoje vairuotojas vos nežuvo pats

Moteris neliko abejinga sužalotam gyvūnui ir pasiūlė gyvūną priglausti Kaimiškio kaime esančioje prieglaudoje.

Teliko išspręsti vienintelį klausimą, kaip kuo saugiau sužeistą gyvūną transportuoti į laikiną buveinę.

Po kelių Rūtos Liberienės patarimų bailiam stirniukui audeklu buvo uždengtos akys, o vaikinai gyvūną įkėlė į automobilio bagažinę.

Tomo Markelevičiaus nuotr./Sužalotas stirniukas

Neskubant duobėtomis Panevėžio gatvėmis gyvūnas buvo nuvežtas į Kaimiškio kaimą. Atskiroje nuo kitų gyvūnų patalpoje sužalotas jauniklis lauks penktadienio ryto. Išaušus gyvūną apžiūrės veterinarai ir bus sprendžiama, kaip elgtis toliau.

18-23 metų panevėžiečiai Arnoldas, Marius, Gedas ir Andrius pasidžiaugė, kad pavyko sužeistam gyvūnui suteikti nors laikiną pastogę. Panevėžiečiai pažėrė ir priekaištų šiuo metu galiojančiai gyvūnų globos tvarkai.

Džiaugiamės, kad bendromis jėgomis pavyko gyvūnui surasti pastogę.

„Norėtųsi, kad sistema būtų tobulesnė. Dabar kur beskambintum, kur besikreiptum, visi nukreipinėja vieni pas kitus arba liepia laukti rytojaus. Nesinorėjo sužeisto gyvūno palikti per naktį tiesiog prie gatvės, o budėti iki ryto irgi nėra pats geriausias variantas.

Blogiausiu atveju kažkuris iš mūsų gyvūną būtume parsinešęs namo. Džiaugiamės, kad bendromis jėgomis pavyko gyvūnui surasti pastogę. Tikiuosi, kad mūsų pastangos nenueis perniek“, – kalbėjo draugai.

[medziotojas]

Kelyje Vilnius-Trakai į kelią išbėgo briedis, vairuotojas žuvo

lrytas.lt
Andrius Vaitkevičius
2015-03-08

Vienas žmogus žuvo ir vienas buvo sužalotas sekmadienio vakarą Vilniaus pakraštyje lengvajam automobiliui susidūrus su briedžiu, nuskriejus nuo kelio ir įsirėžus į medžius. Beveik neabejojama, kad viena iš tragedijos priežasčių gali būti milžiniškas automobilio greitis. Po susidūrimo su briedžiu, prieš įsirėždama į medžius, mašina dar maždaug pusantro šimto metrų skriejo minkštu gruntu šalikelėje.


Nelaimė kelyje Vilnius-Trakai, važiuojant nuo sostinės, ties posūkiu į Lentvarį, įvyko apie 18 val. Pasak liudininkų, prieš dideliu greičiu skriejusį automobilį „Volvo“ netikėtai iššoko nemažas briedis.

Automobilis gyvūną nubloškė, nuskriejo nuo kelio, maždaug 150 metrų lėkė minkštu gruntu kelkraštyje, įvažiavo į miškelį ir trenkėsi į medį.

Automobilį vairavo 1988 m. gimęs vaikinas, kartu važiavo mergina. Ji po avarijos nugabenta į ligoninę. Tuo tarpu vienoje saugos tarnyboje dirbęs S.G.M. žuvo. Jo kūną iš sumaitotos mašinos traukė ugniagesiai.

Per avariją žuvo ir tragišką eismo įvykį sukėlęs briedis.

Nustatyta, kad žuvęs vairuotojas turėjo 9 metų vairavimo stažą. Tuo pat metu beveik neabejojama, kad viena iš nelaimės priežasčių galėjo būti didžiulis automobilio greitis.

„Kad po susidūrimo automobilis tiek nuskrietų ir dar su tokia jėga rėžtųsi į medį... O ir briedis nebuvo smulkus. Jis irgi gerokai nublokštas į šoną... Greitis tikrai turėjo būti nemažas“, – įvykio vietoje svarstė pareigūnai.

Kokiu tiksliai greičiu važiavo automobilis, dabar turės nustatyti ekspertai. Jie taip pat turės ir nustatyti ir tai, ar vairuotojas buvo blaivus. Tai paaiškės ištyrus jo kraują.

Vieta, kur įvyko nelaimė, yra laikoma viena iš šiame kelyje avaringiausių. Tuo metu, kai įvyko avarija, į Vilnių važiavo didžiulė automobilių kolonos. Jei „Volvo“ po susidūrimo su briedžiu būtų išskriejęs į priešingos krypties eismo juostą, avarijos pasekmės būtų sunkiai nupasakojamos.

Vilniaus policija dėl įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą ir aiškinasi nelaimės aplinkybes.

[fukas]

šiandien giminaitis prie Varėnos jamė briedžioką, briedis iškeliavo anapilin, giminaitis išgasdintas

[medziotojas]

Mano Varėnskas būrelis, neturėdamas nei vienos licencijos briedžiams, sėkmingai visus metus šlamščia briedieną man rodos šį sezoną gal jau virš 5 storalūpių į dešras suleido

[medziotojas]

Stirnos prieš automobilį iššoko mieste (video)

jurbarkosviesa.lt
2015-03-12

Ar vairuodami tikitės, kad Jurbarke, tiesiai po ratais, iššoks stirnos? Jei atsakymas - ne, turite pagalvoti iš naujo. Kad gyvūnų galima sutikti bet kur, įsitikino Knygnešių gatvėje per plauką dviejų stirnų nepartrenkęs vairuotojas. Trečiasis gyvūnas prabėgti nespėjo - kluptelėjo kelkraštyje.
https://www.youtube.com/watch?v=k_qZNJcsWek
Du gyvūnai į kelią iššoko netoli Knygnešių g. ir Muitinės g. sankryžos. Stirnos bėgdamos prieš pat važiuojančio automobilio priekį bandė įveikti du miškelius skiriančią gatvę.

Išvengti susidūrimo vairuotojui pavyko tik greitos reakcijos dėka.

[medziotojas]

Įvardijo, kaip keliuose apsisaugoti nuo laukinių gyvūnų


Rūta Levickaitė,
GRYNAS.lt
2015 m. kovo 13 d.

Praėjusią savaitę įvykusi kraupi avarija kelyje Vilnius-Trakai, kai į kelią iššoko briedis ir susidūrė su lekiančiu automobiliu, dar kartą priminė opią problemą, iki šiol neturinčią aiškių sprendimų – ką daryti, kad ir gyvūnai nesusižalotų, ir žmonės nežūtų? Gamtininkai sako vieno priešnuodžio prieš tokias nelaimes nežinantys, tačiau prasitaria, kad užsienyje taikomos kai kurios apsaugos priemonės galėtų būti efektyvios ir Lietuvoje. Savo ruožtu Lietuvos automobilių kelių direkcijos specialistai vardija, kad Lietuvos keliuose taikoma pakankamai daug kelių apsaugos nuo laukinių gyvūnų būdų, tačiau sutinka, kad nė vienas nesuteikia 100 proc. garantijos.

Vandalai tvoras kartais net pavagia

Lietuvos automobilių kelių direkcijos inžinierė Marina Voitechovskaja GRYNAS.lt teigė, kad nors pagrindiniai magistraliniai keliai yra tveriami apsauginėmis tvorelėmis, yra tam tikrų priežasčių, kodėl jos negarantuoja absoliutaus tiek kelių eismo dalyvių, tiek laukinių gyvūnų saugumo.
„Problema yra ta, kad dėl Lietuvos kraštovaizdžio ypatybių, vietų, kuriose gyvūnas gali atklysti iki kelio, yra labai daug – tiesiog tam yra palanki gamtinė aplinka. Elementaru, kad ši ypatybė kelia tam tikrų keblumų vairuotojams, kadangi kiekvienu atveju yra sunku prognozuoti gyvūnų veiksmus. Laukinių gyvūnų elgesys yra nenuspėjamas, ypatingai pavasarį ir rudenį, rujos metu, todėl ne visais atvejais nuo susidūrimo su laukiniu gyvūnu išgelbėja ir tinklo tvora. Pagal finansavimo galimybes imamasi tikrai visų įmanomų priemonių, tačiau neįmanoma visiškai eliminuoti laukinių gyvūnų įtakos, kadangi visų kelių aptverti galimybių nėra“, - aiškino inžinierė.
Anot jos, tinklo tvoros nuo laukinių gyvūnų pirmiausia planuojamos ir įrengiamos prie intensyviausių kelių, nes dėl didelio transporto srauto yra didesnė tikimybė susidurti su staiga į kelią išbėgusiu laukiniu gyvūnu. Pasitaiko, kad ir diegiamos priemonės negali visiškai apsaugoti nuo gyvūno patekimo ant kelio.
„Tveriant tinklo tvorą nuo laukinių gyvūnų yra įrengiami vartai įvažiavimuose į mišką arba į sodybas. Ant vartų yra prisuktos lentelės, kuriose parašytas prašymas uždaryti vartus. Deja, nedaugelis pravažiuojančių gyventojų, juos uždaro. Didele problema išlieka ir vandalizmo atvejai: žmonės dažnai patys praardo įrengtas tvoras, kartais tinklo tvoros tiesiog pavagiamos. Būna atvejų, kai tinklo tvorų nuo gyvūnų statyti negalime: derinant tam tikrose vietovėse esančio kelio rekonstrukcijos projektą su atsakingomis aplinkos apsaugos struktūromis būname informuoti, kad vienoje ar kitoje vietoje yra susiformavę natūralūs laukinių žvėrių migracijos takai ir pastarųjų užtverti negalima. Tokiu atveju turime imtis tik prevencinių priemonių: pastatant įspėjamuosius ženklus, numatant greičio ribojimus, papildomai informuojant eismo dalyvius apie gresiantį pavojų“, - sakė M. Voitechovskaja.

Mano, kad efektyviau yra perėjimai virš kelių

Kelių direkcija skaičiuoja jau įrengusi 14 požeminių perėjų stambiems laukiniams gyvūnams, 13 požeminių perėjų smulkiems gyvūnams ir varliagyviams, daugiau apie 680 km tinklo tvorų nuo laukinių gyvūnų.
„Tveriant tinklo tvorą nuo laukinių gyvūnų yra įrengiami vartai įvažiavimuose į mišką arba į sodybas, tačiau pastebėjome, jog piliečiai jų neuždaro, todėl pagal finansavimo galimybės vietoje vartelių įrengiami horizontalūs barjerai – modifikuota kelio danga, įrengta taip, kad gyvūnas dėl fizinių ar psichologinių kliūčių negalėtų jos pereiti, tačiau tai nebūtų kliūtis žmonių ir automobilių eismui. Tokie barjerai dažniausiai įrengiami, kur eismo intensyvumas nedidelis, tačiau keliai yra viešo naudojimo ir užtikrinti vartelių uždarinėjimą būtų neįmanoma“, - teigė Kelių direkcijos atstovė. Jos teigimu, šiuo metu 1 metro tinklo tvoros įrengimo kaina siekia apie 29 Eur.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialisto Laimučio Budrio nuomone, apsauginės tvorelės keliuose efektyvios tik smulkių gyvūnų atveju, bet ne stambių.
„Tokiam gyvūnui kaip briedis, jeigu dar jis būna išgąsdintas arba rujos metu rudenį, plonos vielos tvorelės nėra kliūtis – jis gali bėgti ir pramušti tokią tvorą. Geriausia jų migracijos vietose daryti perėjimus virš kelio, apsodinant miškus, taip vadinamąsias žaliąsias jungtis. Tokie praėjimai yra kitose Vakarų šalyse praktikuojami, pavyzdžiui, Skandinavijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, tiktai tiek, kad tai daug kartų brangiau nei tvora“, - aiškino L. Budrys. Jo teigimu, anksčiau ar vėliau tokie dalykai turėtų ateiti ir pas mus – ypač ten, kur intensyviausias žvėrių judėjimas.
„Dabar yra padaryti tuneliai po keliais, aišku, jie yra pigesni, bet stambesnis gyvūnas ten neina“, - paaiškino pašnekovas.

Ar veikia automobilių švilpukai?

Vienas iš būdų apsisaugoti nuo netikėtų laukinių žvėrių išbėgimų į kelią prieš kelerius metus buvo minimi specialūs švilpukai. GRYNAS.lt jau yra apie juos rašęs. Tuo metu kalbinti ekspertai abejojo jų nauda, sakydami, kad trūksta tai pagrindžiančių tyrimų. Abejonės išlikusios ir dabar.
„Švilpukai turėtų atbaidyti laikinį gyvūną ultragarsu ir neleisti jiems patekti į kelią, tačiau Kelių direkcija neturi duomenų ar buvo atlikti tyrimai, patvirtinantys jų efektyvumą, šiuo klausimų siūlome kreiptis į gamintojus ar oficialus atstovus, kurie galės komentuoti ar šios priemonės apsaugos nuo susidūrimo su laikiniais gyvūnais“, - tokį komentarą švilpukų klausimu pateikė Kelių direkcijos atstovė M. Voitechovskaja.
Kuršių nerijos nacionalinio parko Gamtos skyriaus vedėjas Adomas Lukas taip pat neslėpė, kad švilpukų efektyvumas jam kelia abejonių: „Dėl švilpukų nėra tikslios informacijos, kuri galėtų patvirtinti ar ši priemonė veikia ar ne. Gal tiksliau – nėra atliktų tyrimų šia tema. Kol kas. Netolimoje ateityje, manau, jau sužinosime tiksliai, ar tai efektyvi priemonė ar ne. Nuomonių yra įvairiausių – vieni sako, kad veikia, kiti sako, kad tai pinigų išmetimas į balą. Šiai dienai nėra žinoma, kokią įtaką daro šie švilpukai tiek žvėrims, tiek patiems žmonėms automobilyje. Taip pat nėra žinoma ar tokio švilpuko skleidžiamas garsas nerezonuoja su automobilio skleidžiamu garsu. Taigi, ultragarsinių švilpukų dilema kol kas tokia ir lieka – neaiški“.
O štai Aplinkos ministerijos atstovas L. Budrys dar kritiškiau įvertino tokių švilpukų naudojimą Lietuvoje. Jo teigimu, tai, kas veikia Amerikoje, nebūtinai veiks ir pas mus.
„Švilpukai pas mus nepasiteisino, nes žvėrys reaguoja tik į tam tikro dažnio garsus. Jeigu Amerikoje, kur yra didžiulės populiacijos baltauodegių elnių, sakoma, kad tokie švilpukai efektyvūs, pas mus, kiek bandė mūsiškius elnius ar kitus gyvūnus baidyti, didesnio efekto neduoda. Jeigu efektas būtų geras, manau, jau būtų visur (tokie švilpukai – red. past.) sumontuoti“, - savo nuomonę pateikė L. Budrys.

Pataria, tai kaip vis dėlto saugotis

A. Luko samprotavimais, Kuršių nerijoje lokali žvėrių migracija iš vieno miško į kitą vyksta nuolatos, tokiu būdų gyvūnai ieško sau maisto, kur atsigerti vandens ir pan.
„Kaip gyventojams patarčiau saugotis? Jie galėtų atsisakyti automobilių ir vykti viešuoju transportu, dviračiais ar eiti pėsčiomis ir tuo pačiu prisidėtų prie taršos mažinimo ir žvėrių streso“, - tokį patarimą turėjo Kuršių nerijos nacionalinio parko Gamtos skyriaus vedėjas.
Kelių direkcijos atstovai taip pat akcentavo vairuotojų budrumą ir pastangas keliuose per daug neskubėti. „Kelių direkcija pataria vairuotojams – neskubėti, būti atidiems keliuose, būkite budresni važiuodami keliu, kuris kerta ne tik mišką, bet ir pievas. Būtent jose mėgsta ganytis stirnos. Kad susidūrimų būtų kuo mažiau, vairuotojai turėtų žinoti, kad gyvūnų migracija paprastai padidėja rudenį, kai prasideda ruja, žvėrių elgesys pasikeičia, jie tampa ne tokie baikštūs, praranda atsargumą, tokiu metu žvėrių keliuose atsiranda nenuspėjamose vietose; žvėrys dažniausiai keliauja prieblandoje ar net tamsoje, kai prastas matomumas; neverta gąsdinti gyvūno mirkčiojant trumpomis-ilgomis šviesomis, taip apakinto žvėries elgesys tampa visiškai neprognozuojamas.

Pastebėję laukinį gyvūną ant kelio arba šalia jo, sumažinkite greitį ir spustelėkite signalą – galbūt jis pasitrauks. Jei tektų stabdyti – stabdykite stipriai, tačiau neleiskite ratams prarasti sukibimą su kelio danga. Kai stabdyti per vėlu, bandykite apvažiuoti ant kelio stovintį gyvūną, tačiau ne iš tos pusės, į kurią nukreipta jo galva,“ - kalbėjo M. Voitechovskaja.

Jei vis dėlto kliudėte gyvūną, pirmiausia, po susidūrimo pasirūpinkite savo, keleivių ir automobilio saugumu. Pavažiuokite į kelkraštį, pastatykite avarinio sustojimo ženklą, suteikite sužeistiesiems pirmąją medicininę pagalbą, jei reikia – iškvieskite greitąją pagalbą. Praneškite policijai ir draudimo bendrovei. Nebandykite patraukti nuo kelio sužeisto gyvūno ir nesiartinkite prie jo – tai gali būti pavojinga.

L. Budrys įvardijo dar vieną būdą, padedantį apsisaugoti nuo laukinių žvėrių keliuose. Tiesa, šis būdas įperkamas ne visiems. „Prabangiuose automobiliuose yra įmontuojama naktinio matymo aparatūra. Važiuojant nakties metu matai neapšviestą kelkraštį ir neapšviestus laukus, tai aišku turi šiokį tokį efektą“, - kalbėjo pašnekovas ir pridūrė, kad prastesniuose automobiliuose to daryti neapsimoka, nes kartais toks automobilis kainuoja mažiau nei visa naktinio matymo įranga.
„Bet yra, esu matęs pas mus tokių automobilių“, - sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialistas.

[medziotojas]

Seimo nario vairuojamas automobilis susidūrė su briedžiu, sužalota politiko žmona

Ainis Gurevičius,
DELFI.lt
2015 m. kovo 27 d.

Penktadienio vakarą, apie 20.40 val., į avariją pateko Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis, važiavęs su žmona Irena. Jų automobilis "Toyota Yaris" susidūrė su briedžiu.
Nelaimė įvyko kelyje Pabradė-Vilnius. Vilniaus rajono pakraštyje (greta - Švenčionių rajonas) "Toyota" susidūrė su į kelią išbėgusiu briedžiu. Gyvūnas žuvo, o žmonės sužaloti.

Pasak liudininkų, parlamentaras po avarijos buvo kruvinas. Tačiau, policijos duomenimis, atskubėjusių medikų pagalbos jis atsisakė. Tačiau politiko žmoną greitoji pagalba išvežė į ligoninę.

Automobilis labai smarkiai sudaužytas, briedis persirito per jo stogą. Mašiną mačiusieji stebėjosi, kad joje buvę žmonės liko gyvi. Policininkus stebino tai, kad per tokį susidūrimą nesuveikė nė viena automobilio saugos pagalvė.

[medziotojas]

Panevėžio rajono pakraštyje merginos vairuojamas „Volkswagen“ susidūrė su elniu

Tomo Markelevičiaus nuotr. / Avarijos vietoje
Tomas Markelevičius
Šaltinis: 15min.lt


Ketvirtadienio vakarą apie 21.30 val. Panevėžio rajone, netoli Stumbriškio gyvenvietės automobilis kliudė gyvūną. Per avariją apdaužytas „Volkswagen Passat“, partrenktas elnias krito.
Automobilio vairuotojos kelyje elnias pasirodė netikėtai, mat toje vietoje jau nebegalioja kelio ženklas, informuojantis apie laukinius gyvūnus. Aplink plyti arimai, o ne miškai.
Iš tamsos išniręs elnias kliudė kairiąją automobilio pusę ir ją apgadino. Per avariją buvo apdaužytas „Volkswagen Passat“ variklio gaubtas, išdužo žibintas, sulūžo buferis ir apdaila.
Po smūgio elnias dar sugebėjo nubėgti kelias dešimtis metrų ir liko gulėti arimuose. Netrukus pasirodė medžiotojai, kurių būreliui priklauso aplink esantys medžioklės plotai. Gyvūnas jau buvo kritęs, tad jį teko išsivežti.
Medžiotojai tvirtino, kad kritęs elnias – maždaug trejų metų amžiaus, sveriantis apie 150 kilogramų.

„Volkswagen“ vairuotoja buvo blaivi, sužeidimų nepatyrė. Avarijos aplinkybes aiškinasi policija.