Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16972
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Keturkojės aukos keliuose

2015-Lie-08 20:55

Partrenkei gyvūną - ką daryti?


Birutė Davidonytė,
GRYNAS.lt 2015 m. liepos 8 d.


Neretai pasitaiko atvejų, kai ant kelio partrenkiami laukiniai arba naminiai gyvūnai. GRYNAS.lt domisi, ką tokiais atvejais daryti.

Kas atsakingas už partrenktų gyvūnų surinkimą?

Partrenkti gyvūnai skirstomi į dvi kategorijas: medžiojamus ir nemedžiojamus. Kai partrenkiamas laukinis gyvūnas, vairuotojas apie įvykį privalo pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112. Vėliau susisiekiama su to rajono medžioklės plotų valdytojais: medžiotojų būreliu arba klubu. Būtent medžiotojams ir perduodamas partrenktas gyvūnas.
Už naminių partrenktų gyvūnų surinkimą nuo kelio atsakingos to rajono, kuriame įvyko eismo įvykis, gyvūnų sanitarinės tarnybos. Tokie gyvūnai kurį laiką laikomi šaldytuve, vėliau utilizuojami. „Grindos“ bendrovės benamių gyvūnų sanitarinė tarnyba yra atsakinga už tokių gyvūnų surinkimą Vilniuje. Padalinio vadovė Agnė Stasiūnienė anksčiau GRYNAS.lt patikino, kad reaguojama yra į kiekvieną pranešimą apie negyvus gyvūnus ant kelio. Anot jos, darbuotojų atvykimo greitis priklauso nuo iškvietimų skaičiaus. Gaišenos yra surenkamos visą parą.

Problema – smulkūs gyvūnai

Vis dėlto didžiausia problema ir skaudžiausios pasekmės atsiranda dėl susidūrimų su laukiniais žvėrimis. Aplinkos ministerijos Miškininkystės skyriaus vedėjas Stanislovas Žebrauskas pripažino, kad yra nemažai problemų dėl smulkių gyvūnų, nugaišusių susidūrimų su automobiliais metu. Nors nutrenktas žvėris pagal teisės aktus priklauso medžiotojams, vairuotojai praneša ne apie visus įvykius. „Kai automobilis susiduria su stambiu gyvūnu, visuomet registruojamas eismo įvykis, pranešama draudimo įmonėms, kelių policijai, tokiais atvejais automatiškai yra informuojami ir medžiotojų klubai. Tačiau būna tokių atvejų, kai lapė, mangutas ar kiškis patenka po automobilių ratais ir vairuotojas net nejaučia susidūrimo arba pasižiūri, jog automobilis yra sveikas, nėra draudiminio įvykio, todėl niekam nepraneša. Taip ir atsiranda ant kelių suvažinėjami smulkesni gyvūnai, nors vairuotojai privalo pranešti. Vėliau apie tuos smulkesnius gyvūnus kelininkai informuoja medžiotojų klubus, kurie juos susirenka“, - pasakojo S. Žebrauskas. Partrenktas briedis © Skaitytojo nuotr. Specialistas teigė, kad medžiotojai reaguoja operatyviai: „Beveik nebūna tokių atvejų, kad partrenktas žvėris keltų pavojų eismui arba, kad pradėtų pūti, irti ir pan. Paprastai tokie žvėrys yra sužeidžiami rytais, nakties metu, o tuo metu nebūna intensyvaus judėjimo. Manau, kad medžiotojai yra informuojami pakankamai greitai. Medžiotojai privalo paimti gyvūną, nesvarbu kokios būklės jis būtų. Tai yra nustatyta įstatyme. Jeigu gyvūnas yra sužeistas, reikia jį nušauti. Bet tai gali padaryti tik to rajono klubo medžiotojas.“

Gyvūnai išmoksta įveikti tvoras

Tam, kad vairuotojai ir gyvūnai būtų apsaugoti nuo susidūrimų, reikšmingiausi keliai nuo miško atskiriami tvoromis. Kaip bebūtų, tai nėra patikimiausia priemonė ir vairuotojams svarbiausia turėtų būti atidumas. „Tvoros visiškai neapsaugo, bet vis tiek jos yra reikalingos. Tvoras reikia prižiūrėti, atsiranda skylių, žvėrys randa galimybę pro jas pralįsti. Man asmeniškai teko matyti, kai tvora užtverta, o važiuojamojoje kelio dalyje blaškosi stirna. Todėl kelių priežiūros tarnybos turėtų nuolatos tvoras patikrinti. Taip pat yra smulkūs gyvūnai, kurie per tvorą gali pralįsti: lapės ir mangutai randa būdų, kaip pralįsti, o galbūt sugeba ir pasikasti, o jau tuomet pro tvorą pralenda ir kiškis. Stambieji žvėrys kartais peršoka tvoras, tačiau dažniausiai pabaidyti“, - aiškino S. Žebrauskas. Specialistas siūlė, kad dar galėtume įrengti žaliuosius tiltus, kurie skirti žvėrių migracijai: „Dabar padaryti tuneliai pasiteisina varliagyviams, ropliams, mangutams ar lapėms, bet stambūs žvėrys ten nemigruoja. Jie migruos tada, kai žaliasis tiltas imituos panašią aplinką, kurioje jie gyvena. Tokius tiltus įrenginėja vokiečiai ir kitos Europos šalys. Tiesiog tiltas apželdinamas augalais.“

Kenkia vandalai ir tingūs žmonės

Lietuvos automobilių kelių direkcijos Ryšių su visuomene skyriaus konsultantas Evaldas Tamariūnas pasakojo, kad patys žmonės dažnai sugadina tvoras. „Problema yra ta, kad dėl Lietuvos kraštovaizdžio ypatybių vietų, kuriomis gyvūnas gali atklysti iki kelio, yra labai daug – tiesiog tam yra palanki gamtinė aplinka. Elementaru, kad ši ypatybė kelia tam tikrų keblumų vairuotojams, kadangi kiekvienu atveju yra sunku prognozuoti gyvūnų veiksmus. Pagal finansavimo galimybes imamasi tikrai visų įmanomų priemonių, tačiau neįmanoma visiškai eliminuoti laukinių gyvūnų įtakos, kadangi visų kelių aptverti galimybių nėra“, - aiškino E. Tamariūnas. Anot specialisto, tinklo tvoros nuo laukinių gyvūnų pirmiausia planuojamos ir įrengiamos prie intensyviausių kelių, nes dėl didelio transporto srauto yra didesnė tikimybė susidurti su staiga į kelią išbėgusiu laukiniu gyvūnu. „Pasitaiko, kad ir diegiamos priemonės negali visiškai apsaugoti nuo gyvūno patekimo ant kelio. Tveriant tinklo tvorą nuo laukinių gyvūnų yra įrengiami vartai įvažiavimuose į mišką arba į sodybas. Ant vartų yra prisuktos lentelės, kuriose parašytas prašymas uždaryti vartus. Deja, nedaugelis pravažiuojančių gyventojų, juos uždaro. Didele problema išlieka ir vandalizmo atvejai: žmonės dažnai patys praardo įrengtas tvoras, kartais tinklo tvoros tiesiog pavagiamos“, - apgailestavo specialistas.

Tvoros kaina nedžiugina

Specialisto teigimu, daugiausia eismo įvykių užfiksuota automagistralėse ir magistraliniuose keliuose. Šiuose keliuose didžiausias eismo intensyvumas ir didžiausias leidžiamas važiavimo greitis. „Nors šiuose keliuose daugiausia yra nuo laukinių gyvūnų aptvertų ruožų, įrengtos požeminės perėjos laukiniams gyvūnams, nušokimo rampos, horizontalūs barjerai, vartai, įrengti įspėjamieji kelio ženklai t.y. sudarytos didelės kliūtys gyvūnui patekti ant kelio, tačiau vis tiek šiuose keliuose užregistruota daugiausia susidūrimų su gyvūnais. Kelių direkcija, siekdama užtikrinti saugų eismą valstybinės reikšmės automobilių keliuose ir norėdama apsaugoti laukinius gyvūnus, įrengė 14 požeminių perėjų stambiems laukiniams gyvūnams, 13 požeminių perėjų smulkiems gyvūnams ir varliagyviams, daugiau apie 680 km tinklo tvorų nuo laukinių gyvūnų“ - teigė E. Tamariūnas. Pašnekovas aiškino, kad atsižvelgiant į tai, kad Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo aplinkosauginėms priemonėms įgyvendinti nepakanka, ir aptverti visus valstybinės reikšmės kelius nėra galimybių, pirmiausia planuojama aptverti intensyviausius valstybinės reikšmės magistralinius kelius, kuriuose įvyksta daugiausia eismo įvykių. Anot specialisto, šiuo metu 1 metro tinklo tvoros įrengimo kaina yra apie 29 eurai.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16972
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Keturkojės aukos keliuose

2015-Lie-13 20:31

avarija.png
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

forester99
Stažuotojas
Stažuotojas
Pranešimai: 169
Užsiregistravo: 2008-Lap-05 15:15
Miestas: Elektrėnai

Re: Keturkojės aukos keliuose

2015-Lie-13 23:01

Šeštadienio vakarą,apie 22.30val. Pakruojo rajone kažkuriame miestelyje(neįsidėmėjau vietovardžio) blaškėsi danielių porelė(patinas su patele).Gal kur šalimais yra koks aptvaras,o gal tie danieliai laisvieji gyventojai? :Search:
Pagarbiai
Rolandas Liubinas
Elektrėnai
+37061204860

rolandas.liubinas@gmail.com

Prekės medžiotojams ir ne tik...
http://www.dmazay.ru
http://www.oborontech.ru

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16972
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Keturkojės aukos keliuose

2015-Lie-19 23:40

Ale ir aukų ant kelio nuo Wilno iki Rygos prisižiūrėjau :shock: Pradedant Vilniaus priemiestyje kažkokiu plėšriu dideliu ale vanagu ar pan. ir toliau kiaunės, janotai, lapai ... :(
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
Sakalelis
Stažuotojas
Stažuotojas
Pranešimai: 180
Užsiregistravo: 2009-Bir-18 14:45
Miestas: Utena

Re: Keturkojės aukos keliuose

2015-Lie-20 12:21

Vakar Utena- Vilnius , 9 km. Apie 17 h.

Briedas.jpg

medzioklis
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Pranešimai: 1206
Užsiregistravo: 2006-Rgs-06 12:13
Miestas: Trakai

Re: Keturkojės aukos keliuose

2015-Lie-23 09:08

Žuvo avarijos kaltininkas – briedis


Genovaitė Rafanavičienė
2015-07-22

Miškingu kelio Alytus-Seirijai-Lazdijai ruožu vakar prieš vidurnaktį važiavusiam vairuotojui nepavyko išvengti susidūrimo su briedžiu, kuris staiga iššoko iš šalikelės ir trenkėsi į automobilio priekį.

Jaunas žvėris žuvo vietoje, o vairuotojui sužalojimų pavyko išvengti. Apgadintas automobilis, suskilo stiklas.

Avarijos kaltininkas ir kartu auka atiteko vietos medžiotojų būreliui.

tomazas
Varovas
Varovas
Pranešimai: 39
Užsiregistravo: 2007-Rgs-17 11:33

Re: Keturkojės aukos keliuose

2015-Lie-23 09:18

Sakalelis
O tai koks briedys gulejo apie 20val. 19 07 2015 Utena-Vilnius kibo antras netoli Utenos rajono betoninio zenklo su fura susipykes :Search:

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16972
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Keturkojės aukos keliuose

2015-Lie-23 10:08

Panevėžio rajone su briedžiu susidūrė beveik toną mėsos į Pasvalį vežęs krovininis automobilis

Šaltinis: 15min.lt
2015.07.23


Antradienį apie 3.30 val. Panevėžio rajone, netoli Paįstrio gyvenvietės įvyko automobilio ir laukinio gyvūno susidūrimas. Krovininis „Mercedes“ nubloškė į kelią staiga išbėgusį briedį.

Avarijos metu keleivio vietoje sėdėjusi moteris pasakojo, kad iš pradžių nesuprato, kas įvyko. Ji tik spėjo pamatyti neaiškų ir gana didelį objektą, išbėgusį į kelią iš kairės pusės, priešpriešinio eismo juostos.

Panevėžietė pasakojo, kad smūgio būta itin stipraus, tačiau nei ji, nei vairuotojas nesusižalojo.
avarijos-vietoje-55adc0db70095.jpg

Tomo Markelevičiaus nuotr./Avarijos vietoje

Sustoję žmonės suprato, kad partrenkė laukinį gyvūną. Iš Vaivadų į Pasvalį mėsos skerdienos krovinį vežę prekybininkai buvo priversti savo kelionę nutraukti.

Netrukus avarijos vietoje pasirodė policijos pareigūnai. Kol jie tvarkė avarijos formalumus, į kelio „Via Baltica“ 13-ą kilometrą atskubėjo ugniagesiai. Jie nuo kelio pašalino išsiliejusią alyvą, kuri pasipylė po susidūrimo su briedžiu.


Partrenktas gyvūnas nuo smūgio nuskriejo į laukus ir nugaišo. Apie incidentą buvo pranešta medžiotojams, kuriems priklauso medžioklės plotai šioje vietoje. Jie kritusį gyvūną išsivežė. Vyrų teigimu, laukinis gyvūnas galėjo sverti per 200 kilogramų.

Į avarijos vietą prekybininkai išsikvietė kolegą su panašiu krovininiu automobiliu. Į jį buvo perkrauta maždaug 800 kilogramų pardavimui skirtos mėsos. Sudaužytas „Mercedes“ iš magistralės buvo išvežtas techninės pagalbos automobiliu.
Nors avarijos padarinių šalinimas ir visi formalumai truko net keletą valandų, tačiau eismas dėl to nesutriko.

Po smūgio sustojusį krovininį „Mercedes“ nesunkiai apvažiavo ir lengvieji automobiliai, ir vilkikai.

Krovininis automobilis nebuvo draustas „Kasko“ draudimu, tad juo važiavę prekybininkai, ko gero, patirs nemažų nuostolių.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16972
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Keturkojės aukos keliuose

2015-Lie-27 13:31

Birželis – stirnų žūties metas


zemaiciolaikrastis.lt


Birželio 5-ąją, prieš vidurnaktį, „Citroen Xsara“ Šiaulių–Palangos kelyje vairavusi 36-erių Telšių rajono gyventoja netikėtai susidūrė su į kelią išpuolusia stirna. Žvėrelis žuvo, mašina aplamdyta. Panašiai nutiko ir 32-ejų plungiškei. Jos vairuojamas automobilis „Peugeot 307“ su stirna susidūrė Pauošnių–Platelių kelyje. „Peugeot 307“ – sugadintas, žvėrelis – negyvas. Birželio 25-ąją, vidurnaktį, Alsėdžių–Platelių–Salantų kelyje „Volkswagen Passat“ vairuotojas, 46-erių plungiškis, partrenkė stirną, kuri žuvo vietoje. Ketvirtoji stirna užmušta Šiaulių–Palangos kelyje. Ji susidūrė su 30-mečio iš Radviliškio vairuojamu „Peugeot 307“.
Daugelio metų statistika, kuri skelbiama ir vietos laikraščiuose, ir įvairiuose tinklalapiuose, vis nurodo, kurie Plungės rajono keliai ir kurios miesto gatvės yra pačios avaringiausios. Tarp jų – ir Šiaulių–Palangos kelias. Tačiau čia panašiai, kaip su Plungėje klaipėdiškių vis sulaikomais neblaiviais vairuotojais. Jau visi žino, kad savaitgalį keli Klaipėdos policijos ekipažai budės mieste ir važinės po rajoną, tačiau kaskart ir girtų, ir šiaip ne taip leidžiamose 0,4 promilės ribose išsilaikančiųjų – gausybė.
Tačiau dar kartą priminsime, jog, be minėto kelio, tarp avaringiausių yra Mažeikių–Tauragės, Plungės–Skuodo, Plungės–Vėžaičių, Plungės–Žlibinų–Žarėnų, Pauošnių–Platelių, Salantų–Platelių–Alsėdžių keliai. Policijos pareigūnai pavojingiausiomis Plungės gatvėmis įvardija šias: V. Mačernio, Kalniškių, J. Tumo-Vaižganto, Stoties, I. Končiaus, Rietavo–Laisvės sankryžą, Dariaus ir Girėno gatvę. Tai žinodami, vairuotojai čia turėtų būti gerokai atidesni.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16972
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Keturkojės aukos keliuose

2015-Lie-30 12:01

Šernas kelyje sukėlė avariją ir krito negyvas


Raimonda Andriulionytė
alytusplius.lt
2015-07-29

sernys.JPG

Alytaus rajone avariją sukėlė į kelią išbėgęs šernas.
Alytaus apskr. VPK nuotr.

Į kelio važiuojamąją dalį išbėgę laukiniai gyvūnai vis dažniau sukelia problemų vairuotojams. Šį kartą Alytaus rajone „Ford Focus“ markės automobilis trenkėsi į netikėtai kelyje pasitaikiusį šerną. Gyvūnas neišgyveno.
Avariją įvyko praėjusią naktį, kelios minutės po vidurnakčio. Kelio Kaniūkai-Einorai-Nemunaitis trečiajame kilometre automobilis partrenkė į kelią išbėgusį šerną.
Laimei, vairuotojas nenukentėjo, atsipirko tik apgadintu automobiliu.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16972
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Keturkojės aukos keliuose

2015-Rgp-09 09:19

Kelyje Vilnius-Druskininkai partrenktas briedis, žvėris nugaišo


lrytas.lt
2015-08-08


Šeštadienio naktį kelyje Vilnius-Druskininkai lengvasis automobilis partrenkė briedį. Miško žvėris į kelią iššoko maždaug 30 kilometrų nuo Vilniaus.

briedis.jpg

Šeštadienio naktį kelyje Vilnius-Druskininkai lengvasis automobilis partrenkė briedį. T.Bauro nuotr.

Briedis trenkėsi į priekinį stiklą ir nuskriejo ant kelio. Gyvūnas nugaišo vietoje.

Lengvasis automobilis smarkiai sudaužytas. Į įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnai.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16972
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Keturkojės aukos keliuose

2015-Rgp-09 18:37

Jaunavedžių kortežą sustabdė stirna: visus nustebino neįtikėtinas sutapimas

DELFI.lt
2015 m. rugpjūčio 9 d.


Penktadienio vakarą atšvęsti šventos santuokos priesaikos vykusius jaunavedžius sustabdė į jų kortežą atsitrenkusi stirna. Laukdamas pareigūnų jaunikis atkreipė dėmesį į savo sąsagas ir su bičiuliais ėmė svarstyti, kad tai turbūt likimo ironija - sąsagos stirnino formos.
stirna.jpg

Jaunųjų kortežą sustabdė stirna© DELFI skaitytojo nuotr.
Kaip DELFI pasakojo Maksimilian Dolženko, avarija įvyko apie 18.30 val. Amžiną meilę prisiekę jaunavedžiai vyko švęsti. Staiga, į kelią Trakai - Aukštadvaris iššoko stirna ir trenkėsi į prabangaus „Mercedes“ šoną. Gyvūnas patyrė mirtinus sužalojimus. Anot DELFI skaitytojo, gana nemalonus įvykis netrukus pasuko mintis, kad tai - savotiška likimo ironija: jaunikis segėjo stirnino formos sąsagas. „Iškvietėme policiją, pranešėme apie avariją, tačiau iš karto nesakėme, kad į avariją pateko vestuvininkų kortežas. Laukti teko gana ilgai, tad jaunikis paskambino dar kartą ir prisipažino, kad jie švenčia sutuoktuves. Netrukus pasirodė pareigūnai ir stengėsi kuo greičiau viską surašyti, buvo labai malonūs, - pasakojo M. Dolženko.
- Iš pradžių jaunikis nerimavo, kad ilgokai tenka laukti policijos ir medžiotojų, staiga, dar iki jų atvykimo jaunikis pastebėjo savo sąsagas. Tuomet jau kalba pakrypo, kad tai nerealiausias pasaulyje sutapimas“. Anot M. Dolženko, nors įvykis nemalonus, šventės jis nesugadino. Tiesiog policijai apiforminus eismo įvykį, jis nulupo žvėrelio nulaužtą veidrodėlį ir nuvyko į planuotą šventės vietą. Kaip pasakojo M. Dolženko, dar vienas sutapimas: jaunavedys ir šeštadienį susitiko stirną. Laimei, šįkart jau apsieita be avarijos, jis tiesiog bendravo gamtoje su artimaisiais.

DELFI dėkoja skaitytojui M. Dolženko už nuotraukas ir pasakojimą !
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16972
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Keturkojės aukos keliuose

2015-Rgp-19 14:25

S. Paltanavičius. Prasideda labai pavojingas metas


GRYNAS.lt
2015 m. rugpjūčio 19 d.

Besibaigiant vasarai didėja tikimybė kelyje susidurti ne tik su patirties stokojančiais paukščių jaunikliais, bet ir su stambiais miško žvėrimis. To reikėtų nepamiršti išsiruošiant į kelionę. Vasaros paskutinės savaitės pažymėtos paukščių migracijos ženklais. Visų pirma, jie pakeitė ar tebekeičia plunksnas: vietoj prašmatnaus pavasario rūbo įgyja poilsio apdarus. Jis – pilkesnis, mažiau krentantis į akis. Dabar sparnuočiams svarbiausia išlikti, išgyventi iki pavasario, kuo rečiau pakliūti į plėšrūnų akis. Pilkas, prie gamtos labiausiai derantis apdaras tam tinka labiausiai. Vasaros paukščių migracija nėra matoma paprastam stebėtojui – ore nemirga skrendančių paukščių pulkai. Ypač, jeigu nesi pamaryje ar prie jūros, jeigu aplink sodą nesisuka varnėnų debesys. Prie didesnių ežerų, Kuršių marių kas vakarą ir rytais stebimi nendrynuose nakvojančių kregždžių pulkai, kurie čia neužsibūna, po dienos patraukia į pietus. Paskutinę rugpjūčio dekadą ypač aktyvūs žvėrys, tačiau sumaišties jų gyvenimuose nerasime. Nukirtus javus daugelis stirnų, šernų iš laukų patraukė į miškus, miškelius, ką tik baigėsi stirnų ruja ir tuoj prasidės briedžių bei tauriųjų elnių vestuvės. Rudenį žvėrys skubės persikelti į ramesnes, maisto gausias priebėgas, be to, aktyviai maitinsis ir kaups riebalų atsargas žiemai. Stambieji žvėrys mielai naudojasi žmonių sukurtomis ganyklomis, todėl jų paros ritme yra vietos kelionei į laukus, maitinimuisi, grįžimui. Kartais taip keliaujama ne vieną kilometrą. Suprantama, šių kelionių metu žvėrių takai kerta kelius, net judrias magistrales. Todėl įprastu atveju tampa dilema: žvėris ir automobilis - kas kam turi duoti kelią? Įvykus nelaimei automobiliui susidūrus su žvėrimi, mes visada linkę kaltinti tik žvėrį. Būtų paprasta pasakyti, jog pakaktų užtverti visus kelius ir šios problemos neliktų. Tai, beje, jau padaryta dideliuose mūsų svarbiausiųjų magistralių ruožuose. Dažnai nustembama, kad tvoros pastatytos net laukuose, kur žvėrys pastoviai negyvena. Iš tikro beveik neįmanoma pasakyti, kur tiksliai per kelią eis žvėrys. Dažnai iš vieno miško masyvo į kitą, iš miškelio į laukus ir atgal jie keliauja per pievas, arimus - taigi visai ne per mūsų įsivaizduojamas vietas.
Jau nuo pirmosios rugpjūčio dekados keliuose žūsta labai daug smulkiųjų gyvūnų – ežių, lapių ir mangutų, kiaunių. Tokia pat bėda ištinka pakelėse ieškančius baltuosius gandrus, prie nudaužtų gyvūnų lesti nusileidusius suopius. Didelė keliuose žūstančių gyvūnų dalis – šiųmečiai jaunikliai, kurie yra dar labai patiklūs, neatsargūs, neišmanantys visų galimų žmogaus keliamų pavojų. Bet koks šių gyvūnų susidūrimas su transportu baigiasi gyvūnų žūtimi. Tačiau dabar prasideda naujas pavojingojo meto etapas, nes keliuose vis dažniau pasirodo stambieji žvėrys. Didžiausia tikimybė juos sutikti kelyje naktį ar prieblandoje. Dabar, jau regimai trumpėjant dienai šis pavojingasis laikas yra ilgesnis. Be to, budriems tenka būti ir dieną, nes laukuose stirnos keliauja iš vienos pievos į kitą, miškuose per kelius taip pat eina elniai, šernai, briedžiai. Ar galima žinoti, kur jie keliaus šiandien? Keliai kerta ir raižo gyvūnų miškus, tvoros apriboja jų judėjimą. Įprastas vaizdas – prie tvoros sustojusios ir plyšio joje ieškančios stirnos, briedžiai. Rujos metu žvėrys, ypač briedžiai, gali šokti per tvoras, jas nulenkti, nuplėšti savo kūno svoriu. Ruja – labai svarbus gyvūnų biologijos etapas, todėl gyvūnai gali elgtis neįprastai. Lietuvoje yra įrengtos pirmosios pralaidos po keliais, jų bus ir daugiau. Pavojinguose kelio ruožuose statomi įspėjantys kelio ženklai, kurių nepaisyti negalima. Tačiau susidūrimų su laukiniais žvėrimis būna, kartais jie baigiasi ir skaudžiomis pasekmėmis. Todėl turime būti ne tik akylūs, bet ir atsargūs, suprantantys, kad laukiniai žvėrys keliauti turi tokią pačią teisę kaip ir mes. Tačiau mes galime naudoti save ir juos saugančias priemones bendram labui.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16972
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Keturkojės aukos keliuose

2015-Rgp-27 13:56

Po automobilių ratais žuvo penkios stirnos ir briedis

zemaiciolaikrastis.lt
rugpjūčio 21, 2015
Gin­ta­rė KAR­MO­NIE­NĖ

Jau seniai vairuotojų nebestebina netikėtai į kelią iššokusi stirna ar šernas, tačiau „laimė“ priešais automobilio langus išvysti grėsmingai atrodantį briedį „nusišypso“ ne kiekvienam. Ko gero, gargždiškis J. P., gimęs 1956-aisiais, susidūrimą su šiuo miško gyventoju prisimins dar ilgai. Apie tai jam primins ir žmona, kuri važiavo kartu, kai į jų „Audi 100 Avant“ trenkėsi briedis. Nuo patirto smūgio moteris susižalojo ir atsidūrė ligoninėje. Laimei, sužeidimai buvo nežymūs, tad ji išleista gydytis ambulatoriškai. Gargždiškių šeimą ištikusi eismo nelaimė įvyko liepos 31 dieną, šiek tiek po vidurnakčio, kelio Palanga–Šiauliai 81-ajame kilometre.
Praėjusio mėnesio policijos eismo įvykių bei kelių eismo taisyklių pažeidimų suvestinę „puošia“ ir daugiau nelaimių keliuose. Nors nė viena iš jų nepareikalavo žuvusiųjų, sužeistųjų išvengti nepavyko.

Praėjusio mėnesio aukomis tapo ir po automobilių ratais kritusios stirnos. Net penkios laibakojės, nė kiek savęs nesaugodamos, išpuolė į važiuojamąją kelio dalį, kur buvo partrenktos susidūrimo su jomis nespėjusių išvengti vairuotojų. Pirmoji stirnaitė krito liepos 6-ąją. Ji tapo 1966-aisiais gimusios plungiškės A. V., vairavusios automobilį „Toyota Corolla“, auka. Įvykio metu apgadintas automobilis. Išgyventi nepavyko ir likusioms keturioms stirnoms, partrenktoms liepos 15, 17, 19 bei 31 dienomis.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16972
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Keturkojės aukos keliuose

2015-Rgs-18 09:38

Gamtininko patarimas: važiuojant sutemus dabar būkite ypač atidūs


Selemonas Paltanavičius,
LRT Radijo laida „Ryto garsai“,
lrt.lt 2015 m. rugsėjo 17 d.


Lietuvoje – šiltosios rudenėlio dienos. Lietutis ir lietus, tekęs šiomis dienomis, padrėkino žemės paviršių ir suteikė viltį, kad ruduo bus toks, koks ir turi būti, – drėgnas, o svarbiausia, galintis mums padovanoti grybų.
Ne visi Europoje supranta tokius mūsų laukimus ir viltis. Daugelis tautų iš viso negrybauja. Gal ir gerai, nes grybų jie nepažįsta, nors, kaip teko įsitikinti, apie juos yra išleidę šūsnis knygų. Matyt, knygos lieka knygomis, o tik mums suprantamas grybų troškulys turi būti įgimtas. Taigi grybų dar laukiame, nes rugsėjo pradžia, orai labai šilti.
Žinoma, į girią dar nekviečiame, nes ten reikia ramybės – ten vyksta briedžių ir elnių vestuvės. Jei gyvenate toli nuo miškų, jums bus sunku suprasti, kaip atrodo pats tauriųjų elnių rujos įkarštis. Pamiškių žmonės dažniausiai jos nemato arba regi tik prieblandoje nuplaukiančius didingus žvėris.
Na o elnių balsai, tokie įvairūs, daug sakantys apie pačius žvėris, aidi nuo vakaro iki ryto. Per patį vestuvių karštį juos girdime ir dieną. Elniai į rujos vietas susirenka iš didelės teritorijos, todėl dabar galima įsivaizduoti, kiek šių žvėrių turime iš viso. Bet tikrai ne kiek jų yra šiame ar kitame miške. Spalį, rujai pasibaigus, žvėrys nutils, pasklis po toli nuo čia esančius miškus.
Briedžių ruja daug tylesnė, ne tokia pastebima – bent jau mes daugelis jos nematome ir negirdime. Po rujos žvėrys keliaus būdami ne tokie budrūs, mažiau pastabūs, išnirs keliuose ten, kur jų tikrai niekas nesitiki. Todėl jau dabar tą reikia žinoti ir kitiems priminti. Čia pat rudens lygiadienis – naktys tampa vis ilgesnės ir tamsesnės, todėl, važiuodami tamsiu paros metu, turime būti ypač atsargūs. Gamtoje dar labai daug gyvybės: traukia paukščiai, groja vasaros žiogai, skraido laumžirgiai ir drugiai, žydi rudens augalai. Tokiu metu prisimename prieš metus mus palikusį gamtininką profesorių Ričardą Kazlauską – tikrą mokslininką, enciklopedininką, gamtos žinių platintoją, gamtosaugos propaguotoją. Visa tai, ką regime dabar, tilpo į jo žinojimą, apie tai jis rašė, kalbėjo, tai visą ilgą amžių tyrinėjo.
Penktadienį, rugsėjo 18 dieną, 14 valandą, netoli Grigiškių, prie Saidės upelio, atidengiamas skulptoriaus Sauliaus Lampicko sukurtas koplytstulpis. Idėja taip įamžinti profesoriaus R. Kazlausko atminimą gimė Neries regioniniame parke, jo direkcijoje. O šią idėją įgyvendinti padėjo Trakų miškų urėdija. Taigi tie, kas prisimena profesorių R. Kazlauską, yra kviečiami į jo atminčiai sukurto koplytstulpio atidengimą. Primenu – rugsėjo 18 dieną, 14 valandą, prie Stirnių piliakalnio. Jei važiuosite iš Vilniaus, už Grigiškių sukite dešinėn, Stirnių kaimo link.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Grįžti į

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 27 ir 0 svečių