Keturkojės aukos keliuose

Все темы об охоте и т.д.
Субфорум - охотничий словарь и ссылки на прогноз погоды.
valerijus30
Varovas
Varovas
Posts: 40
Joined: 2016-Aug-23 18:54

Re: Keturkojės aukos keliuose

Post by valerijus30 »

Avarija kelyje Vilnius–Utena įvyko apie 21.4į val. Automobilio „Mersedes Benz“ 65 metų vairuotojas partrenkė staiga į kelio važiuojamąją dalį įbėgusį briedį. Po susidūrimo su briedžiu vyras nesuvaldė automobilio, kuris įvažiavo į priešpriešinę eismo juosta ir susidūrė su priešpriešiais važiuojančiu automobiliu „Citroen C4“, kurį vairavo 34 metų vyras.Eismo įvykio metu nukentėjo 49 metų automobilio „Mercedes Benz“ keleivė, kuri skubiai paguldyta į ligoninės reanimacijos skyrių, taip pat sužeistos ir ambulatoriškai gydomos automobilio „Mercedes Benz“ 55 metų keleivė ir dvi automobilio „Citroen C4“ keleivės: dešimties metų mergaitė ir 32 metų moteris.Partrenktas briedis nugaišo.
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Keturkojės aukos keliuose

Post by medziotojas »

Iš Rygos į Varšuvą keliavę indai prie Panevėžio susidūrė su briedžiu

briedas.jpg
Tomo Markelevičiaus nuotr. / Avarijos vietoje TOMAS MARKELEVIČIUS


Šaltinis: 15min


Antradienį prieš vidurnaktį Panevėžio policijos pareigūnai ir Panevėžio rajono GMP medikai skubėjo į magistralę Panevėžys-Vilnius.
Pranešta, kad automobilis susidūrė su briedžiu. Avarija įvyko 17-ame kelio Panevėžys-Vilnius kilometre. Indijos piliečio vairuojamas „Nissan Micra“ susidūrė su kelyje netikėtai pasirodžiusiu gyvūnu. Automobilio vairuotojui kliūties išvengti nepavyko, tačiau indas padarė viską, kad išlaikytų automobilį ant kelio. Vairuotojas transporto priemonę sustabdė prie pat važiuojamosios dalies krašto.
Nors automobilis buvo apgadintas itin smarkiai, tačiau juo važiavęs vairuotojas ir jo keleivė akivaizdžių sužalojimų nepatyrė. Nepaisant to, medikai indus nugabeno į ligoninę detalesnei apžiūrai. Ligoninėje paaiškėjo, kad avarijos dalyviai rimčiau nenukentėjo ir atsipirko tik sumušimais ir nubrozdinimais. Indai pasakojo, kad nuomotu automobiliu vyko iš Rygos į Varšuvą, kur trečiadienį ryte jų laukia skrydis. Dabar porai planus gali tekti keisti.
Per avariją kliudytas briedis krito vietoje.
Pasiimti gyvūną buvo pakviesti medžiotojai.
Sudaužytas „Nissan“ išgabentas techninės pagalbos automobiliu.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Keturkojės aukos keliuose

Post by medziotojas »

Ruja daro savo juodą darbą ... :(


Naktį automobilis susidūrė su briedžiu – sužalotą merginą ištiko koma


www.DELFI.lt
2017 m. rugsėjo 6 d.


Rugsėjo 6-osios naktį, 2.48 val., Vilniaus apskrities policija gavo pranešimą apie eismo įvykį kelyje Vilnius-Kaunas, prie pat Elektrėnų. Čia automobilis susidūrė su briedžiu.
Automobilio 28 metų vairuotojas, pirminiais duomenimis, nukentėjo nesmarkiai - skundėsi galvos skausmais. Tačiau keleivė - 24 metų mergina - sužalota labai sunkiai. Ji be sąmonės išvežta į ligoninę. Greitosios pagalbos medikai konstatavo komą.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
fukas
Administratorius
Administratorius
Posts: 2774
Joined: 2006-Jul-07 18:46
Location: Marijampolė

Re: Keturkojės aukos keliuose

Post by fukas »

mergina mirė, kolegos sesuo :(
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Keturkojės aukos keliuose

Post by medziotojas »

Vo bliamba :( užuojauta šeimai :cry:
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Keturkojės aukos keliuose

Post by medziotojas »

VW avarija su briedžiu prie Raseinių: jauna pora patyrė kraupių traumų


Šaltinis: 15min


„VW Passat“ vairuotojas dėl politraumos gydomas Kauno klinikose, o keleivė komos būsenos pateko į reanimaciją. Kaip pirmadienį praneša Šiaulių apskrities VPK, rugsėjo 9 d. apie 22.05 val. Raseinių r. ties Stonų kaimu vaikinas, gimęs 1995 m., važiavo automobiliu „VW Passat“. Į kelią staiga išbėgusį briedį automobilis taranavo.
Screenshot_8.jpg
Vairuotojas dėl daugybinių kūno ir galvos sumušimų bei stuburo traumos gydomas Kauno klinikose. Sunkiai sužeista ir „Volkswagen“ keleivė, gimusi 1996 m. – dėl daugybinių kūno sužalojimų, veido kaulų lūžių, galvos smegenų traumos komos būsenos mergina gydoma Kauno klinikų reanimacijos skyriuje. 15min jau rašė, kad susidūrimų su laukiniais gyvūnais keliuose pastaruoju metu padaugėjo.
Daugelis tokio pobūdžio avarijų neapsieina be rimtų padarinių.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Keturkojės aukos keliuose

Post by medziotojas »

Kas mėnesį keliuose žūsta beveik tūkstantis laukinių gyvūnų

2017-10-09

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo ir aplinkosauginių ekstremalių situacijų valdymo skyriaus pareigūnai, dirbantys visą parą, nuo 2017 m. pradžios gavo beveik 12 tūkst. pranešimų iš gyventojų apie aplinkosauginius pažeidimus – iš jų net 7 tūkst. apie automobilių partrenkus – sužeistus ar užmuštus – laukinius gyvūnus visoje Lietuvoje.

Pranešimų dėl įvykių, susijusių su laukiniais gyvūnais, kasmet vis daugėja: 2017 m. III ketvirtį tokių pranešimų gauta net 31 procentu daugiau negu tokiu pat metu 2015 metais. Per šiuos įvykius dažnai sužalojami ir transporto priemonių vairuotojai bei keleiviai.

Kadangi laukinių gyvūnų populiacija Lietuvoje sparčiai didėja, panašių įvykių neabejotinai daugės ir ateityje. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento viena iš funkcijų – organizuoti ir vykdyti prevencinę veiklą, siekiant išsaugoti gamtos išteklius. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas jau kreipėsi į Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos, siūlydamas bendradarbiauti ir kartu įgyvendinti laukinės gyvūnijos apsaugos priemones, siekiant išvengti vis daugėjančių laukinių gyvūnų susidūrimo su transporto priemonėmis Lietuvos keliuose atvejų.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
brudas
Varovas
Varovas
Posts: 28
Joined: 2015-Feb-25 20:44
Location: Jonavos r.

Re: Keturkojės aukos keliuose

Post by brudas »

Šitas vakar iškeliavo į muziejų, pasitarnaus mokslo reikalams
ūdrius.JPG
Nepatogu kai vaikai į kaimyną panašūs...
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Keturkojės aukos keliuose

Post by medziotojas »

Gamtininkas Selemonas Paltanavičius įspėjo apie mirtiną pavojų kelyje


ELTA ir lrytas.lt inf.
2017-10-24 1




Lietuvoje kasmet fiksuojama apie 1500-1600 eismo įvykių, kurių „herojais“ tampa įvairūs gyvūnai, įsiveliantys į mirtinas dvikovas su automobiliais. Nors tokie incidentai gali nutikti visais metų laikais, rudens vidurys, kai vyksta vienų didžiausių mūsų šalies gyvūnų – briedžių ir tauriųjų elnių ruja – gamtininkų ir kelių policijos pareigūnų teigimu yra išskirtinai pavojinga, nes įaudrinti gyvūnai praranda atsargumą, o tam tikri fiziologiniai dirgikliai lemia visiškai kitokią jų elgseną.
Nacionalinio automobilių klubo vadovas, lenktynininkas Benediktas Vanagas primena, kokios kertinės žinios apie laukinių gyvūnų elgseną gali padėti išvengti tragiškų kaktomušų keliuose.

Žinomas gamtininkas Selemonas Paltanavičius pripažįsta, kad net patys geriausi zoopsichologai kol kas neturi aiškių atsakymų, kodėl žvėrys pakliūna po mašinų ratais, nors teoriškai jų reakcija ir greitis turėtų leisti nesunkiai tokių susidūrimų išvengti.
„Tikėtina, kad gyvūnai dar nesusitaikė su tokiu sąlyginai jaunu civilizacijos išradimu kaip automobilis (pirmosios savaeigės mašinos sukurtos maždaug prieš 130 metų) ir vis dar nesugeba įvertinti jo judėjimo specifikos. Žvėris puikiausiai mato už tarkim 100 metrų esančią mašiną, tačiau užuot šokęs slėptis – provokuojamai stovi. Panašiai, kaip Afrikos stepėse stovi antilopės, netoliese pro šalį žingsniuojant liūtams. Matyt egzistuoja tam tikras atstumas, kurį gyvūnai laiko saugiu ir neskuba sprukti iš savo ganyklų. Galbūt analogiškai yra traktuojami ir automobiliai, tačiau gyvūnai lig šiol nesugeba įvertinti jų judėjimo greičio, todėl net 90 km/val. greičiu riedanti mašina staiga tampa mirtinai pavojinga, – samprotavo S. Paltanavičius. – Kaip taisyklė žmonių bandymai atspėti, kur ir kaip judės laukinis žvėris, būna nesėkmingi, nes šie vadovaujasi sava logika“.
Labiausiai stebina tai, kad kai kurie gyvūnai akistatoje su mašinomis juda atrodytų visiškai nelogiška trajektorija. Užuot pasukę tolyn nuo triukšmo ir ryškios šviesos šaltinio, jie neretai kerta mašinos judėjimo kelią skersai. Rujos metu jie tampa ypač sunkiai prognozuojami ir įsiaudrinę, nes tam tikri fiziologiniai dirgikliai lemia visiškai kitokią jų elgseną.

„General Financing team Pitlane“ pilotas Benediktas Vanagas, 2015 metų Dakaro ralyje patyręs avariją dėl į kelią išbėgusios karvės, sakė, kad efektyvus būdas išvengti susidūrimo su laukiniais gyvūnais yra tik vienas.
„Pamačius žvėrį, visų pirma reikėtų drastiškai mažinti greitį. Stabdymo metu dar galima bandyti išvengti susidūrimo su gyvūnu manevruojant, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad bent vienu ratu išvažiavus į šalikelę visiškai keičiasi automobilio valdymo savybės. Dažnai toks manevravimas, neturint pakankamai patirties ir reikiamų įgūdžių, baigiasi avarija“, – pastebėjo B. Vanagas.
Pasibaigus stambiųjų žvėrių „vestuvių“ periodui, stirnos, elniai, šernai, briedžiai traukia link savo žiemaviečių. Intensyviausiai žvėrys juda rytais ir vakarais, tamsoje ar prieblandoje. Kadangi šviesą atspindi tik gyvūnų akys, netgi profiliu stovintį briedį vairuotojas gali pamatyti tuo metu, kai išvengti susidūrimo nebebus įmanoma.

Beje, bandymas perjunginėjant ilgas ir trumpas šviesas, pabaidyti stambiakanopį gali baigtis liūdnai – apakintas žvėris greičiausiai tik dar labiau sutriks ir taps visiškai neprognozuojamu. Automobiliui susidūrus su briedžiu, visų jo salone esančių žmonių gyvybė pakimba ant plauko: kai apie 500 kg sveriantis ilgakojis gyvūnas įlekia per priekinį stiklą į mašinos vidų ir nepalieka neteorinių galimybių išvengti traumų.
„Pastaraisiais metais į prevencines priemones – tvoras šalikelėse, pralaidas po keliais, perspėjamuosius ženklus – investuota labai daug, tačiau faktas, kad egzistuoja daugybė kelio ruožų, kur panašių dalykų nėra ir nebus, todėl vienintelė išeitis kelkraštyje pamačius gyvūno siluetą ar naktį blizgančias akis – radikaliai, iki 20-30 km/val., mažinti važiavimo greitį. Priešingu atveju susidūrimo gali nepavykti išvengti. Beje, paukščiai taip pat nesugeba išvengti susidūrimo su automobiliu, jei pastarojo judėjimo greitis viršija apytiksliai 120 km/ val.“, – perspėjo S. Paltanavičius.

Gamtininkas atkreipė dėmesį, kad, nors į viešą erdvę paprastai patenka informacija tik apie incidentus su didžiaisiais gyvūnais, Lietuvos keliuose žūstančių gyvūnų sąrašo viršūnėje yra ežiai ir varliagyviai, po to rikiuojasi kiškiai, lapės, usūriniai šunys. Nors pastarieji sveria sąlyginai nedaug ir po susidūrimo didesnę žalą padaro retai, visgi tai taip pat svarbi gamtos dalis ir saugotina gyvybė.
Dar vienas itin svarbus dalykas – kai kurių laukinių žvėrių judėjimas grupelėmis. Pamačius kelią kertant šerną, beveik visai atvejais galima tikėtis, kad iš paskos skuos dar 10-15 bandos narių. Panašiai, tik kiek mažesniais būreliais, migruoja ir stirnos, todėl tokiais atvejais būtina iš karto drastiškai mažinti greitį.

Klausiamas, kiek tiesos yra pasakojimuose apie ultragarsinius švilpukus, kurie atbaido gyvūnus nuo automobilių, S. Paltanavičius akcentuoja, kad šie prietaisai yra sukurti Šiaurės Amerikoje ir skirti tenykščiams baltauodegiams elniams.
„Kaip į tam tikrų dažnių švilpimą reaguotų kiti gyvūnai – mūsiškiai briedžiai, stirnos ar šernai – galima tik spėlioti, nes jokių tų švilpukų efektyvumą patvirtinančių tyrimų nėra atlikta. Kita vertus, mokslininkai yra pastebėję, kad netgi skirtinguose Europos regionuose gyvenančių paukščių „tarmės“ šiek tiek skiriasi. T. y. tikėtis, kad egzistuoja universali ir efektyvi priemonė skirtingų rūšių gyvūnams, tikrai negalima. Atsipalaiduoti įsigijus tokį švilpuką būtų didelė klaida“, – pabrėžė gamtininkas.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Keturkojės aukos keliuose

Post by medziotojas »

Medikų brigada pateko į avariją: į kelią iššokęs briedis visiškai sumaitojo automobilį


lrytas.lt
2017-10-31


Antradienio vakarą, tarp 19 val. 30 min. ir 20 val. kelyje Vilnius – Švenčionys, tarp Pavoverės kaimo ir Pabradės, pas pacientą vykęs greitosios medicinos pagalbos automobilis partrenkė į kelią iššokusį briedį.
Iki iškvietimo vietos GMP automobiliui reikėjo važiuoti apie 17 km, tačiau vos išvažiavus iš Pabradės iš kairės kelio pusės ant kelio staiga iššoko briedžio patelė. Palyginti naujas, Pabradės GMP stočiai priklausęs vos pusantrų metų „Mercedes-Benz“ markės automobilis, buvo smarkiai sumaitotas. Žvėris nuo smūgio nuskriejo į šalį. Po smūgio briedė nugaišo.
Screenshot_6.jpg
GMP darbuotojai – vairuotojas ir felčerė – nenukentėjo, atsipirko tik išgąsčiu.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Keturkojės aukos keliuose

Post by medziotojas »

Vilniuje pasirodė briedžiai: garsus gamtininkas paaiškino, kodėl



Arūnas Dumalakas,
LR korespondentas
atnaujinta 2017-11-03



Vilniečiai vairuotojai turėtų būti atidesni. Sutemus miesto pakraščiuose esančiose gatvėse jau pasirodė rujojantys briedžiai. Vien per pastarąsias porą savaičių jie sukėlė tris avarijas, apgadino 4 mašinas.
Susidūrimas su briedžiu – labai pavojinga avarija. Jie gali išnirti visiškai netikėtoje vietoje, nes, kaip sako gamtininkai, Vilnius pastatytas toje vietoje, kur jie anksčiau gyveno. Be to, sostinę iš visų pusių supa miškai.
O rugsėjis ir spalis – briedžių poravimosi metas.


Sužeidė policijos patrulį


Į Kirtimų gatvę prieš porą savaičių įbėgęs briedis sukėlė avariją, per kurią nukentėjo ir iš televizijos laidų daugeliui žinomas policijos vyriausiasis patrulis Vitalijus Vaitkevičius.
Iš pradžių gyvūną kliudė automobilis „Peugeot“, o po akimirkos į sužeistą ir klūpantį gyvūną rėžėsi iš paskos važiuojantis automobilis „Seat“. Po susidūrimo „Seat“ apvirto ant stogo – automobilis buvo visiškai sumaitotas. Juo 26 metų vairuotojas su V.Vaitkevičiumi važiavo į plovyklą.
Kitas susidūrimas su briedžiu tą pačią dieną įvyko Nemenčinės plente. Po jo mikroautobusas nulėkė nuo kelio. Per šią avariją niekas nenukentėjo. Rugsėjo pradžioje, tik prasidėjus briedžių migracijai, skaudi avarija įvyko ir greitkelyje Vilnius–Kaunas, ties Abromiškėmis. Naktį automobiliui „Opel Vectra“ susidūrus su briedžiu, 24 metų keleivė prarado sąmonę. Ligoninėje jai nustatyta sunki galvos trauma.


Pavojus – prie Avižienių


Kitas pavojingas laikotarpis – gegužės ir birželio mėnesiai.
Šį pavasarį sostinės prieigose lengvajam automobiliui susidūrus su briedžiu buvo sužeisti trys žmonės. Nelaimė įvyko kelyje Vilnius–Panevėžys, ties Avižieniais, kur jį kerta briedžių migracijos takas. Automobiliui „Audi A6“ partrenkus gyvūną, nukentėjo vairuotojas ir du keleiviai.
Beveik toje pačioje vietoje avarija įvyko ir praėjusių metų rugsėjį. Tik per laimingą atsitiktinumą žmonės nenukentėjo. Į autobusą, važiuojantį maršrutu Ryga–Sofija, ant kelio iš dešinės pusės iššokęs žvėris trenkėsi į priekinį stiklą, nulaužė veidrodį, kuris yra 2 metrų aukštyje, ir išdaužė šoninį stiklą.
Pernai rugsėjį prie Avižienių visureigiu „Mitsubishi Outlander“ važiavusiai šeimai iš Rusijos kelionė vos nesibaigė tragiškai. Per avariją automobilis buvo smarkiai sumaitotas: briedžio kūnas beveik nuplėšė stogą. Medikų pagalbos prireikė visai šeimai.
Prie Avižienių įvyko ir daugiau susidūrimų su briedžiais. Apie laukinius gyvūnus įspėja kelio ženklai. Tačiau kelio atskirti tvora čia nepavyksta, nes ties gyvenviete įrengtas viadukas.
Medžiotojų nuomone, net tvora šioje vietoje neapsaugotų nuo nelaimių, nes čia – žvėrių migracijos takas. Tvoroje jie ieškotų landų, be to, briedžiai prasmunka pro paliktus atidarytus vartus. Nemažai gyventojų, į darbą Vilniuje kasdien važinėjančių iš Sudervės, Dūkštų ar Kernavės, automobilius yra papildomai apdraudę nuo susidūrimo kelyje su laukiniais žvėrimis.


Kerta Nemenčinės plentą


Nemenčinės plentas ir Galvės, Kirtimų gatvės – taip pat pavojingos vietos, kur anksčiau yra įvykę daug avarijų.
Štai prie Galvės ir Kazbėjų gatvių sankryžos automobilis „Volkswagen“ buvo partrenkęs briedį. Po susidūrimo žvėris dar buvo gyvas, todėl teko iškviesti medžiotojus. O prieš trejus metus Nemenčinės plente, netoli prekybos centro „Norfa“, BMW susidūrus su briedžiu jaunas vairuotojas liko sveikas. Jis pasakojo, kad per plentą bėgo vienas briedis, todėl pristabdė ir tuo metu į kelią išbėgo antras briedis. Gyvūnas bandė peršokti mašiną, tačiau trenkėsi į priekinį stiklą ir vertėsi per stogą. Po susidūrimo nuo kelio nublokštas gyvūnas dar buvo gyvas, tačiau negalėjo atsistoti.



Aplink sostinę – miškai


Vilniaus rajono policija suskaičiavo, kad kelio Vilnius–Utena 40 kilometrų atkarpoje per ketverius metus įvyko net 69 susidūrimai su gyvūnais. Draudimo ekspertų duomenimis, spalio–gruodžio mėnesiais susidūrimų su miško žvėrimis keliuose padaugėja net trečdaliu.
Gamtininkas Selemonas Paltanavičius sakė, kad nėra nieko nuostabaus, jog briedžiai atklysta prie pat Vilniaus. Jo žodžiais, žmonės jų miškuose pasistatė miestą ir dabar stebisi laukinių gyvūnų draugija. „Jei atidžiau pažvelgsime į žemėlapį, pastebėsime, kad kone visus didžiuosius miestus galima pasiekti keliaujant miškais. O Vilniuje miškas driekiasi iki pat centro“, – aiškino S.Paltanavičius.
Tad briedžiai užsuka ir į sostinę.
Neseniai Žirmūnuose po ilgo blaškymosi nugaišo briedis, dar vienas žvėris bėgiojo ties Geležinio Vilko gatve. Todėl gamtininkas patarė vairuotojams sutemus neviršyti saugaus greičio ir nelėkti kaip akis išdegus.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Keturkojės aukos keliuose

Post by medziotojas »

Užduotis darbo grupei – konkretūs pasiūlymai, kaip apsaugoti laukinius gyvūnus keliuose



Šiandien aplinkosaugininkų, Lietuvos automobilių kelių direkcijos, kelių policijos, taip pat medžiotojų, akademinės bendruomenės atstovai tarėsi, kaip išvengti dažnėjančių autoįvykių, susijusių su į kelią išbėgančiais laukiniais gyvūnais. Pasitarimo dalyviai nusprendė sudaryti tarpžinybinę darbo grupę, kuri turi pasiūlyti konkrečias priemones, kaip apsaugoti ir keliuose atsiduriančius žvėris, ir eismo dalyvius.

Šis tarpžinybinis pasitarimas Lietuvos automobilių kelių direkcijoje vyko Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento iniciatyva. Šio departamento Pranešimų priėmimo ir aplinkosauginių ekstremalių situacijų valdymo skyriaus duomenimis, beveik pusę šiemet gautų arti 13 tūkst. gyventojų pranešimų apie aplinkosauginius pažeidimus sudarė skambučiai apie automobilių sužeistus ar užmuštus laukinius gyvūnus (5,5 tūkst. pranešimų).

Nerimą kelia tai, kad pranešimų apie įvykius, susijusius su laukiniais gyvūnais, kasmet daugėja. Pavyzdžiui, per trečiąjį šių metų ketvirtį jų gauta net 31 proc. daugiau negu per tą patį 2015-ųjų laikotarpį. Per šiuos įvykius dažnai sužalojami ne tik gyvūnai, bet ir transporto priemonių vairuotojai, keleiviai.



Viešųjų ryšių skyrius

2017-11-07
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
medzioklis
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Posts: 1238
Joined: 2006-Sep-06 12:13
Location: Trakai

Re: Keturkojės aukos keliuose

Post by medzioklis »

Planuoja pokyčius „Via Baltica“ kelyje: skaudžių nelaimių turėtų mažėti


Justina Maciūnaitė,
http://www.GRYNAS.lt
2017 m. lapkričio 27 d.


Vienas didžiausių kelyje tykančių pavojų yra migruojantys miško žvėrys. Automobilių ir laukinių gyvūnų susidūrimų metu žūsta ne vienas žvėris, sužeidžiamas vairuotojas, suniokojamas automobilis. Kad tokių nelaimių įvyktų kuo mažiau, specialistai įrengia įvairias priemones, saugančias gyvūną nuo išbėgimo ant kelio. Vienos jų – požeminės perėjos. GRYNAS.lt aiškinasi, kiek iš tikrųjų požeminės gyvūnų perėjos apsaugo žvėris ir vairuotojus nuo nelaimių, kiek tokių perėjų Lietuvoje yra ir kaip galima didinti jų efektyvumą?

Su gyvūnais – tamsiu paros metu

Rudenį ir pavasarį keliuose padaugėja automobilių susidūrimų su laukiniais gyvūnais, kurių metu nukenčia ir į kelią išėjęs gyvūnas, ir vairuotojas. Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Žinduolių ekologijos laboratorijos mokslininkų Lino Balčiausko ir Laimos Balčiauskienės viešai prieinamais duomenimis, 30 proc. daugiau susidūrimų su briedžiais įvyksta gegužės ir birželio mėnesiais, o rugsėjį – gruodį paprastai registruojama net apie 40 proc. visų susidūrimų su briedžiais. Automobilių susidūrimų su stirnomis didžiausia tikimybė gegužę ir lapkritį. Spalį – gruodį įvyksta apie 30 proc. avarijų stirnoms išbėgus ant kelio.
Mokslininkų turima statistika rodo, kad susidūrimų su šernais pikas yra rugsėjo – gruodžio mėnesiai. Per juos įvyksta 54,4 proc. visų avarijų, kai šernai išbėga ant kelio. Gegužę, rudenį ir žiemos pradžioje įvyksta susidūrimai su tauriaisiais elniais. Spalio – gruodžio mėnesiais atsitikimų, kai taurusis elnias išbėga ant kelio, nutinka 62,2 proc. visų susidūrimų su šiais gyvūnais.
Mokslininkai yra surinkę duomenis, kokiu paros metu su kokiais žvėrimis yra didžiausia tikimybė susidurti. Teigiama, kad su kanopiniais gyvūnais 28 proc. susidūrimų įvyksta 21 – 23 valandomis. Anot mokslininkų, nuo spalio išryškėja ir rytinių avarijų tendencijos. Jo laikas priklauso nuo to, kada švinta, nes žvėrys grįžta į mišką prietemoje. Todėl spalį apie 7 valandą ryto labai padidėja tikimybė kelyje susidurti su stirnomis ar briedžiais. Lapkritį iki patekant saulei keliuose vis dar daug stirnų, o briedžių ir šernų pavojus išlieka tik po saulės laidos. Gruodį stirnas rytais kelyje dažniausiai galima sutikti ir 7, ir 9 val. Daugiausiai susidūrimų su briedžiais įvyksta 22 – 23 val., tačiau pavojingas laikas prasideda jau 17 val.


Apsaugai tveriamos tvoros, įrengiamos perėjos


Kad susidūrimų keliuose su laukiniais žvėrimis būtų kuo mažiau, visame pasaulyje taikomos įvairios priemonės: statomos tinklo tvoros, įrengiamos požeminės gyvūnų perėjos arba tiltai (pastarųjų Lietuvoje kol kas nėra).
Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Žinduolių ekologijos laboratorijos mokslininkai L. Balčiauskas ir L. Balčiauskienė, remiantis tyrimais, yra nurodę, kad tinklo tvoros yra efektyvios tokiu atveju, jei jos nėra trumpos ir fragmentuotos, su dideliais tarpais tarp tinklo. Kanopiniai gyvūnai į kelius patenka pro tokios tvoros galus ar tarpus. Be to, tinklo tvoros apsauginė funkcija sumažėja, jei ji neprižiūrima (pvz., užvirtę medžiai nutraukia vielą, žmonės išsikerpa praėjimą).
Nors tvoros ir pripažįstamos efektyviomis priemonėmis saugant laukinius gyvūnus ir vairuotojus, jos, anot mokslininkų, fragmentuoja buveines ir izoliuoja gyvūnų populiacijas. Kad gyvūnai galėtų pereiti aptvertus kelius, jiems įrengiamos požeminės perėjos. Jų yra kelių rūšių: stambiesiems ir smulkiesiems gyvūnams.
Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) pateikia informaciją, kad šiuo metu viso Lietuvoje yra 20 gyvūnams skirtų požeminių perėjų. 5 iš jų skirtos smulkiesiems gyvūnams. Kaip pasakoja Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Ekologijos ir Aplinkotyros centro doc. dr. Alius Ulevičius, jomis naudojasi lapės, kiaunės ir kiti nedideli gyvūnai. Didžiosios perėjos skirtos briedžiams, stirnoms ir kitiems dideliems miško žvėrims.
Tačiau mokslininkas abejoja, ar didiesiems gyvūnams skirtos perėjos yra efektyvios. Anot jo, stambus žvėris bijo eiti į perėją, nes nežino, kas jo laukia į ją įėjus ir ją praėjus.
„Stambieji žvėrys bijo eiti tuo tuneliu, nes nežino, kas už jo laukia. Jie turi žinoti, nujausti ir tada eina. Visa tai susideda į perėjos efektyvumą. Aš garantuotas, kad tokių perėjų įrengimas gali padėti išvengti susidūrimų keliuose, saugoti vairuotojus ir populiacijas. Tačiau efektyvumas labai daug nuo ko priklauso. Ir jei mes labai atmestinai jas įrenginėsime, vien tik tam, kad būtų padaryta, tai dažnai gali būti, kad nebus naudos ir ta perėja neatliks savo paskirties“, – pažymi doc. dr. A. Ulevičius.
Kad stambiųjų žvėrių požeminės perėjos nuo nelaimingų atsitikimų keliuose neapsaugo, mano ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei Eugenijus Tijušas: „Dideliems, stambiems gyvūnams perėjos nėra labai tinkamos. <...> Stambiam gyvūnui lįsti į kažkokį tunelį... Gamtoje nėra analogų, kur jis galėtų tokią situaciją rasti.“


Perėjos įrengiamos gyvūnų migracijos keliais

Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Ekologijos ir Aplinkotyros centro doc. dr. A. Ulevičius aiškina, kad įrengiant gyvūnams skirtas požemines perėjas svarbiausia vietų joms parinkimas: kad požeminė perėja būtų efektyvi, ji turi būti įrengta tose vietose, kur įvyksta daugiausiai žvėrių ir automobilių susidūrimų, nes ten ir yra gyvūnų migracijos keliai.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) Apsaugos ir tvarkymo skyriaus vyr. specialistas, gamtininkas Laimutis Budrys aiškina, kad gyvūnams skirtos požeminės perėjos būtent taip ir rengiamos: „Požeminės perėjos rengiamos ten, kur yra didžiausia gyvūnų migracija. Aišku, žiūrint kam jos skirtos.“
Vis dėlto, kaip ir kiti mokslininkai, jis sutinka, kad stambiesiems gyvūnams skirtos požeminės perėjos nėra labai efektyvios, ko negalima pasakyti apie smulkiesiems gyvūnams skirtas perėjas.„Iš tikrųjų labai daug smulkiųjų gyvūnų žūva pavasarinės, rudeninės migracijos metu, pavyzdžiui, ežiukų. Tai požeminės perėjos šiems gyvūnams yra geriausias sprendimas. Tačiau dideliems žinduoliams dėl biologinių savybių, kurie vaikšto ant žemės, pakišti juos kažkur po žeme, iš principo jiems naudotis tomis perėjomis sudėtinga. Plėšrūnai (lapės, mangutai, barsukai ir kiti stuburiniai) naudojasi tomis perėjomis ir nesunkiai pereina, kitiems stambesniems gyvūnams požeminių perėjų efektyvumas yra mažesnis“, – aiškina L. Budrys.


Skaičiai rodo, kad perėjos efektyvios

Kiek gyvūnai naudojasi požeminėmis perėjomis, domėjosi ir Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Žinduolių ekologijos laboratorijos mokslininkai L. Balčiauskas bei L. Balčiauskienė. Jų viešai pateiktais duomenimis, nuo 2014 m. gyvūnams registruoti buvo naudojamos kameros, kurios patvirtino požeminių perėjų naudą. Per vienerius metus, nuo 2014 m. kovo iki 2015 m. kovo, požeminėse perėjose buvo užregistruoti 372 laukiniai 15 rūšių žinduoliai. Jomis naudojosi ir briedžiai, taurieji elniai, stirnos, šernai, danieliai.
Požeminių perėjų efektyvumu apsaugant ne tik smulkiuosius, bet ir stambiuosius gyvūnus tiki ir Lietuvos automobilių kelių direkcija, kuri atsakinga už perėjų įrengimą ir priežiūrą. Tiesa, savo atsakyme GRYNAS.lt žurnalistams institucija pabrėžia, jog efektyvios tik tos, kuriose nėra transporto priemonių judėjimo: „Kalbant apie didžiąsias, jos efektyvios (tačiau tik tos, kuriose nevažinėja keturratininkai ir motociklininkai, nes laukinius gyvūnus atbaido ir triukšmas, ir ilgam likęs degalų kvapas, ir labiau tos, kurios dėl kelio, po kuriuo yra išraustos, savybių yra erdvesnės (priklauso nuo kelio sankasos dydžio – kuo jis didesnis, tuo erdvesnė perėja). Mažosios efektyvios nes yra „švarios“.“
LAKD akcentuoja, kad perėjos rengiamos ten, kur rekomenduoja gamtininkai ir aplinkosaugininkai.

Naudotis trukdo triukšmas

Kad laukinius gyvūnus nuo kelionės požemine perėja atbaido triukšmas, yra teigę ir Gamtos tyrimų centro mokslininkai. Anot jų, mažiau naudojamos tos požeminės perėjos, kuriomis dažnai važinėja transporto priemonės. Požeminių perėjų naudojimą mažina ir įrengimo trūkumai, ir nepakankama priežiūra, kai gyvūnai turi galimybę patekti į kelią aplenkdami perėją (pro spragas tinklo tvorose arba neuždaromus vartelius). Pavyzdžiui, netoli Ukmergės įrengtoje požeminėje perėjoje gyvūnus gali gąsdinti aidas. Mokslininkų teigimu, ties įėjimu užaugus krūmams, pačioje perėjoje išdėliojus didelius akmenis, medžių kelmus ir pan., aidas susilpnėtų.
Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Ekologijos ir Aplinkotyros centro doc. dr. A. Ulevičius priduria, kad gyvūnų požeminių perėjų efektyvumą gali mažinti logikos trūkumas, įrengiant požemines perėjas ir tveriant tvoras.
„Reikėtų prisiderinti ir prie miškų atitvėrimo nuo kelių. Nes jei tvėrimas sau, o perėjos sau, tai tokie dalykai nebus efektyvūs. Nes žvėris, patekęs į tokius spąstus, kai iš abiejų pusių kelias tvora užtvertas, o ten pateko žvėris, jis blaškosi, pereiti negali, tai dar labiau padidėja susidūrimo tikimybė“, – tvirtina mokslininkas.


Planuojama virš kelių įrengti tiltus


Norint dar labiau padidinti laikinių gyvūnų ir vairuotojų saugumą gyvūnų migracijos metu, kai kuriose užsienio valstybėse rengiamos ne požeminės perėjos, o antžeminės perėjos, mokslininkų vadinamos tiesiog tiltais. Jie įrengiami virš kelių, atsižvelgiant į gyvūnų migracijos kelius.
VSTT Apsaugos ir tvarkymo skyriaus vyr. specialistas, gamtininkas L. Budrys pasakoja, kad tokie tiltai apsodinami augalais, suformuojamas natūralus reljefas, kad gyvūnai nebijotų jais naudotis: „Žinoma, kad pats geriausias perėjimas per judrias magistrales yra vadinamieji tiltai, kurie daromi virš magistralių. Tokių tiltų yra vakaruose, kai suformuojamas natūralus reljefas ir keliasdešimt metrų pločio daroma perėja per kelią, ji apželdoma būdinga augalija, kokia auga vienoj ir kitoj kelio pusėse. Bet ne tik žolinė, o ir sumedėjusi augalija. Iš abiejų pusių statomos tvoros, kad gyvūnas nenukristų. Jis nukreipiamas atskiromis tvoromis iš abiejų kelio pusių, kurios ateina iki perėjos ir tai yra efektyvus būdas, bet jis yra labai brangus. Bet vakaruose ir Skandinavijoje toks būdas taikomas. Manau, kad ateis laikas ir pas mus bus vienas kitas toks perėjimas.
“Tačiau, anot Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovų, yra ne viena priežastis, kodėl Lietuvoje vis dar nėra tokių gyvūnų migracijai skirtų antžeminių perėjų. Vis dėlto, nepaisant jų, kelis tiltus miško žvėrims nutiesti vis dėlto planuojama.
„Iki šiol Lietuvoje neturėjome tokių tiltų dėl kelių priežasčių. Pirma, jų konstrukcija lemia, kad turime brautis „į ne savo teritoriją“ – t.y. už valstybinio kelio ribų, kad galėtume įrengti tinkamų nuolydžių estakadą, antra – neišvengiamai tektų susidurti su žemės paėmimo visuomenės poreikiams problema (o tai kainuoja ir laiką, ir pinigus), todėl jos brangesnės už požemines. Pirmąsias tikimąsi pastatyti ViaBalticos kelyje (ten yra lengviau, nes šiaip ar taip, tiesdami kelią turime spręsti žemės paėmimo klausimą, o pastatytuose anksčiau (keliuose) yra sudėtingiau“, – komentuoja LAKD.
Laukinių gyvūnų žūtys keliuose, nepaisant perėjų ar tvorų, vis dar dažna nelaimė. Automobilio ir laukinio žvėries susidūrimo metu nukenčia ir gamta, ir žmogus, todėl labai svarbu būti atidiems ir laikytis kelių eismo taisyklių.
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Keturkojės aukos keliuose

Post by medziotojas »

Automobiliui susidūrus su briedžiu nukentėjo du žmonės



BNS ir lrytas.lt inf.
2018-01-04
briedas.jpg
T.Bauro nuotr.


Kretingos rajone automobiliui susidūrus su briedžiu, nukentėjo vairuotojas ir keleivė.
Avarija įvyko trečiadieni rytą 7.46 val. Žalgirio seniūnijoje, Jokūbavo kaime, pranešė policija. 58 metų vyras, vairuodamas automobilį „Opel Zafira“, partrenkė neapšviestame kelio ruože į važiuojamąją kelio dalį išbėgusį briedį. Įvykio metu sužeistas automobilį vairavęs vyras gydomas ambulatoriškai, kartu važiavusi 62 metų keleivė paguldyta į ligoninę.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Keturkojės aukos keliuose

Post by medziotojas »

Eilinį briedžioką nuo asfalto vyrai "krapšto" :( Sakė 2 nukentėjusius į ligoninę išvežė :(
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Post Reply